Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-103-878/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-02-14Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-07-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
1-103-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40376-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Civilinis ieškovas
V. M.
Kaltinamasis
D. A., A. O., L. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-103-878/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40376-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.13; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.,sekretoriaujant I. B.,dalyvaujant prokurorui A. J.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M., jo įgaliotam atstovui advokatui V. V.,kaltinamiesiems D. A., A. O. ir L. R., jų gynėjams advokatams J. Š., K. S. ir V. J.,vertėjui N. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių ir profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. 1995 m. spalio 25 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs;

2. 1997 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams su turto konfiskavimu, 2003 m. liepos 1 d. nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 6 metams, panaikintas turto konfiskavimas;

3. 2004 m. spalio 12 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 290 straipsnio 1 dalį 2 500 Lt bauda;

4. 2009 m. liepos 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

5. 2010 m. spalio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams;

6. 2014 m. birželio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams 1 dienai;

7. 2017 m. kovo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2018 m. liepos 30 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

L. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji D. A., A. O. ir L. R. 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val. Alytuje, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, pašalinių asmenų akivaizdoje tyčia prikibo prie nukentėjusiojo V. M., kurį be jokios priežasties L. R. stumdė, A. O., suėmęs už abiejų rankų, jas užlaužė ir pargriovė veidu ant žemės, po to D. A. spyrė vieną smūgį nukentėjusiajam V. M. į galvą ir dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimo kaktos kairėje pusėje nukentėjusiajam V. M. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis, eidamas pas savo seserį į (duomenys neskelbtini), susitiko A. O., paskui jiedu prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) susitiko L. R.. Šis važiavo automobiliu, kurį vairavo jo mergina. Kai L. išėjo iš parduotuvės, D. A. paprašė, kad juos nuvežtų į bendrabutį pas seserį N. V., kuri ten yra nusipirkusi kambarį. Sesuo (duomenys neskelbtini) nesimoko, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pas seserį yra buvęs vieną kartą, tačiau jos gyvenamosios vietos adreso nežino. Sesuo buvo grįžusi į Lietuvą, jam žadėjo duoti pinigų, todėl jis ėjo pas ją. Norėjo paskui vykti prie ežero, todėl reikėjo pinigų nusipirkti alaus ir maisto. Su sese buvo susitaręs, kad ateis pas ją. Kauno gatvėje, kur gyvena jų tėvai, sesers nerado, todėl ėjo ieškoti į bendrabutį. L. R. su mergina juos nuvežė iki bendrabučio. Ten jis su A. O. trečiame ir ketvirtame aukštuose ieškojo, kur gyvena sesuo, bet nerado. Jie pabeldė į duris, paklausė. Indijos piliečiai koridoriuje jiems pasakė, kad čia yra mokyklos bendrabučio laiptinė. Jokio M. nepažįsta, nežino, kodėl liudytojai nurodė, kad jie ieškojo M.. A. O. D. A. sesers nepažįsta, žinojo jos vardą. Lipdami laiptais žemyn, per laiptinės langą pamatė, kad L. R. stumdosi su nukentėjusiuoju. Kuris pirmas pradėjo stumdytis, nematė. Jie su A. O. išėjo į lauką, kartu išėjo ir du indai. Tuo metu L. R. ir V. M. nesistumdė, tik stovėjo. S. J. irgi buvo lauke. D. A. pas abu vaikinus paklausė, kas čia vyksta, ir liepė V. M. atsiprašyti L. R., nes norėjo šį apginti. Nukentėjusysis jam atsakė su keiksmažodžiais, sakė, kad su vaikais neturi ką šnekėti. Tada A. O. už pečių abiem rankom jį pastūmė. Nukentėjusysis atsitūpė ar griuvo ant kelių, o D. A. už tuos žodžius jam vieną kartą įspyrė į kaktą. O. pastūmė nukentėjusįjį į šoną, kad nekiltų konfliktas. Indijos piliečiai buvo prie bendrabučio, bet priėję prie įvykio dalyvių nebuvo. Dar ten bendrabutyje buvo kažkoks žmogus, bet jo nepažįsta, jis ten ir liko. Po įvykio kaltinamieji apsisuko ir nuėjo į automobilį. S. J. juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą. Prieš einant į bendrabutį net nebuvo kalbos apie muštynes. Iki šio įvykio su nukentėjusiuoju nebuvo pažįstami, pažinojo tik kaltinamuosius, L. tada matė trečią kartą, jokios kalbos su juo apie merginas nebuvo.

