- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-28
- Bylos Nr.
- 2-4-187/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00241-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Išvadą teikia
- Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Marius Gricius, Kristina Žąsytytė
dalyvaujant ieškovei L. B. ir jos atstovams advokatei Kristinai Žąsytytei, advokatui Henrikui Mackevičiui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. ir institucijai teikiančiai išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei visų kitų pasekmių susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, ir atsakovo R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei L. B., institucijai teikiančiai išvadą – Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, turto padalijimo, nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimo bei visų kitų pasekmių susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė ieškiniu (1 t. 106-110 b. l.) bei patikslintu ieškiniu, patikslinusi ieškinio dalyką (2 t. 98-100 b. l.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK ) 3.59, 3.60, 3.62, 3.69, 3.70, 3.87, 3.88, 3.89, 3.98, 3.116-3.120, 3.169, 3.178, 3.192-3.196, 3.200 str., prašė: nutraukti tarp ieškovės L. B. ir atsakovo R. B. 1994 m. sausio 29 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr.17) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes B. ir .B.; nustatyti nepilnametės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, L. B.; priteisti iš atsakovo nepilnametės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 175,00 Eur per mėnesį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki dukros pilnametystės, 2021 m. kovo 31 d. imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo nepilnametės A. B. 1 774,25 Eur išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovei, L. B., automobilį WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise; priteisti R. B. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise; priteisti ieškovei, L. B., patalpas adresu Respublikos g. 4-5, Telšiai (unikalus Nr. 4400-0683-7298:7678), asmeninės nuosavybės teise, priteisiant atsakovui 15 000,00 Eur kompensaciją; priteisti atsakovui žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.7868-0015-0022), ir namą tuo pačiu adresu (unikalus Nr. 4400-2055-1031) asmeninės nuosavybės teise, ieškovei, L. B., priteisiant 75 000,00 Eur kompensaciją; sutinka atsakovui kompensuoti 4 555,21 Eur už deklaruotas pinigines lėšas; pripažinti notarų biure adresu (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus ieškovės L. B. nuosavybe; priteisti kilnojamuosius daiktus ir buitinę techniką, esančius name adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise (išskyrus vaikų kambario baldus), ieškovei priteisiant 6 920,00 Eur kompensaciją; priteisti ieškovės L. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. patikslintą ieškinį ir pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo palaikė pilnumoje ir prašė jį patenkinti. Su atsakovo patikslintu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su atsakovu R. B. susituokė 1994 m. sausio 29 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.17. Santuokos metu, 1994 m. gruodžio 15 d., gimė sunūs G. B., kuris jau yra pilnametis, ir 2003 m. kovo 31 d. dukra A. B.. Dėl nuolatinių barnių ir nesutarimų su atsakovu ir, norėdama nuo to apsaugoti vaikus nuo 2012 m. spalio 15 d. išsikraustė su vaikais gyventi atskirai. Išėjus su vaikais gyventi atskirai, iš pradžių su atsakovu dar palaikė ryšius, toliau bendraudavo vaikų priežiūros, buities klausimais, tačiau 2014 m. rugsėjo 17 d. santykiai su atsakovu galutinai nutrūko. Mano, kad vieną iš