Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo pagal ieškovės M. S. ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme pareikštu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališką patalpų nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovės 20 162,45 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. Ieškinio reikalavimas tenkinamas iš dalies.

7. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu nuomotojas išnuomavo atsakovei 43,04 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė iki (duomenys neskelbtini) Sutarties 4 punkte numatyta, kad nuomininkas už patalpas įsipareigojo mokėti 500,00 Eur dydžio nuomos mokestį už vieną mėnesį, į šią sumą įskaitant už nuomotoją nuomininko sumokamą GPM ir NTM. Nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo (duomenys neskelbtini) Sutarties 7.3. punkte numatyta tik nuomotojo teisė pirma laiko nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas turtu naudojasi ne pagal paskirtį, aptartą sutarties 3.1. punkte, jei tyčia blogina patalpų būklę, jei nuomininkas, gavęs raštišką nuomotojo įspėjimą apie už tris mėnesius nesumokėtą nuomos mokestį, per vieną mėnesį nepadengia įsiskolinimo. Nuomos sutartis įregistruota viešajame registre nuo (duomenys neskelbtini).

8. (duomenys neskelbtini) V. S. mirė. (duomenys neskelbtini) išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, ieškovė M. S. po savo tėvo V. S. mirties paveldėjo ginčo patalpą – parduotuvę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini).

9. (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. išsiuntė pranešimą apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukia (duomenys neskelbtini) sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Prašė perimti patalpas pagal patalpų priėmimo – perdavimo aktą. Pranešimas ieškovei grįžo neįteiktas (duomenys neskelbtini).

Dėl vienašališko patalpų nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

18. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų identifikavimo taip pat svarbu įvertinti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir ar ji galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

20. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo atsakovės iniciatyva teisėtumo, ieškovei įrodinėjant, kad sutarties nutraukimui nuo (duomenys neskelbtini) nebuvo įstatyminio ar sutartinio pagrindo (sutarties pažeidimo), o atsakovei teigiant, jog ieškovė pažeidė sutartį.

21. Kaip teismas jau yra nurodęs šio teismo sprendimo 7 punkte, (duomenys neskelbtini) V. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pabaigos terminas yra (duomenys neskelbtini). Sutarties 7.3. punkte numatyta tik nuomotojo teisė pirma laiko nutraukti nuomos sutartį, tuo tarpu tokia nuomininko teisė sutartyje nebuvo aptarta. Nepaisant nurodyto, teismo vertinimu, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę vienašališkai nutraukti tarp civilinės bylos šalių sudarytą sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys) arba teismo tvarka (CK 6.217 straipsnio 4 dalis).

22. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. jo sutartyje nurodytu adresu išsiuntė pranešimą apie tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukia (duomenys neskelbtini) sudarytą patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodant visiškai jokio sutarties nutraukimo pagrindo. Be to, kaip pati atsakovės atstovė teismui paaiškino teismo posėdžių metu, šio pranešimo išsiuntimo dienai jai buvo žinoma, kad V. S. yra miręs. (duomenys neskelbtini) registruota pašto siunta atsakovei grįžo neįteikta, tačiau nepaisant nurodyto atsakovė laikė, kad patalpų nuomos sutartis yra nutraukta tinkamai, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Tik savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad ginčo nuomos sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. dėl to, kad prieš tai buvęs patalpų savininkas V. S. patalpų neremontavo, nuolatos trukdė vykdyti atsakovės veiklą, be to, patalpos neatitiko licenzijuotos atsakovės veiklos reikalavimų.

23. Kilus nuomos teisinių santykių dalyvių ginčui dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą nuomininkės iniciatyva, pareiga įrodyti, kad egzistavo CK 6.217 straipsnyje numatytas vienas iš esminių sutarties pažeidimo pagrindų pirmiausiai tenka tokius veiksmus atlikusiai sutarties šaliai, t. y. atsakovei. Atitinkamai, ieškovei tenka pareiga teikti tokias aplinkybes paneigiančius įrodymus. Kaip minėta, atsakovė savo pranešimo nuo (duomenys neskelbtini) nutraukti patalpų nuomos sutartį negrindė jokiu teisiniu pagrindu, tik vėliau teismui nurodė, kad sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo, kurio iš esmės neįrodinėjo. Teismas nesutinka su atsakovės teisme išdėstyta pozicija, kad nuomos sutarties nutraukimo dieną egzistavo CK 6.217 straipsnyje numatyti pagrindai, nes ji tokio esminio sutarties pažeidimo fakto neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

