Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamoji V. P. 2024-08-07 apie 16.30 val. kelyje Prienai-Marijampolė, (duomenys neskelbtini) neatsargiai vairuodama automobilį ,,VW Gol“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 154, 101 punktus, t. y. kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu; prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; važiuodama šalutiniu keliu suko į kairę pusę, išvažiavo į pagrindinį kelią neįsitikusi, kad pagrindiniu keliu jai iš dešinės pusės atvažiuoja motociklas ,,Hoda“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje įvyko eismo įvykis, tai yra motociklas ,,Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilio ,,VW Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, dėl ko motociklo vairuotojui nukentėjusiajam M. V. buvo padaryta kairio šlaunikaulio distalinio galo lūžimas, dešinės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, kepenų plyšimas, nubrozdinimai kairės alkūnės ir krūtinės srityse, taip padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji V. P. kalta neprisipažino. Parodė, kad 2024-08-07 apie 16.30 val. automobiliu „VW Golf“ važiavo iš (duomenys neskelbtini) į namus, į (duomenys neskelbtini). Privažiavusi pagrindinį kelią sustojo. Sankryžoje matomumas buvo geras, augmenija matomumui netrukdė. Toje vietoje pagrindinis kelias tiesus, todėl į abi puses matosi 400-500 metrų atstumu. Kokiu tiksliai atstumu iki pagrindinio kelio važiuojamosios dalies sustojo, negali pasakyti, sustojo prie sankryžos taip, kad nekliudytų kitiems automobiliams, prieš ją kitas automobilis nebūtų tilpęs. Jai iš kairės pagrindiniu keliu preavažiavo2-3 automobiliai, o iš dešinės nevažiavo niekas. Praleidusi automobilius pažiūrėjo į abi puses, niekas nevažiavo. Pravažiavę automobiliai jau buvo nuvažiavę tiek, kad jai netrukdė įsitikinti, jog įvažiuoti į sankryžą saugu. Įjungusi pirmąją pavarą pradėjo judėti į sankryžą, suko į kairę link , važiavo apie 10km/val. greičiu, antrą pavarą įsijungė kai pilnai įvažiavo į sankryžą. Jau ištiesinus automobilį pamatė, kad kažkas praskrido pro jos automobilį. Pamačiusi, kad apgadintas šoninis veidrodėlis, sustojo šalikelėje. Išlipusi iš automobilio išgirdo pagalbos šauksmą ir iškvietė greitąją pagalbą. Sustojo kitas automobilis, jis nuėjo prie nukritusio žmogaus, o ji pati nėjo, nes bijo kraujo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti kaltinamosios V. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 tomas, bylos lapas 51-52). Be kitų aplinkybių parodžiusi, kad nuo sankryžos jau buvo pilnai įvažiavusi į savo eismo juostą ir tiesiai pavažiavo kelis metrus pajuto lengvą smūgį į automobilio galą, pažiūrėjo į automobilio galinio vaizdo veidrodėlį esantį automobilio salone, ant kelio gale nieko nebuvo. Tada ji pažiūrėjo į šoninius veidrodėlius ir pamatė, kad dešinys veidrodėlis skilęs, pavažiavo į šalikelę ir tada tik sustojo, nes ji nesuprato, kas įvyko. Išlipusi iš automobilio išgirdo kaip krūmuose dejuoja žmogus. Jis gulėjo griovyje, ji pamatė, kad jis su šalmu, todėl suprato, kad jis turėjo būti su motociklu, tada nuėjo atgal į automobilį ir pasiėmusi telefoną paskambino 112.

Perskaičius šiuos parodymus patvirtino, kad ji jautė tik lengvą smūgį, net jos saugos diržas neįsitempė, nepagalvojo, kad eismo įvykis. Kas pro jos automobilį praskrido tuo metu nematė. Iš karto važiuodama net nepajuto, kad išmuštas dešinysis automobilio ratas.

Važiuojant nuo Marijampolė link Prienų, 350-400 m prieš sankryžą, kurioje įvyko eismo įvykis, yra keliukas į dešinę, jis nuo sankryžos gerai matomas ir jeigu ten būtų važiavęs traktorius, kaip nurodo nukentėjusysis , ji būtų mačiusi. Likus 100 metrų iki sankryžos keliuko nėra. Keliukas veda į sodybą. Kokiu greičiu važiavo motociklininkas, negali pasakyti, bet mano, kad viršijo leistiną greitį. Teisę vairuoti transporto priemones turi ir ji labai reikalinga, nes reikia važiuoti į darbą Marijampolėje, darbas kartais baigiasi 22 valandą. Be to, viena augina 10metų sūnų, kuris lanko užsiėmimus (duomenys neskelbtini). Jis pats dar nėra savarankiškas, užsiėmimai vyksta 3 kartus per savaitę ir ji sūnų vežioja. Buvęs sutuoktinis vaiko išlaikyti nepadeda, iš valstybės gauna 176 eurus, kadangi vyras nemoka alimentų, pati turi kreditorinių įsiskolinimų. Po eismo įvykio apie sužeistojo būklę pasiklausdavo tyrėjos, o pati nesikreipė į jį todėl, kad nesijautė kalta, džiaugiasi, kad pati liko gyva. .