Kaltinamasis A. O. kaltu neprisipažino. Parodė, kad susitiko su D. A. ir nuo A. O. namų (duomenys neskelbtini) ėjo link šio sesers iš jos pasiimti pinigų. Būtų tada pirkę alaus, šašlykų, važiavę prie (duomenys neskelbtini) ežero. Tada susitiko L. R., kuris važiavo prie bendrabučio ir sutiko juos pavežti. D. nežinojo, kur gyvena sesuo, todėl jiedu perėjo per du aukštus. Beieškant išlindo indai, kaltinamieji klausė jų, kur sesuo. Indai pradėjo kalbėti apie M., apie kaimynus. Tada kaltinamieji leidosi iš ketvirto aukšto į apačią ir pastebėjo, kad vyksta kažkoks konfliktas, kažkas stumdėsi vienas kitam į petį ar barėsi. Jiedu lauke prie tų asmenų priėjo, tada jau niekas nevyko. Paklausė, kas čia vyksta, tada V. M. juos negražiais žodžiais – „gaidžiu“ - pavadino, ir A. O., kad neįvyktų konfliktas, nukentėjusįjį suėmė už pečių ir patraukė. Kadangi nukentėjusiojo kojos nestiprios, šis priklupo ant kelių. A. O. prie jo daugiau nelindo, jis tik žmogų gynė. Nežino ir nematė, ar ten jam kas spyrė. Kažkas prie bendrabučio stovėjo, vaikščiojo, bet nežino, iš kur tas ketvirtas asmuo ir kas jis. Paskui indai kažką rėkė, A. O. nesuprato, tada jiems sakė: „viskas viskas, baigta“, kaltinamieji nuėjo į mašiną ir nuvažiavo link Radžiūnų, ten išsimaudė. A. O. telefono neturi, ar kas iš draugų tada jį turėjo, nematė. Po įvykio D. A. sesers nebeieškojo, pinigai neberūpėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai užrašyti neteisingai, tyrėjas fabrikavo bylą, prieš parodymų davimą neišaiškino teisės į gynėją. A. O. savo teises žinojo, bet skubėjo išeiti iš policijos, todėl davė parodymus ir be gynėjo. A. O. tyrėju nepasitikėjo, todėl jam davė tokius neteisingus parodymus, nes tyrėjas vis tiek būtų juos užrašęs pagal save. Tyrėjo veiksmų neskundė, neprašė būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Kaltinamasis L. R. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad jis, važiuodamas su drauge S. J. šios vairuojamu automobiliu, pamatė einant iš matymo pažįstamą D. A. su A. O.. Kilstelėjo ranką pasisveikinti, sustojo prie parduotuvės, nuėjo apsipirkti. Kai grįžo, D. A. su A. O. paprašė juos pavežti iki D. A. sesės. Sutiko, nes vyko ta pačia kryptimi. Nuvažiavo į bendrabutį, D. A. su A. O. nuėjo sau, S. J. nuėjo išmesti šiukšles, o L. R. sėdėjo automobilyje. Tuo metu parėjo V. M., S. jį parodė kaltinamajam. Anksčiau jis su nukentėjusiuoju pažįstami nebuvo, bet V. M. buvo nelabai gražiai apkalbėjęs S. J., teigė, kad ši yra pasileidusi. Prieš pusantro mėnesio kaltinamasis buvo su V. M. kalbėjęs telefonu dėl to, kad šis šmeižia kaltinamojo draugę. Po to gal dar vieną kartą jie kalbėjosi telefonu, nes feisbuko grupėje buvo įkeltos ir kaltinamojo nuotraukos, kalbėta, kad jis yra kaimietis. Todėl L. R. norėjo su V. M. išsiaiškinti. Kaltinamojo telefono numeris (duomenys neskelbtini). Tą dieną skambino V. gal porą kartų, norėjo išsiaiškinti, kada baigsis tos visos kalbos, bet negrasino nukentėjusiajam, siūlė susitikti pasikalbėti. Su juo dar norėjo pakalbėti kitas kaltinamojo draugas, E. S., bet V. nenorėjo kalbėtis. V. telefono numerį jam buvo davusi S. gal prieš porą mėnesių. Po pokalbio su V. nesitikėjo, kad jį sutiks prie bendrabučio, nežinojo, kada jis baigia darbą. L. R. išlipo iš automobilio ir jiedu pradėjo kalbėtis. Supykęs L. R. rankomis pastūmė V. M. į krūtinę, paskui gal du kartus į petį. Stumtelėjimai buvo nestiprūs, nuo jų negalėjo likti žymių. Nukentėjusysis jį stumtelėjo, tada L. R. pažengė žingsnį atgal. Tada telefonu vieną kartą „pamajakino“ D. A. į šio seną telefono numerį, bet operatorius pasakė, kad numeris nenaudojamas. Norėjo paklausti, kada D. A. išeis, kada jie galės važiuoti, nes kiti kaltinamieji buvo prašę pavežti juos į (duomenys neskelbtini). Turbūt buvo sutapimas, kad po jo skambučių į kiemą atbėgo draugai. Kai A. su O. išėjo iš bendrabučio, priėjo prie jų. Tuo metu L. R. buvo jau atsitraukęs nuo V. M. 4 m atstumu. V. kažką negražiai pasakė. Tada O. priėjo ir pastūmė jį į šoną už pečių žemyn, V. parklupo, o D. įspyrė jam į galvą. Po incidento V. kakta buvo paraudusi, jis atsistojo pats. S. vaikščiojo aplinkui, prie bendrabučio. Po įvykio jie sėdo į mašiną ir nuvežė A. su O. į R.. Incidento metu buvo Indijos piliečiai, bet jie nebuvo priėję, nieko nesakė, su jais nekalbėjo, stovėjo tarp bendrabučio ir suoliukų. Galbūt indams jis ir pasakė, kad „no police“ ar gal tą pasakė lietuviškai. Ketvirto vyro jie nevežė, matė vaizdo įraše, kad kažkas vaikščiojo kartu su kitais kaltinamaisiais, bet jo nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu jam duoti tikrus parodymus trukdė tyrėjas, kuris norėjo, kad parodymus kaltinamasis duotų pagal jį. Tyrėjo veiksmus skundė, bet nežino, kaip baigėsi skundo tyrimas. Tyrėjas bandė jam įteigti, kad A. O. įspyrė V. rodė A. O. bylą, gąsdino juo. Tada kaltinamasis pasakė, kad nieko nematė, jis iš viso nenorėjo duoti parodymų.

Tai, kad kaltinamieji D. A., A. O. ir L. R. bendrais veiksmais nežymiai sutrikdė sveikatą V. M. ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, patvirtina pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bylos duomenys.

Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 16 val. jam į telefono numerį (duomenys neskelbtini) darbo metu paskambino L. R., sakė, kad nukentėjusiojo bendrabučio visam ketvirtam aukštui bus blogai, nes visi prie L. R. lenda. V. M. tada gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Vėliau iš L. R. numerio skambino dar du nepažįstami asmenys, siūlė susitikti darbo metu, sakė, kad nori pasikalbėti, bet V. M. atsisakė. Tada jam pasakė, kad po darbo jo lauks prie bendrabučio. Jie sakė, kad vienas iš jų sėdėjęs, vienas asmuo jam telefonu sakė, kad yra neseniai grįžęs iš lagerio ir kad V. M. nelįstų prie L. R.. Jam į darbą skambino iš vieno telefono numerio apie 20 kartų. V. M. dirbdavo iki 20 val., bet tą dieną į bendrabutį grįžo anksčiau, apie 17 val., nuo stotelės į bendrabutį parėjo pėsčiomis. Kai buvo jau beveik prie S. J. automobilio „Audi 80“, stovėjusio pagrindinėje gatvėje prie bendrabučio pagrindinio įėjimo, iš keleivio vietos išlipo L. R. ir ėjo link V. M.. Šis traukėsi atgal. L. R. pradėjo V. M. stipriai stumdyti rankomis į petį link suoliukų šalia bendrabučio. Nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. L. R. po maždaug 2 minučių paskambino kažkam, bet nekalbėjo. Tada iš bendrabučio atėjo kiti du nepažįstami asmenys - A. O. ir D. A.. Kartu su jais buvo dar vienas kažkoks asmuo, bet tas nuėjo savo keliais. A. O. nukentėjusiajam užlaužė rankas ir paguldė jį ant žolės veidu žemyn, rankas laikė užlaužęs už nugaros ir atsisėdo ant V. M.. D. A. liepė V. M. atsiprašyti L. R. ir tada spyrė nukentėjusiajam į galvą, pataikė į kairę pusę ties ausim ir kairėje pusėje ties kakta. Įspyrė vieną ar du kartus. V. M. nuo to skaudėjo veidą ir dešinėje pusėje. Tada A. O. jį paleido. Paskui priėjo ten stovėjęs L. R. ir pasakė, kad jeigu nukentėjusysis skųsis policijai, jį nuveš į mišką ir pakas po velėna. Viską matė du Indijos piliečiai, kurie kaip tik išėjo iš bendrabučio laiptinės tuo metu, kai iš bendrabučio link nukentėjusiojo ir L. R. ėjo kiti du kaltinamieji. Indijos piliečiai, kurių vieno pravardė yra „E.“, kito – „S.“, po viso incidento priėjo prie jau atsistojusio V. M., klausė, kas atsitiko. S. J. kartu su L. R. išlipo iš automobilio ir įvykio metu buvo šalia, ji stovėjo ir žiūrėjo, kol L. R. stumdė V. M., paskui sakė tiems asmenims baigti mušti V. M.. Po incidento visi kaltinamieji susėdo į S. J. automobilį ir išvažiavo. Nukentėjusiajam neaiškino, dėl ko jį sumušė. Prieš įvykį jis bendravo su S. J. kaip paprasti draugai, su L. R. nesutarimų irgi nebuvo. Anksčiau buvo sukurta feisbuko grupė, kurioje S. J. parašė, kad viena mergina yra pasileidusi. V. M. tą merginą užstojo, parašė, kad pati S. galbūt yra tokia. Tada prasidėjo visi grasinimai, galbūt todėl L. R. telefonu jam ir sakė, kad visam bendrabučio ketvirtam aukštui bus blogai. S. J. turėjo nukentėjusiojo telefono numerį, ji ir davė jį L. R.. Po įvykio prie nukentėjusiojo buvo atėjęs I. J., buvo dar kažkoks vyras.

Liudytojas H. G. parodė, kad V. M. studentų bendrabutyje gyvena per vieną kambarį nuo jo. Vieną dieną liudytojui su draugu H. P. S. esant savo kambaryje, į duris pasibeldė A. O. ir D. A.. Atidarius duris, tie asmenys paklausė, kur yra M.. H. P. S. pasakė, kad šis gyvena gretimai, tačiau nežino, ar yra viduje. M. gyveno (duomenys neskelbtini) kambaryje. Šalia esantis kambarys buvo V.. Paskui jie dar girdėjo garsus, tie vyrai beldėsi į kitus kambarius tame pačiame aukšte. Vėliau liudytojas su draugu nusprendė išeiti parūkyti. Tada pamatė, kad su tais dviem vyrais buvo ir trečias. Jie visi kartu lipo laiptais. Eidami koridoriumi pro langelį pamatė, kad tie visi stovėjo ir ginčijosi. Išėję liudytojas su draugu prieš bendrabutį prie pat durų pradėjo rūkyti, tada išgirdo šūkaujant ir H. P. S. pasakė, kad kažkas vyksta, tie vyrai jau mušasi. Liudytojas atsisuko ir pamatė prieš bendrabutį, kur auga medžiai ir yra suolai, ant nugaros gulintį V. M.. Šalia jo buvo kaltinamieji, buvo dar vienas aukštas stambokas asmuo, bet šis nekonfliktavo. Matė, kad tie kiti trys vyrai pykosi su V. M.. Kai šis pargriuvo, tie trys vyrai išsiskirstė, o H. P. S. padėjo nukentėjusiajam atsistoti. Mano, kad A. O. ir D. A. galėjo mušti V. M.. Netoli jų, gal už poros metrų, stovėjo ir mergina, vardu S., ji gyveno bendrabutyje, kalbėjo su tais vyrais. V. M. po įvykio verkė ir jo veidas buvo paraudęs. Kai visi išsiskirstė, kaltinamieji nuėjo nuo bendrabučio.

Liudytojas H. P. S. parodė, kad iš virtuvės eidamas į kambarį, pamatė O., A. ir dar vieną vyrą. Šie beldėsi į duris, pasibeldė ir į liudytojo kambario duris, klausė, kur M.. Liudytojas pasakė, kad šis gyvena gretimai, parodė jo duris ir grįžo į savo kambarį. Girdėjo, kad vyrai toliau beldėsi. Paskui liudytojas su draugu išėjo parūkyti. Kai rakino kambario duris, du vyrai klausė, kur yra M.. Liudytojas pasakė, kad nežino, ir ėjo žemyn. Kai paklausė, kodėl ieško M., vienas vyras sudavė kumščiu į delną. Liudytojas suprato, kad tai reiškia, jog nori sumušti. Kaltinamieji minėjo, kad M. kažką padarė merginai. Vyrai ėjo kartu. Išėjęs į lauką, rūkydamas pamatė, kad L. R. kalba su V. M. ir jam nestipriai trenkė į kairę ranką kažkur link peties gal du kartus, kaip pastumdamas. Tada tie du vyrai greitu žingsniu pribėgo ir O. griebė nukentėjusiajam už kaklo, jį apkabindamas per alkūnę sulenkta ranka, jį stūmė žemyn ir paklupdė ant kelių, V. galva buvo nulenkta žemyn. Trečias vyras norėjo juos sustabdyti. Bet vis tiek O. viena ranka laikė V. M. už kaklo, ką darė kita ranka, liudytojas nematė. V. M. buvo palenktas prie žemės, sukamas ir klupdomas. D. A. rodė kažkokius veiksmus. L. R. buvo šalia, arčiau merginos, prie suolų. Nematė, ar kas laikė V. M. už rankų ar rūbų, nematė, kad būtų laužę nukentėjusiajam rankas. A. O. pasilenkęs nukentėjusįjį laikė iš už nugaros. Kiti du kaltinamieji stovėjo aplinkui. D. A. šūkavo, jis galimai spyrė nukentėjusiajam į kaktą. Tuo metu liudytojas jau buvo nusisukęs, bet kai atsisuko, pamatė, kad buvo spirta į kaktą. Nukentėjusysis tuo metu buvo kniūbščias. Ketvirtas asmuo bandė visus sustabdyti. Jis nuėjo kartu su visais. S. buvo šiek tiek toliau nuo V. M. ir kaltinamųjų, šaukė: „ne ne“. Draugas liudytoją paragino nueiti ir viską sustabdyti. Tada A. O. pasakė: „viskas, baigta“. Liudytojas nuėjo ir nukentėjusįjį pakėlė, nuvedė į bendrabutį, o tie vyrai išsiskirstė. L. R. sakė nekviesti policijos. Vienas kaltinamasis liudytojui pasakė angliškai: „no police“, o D. A. lietuviškai sakė, kad Lietuvoje taip tvarkomi reikalai. V. M., liudytojui priėjus, verkė, klausė, ką jis padaręs, jo veidas buvo paraudęs. Viskas truko apie tris minutes.

