Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Berla“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas prašė teismo pripažinti šalių sudarytą 2021 m. gegužės 14 d. transporto priemonės BMW (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sutartis arba sandoris) negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), taikyti restituciją ir priteisti ieškovui iš atsakovės 31 500,00 Eur automobilio kainą, įpareigojant ieškovą grąžinti automobilį atsakovei, be to, priteisti 1 500,00 Eur išlaidas, susijusias su variklio grandinių keitimu, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad prieš sudarant sutartį, automobilio pardavimo skelbime buvo nurodyta, jog jis be defektų. Ieškovui apžiūrint automobilį atsakovės vadovas nurodė, kad automobilį valdo nuo 2015 m. ir eismo ar kitokių įvykių nebuvo. Ieškovas sumokėjęs 3 000,00 Eur avansą ir likusią 28 500,00 Eur sumą sutarties pagrindu įgijo automobilį. Ieškovui po trijų mėnesių (2021 m. rugpjūčio mėn.) nutarus parduoti automobilį, paaiškėjo, kad jis iki pardavimo ieškovui buvo patyręs hidrosmūgį. Atsakovė nuslėpė informaciją, kurią žinodamas ieškovas nebūtų sudaręs sandorio, todėl sutartis pripažintina negaliojančia, kaip sudaryta dėl apgaulės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu.

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nurodydama, kad automobilis buvo eksploatuotas laikantis gamintojo reikalavimų. Po 2020 m. birželio 8 d. liūties važiuojant gatve automobilis buvo aplietas, variklis užgeso, tačiau po to užvestas nebuvo. Po variklio vandens išvalymo ir tinkamo jo suremontavimo automobilis buvo toliau eksploatuojamas ir jokių pasekmių nebuvo kilę. Atsakovė sudarė ieškovui galimybes įsitikinti automobilio technine būkle, kuris jį apžiūrėjo su savo pasirinktu specialistu. Automobilis pirkimo–pardavimo metu neturėjo defektų. Ieškovas nori automobilio atsisakyti vien dėl nepakankamos informacijos nurodymo, be tai nėra pagrindas taikyti kraštutinį teisių gynybos būdą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei 4 053,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 35,38 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

1.1. Teismo vertinimu, ginčas kilo dėl variklio remonto, tačiau gedimas pardavimo metu jau buvo pašalintas ir atitiko reikalavimus, o automobilis galėjo dalyvauti eisme. Automobilis pardavimo metu neturėjo defektų. Transporto priemonės detalės natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi. Pirkėjas (ieškovas) turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės. Tačiau ieškovas šios aplinkybės neįrodė.

1.2. Ieškovas automobiliu naudojosi apie tris mėnesius ir trūkumai nepasireiškė. Automobilis buvo patikrintas servise, o po jo variklio remonto nuvažiavo 27 000 km ir paslėpti trūkumai nepasireiškė, be to, po variklio remonto suteikta garantija.

1.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtinas hidrosmūgio buvimas. Ekspertizė kategoriškai neatsakė, ar keisti švaistikliai po variklio užliejimo vandeniu. Ekspertas nustatė, kad atsakovės iniciatyva atliktas variklio remontas ir ieškovo – grandinių keitimas buvo atlikti nesilaikant BMW gamintojo reikalavimų.

1.4. Dėl 3 000,00 Eur avanso teismas nurodė, kad jo sumokėjimas buvo įrodinėjamas liudytojų parodymais, kurių negalima objektyviai įvertinti, nes liudytojai yra šalių sutuoktiniai ir ieškovo draugas, kurie suinteresuoti duoti atitinkamus parodymus. Byloje nėra įrodymų, kad avansas buvo perduotas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas neteisingai ginčą išsprendė vertindamas, kad ieškinys pareikštas dėl parduoto daikto netinkamos kokybės ir teisinį santykį kvalifikavo taikydamas CK 6.327, 6.333–6.334 straipsnius. Ieškovas (apeliantas) ieškinį grindė kitomis aplinkybėmis ir nurodė kitą teisinį pagrindą, t. y. kad jis sudarytas panaudojus apgaulę (CK 1.91 straipsnis). Atsakovės vadovas automobilio pardavimo metu neatskleidė aplinkybės dėl hidrosmūgio, priešingai, šią aplinkybę nuslėpė ir siekė tyčia suklaidinti ieškovą (apeliantą), taip pat manipuliavo duomenimis. Teismas neatskleidė bylos esmės ir nesprendė ieškovo (apelianto) reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl apgaulės, be to, išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus – priteisti 1 500,00 Eur išlaidas, susijusias su variklio grandinių keitimu.