pagrindinių santuokos iširimo priežasčių yra ta, kad atsakovas ilgą laiką nedirbo, būdamas namuose pasirūpindavo vaikais, pašildydamas jiems maistą, nuveždamas į mokyklą, tačiau pats mažai su kuo bendravo, būdavo nepatenkintas, kad ji iš darbo grįžta vėliau, dėl ko kildavo konfliktai. Nors atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo lojalus šeimai, nevisavertiškai rūpinosi šeima ir nedėjo pastangų išsaugoti santuokos, prašė, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesiaiškinant santuokos nutraukimo priežasčių ir negilinant tarpusavio konflikto. Nutraukus santuoką pavardes prašo palikti B. ir B. Paaiškino, kad nepilnametė dukra A. gyvena su ja, yra prie jos prisirišusi, todėl jos gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatyti neprašo, nurodė, kad atsakovui norint bendrauti bei dukrai sutinkant bus rastas kompromisas. Paaiškino, kad dukra auga, lanko mokyklą, įvairius būrelius, aktyviai dalyvauja klasės veikloje, be to papildomai mokosi anglų ir matematikos, todėl prašo iš atsakovo priteisti po 175 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui nuo 2016 m. kovo 15 d. iki dukros pilnametystės, 2021 m. kovo 31 d. imtinai, išlaikymą pervedant į jos banko sąskaitą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Be to kadangi su atsakovu santykiai galutinai nutrūko 2014 m. rugsėjo 17 d., o teisė prašyti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. kovo 15 d. imtinai, skaičiuotiną pagal tuo metu galiojusią minimalią mėnesinę algą, kuris sudaro 2 824,25 Eur. Kadangi atsakovas sumokėjo išlaikymą už 7 mėnesius, todėl išlaikymo įsiskolinimas lygus 1 774,25 Eur. Nurodė, kad visas santuokoje įgytas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas buvo įgytas bendrai gyvenant santuokoje, todėl jis turi būti padalintas. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis ieškovės L. B., vardu įregistruotos patalpos adresu Respublikos g. 4-5, Telšiai (unik. Nr.4400-0683-7298:7678), kurių vertė 30 000 Eur ir atsakovo R. B. vardu įregistruotas žemės sklypas su statiniais adresu Varnių g. 44, Telšiai (unik. Nr.7868-0015-0022), ir namas tuo pačiu adresu (unik.Nr.4400-2055-1031), kurių vertė 150 000 Eur. Kadangi namas statytas vienai šeimai, išsituokusių asmenų bendras gyvenimas jame yra neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nutrūkus santykiams name liko gyventi atsakovas, prašo visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą priteisti atsakovui, jai priteisiant iš atsakovo 75 000 Eur kompensaciją. Įvertinus, kad gyvenamasis namas lieka atsakovui, ieškovė atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti ir kilnojamuosius daiktus bei buitinę techniką (išskyrus vaikų kambario baldus), esančius name Varnių g. 44, Telšiai, kurių vertė 13 840 Eur, jai priteisiant 6 920 Eur kompensaciją. Ieškovė jai prašė priteisti jos vardu įregistruotas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (unik. Nr.4400-0683-7298:7678), atsakovui priteisiant 15 000 Eur kompensaciją. Taip pat ieškovės L. B., vardu registruota transporto priemonė - automobilis WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė bendru sutarimu 1 000 Eur. Kadangi šiuo automobiliu naudojasi ieškovė, šį automobilį prašo priteisti jai, o atsakovo R. B. vardu registruotą transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr.(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė bendru sutarimu 1 000 Eur, kuriuo naudojasi atsakovas, priteisti atsakovui. Nurodė, kad visos jos pajamos yra deklaruojamas ir visos pajamos matosi deklaracijose. Kiek kam išleidžia, neskaičiuoja ir pasakyti negali. Deklaracijoje kontoros vertė nurodyta, tačiau ši vertė neturi niekam jokios reikšmės.
