Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-187/2017 pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, ir atsakovo R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei visų kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) L. B. apeliacinis skundas netenkinamas, apelianto (atsakovo) R. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

Dėl procesinių pažeidimų

Atsakovas R. B. vienu iš apeliacinio skundo argumentų teigia, jog ieškovė L. B. dirba (mieste) notare, o anksčiau yra dirbusi Telšių apylinkės teisme, todėl vien tik šis faktas kelia abejonių dėl santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančio teismo šališkumo. 2015 m. rugpjūčio 24 d. visam Telšių rajono apylinkės teismui pareiškus nušalinimą, teismo nušalinimo klausimas nebuvo perduotas spręsti Šiaulių apygardos teismui, o prašymas buvo išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkės, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 69 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Sutiktina su apelianto argumentu, jog tai, kad nušalinimo klausimą išsprendė Telšių rajono apylinkės teismo pirmininkė, neperduodama nušalinimo klausimo spręsti Šiaulių apygardos teismui, yra CPK 69 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šis pažeidimas yra formalus ir nesudaro pagrindo pripažinti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, kas leistų konstatuoti absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus. Apeliantas pasinaudojo civilinio proceso įstatyme nustatyta teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma – pateikė apeliacinį skundą, todėl jo teisė į teisingą ir nešališką teismą nėra pažeista (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-26-943/2017).

Dėl ekspertizių

Apeliantas R. B. teigia, jog sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teismas neteisingai pasirėmė eksperto A. L. turto ekspertizės aktu, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto verčių nustatymu (ginčija teismo pasirinktą turto vertės ekspertizės aktą). Su šiuo apelianto argumentu dėl teismo netinkamai pasirinkto A. L. turto vertės ekspertizės akto apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo su gyvenamuoju namu bei notaro biuro, vertės. Byloje pagal šalių prašymus buvo paskirtos dvi nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu bei notaro biuro, turto vertės nustatymo ekspertizės. Pirma ekspertizė atlikta pagal ieškovės prašymą ir ją atliko ekspertas D. M. Pagal eksperto D. M. turto ekspertizės aktą, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto 2016 metų liepos 25 dienai rinkos vertė: žemės sklypo ir gyvenamojo namo – 86 500 Eur, notaro biuro – 49 400 Eur (II t., 92 b. l.). Pakartotinė ekspertizė atlikta taipogi pagal ieškovės prašymą ir ją atliko ekspertas A. L. Pagal eksperto A. L. turto ekspertizės aktą, santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2017 metų sausio 27 dienai yra: žemės sklypo ir gyvenamojo namo – 106 900 Eur, o notaro biuro – 30 000 Eur (III t., 26 b. l.). Dviejų ekspertų abiejų nekilnojamojo turto objektų nustatyta turto rinkos vertė skiriasi. Ieškovė prašė vadovautis eksperto A. L. nustatytomis vertėmis, atsakovas - eksperto D. M.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą, turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje esančiu eksperto D. M. 2016-07-25 turto ekspertizės aktu, kadangi pateikti dokumentai buvo su trūkumais, kurių teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. M. nesugebėjo pagrįsti, nepašalino šalims ir teismui iškilusių abejonių dėl minėtų dokumentų trūkumų. Kadangi eksperto A. L. išvada apie dalintino turto vertes pakankamai kategoriška, motyvuota, pagrįsta tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, be to, artimesnė 2017 m. balandžio 28 d. teismo sprendimo priėmimo dienai (atlikta 2017-01-27), todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog A. L. turto ekspertizės aktas ir juo nustatyta dalijamo turto vertė yra tikslesnė. Remdamasis eksperto A. L. turto ekspertizės aktu, teismas, nustatant dalijamo santuokoje įgyto nekilnojamo turto vertę, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu - padalijimo būdo

Apeliantas R. B. nesutinka su santuokoje įgyto nekilnojamo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo - padalijimo būdu ir mano, jog teismas turėjo šį nekilnojamąjį turtą dalinti tarp šalių po ½ natūra ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką, kaip to prašė atsakovas priešieškiniu. Teigia, jog daugiau kaip 379 m² ploto patalpų, esančių gyvenamajame name, padalijimo ar naudojimosi galimybių yra daug, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų teismui, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pateikta naudojimosi tvarka yra netinkama. Kolegija sutinka su šiuo apelianto apeliacinio skundo argumentu.

Remiantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, santuokinis turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Turto padalijimo būdas priskirtinas teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, 3K-3-430/2011, 3K-3-225-686/2015 ir kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, gali būti taikomi kiti turto padalijimo būdai. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-14/2008, Nr. 3K-3-139/2008, Nr. 3K-3-430/2011 ir kt.). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes.

Apeliantas (atsakovas) R. B. teismui pateikė santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pasidalijimo ir naudojimosi juo tvarkos projektą. Apeliantė L. B. tokio projekto nepateikė, kaip ir neteikė įrodymų, jog atsakovo pateikto nekilnojamojo turto pasidalijimo ir naudojimosi juo tvarkos projekto neįmanoma būtų įgyvendinti, tik remiasi tuo, kad namas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai, santykiai tarp šalių yra konfliktiški ir jie kartu viename name gyventi negali. Ieškovė teismui taip pat nurodė, kad jai gyvenamosios patalpos nereikalingos, nes jau beveik du metus tame name negyvena, nuo 2012 m. spalio 15 d., norėdama apsaugoti vaikus nuo nesutarimų ir barnių su atsakovu, išsikraustė su vaikais gyventi kitur, iš pradžių su atsakovu dar palaikė ryšius, bendraudavo vaikų priežiūros, buities klausimais, tačiau 2014 m. rugsėjo 17 d. santykiai su atsakovu galutinai nutrūko, todėl žemės sklypas su gyvenamuoju namu priteistini atsakovui, o ji pageidauja gauti piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė mano, jog išsituokusių asmenų gyvenimas viename name yra neįmanomas. Kolegija nesutinka su šiais ieškovės L. B. argumentais.

Visų pirma, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes. Be to, ieškovės argumentus, kad tarp šalių santykiai yra konfliktiški, iš dalies paneigia šalių vaikų, liudytojais apklaustų G. B. ir A. B., paaiškinimai teismo posėdžio metu. Iš jų paaiškinimų nustatyta, jog abu vaikai palaiko ryšius su tėvu, nurodo, kad su tėvu jų santykiai yra geri, anksčiau, kai tėvai gyveno kartu, jie konfliktuodavo, girdėdavo jų barnius, tačiau kad tėvai konfliktuotų nuolat, kas keltų įtampą ir dėl to jie negalėtų ir negalėjo gyventi su tėvu viename gyvenamajame objekte, tokių aplinkybių neakcentavo. Pilnamečio šalių sūnaus G. B. nuomone, tėvai stengėsi išsaugoti santuoką, tačiau abu turėjo savo principus. Ypatingų situacijų ar įvykių, dėl kurių būtų kilusi grėsmė ieškovei ar vaikams gyvenant viename name su atsakovu, patirtų stresinių situacijų ar emocine prasme nepatogumų, nei šalių vaikai, nei pati ieškovė, nei liudytoja ieškovės mama J. U., kurios parodymai patvirtinti notarine tvarka, nenurodė. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės pateikta nuomonė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl atsakovui priteisto žemės sklypo su gyvenamuoju namu, jai priteisiant piniginę kompensaciją, būtų paliktas nepakeistas, yra grindžiama vien tik ieškovės pageidavimu nesant pakankamai rimto pagrindo, patvirtinančio turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 21-23 punktuose išdėstytas aplinkybes bei kasacinio teismo formuojamą praktiką santuokos nutraukimo ir nekilnojamo turto padalijimo bylose, sprendžia, jog byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys negali bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį objektą, šį objektą galima padalinti natūra, o parenkant turto padalijimo natūra būdą, taip pat atsižvelgiama į atsakovo amžių ir jo turtinę padėtį. Atsakovas R. B. yra 46 metų amžiaus, jis dirba lopšelyje – darželyje (pavadinimas neskelbtinas) naktiniu sargu, mokant jam MVA (1,82 Eur), jo mėnesio pajamos yra 400 Eur. Sutiktina su apelianto (atsakovo) R. B. apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo priteista, netgi atlikus pinigines užskaitas, 42 120 Eur piniginė kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, mokant ją iš karto, atsakovui yra sunki finansinė našta, kuri, jam dar mokant išlaikymą nepilnametei dukrai, yra praktiškai neįgyvendinama. Taigi, remdamasi pirmiau nurodytais motyvais, kolegija daro išvadą, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, padalijimo po ½ dalį būdas, nesukels neproporcingai sunkių pasekmių šalims ir atitiks šalių interesų pusiausvyros reikalavimus. Todėl turtas (žemės sklypas su gyvenamuoju namu) dalintinas natūra, kiekvienam po ½ dalį, nustatant dalijamo turto naudojimosi tvarką pagal atsakovo R. B. pateikiamą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo patalpomis projektą (2016-07-20 matininkas Ž. S.), pagal kurį R. B. priskiriamos patalpos: R-2 (61,14 kv. m.), 1-5 (28,67 kv. m.), 1-­6 (4,91 kv. m.); L. B. priskiriamos patalpos: R-3 (36,38 kv. m.), 1-2 (12,41 kv. m.), 1-3 (13,30 kv. m.), 1-7 (9,79 kv. m.); o patalpomis R-l, R-4, R-5, 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, G-l šalys naudosis bendrai. Konstatavus šias aplinkybes, kolegija sprendžia, kad toks turto padalijimo būdas bus teisingas ir atitinkantis abiejų šalių interesus. Dėl apeliantės (ieškovės) nurodomų subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, remdamasi kasacinio teismo praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Šalys klausimo dėl kito santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto - notaro biuro - padalijimo būdo apeliaciniuose skunduose nekėlė, todėl teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Dėl santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto apimčių vertės ir kilnojamųjų daiktų

