- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2A-921-513/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Žydrūnas Bertašius, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- L. P.
Teisėja Raimonda Kulberkienė Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01499-2015-3
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-03-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui L. P. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas pirmosios instancijos teismo prašė:
1) pripažinti negaliojančia 2015-08-29 šalių sudarytą Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas iš atsakovo už 3 350 Eur nupirko automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini);
Šalies argumentai
2) taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui minėtą automobilį, o atsakovą – grąžinti ieškovui 3 350 Eur.
Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis. Pagal interneto portale www.autoplius.lt rastą automobilio pardavimo skelbimą susisiekė telefonu su automobilio pardavėju (atsakovu) ir susitarė dėl automobilio apžiūrėjimo. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra be defektų. Telefoninio pokalbio metu atsakovas parduodamą automobilį gyrė ir garantavo, kad automobilis yra be jokių važiuoklės ir variklio defektų, jog yra tik keli nežymūs kėbulo defektai. Sudarant sutartį, atsakovas taip pat nenurodė, kad automobilis turi defektų. Nusipirkęs automobilį ieškovas važiavo namo, tačiau nuvažiavus apie 57 kilometrus automobilis sugedo: iš automobilio variklio sklido pašaliniai garsai, dingo trauka, važiuoti tapo neįmanoma. Automobilis sugedo praėjus vos porai valandų nuo sutarties sudarymo. Apie tai informavo atsakovą, tačiau atsakovas nesutiko geranoriškai panaikinti sutarties ir grąžinti ieškovui už automobilį sumokėtus pinigus, nurodydamas, kad tai jau nebe jo reikalas. Automobilis tą pačią dieną išsinuomotu tralu buvo pargabentas į Klaipėdos miestą. 2015-09-01 atsakovui buvo pranešta ir pasiūlyta atvykti į automobilių servisą UAB „Inchcape Motors“, tačiau atsakovas šį pasiūlymą atmetė. Servise buvo atlikta automobilio variklio ir elektrinės dalies pirminė diagnostika. Specialistai nustatė, jog variklio skyriuje yra girdimas kalenimo garsas, todėl gedimo priežasčiai nustatyti reikalinga detali defektacija. Motyvavo, jog atsakovas buvo nesąžiningas, nes pardavė automobilį su esminiu variklio defektu, be to, atsakovas apie defektus žinojo, tačiau apie juos pirkėjo neinformavo. Paaiškino, jog atsakovas automobilį buvo įsigijęs 2015-08-20, po kelių dienų minėtame interneto portale nurodė, kad automobilis yra be defektų. Taigi akivaizdu, kad atsakovas pastebėjęs automobilio trūkumus siekė kuo greičiau jį parduoti. Aplinkybę, jog atsakovas žinojo apie automobilio trūkumus, patvirtina jo paties žinutė telefone, kuria jis pripažino, kad automobilį pardavė su užslėptais defektais, ir sutiko kompensuoti dalį piniginių nuostolių.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015-08-20 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi už 3 000 Eur įsigijo ginčo automobilį, šis buvo geras, jokių defektų nepastebėjo. Kadangi pavyko automobilį nupirkti pakankamai pigiai, nutarė pabandyti jį parduoti brangiau ir šiek tiek užsidirbti. Atsakovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas. Pardavė veikiantį ir geros būklės automobilį. Ieškovas turėjo visas galimybes automobilį apžiūrėti, išbandyti ar detaliai patikrinti automobilį servise. Beje, tai dažnai atliekama sudarant tokio pobūdžio sandorius. Nesutiko, jog šiuo atveju yra nesąžiningas. UAB „Inchape Motors“ rašte nurodyta, kad ieškovas į servisą atvyko 2015-09-01, skundėsi, jog girdimas kalenimo garsas variklio skyriuje ir šviečia saugos oro pagalvių kontrolinė lemputė. Patikrinus automobilį, garsas buvo girdimas variklio skyriuje, norint nustatyti garso sklidimo priežastį buvo reikalinga detali defektacija, ardant variklį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių variklio defektą, kada ir kaip defektas galėjo atsirasti, kokie jo pašalinimo kaštai.
