Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo D. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėjama trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 4 d. tarp ieškovo ir R. K. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. 0350618014409-26 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, pagal kurią ieškovas suteikė kredito gavėjai R. K. 46 000 litų (13 322,52 eurų) kreditą būstui pirkti, o R. K. įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles. Įsipareigojimų, kylančių iš Kredito sutarties, vykdymui užtikrinti Hipotekos lakštu (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įkeistas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-12, 13, 14-16, 33-35). Būsto kreditas 2006 m. gruodžio 6 d. buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo liudijimu (polisu) Nr. BPD030221, pasirašytu remiantis Bendrovės draudimo taisyklėmis Nr. 004. Pagal draudimo sutartį atsakovas apdraudė naudos gavėjo (t. y. ieškovo) teisėtus turtinius interesus, susijusius su draudėjos R. K. prievole grąžinti būsto kreditą, sumokėti palūkanas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka. Draudimo suma lygi 100 proc. negrąžinto būsto kredito, t. y. 46 000 litų (13 322,52 eurų), būsto kreditavimo sutartyje nustatyto dydžio naudos gavėjo negautų palūkanų už draudimo taisyklių 47.2 punkte nurodytą terminą suma (e. b. l. 22, 27-30). Draudimo taisyklių Nr. 004 6 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis yra draudėjo prievolės gražinti bankui būsto kreditą ir/ar sumokėti palūkanas neįvykdymas būsto kreditavimo sutartyje nustatytais terminais, dydžiais ir tvarka (e. b. l. 27-30). 2015 m. sausio 26 d. kredito gavėja R. K. mirė (e. b. l. 19). 2016 m. liepos 11 d. raštu notarė R. I. informavo ieškovą, kad R. K. palikimą priėmė jos sūnus D. K., paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (e. b. l. 17). 2015 m. liepos 21 d. raštu Nr. 01.10.03-14823 ieškovas kreipėsi į D. K., nurodydamas, jog buvo atnaujintas laikinai sustabdytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas bei pažymėdamas, jog D. K. perėmė R. K. įsipareigojimus ieškovui pagal Kredito sutartį (e. b. l. 18). 2015 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 01.10.03­19862 ieškovas paveldėtoją informavo apie pradelstas sumokėti sumas ir įspėjo, kad jei iki 2015 m. spalio 30 d. pradelsti mokėjimai nebus padengti, gali būti svarstomas Kredito sutarties nutraukimas (e. b. l. 39). 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. 01.10.03-157 ieškovas D. K. nurodė, kad iki 2016 m. vasario 5 d. nepadengus pradelstų mokėjimų, ieškovas sutartį laikys nutraukta 2016 m. vasario 5 d. (e. b. l. 20). 2016 m. kovo 15 d. pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo (e. b. l. 21). Atsakovas 2016 m. kovo 31 d. raštu Dėl papildomų dokumentų ir informacijos pateikimo Nr. SB-1434 nurodė dokumentus, kurie turi būti pateikti siekiant priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, taip pat pažymėjo, jog dėl draudimo išmokos spręs tik gavęs dokumentus, patvirtinančius hipotekos sandorio pakeitimus paveldėtojo D. K. atžvilgiu. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. 01.05-13175 informavo atsakovą, kad kredito sutartis nutraukta 2016 m. vasario 25 d., kadangi po siųstų įspėjimų, pradelsti mokėjimai nebuvo padengti, paveldėtojas Kredito sutarties tinkamai nevykdė, nurodė, jog negali pateikti dokumentų, patvirtinančių hipotekos sandorio pakeitimus paveldėtojo D. K. atžvilgiu, kadangi bankas tokio hipotekos lakšto pakeitimo nėra padaręs, nes nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat pažymėjo, jog hipotekos lakšto pakeitimo klausimas nėra priežastiniame ryšyje su draudžiamojo įvykio nustatymu, nesąlygoja šio įvykio ir nekliudo draudžiamojo įvykio klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas raštu prašė priimti sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo. 2016 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. SB-3347 Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 030221 atsakovas kreipėsi į D. K. (kopija išsiųsta ieškovui) su prašymu pranešti, ar jis ketina kreiptis/kreipėsi į ieškovą dėl Kredito sutarties modifikavimo ir tolimesnio vykdymo, ar jis ketina kreiptis į atsakovą dėl draudimo sutarties tolimesnio vykdymo ir /ar pakeitimo, jei taip, tokiu atveju atsakovas prašė pateikti rizikos vertinimui reikalingus dokumentus. 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Dėl 2006 m. gruodžio 6 d. draudimo liudijimo (poliso) Nr. BPD 030221 nutraukimo Nr. SB-3545 atsakovas informavo ieškovą ir paveldėtoją, jog atsakovas draudimo sutartį buvo sudaręs ir prisiėmė riziką tik dėl Kredito gavėjos, kuri iki pat mirties tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Bendrovė kreipėsi į paveldėtoją prašydama pateikti dokumentus, būtinus jo kaip naujos draudimo sutarties šalies rizikos vertinimui, tačiau paveldėtojas su bendrove nesusisiekė ir jokių duomenų nepateikė, jo draudimo rizika bendrovei nepriimtina. Rašte atsakovas nurodė, jog mirus Kredito gavėjai išnyko galimybė įvykti draudiminiam įvykiui, o kitokios rizikos bendrovė nebuvo prisiėmusi, todėl nuo 2015 m. sausio 26 d. draudimo sutartis vienašališkai nutraukiama, o draudžiamojo įvykio tyrimas pagal ieškovo pareiškimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo yra nutraukiamas nepriimant sprendimo, kadangi minėto pareiškimo nagrinėjimui po draudimo sutarties nutraukimo nebėra jokio teisinio pagrindo (e. b. l. 40-42).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-659-686/2015) prievolė tiek pagal būsto kredito, tiek pagal draudimo sutartis yra paveldima ir jos tinkamas vykdymas priklauso nuo įpėdinių, todėl mirtis (draudėjo), kaip juridinis faktas, nevertinama kaip draudžiamojo įvykio pagal būsto kredito draudimo sutartį sąlyga. Nepaisant to, kad draudimo sutarties sąlygos yra nustatytos įvertinus konkretaus draudėjo finansinį pajėgumą ir galimus rizikos veiksnius, draudimo sutarties vykdymas, kaip pažymėta pirmiau, iš esmės yra susijęs su būsto kredito sutartimi, pagal kurią kylančios prievolės yra turtinio pobūdžio. Draudimo prievolė pagal būsto kredito sutartį yra papildoma turtinė prievolė ir negali būti laikoma neatskiriamai susijusia su asmeniui, draudėju, todėl ir nesibaigia jam mirus. Tokia mirusiojo turtinė pareiga yra paveldima pagal bendrąsias paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK 5.1 straipsnį). Tokiu būdu draudimo objektas yra prievolės pagal būsto kredito sutartį įvykdymas, o draudėjo mirtis vertintina ne kaip (ne)draudžiamasis įvykis, o kaip prievolės šalių pasikeitimo ir jos nevykdymo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-578-186/2017).