1.2. Atlikus ekspertizę nustatyta, kad automobilis 2020 m. birželio 8 d. patyrė hidrosmūgį, kas pagrindžia automobilio techninės būklės pablogėjimą, jo patikimumo ir vertės sumažėjimo techninius aspektus. Ieškovas (apeliantas) nebūtų pirkęs automobilio, jeigu apie šį faktą būtų žinojęs pardavimo metu. Ekspertizės aktas pagrindžia, kad po hidrosmūgio ir atlikto remonto automobilio variklio resursas sumažėjęs, pasireiškė neigiamas poveikis kėbului, elektronikos komponentams, pakabos ir transmisijos mechaniniams elementams, automobilio vertė sumažėjusi.

1.3. Teismas netinkamai nustatė už automobilį sumokėtą kainą. Teismo sprendime sumokėtam avansui skirtos kelios eilutės, nors posėdžio metu liudytojų parodymams dėl avanso sumokėjimo aplinkybių skirta daug dėmesio. Liudytojai detaliai papasakojo avanso sumokėjimo aplinkybes, jie vieni kitiems neprieštaravo.

1.4. Teismas galimai buvo šališkas, nes sprendime išdėstyti motyvai yra tendencingi, nurodomi tik tie argumentai, kurie pateisina ieškinio atmetimą, tačiau ignoruojami ieškovo (apelianto) argumentai.

1.5. Teismas nesilaikė Rekomenduojamuose teismų procesinių sprendimų kokybės standartų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2), (toliau – Standartai), 2.3–2.5 punktų nuostatų.

1.6. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, neteisingai nurodė ieškovo (apelianto) patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, kurias jis patyrė advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, jog ieškovo (apelianto) išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 1 800,00 Eur, nors jis patyrė 2 100,00 Eur išlaidas.

6. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovo (apelianto) apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškinyje privalo būti nurodytas tik faktinis ieškinio pagrindas ir reikalavimas. Teismui buvo prielaidos kvalifikuoti ginčo teisinius santykius kaip atitinkančius transporto priemonės pirkimą–pardavimą ir iš to išplaukiančių teisinių gynybos būdų reguliavimą pagal CK 3.327, 3.333–3.334 straipsnius. Teismas nemodifikavo faktinio ieškinio pagrindo ir nepakeitė ieškovo (apelianto) gynybos būdo.

2.2. Teismas eksperto išvadą pagrįstai vertino kritiškai, nes joje buvo prieštaravimų, taip pat įvertinta tai, kad jos atlikimo metu variklis nebuvo ardomas. Išvados padarytos atsižvelgiant į serviso įrašus, šalių paaiškinimus ir automobilio apžiūrą. Eksperto išvados dalis, kuria konstatuota, kad įvyko hidrosmūgis, paremta tik šalių paaiškinimais, vizualia automobilio apžiūra ir serviso dokumentais. Ekspertas rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Krasta Auto Kaunas“ pateiktais duomenimis apie įvykį, kurie yra nekonkretūs, tiesiogiai nesusiję su įvykio žalos nustatymu ir negali būti laikomi patikimais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio techninė būklė jo pardavimo metu nebuvo tokia, kokia buvo nurodoma. Automobilis defektų neturėjo, jie nepaaiškėjo ir per trijų mėnesių ieškovo automobilio valdymo laikotarpį.

2.3. UAB „Dizrida“ duomenys apie atliktus variklio išvalymo darbus po įvykio ir tai, kad automobilis po to buvo eksploatuojamas 27 000 km, paneigia hidrosmūgio aplinkybę.