Šalys (jų atstovai) teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme palaikė savo pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kretingos rajono apylinkės teismas 2016-03-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas motyvavo, jog ginčo atveju ieškovui, prašančiam šalių sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pagrindu, motyvuojančiam, jog atsakovas jį apgavo (CK 1.91 str.), teko pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus (tyčia nepranešus žinomų žinių, nutylėjus svarbias aplinkybes, siekiant suklaidinti ieškovą). Argumentavo, jog byloje nenustatyta, jog atsakovas aktyviais veiksmais būtų įkalbinėjęs, reikalavęs ar kitaip paveikęs ieškovą sudaryti ginčo sutartį. Ieškovas galėjo pats pasirinkti, kaip ir kiek jam apžiūrėti, įvertinti perkamą automobilį, tačiau jis nesikreipė į jokius specialistus, autoservisus dėl transporto priemonės apžiūros. Padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas jį tyčia apgavo, suklaidino (CK 1.91 str., 6.333 str. 1 d.; CPK 12 str., 178 str.). Pirkdamas naudotą automobilį, ieškovas pats turėjo būti atidus ir rūpestingas bei imtis priemonių, siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Byloje nenuginčyta ir nepaneigta aplinkybė, kad ieškovas turėjo galimybę apžiūrėti automobilį, jį įvertinti, tačiau šia galimybe nepasinaudoto. Aplinkybių, jog ieškovas automobiliu nuvažiavo tik 57 km ir po to automobilis sugedo, buvo pargabentas atgal į Klaipėdą, apžiūrėtas autoserviso darbuotojų, nevertino kaip objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog automobilis sugedo ne dėl paties ieškovo kaltės ir pan.
Šalies argumentai
Ieškovo teiginius, jog į automobilio variklį buvę įpilta neleistinų priedų, vertino kaip grįstus savo nuomone, o autoserviso raštą – neleistinu įrodymu, nes tai nėra nei ekspertizės išvada, nei specialisto išvada ar liudytojo parodymai. Nustatęs, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis buvo sugedęs ar sugadintas iki ginčijamos sutarties sudarymo, sprendė, jog konstatuoti, jog tokia aplinkybė atsakovui buvo žinoma ir nuo ieškovo nuslėpta, nėra pakankamo pagrindo (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovo SMS žinutę, kuria jis buvo nurodęs, kad sutiktų kažkiek atlyginti pirkėjui atsiradusios žalos, vertino kaip nepatvirtinančią atsakovo kaltės pripažinimo, o tik kaip geranorišką žmogiškąjį faktorių gyvenimiškoje situacijoje.
Nurodė, jog šalys teismo posėdžio metu skirti ekspertizės neprašė, joms išaiškintas rungtyniškumo principas (CPK 12 str.). Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, neišsiaiškinęs perkamo daikto kokybės, prisiėmė riziką suklysti, todėl aplinkybė, jog iš sandorio negavo to, ką tikėjosi gauti, nėra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu. Motyvavo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas skundu prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-05-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Argumentuoja, jog teismas byloje buvo šališkas, nes dar parengiamojo teismo posėdžio metu viešai pažemino ieškovo orumą, teigdamas, jog ieškovas buvo žioplys, jog pirko automobilį, jo nepatikrinęs ir tai patvirtina posėdžio garso įrašas. Be to, teismas išsakė tendencingą nuomonę dėl atsakovo nesąžiningumo, nes į ieškovo teiginius, jog atsakovas melavo apie parduodamo automobilio įsigijimą, nurodė, jog taip daro 9 iš 10 automobilių pardavėjų. Teismas neįvertino, jog atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pardavė kokybišką automobilį, be esminių defektų, jog automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, t. y. ieškovui uždėjo pareigą įrodinėti, jog automobilis sugedo dėl ieškovo kaltės, jog atsakovas nėra atsakingas už ieškovo nurodytą trūkumą. Teismas nepagrįstai susiaurino ieškinio ribas iki CK 1.91 str. reglamentuoto sandorio negaliojimo pagrindo. Ieškovas reikalavimus pirmiausia grindė netinkamu atsakovo, kaip pardavėjo, įstatymo nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą vykdymu ir atsakovo nesąžiningu elgesiu sandorio sudarymo metu (CK 