Liudytoja S. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. po pietų su L. R., savo automobiliu važiavo į bendrabutį, sustojo parduotuvėje „Aibė“ (duomenys neskelbtini). Išeidamas iš parduotuvės, L. susitiko savo pažįstamus A. ir O.. Šie paprašė pavėžėti iki Alytaus kolegijos bendrabučio. Ji sutiko. Gal buvo dar ir trečias vyras, nepamena. Kai atvažiavo, O. ir A. nuėjo į bendrabučio laiptinę, o ji ir L. liko sėdėti mašinoje ant gatvės prie bendrabučio įvažiavimo. Kiek žino, D. sesuo gyvena tame bendrabutyje, bet kitoje laiptinėje. Liudytoja gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, trečiame aukšte gyvena moterys, ketvirtame – vyrai. Liudytoja pastebėjo V. pareinant ir jį parodė L.. Šis išlipo su juo pasikalbėti. Jis su L. susitiko apie pora metrų nuo įvažiavimo. O. ir A. parėjo nuo bendrabučio, iškart priėjo prie V. ir jie visi su L. kalbėjosi. Matė, kad kartu iš bendrabučio išėjo ir Indijos piliečiai. Liudytoja tuo metu buvo kelioms minutėms išlipusi iš automobilio. Matė, kad jie nori mušti V., ir pasakė L., kad jo nemuštų. L. tiesiog patrankė V. per šoną. Matė, kad pribėgęs D. V. trenkė koja. V. buvo atsisėdęs, suklupęs. Jį už pečių A. O. iš už nugaros nuleido žemėn, bet rankų nelaužė. Apie tai, kad laužė rankas, ji matė byloje, buvo kalbėta po pirmo teismo posėdžio, kad laužtos rankos, jai apie tai sakė A. O.. Bet rankos nebuvo laužiamos. Kai buvo mušamas V., tuo metu L. stovėjo tarp O. ir A., jis turėjo matyti, kas vyksta. Prieš šį įvykį feisbuke buvo sukurta grupė, kur liudytoją negražiai išvadino. L. visa tai pamatė, kai jiedu draugavo, ir norėjo dėl tų žinučių su V. išsiaiškinti. L. ieškojo V. bendrabutyje. Jie pažįstami nebuvo, bet S. J. davė L. V. telefono numerį. L. skambino V., sakė, kad nori pakalbėti, bet V. nesutiko. Paskui ji tuos vyrus nuvežė iki (duomenys neskelbtini) ir ten paliko, o pati su L. grįžo į bendrabutį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo I. J. parodymai. Liudytojas I. J. parodė, kad jis su draugu V. P. prie bendrabučio įėjimo rūkė, kai pamatė, kad prie suoliukų, esančių prie kito įėjimo į bendrabutį, vyksta muštynės. Matė ant žemės gulintį vaikiną, kuris gyvena bendrabutyje, šalia jo stovėjo stambaus sudėjimo vyriškis tamsios spalvos šortais ar kelnėmis ir šviesiais marškinėliais. Šiek tiek toliau ties suoliukais stovėjo dar vienas vyriškis, apsirengęs tamsiai. Ties kitu bendrabučio įėjimu stovėjo mergina tamsiais plaukais ir dar vienas vaikinas, aukštesnis už ją. Stambaus sudėjimo vyriškis pakėlė asmenį, gulintį ant žemės, gestikuliavo rankomis. Pamatę juos, visi ten buvę asmenys, išskyrus nukentėjusįjį, nuėjo į automobilį, stovintį prie įvažiavimo. Nukentėjusysis sakė, kad feisbuko grupėje buvo kažką parašęs merginai. Kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, matė, kad jo kakta yra nubrozdinta, jis valėsi nosį (1 t., b. l. 87-88).

Šalies argumentai

V. M. 2018 m. rugpjūčio 21 d. protokole – pareiškime policijai nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme jį užpuolė trys asmenys: L. R. jį stumdė, stambesnio kūno sudėjimo nepažįstamas asmuo, priėjęs iš nugaros, suėmė (užlaužė) jo abi rankas ir pargriovė veidu į žemę, o antras nepažįstamas asmuo įspyrė į kaktos kairę pusę (1 t., b. l. 1-8).

Apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 21 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) prie takelio į Alytaus kolegijos bendrabutį, netoli medinių suoliukų (1 t., b. l. 15-23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto S. J. išvadoje Nr. G800/2018 (06) konstatuota, kad V. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jie padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, veikiant kaktos kairę pusę ir kairį žastą kietais bukais daiktais. Sužalojimų padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą paviršių mažai tikėtina. Specialisto išvadoje užfiksuota, kad kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5x3 cm, išorinio ir užpakalinio paviršių ribos apatiniame trečdalyje 3,5x4 ir 1,5x1,5 cm pilkšvai melsvos kraujosruvos (1 t., b. l. 28).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. M. 2018 m. spalio 5 d. iš jam pateiktų šešių nuotraukų pagal veido bruožus ir kairę akį atpažino A. O. (1 t., b. l. 37-39).