24. Nors savo atsiliepime ir teismo posėdžių metu atsakovės atstovai teismui nurodė, kad ginčo patalpos buvo neremontuojamos – išlūžusiomis grindimis ir suskilusiomis lubomis, jose nebuvo reikiamo galingumo elektros įvado, be to, patalpos buvo pardavinėjamos, todėl veiklą nuolatos trukdė būsimi pirkėjai, tokią versiją patvirtinančių rašytinių ar kitokių galimų įrodymų atsakovė teismui nepateikė. Atsakovė pati pripažino, kad jokių rašytinių pretenzijų buvusiam patalpų savininkui V. S. dėl netinkamos patalpų būklės niekada nesiuntė, paaiškino, kad su buvusiu savininku buvo kalbėta žodžiu, tačiau pastarasis į atsakovės raginimus sutvarkyti patalpas nereagavo. Nurodytus atsakovės paaiškinimus teismas vertina kritiškai ir atkreipia dėmesį, kad atsakovė vykdo komercinę veiklą, yra verslininkė, todėl jai turėtų būti aiškios ir žinomos patalpų nuomos sutarties tinkamo vykdymo nuostatos. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė ginčo patalpose veiklą vykdė nuo (duomenys neskelbtini), nuomotojui niekada nereiškė jokių rašytinių pretenzijų dėl patalpų būklės, galimai netinkama patalpų būklė nebuvo aptarta ir šalių pasirašytoje nuomos sutartyje, o (duomenys neskelbtini) V. S. išsiųstame pranešime apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą atsakovė taip pat nenurodė, kad ginčo nuomos sutartį nutraukia dėl netinkamos patalpų būklės, t. y. dėl esminio sutarties pažeidimo.

25. Be to, CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai sutarties šaliai per sutartyje numatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenumatytas, - prieš trisdešimt dienų. (duomenys neskelbtini) Terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties baigiamųjų nuostatų 8.5. punkte sutarties šalys sulygo, kad visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal sutartį įteikiamas sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiant paštu, arba el. paštu, jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paštu išsiųstas dokumentas gautas trečią darbo dieną, einančią po tos dienos, kai gavėjui siunčiamas dokumentas įteiktas pašto paslaugas teikiančiai įmonei. Bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ V. S. sutartyje nurodytu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą apie vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, žinodama, kad pastarasis yra miręs, ką pati atsakovė patvirtino (duomenys neskelbtini) vykusio teismo posėdžio metu paaiškindama ir pripažindama ieškovės posėdyje nurodytas faktines aplinkybes apie tai, kad ji su ieškove M. S. buvo susitikusi po V. S. laidotuvių (duomenys neskelbtini) dienomis, kuomet aptarinėjo paveldėjimo procedūras, tačiau ieškovės apie ketinimą nutraukti ginčo nuomos sutartį neinformavo. Nepaisant nurodyto, minėta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) mirusiam asmeniui išsiuntė pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą ir laikė, kad sutartis pagrįstai yra nutraukta nuo (duomenys neskelbtini). Aptartas pranešimo išsiuntimas, teismo vertinimu, neatitinka nei ginčo nuomos sutarties nuostatų, nei CK 6.218 straipsnio reikalavimų, taip pat CK 1.5 straipsnyje reglamentuojamų teisingumo ir sąžiningumo principų ir negali būti laikomas tinkamu įteikimu apie vienašališką sutarties nutraukimą.

26. Remiantis aptartais teismo argumentais bei nurodyta teismų praktika, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė CK 6.217 straipsnyje numatytų esminių sutarties pažeidimų buvimo, taip pat tinkamai nepranešė ieškovei apie numatomą vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti atsakovės vienašališką (duomenys neskelbtini) sudarytos terminuotos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą neteisėtu, laikytinas pagrįstu ir tenkinamu.