Nukentėjusysis M. V. parodė, kad 2024-08-07 16 val. 30 min. važiavo keliu Marijampolė-Prienai, nuo Marijampolės pusės link Prienų, vairavo jam priklausantį motociklą „Honda“, vairavo dėvėdamas šalmą, važiavo leistinu 90 kilometrų per valandą greičiu su įjungtomis trumposiomis šviesomis. Teisę vairuoti motociklą buvo įgijęs gal prieš mėnesį, vairavo blaivus, motociklas buvo apdraustas, techniškai tvarkingas. Pamatęs prieš jį važiuojantį traktorių, kuris buvo užėmęs kelio daugiau negu jo eismo juosta ir įsukinėjo į dešinėje buvusį keliuką, sulėtino greitį gal iki 20km/val. ir leido jam užsukti, kad būtų saugiau važiuoti. Traktoriui užsukus jam sankryžos nesimatė, nes dar 300 metrų atstumas iki sankryžos. Traktoriui užsukus toliau didino pavaras ir didino greitį iki leistino, susidūrimo metu buvo įsijungęs ketvirtą pavarą. Toje vietoje kelias tiesus, vietovė lygi. Yra kelio ženklas, kad sankryža. Šalutinis kelias iš (duomenys neskelbtini), vedantis link sankryžos, ir pati sankryža yra apaugusi medžiais, krūmais ir žole. Važiuodamas pagrindiniu keliu apie 90 km/val. pamatė iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiuojantį automobilį „VW Golf“. Pats tuo metu buvo 5-10 m atstumu nuo automobilio. Jis pamatė jau judantį automobilį, įvažiuojantį į kairę eismo juostą ir blokuojantį jam kelią. Vengdamas susidūrimo motociklą stabdė, suko į dešinę, tačiau automobilis toliau judėjo jam visiškai užblokuodamas kelią, ir motociklo priekiu trenkėsi ne automobilio galą, bet į dešinę pusę, nes mašina nebuvo pilnai išsitiesinusi. Kai įvyko smūgis mašina jau buvo dešinėje juostoje, bet dar nebuvo pilnai išsitiesinusi. Smūgis buvo priekiniu motociklo ratu į galinį mašinos sparną ir galinį ratą, į galinį dešinį kampą. Kelias buvo sausas. Kadangi automobilį pamatė prieš 5-10 metrų, dar užtruko reakcijai, todėl buvo per mažas atstumas, kad atsirastų stabdymo žymės. Stabdė rankomis visais keturiais pirštais ir dešine koja. Po smūgio motociklas nulėkė į šalia esančius medžius, o jis buvo nusviestas nuo motociklo į šalia esantį griovį. Atsipeikėjęs griovyje pajuto stiprius kojų skausmus, pamatė atvirus kojų lūžius. Buvo iškėlęs ranką, kvietėsi pagalbos, kad prieitų automobilio vairuotoja ir suteiktų pagalbą, tačiau automobilio vairuotoja priėjusi nebuvo ir pagalbos nesuteikė. Po kažkiek laiko priėjo pakeliui važiavę žmonės ir pranešė, kad iškviesta greitoji pagalba. Buvo išvežtas į Kauno klinikas ir ten buvo nustatyti abiejų kojų atviri lūžiai, kairės kojos šlaunikaulio lūžis bei dešinės kojos blauzdikaulio lūžis, kepenų plyšimas, nustatyti vidaus organų sumušimai, kūno nubrozdinimai bei sumušimai. Eismo įvykio metu nepataisomai sudaužytas motociklas, jam sugadinta sveikata, dėl ko yra nustatytas 60 procentų prarastas darbingumas. Pirminius parodymus davė begulint ligoninėje po pirmos operacijos ir ką atsiminė, kiek įsivaizdavo atstumą nuo keliuko į dešinę iki sankryžos, tiek ir pasakė, o po to, kai buvo galimybė pačiam fiziškai pažiūrėti, pamatė, kad iš tikro yra 300 metrų atstumas.

Prašo civilinį ieškinį tenkinti. Neturtinę žalą vertina 45000 eurų. Šiuo metu atlyginta 11642 eurai, liko neatlyginta dar 33400 eurų. Dėl kaltinamosios veiksmų nesilaikant kelių eismo taisyklių sankryžoje, patyrė abiejų kojų atvirus lūžius, buvo pilvo organų sumušimai, buvo kepenų plyšimas, kūno sužalojimai, visam gyvenimui dabar ant kojų ir kūno turės randus, prarado darbo pajamas, kurias būtų užsidirbęs. Dėl visų minėtų sužalojimų yra nustatytas 40 procentų dalyvumo lygis, o prieš įvykį buvo fiziškai aktyvus, pablogėjusi emocinė būklė, sunkiau užmigti, jaučia skausmus kojose, iki dabar dar yra kojose laikančios kaulus metalinės konstrukcijos, vienoje kojoje vis dar atsiranda uždegimai, nes kūnas nepriimta konstrukcijos, turi pastoviai gerti antibiotikus. Gydytojas sakė, kad dar mažiausiai du metus laiko kaulai gis. Be to, eismo įvykio metu buvo sumuštas kelis, kuris dalinai rekonstruotas, tačiau ateityje lauks ir kelio operacija. Naštą reikėjo praeiti ir artimiesiems, kadangi turėjo 3 mėnesius pragulėti lovoje, apsitarnauti tik lovos ribose. Po dviejų mėnesių atsisėdo į vežimėlį, visur vežiodavo artimieji, dar po mėnesio pradėjo vaikščioti su vaikštynės pagalba ir paskui po 3,5 mėnesių pradėjo vaikščioti su ramentais. Gyvena (duomenys neskelbtini)aukšte, tai užlipimas ir nulipimas sukelia daug problemų. Yra pergyvenimų dėl ateities- ar pavyks susirasti norimą darbą, ar pavyks sukurti šeimą, nes likę sveikatos pakitimai. Galvojo ateitį susieti su krašto apsaugos tarnyba, tačiau dėl sveikatos būklės jau negalės. Sveikatos būklė primena apie įvykį, visas judėjimas suvaržytas.