Kadangi iš Kredito sutarties kylančias prievoles paveldėjo trečiasis asmuo D. K., tolimesnis tinkamas jų vykdymas priklauso nuo paveldėtojo. Todėl trečiojo asmens neįvykdymas prievolės gražinti bankui būsto kreditą ir / ar sumokėti palūkanas gali būti pripažintas draudžiamuoju įvykiu, o atsakovo argumentas, jog draudėjos R. K. mirties momentu nebuvo įvykio, kuris pagal Taisykles galėtų būti pripažintas draudžiamuoju, nagrinėjamu atveju neturi įtakos draudžiamojo įvykio (ne)egzistavimo faktui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-149-186/2017). Tokiu būdu atsakovo argumentai, jog po R. K. mirties draudimo rizika pagal draudėjos sudarytą draudimo sutartį išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu, yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas į atsakovą dėl draudimo išmokos sumokėjimo kreipėsi 2016 m. kovo 15 d. Atsakovui kreipusis į paveldėtoją ir negavus iš jo jokios informacijos dėl įsipareigojimų pagal sutartį vykdymą, 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu atsakovas informavo ieškovą ir paveldėtoją, jog nuo 2015 m. sausio 26 d. (draudėjos R. K. mirties) draudimo sutartis vienašališkai nutraukiama. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias CK nuostatas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. K. v. A. Č. ir B. Č., bylos Nr. 3K-3-401/2014; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas sutartį nutraukė retrospektyviai (nuo draudėjos mirties momento 2015 m. sausio 26 d.), t. y. po to, kai ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Pažymėtina, jog draudėjos mirtis ir pasikeitimas negali būti laikomas pagrindu nevykdyti draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, jog kredito sutarties pažeidimas nesiejamas su pirminio draudiko asmeniu ir jo mirties faktu, konstatuotina, jog atsakovas 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu draudimo sutartį nutraukė neatskiriamai susiejęs ją su draudėjo asmeniu, kas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015). Tokiu būdu atsakovo 2016 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. SB-3454 atliktas draudimo poliso Nr. BPD-030221 nutraukimas pripažintinas neteisėtu.

Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog paveldėtojo D. K. neįvykdymas prievolės gražinti ieškovui būsto kreditą bei sumokėti palūkanas pagal būsto kreditavimo sutartį yra draudžiamasis įvykis ir dėl to atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 12 564,25 Eur draudimo išmoką. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio (CPK 178 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (12 564,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 358,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 2500,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas. Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Nagrinėjamu atveju prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau teismas sprendžia, jog atsižvelgus į tai, jog byloje nebuvo sprendžiamas naujas teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, konstatuotina, jog prašoma priteisti 2500,00 Eur suma už advokato suteiktas teisines paslaugas yra per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina iki 800,00 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,04 Eur. Remiantis LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ bei CPK 92 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 7,04 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Sprendžiant dėl teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo procesinis sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog atsakovas ir ieškovas laisva valia derybų būdu yra pasirašę Bendradarbiavimo sutartį. Pagal šiuo metu galiojančią redakciją ieškovas ir atsakovas yra susitarę, kad atsakovas draudimo išmoką ieškovui moka per 60 mėnesių terminą. Atsižvelgiant į tarp atsakovo ir ieškovo susiklosčiusį bendradarbiavimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog ekonomiškai yra teisinga išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo atžvilgiu. Išdėstoma priteista 12 564,25 Eur skola ir 1158,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, viso 13 722,25 Eur. Tokiu būdu sprendimo atsakovo atžvilgiu vykdymas išdėstomas 60 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant 228,00 Eur skolos dalį, o paskutinį mėnesį sumokant 270,25 Eur, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo AB SEB banko, j. a. k. 112021238, naudai iš atsakovo UAB "Būsto paskolų draudimas", j. a. k. 110076079, 12 564,25 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 25 ct) draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 564,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1158,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo įvykdymą atsakovui UAB “Būsto paskolų draudimas", j. a. k. 110076079, išdėstyti 60 (šešiasdešimt) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant 228,00 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) skolos dalį, paskutinį mėnesį sumokant 270,25 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 25 ct), kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB “Būsto paskolų draudimas", j. a. k. 110076079, 7,04 Eur (septynis eurus 04 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.