Dėl nuostolių atlyginimo

27. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė taip pat reiškia atsakovei reikalavimą dėl 20 162,45 Eur dydžio nuostolių atlyginimo, kurį kildina iš CK 6.249 straipsnio, t. y. prašo priteisti nuostolius negautų pajamų forma. Ieškovės negautų pajamų suma apskaičiuojama pagal likusį neteisėtai nutrauktos terminuotos patalpų nuomos sutarties laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tačiau iš teismui pateiktos ieškinio reikalavime esančios detalizacijos matyti, kad ieškovė prašo iš atsakovės priteisti ir nuomos mokesčio skolą, kuri yra skaičiuojama nuo nuomos sutarties sudarymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

28. Atsakovės byloje pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė V. S. pervedė 148,75 Eur patalpų nuomos mokesčio, (duomenys neskelbtini) pervedė 439,03 Eur nuomos mokesčio, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atsakovė V. S. už patalpų nuomą kas mėnesį pervedė po 425,00 Eur. (duomenys neskelbtini) Mokėjimo nurodymu atsakovė M. S. už patalpų nuomą pervedė 1 165,33 Eur. Tokiu būdu, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (patalpų nuomos trukmės pradžios datos) iki (duomenys neskelbtini) (nuomos sutarties nutraukimo datos) atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 3 878,11 Eur patalpų nuomos mokesčio, nors už šį laikotarpį turėjo sumokėti 3 934,69 Eur sumą. Patalpų nuomos skola už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 56,58 Eur dydžio priteistina iš atsakovės.

29. Minėta, jog už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (neteisėto sutarties nutraukimo datos) iki (duomenys neskelbtini). (patalpų nuomos sutarties termino pabaigos) ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą negautų pajamų forma, už kiekvieną mėnesį skaičiuodama 425,00 Eur dydžio patalpų nuomos mokesčio sumą.

30. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, nurodė, kad patalpų nuomos sutartį ji nutraukė pagrįstai, be to, rėmėsi faktine aplinkybe, kad nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio ginčo patalpos jau buvo išnuomotos kitam nuomininkui.

31. Byloje VĮ Registrų centras pateikti duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė M. S. sudarė patalpų nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai išnuomavo ginčo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patalpų perdavimo – priėmimo aktu nurodytos patalpos buvo perduotos nuomininkui. Sutarties 7 straipsnyje šalys sulygo dėl 400,00 Eur dydžio nuomos mokesčio, kuris pradedamas mokėti nuo (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 straipsnyje šalys sutarė, kad nuomininkas turi teisę įsirengti, remontuoti patalpas pagal savo poreikius.

32. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).

33. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ir pan. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neteisėtai nutraukė terminuotą patalpų nuomos sutartį, sudarytą su ieškove, prieš terminą ir tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip pažeidžiantys sutartį (neteisėti).

36. Žala yra asmens turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Netiesioginių nuostolių atlyginimo tikslas – atkurti dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų prarastą ieškovo ir atsakovo turtinių interesų pusiausvyrą. Įstatyme įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.

37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; kt.). Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

38. Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovė turi pareigą ne tik įrodyti, kad patyrė žalą, tačiau kad jos patirta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės neteisėtais veiksmais – sutarties nutraukimu prieš terminą. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovė neteisėtai mirusiam asmeniui V. S. jo gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimą apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini). Pati teismo posėdžių metu pripažino, kad ieškovę M. S. pastaroji matė po V. S. laidotuvių (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) dienomis, tačiau jos neinformavo apie tai, kad ketina nutraukti nuomos sutartį. Byloje atsakovės pateikti elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad ji bandė susisiekti su ieškove, norėjo jai perduoti patalpas, tačiau ginčo patalpos ieškovei buvo perduotos tik (duomenys neskelbtini), o pranešimas apie tai, kad atsakovė yra vienašališkai nutraukusi patalpų nuomos sutartį nuo (duomenys neskelbtini) ieškovei išsiųstas tik (duomenys neskelbtini). Taigi, nuo šios datos laikytina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie ginčo patalpų nuomos sutarties nutraukimą.