Turtinė žala dėl sugadinto motociklo, sugadintų rūbų, šalmo, telefono, gydymosi ir transporto išlaidų pilnai atlyginta. Likusi neatlyginta turtinė žala dėl negautų pajamų ir išlaidos advokatui. Iki įvykio pastovaus darbo neturėjo, specialybės neturi. Prašo priteisti 5379,50 negautų pajamų. Tai būtų darbo užmokestis, kurį būtų gavęs už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią sumą prašo priteisti pagal 2024-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kuriame nurodyta, kad už šį laikotarpį išdirbus visą darbo laiko normą, jo atlyginimas būtų ne mažesnis nei būtent ta suma. Du metus iki šio eismo įvykio dirbo sezoninį darbą ir dar prieš eismo įvykį buvo žodinis susitarimas, kad ir 2024 m. sezoną jis dirbs tą patį darbą. Raštu susitarimas nebūdavo sudaromas, skambino, kaip visada, pamainos vadovas, atsakingas už darbuotojų sukvietimą. Darbo sutartis būdavo surašoma prieš pat darbo pradėjimą. Nustatytas valandinis užmokestis ir skaičiuodavo, kiek išdirba dieninių pamainų, kiek naktinių ir kiek viršvalandžių. Kadangi kaip ir ankstesniais sezonais dirbo tą patį darbą, tai mano, kad tas pats būtų buvę ir šį sezoną. Apie darbo užmokestį žodinio susitarimo metu 2024 m. sezone nekalbėjo, nes jis nesikeisdavo niekada. Raštiško įsipareigojimo dėl darbo nebuvo, bet taip pat nebuvo prasmės atsisakyti dirbti. Po eismo įvykio gauna pašalpą, savivaldybės išmoką ir viengungio išmoką, bendrai apie 600 eurų. Pašalpas pradėjo gauti praėjus gal 4 mėnesiams po eismo įvykio. 40 procentų dalyvumo lygis nustatytas terminuotai. Gavus papildomus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl negautų pajamų sumažino iki 3380 eurų. Taip pat prašo priteisti 1300 eurų atstovavimo išlaidų .