2.4. Byloje nenustatyta, kad automobilio eksploatavimas negalimas ar jis prarado vertę. Todėl tai, kad ieškovas (apeliantas) nebuvo informuotas apie variklio užliejimą, negali būti vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas (apeliantas) neįrodinėjo, kad automobilis po variklio išvalymo negalėjo būti naudojamas, išskyrus tai, kad jam nebuvo atskleista informacija apie įvykį, nors jis nesukėlė pasekmių. Todėl nėra pagrindo taikyti kraštutinio ieškovo (apelianto) prašomo teisių gynybos būdo. Pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas sukeltų nuostolius, nes automobilis yra nuvertėjęs, jam neprofesionaliai buvo atliktas variklio grandinių remontas.

2.5. Ieškovas (apeliantas) nepateikė įrodymų dėl 3 000,00 Eur avanso sumokėjimo. Teismas pagrįstai liudytojų parodymus vertino kritiškai, nes ieškovui (apeliantui) palankias aplinkybes paliudijo su juo susiję žmonės.

2.6. Teismas pagrįstai nepasisakė dėl 1 500,00 Eur variklio grandinių keitimo išlaidų priteisimo, nes atmetus ieškinį dėl sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, kiti susiję reikalavimai atitinkamai nebuvo tenkinami, nesvarbu, kad atskirai teismo neįvardinti. Be to, byloje nebuvo nustatytas grandinių keitimo poreikis.

2.7. Ieškovas (apeliantas) teiginius dėl galimo teismo šališkumo grindžia prielaidomis ir nepateikia tai patvirtinančių objektyvių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

7. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas apelianto (ieškovo) ieškinys dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo bei turėtų išlaidų atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija įžvelgtų pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Bylos nagrinėjimo trukmė ir taip yra labai ilga, apeliantas (ieškovas) privalo saugoti automobilį, kuris pagal ieškinio reikalavimą turėtų būti grąžintas atsakovei, byla sudėtinga, todėl šalių ginčą tikslinga išspręsti apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

9. Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi ir 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau teismui pripažinus, kad tai yra būtina, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apelianto (ieškovo) nurodomi argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka yra būtinas. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės yra aiškios, o kokios kitos svarbios aplinkybės galėtų būti nustatytos apeliacinį skundą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, apeliantas (ieškovas) nenurodo. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas visiškai gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, apelianto (ieškovo) apeliaciniame skunde pareikštą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta kaip nepagrįstą.

Dėl faktinių aplinkybių reikšmingų apeliacinės instancijos teisme

11. Apeliantas (ieškovas) 2021 m. gegužės mėn. internetinėje svetainėje www.autoplius.lt rado skelbimą apie BMW (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (dabartinis valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), pardavimą. Skelbime nurodyta, kad automobilis be defektų, jo aptaranavimas atliktas tik UAB „BMW Krasta Auto“ [t. y. BMW markės automobilių atstovybėje Lietuvoje], kaina 31 500,00 Eur (e. b. t. 1, l. 14).

12. Šalys 2021 m. gegužės 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sandorį (toliau – sutartis arba sandoris) (e. b. t. 1., l. 12–13), kurio pagrindu apeliantas (ieškovas) iš atsakovės nusipirko automobilį. Sandoryje nurodyta automobilio kaina – 28 500,00 Eur. Sutartyje, vadovaujantis CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, privalomai nurodyti šie duomenys: automobilis eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovė buvo parduodamos prekės savininkė, nebuvo apgadintas. Eismo ir kiti įvykiai, kuriuose automobilis buvo apgadintas, atsakovei nežinomi.

13. Po sandorio sudarymo ir automobilio įsigijimo apelianto (ieškovo) pareikalavimu UAB „Krasta Auto“ 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1., l. 21–22), kurioje nurodoma, kad automobilis 2020 m. liepos 1 d. buvo pristatytas evakuatoriaus pagalba. Atlikus diagnostiką buvo nustatytas variklio hidrosmūgis.