39. Civilinės bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė M. S., perėmusi ginčo patalpas bei gavusi atsakovės pranešimą apie patalpų nuomos sutarties nutraukimą, ėmėsi aktyvių veiksmų idant būtų išvengta didesnių nuostolių atsiradimo ir jau (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nauja patalpų nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Tiek žalos faktas, tiek žalos dydis yra nepreziumuojami ir turi būti įrodinėjami įprastine tvarka. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008, 2008 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).

41. Ieškovės prašomų priteisti nuostolių (negautų pajamų) įrodinėjimo specifika yra ta, kad planuojamos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).

42. (duomenys neskelbtini) tarp V. S. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta Terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savo esme suponuoja, kad ieškovė iki pat šios sutarties pabaigos, t. y. iki (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę gauti realias ir neišvengiamas pajamas, kylančias iš šios nuomos sutarties, tačiau būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, nepagrįstai vienašališkai nutraukus patalpų nuomos sutartį iki jos termino pabaigos, ieškovė šių pajamų neteko. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas atsakovei dėl nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma vertintinas pagrįstu, tačiau skaičiuotinas ne iki nuomos sutarties termino pabaigos, kaip prašo ieškovė, o iki datos, kuomet ieškovė sudarė naują patalpų nuomos sutartį su kitu nuomininku, t. y. iki (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovės ir naujojo nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) patalpų nuomos sutartyje numatytas susitarimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo nuo (duomenys neskelbtini), taip pat patalpų nuomos sutarties pabaigos terminas iki (duomenys neskelbtini), ieškovės patirtų nuostolių skaičiavimo terminui nagrinėjamojoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teismas neturi pareigos aiškintis ieškovės ir naujojo nuomininko esamų susitarimų turinio dėl patalpų remonto ir nuomos mokesčio mokėjimo termino, be to, šis sutarties šalių susitarimas nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir pagrindu. Nors civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė išreiškė abejones dėl (duomenys neskelbtini) ieškovės su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos Patalpų nuomos sutarties termino tikrumo, nurodydama, kad galimai sutartis yra suklastota, nes ši įmonė patalpose tvarkėsi jau (duomenys neskelbtini) mėnesį, tačiau pastaroji tokių įrodymų teismui nepateikė. (duomenys neskelbtini) Patalpų nuomos sutartis yra pasirašyta abiejų sutarties šalių, įregistruota viešajame registre, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jos tikrumu. Nagrinėjamos bylos kontekste, teismo vertinimu, svarbu yra tai, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė M. S. sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį, kuria sutarė dėl išnuomotų patalpų remonto nuomininko sąskaita, kas taip pat laikytina ieškovei teikiama nauda, bei mokėtino nuomos mokesčio ir tokiu būdu išvengė tolimesnių nuostolių susidarymo. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius negautų pajamų forma iki patalpų nuomos sutarties pabaigos, nepaisant naujai sudarytos patalpų nuomos sutarties, laikytinas nepagrįstu pastarosios siekiu gauti dvigubas pajamas, todėl tenkintinas tik iš dalies, priteisiant iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 700,01 Eur nuostolių, skaičiuojamų po 425,00 Eur sutartimi sulygto kas mėnesį mokėtino nuomos mokesčio už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).

43. Byloje taip pat kilo ginčas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo. Konkrečiai, ieškovė prašė teismo, patenkinus jos reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, iš atsakovės priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, kadangi mirusysis V. S. sudarydamas patalpų nuomos sutartį su atsakove veikė kaip verslo subjektas. Atsakovės atstovas nurodė, kad V. S. ir pati ieškovė M. S. yra fiziniai asmenys, nuomojantys komercines patalpas, tačiau jie nėra verslo subjektai, todėl ieškovė galėtų reikalauti tik 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų.

44. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

45. Remiantis nurodyta įstatymo nuostata, teismas sprendžia, ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė, teikdama ieškinio reikalavimą, sumokėjo 665,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat byloje patyrė 2 500,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Atsakovė byloje patyrė 800,00 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Ieškinio reikalavimą patenkinus iš dalies (54 procentais, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp civilinės bylos šalių proporcingai patenkinto ieškovės reikalavimo daliai. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės M. S. ieškinio reikalavimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vienašališką (duomenys neskelbtini) Terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą nuo (duomenys neskelbtini) neteisėtu.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 756,59 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 59 ct) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos ( 1 756,59 Eur) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 709,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai 368,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.