Civilinio atsakovo atstovas M. J. parodė, kad dėl nagrinėjamo eismo įvykio civilinis atsakovas iš viso išmokėjo 18043,34 eurų, iš jų 11642 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Turtinė žala, išskyrus ieškinio dalį dėl negautų pajamų, atlyginta. Sutinka, kad nukentėjusiojo sveikata realiai buvo sutrikdyta dėl šio eismo įvykio ir mano, kad ją neatsargia kaltės forma sukėlė kaltinamoji. Taip pat mano, kad nukentėjusiojo didelis neatsargumas irgi turėjo reikšmės dėl žalos atsiradimo. Neturtinę žalą skaičiavo pagal situaciją, vadovaudamiesi rekomendacijomis dėl neturtinės žalos. Nukentėjusiajam nustatyti atviri kojos lūžiai, o sunkus kūno sužalojimas konstatuotas tik dėl kepenų plyšimo. Tai laikini sužalojimai ir realiai byloje nėra konstatuota kažkokių tai liekamųjų reiškinių, ar nuolatinės negalios, negrįžtamo darbingumo praradimo. Pareiškėjas, nors jaučia nepatogumus, vaikšto. Nustatant neturtinės žalos dydį, rėmėsi atsiliepime nurodytu teisės aktu, kuriame yra pasakyta, kad esant sunkiam sužalojimui taikomas dvylikos minimalių atlyginimų dydis, ir padidinta 50 procentų, kadangi nustatytas nedarbingumas didesnis negu 55-60 procentų. Susipažinę su ieškiniu nenustatė aplinkybių, kodėl turėtų žalą vertinti kitaip negu nurodo rekomendacijos. Apskaičiavę žalą pagal rekomendacijas, atlygintiną žalą sumažino 30 procentų, nes mano, kad yra nukentėjusiojo atsakomybės dėl transporto priemonės vairavimo- kad jis turėjo galimybę ir turėjo stengtis išvengti žalos. Buvo sumažinta tik neturtinė žala, nes tiesiog ne kiek laiku atkreiptas dėmesys į nukentėjusiojo veiksmus. Prašoma priteisti neturtinė žala dėl negautų pajamų nepagrįsta, nes neįrodytas jos realumas- buvo tik žodinis susitarimas, neaiškus žalos dydis.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyti duomenys. Nurodyta, kad važiuojant keliu Nr. A16 nuo Marijampolės link Prienų, artėjant link įvykio vietos, kelias yra tiesus. Įvykio vietoje yra sankryža su šalutiniu keliu. Prieš sankryžą ir už sankryžos priešpriešines kelio juostas skiria siaura ištisinė linija. Sankryžoje, prieš įvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį, bei kelio viduryje, tarp skirtingų krypčių kelio juostų yra siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žyminti eismo juostas sankryžoje. Važiuojamosios kelio dalies plotis - 7.0 m; Parko g. prieš išplatėjimą į sankryžą 4,50 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: leistinas greitis įvykio vietoje - 90 km/h; pagrindiniame A16 kelyje įvykio vietoje kelio ženklų nėra, šalutinėje Parko g. prieš sankryžą yra kelio ženklas KET Nr. 203 „Duoti kelią“. Įvykio vietoje kelio atkarpa yra tiesi, aplink sankryžą, visose pusėse, yra medžiai ir krūmai. Augmenija, esanti įvykio vietoje, matomumo neriboja. Abejose A16 kelio pusėse yra grioviai. Ant šalutinio kelio, dešinėje A16 kelio pusėje, žiūrint nuo Marijampolės, važiuojamosios dalies yra dešinės kojos sportinis batelis. Toliau ant A16 kelio dešiniosios važiuojamosios juostos asfaltuotos dangos, arčiau dešiniojo juostos krašto, asfaltuotoje kelio dangoje yra kontaktiniai, galimai susidūrimo vietos, pėdsakai. Už jų, ties dešiniajame kelio kelkraštyje esančia ištisine linija, žyminčia važiuojamosios juostos kraštą, yra pažirusių plastikinių transporto priemonių detalių pradžia, kurių koncentracija pasklidusi į dalį važiuojamosios juostos ir kelio kelkraštį bei griovį. Toliau dešiniajame kelio kelkraštyje, žolėje, yra motociklo šalmo stiklas. Dešinėje pusėje nuo motociklo stiklo, pievoje, yra plastikinė motociklo apdailos detalė. Dešinėje A16 kelio pusėje žiūrint nuo Marijampolės, prie kelio griovyje augančių medžių ir krūmų, yra motociklas. Motociklas smarkiai apgadintas- deformuotas rėmas, sulūžę priekinės šakės, nuo šakių atitrūkęs priekinis ratas ir kt. Aplink motociklą išsibarsčiusios plastikinės motociklo apdailos detalės, prietaisų skydelio dalys ir kt. Galinis motociklo ratas yra į važiuojamosios dalies pusę, priekinis ratas yra tarp dviejų priekyje augančių medžių. Ant dešiniau priekinio rato esančio medžio kamieno, apie 30 cm aukštyje, yra kontaktiniai pėdsakai, nusilupusi medžio kamieno žievė. Prieš motociklą, dešiniajame kelio kelkraštyje, žolėje, yra kairės kojos sportinis batelis. Einant toliau įvykio vietoje Prienų kryptimi, dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, griovyje, yra grunte esantys kontaktiniai pėdsakai, grunte esanti duobė. Toliau nuo duobės, ta pačia kryptimi, kelio kelkraščio griovyje, yra motociklininko šalmas ir pirštinė. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą ir einant keliu A16 Prienų kryptimi, dešiniajame kelio kelkraštyje stovi automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekiu į Prienų pusę. Dešinys galinis ir dešinys priekinis automobilio ratai yra ant ištisinės kelio kelkraštį žyminčios juostos. Galinis kairysis automobilio sparnas yra apgadintas, taip pat apgadintas galinis dešinysis automobilio bamperio kampas, išdaužtas dešinės pusės galinio žibinto kampas. Deformuotos dešinės pusės galinės durelės, suskilęs dešinės pusės galinio veidrodėlio stiklas. Dešinys galinis ratas yra apgadintas, taip pat apgadinta dešinės pusės galinės ašies dalis prie rato ir pažeista važiuoklės konstrukcija ( vizualus objektų išdėstymas b.l. 1 t. 85, 94) Po apžiūros motociklas ir automobilis iš įvykio vietos buvo paimti ir nugabenti į policijos saugomų automobilių stovėjimo aikštelę, esančią adresu Marijampolės sav., Pietarių k., Ramunės g. 2 (I t. b. l. 79-111).

Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atlikta 2024-10-21. Nustatyta, kad važiuojant keliu Nr. A16 nuo Marijampolės link Prienų, artėjant link įvykio vietos, dešinėje kelio pusėje, kelkraštyje yra KET ženklas Nr. 108, žymintis sankryžą su šalutiniu keliu. Nuo minėto ženklo iki sankryžos, kur įvyko eismo įvykis, yra 230 metrų atstumas, šioje vietoje iki sankryžos kelias yra tiesus. (Foto Nr. 1, 2). Tęsiant įvykio vietos apžiūrą ir toliau važiuojant A16 keliu, atvažiavus į įvykio vietą, sankryžoje, prie šalutinio kelio link kaimo (duomenys neskelbtini), kairėje kelio pusėje, prie išvažiavimo į pagrindinį kelią A16, kelkraštyje yra melioracijos griovys ir krūmai. Atstumas nuo krūmų iki pagrindinio kelio yra 6,70 metro. Sankryžoje su pagrindiniu A16 keliu, nuo (duomenys neskelbtini)kaimo, matomumas iš dešinės, link Marijampolės miesto pusės, yra geras. (Foto Nr. 3,4,5) (I t. b. l. 112-117).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti motociklo „Honda (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti duomenys. Nurodyta, jog motociklas apžiūrėtas eismo įvykio vietoje ištraukus jį iš griovio. Motociklo rėmas yra deformuotas, sulūžę priekinės šakės, deformuotas ir sulankstytas kuro bakas, sulinkęs vairas, nulūžęs prietaisų skydelis, nulūžusios priekinės šoninės ir galinės plastikinės motociklo apdailos detalės, apgadinti variklio elementai, deformuota ir apgadinta motociklo sėdynė, nėra priekinio žibinto, taip pat nėra motociklo registracijos numerio, apgadintas ir sulankstytas valstybinio registracijos numerio tvirtinimo rėmelis Motociklo užvedimo raktelis yra motociklo užvedimo spynelėje. (I t. b. l. 118-127).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti duomenys. Automobilis apžiūrėtas eismo įvykio vietoje. Nustatyta, kad dešinys galinio bamperio kampas yra apgadintas, išdaužtas dešinys galinis automobilio žibintas. Dešinys galinis automobilio sparnas yra sulankstytas ir deformuotas, taip pat apgadintos galinės, dešinės pusės, automobilio durelės. Apgadintas galinis, dešinės pusės, automobilio ratlankis. Dešinys galinis ratas yra sukreiptas, deformuota galinės automobilio ašies dalis prie rato. Dešinės pusės automobilio galinio vaizdo veidrodėlio stiklas yra suskilęs. Po eismo įvykio automobilio oro pagalvės nėra iššovusios, vairuotojo saugos diržas tvarkingas. Automobilis yra su mechanine pavarų dėže. Apžiūros metu įjungta antra pavara. Automobilis yra su "M+S" tipo R18 225/40 padangomis. (I t. b. l. 128-145).

