Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės prašymą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, suinteresuoti asmenys – I. L., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skolininkės I. L. atstovas advokatas J. I. teismo posėdyje nurodė, jog žemės sklype planuoti atlikti tyrimai neatlikti ne dėl žemės sklypo savininkės kaltės, visi planuoti tyrimai dėl laiku neatliktų viešojo pirkimo procedūrų persikėlė į šiuos metus. Nurodė, jog viešųjų pirkimų procedūros vyksta lėtai, nepaisant savininkės raginimų juos greičiau įvykdyti. Pažymėjo, jog ankstesni padaryti tyrimai nustatė, jog teritorija, kuri galėtų būti galimai senovės gyvenvietės liekanų turėtoja, nepatenka po statiniu, jis negalėtų būti kliūtis net ir atlikti tokius tyrimus. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos planuoja tyrimus atlikti dar šiemet. Tol, kol tyrimai neatlikti, statinį nugriauti būtų netikslinga. Prašė antstolės prašymo netenkinti, atidėti sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 31 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti antstolės pareiškimą ir leisti taikyti teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes, leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos pasekmes, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 priestatu, viso 43,75 kv. m ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išieškant patirtas išlaidas iš I. L., bei, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, skirti skolininkei iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti neteisėtos statybos padarinius, nevykdymą išieškotojos Inspekcijos naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismas turėjo nenagrinėti skolininkės atstovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimo, nes toks prašymas pareikštas teismo posėdžio metu pažeidė procesinės teisės normas, numatančias šalims teisę žinoti apie byloje svarstomus reikalavimus, pareikšti į juos argumentus ir atsikirtimus.

6.2. Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 d. suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne. Kadangi byloje ginčo dėl to, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas nėra, Inspekcija turi teisę prašyti teismo skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo neįvykdymą, ir ši bauda turėjo būti skolininkei paskirta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atidėtas teismo sprendimo vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje nustatyta, jog Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-44-231/2013 m. pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir leido I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatyto statinio (6,50 x 3,50 m vasarnamio su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv. m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą; per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus savavališkai pastatyto statinio statybos, I. L. įpareigota per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei sutvarkyti statybvietę, o nustatytu terminu atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, išieškant patirtas išlaidas iš I. L.. 2016 m. balandžio 26 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2017 m. gegužės 1 d., o 2017 m. birželio 6 d. nutartimi iki 2018 m. gegužės 1 d. 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2019 m. sausio 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2019 m. gegužės 31 d. buvo gautas antstolės M. G. prašymas, kuriuo buvo prašoma priimti nutartį taikyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2013 m. liepos 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-44-231/2013 nurodytas pasekmes. Taip pat 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu skolininkės I. L. atstovas pareiškė prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi antstolės prašymą atmetė, o Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-231/2013 m. įvykdymą atidėjo iki 2019 m. gruodžio 31 d. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nesutikdama su teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

11. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimų vykdymo tvarkos, todėl galimas tik išimtiniais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl laikinai sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Turi būti išlaikyta abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra, atsižvelgta į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendrieji civilinių ir civilinių procesinių santykių principai lemia, kad sprendimo vykdymas turėtų būti teismo atidedamas tada, kai reikšmingi ir gintini skolininko interesai nusveria kreditoriaus interesą, kad teismo pripažinta teisė būtų įgyvendinta nedelsiant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012).

12. Nagrinėjamu atveju skolininkė I. L. siekia įteisinti savavališkai pastatyto statinio (6,50 x 3,50 m vasarnamio su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv. m. ploto) žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), statybą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tam, kad būtų įteisinta minėto statinio statyba, būtina atlikti mokslinius žvalgomuosius senovės (duomenys neskelbtini) gyvenvietės archeologinius tyrimus. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 27 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštas dėl (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės duomenų tikslinimo Nr. (11.13)2-1934 patvirtina, jog šiuo metu yra atliekami viešieji pirkimai dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų atlikimo, o jų rezultatas leistų priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės duomenų patikslinimo žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22). Taigi, šiuo atveju, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog I. L. nesiekia vilkinti sprendimo įvykdymo, tačiau savavališkos statybos įteisinimo proceso operatyvumas ir eiga priklauso ne tik nuo jos valios, bet ir ne nuo jos priklausančių aplinkybių, asmenų ar institucijų valios.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė antstolės prašymą priimti nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, bei pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti ir suteikti I. L. galimybę įteisinti savavališką statybą, atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių sprendimas dar nėra įvykdytas. Byloje esantys duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog savavališkos statybos įteisinimas yra tikėtinas ir realus ir suinteresuotas asmuo I. L. įvykdys teismo sprendimą pati, išvengiant jo priverstinio vykdymo bei tokiu būdu geriausiai užtikrinant ginčo šalių interesus bei minimizuojant šalių praradimus.

14. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo termino atidėjimo pareikštas teismo posėdžio metu pažeidė procesinės teisės normas, numatančias šalims teisę žinoti apie byloje svarstomus reikalavimus, pareikšti į juos argumentus ir atsikirtimus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Byloje nustatyta, jog 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio teismo posėdžio metu skolininkės I. L. atstovas pareiškė prašymą atidėti sprendimo vykdymą iki 2019 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, jog iš byloje esančių teismo šaukimo įteikimo pažymų matyti, jog apie 2019 m. rugsėjo 3 d. vykusio teismo posėdžio laiką ir vietą tiek antstolė, tiek ir suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos buvo informuoti tinkamai (b. l. 15, 17), tačiau nei antstolė, nei Inspekcija į teismo posėdį neatvyko. Šiuo atveju laikytina, jog tiek antstolei, tiek Inspekcijai buvo užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje, jame teikti savo poziciją ir atsikirtimus dėl teismo posėdžio metu reiškiamų prašymų, tame tarpe ir dėl skolininkės atstovo pareikšto prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo atveju apeliantės nurodomos procesinės teisės normos, numatančios šalims teisę žinoti apie byloje svarstomus reikalavimus, pareikšti į juos argumentus ir atsikirtimus, nebuvo pažeistos.

16. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reglamentavimas bei CPK 771 straipsnio 6 dalis suteikia teisę teismui, nustačius, kad neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojęs skolininką šalinti neteisėtos statybos padarinius, skirti jam baudą, nepriklausomai nuo to, ar tai asmeninio pobūdžio įpareigojimas ar ne. Kadangi byloje ginčo dėl to, kad teismo sprendimas yra neįvykdytas nėra, Inspekcija turi teisę prašyti teismo skirti skolininkei baudą už teismo sprendimo neįvykdymą, ir ši bauda turėjo būti skolininkei paskirta. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

17. Pažymėtina, jog baudos skyrimo tikslas – paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo ar privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje jau nustatyta, jog teismo sprendimas neįvykdytas dėl nuo skolininkės nepriklausančių aplinkybių, kurios sudarė pirmosios instancijos teismui pagrindą teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Kadangi teismo sprendimo skolininkė negali įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių, skirti skolininkei baudą šiuo konkrečiu atveju nėra tikslinga, nes baudos paskyrimas nepasiektų baudos skyrimu siekiamo tikslo.

18. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.