Atsakovas su patikslintu ieškiniu ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo sutiko iš dalies, pateikė patikslintą priešieškinį (2 t. 103-109 b. l.), kuriame vadovaujantis LR CK 3.27, 3.60, 3.62, 3.67 str. 2 d., 3.69, 3.123, 3.192 str., prašė: santuoką, sudarytą 1994 m. sausio 29 d. tarp R. B., gim. 1970 m. kovo 13 d., ir L. B., gim. 1969 m. liepos 28 d., įregistruotą Telšių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 17, nutraukti dėl ieškovės kaltės; padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą ir: atsakovo R. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/2 dalį namų valdos, kurią sudaro: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 7868-0015-0022, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 4400-2055-1031, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovui tenkančios namų valdos dalies vertė 43 250 Eur; automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris CH0489, (1000) Eur vertės; virtuvės buitinę techniką (elektrinė kaitlentė, elektrinė orkaitė, šaldytuvas, indaplovė), 1000 Eur vertės, virtuvės baldų komplektą, 2400 Eur vertės; ieškovės L. B. asmeninėn nuosavybėn priteisti: 1/2 dalį namų valdos, kurią sudaro: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 7868-0015-0022, gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. 4400-2055-1031, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovei tenkančios namų valdos dalies vertė 43 250 Eur; notaro biurą su bendro naudojimo patalpomis, kurio unikalus Nr.4400-0683-7298:7678, esantį (duomenys neskelbtini), 49 400 Eur vertės; sekretorių du stalai, spinta, dvi komodos - 2000 Eur vertės, notaro stalas, minkšti baldai, kėdės, 2 seifai - 2000 Eur vertės, 3 kompiuteriai su monitoriais, du spausdintuvai, daugiafunkcinis aparatas, skeneris - 2500 Eur vertės. Viso baldų vertė 6500 Eur; vaikų kambario baldus (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2vnt.), 800 Eur vertės, svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorių, 500 Eur vertės, pietų stalą su 8 vnt., kėdėmis, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldus (lova ir komoda), 1440 Eur vertės; automobilį VW POLO, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės 90 289 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei tenkantį didesnės vertės turtą; priteisti iš atsakovo dukrai A. B., gim. 2003 m. kovo 31 d., išlaikymą kas mėnesį po 100 Eur iki dukters pilnametystės; nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, pagal padalijimo patalpomis 2016 m. liepos 20 d. matininko Ž. S. projektą: R. B. priskiriamos patalpos: R-2 61.14 kv. m., 1-5 28,67 kv. m., 1-6 4,91 kv. m.; L. B. priskiriamos patalpos: R-3 36,38 kv. m., 1-2 12,41 kv .m., 1-3 13,30 kv. m., 1-7 9,79 kv. m. Patalpomis R-l, R-4, R-5, 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, G-l šalys naudojasi bendrai.
Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką, tačiau mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo lojalus sutuoktinis, pirmenybę ji teikė darbui, bendravimui su kolegomis, o šeima buvo antraeilis dalykas, materialinės vertybės tapo svarbesnės nei santykiai su šeimos nariais. Nors nuo jos tapimo notare dirbo kartu, tačiau jis tebuvo samdinys tiek pagal gaunamas pajamas, tiek ir pagal statusą. Mano, kad ieškovė ruošėsi skyrybom, nes įsigijo butą sesers vardu, kaupė lėšas, kad galėtų gyventi be jo. Nurodė, kad iš pateiktų deklaracijų matosi, kad ieškovė 2012 metais atskaičius visas išlaidas gavo 122079 Lt pajamų, 2013 metais 201 922 Lt, o 2014 metais 172 670 Lt pajamų, kurių šeimai neskyrė. Atsižvelgiant į tai, kad kartu nebegyvena nuo 2014 m. rugsėjo 17 d., ieškovė nuo 2012 metų iki 2014 m. rugsėjo 17 d. gavo 428 628 Lt, todėl prašo jam priteisti ½ dalį minėtų pajamų 214 314 Lt (62 069 Eur). Pažymėjo, kad atmestini ieškovės