Kitų objektų apžiūros protokolo užfiksuota, jog perklausytas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuriame pranešta apie eismo įvykį. Pranešimas apie eismo įvykį gautas 2024-08-07, 16.33 val. , pranešė V. P., nurodydama, kad įvyko eismo įvykis, ji automobiliu VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suko iš (duomenys neskelbtini) kaimo į pagrindinį kelią, susidūrė su motociklu, motociklininkas sužeistas, guli su šalmu. (I t. b. l. 171-174).

Iš specialisto išvados ir alkotesterio duomenų matyti, kad tiek kaltinamoji V. P., tiek nukentėjusysis, M. V. eismo įvykio metu transporto priemones vairavo blaivūs (II t., b. l. 4, 5)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G570/2024(09) nurodyta, kad M. V. klinikiniais duomenimis konstatuota kairio šlaunikaulio distalinio galo lūžimas, dešinės blauzdos blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai kūno srityse, kepenų plyšimas, nubrozdinimai kairės alkūnės ir krūtinės srityse galėjo būti padaryti 2024-08-07, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, artimu vienas kitam metu kontaktuojant su žalojančiais paviršiais. M. V. konstatuoti sužalojimai: nubrozdinimai, tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; šlaunikaulio ir blauzdos kaulų lūžimai tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek kartu, sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą; kepenų plyšimas, kuris buvo konstatuotas operacijos metu - sunkų sveikatos sutrikdymą.. (II t. b. l. 12-13).

M. V. Asmens su negalia pažymėjimo, išduoto 2025-03-04, duomenimis jam nustatytas 40 proc. dalyvumo lygis (II t., b.l. 77) . ??

5. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024-10-01 specialisto išvadoje Nr. 11-2226 (24) nurodyta:

-eismo įvykio eiga (mechanizmas): prieš eismo įvykį motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo, tikėtina, jo nurodytu 90 km/h greičiu, keliu Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies dešine puse; motociklininkui artėjant prie sankryžos, šalutine Parko g., motociklininkui iš kairės, į važiuojamųjų dalių sankirtą kairiu posūkiu įvažiavo vairuotojos vairuojamas automobilis ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); motociklas ,,HONDA CBR 00“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje susidūrė su automobiliu ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono dalimis atsitrenkdamas į automobilio dalinio dešiniojo sparno šoną ir galinį dešinės pusės ratą; susidūrimo metu motociklas keitė judėjimo kryptį į dešinę, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir šalikelėje atsitrenkė į medžius. Motociklo vairuotojas susidūrimo su automobiliu metu, buvo nublokštas nuo motociklo ir persislinko, tikėtina apie 28,5 m i padėtį, kurioje buvo užfiksuotas motociklininko šalmas ir pirštinės. Po motociklo atsitrenkimo automobilio ,,VW GOLF“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja važiavo toliau ir sustabdė automobili kelio Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies dešiniame krašte, nuo motociklo atsitrenkimo vietos nuvažiavusi apie 67 m atstumą;

-pagal pateiktus duomenis nustatyti, kokiu greičiu prieš motociklo „HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkimą judėjo automobilis ,,VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negalima.

-tikėtina, kad prieš eismo įvykį motociklo ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst., Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiavo jo nurodytu 90 km/h greičiu. Jeigu tuo momentu, kada automobilio ,,VW GOLF“, valst, Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, motociklas ,,HONDA CBR 60“", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nuo kelio Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies ir Parko g. važiuojamosios dalies tolimesnės sankirtos buvo nemažesniu kaip 78,5 m atstumu, tai motociklo vairuotojas turėjo technine galimybe sulėtinti važiavimo greitį iki 10 km/h (priimamas minimalus automobilio judėjimo greitis eismo įvykio metu) ir tokiu būdu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su ta pačia kryptimi važiavusios vairuotojos vairuojamu automobiliu.;

-automobilio „VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai, - iš šalutinės Parko g. įvažiuodama i pagrindinį kelią Marijampolė-Prienai, nedavė kelio jai iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusio motociklo ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui,- buvo nepriimtini. Automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja, prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią praleidusi jai iš dešinės važiavusio vairuotojo vairuojamą motociklą ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo;

-motociklas ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į automobilį ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė kelio Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, automobilio galinio dešinės pusės rato pėdsako ir ištyškusio eksploatacinio skysčio dėmes pradžios zonoje (žr. tiriamosios dalies 10 pav.).

-automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos veiksmai, - iš šalutinės Parko g. įvažiuodama į pagrindinį kelią Marijampolė-Prienai, nedavė kelio jai iš dešinės pagrindiniu keliu važiavusio motociklo ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą;

-jeigu tuo momentu, kada automobilio ,,VW GOLF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja pradėjo važiuoti į pagrindinį kelią, motociklas ,,HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio Marijampolė-Prienai važiuojamosios dalies ir Parko g. važiuojamosios dalies tolimesnės sankirtos buvo nemažesniu kaip 78,5 m atstumu, tai motociklo vairuotojo veiksmai, laiku nelėtino važiavimo greičio, kad išvengti atsitrenkimo į jam kliūtį sudariusi automobilį, kada motociklo vairuotojas tokią galimybę turėjo, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (II t. b. l. 51-60).

Kaltinamoji V. P. kalta neprisipažino nurodydama, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje vertinamas eismo įvykis, kai nelygiareikšmių kelių sankryžoje kaltinamosios V. P. vairuojamas automobilis „VW Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, sudarė kliūtį pagrindiniu keliu važiavusiam nukentėjusiojo M. V. vairuojamam motociklui ,,HONDA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamoji V. P. kaltinama pažeidusi „Kelių eismo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 ( toliau-ir KET) 154, 101 punktus. 101 punktas numato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje, jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje nurodyti padariniai, nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, 2K-204/2005, 2K-382/2008, 2K-150/2008, 2K-346-699/2015, 2K-171-648/2020 ir kt.).

Šioje byloje nėra nustatyta, kad ir nukentėjusysis būtų pažeidęs KET specialiuosius reikalavimus, jo veiksmus galima vertinti tik KET 9 punkto, įpareigojančio kiekvieną eismo dalyvį laikytis visų būtinų atsargumo priemonių siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, prasme. Vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pavyzdžiui, kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis, nesegintis šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Taigi net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Važiuodamas pagrindiniu keliu, elgdamasis pagal bendrąsias KET eismo dalyvių pareigas, vairuotojas privalo būti maksimaliai atsargus, neviršyti greičio, tačiau pamatęs prie sankryžos šalutiniame kelyje stovintį automobilį jokiu būdu neprivalo visiškai sulėtinti greitį ir įsitikinti, kad ir šis ( iš šalutinio kelio įvažiuojantis ) išties elgiasi pagal KET taisykles, nes eismą sankryžoje pagrindiniu keliu leidžiamu greičiu vairuotojui leidžia KET. Kaip nurodoma teismų praktikoje, „transporto priemonės vairuotojas neprivalo lėtinti greičio ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė tikimybė, kad kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo taisyklių ir pažeisti transporto priemonės vairuotojo pirmumo teisę, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui“. Jokios išimtinės situacijos, kuri nurodoma teismų praktikoje (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-17-489/2024) – vairuotojo neblaivumas, tyčinis kelių eismo taisyklių ignoravimas sudarant pavojingą situaciją, o taip pat ir žymus leistino greičio viršijimas, kuri būti vertinama kaip nukentėjusiojo nusikalstami veiksmai, priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis, šioje byloje nenustatyta.