Apžiūros protokole 2018 m. rugpjūčio 29 d. užfiksuota, kad vaizdo įrašuose bendrabučio viduje, (duomenys neskelbtini) matyti, kaip 2018 m. rugpjūčio 20 d. 17.00 val. į bendrabutį įeina praplikęs stambaus kūno sudėjimo vyras su šviesiais marškinėliais be rankovių ir tamsiais šortais, paskui jį ateina dar du vyrai, vienas iš jų lieso kūno sudėjimo, tamsiais trumpais plaukais, šonuose praplikęs, šviesiais trumparankoviais marškinėliais ir šviesiais šortais su tamsia rankine, kitas stambaus kūno sudėjimo, trumpais plaukais praplikęs ties viršugalviu, mėlynais marškinėliais trumpomis rankovėmis ir tamsiomis sportinėmis kelnėmis, 17.01 val. šie trys vyrai užlipa laiptais ir įeina po įėjimą į bendrabučio trečio aukšto koridorių, prieina prie vienų durų ir vyras, vilkintis marškinėlius be rankovių, į jas beldžia, taip pat matyti, kad vyrai vaikšto po trečio aukšto koridorių, belsdami į vis kitas duris, lyg ko ieškotų. Pabeldus į vienas duris, jas atidaro tamsaus gymio jaunuolis baltais marškinėliais trumpomis rankovėmis, išeina į koridorių ir kažką kalba su prie durų stovinčiais tais trimis vyrais, paskui grįžta atgal į kambarį. Likę koridoriuje vyrai eina nuo vienų durų prie kitų, beldžia į jas, bet niekas neatidaro. 17.16 val. į koridorių išeina tas pats tamsaus gymio jaunuolis, paskui jį išeina kitas tamsaus gymio jaunuolis su kasele, jiedu kažką kalba su koridoriuje esančiais vyrais, paskui visi kartu nueina link išėjimo iš koridoriaus į laiptinę. 17.19 val. visi penki asmenys išeina iš bendrabučio į lauką ir nueina link priešais įėjimą esančios pievelės (1 t., b. l. 56-59).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. 2018 m. rugsėjo 11 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens tapatybės nustatymo ikiteisminiame tyrime nurodė, kad peržiūrėjus ikiteisminio tyrimo medžiagoje vaizdo įrašus dėl įvykio (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog vaizdo medžiagoje užfiksuotas stambaus kūno sudėjimo praplikęs asmuo, vilkintis šviesius marškinėlius be rankovių ir tamsius šortus su šviesiais ornamentais šonuose, avintis sportinius batus, yra policijai žinomas A. O. (1 t., b. l. 105-106).

Duomenys apie telefono numerio priklausomybę patvirtina, kad UAB „TELE2“ telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso L. R. (1 t., b. l. 72).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. K. 2018 m. rugsėjo 4 d. tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodė, kad išanalizavus telefoninių ryšių išklotines, nustatyta, jog iš L. R. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 20 d. 17:08:48, 17:13:14, 17:16:51, 17:16:52 val. skambinta į mobiliojo ryšio telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69).

Darbo biržos sistemos 2018 m. rugsėjo 17 d. išraše apie D. A. nurodyta, kad D. A. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 175).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas D. A., A. O. ir L. R. bendrais veiksmais pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, iš kurių įžūlus elgesys ir buvo inkriminuotas kaltinamiesiems. Įžūlus elgesys teismų praktikoje reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018).

Kaltinamasis L. R. parodė, kad jis, pykdamas dėl feisbuko grupėje V. M. pareikštos nuomonės apie S. J., pamatęs jį grįžtantį į bendrabutį, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir pradėjo kalbėtis, rankomis pastūmė V. M. į krūtinę, paskui dar du kartus stumtelėjo jam į petį. Liudytoja S. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad L. R. patrankė V. M. per šoną. Liudytojas H. P. S. parodė matęs, kaip L. R. kalbėdamas su V. M., gal du kartus pastūmė į kairę ranką prie peties. Pats nukentėjusysis taip pat tvirtino, kad L. R. jį stipriai stumdė rankomis į petį. Kaltinamieji D. A. ir A. O. teisme parodė matę, kad L. R. stumdosi su nukentėjusiuoju. Šių duomenų pakanka teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinimo faktinė aplinkybė, jog L. R. tyčia stumdė V. M., yra įrodyta.