6.334 str. 1 d. 4 p., CPK 13 str.). Iš ieškinio turinio ir ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas turėjo suprasti, jog ieškovo argumentai savo turiniu atitinka CK 1.80 str. įtvirtintą reguliavimą, todėl nesuprantama, kodėl teismas taikė CK 1.91 str. normą, kuri šiuo atveju prieštarauja ieškinio esmei. Kvalifikuodamas šalių ginčą teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 str.). Atsakovas viešai interneto tinklalapyje garantavo parduodamo automobilio kokybę, šią garantiją tvirtino ir ieškovui telefonu žodžiu bei sutarties sudarymo metu, tikino, jog automobilį galima naudoti ir jam nereikia papildomo remonto, todėl sutartyje nėra nurodyti jokie automobilio esami ar galimi defektai. Atsakovas teisme tvirtino, jog nesupranta apie automobilių techninę būklę, o tai patvirtina, jog parduodamas automobilį jis buvo nesąžiningas, nes nesilaikė rūpestingumo pareigos, nebuvo išsiaiškinęs parduodamo automobilio techninės būklės, tačiau viešai teigė, jog automobilis yra geros būklės (CK 6.333 str. 1, 2 d.). Atsakovas siekė pelningai perparduoti automobilį, tačiau pats nesiaiškino automobilio būklės. Teismas nepagrįstai atsakovo (ne) sąžiningumą siejo tik su tyčine apgaule CK 1.91 str. normos prasme, nors atsakovo nesąžiningumą ieškovas grindė netinkamos pardavėjo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą pažeidimu. Teismas nepagrįstai ieškovo pateiktus įrodymus – dviejų skirtingų specializuotų autoservisų specialistų išduotus automobilio variklio apžiūros ir defektacijos aktus, pripažino neleistinais įrodymais ir šių duomenų objektyviai neištyrė. Perkamo daikto kokybę turi garantuoti ir patvirtinti daikto pardavėjas, o ne pirkėjas turi pareigą išsiaiškinti perkamo daikto kokybę. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 str. 2 d.). Ieškovas, kaip pirkėjas, turėjo teisėtą lūkestį, jog automobiliu galės naudotis, jį eksploatuoti pagal paskirtį (CK 1.2 str., 6.327 str.). Ieškovas tikėjo atsakovo sąžiningumu ir buvo įsitikinęs, jog perka geros kokybės daiktą, tačiau automobiliu nuvažiavo tik 57 kilometrus, nes sugedo automobilio variklis. Teismas pirkėjo (ieškovo) teisę tikrinti daiktą, reglamentuotą CK 3.338 str. 1 d., neteisėtai pavertė pirkėjo pareiga. Be to, ieškovas prieš pirkdamas automobilį juo pasivažinėjo po aikštelę, buvo atsidaręs variklio gaubtą, patikrino variklio alyvos lygį. Variklis dirbo tolygiai, jo defektų ieškovas nepastebėjo, be to, automobilio gamybos metai (2007) ir rida (156 405) akivaizdžiai rodė, jog variklis negali būti natūraliai susidėvėjęs, jeigu buvo tinkamai eksploatuojamas, tačiau paslėptas variklio defektas išaiškėjo nuvažiavus 57 kilometrus. Teismo neleistinais vertinti įrodymai patvirtina, jog sutarties sudarymo metu automobilis buvo su variklio defektu, variklyje buvo netinkamos kokybės alyva. Pažymi, jog ieškovas savo valios dėl ekspertizės skyrimo byloje nebuvo išsakęs, todėl teismo teiginį, jog šalys neprašė byloje ekspertizės, vertina kaip teismo išsakytą valią už ieškovą. Atsakovas patvirtino, jog automobilį turi, o ginčo automobilį pirko turėdamas tikslą parduoti ir gauti iš to pajamų. Taigi atsakovas, neįforminęs tokios veiklos, tuo verčiasi, tai taip pat patvirtina, jog jis yra nesąžiningas. Todėl teismo išvados, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas verčiasi automobilių prekyba, todėl nėra pagrindo šalių santykius vertinti kaip vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius, nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, apelianto argumentus vertina kaip nepagrįstus. Nurodo, jog, jeigu ieškovui pasirodė, kad teismas dėl jo yra šališkas, jis turėjo galimybę reikšti teisėjui nušalinimą (CPK 66 str.), o ne laukti, kol bus išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas. Atsikirtime atkartoja pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus ir aplinkybes. Pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas būtų žinojęs apie kokius nors automobilio trūkumus. Atsakovas nėra profesionalus automobilių pardavėjas ir ieškovui pardavė veikiantį, geros būklės