argumentai dėl piniginių lėšų investavimo į namų valdą, kadangi į namą įsikėlė gyventi 2012 metų vasario mėnesio pradžioje ir nepanaudotos lėšos yra per didelės, kad būtų galima traktuoti, kaip lėšas remontui, ar pagerintam maitinimui ar būtinosioms šeimos išlaidoms ir ieškovės pareiga pagrįsti šių lėšų panaudojimą. Nurodė, kad ieškovė tyčia nurodė santuokoje įgyto notarų biuro, esančio (duomenys neskelbtini), mažesnę vertę, nors atlikus ekspertui D. M. turto ekspertizės aktą Nr. 2016-7DM, jame nustatyta notarų biuro vertė 49 400 Eur. Taip pat ieškovė neįtraukė į dalintiną turtą biure esančių daiktų: sekretorių du stalai, spinta, dvi komodos - 2000 Eur vertės, notaro stalas, minkšti baldai, kėdės, 2 seifai - 2000 Eur vertės, 3 kompiuteriai su monitoriais, du spausdintuvai, daugiafunkcinis aparatas, skeneris - 2500 Eur vertės, kurie nėra priskirtini kaip ieškovė pageidauja prie jos asmeninio turto, neturi įrankiams būdingų charakteristikų, todėl turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad notaro biuro natūra dalinti nebus įmanoma, nes jis reikalingas ieškovės veiklai vykdyti, notaro biuras su visais baldais ir įranga priskirtinas ieškovei, jam priteisiant kompensaciją. Nurodė, kad santuokoje, taip pat įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Visos namų valdos vertė 85 000 Eur, o pagal ekspertizės aktą 85 500 Eur. Nesutinka su ieškovės nurodoma namų valdos verte 150 000 Eur, mano, kad ji nereali. Sutiktų su tokia verte, jei ieškovei atitektų turtas, o ji jam sumokėtų 75 000 Eur kompensaciją. Jis neturi galimybės sumokėti kompensacijos ieškovei, todėl mano, kad turtas turi būti padalintas natūra, nustatant dalijamo turto naudojimosi tvarką, pagal pateikiamą gyvenamojo namo, esančio Varnių g. 44, Telšiai padalijimo patalpomis projektą (2016 07 20 matininkas Ž. S.), pagal kurį R. B. priskiriamos patalpos: R-2 61.14 kv.m., 1-5 28,67 kv.m., 16 4,91 kv.m.; L. B. priskiriamos patalpos: R-3 36,38 kv.m., 1-2 12,41 kv.m., 1-3 13,30 kv.m., 1-7 9,79 kv.m.; o patalpomis R-l, R-4, R-5, 1-1, 1-4, 1-8, 1-9, G-l šalys naudosis bendrai. Taip pat santuokoje įgytas kilnojamas turtas: automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. CH0489, 1000 Eur vertės, automobilis VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur vertės, vaikų kambario baldai (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2vnt.), 800 Eur vertės, svetainės baldai (minkšta dalis ir stalas), 600 Eur vertės, televizorius, 500 Eur vertės, virtuvės baldų komplektas, 2400 Eur vertės, virtuvės buitinė technika (elektrinė kaitlentė, elektrinė orkaitė, šaldytuvas, indaplovė), 1000 Eur vertės, pietų stalas su 8 vnt. kėdėmis, 600 Eur vertės, miegamojo kambario baldai (lova ir komoda), 1440 Eur vertės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka didesnė dalis turto, prašo iš ieškovės priteisti 90 289 Eur piniginę kompensaciją. Nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Mano, kad ieškovė visiškai neatsižvelgė į įstatymo reikalavimą išlaikymo pareigą paskirstyti proporcingai gaunamoms pajamoms. Ieškovės pajamos yra daugiau kaip 10 kartų didesnės nei jo, todėl ši proporcija turi būti išlaikoma ir teikiant išlaikymą. Nustačius, kad vaikui reikia 350 Eur per mėnesį, ieškovei tektų pagal proporciją 315 Eur pareiga, o jam 35 Eur išlaikymo pareiga. Nurodo, kad nenusišalina nuo vaiko išlaikymo ir nesistengia užkrauti vienai ieškovei šios naštos, ir sutinka mokėti po 100 Eur dukros išlaikymui per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovas R. B. patikslintą priešieškinį palaikė pilnumoje ir prašė jį patenkinti. Su ieškovės patikslintu ieškiniui ir pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo sutiko iš dalies. Nurodė, kad su ieškove susituokė 1994 m. sausio 29 d. Gimus sūnui, ieškovė į dekretines atostogas nėjo, dirbo, tęsė