14. Apeliantas (ieškovas) pateikė atsakovei 2021 m. rugsėjo 2 d. pretenziją (e. b. t. 1, l. 23–24), nurodydamas, kad aplinkybė dėl hidrosmūgio būtų turėjusi esminę reikšmę sandorio sudarymui – jis jo nebūtų sudaręs, nes ji turi pasekmių tolimesniam automobilio naudojimui ir jo patikimumui. Apeliantas (ieškovas) siūlo susidariusią situaciją išspręsti taikiai, t. y. grąžinti automobilį, o jam – 31 500 ,00 Eur. Priešingu atveju, teismine tvarka jis reikalaus atlyginti ir patirtus nuostolius, t. y. išlaidas už automobilio remonto darbus. Atsakovė 2021 m. rugsėjo 8 d. atsakyme į pretenziją su apelianto (ieškovo) reikalavimais nesutiko.

15. Apeliantas (ieškovas) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnyje įtvirtintu sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindu, kai sandoris sudarytas dėl apgaulės. Apelianto (ieškovo) teigimu, atsakovė tyčia nuslėpė faktą, kad automobilis jos valdymo laikotarpiu 2020 m. birželio 8 d. turėjo įvykį, kurio metu jis buvo apgadintas ir remontuotas. Automobilis buvo apsemtas vandeniu varikliui dirbant ir variklis patyrė hidrosmūgį. Jeigu apeliantas (ieškovas) būtų žinojęs šį faktą, automobilio jis nebūtų pirkęs.

16. Apelianto (ieškovo) teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškinys pareikštas dėl parduoto daikto netinkamos kokybės ir ieškinį atmetė taikydamas daikto trūkumus reglamentuojančias teisės normas (CK 6.327, 6.333–6.334 straipsniai), vertindamas, kad jis neįrodė, jog automobilis netinkamos kokybės, t. y., kad jo negalima naudoti pagal paskirtį ir pan. Teismas bylą išnagrinėti turėjo pagal ieškovo (apelianto) pasirinktą teisių gynimo būdą ir analizuoti aplinkybes, susijusias su sandorio negaliojimu dėl apgaulės, atitinkamai spręsti restitucijos klausimą, kai nagrinėjamu atveju išspręstas tik avanso klausimas. Be to, pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė dėl variklio grandinių keitimo išlaidų priteisimo. Nepaisant to, apelianto (ieškovo) nuomone, įvertinus, kad byloje yra surinkti visi įrodymai, apeliacinės instancijos teismas turėtų ne perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o bylą išnagrinėti iš esmės, teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Dėl bylos dalies perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byla, kurioje iš esmės sprendžiami trys reikalavimai, t. y. pirmasis (pagrindinis) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, ir du išvestiniai iš pirmojo bei neatskiriamai su juo susiję, t. y. restitucijos taikymo bei variklio grandinių keitimo išlaidų priteisimo, gali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

18. Apeliantas (ieškovas) kaip ieškinio dalyką, be kita ko, suformulavo reikalavimą – pripažinti automobilio sandorį negaliojančiu kaip sudarytą dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis) ir taikyti restituciją, t. y. jam grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, o atsakovei – automobilį. Apeliantas (ieškovas) ieškinio faktiniu pagrindu nurodo apgaulės panaudojimo faktą, nuo jo nuslepiant aplinkybę, kad automobilis buvo patyręs hidrosmūgį, kas nulėmė, kad apeliantas (ieškovas) sudarė sandorį. Teismas spręsdamas ginčą privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškinys pareikštas dėl parduoto daikto netinkamos kokybės ir ginčo santykiui pritaikęs daikto trūkumus reglamentuojančias teisės normas (CK 6.327, 6.333–6.334 straipsniai) nenurodė, kodėl nėra analizuojama situacija pagal CK 1.91 straipsnį.

19. Apeliantas (ieškovas) aiškiai pasirinko savo teisių gynimo būdą – reikalauti sandorį dėl automobilio pirkimo pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją sugrąžinant šalis į prieš sandorį buvusią padėtį. Atsižvelgdamas į šį pasirinktą teisių gynybos būdą apeliantas (ieškovas) įrodinėjo atitinkamas aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas), kurios reikšmingos jo suformuluotam reikalavimui (ieškinio dalykas) ir teisių gynimo būdui pagal CK 1.91 straipsnį. T. y. sandoris buvo sudaryta dėl atsakovės apgaulės, buvo parduotas hidrosmūgio paveiktas automobilis, kas lemia jo nepatikimumą ir galimas neprognozuojamas neigiamas pasekmes ateityje. Apeliantas (ieškovas), žinodamas šias aplinkybes, būtų sandorio nesudaręs (CK 1.91 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023 71 punktas).