Teisme ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai) nustatyta, kad nukentėjusysis M. V. būdamas blaivus, turėdamas teisę vairuoti tos rūšies transporto priemones, važiavo leistinu 90 km/val. greičiu, įsijungęs priekinius žibintus, sankryžoje važiavo pagrindiniu keliu, būdamas įsitikinęs, kad ir kiti eismo dalyviai vairuodami transporto priemones laikysis KET, reglamentuojančių važiavimą sankryžoje, t. y. išvažiuodamas iš šalutinio kelio įsitikins kad tai daryti saugu, duos kelią jo vairuojamam motociklui, artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Šioje byloje specialisto išvada nustatyta, kad motociklo vairuotojas turėjo techninę galimybę sulėtinti važiavimo greitį iki 10 km/h (priimamas minimalus automobilio judėjimo greitis eismo įvykio metu) ir tokiu būdu turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su ta pačia kryptimi važiavusios vairuotojos vairuojamu automobiliu, jeigu iš šalutinio kelio išvažiuojant automobiliui „VW Golf“ motociklas būtų buvęs ne mažesniu kaip 78,5 m atstumu. Nukentėjusysis nurodo, kad jis įvažiuojantį automobilį pamatė likus 5-10 metrų iki jo ir jau kairėje eismo juostoje, todėl išvengti susidūrimo neturėjo jokios galimybės. Tokį jo paaiškinimą specialistas paneigė, nurodydamas kad buvusioje eismo įvykio situacijoje toks atstumas, techniniu požiūriu nepagrįstas, t. y. per mažas. Objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyto tikslų atstumą, kuriame buvo motociklo vairuotojas tuo metu, kai automobilis „VW Golf“ pradėjo judėti į pagrindinį kelią nėra ir jų nustatyti nėra galimybės, kadangi nėra objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti automobilio „VW Golf“ judėjimo greitį bei greitėjimą įvažiuojant į sankryžą, byloje yra tik prieštaringi kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl šios aplinkybės, į ką atsižvelgė ir ką įvertino bei teisiamojo posėdžio metu nurodė specialistas. Kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, specialisto išvados, susidūrimo vieta yra arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, motociklas atsitrenkė taip pat į automobilio galinį dešinės pusės sparną ir ratą, susidūrimas įvyko sankryžos ribose, tai rodo, kad motociklo vairuotojas sukdamas į dešinę pusę stengėsi susidūrimo išvengti. Ši aplinkybė (motociklo atstumas iki jam kliūtį sudariusio automobilio ) automobilio reikšminga sprendžiant tik dėl eismo įvykio padarinių sunkumo, t. y. kiek nukentėjusysis galėjo jų išvengti ar sumažinti, tačiau teismas vertina, kad pagrindine eismo kilimo priežastimi buvo automobilio „VW Golf“ vairuotojos padaryti važiavimą sankryžoje, manevravimą reglamentuojančių, t.y. specialiųjų, KET pažeidimai. Nors kaltinamoji V. P. nurodė, kad ji prieš įvažiuodama į sankryžą įsitikino, kad bus saugu, iš dešinės atvažiuojančio motociklo nesimatė, motociklas galėjo atvažiuoti tik dideliu greičiu, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo ką kita. Iš eismo įvykio vietos apžiūrų protokolų matyti, kad nurodytoje eismo įvykio vietoje šalutinis kelias apaugęs įvairia augmenija, tačiau sankryžoje prieš pat įvažiuojant į pagrindinį kelią matomumas ir atstumas pakankamas, būnant atidžiam, pastebėti iš abiejų pusių besiartinančias priemones, kad būtų galima saugiai įvažiuoti į sankryžą. Kaip jau buvo minėta, specialistas, įvertinęs objektyvius pėdsakus, nustatytus įvykio vietoje (susidūrimo vietą rodančius pėdsakus, nukritusį motociklininko šalmo stiklą, patį šalmą ir pirštines, motociklininko slydimo pėdsakus) pateikė išvadą, kad motociklininko parodymai, jog jis prieš eismo įvykį važiavo 90 km/val. greičiu, techniniu požiūriu tikėtini. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosios bylos aplinkybių grindimas specialisto išvada, kurioje padarytos tikėtinos išvados, galimas, jei šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015). Šioje byloje nėra jokių duomenų, kad visi šie pėdsakai įvykio vietoje nuo eismo įvykio iki jų užfiksavimo eismo įvykio vietos apžiūros protokole būtų perkelti ir todėl specialisto išvadoje būtų remtasi eismo įvykio situacijos neatitinkančiais pėdsakais. Nurodytoje kelio atkarpoje leistinas greitis yra 90 km/val. Netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl greičio teismas neturi jokio pagrindo. Nors gynyba akcentuoja, kad nukentėjusysis duodamas parodymus prisitaiko prie surinktų tuo metu bylos duomenų, ypač atkreipiant dėmesį į šio eismo įvykio išsprendimui teisiškai nereikšmingus duomenis apie nukentėjusiojo nurodomą keliuko, į kurį nusuko prieš jį važiavęs traktorius atstumą (apklausiamas iš karto po įvykio nurodė, kad 100 metrų, po to, pats nuvykęs į vietą pamatė, kad ten 300 metrų ir jau nurodo būtent tokį atstumą), tačiau aiškinantis parodymų neatitikimo priežastis nukentėjusysis paaiškino, kad pirmoji jo apklausa buvo atlikta ligoninėje po operacijos, jam tuo metu atrodė kad būtent 100 metrų atstumas, tačiau po to šį atstumą pasitikslino viešai prieinamuose Google duomenyse. Iš teismo medicinos specialisto išvados, nukentėjusiojo medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusysis patyrė medicinine prasme įvairaus sunkumo sužalojimus, jam buvo atliktos operacijos, todėl būnant tokios sveikatos būklės duotų ir vėlesnių parodymų neatitikimas yra visiškai pateisinamas kaip sąlygotas objektyvių aplinkybių, o ne kaltinamojo siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Taigi, net ir toks parodymų neatitikimas šioje dalyje negali būti pagrindas nukentėjusiojo parodymus vertinti kaip nepatikimą įrodymą byloje. Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad pagrindinis kelias ,žiūrint nuo Marijampolės link Prienų, tiesus, matomumas iki sankryžos yra didesnis nei 230 metrų (tokiu atstumu yra kelio ženklas Nr.108, tačiau matomumas geras ir pakankamą atstumą už jo link Marijampolės pusės), todėl jeigu motociklas, pradėjus kaltinamajai važiuoti į sankryžą, buvo toliau nei kelio matomumas, dėl to nukentėjusioji jo nematė, motociklininkas turėjo važiuoti žymiai didesniu nei leistinas greičiu, o tokių aplinkybių nenustatyta, to nepatvirtina ir specialisto išvada, pagrįsta objektyviais duomenimis. Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad prieš pradedant įvažiuoti į sankryžą ji praleido jai iš kairės važiavusius 2-3 automobilius ir iš karto pradėjo judėti. Neatmetama galimybė, kad ir šie automobiliai galėjo sudaryti kliūtį „VW Golf“ vairuotojai pastebėti artėjantį pagrindiniu keliu motociklą, t. y. pagal fizinius parametrus nedidelę transporto priemonę. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamoji pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo nepastebėjo ir įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, taip sudarydama jam kliūtį, ir tokie jos veiksmai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi. Šioje byloje nenustatyta, kad motociklo vairuotojui buvo tikėtina, jog kliūtis kelyje bus sudaryta, kad jis tokią kliūtį turėjo galimybę pamatyti iš anksto ir į ją reagavo priešingai KET reikalavimams, kad vairuodamas turėjo bei galėjo išvengti susidūrimo.