V. M.

atžvilgiu kaltinamųjų D. A. ir A. O. pavartoto smurto apimtį objektyviai patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad nukentėjusiajam kietais bukais daiktais mažiausiai trimis trauminiais poveikiais padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje ir kairiame žaste bei odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje. Tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji D. A. ir L. R., liudytojai H. P. S. ir S. J. patvirtino, kad sužalojimas V. M. kaktoje buvo padarytas, D. A. tyčia spiriant į galvą nukentėjusiajam. Kaltinamasis D. A. neginčija padaręs šį sužalojimą nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltinamasis A. O. neigė suėmęs už rankų V. M. ir jas laužęs už nugaros, tačiau nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios vienodai ir nuosekliai tvirtino, kad būtent A. O. jį iš nugaros sugriebė už rankų, jas užlauždamas už nugaros, ir pargriovė ant žemės veidu žemyn. Tai, kad V. M. buvo pargriautas ir gulėjo ant žemės, patvirtino matęs liudytojas H. G.. Aplinkybę, kad A. O. pargriovė V. M., nurodė ir liudytojas H. P. S., kuris teigė matęs, kad A. O. griebė V. M. už kaklo, jį apkabindamas ranka per alkūnę, stumdamas žemyn ir parklupdydamas ant kelių, nukentėjusiojo galva buvo nulenkta žemyn, jis buvo kniūbščias, A. O. pasilenkęs laikė nukentėjusįjį iš už nugaros. Tačiau šis liudytojas įvykį stebėjo iš toliau, parodė matęs A. O. iš šono, nukentėjusysis buvo tarp medžių, atsisukęs į bendrabutį, o aplinkui dar stovėjo du vyrai – D. A. ir kitas stambus vyriškis. Taigi, visą V. M. pargriovimo ir laikymo vaizdą šis liudytojas galėjo pamatyti ir nevisai tiksliai. Be to, parklupusį asmenį laikant už kaklo apkabintą sulenkta per alkūnę ranka, vargu, ar asmens galva tada būtų nulenkta žemyn, o būtent nulenktą V. M. galvą patvirtino matęs H. P. S., be to, įvertinus ir sužalojimo lokalizaciją V. M. kaktoje, D. A. parodymus apie tai, kad jam nereikėjo aukštai kelti kojos spiriant V. M., logiška ir įtikinanti yra būtent V. M. nurodyta įvykio versija. Pastebėtina, kad kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad A. O. pribėgo prie V. M., suėmė jam už rankų, jas abi užlaužė ir veidu į žemę paguldė nukentėjusįjį (1 t., b. l. 67). Būtent šie kaltinamojo parodymai atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus. Tik teisiamojo posėdžio metu, visiems kaltinamiesiems duodant parodymus po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausų, rašytinės medžiagos ištyrimo, D. A. jau ėmė neigti, jog A. O. užlaužė V. M. rankas jam už nugaros. Jis teigė, kad A. O. pastūmė abiem rankom V. M. už pečių, ir tada šis griuvo. L. R., kuris ikiteisminio tyrimo metu išvis aiškino nematęs, ar D. A. su A. O. priėjo prie V. M. ir jį mušė (1 t., b. l. 145), teisme jau teigė, kad matė, jog A. O. V. M. pastūmė už pečių žemyn, kad nekiltų konfliktas, tada šis suklupo ant kelių. A. O., kuris ikiteisminio tyrimo metu taip pat tvirtino jokio konflikto ar muštynių bendrabučio kieme nematęs, teisme jau ėmė tvirtinti, kad jis tik pastūmė nukentėjusįjį į šoną, kad nekiltų konfliktas. Taigi, pačių kaltinamųjų parodymai dėl A. O. veiksmų buvo itin nenuoseklūs ir prieštaringi ir netgi nelogiški, nes duomenų, kad tai nukentėjusysis kėlė konfliktą, nenustatyta, todėl A. O. visai nereikėjo jo stumti ar traukti į šoną, kad tas konfliktas nekiltų. Liudytoja S. J., kuri ikiteisminio tyrimo metu irgi tvirtino, kad jokių muštynių ar konflikto nematė ir sėdėjo automobilyje, kol L. R. su V. M. kalbėjosi (1 t., b. l. 83), teisme jau nurodė, kad A. O. iš už nugaros suėmė V. M. už pečių ir nuleido į žemę, bet rankų nelaužė. Teismo paklausta, kodėl ji būtent kalba apie tai, kad nebuvo laužiamos rankos, liudytoja nurodė, kad ji matė byloje, jog buvo sakyta, kad laužė rankas, kad jai apie tai sakė A. O.. Toks tiek pačių kaltinamųjų įvykio versijos dėl A. O. veiksmų pakeitimas, liudytojos S. J. nurodytos aplinkybės, kad jai A. O. pasakojo, jog buvo sakyta apie laužiamas rankas, rodo, jog kaltinamieji ir liudytoja S. J., prieš duodami parodymus teisme dėl A. O. veiksmų, juos derino tarpusavyje. Teismas pastebi ir tai, kad kaltinamųjų versijos dėl A. O. esą atlikto V. M. pastūmimo skyrėsi – pats A. O. teigė, kad jis V. M. paėmė už šono ir pastūmė, tai vėlgi sakė, kad paėmė už pečių ir patraukė. Kaltinamasis L. R. ir jo buvusi draugė S. J. tvirtino, kad A. O. iš už nugaros pastūmė už pečių V. M. žemyn. Tuo tarpu kaltinamojo A. O. draugas kaltinamasis D. A., visiškai analogiškai paties A. O. versijai, parodė, kad šis nukentėjusįjį už pečių pastūmė į šoną, kad nekiltų konfliktas. Tačiau, be nuoseklių nukentėjusiojo parodymų ir kaltinamojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tai, kad A. O. sugriebė V. M. už rankų, jas užlaužė už nugaros ir laikė, patvirtina teismo medicinos specialisto išvadoje užfiksuoti nukentėjusiojo kairio žasto sužalojimai, nes kairiame žaste buvo nustatytos trys kraujosruvos: išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje 2,5x3 cm dydžio kraujosruva, išorinio ir užpakalinio paviršių ribos apatiniame trečdalyje 3,5x4 ir 1,5x1,5 cm kraujosruvos. Tokie sužalojimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad V. M. buvo stipriai ranka laikomas už kairės rankos žasto. Šių kraujosruvų dydis ir jų lokalizacija išoriniame žasto paviršiuje, išorinio ir užpakalinio paviršiaus riboje rodo, kad sužalojimai negalėjo būti padaryti, pavyzdžiui, L. R. iš priekio rankomis stumdant V. M.. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir minėti specialisto išvadoje užfiksuoti objektyvūs duomenys. Todėl teismas būtent jais ir remiasi, konstatuodamas, jog byloje pakanka įrodymų, kad A. O. suėmė abi V. M. rankas ir jas užlaužė šiam už nugaros ir pargriovė nukentėjusįjį veidu ant žemės. Atitinkamai teismas visų trijų kaltinamųjų ir liudytojos S. J. teisme duotus nenuoseklius ir prieštaringus parodymus dėl A. O. atliktų veiksmų, kaip paneigtus ir kitais bylos duomenimis – nukentėjusiojo parodymais, liudytojų H. G. ir H. P. S., specialisto išvadoje užfiksuotais duomenimis dėl kraujosruvų V. M. kairiame žaste, atmeta, kaip jų pasirinktą subjektyvią ir nepagrįstą, A. O. teisinančią versiją.

Teismas neturi pagrindo tikėti kaltinamųjų D. A. ir A. O. versijomis, kad D. A. gynė L. R., o A. O. nukentėjusįjį pastūmė į šalį dėl to, kad nekiltų konfliktas, ir irgi gynė žmogų. Pirmiausia pastebėtina, kad pačių kaltinamųjų D. A. ir A. O. teigimu, jiems išėjus į lauką, joks stumdymasis tarp L. R. ir V. M. jau nevyko, taigi, tokia jų versija yra visiškai nelogiška. Dėl to, ką jiems esą užgauliai atsakė nukentėjusysis, kaltinamųjų versijos skyrėsi – L. R. teigė tik kad V. M. kažką negražiai pasakė, D. A. parodė, kad nukentėjusysis atsakė su keiksmažodžiais, kad neturi ką su vaikais šnekėtis, o A. O. teigimu, V. M. juos pavadino gaidžiais. D. A. pats parodė, kad nematė, kuris iš vaikinų pirmas pradėjo stumdytis, o jam su A. O. išėjus į lauką, vaikinai tik stovėjo, joks konfliktas tarp jų nevyko, kažkodėl liepė būtent V. M. šio atsiprašyti. Kaip jau pirmiau buvo minėta, A. O. versija, kad jam reikėjo pastumti į šalį V. M., kad nekiltų konfliktas, išvis nelogiška, nes nėra jokių duomenų, kad konfliktą kėlė ar galėjo kelti pats nukentėjusysis, kai prieš jį stovėjo trys kaltinamieji ir dar vienas stambaus kūno sudėjimo vyriškis. Pastebėtina, kad dėl šio asmens, kuris vaizdo įraše užfiksuotas ir pagal liudytojų parodymus buvo kartu su kaltinamaisiais, kaltinamųjų parodymai vėlgi buvo itin prieštaringi ir nenuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji pripažino, kad kartu su jais į bendrabutį atvyko ir viso incidento metu buvo dar vienas vyriškis, kuris į konfliktą nesikišo, teisme jie tą jau neigė.