mokslus, o vaiką prižiūrėjo jis su savo mama. Gimus A., ieškovė į darbą išėjo po trijų mėnesių, mergaitę prižiūrėjo jis. Su vaikais jis bendrauja. Darbą nutraukė 2005 m., nes ieškovė išsilaikė notarų egzaminą ir reikėjo per metus įrengti biurą. Buvo su ieškove sutarę, kad jis rūpinsis ir namais. Vėliau buvo įdarbintas pas ieškovę biure. Jis santuoką norėjo išsaugoti, kreipėsi į psichologus, bet jam pasakė, kad santuoką išsaugoti turi norėti abu. Mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Norėjo santuoką nutraukti taikiai, bet buvo daromas spaudimas, buvo užpultas ieškovės brolio.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. B. (2015-07-02 posėdyje) paliudijo, kad ieškovė yra mama, o atsakovas tėtis. Tėvai nusprendė gyventi atskirai, nes išsiskyrė charakteriai. Šiuo metu jis su mama ir sese gyvena (duomenys neskelbtini) , o kur gyvena tėtis tiksliai nežino. Iš V. gatvės išėjo gyventi su mama, nes norėjo palaikyti mamą ir sesę, tai buvo 2011-2012 m. Gyvenant visiems kartu V. gatvėje, pusryčius darydavo, į mokyklą ir kitus užsiėmimus veždavo tėtis. Tėtis išmokė skaičiuoti, važiuoti mašina, žaisti krepšinį. Sesę augino abu tėvai ir močiutė Janina (tėčio mama). Ji ateidavo pabūti dieną. Ar tėtis dirbo, nepamena. Vakarais mama būdavo namuose ir darydavo valgyti, taip pat ir savaitgaliais. Mama atlikdavo visus ūkinius darbus: langų valymas, drabužių skalbimas ir kt. Paskutinius metus, kai gyveno kartu tėtis nedirbo, lėšos pragyvenimui buvo iš mamos. Šiuo metu jis yra studentas, jį išlaiko mama. Tėtis kelis kartus siūlė pinigų, bet jis atsisakė, nes manė, kad jam jų labiau reikia. Su tėčiu santykiai geri. Mama išmokė moralės, pareigingumo, švelnumo, užuojautos. Kūčias, Velykas praleisdavo pas močiutę J. Mažesnis atostogaudavo ir pas kitą močiutę. Kartais būdavo, kad norėjosi daugiau dėmesio iš mamos, bet mama dirbo. Po išėjimo namu rūpinosi tėtis. Biuras pirktas santuokoje, todėl priklauso abiems. Tėtis B. gatvėje gyveno apie pusę metų. Tėvai gyvendami kartu konfliktuodavo, girdėdavo barnius. Mano, kad tėvai stengėsi išsaugoti santuoką, bet abu turėjo savo principus. Abu tėvai yra svarbūs, bet renkasi gyventi su mama ir sese, nes reikia vyriškos rankos. Su sese A.santykiai geri, apie skyrybas ar su kuo nori gyventi su ja nekalbėjo. Mano, kad sesei būtų geriau gyventi su mama, nes ji mergina ir mama galės padėti subręsti kaip asmenybei.
Nepilnametė A. B., kuri sugeba išreikšti savo nuomonę, paaiškino, kad lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą. Pamokas ruošia savarankiškai, kai nežino, padeda mama, o dėl matematikos jei būna grįžęs brolio. Gyvena su mama ir toliau nori gyventi su mama, nes mano, kad daugiau rūpinasi. Su mama sutaria, gamina valgyti, keliauja. Su tėčiu taip pat bendrauja, nuvažiuoja pas močiutę. Mama grįžta apie 19-20 val., per naktį mama nepalieka vienos. Už būrelius moka mama, išlaiko mama. Su seneliais bendrauja, niekas nekliudo. Dabar gyventi ramiau, kai kartu tėvai negyvena.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė paaiškino, kad yra pateikta išvadą, kurią pilnai palaiko. Ruošiant išvadą su šeima buvo bendrauta, matyti, kad šalys yra apsisprendę nutraukti santuoka. Šeima skyriui nežinoma, todėl dėl kaltės pasisakyti negali. Tarp tėvų ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Mergaitė gyvena su mama, bet bendrauja ir su tėčiu, likę geri prisiminimai iš bendro gyvenimo. Mergaitė nurodė, kad myli abu tėvus, tačiau nori likti gyventi su mama, kuri ir rūpinasi mergaite, jos poreikiai patenkinti. Dėl išlaikymo vaikui, mergaitė yra paauglė, lanko daug burelių, todėl sutinka, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki pilnametystės. Dėl turto padalinimo tarp šalių yra kilęs ginčas. Skyrius pasisakyti šiuo klausimu negali, prašo, kad nenukentėtų nepilnametės A. interesai.