20. Atsakovė atitinkamai gynėsi nuo šių argumentų, įrodinėdama, kad ji tyčia jokios informacijos neslėpė, priešingai – sutartyje teisingai nurodė, kad automobilis jokių reikšmingų autoįvykių nebuvo patyręs. Automobilis 2020 m. birželio 8 d. įvykio metu kontakto su kita transporto priemone, keliu ar statiniu neturėjo, jokio išorinio automobilio apgadinimo ar sugadinimo nepasireiškė. Važiuojant automobiliu per apsemtą gatvę ir dėl to užgesus varikliui, tai nėra vertintina kaip tyčinis informacijos slėpimas ar apgaulė, jeigu šio įvykio (automobilio užgesimo) nebuvo pažymėta sutartyje. Apeliantas (ieškovas) teigdamas, kad automobilis buvo patyręs hidrosmūgį, remiasi UAB „Krasta Auto“ pažyma (duomenys neskelbtini), tačiau joje nurodyta informacija neatitinka tikrovės. Automobilis 2020 m. liepos 1 d. nebuvo pristatytas į UAB „Krasta Auto“ ir tą dieną negalėjo būti atlikta jo pradinė diagnostika, prasukant variklį ranka, negalėjo būti atliktas preliminarus stūmoklio eigos matavimas, kur nustatytas skirtumas 1 mm, nes nuo 2020 m. birželio 19 d. automobilis buvo kitame autoservise – UAB „Dizrida“. Automobilis nebuvo patyręs hidrosmūgio, kuris suprantamas kaip variklio ar jo dalių sugadinimai (sulankstyti švaistikliai ar trūkęs variklio blokas, ar kiti mechaniniai detalių sugadinimai). Tai pagrindžia UAB „Dizrida“ atliktų darbų apimtis ir defektinis remonto aktas. Realiai nebuvo nustatyta jokių mechaninių variklio detalių pažeidimų, dėl kurių skirtumas tarp stūmoklio eigos pirmame ir antrame cilindruose būtų 1 mm. Šiuo atveju nepakeitus stūmoklių naujais, variklis apskritai neužsikurtų ar dirbtų netolygiai. Tačiau po atlikto variklio išvalymo automobilis sėkmingai buvo eksploatuojamas dar vienerius metus ir pravažiavo apie 25 000 km. Tolimesnei eksploatacijai minėtas įvykis neturi jokios realios įtakos. Apeliantas (ieškovas) įrodymų, kad tokia įtaka yra ar kad vėliau pasireiškė su tuo susiję defektai, nepateikė. Atsakovė nėra atsakinga už UAB „Krasta Auto“ protokoluose pateiktą informaciją, kurioje nėra paminėtas šis įvykis. Be to, UAB „Krasta Auto“ galimai suklydo ir pateikė informaciją apie kito kliento automobilį (atsakovės atsiliepimo 4–8 punktai).

21. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal šio straipsnio 5 dalį, apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

22. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl šio CK 1.91 straipsnio taikymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006), yra nurodęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007).