automobilį, priešingu atveju ieškovas jo būtų nepirkęs. Atsakovas byloje laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nėra duomenų apie tai, koks yra variklio defektas, kokie galėtų būti jo pašalinimo kaštai, kada ir kaip defektas galėjo atsirasti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog variklio defektas atsirado iki automobilio ieškovui perdavimo. Ieškovo minima žinutė (SMS) negali būti laikoma pripažinimu, kad automobilis buvo parduotas su paslėptais defektais. Šioje žinutėje atsakovas siūlė pinigų sumą, siekdamas išspręsti šalių konfliktą taikiai ir išvengti bylinėjimosi teisme. Nors ieškovas reiškė ir reiškia reikalavimą pripažinti automobilio pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia, tačiau ieškinyje nenurodė jokių konkrečių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1 knygos 4 skyrius). Ieškovas teigdamas, kad sutartis sudaryta apgaulės būdu, turėjo įrodyti atsakovo nesąžiningus veiksmus, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo (pirkėjo) prašymo pripažinti negaliojančia 2015-08-29 tarp šalių sudarytą 2007 m. gamybos automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, nes pirkėjui atsakovo (pardavėjo) parduotas netinkamos kokybės daiktas yra esminis sutarties pažeidimas – automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovas, jo manymu, pažeistas teises gina CK 6.334 str. 1 d. 4 p. normos pagrindu (Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas), vadovaudamasi proceso koncentracijos ir operatyvumo principais bei atsižvelgdama į tai, jog teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, daro išvadą, jog iš esmės ieškiniu yra prašoma nutraukti šalių sudarytą sutartį, todėl ieškinio reikalavimo formuluotė „pripažinti negaliojančia“ vertinama kaip juridiškai netiksli.
Pirmosios instancijos teismas ieškovo (pirkėjo) ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas pirkdamas naudotą automobilį turėjo būti atidus ir rūpestingas, turėjo galimybę įvertinti, pasitikrinti automobilio techninę būklę autoservise, o to nepadaręs bei neįrodęs, jog atsakovas jį tyčia apgavo, suklaidino, prisiėmė riziką suklysti, todėl nėra pagrindo ginčijamos sutarties pripažinti negaliojančia.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, vadovaudamasis ginčo pirkimo–pardavimo santykiams aktualiu teisiniu reguliavimu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodęs, kad ieškovas siekia pasinaudoti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. pirkėjui suteiktu jo pažeistų teisių gynimo būdu, šios teisės normos turinio esmės neatskleidė. Teismas nepagrįstai teisinę reikšmę suteikė apgaulės institutui CK 1.91 str. normos prasme, nors ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindė būtent netinkamos pardavėjo pareigos – perduoti tinkamos kokybės daiktą, pažeidimu CK 6.317 str. 1, 2 d., 6.327 str. 1, 2, 3 d., 6.333 str. 1, 2, 3 d. ir CK 6.334 str. 1 d. 4 p. normų prasme. Be to, ieškinyje ieškovas aiškiai nurodė, kad apgaulė pasireiškė tuo, jog atsakovas tiek skelbime apie parduodamą automobilį, tiek žodžiu ieškovui tvirtino, jog automobilis yra be defektų, tačiau pagal paskirtį tinkamai eksploatuoti automobilio (juo važiuoti) negalėjo (jau tą pačią dieną, kai nusipirko automobilį, juo nuvažiavo tik 57 kilometrus ir automobilis (jo variklis) sugedo) ir nebegali naudotis.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šalims nepavyko ginčo išspręsti taikiai. Iš šalių paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, nustatyta, jog ieškovas siūlė atsakovui pasiimti automobilį ir sutaisyti automobilio variklį, tačiau atsakovas (jo atstovas) šio pasiūlymo nepriėmė ir nurodė sutinkantis sumokėti ieškovui 500 Eur remonto išlaidų. Be to, ieškovas teismo posėdyje nurodė, jog paaiškėjo, kad dėl esamo variklio defekto jo remontuoti yra neverta, o kito (naudoto, 2007 m. gamybos) variklio pakeitimas kainuotų apie 1 650 Eur. Tačiau atsakovas (jo atstovas) vėlgi nesutiko taikiai baigti ginčo. Atsakovo atstovas nurodė, jog ekspertizės atlikti netikslinga, nes variklis jau yra išardytas.
Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, išklausęs pirmosios instancijos 2016-01-12 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašą, nesutinka su apelianto argumentu dėl teismo šališkumo. Gal kiek vaizdžiau ir (ar) hiperbolizuotai teismo išsakyti teiginiai dėl ieškovo veiksmų (neveikimo) perkant automobilį savaime nepatvirtina, jog teismas buvo šališkas dėl ieškovo ir (ar) atsakovo. Juolab posėdžio garso įrašas patvirtina, kad parengiamojo teismo posėdžio metu teisėja aktyviai siekė šalis sutaikyti (aiškino procesines teises šalims, taikaus ginčo išsprendimo privalumus ir pan.), o baigdama posėdį atsiprašė dėl išsakytų teiginių abiejų šalių atžvilgiu.
Dėl parduotų daiktų trūkumų konstatavimo ir įrodinėjimo naštos
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamus daiktus. Esminės nuostatos dėl pardavėjo atsakomybės už parduodamų daiktų atitiktį reikalavimams apimties ir prielaidų įtvirtintos CK 6.327 str. „Reikalavimai daiktui“. Pirma, parduodami daiktai turi atitikti sutartyje nustatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastus reikalavimus (6.237 str. 1 d.). Antra, pardavėjas neatsako už daiktų trūkumus, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitiktį sutarties ar įprastiems reikalavimams (CK 6.327 str. 2 d.). Tam, kad būtų konstatuotas pagrindas taikyti šią įstatymo normą, turi būti nustatytas didelis pirkėjo nerūpestingumas (neatsargumas), t. y. daikto trūkumai turi būti akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis. Trečia, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą terminą po to, kai pastebėjo ar turėjo pastebėti neatitikimą, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 str. 5 d.). Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, šiam vertinimui gali turėti įtakos tokios aplinkybės kaip parduoto daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir pan. Šioje normoje nurodyti neigiami padariniai pirkėjui atsiranda tik tuo atveju, jeigu pardavėjas įrodo esant CK 6.348 str. 2 d. nustatytas aplinkybes, be to, jis nežinojo ir neturėjo žinoti, kad perduodami daiktai neatitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų (CK 6.348 str. 3 d.). Ketvirta, pardavėjas atsakingas už bet kokius daiktų trūkumus, kurie buvo daikto perdavimo pirkėjui momentu (CK 6.327 str. 3 d.). Už daiktų trūkumus, atsiradusius po jų perdavimo momento, pardavėjas atsako, jeigu šie trūkumai yra bet kokios jo prievolės pažeidimo padarinys, inter alia, atsako už pirkėjui suteiktos garantijos, kad prekės bus tinkamos naudoti ir atitiks sutartyje aptartus kokybės reikalavimus tam tikrą laiką, pažeidimą (CK 6.327 str. 4 d.).
Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
Įrodinėjimo dalyku, sprendžiant ginčus dėl parduotų daiktų trūkumų, konkrečiu atveju gali būti vienos ar kitos CK 6.327 str. ir jo turinį plėtojančiose įstatymo normose nurodytos aplinkybės, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja pardavėjo atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog automobilis neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 str. 1 d.), turėjo (turi) įrodyti pirkėjas (ieškovas). Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 str. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 str.) teismas turi padaryti išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ar ne, ar šis trūkumas (-ai) yra esminis (-iai) ir kt.
Dėl esminio pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo, kaip pagrindo nutraukti sutartį
Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises naudodamasis įstatyme ir sutartyje nustatytais teisių gynimo būdais. Specialūs pirkėjo, nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą, teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 6.334 straipsnyje; pirkėjas jais turi teisę naudotis savo pasirinkimu. Skirtingi pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami kartu, jeigu vieno jų nepakanka pažeistoms teisėms atkurti. Specialūs pirkėjo teisių gynimo būdai gali būti derinami su nuostolių atlyginimu.
Pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatymų nustatytas ir faktinis pagrindas.
Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.), taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.
Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus. Kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis.