Apeliantas R. B. taipogi nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog gyvenamojo namo priklausinius – vonios ir tualetų įrangą, 5000 Eur vertės, šviestuvus, 1500 Eur vertės, kurie yra integruoti į lubas, būtų galima dalinti, nes šie daiktai yra sumontuoti name ir be jų neįmanomas namo funkcionavimas, o išmontavimas sukeltų žalą, iš ko sprendžia, jog šie daiktai yra namo priklausiniai. Atsakovas prašė kilnojamuosius daiktus: virtuvės buitinę techniką (elektrinė kaitlentė, elektrinė orkaitė, šaldytuvas, indaplovė), 1000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą, 2400 Eur vertės, viso 3400 Eur vertės, priteisti atsakovo nuosavybėn. Ieškovės nuosavybėn prašė priteisti vaikų kambario baldus (lovos (2vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2 vnt.)), 800 Eur vertės, svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorių, 500 Eur vertės, pietų stalą su 8 kėdėmis, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (lova ir komoda), 1440 Eur vertės, viso 3940,00 Eur vertės. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu padalindamas ginčo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą priskiriant atsakovui, o ieškovei priteisiant piniginę kompensaciją, taip pat iš dalies išsprendė klausimą dėl kilnojamųjų daiktų. Teismas atsakovui priteisė: svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorių, 500 Eur vertės, pietų stalą su 8 kėdėmis, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (lova ir komoda), 1440 Eur vertės, skalbimo mašiną, 500 Eur vertės, šaldiklį, 300 Eur vertės, vonios ir tualetų įrangą, 5000 Eur vertės, šviestuvus, 1500 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą, 2400 Eur vertės, virtuvės buitinę techniką (elektrinę kaitlentę, elektrinę orkaitę, šaldytuvą, indaplovę), 1000 Eur vertės, viso 13 840 Eur vertės kilnojamojo turto.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kilnojamųjų daiktų, esančių gyvenamajame name, padalijimo, nepasisakė, kuriai iš šalių priteistini vaikų kambario baldai: lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2 vnt.), 800 Eur vertės. Apeliacinės instancijos teismui keičiant nekilnojamo turto padalinimo būdą, keistina ir kilnojamojo turto, esančio gyvenamajame name, padalinimo tvarka. Pritartina apelianto R. B. skundo argumentui, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui priteistų vonios ir tualetų įrangos, 5000 Eur vertės, šviestuvų, 1500 Eur vertės, kurie yra integruoti į lubas, negalima dalinti, nes šie daiktai yra sumontuoti name ir be jų neįmanomas namo funkcionavimas, kas leidžia daryti išvadą, jog jie yra integruoti į namą, t. y. namo priklausiniai. Taigi, šie daiktai yra eliminuojami iš dalijamų kilnojamųjų daiktų sąrašo. Nors ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ir teigė, kad atsakovas nesutikimą su jam asmeninės nuosavybės teise priteista vonios ir tualetų įranga bei šviestuvais, esančiais nekilnojamame turte - name, pateikė tik apeliaciniame skunde, iki to apie šių daiktų padalijimą jokios nuomonės neišreikšdamas, tačiau, kolegijos nuomone, keičiant ginčo turto padalijimo būdą ir šį turtą priteisiant po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių, apeliacinės instancijos teismas turi teisę spręsti ir dėl šio, ginčo turto priklausiniu esančio, kilnojamojo turto, padalijimo tvarkos.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė kilnojamųjų daiktų padalinimo tarp šalių nutraukus santuoką tvarką, ieškovė nuomonės ir prieštaravimų dėl to nepareiškė, todėl padalinus nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą - tarp šalių po ½ dalį, keistina gyvenamajame name esančių kilnojamųjų daiktų dalijimo tarp šalių tvarka: virtuvės buitinė technika (elektrinė kaitlentė, elektrinė orkaitė, šaldytuvas, indaplovė), 1000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas, 2400 Eur vertės, viso 3400 Eur vertės, priteistini atsakovui. Vaikų kambario baldai (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2 vnt.), 800 Eur vertės, svetainės baldai (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorius, 500 Eur vertės, pietų stalas su 8 kėdėmis, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldai (lova ir komoda), 1440 Eur vertės, viso 3940 Eur vertės, priteistini ieškovei. Už ieškovei tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį atsakovui priteistina iš ieškovės 270 Eur piniginė kompensacija, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde bendrai nurodė, jog prašo kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto, kas apima ir kilnojamuosius daiktus, dalį.