23. Įvertinusi pirmiau nurodyta teisinį reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir nurodytas faktines aplinkybes byloje svarbu buvo nustatyti: ar ginčijamo sandorio sudarymo metu egzistavo aplinkybė (hidrosmūgio faktas), kuri yra reikšminga kitos sandorio šalies (šiuo atveju apelianto (ieškovo) apsisprendimui (ne)sudaryti sandorį; ar iš tiesų kita sandorio šalis (šiuo atveju atsakovė) ją žinojo; ar ją atskleidė, ar turėjo pareigą atskleisti; ar tai laikytina apgaule CK 1.91 straipsnio prasme, jeigu taip, kokiu būdu pasireiškė apgaulė (nutylėjimu, aktyviais veiksmais). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 1.91 straipsniu, taip pat turėjo vertinti ar neinformavimas apie hidrosmūgį, jeigu toks būtų nustatytas, yra svarbi aplinkybė ir ar atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, t. y. ar toks neinformavimas buvo tyčinis veiksmas, siekiant suklaidinti apeliantą (ieškovą), dėl ko jis buvo paskatintas sudaryti sandorį, kurio, žinodamas galimai nuslėptas aplinkybes, būtų nesudaręs. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti apelianto (ieškovo) elgesį tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turėjo būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti kito pirkėjo teisių gynimo būdo – dėl netinkamos kokybės daikto įsigijimo, kurio apeliantas (ieškovas) nenurodė kaip savo reikalavimo, taip pat kurio nepagrindė reikšmingomis tokiam įstatyme nustatytam teisių gynimo būdui taikyti faktinėmis aplinkybėmis ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Juo labiau apeliantas (ieškovas) nepareiškė reikalavimo pritaikyti konkretų pirkėjo teisių gynimo būdą – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šiuo atveju apeliantas (ieškovas) pasirinko savo teisių gynimo būdą – remiantis vienu pagrindu pripažinti sandorį negaliojančiu. Nagrinėjamu atveju toks pirmosios instancijos teismo veikimas, kai ieškinio faktiniam pagrindui yra pritaikomas jo neatitinkantis teisinis reguliavimas, negali būti laikomas tinkamu šalių santykių teisiniu kvalifikavimu. Kaip minėta, teismo pareiga tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius reiškia pareigą konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021 23 punktas). Pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto (ieškovo), kaip daikto pirkėjo, teisių pažeidimo neatitiko apelianto (ieškovo) įrodinėto faktinio ieškinio pagrindo. Apeliantas (ieškovas) atsakovės nesąžiningumo neįrodinėjo netinkamos pardavėjo pareigos – perduoti tinkamos kokybės daiktą (automobilį), pažeidimu, o laikė, kad yra įvykusi apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme (Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-63-945/2019 32 punktas; Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-921-513/2016).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo ekspertas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo informacija apie tokio pobūdžio įvykį yra būtina atskleisti pirkėjams (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 9 val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 45 sek. – 14 min. 15 sek.). Tokias pačias aplinkybes paliudijo liudytojas, kuris yra UAB „Krasta Auto“ popardaviminio aptarnavimo skyriaus vadovas (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13 val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašas: 40 min. 10 sek. – 41 min. 13 sek.). Kitas UAB „Krasta Auto“ darbuotojas (pardavimų vadybininkas), ketinęs pirkti ginčo automobilį, paliudijo, kad pirkėjai tokio automobilio nepirktų ir juo nesidomėtų, o jeigu jis būtų nusipirkęs, tokią aplinkybę privalėjęs nurodyti (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 50 sek. – 1 val. 37 min. 00 sek.). Tačiau pirmosios instancijos teismas nei dėl ekspertizės akte (e. b. t. 2, l. 71 –93) nurodytų aplinkybių, nei dėl liudytojų parodymų skundžiamame sprendime nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė kitų bylai reikšmingų faktų. Po įvykio automobilis buvo tvarkomas ne kaip įprastai UAB „Krasta Auto“, o kitame UAB „Dizrida“ autoservise (e. b. t. 1, l. 57–58). Atsakovės vadovo apeliantui (ieškovui) pateiktuose UAB „Krasta Auto“ automobilio priežiūros dokumentuose įrašo apie įvykį nebuvo (e. b. t. 1, l. 15–17). Tačiau teismo posėdžio metu iš UAB „Krasta Auto“ gautuose dokumentuose ši informacija nurodyta (e. b. t. 1, l. 151–154). Be to, atsakovės vadovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tokius automobilio priežiūros dokumentus jis gavo iš UAB „Krasta Auto“ ir nežino, kodėl juose nėra ginčo įvykio. Tačiau pačios atsakovės kviestas liudytojas UAB „Krasta Auto“ popardaviminio aptarnavimo skyriaus vadovas paliudijo, kad UAB „Krasta Auto“ vidinėje sistemoje „Cortex“ (toliau – vidinė sistema) padarytų įrašų nėra galimybės modifikuoti, jie gali būti koreguojami tik kol neišrašyta sąskaita, o nagrinėjamu atveju ji jau buvo išrašyta (Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) 13 val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašo įrašas: nuo 28 min. 19 sek. – 30 min. 35 sek.). Kitas liudytojas UAB „Krasta Auto“ pardavimų vadybininkas paliudijo, kad ginčo duomenys 2021 m. rugpjūčio mėn., kai apeliantas (ieškovas) sprendė apie automobilio pirkimą, vidinėje sistemoje buvo (Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 21 d. 13val. 30 min. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 30 min. – 1 val. 31 min. 20 min.). Šias aplinkybes apeliantas (ieškovas) laikė svarbiomis, jas akcentuodamas bylos nagrinėjimo metu ir baigiamosiose kalbose (byla buvo atnaujinta). Todėl pirmosios instancijos teismo jos turėjo būti aptartos, tačiau tas padaryta nebuvo. Akivaizdu, kad teismo sprendimas turi didžiausią tikimybę neįtikinti tų, kuriems jis yra nepalankus. Todėl teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti skiriamas pakankamas dėmesys bylą pralaimėjusios šalies argumentų įvertinimui. Iš teismo sprendimo turi būti aišku, kodėl bylą pralaimėjusios šalies argumentų ar pozicijos palaikymas prieštarautų teisės normoms ar byloje esantiems įrodymams. Tačiau nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas šių reikalavimų neatitinka.

