- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2-44-231/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00519-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovei Kristinai Srėbalienei,
trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovams Vygaudui Čepauskui ir Povilui Mečkovskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei I. L., trečiajam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) prašo įpareigoti atsakovę I. L. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y nugriauti savavališkai pastatytą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę, o atsakovei I. L. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu - leisti Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės I. L..
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad atsakovė I. L. neturėdama normatyviniuose techniniuose dokumentuose nurodytų privalomųjų techninių dokumentų žemės ūkio paskirties žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (nekilnojamojo daikto kodas 22105) pastatė nesudėtingą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 3 str. 2 d. 2 p. statytoja turėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Analogiška teisinė reglamentacija nurodoma ir 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. Dl-812 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ reikalavimus, 43,75 kv.m. statinys priskirtinas I grupės nesudėtingam statiniui, kuriam pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. reikalingas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, o pagal 23 str. 1 d. 4 p. naujo nesudėtingo statinio statybai reikia turėti rašytinius įgalioto valstybės tarnautojo pritarimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.1 papunktį statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje rašytiniai pritarimai supaprastintam projektui privalomi. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 p. savavališka statyba yra statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento. Vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintu aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-827 surašomi dokumentai, konstatuojantys savavališką statybą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau - Skyrius) specialistas 2011-03-28 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110328-00045 nustatė, kad atsakovė savavališkai vykdė žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nesudėtingo statinio (6,50 x 3,50 m vasarnamio su 7,0 x 3,0 priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) statybas, neturėdama statybas leidžiančių dokumentų. Nustačius pažeidimą Skyrius, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. 2011-04-27 surašė reikalavimą Nr. REI-00-110427-00058 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nustatė atsakovei terminą iki 2011-10-27 likviduoti savavališkos statybos padarinius. 2012-01-30 Skyrius patikrinęs surašė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. RPA-00-120130-00027, kuriuo nustatė, kad atsakovė reikalavimo neįvykdė. Ieškovas pažymėjo, kad nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo 28 str. nuostatos numato galimybę statytojui savo lėšomis per nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ir specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, tačiau atsakovė nepasinaudojo šia suteikta galimybe ir negavo statybą leidžiančio dokumento.
Ieškovo atstovė palaikė ieškinyje išdėstytas argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovė pastatė I grupės nesudėtingą statinį neturėdama statybą leidžiančių dokumentų. Jai savavališkos statybos aktas buvo įteiktas, atsakovė pastabų nepareiškė, teismine tvarka šio akto neginčijo. Atsakovė nespėjus pašalinti savavališkos statybos padarinių prašė pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams šalinti, jos prašymas buvo tenkintas. Tačiau reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai nurodytu terminu nepašalinti. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į esamas aplinkybes ir Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., gali suteikti atsakovei papildomą terminą savavališkam statiniui įteisinti ir tik jo neįteisinus numatyti įpareigojimą statiniui nugriauti. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi duomenų apie tai, kad ieškovas būtų sužinojęs apie savavališką statybą anksčiau nei buvo surašytas savavališkos statybos aktas, nėra pateikta.
Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareikštu ieškiniu sutiko. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė buvo įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas A58), o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo ĮV - 190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” 1.1. p., Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe (kodas Kultūros vertybių registre – 22105). Kaip nustato Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 6 priedo 3 punktas, rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, o nagrinėjamu atveju rašytinis pritarimas nebuvo gautas.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai su pareikštu ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes.
Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta tinkamai, gautas atsakovės prašymas bylos nagrinėjimą atidėti dėl jos sveikatos būklės ir teismo posėdžio laiko suklydimo, tačiau teismui pripažinus šias priežastis nesvarbiomis, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad su juo nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas pateikė ieškinį praleidęs 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniu prašomas nugriauti vasarnamis pastatytas dar 1998 m. Nurodė, kad ji ėmėsi reikiamų priemonių jos vasarnamio įteisinimui, tačiau to padaryti negali, kadangi tam jai yra dirbtinai (ir galimai neteisėtai) sudarytos kliūtys tai padaryti: nuo 2011-08-04 galioja įrašas Nekilnojamojo turto registre apie tai, kad jos žemės sklypas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Paaiškino, kad iki nurodytos datos oficialiai tokių įrašų nebuvo, o dar anksčiau ji negalėjo įteisinti vasarnamio dėl tos pačios priežasties, kadangi jos namelis neva stovi ant kultūros paveldo objekto - senovės gyvenvietės. Nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl šios senovės gyvenvietės statuso panaikinimo jos žemėje, kadangi, pagal jos gautus dokumentus, minėta senovės gyvenvietė jei ir buvo aptikta, tai jokiu būdu ne jai priklausančiame žemės sklype, o visai kitoje vietoje. Nurodė, kad ieškinys nepagrįstas ir dėl to, jog dėl jos vasarnamio ji buvo kviesta į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrą, kur jos tik prašė pateikti žemės sklypo planą ir vasarnamio techninį projektą, o apie jokią senovės gyvenvietę ir kultūros paveldo objektą užsiminta nebuvo. Be to, tuo metu jai niekas neturėjo ir pretenzijų dėl neteisėtos statybos, kadangi tuo metu jos namelis buvo laikomas laikinu statiniu ir tam, kad jis stovėtų teisėtai, nereikėjo jokių statybos leidimų ar kitokios dokumentacijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš 2012-02-08 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei I. L. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 23-24).
Inspekcija 2011-03-28 savavališkos statybos aktu Nr. SSA-00-110328-00045 nustatė, kad statinys – 6,50 x 3,50 m vasarnamis su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas savavališkai ir pareikalavo statytoją I. L. tuojau pat sustabdyti statinio statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b.l. 12-15).
2012-01-30 Inspekcija reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. RPA-00-120130-00027 nustatė, kad atsakovė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nėra įvykdžiusi (b.l. 21-22).
Atsakovė prašė taikyti ieškini senatį ir atmesti ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo ją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y nugriauti savavališkai pastatytą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę, kaip pareikštą praleidus tokiam reikalavimui taikytiną bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškiniu prašomas nugriauti vasarnamis pastatytas dar 1998 m., o ieškinys pareikštas 2012 m., vadinasi praleidus bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminas prasideda ir teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Bendrasis ieškinio senaties terminas - 10 metų (CK 1.125 str. 1 d.). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.
Byloje įrodymų, jog jau 1998 m. ieškovui buvo žinoma apie atsakovės vykdomas savavališkas statybas, nėra. Inspekcijos 2011-03-25 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-684 (b.l. 10-11) ir 2011-03-28 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-110328-00045 (b.l. 12-15), patvirtina, kad ieškovui apie atsakovės daromą teisės pažeidimą tapo žinoma tik 2011 m. Ieškinys teismui pareikštas 2012-02-27 (b.l. 1), todėl teismas daro išvadą, kad vadovaujantis CK 1.125 str. 1 d., 10 metų bendrasis ieškinio senaties terminas nepraleistas ir atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmeta kaip nepagrįstą.
Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t.y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. K. E. v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-616/2012 m. ).
Kaip matyti iš 2011-03-28 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. SSA-00-110328-00045 (b.l. 12-14), šio akto 8-9 punkte „Statytojo (užsakovo) arba atsakingo ar jo įgalioto asmens pasiaiškinimų esmė“ atsakovė nurodė, kad 1998 m. pastatė statybininkų vagoną, kuris naudojamas vasaros metu sodo – daržo įrankiams laikyti, o 2005 m. pristatytas priestatas – veranda. Ieškovas šių aplinkybių neginčijo, todėl teismas sprendžia, kad dėl šių statinių statybos teisėtumo turi būti sprendžiama pagal šių statybų pabaigoje, t.y. 2005 m. galiojusius teisės aktus, įvertinus, kokie reikalavimai buvo keliami būtent tuo metu vykdomai statybai.
Pagal Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16, 3 str. 2 d. 2 p. – teisė būti statytoju įgyvendinama, kai statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą <..>. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. 3 p. ir 4 p. statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ir gauti statybos leidimą.
Pagal statybų pabaigoje galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ nuostatas atsakovės pastatytas 6,50 x 3,50 m vasarnamis su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto, yra I grupės nesudėtingas statinys. I grupės nesudėtingas statinys pagal Statybos įstatymo (galiojusio nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16) 2 str. 6 p. - konstrukcijų pastatas, kurio visų aukštų, rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų, apskaičiuotų tarp išorinių sienų išorinių paviršių, suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų <...>.