Dėl piniginių lėšų atsakovui priteisimo

Dėl dalintinų piniginių lėšų, ieškovės gautų laikotarpiu per 2012 metus iki 2014-09-17, kolegija pritaria pirmosios instancijose teismo nuomonei, jog į dalinamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalintiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalintiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-30-2011). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės L. B. pateiktose metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012, 2013 ir 2014 ataskaitinius metus deklaruotos 124 139 Eur (428 628 Lt) piniginės lėšos egzistuotų, o tai, ko nėra, negali būti dalinama, todėl reikalavimas dėl 62 069 eurų (214 314 Lt) piniginių lėšų atsakovui priteisimo šioje dalyje netenkinamas (CPK 178 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto R. B. argumentui, jog 2016-10-04 pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo pati ieškovė nurodė, kad sutinka, jog teismas priteistų 4555,21 Eur už deklaruotas pinigines lėšas. To klausimo pirmosios instancijos teismas neišsprendė, todėl, nesant nei ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą, nei ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų prieštaravimų ar argumentų dėl minėtos sumos nepriteisimo, šios lėšos priteistinos atsakovui.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apeliantas R. B. nesutinka su priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžiu, nurodo, kad jis gali mokėti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Savo poziciją grindžia esminiu argumentu, kad ieškovės pajamos yra daugiau kaip 10 kartų didesnės nei jo, todėl ši proporcija turi būti išlaikoma ir teikiant išlaikymą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, kokių priemonių asmuo ėmėsi, kad pasididintų savo gaunamas pajamas, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Su atsakovo argumentu dėl ieškovės gaunamų didesnių pajamų, dėl ko atsakovas turėtų mokėti mažesnį išlaikymą nepilnametei dukrai, teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingas, sveikas, nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti geriau apmokamo ar papildomo darbo, be to, prašoma priteisti 175 Eur suma per mėnesį, net nesiekia pusės dabartinės minimalios mėnesinės algos dydžio, kuris laikomas savaime būtinu paauglei, 14 metų dukrai A. B. išlaikyti, ir net nereikalingu atskirai detalizuoti ir įrodinėti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą kitiems asmenims (nors, kaip matyti iš bylos duomenų, jis turi ir pilnametį sūnų G. B. - studentą, kurį, kaip pastarasis nurodo, išlaiko mama), o šia nutartimi pakeitus nekilnojamo turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo - padalijimo būdą bei atsakovui priteisus piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, atsakovas disponuos papildomomis pajamomis. Todėl šis apelianto argumentas dėl negalėjimo teikti nepilnametei dukrai didesnio nei 100 Eur per mėnesį išlaikymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Kadangi apeliaciniame skunde atsakovas dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio klausimo nekėlė, teisėjų kolegija dėl jo nepasisako.