Sutartį nutraukus dėl esminio pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Pagal CK 6.222 str. 1 d., kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi; kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams.
CK 6.334 str. 1 d. įtvirtintos bendrosios pirkėjo teisės, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Šių alternatyvių pirkėjo pažeistų teisių gynimo priemonių pasirinkimas priklauso nuo pirkėjo valios. Tačiau negalima manyti, kad pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimo teisė yra absoliuti. Iškilus teisminiam ginčui dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, teismas, išanalizavęs konkrečias faktines aplinkybes ir ištyręs įrodymus, turi įvertinti, ar pirkėjo pasirinktas ir įgyvendintas vienoks ar kitoks įstatyme ar sutartyje numatytas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas tikrai laikytinas pagrįstu, teisingu ir sąžiningu pardavėjo atžvilgiu.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų ir kt., reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas byloje pateikė įrodymus, kurie, priešingai, nei vertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra leistini, patikimi, objektyvūs ir patvirtina teisinę reikšmę byloje turinčias aplinkybes, jog:
- automobilis UAB „Auto Gelbėtojai“ 2015-08-29 transportuotas į Klaipėdos m. (PC „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelę) iš automagistralės Klaipėda–Kaunas 57 kilometro pagal ieškovo iškvietimą 19.20 val., transportavimo priežastis – automobilio variklio defektas (b. l. 19);
- automobilis 2015-09-01 UAB „Auto Gelbėtojai“ transportuotas iš PC „Banginis“ automobilių stovėjimo aikštelės į autoservisą UAB „Inchcape Motors“ (b. l. 20);
- automobilį 2015-09-01 patikrinus autoservise UAB „Inchcape Motors“ nustatyta, jog girdimas garsas variklio skyriuje ir norint nustatyti to priežastį reikalinga detali defektacija, ardant variklį (b. l. 13);
- ieškovas siuntė 2015-09-02 pretenziją atsakovui ir prašė grąžinti sumokėtus už automobilį pinigus, apmokėti išlaidas už transportavimą, variklio gedimo diagnostiką, pretenzijos parengimą, kelionę iš Alytaus į Klaipėdą (b. l. 16–18);
- atsakovas SMS žinutėje sutiko apmokėti ieškovui 500 Eur visų išlaidų (b. l. 15);
- automobilis 2015-12-03 UAB „Auto Gelbėtojai“ transportuotas iš UAB „Inchcape Motors“ iki autoserviso UAB „Autobosas“ (b. l. 20);
- UAB „Autobosas“ atliko automobilio variklio defektaciją ir nustatė, jog: yra metalo drožlių po cilindro galvute; slystamųjų guolių (indėklų) drožlių karteryje; perkaitęs (pajuodęs) pirmo cilindro antdėklo kakliukas; mechaniškai pažeisti indėklai dėl alkūninio veleno slydimo ir guolių prasukimo; alyva akivaizdžiai neatitinka savybių; karterio dugninė neseniai demontuota – sandarinimo medžiaga įsiliejusi į vidinę ir išorinę karterio dangtelio puses, ant išorinės dangtelio pusės sandarinimo medžiaga nėra purvina, nors tai būdinga senai sandarinimo medžiagai (b. l. 46, 47, 48, 49, 50–60).
Šiuos faktinius duomenis paneigiančių ir (ar) leidžiančių abejoti jų tikrumu, teisingumu ir pan. duomenų atsakovas byloje nepateikė, jų nepaneigė. Abejoti ir (ar) netikėti nurodytų ieškovo pateiktų įrodymų tikrumu, teisingumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo (CPK 185 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai neabejotinai leistini ir susiję su įrodinėjimo dalyku faktiniai duomenys, kurių visetas leidžia daryti teisinę reikšmę byloje turinčias išvadas, jog:
- ieškovas įrodė, kad automobilis variklio defektas atsirado (buvo) iki ginčijamos sutarties sudarymo ir automobilio perdavimo ieškovui (CK 6.333 str. 1 d.);
- ieškovas įrodė, jog atsakovas perdavė netinkamos kokybės automobilį, kurio variklio defektas iš esmės buvo paslėptas (perkant akivaizdžiai nematomas, negirdimas ir net tikrinant servise objektyviai nenustatomas), nes išaiškėjo iš karto po sutarties sudarymo, – ieškovui nuvažiavus automobiliu nedidelį kelio atstumą – apie 57 kilometrus, automobilio variklis visiškai sugedo ir toliau automobiliu važiuoti nebebuvo įmanoma ir šiuo metu eksploatuoti ieškovui automobilį pagal tikslinę jo paskirtį (važiuoti) yra neįmanoma (CPK 185 str., CK 6.334 str. 1 d. 4 p.).