Civilinis ieškinys

Nukentėjusysis pateikęs ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinių atsakovų (duomenys neskelbtini) ir kaltinamosios V. P. 5900,9 eurus turtinei žalai atlyginti ir 35298 eurus neturtinei žalai atlyginti bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti, taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo ( 1 t., b. l. 83-91, 3 t. 159-165). Teisiamojo posėdžio metu ieškinį patikslino, paaiškino, kad po ieškinio pateikimo buvo atlyginta turtinė žala už išlaidas kurui, liko neatlyginta turtinė žala už negautas pajamas, t. y. 3380 eurų , ir 33357,60 eur neturtinė žala bei 1300 eurų išlaidų už atstovo pagalbą.

Turtinę žalą sudaro negautos pajamos. M. V. nurodo, kad iki įvykio du sezonus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)ir buvo sutaręs dėl darbo 2024 m. sezono metu, būtų uždirbęs pagal pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis 5379,50 centų neatskaičius mokesčių. Teismo posėdžio metu ieškinį sumažino pagal šios bendrovės pateiktus dokumentus dėl 2024 m. cukraus gamybos sezone toje pareigybėje, kurioje būtų dirbęs jis, išmokėtą darbo užmokestį- 3380 eurų.

Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau CK ) 6.249 straipsnio 1dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ) ir negautos pajamos. Nukentėjusysis prašo priteisti 3380 eurų negautų pajamų. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-192-219/2016).

Sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias pajamas sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sutrikdymo, tapęs visiškai ar iš dalies darbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Sveikatos sužalojimo atvejais sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo, turi būti atsižvelgiama ir į netekto darbingumo lygį bei į laikotarpi, kuriam šis nedarbingumas buvo nustatytas, taip pat CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, UAB „(duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų, nagrinėjamo eismo įvykio metu M. V. nedirbo ir pajamų negavo, tačiau dar prieš eismo įvykį- 2024 m. rugpjūčio 1 d.- jis buvo patvirtinęs sutikimą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išspaudų operatoriumi nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki cukraus gamybos sezono pabaigos (preliminariai iki 2024m gruodžio 31 d.). Rašytinis susitarimas, darbo sutartis nebuvo dar sudaryta, tačiau buvo paruoštas darbo sutarties projektas, M. V. jau buvo du sezonus šį darbą dirbęs, UAB „(duomenys neskelbtini) išankstiniu žodiniu susitarimu siekė užsitikrinti jo atvykimą dirbti, darbas turėjo prasidėti nuo 2024 m. rugsėjo 21 d., prieš pat darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis. 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, dėl sveiktos sutrikdymo dirbti sutartą darbą jis negalėjo, todėl darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Į tą pačią pareigybę priimtas kitas darbuotojas, kuriam, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų, per visą cukraus gamybos sezoną buvo išmokėta, atskaičius mokesčius, 3380 eur ( 3 t., b. l. 24-25). Kaip jau buvo minėta, M. V. tokiose pačiose pareigose dirbo 2023-2024 m. cukraus gamybos sezono metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje apie M. V. išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas nurodyta, kad jam buvo išmokėta, atskaičius mokesčius, 4381,49 eur darbo užmokesti, darbo grafikai abiejų sezonų metu iš esmės nesiskiria ( 2 t., b. kl..151-153). Nukentėjusiajam M. V. šiuo laikotarpiu jokios socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos, tik 2025 m. kovo 3d. jam buvo nustatytas dalyvumo lygis 3 t., b. l. 30-32). Taigi, šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad pajamos (darbo užmokestis už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki cukraus gamybos sezono pabaigos) buvo numatytos gauti iš anksto ir jas pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai. Darydamas išvadą dėl pajamų gavimo realumo, teismas įvertina gana trumpą laikotarpį nuo susitarimo dirbti iki konkrečiai apibrėžtos darbo pradžios (cukraus gamybos sezono pradžia UAB „(duomenys neskelbtini)), t. y. jog buvo sutarta dirbti ne kažkada ateityje neaiškiu laikotarpiu, o konkrečiai prasidėjus cukraus gamybos sezonui, M. V. įgytą ankstesnių dviejų darbo sezonų metu darbdavio pasitikėjimą, kadangi pats darbdavys jo ieškojo kaip darbuotojo tose pačiose pareigose būsimam sezonui, siekdamas sukomplektuoti reikalingus darbuotojus, ir nors iki eismo įvykio rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šios aplinkybės garantavo, kaip įprastai, darbo sutarties sudarymą prieš pat pradedant darbą. Be to ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys parodo, kad 2024 m. rugsėjo -gruodžio mėnesiais cukraus gamyba vyko, M. V. pareigose dirbo kitas darbuotojas, jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, kurio dydis priklauso nuo sezono trukmės, dirbtų valandų dieninėje ar naktinėje pamainoje skaičiaus, viršvalandžių. Civilinio ieškovo prašomas priteisti negautų pajamų dydis 3380 eurų yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo principų reikalavimus ir faktines aplinkybes, nes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad tiek išmokėta M. V. pareigose dirbusiam asmeniui , o pats M. V. 2023-2024 m. sezono metu buvo gavęs dar netgi didesnį, nei prašomas priteisti, darbo užmokestį.