Liudytojas H. P. S. teigė, kad D. A. ir A. O. prie V. M. priėjo greitu žingsniu ir A. O. griebė V. M. už kaklo ir jį parklupdė ant žemės. Liudytoja S. J. parodė, kad pribėgęs D. A. spyrė A. O. parklupdytam V. M.. Taigi, pačių kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų H. P. S. bei S. J. parodymai patvirtina, kad V. M. jokio konflikto nekėlė, nuo jo ginti L. R. kaltinamiesiems D. A. ir A. O. nereikėjo. Anksčiau šie kaltinamieji V. M. net nepažinojo, jokių asmeninių konfliktų tarp jų iki tol nebuvo, todėl akivaizdu, kad D. A. ir A. O. tyčia be priežasties prikibo prie V. M..

Kaltinamojo L. R., nukentėjusiojo V. M., liudytojos S. J. parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis L. R., išlipęs iš S. J. automobilio, priėjo prie į bendrabutį iš darbo grįžtančio V. M., kurio anksčiau netgi nepažinojo, ir pradėjo jį stumdyti dėl feisbuko grupėje nukentėjusiojo pareikštos L. R. nepatikusios nuomonės apie S. J.. Kaip jau pirmiau nurodyta, kiti du kaltinamieji išvis jokios priežasties kibti prie V. M. neturėjo, iki tol nebuvo pažįstami. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad visi trys kaltinamieji prie V. M. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, prikibo be jokios priežasties. Nors bylos duomenys – nukentėjusiojo ir kaltinamojo L. R., liudytojos S. J. parodymai patvirtina, kad L. R. norėjo su nukentėjusiuoju išsiaiškinti dėl šio feisbuke išreikštos nuomonės apie S. J., nėra įrodyta, kad įvykio dieną jis į kolegijos bendrabutį atsivežė kitus du kaltinamuosius tam, kad šie sumuštų būtent V. M.: liudytojai H. G. ir H. P. S. teigė, kad bendrabutyje D. A. ir A. O. ieškojo asmens vardu M., be to, nėra duomenų, jog L. R. būtų žinojęs, kada V. M. baigia darbą ar kad jis tą dieną išeis iš darbo žymiai anksčiau. Taip pat pastebėtina, kad kaltinamųjų versija, jog jie bendrabutyje ieškojo D. A. sesers, yra paneigta liudytojų H. G. ir H. P. S. parodymais, be to, visiškai neįtikinama, nes nė vienas iš kaltinamųjų nežinojo nei šios moters adreso, nei tęsė jos paieškas po konflikto, be to, nelogiška šios moters, kuri gyvena užsienio valstybėje ir nėra kolegijos studentė, ieškoti būtent toje bendrabučio dalyje, kurioje gyvena tik studentai, tuo labiau, tik vyrų gyvenamame aukšte. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog vaizdo įraše užfiksuota, kad ne D. A. beldžiasi į kambarių bendrabutyje duris, o į jas stipriai beldžia ir atidaryti bando būtent A. O.. Tačiau bylos duomenys apie telefonų priklausomybę ir vykusius skambučius iš L. R. telefono į D. A. telefoną patvirtina, kad L. R., D. A. ir A. O. vaikštant po bendrabutį, keturis kartus skambino D. A., tuo metu jau susitikęs prie bendrabučio V. M.. Vaizdo įrašas patvirtina, kad D. A. kalba telefonu 17.13 val., o telefono išklotinių analizė patvirtina, kad kaip tik tuo metu L. R. skambino D. A.. Tai, teismo vertinimu, rodo, kad L. R. kvietė šiuos du kaltinamuosius tam, kad šie prisijungtų prie L. R., jau pradėjusio viešoje vietoje nusikalstamą kėsinimąsi į V. M.. Tolesni D. A. ir A. O. smurtiniai veiksmai V. M. atžvilgiu, šiems kaltinamiesiems išėjus iš bendrabučio į lauką, rodo, kad jie suvokė, jog prisijungia prie L. R. pradėto nusikalstamo kėsinimosi, veikia bendrai su juo, viešoje vietoje kėsinasi į tą patį objektą, taigi, bendrininkauja.

Konstatuotina, jog L. R., D. A. ir A. O., veikdami kartu, smūgį V. M. sudavė viešoje vietoje – Alytaus mieste prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio dienos metu. Iš nukentėjusiojo, kaltinamųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad jokio privataus konflikto tarp kaltinamųjų ir V. M. nebuvo. Nėra abejonių, kad kaltinamųjų veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, nes į šią erdvę turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir atitinkamai joje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų asmenų teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017). Būtent viešoje vietoje pirmiausia L. R. be jokios priežasties V. M. atžvilgiu pavartojo fizinį smurtą – jį stumdė, prie jo prisijungė L. R. pakviesti, tokius jo veiksmus per bendrabučio laiptinės langą pamatę ir išėję į lauką A. O., kuris sugriebė nukentėjusįjį už abiejų rankų, jas užlaužė už nugaros ir V. M. pargriovė, ir D. A., kuris spyrė nukentėjusiajam vieną kartą į galvą, taigi, tokiu būdu kaltinamieji veikė ir bendrininkų grupėje. Kaltinamųjų veiksmai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. M. sveikatą, jį išgąsdino, sukėlė neigiamas emocijas šį smurtą stebėjusiems liudytojams H. G., H. P. S., I. J., netgi S. J., kuri, pasak nukentėjusiojo ir liudytojų S. J. ir H. P. S., sakė kaltinamiesiems nemušti V. M.. Pats kaltinamasis A. O. parodė, kad indai kažką rėkė. Akivaizdu, kad kaltinamųjų smurtiniai veiksmai viešoje vietoje sukėlė aplinkinių reakciją. Taigi, liudytojų parodymai patvirtina, kad dėl kaltinamųjų prieš V. M. be priežasties panaudoto fizinio smurto pašaliniai asmenys buvo atitraukti nuo savo reikalų, jiems sukeltas išgąstis ar nesaugumo, nesmagumo jausmas. Fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje žmonių akivaizdoje, sutrikdant normalią jų kasdienę veiklą, neabejotinai keliant jiems išgąstį, nežymiai sutrikdant sveikatą nukentėjusiajam V. M., pripažintinas visuomenės rimtį ir tvarką sutrikdžiusiais veiksmais. Stipriai mušant kitą asmenį viešoje vietoje pakaltinamam asmeniui neįmanoma nesuvokti, kad dėl to sutriks viešoji rimtis ir tvarka. Taigi, kaltinamiesiems pagrįstai buvo inkriminuotas viešosios tvarkos pažeidimas, pasireiškęs įžūliais veiksmais – fizinio smurto panaudojimu viešoje vietoje. Kaltinamieji, viešoje vietoje atlikdami agresyvius smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bendrais bruožais turėjo numatyti, jog visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamieji padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia.