I grupės nesudėtingiems statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje arba saugomoje teritorijoje taikomos Statybos įstatymo išimtys, nurodytos šio Reglamento 15 punkte (minėto STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 13 p.). Pagal 15 p. I grupės nesudėtingiems statiniams nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritorijoje reikalingas statybos leidimas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės žemės sklypas yra Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietėje, kuri pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005-04-29 įsakymą ĮV - 190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis”, taip pat Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymu Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietė įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas A58).
Atsakovė nurodė, kad iki 2011-08-04 Nekilnojamojo turto registre nebuvo jokių įrašų apie tai, kad jos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 1 p. nurodyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra valstybės institucijos sprendimas. Vadinasi, teisines pasekmes subjektui sukelia valstybės institucijos sprendimas (šiuo atveju Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996-10-28 įsakymas Nr. 120 „Dėl objektų įrašymo į registrą“ ir 2005-04-29 įsakymas ĮV - 190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis”), o ne tokio sprendimo įregistravimas Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentas, kad iki 2011-08-04 jokių apribojimų jos žemės sklypui nebuvo, yra nepagrįstas.
Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl Kloninių Mijaugonių senovės gyvenvietės statuso jos žemės sklype panaikinimo, tačiau byloje duomenų apie pareikštą ieškinį trečiajam asmeniui nėra, ką patvirtinimo ir trečiojo asmens atstovai bylos nagrinėjimo metu.
Nors atsakovė nurodė, jog ieškinio nepagrįstumą patvirtina tai, kad dėl vasarnamio jos žemės sklype 2005-08-19 raštu Nr. 12.6-310 ji buvo kviesta į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrą, kur jos tik paprašė pateikti žemės sklypo planą ir namelio techninį projektą, tačiau apie jokią senovės gyvenvietę ir kultūros paveldo objektą nebuvo užsiminta. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės minėtą 2005-08-19 raštą Nr. 12.6-310, be to, savavališkos statybos faktą ieškovas nustatė tik 2011-03-28, ką patvirtina byloje esantis savavališkos statybos aktas SSA-00-110328-00045, o įrodymų, kad ieškovui jau 2005 m. buvo žinoma apie atsakovės savavališką statybą, nėra.
Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog atsakovė sutinka, kad pareikštas ieškinys turi pagrindą (b.l. 57-59), vadinasi pripažino atsakovės savavališkos statybos faktą. Be to, atsakovė 2011-03-28 savavališkos statybos akto Nr. SSA-00-110328-00045 neginčijo, priešingai, byloje esantis jos 2011-10-24 prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą (b.l. 20) įrodo, kad atsakovė savavališkos statybos faktą savo veiksmais pripažino, todėl teismas atsakovės pastatytą 6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto, žemės sklype (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes laiko savavališka statyba (Statybos įstatymo, galiojusio nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16, 2 str. 71 p.).
Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad teismas atsižvelgdamas į esamas aplinkybes ir Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p., gali suteikti atsakovei papildomą terminą savavališkam statiniui įteisinti ir tik jo neįteisinus numatyti įpareigojimą statiniui nugriauti, tretysis asmuo dėl savavališkos statybos įteisinimo neprieštaravo. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė deda pastangas savavališkai statybai įteisinti, todėl teismas laiko, kad šioje byloje nagrinėjamu atveju tinkamiausia poveikio priemonė savavališkos statybos pasekmėms pašalinti būtų leidimas atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti statinio statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.), o tik to nepadarius, įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas šioje byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), todėl patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistina 144,00 Lt žyminio mokesčio valstybei ir 58,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti visiškai.
leisti I. L. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališkai pastatyto statinio (6,50 x 3,50 m vasarnamio su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą.
Per nustatytą 6 mėnesių terminą neįteisinus savavališkai pastatyto statinio (6,50 x 3,50 m vasarnamio su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) statybos, įpareigoti I. L. per 3 mėnesius savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, t.y nugriauti savavališkai pastatytą statinį (6,50 x 3,50 m vasarnamį su 7,0 x 3,0 m priestatu, viso 43,75 kv.m. ploto) žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei sutvarkyti statybvietę.
I. L. per nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti I. L. savavališkos statybos padarinius, išieškant patirtas išlaidas iš I. L.
Priteisti iš I. L. 202,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.