Šių duomenų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė, nepagrįstai apsiribodamas formaliu teiginiu, jog tai nėra ekspertizės, specialisto ar liudytojų statusą turintys įrodymai. Ieškovo pateiktų įrodymų apie netinkamą automobilio kokybę ir (ar) transportavimą, taip pat aplinkybės, jog ieškovas prieš automobilio variklio defektaciją kvietė atsakovą atvykti į autoservisą, atsakovas nepaneigė jokiais įrodymais. Netikėti ieškovo teiginiu, jog jis kvietė atsakovą atvykti į servisą, teismas neturi pagrindo. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog šalys bendravo telefonu, SMS žinutėmis, ir tai sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, jog atsakovas ieškovo ginčo situacijoje buvo informuotas tinkamai (b. l. 15). Atsižvelgiant į tai, kritiškai vertinami atsakovo (jo atstovo) teiginiai dėl netikslingumo skirti ekspertizę byloje, tai argumentuojant tuo, jog variklis jau yra išardytas. Akivaizdu, jog atsakovas buvo abejingas kilusioms pasekmėms, o jo pasiūlymas kompensuoti 500 Eur išlaidas ieškovui leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog parduodamas automobilį atsakovas žinojo ir (ar) eksploatuodamas prieš 9 dienas paties įsigytą automobilį ir nuvažiavęs 200 kilometrų sužinojo apie esamą variklio defektą, tačiau šios aplinkybės pirkėjui neatskleidė. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog dabartinėje automobilių pramonėje egzistuoja tepalai, skirti tik laikinai pagerinti variklio veikimą, tačiau tokia alyva yra skirta naudoti tik trumpam atstumui automobiliu įveikti (pvz., nuvykti iki autoserviso automobiliu, kai kyla įtarimų / išgirstama, jog variklis dirba netinkamai (skleidžia kalimo garsą ir pan.), ir (ar) žinant, jog variklis ilgą laiką veikė be tepalų, todėl gali bet kada sugesti ir pan.) (CPK 182 str. 1 p.).
CK 6.333 str. 3 d. nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 str. 3 d. pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą.
Teisėjų kolegija mano, jog nepaisant to, jog atsakovas pardavė ieškovui naudotą automobilį, tai savaime neatleidžia atsakovo (pardavėjo) nuo CK 6.333 str. 2 d. reglamentuotos pareigos garantuoti ieškovui (pirkėjui), kad automobilis atitinka sutarties sąlygas (pažymėtina, jog apie jokius variklio defektus ir pan. sutartyje nenurodyta) ir kad automobilis neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį (važiuoti). Taigi, atsakovas, garantavęs ieškovui automobilio kokybę, ieškovui nurodžius minėtą automobilio variklio defektą, byloje net neįrodinėjo, jog šis esminis daikto kokybės trūkumas atsirado dėl to, jog ieškovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 str. 3 d.).
Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, faktinius bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra teisinis pagrindas pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė minėtas pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje įrodė visas aplinkybes, turinčias teisines reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 str. 1 d. 4 p. normos pagrindu, o atsakovas jų nepaneigė. Byloje yra visos sąlygos ir pagrindai taikyti CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatytas pasekmes pardavėjui pažeistai pirkėjo teisei apginti, o atsakovo nurodytų ir CK 6.327 str. 2 d. nustatytų pagrindų ir sąlygų jo, kaip pardavėjo, atsakomybei šalinti nėra.