Bausmių skyrimas

Skiriant bausmę D. A., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. D. A. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 174), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 172-178), į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 180), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 175, 176). D. A. teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, nesusijusi su laisvės atėmimu (BK 55 straipsnis). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokytis ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Skiriant bausmę A. O., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. Jis savo kaltę neigia visiškai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą padarė, būdamas recidyvistas, be to, veikė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas (2 t., b. l. 120-126, 127-131), tik 2018 m. liepos 30 d. paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ir vėl nusikalto nepraėjus net mėnesiui po ankstesnės bausmės atlikimo. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nesumokėjęs (2 t., b. l. 134-135). Jis į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos-priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas (2 t., b. l. 137), niekur nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 132, 133). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai neigiamą ir linkusią nusikalsti kaltinamojo asmenybę, bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis nustatomas, atsižvelgus į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančių dviejų aplinkybių egzistavimą, nors mažesnis, tačiau gana artimas įstatymo numatytam vidurkiui.

Skiriant bausmę L. R., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką, žmogaus sveikatą. L. R. atsakomybę lengvina tai, jog savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto, veikdamas kartu su bendrininkų grupe. Kaltinamasis neteistas (2 t., b. l. 153), turi administracinę nuobaudą už pasirodymą girtam viešoje vietoje (2 t., b. l. 155), VšĮ (duomenys neskelbtini) įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 160), dirba, mokosi. L. R. teisiamas pirmą kartą, todėl jam skiriama nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė (BK 55 straipsnis). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę, socialinę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatomas mažesnis, nei įstatymo numatytas vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktuose numatytus įpareigojimus: per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokymusi ar darbu, ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos.

Civilinio ieškinio išsprendimas

Nukentėjusysis V. M. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. priteisti solidariai 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, kad V. M. dėl nusikalstamos veikos patyrė fizinį skausmą, stresą, nepatogumus, jam nežymiai sutrikdyta sveikata, šis įvykis palietė nukentėjusiojo visaverčio gyvenimo perspektyvas įvairiais aspektais ir darys neigiamą įtaką socialinių įgūdžių vystymuisi (2 t., b. l. 36-38, 39). Teisme V. M. nurodė, kad dėl spyrio į galvą patyrė fizinį skausmą, jį vėliau pykino, jis vėmė. Į medikus kreipėsi, bet gydymo šie neskyrė, sužalojimai sugijo savaime. Patyrė stresą, naktį po įvykio neramiai miegojo, kitą dieną bijojo iš darbo grįžti į bendrabutį, teko išsikraustyti iš bendrabučio, o dėl to – ir pakeisti darbą. Po dviejų ar trijų savaičių jam skambino L. R., norėjo susitikti, bet nukentėjusysis nesutiko. Niekas iš kaltinamųjų nesiūlė atlyginti padarytą žalą.

Kaltinamasis D. A. sutinka atlyginti iki 200 eurų neturtinės žalos, kaltinamasis L. R. sutinka atlyginti 300 eurų neturtinės žalos, kaltinamasis A. O. pareikšto civilinio ieškinio visiškai nepripažįsta.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamųjų nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Iš bylos duomenų – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, teismo medicinos specialisto išvados - akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. M. patyrė sužalojimus, fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą. Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra labai didelis ir neatitinka teismų praktikos, pagal kurią 1000-1200 eurų neturtinė žala yra atlyginama už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo tarpu nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų (kasacinė baudžiamoji byla Nr. 2K-318-693/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-211/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-193-175/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-67-185/2018, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-28-185/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-211/2018, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-16-485/2015, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-498/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-576-594/2015 ir kt.). Kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. neteisėtais veiksmais V. M. sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai, jokių ilgalaikių pasekmių nėra, gydymas nebuvo skirtas, fiziniai sužalojimai sugijo savaime. Teismas, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, nukentėjusysis vienas buvo užpultas grupėje veikusių trijų asmenų, todėl jam neabejotinai buvo sukeltas stipresnis išgąstis, nei būtų užpuolus vienam asmeniui, į kaltinamųjų turtinę padėtį – nedirba, tačiau darbingi, taip pat atsižvelgdamas į šalies žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, iš D. A., A. O. ir L. R. solidariai priteisiant nukentėjusiajam V. M. neturtinei žalai atlyginti 600 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Proceso išlaidos

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. M. prašo jam atlyginti 2000 Eur už advokato suteiktą teisinę pagalbą – atstovavimą, civilinio ieškinio parengimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 80).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje užtruko iš viso 7 valandas, nukentėjusįjį atstovavo advokatas, byla nebuvo sudėtinga, nereikėjo specialių žinių, nukentėjusiajam ir jo atstovui teko vykti į kitą, tačiau netolimą, vietovę, taip pat atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduotinus priteisti išlaidų už atstovavimą teisme dydžius. Pateiktas civilinis ieškinys nebuvo sudėtingas, jis nedidelės apimties, be to, nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas tik 12 procentų, todėl nukentėjusiojo prašymas dėl 2000 eurų išlaidų už atstovavimą ir civilinio ieškinio parengimą tenkinamas tik iš dalies, pripažįstant pagrįstomis proceso išlaidomis 450 eurų ir priteisiant jas lygiomis dalimis iš kaltinamųjų D. A., A. O. ir L. R. po 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 310, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

L. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. A., A. O. ir L. R. solidariai 600 (šešis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

V. M. prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš D. A., A. O. ir L. R. po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. L.