Dėl kompensacijos atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo

Pirmosios instancijos teismas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą - patalpas - notaro biurą, kurio vertė 30 000 Eur, su jame esančiais 6500 Eur vertės biuro baldais ir kita įranga, priteisė ieškovei L. B., atsakovui priteisiant 18 250 Eur kompensaciją. Tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, nekilnojamasis turtas - žemės sklypas su gyvenamuoju namu - šalims padalintas per pusę, t. y. po ½ dalį, nustatant naudojimosi juo tvarką ir nepriteisiant piniginės kompensacijos. Taip pat, tenkinus atsakovo apeliacinį skundą, perdalinti šalims po santuokos nutraukimo atitenkantys kilnojamieji daiktai, priteisiant atsakovui iš ieškovės 270 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį. Ieškovei sutikus, o pirmosios instancijos teismui dėl to nepasisakius, atsakovui priteista 4555,21 Eur už ieškovės deklaruotas pinigines lėšas. Viso už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį kartu su deklaruotomis piniginėmis lėšomis atsakovui priteistina 23 075,21 Eur piniginė kompensacija, kas, atsižvelgiant į ieškovės amžių, profesiją, gaunamas pajamas ir galimybes užsidirbti, nepažeis nei proporcingumo, nei šalių interesų pusiausvyros principų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmos instancijos

Apeliantas R. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 902 Eur žyminio mokesčio išlaidos, nes žyminio mokesčio buvo sumokėta 1002 Eur, be to, nepridėtos 50,29 Eur išlaidos VĮ Registrų centrui. Apeliantė L. B. apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad vien tai, jog šalys tikslino reikalavimus, turėjo atstovus ir kvietė į teismo posėdžius ekspertus, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios bylinėjimosi išlaidos gali būti neskirstomos, o tai, kad nustatyti tikrąsias turto vertes prireikė net dviejų ekspertizių, nereiškia, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Pritartina pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgai, abi šalys turėjo pagal savo pageidavimą atstovus advokatus, ieškinys ir priešieškinys buvo tikslinami, abi šalys mokėjo už ekspertizių atlikimą bei ekspertų atvykimą į teismą, ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas turėtų šalių bylinėjimosi išlaidų pagrįstai nepaskirstė, o paliko kiekvienam tokias, kokias jie patyrė proceso metu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas R. B., pateikdamas apeliacinį skundą, prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė L. B. apeliaciniu skundu priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašė. R. B., apeliacinį skundą teikdamas elektroninių ryšių priemonėmis, turėjo sumokėti 1889 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo tik 500 Eur, o likusios žyminio mokesčio, t. y. 1389 Eur, dalies mokėjimas Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi jam buvo atidėtas iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovo apeliacinį skundą (apie 50 procentų), bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis), t. y. iš apelianto R. B. priteistina likusi 444,50 Eur žyminio mokesčio dalis valstybei, tuo tarpu iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina kita dalis, t. y. 944,50 Eur, žyminio mokesčio. Taip pat iš ieškovės atsakovui priteistinos 50 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto R. B. apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl nekilnojamojo turto - žemės sklypo su gyvenamuoju namu - padalijimo būdo, kilnojamųjų daiktų šalims perskirstymo, piniginių lėšų ir kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį atsakovui priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto: žemės sklypo su gyvenamuoju namu, kilnojamojo turto padalijimo, piniginių lėšų ir piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei L. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui R. B. ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką: 1) atsakovui R. B. priskirti patalpas: R-2 (61,14 kv. m.), 1-5 (28,67 kv.m.), 1­-6 (4,91 kv.m).; ieškovei L. B. priskirti patalpas: R-3 (36,38 kv. m.), 1-2 (12,41 kv.m.), 1-3 (13,30 kv.m.), 1-7 (9,79 kv.m.). Patalpas R-l, R-4, R-5, 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, G-l priskirti bendram šalių naudojimui.

Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą - baldus ir buitinę techniką - šalims sekančiai:

atsakovui R. B. priteisti virtuvės buitinę techniką (elektrinė kaitlentė, elektrinė orkaitė, šaldytuvas, indaplovė), 1000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą, 2400 Eur vertės, viso 3400 Eur vertės;

ieškovei L. B. priteisti vaikų kambario baldus (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2 vnt.), 800 Eur vertės, svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorių, 500 Eur vertės, pietų stalą su 8 kėdžių, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (lova ir komoda), 1440 Eur vertės, viso 3940 Eur vertės.

Priteisti iš ieškovės L. B. už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį bei priteistas atsakovui pinigines lėšas 23 075,21 Eur (dvidešimt trys tūkstančiai septyniasdešimt penki eurai 21 ct) piniginę kompensaciją atsakovui R. B.

Likusioje dalyje Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. B. 50 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui R. B..

Priteisti iš R. B. 444,50 Eur (keturi šimtai keturiasdešimt keturi eurai 50 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.

Priteisti iš L. B. 944,50 Eur (devyni šimtai keturiasdešimt keturi eurai 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.