Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. D. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su to susijusių kitų klausimų išsprendimo bei laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo taikymo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo momento nustatyti nepilnamečio D. K., laikiną gyvenamą vietą su jo tėvu – ieškovu bei priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą vaikui 354 Eur, mokamą vienkartinėmis kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė: nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su jo tėvu (ieškovu) nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11844-523/2024 (naujas bylos Nr. e2-689-523/2025) įsiteisėjimo; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovą nepilnamečiui sūnui priteisto laikino materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

8. Teismas vertino, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko D. K. interesus labiau atitinka situacijos stabilizavimas ir laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su faktiškai su vaiku gyvenančiu tėvu iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnis, 145 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė D. D. (toliau – ir apeliantė) prašo: Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; išreikalauti ir prijungti prie šios nagrinėjamos bylos tame pačiame teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-10597-384/2024 medžiagą; skirti ieškovui 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant pusę šios ieškovui paskirtos baudos sumos (2 000 Eur) sumokėti atsakovei; atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas, kurios bus pateiktos iki šio skundo išnagrinėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.4. Dėl atsakovės reikalavimo išreikalauti ir prijungti prie nagrinėjamos bylos tame pačiame teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-10597-384/2024 medžiagą bei skirti ieškovui 4000 Eur dydžio baudą dėl neva nepagrįsto ieškinio ir prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ginčo byloje taikymo pareiškimo, ieškovas atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja resjudicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios - pasikeitus aplinkybėms vienas iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis).

12.5. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nurodė, kad atsakovė nenurodė nei teisinių pagrindų, nei aiškių išskirtinių motyvų, kodėl atskirojo skundo nagrinėjimas turėtų vykti būtent žodinio proceso tvarka, kadangi šiuo atveju klausimui išnagrinėti visiškai pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2024 m. rugsėjo 23 d. vaiko situacijos anketą; 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. atsakovei išduotus vykdomuosius dokumentus; 2024 m. spalio 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10597-384/2024 priimtą nutartį; 2024 m. lapkričio 8 d. atsakovės atstovo prašymą Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jurbarko rajone; 2024 m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone raštą dėl informacijos pateikimo; atsakovės kitų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus ir įrodymą apie registraciją užimtumo tarnyboje.

18. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais rašytiniais įrodymais, pažymi, jog įrodymai (2024 m. rugsėjo 23 d. vaiko situacijos anketą; 2024 m. spalio 23 d. 2024 m. lapkričio 8 d. atsakovės atstovo prašymą Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Jurbarko rajone; 2024 m. lapkričio 15 d. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jurbarko rajone raštą dėl informacijos pateikimo) jau yra Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2-689-523/2025, kurioje nagrinėjama dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su to susijusių kitų klausimų išsprendimo. Pažymėtina, jog teismas gali naudoti duomenis ir iš teismų informacinės sistemos LITEKO, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl teismas sprendžia, kad papildomai priimti teikiamus įrodymus netikslinga. Dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2-10597-384/2024 priimtos nutarties, 2024 m. balandžio 12 d., 2024 m. rugsėjo 2 d. ir 2024 m. lapkričio 5 d. atsakovei išduotų vykdomųjų dokumentų ir dėl atsakovės pateiktų kitų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų ir įrodymų apie registraciją užimtumo tarnyboje, pažymėtina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to, kaip ir buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas turi galimybes esant poreikiui susipažinti su šiais įrodymais, dėl to šie įrodymai papildomai neprijungiami.

19. Apeliantė 2025 m. sausio 8 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo – Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimą (duomenys neskelbtini) nutraukti ikiteisminį tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu nutarimu, atsižvelgdamas į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį, į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą, aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, sprendžia, jog apeliantė negalėjo anksčiau pateikti šio nutarimo, taigi tikslinga jį prijungti prie nagrinėjamos bylos. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

20. Apeliantė taip pat prašo teismo išreikalauti ir prijungti prie šios nagrinėjamos bylos civilinės bylos Nr. e2-10597-384/2024 medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turi prieigą prie išnagrinėtos civilinės bylos e2-10597-384/2024, todėl prijungti ar išreikalauti šią civilinę bylą nėra pagrindo.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

21. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir sudaryti jai galimybę užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, teikti teismui paaiškinimus žodžiu visais skundo nagrinėjimo klausimais.

22. Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

23. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas; išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad įrodymų tyrimas žodinio proceso tvarka vyksta bylą nagrinėjant iš esmės, o šiuo atveju skundžiama nutartis yra tik tarpinis klausimas dėl aktualios situacijos laikino sureguliavimo laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurioms CPK 147 straipsnio 1 dalis numato rašytinį procesą. Taigi, esant šioms aplinkybėms, apeliantės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

25. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama laikinai sureguliuoti situaciją iki ginčo byloje išnagrinėjimo iš esmės.

26. Svarbu pažymėti, kad iš šeimos teisinių santykių kylančiose bylose teismai gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kol bus priimtas teismo sprendimas dėl ginčo esmės.

27. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė dvi laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 2) priteisė iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, reikalinga įvertinti tiek pirmosios, tiek antrosios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą.

Dėl nustatytos nepilnamečio vaiko laikinosios gyvenamosios vietos

30. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės atskirojo skundo argumentais.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaikų interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).

32. Be to, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų. Vis tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, todėl tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

33. Remiantis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio ir CK 3.3 straipsnio nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-160-670/2017 tarp tų pačių šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurioje 2017 m. kovo 10 d. sprendimu teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su motina D. D. (apeliante) ir priteisė iš L. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui – 150 Eur. Taip pat L. K. buvo nustatytas bendravimas su nepilnamečiu vaiku pagal šalių susitarimą. Šiuo metu tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris nagrinėjamas Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų civilinėje byloje Nr. e2-689-523/2025 pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei D. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir su tuo susijusių kitų klausimų išsprendimo bei laikinųjų apsaugos priemonių iki teismo sprendimo priėmimo taikymo. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ir nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisė laikiną išlaikymą.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog D. K., kai atsakovė ilgą laiką buvo užsienyje, gyveno su tėvu, priprato prie šių gyvenimo sąlygų, pageidauja gyventi su tėvu, jog dėl neteisėtų veiksmų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, o būtent tiek psichologinio, tiek ir fizinio smurto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2024 m. lapkričio 4 d. D. K. perdavė tėvui L. K.; jog D. D. 2024 m. lapkričio 8 d. vertinimo aktu nustatyti rizikos veiksniai.

36. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybės sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas bylos nagrinėjimo metu (laikinas) – visų pirma susijęs su vaiko interesais, o aplinkybė, kad tarp vaiko tėvų vyksta ginčas, turi kiek įmanoma mažiau įtakoti nepilnametį vaiką, nusistovėjusį vaiko gyvenimo būdą, aplinką, šių klausimų reglamentavimas turi būti nuoseklus ir neturėtų būti staigiai keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

37. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, jog 2024 m. rugsėjo 17 d. buvo nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; Vaiko teisių apsaugos skyrius patvirtino aplinkybę, jog šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su tėvu (ieškovu), ką nurodė ir pats ieškovas bei apeliantė. Taip pat Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovo reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu atitiktų geriausius vaiko interesus. Pažymėtina, kad 2024 m. lapkričio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimu tarnybai ir 2024 m. lapkričio 4 d. vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametis vaikas buvo perduotas ieškovui. Psichologė J. G., teikdama informaciją apie šalių nepilnametį vaiką, nurodė, jog konsultacijų metu buvo fiksuotas fizinis, emocinis, psichologinis nesaugumas iš mamos (apeliantės). Paaiškino, jog vaikas išgyvena sociaemocinį sąmyšį – grėsmę, kad gali patekti į jam nesaugią aplinką, pas savo mamą (apeliantę). Taip pat nustatė, kad mama nuteikinėja vaiką prieš tėvą (ieškovą). Be to, pažymėtina, kad remiantis tiek ieškovo, tiek atsakovės (apeliantės) pateiktais paaiškinimais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, akivaizdu, kad ieškovas nedraudžia nepilnamečiui vaikui matytis su mama (apeliante), nors nepilnametis vaikas ir gyvena šiuo metu faktiškai su tėvu (ieškovu).

38. Pažymėtina, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai orientavosi į nepilnamečio vaiko gerovę, tačiau pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ginčo iš esmės, o tik laikinai sureguliavo susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdamas į vaiko interesus. Pažymėtina, kad šalių ginčas vis dar nagrinėjamas, o laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos siekiant stabilizuoti susiklosčiusį ginčą tarp šalių, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas byloje. Kaip ir minėta anksčiau, šiuo metu šalių nepilnametis vaikas jau kurį laiką gyvena su tėvu, taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nepilnamečiui vaikui kelti stresą ar kitokią įtampą, keičiant jo faktinę gyvenamąją vietą šiuo metu.