26. CPK 13 straipsnyje yra nustatytas dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Šis principas reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023 17 punktas). Dispozityvumo principas suteikia šaliai galimybę apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos teisės būtų apgintos teisme, laikydamasis teisės aktuose nustatytų reikalavimų turi pateikti ieškinį ir aiškiai jame suformuluoti reiškiamus reikalavimus bei atskleisti aplinkybes, kuriomis jie yra grindžiami. Savo ruožtu teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti, privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-916/2021 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Bylą nagrinėjantis teismas negali pats suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, spręsdamas bylas pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017 31 punktas; 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023 18 punktas). Tačiau šio teisinio reguliavimo ir nuosekliai formuojamos kasacinio teismo praktikos pirmosios instancijos teismas nesilaikė (žr. nutarties 23–25 punktai), todėl neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą.

27. Pirmosios instancijos teismas apelianto (ieškovo) reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjo ne tuo aspektu, kuriuo turėjo, o tai sudaro pagrindą bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

28. Be to, kaip minėta, apeliantas (ieškovas) pripažinus sandorį negaliojančiu prašė taikyti restituciją – šalis grąžinti į prieš sandorį buvusią padėtį, t. y. jam iš atsakovės priteisti už automobilį sumokėtą 31 500,00 Eur sumą, o atsakovei grąžinti automobilį. Apeliantas (ieškovas) įrodinėjo, kad jis atsakovei 3 000,00 Eur avansą davė grynais, o likusią 28 500,00 Eur sumą pervedė pavedimu į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą (t. 1, e. b. l. 18–19), iš viso už automobilį sumokėjo 31 500,00 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apelianto (ieškovo) ieškinį restitucijos klausimo nesprendė ir dėl jos (ne)taikymo nepasisakė, tačiau išsprendė klausimą dėl sumokėtos už automobilį kainos dalies, t. y. netenkino reikalavimo dėl 3 000,00 Eur avanso (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), vertindamas, kad šioje dalyje ieškinys neįrodytas, nes apeliantas (ieškovas) rėmėsi išimtinai jam palankių liudytojų parodymais. Tačiau apeliantas (ieškovas) apeliaciniame skunde su tuo nesutinka, nurodydamas, kad jo ir liudytojų (sutuoktinės bei jos dėdės) parodymai nuoseklūs ir jais įrodytas avanso perdavimo faktas. Teisėjų kolegija įvertindama, kad restitucijos taikymas yra išvestinis reikalavimas iš pirmojo (pagrindinio) bei neatskiriamai su juo susijęs, o pirmojo (pagrindinio) reikalavimo – sandorio negaliojimo – pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo, dėl ko byla šioje dalyje grąžinama nagrinėti iš naujo, kompleksiškai perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir išvestinio reikalavimo – restitucijos (t. y. 31 500,00 Eur, kuriuos sudaro atsakovei už automobilį pervesta 28 500,00 Eur suma ir 3 000,00 Eur avansas, priteisimo ieškovui (apeliantui) ir automobilio grąžinimo atsakovei) taikymo dalyje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo ir nustačius, kad avansas grynais pinigais atsakovės vadovui buvo perduotas, o pinigų gavimas atsakovės buhalterinėje apskaitoje neatsispindi (nėra kasos pajamų orderio ar pan.), svarstytinas atsakovės vadovo kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylos nagrinėjimą.