CK 6.328 straipsnis įtvirtina pirkėjo teisę prieš mokant ar prieš priimant daiktą jį patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus. Teisėjų kolegijos nuomone, kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Atsižvelgdama į tai, jog ieškovas, pirkdamas 8 metų naudotą automobilį, jį kartu su atsakovu apžiūrėjo, juo važiavo aikštelėje, vertino automobilio variklio garsą ir jokių pašalinių garsų iš variklio ir (ar) pan. nepastebėjo, jog pardavėjo skelbime nurodyta, kad automobilio esami defektai yra matomi nuotraukose (vaizdžiai matomi kėbulo įbrėžimai ir pan.), automobilio rida nedidelė (b. l. 10–12), šalių sutartyje apie jokius automobilio defektus nenurodyta, teisėjų kolegija mano, jog ieškovas šiuo konkrečiu atveju buvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir atidus pirkėjas, o atsakovas, parduodamas ieškovui automobilį, suteikė naudoto automobilio garantiją. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovas prisiėmė riziką suklysti, vertinami kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatyti automobilio variklio defektai yra tokie, kurie lemia daikto kokybę tiek, jog daikto (lengvojo automobilio) neįmanoma naudoti pagal paskirtį (juo važiuoti), todėl ieškovas pagrįstai reikalauja išimtinio CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyto savo, kaip pirkėjo, pažeistų teisių gynimo būdo (CK 1.5 str.).
Išdėstytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Dėl restitucijos
Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante. Tokia restitucijos paskirtis nulemia jos taikymo sąlygas. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, teismas turi aiškintis svarbias restitucijos taikymui aplinkybes. Pirmiausia, ar pagal nuginčytą sandorį turtas buvo perduotas ir koks tai yra turtas. Teismui nustačius, kad pagal ginčijamą sandorį turtas sandorio šalims nebuvo perduotas, nėra pagrindo taikyti restitucijos.
Nagrinėja atveju nėra ginčo, jog automobilis atsakovo ieškovui buvo perduotas, o ieškovas atsakovui už automobilio įsigijimą sumokėjo sutartyje nurodytą 3 350 Eur sumą (b. l. 9).
Esant tokioms aplinkybėms ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.) ir priimamas naujas teismo sprendimas –ieškovo ieškinys tenkinamas – 2015-08-29 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovas iš atsakovo už 3 350 Eur nupirko automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nutraukiama ir taikoma restitucija – ieškovas įpareigojamas grąžinti atsakovui šį automobilį, o atsakovas įpareigojamas grąžinti ieškovui 3 350 Eur (CK 6.222 str. 1 d., CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 str. 5 d. nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad procesinis sprendimas priimtas apelianto naudai. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iš viso turėjo 876,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 41 Eur – žyminis mokestis (b. l. 7), 175 Eur – išlaidos advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (b. l. 68), kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos: 50 Eur – sumokėta VšĮ Nemokamų teisinių konsultacijų biurui už pretenzijos atsakovui parengimą (b. l. 23), 220 Eur – sumokėta UAB „Auto Gelbėtojai“ už automobilio transportavimą (b. l. 19, 20, 61–63), 60 Eur – sumokėta UAB „Inchcape Motors“ už automobilio kompiuterinę diagnostiką (b. l. 21), 120 Eur – sumokėta UAB „Autobosas“ už automobilio variklio defektaciją (b. l. 47, 48, 49), 6,79 Eur – pašto išlaidos, 3,64 Eur – kopijavimo išlaidos, 200,32 Eur – išlaidos kurui pirkti, kelionės išlaidos (b. l. 69–75).
Apeliacinės instancijos teisme ieškovas iš viso turėjo 541 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 41 Eur žyminis mokestis (b. l. 100) ir 500 Eur atstovavimo išlaidos (sumokėjo advokato padėjėjui už apeliacinio skundo parengimą) (b. l. 99).
Ieškinį tenkinus visiškai (100 proc.), iš atsakovo ieškovui priteistina iš viso 1 417,75 Eur byloje tyrėtų bylinėjimosi išlaidų (876,75 Eur + 541 Eur = 1 417,75 Eur) (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6, 9 p., 93 str. 1, 2 d., 98 str., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.9, 8.11 p. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (Teisės aktų registras, 2015, Nr. 2015-03968).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai – nutraukti 2015-08-29 Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovas R. T. iš atsakovo L. P. už 3 350 Eur nupirko automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą R. T. grąžinti atsakovui L. P. šį automobilį, o atsakovą L. P. įpareigoti grąžinti ieškovui R. T. 3 350 Eur.
Priteisti ieškovui R. T. iš atsakovo L. P. 1 417,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.