39. Akcentuotina, jog vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 2 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

40. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, prie jos pateiktais priedais bei kitas esančiais byloje įrodymais ir įvertinęs juos nagrinėjamos bylos kontekste, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti kompetentingų institucijų specialistų vertinimais. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs susiklosčiusią situaciją, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus bei kuo mažiau įtakoti nepilnametį vaiką vykstančio ginčo metu, teisingai ir pagrįstai sprendė, jog tinkamiausia (laikiną) nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu.

Dėl laikino išlaikymo

41. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje.

42. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Taigi, nepilnamečiui vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės.

43. Apeliantė atskirajame skunde, pasisakydama dėl laikino išlaikymo vaikui nustatymo, teigia, kad šiuo metu yra bedarbė, nuo 2024 m. spalio 14 d. registruota užimtumo tarnyboje, jokių pajamų iš darbinės ar kitos veiklos negauna ir turi viena išlaikyti du kitus savo nepilnamečius vaikus, dėl ko turi ženklias išlaidas kasdieniams minimaliems jų ir savo poreikiams tenkinti. Nurodė, kad neturi jokios objektyvios galimybės teikti net ir tokio dydžio laikiną išlaikymą, ypač atsižvelgiant į jos šiai dienai esančią finansinę padėtį.

44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė priteisti iš atsakovės (apeliantės) laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė priteisti laikiną išlaikymą 354 Eur sumai, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovė (apeliantė) turi išlaikomų nepilnamečių vaikų ir jos materialinė padėtis tuo metu pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, sprendė, kad tikslinga priteisti laikiną išlaikymą – 150 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, atsižvelgė ir į apeliantės padėtį. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-160-670/2017 2017 m. kovo 10 d. sprendimu teismas priteisė iš L. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui – 150 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas ir skundžiama nutartimi skyrė tokį patį išlaikymai nepilnamečiui vaikui, kaip ir apeliantei buvo priteista iš ieškovo.

45. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, orientaciniu kriterijumi teismų praktikoje pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Pažymėtina, kad 2024 metais minimali mėnesinė alga buvo 924 Eur, atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi, įvertinus vienam iš tėvų mokamą vaiko išmoką (96,25 Eur), orientacinis išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis, kurį galėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų apie 306,09 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur/2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nutarta priteisti laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma yra ganėtinai maža - tik 150 Eur, atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kad laikino išlaikymo suma jai per didelė, laikytini visiškai nepagrįstais. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė yra tik laikina, kol teismas priims galutinį sprendimą byloje.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę – priteisdamas ieškovui iš atsakovės (apeliantės) 150 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Dėl baudos skyrimo ieškovui

47. Atskiruoju skundu apeliantė prašo skirti ieškovui 4 000 Eur baudą už akivaizdų jo piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jau teismui 2024 m. spalio 15 d. buvo pateikęs iš esmės analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo teismo atmestas, ir vėl nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis pakartotinai vėl pateikė tam pačiam teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

48. Remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalimi, byloje dalyvaujantys asmenys įpareigojami procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir nepiktnaudžiauti jomis. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus skirti ieškovui baudą, tokio pagrindo nagrinėjamu atveju nenustatė. Pažymėtina, kad teismas negali ieškovui apriboti teisės į teisminę gynybą. Be to, nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (civilinėje byloje Nr. e2-10597-384/2024) 2024 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tuo metu teismas vertino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal tuo metu pateiktus duomenis, kurie nuo šiai dienai esančių pasikeitė. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

50. Apeliantės pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimas (duomenys neskelbtini) nutraukti ikiteisminį tyrimą taip pat nedaro įtakos ginčijamos nutarties teisėtumui, nes laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas buvo grįstas Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, 2024 m. lapkričio 4 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) pranešimu, 2024 m. lapkričio 4 d. vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą aktu Nr. (duomenys neskelbtini), psichologės J. G. išvada bei geriausiais vaiko interesais.

51. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta ir nustatyta išlaikymo nepilnamečiui vaikui suma. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

52. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byloje esantys duomenys įvertinti netinkamai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

53. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei nustatytus faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

55. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56. Atsakovė (apeliantė) D. D. kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata taikoma teismui bylą išnagrinėjus iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra išnagrinėta, toks apeliantės prašymas negali būti tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliantės D. D. atskirąjį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.