29. Be to, apeliantas (ieškovas) kaip ieškinio dalyką suformulavo kitą išvestinį reikalavimą dėl variklio grandinių keitimo išlaidų priteisimo. CK 1.91 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris pripažintas negaliojančiu dėl apgaulės, tai antroji šalis privalo grąžinti nukentėjusiajam visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį, o kai to negalima grąžinti – atlyginti to vertę pinigais. Be to, kaltoji šalis turi atlyginti nukentėjusiajam visas turėtas išlaidas. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) ieškiniu prašė ne tik grąžinti už automobilį sumokėtus pinigus, tačiau priteisti 1 500,00 Eur išlaidas, susijusias su variklio grandinių keitimu, kurios susidarė apeliantui (ieškovui) nusipirkus automobilį ir jį remontavus, nes variklis, apelianto (ieškovo) teigimu, tinkamai neveikė (e. b. t. 1, l. 33–34). Pirmosios instancijos teismas atmetęs apelianto (ieškovo) ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, šio reikalavimo – priteisti išlaidas, susijusias su variklio grandinių keitimu, nesprendė. Kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neanalizavo šio apelianto (ieškovo) ieškinio reikalavimo, jo (ne)pagrįstumas negali būti išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme. Todėl šioje dalyje byla taip pat perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

30. Atsižvelgdama į tai, kad pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl kitų argumentų

31. Apelianto (ieškovo) nuomone, teismas galimai buvo šališkas, nes skundžiamo sprendimo motyvai tendencingi, palankūs išimtinai atsakovei, visiškai nevertinti ieškovo (apelianto) argumentai ir jam palankūs įrodymai, įskaitant ekspertizės aktą ir liudytų parodymus, nors teismo sprendimai turi būti skaidrūs ir objektyvūs.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais. Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija ir šią savo teisę apeliantas (ieškovas) realizavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022 41 punktas. Teismų praktika. 2022, 57, p. 10–45). Apeliantas (ieškovas) nepateikė objektyvių duomenų teismo šališkumui pagrįsti.

33. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodoma, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas buvo šališkas apelianto (ieškovo) atžvilgiu.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Standartų, neturi įtakos apeliacijos rezultatui, nes Standartai yra rekomendacinio, o ne privalomojo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reguliavimo, be kita ko, CPK nuostatų, kas sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui ir bylos perdavimui iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl bylos procesinės baigties

35. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė apelianto (ieškovo) ieškinio, t. y. reikalavimų dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, restitucijos taikymo, išskyrus dalį dėl avanso, ir variklio grandinių keitimo išlaidų priteisimo. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškinio reikalavimų ir atsiliepimo į ieškinį argumentų, o bylą šioje dalyje išnagrinėjo pritaikęs ieškinio pagrindo neatitinkantį teisinį reguliavimą, t. y. pirkėjo teisių gynimo būdą įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Teismas turi kvalifikuoti teisinį santykį pagal faktines aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju nenurodoma, kodėl neanalizuojama situacija pagal CK 1.91 straipsnį. Nurodytas proceso pažeidimas yra esminio pobūdžio, dėl kurio byla negali būti iš esmės išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

36. Tai suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylą iš esmės išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, tokia situacija pažeistų šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo faktinių aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, ir visa byla dėl apelianto (ieškovo) reikalavimų pagrįstumo (sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo, įskaitant avanso, išlaidų ir procesinių palūkanų priteisimo) grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

37. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės bei galutine bylos baigtimi, įskaitant dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis), todėl teisėjų kolegija dėl jų pagrįstumo nepasisako, nes jie turi būti ištirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, perdavus bylą nagrinėti iš naujo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.