Liudytoja J. U., kurios parodymai patvirtinti notarine tvarka, paliudijo, kad ieškovė yra jos dukra. Parodė, kad ieškovė su vaikais pas ją atvyko 2012 m. spalio 15 d. ir pasakiusi, kad su vyru santykiai blogi ir gyventi nebegali, prašė leisti pagyventi. Ieškovė su vaikais pas ją gyveno iki 2013 m. vasario mėnesio, po to išsikėlė į nuomojamą butą. Ji atvyko tik su būtiniausiais daiktais, t. y. drabužiais ir vaikų reikmenimis mokslui. Per visą tą laiką su atsakovu nebendravo nei ieškovė, nei vaikai, tik sūnus G. buvo susitikęs kelis kartus. Atsakovas buvo pasyvus, nesirūpino vaikais. Ieškovė taip pat nesilankė savo namuose, nes sutuoktinis neįsileido. Nurodė, kad jos ir atsakovo santykiai buvo šalti, jis nenorėjo su jais bendrauti, dėl to dukra stengėsi rečiau lankytis. Liudytoja patvirtino, kad dukra rūpinosi šeima, ją išlaikė, stengėsi išsaugoti santuoką. Atsakovas nuo pat pradžių nederamai elgėsi su žmona, nuolat ją įžeidinėjo, nesistengė padėti jai, ilgą laiką niekur nedirbo. Nei dukra, nei anūkai jai niekada nesakė, kad atsakovas nori jiems padėti materialia ar kitu būdu. Dabar dukra gyvena viena su vaikais, o kai dukra išvyksta, ji prižiūri nepilnametę anūkę A.
Ekspertas D. M. 2016-11-24 teismo posėdyje patvirtino teismui pateiktą ekspertizės aktą pilna apimtimi. Atsakydamas į klausimus pripažino, kad atliekant vertinimą yra padaręs klaidą.
Ekspertas A. L. 2017-04-04 teismo posėdyje patvirtino teismui pateiktą ekspertizės aktą (3 tomas 26 b. l.) pilna apimtimi. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pavyzdžiai nerinkti kurie nepanašūs į vertinamą turtą. Lyginamieji objektai turi būti parenkami iš tos pačios vietos, t. y. miesto centro, taip pat atsižvelgiama į plotą, aukštą. Konkrečiai pasirinkti Mažeikių mieste, nes tokių duomenų daugiau yra duomenų bazėje, Telšiuose nebuvo. Ekspertas M. pasirinko netinkamus objektus palyginimui, kadangi skiriasi paskirtis, taip pat ir kvadratūra ir jo atliktą vertinimą komentuoti atsisako. Metodikoje nėra nurodyta, kiek gali skirtis kvadratūra tarp lyginamųjų pavyzdžių. Be to nors kvadratūra skiriasi, kaina objektų gali būti panaši. Patalpos lygintos rekonstruotos, o ne naujos statybos ir taip sutapatinami. Vertinimas lyginamuoju metodu. Vertinama pagal turto verslo pagrindų įstatymą ir naujas priežiūros tarnybos rekomendacijas. Dėl namo, registruota didelė kvadratūra, bet didelę dalį sudarė rūsio patalpos, kurios neįrengtos, todėl eleminuota dalis gyvenamojo namo ploto.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys ir pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.
Šalys santuoką sudarė 1994 m. sausio 29 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.17 (1 tomas 5 b. l.). Šalys turi nepilnametę dukrą A. B., gim. 2003 m. kovo 31 d. (1 tomas 6 b. l.). Ieškovė L. B. savo vardu yra įregistravusi automobilį WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. B. vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas 7,8 b. l.). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. 7868-0015-0022, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-2055-1031, esantys Telšiuose, (duomenys neskelbtini), taip pat negyvenamosios patalpos-Notarų biuras, unikalus Nr. 4400-0683-7298:7678, esančios Telšiuose, (duomenys neskelbtini) (1 tomas 9-10, 11-12 b. l.). Ieškovė dirba ir gauna nuolatines pajamas. (1 tomas 13,14,15,48,49 b. l.). Atsakovas R. B. nuo 2015 m. sausio 23 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) naktinio sargo pareigose (1 tomas 27-28 b. l.). Laikotarpiu nuo 1996 m. gegužės 27 d. iki 2005 m. gegužės 9 d. atsakovas dirbo AB „Ž“, ir nuo 2009 m. rugpjūčio 17 d. iki 2012 m. sausio 15 d. notarės L. B. biure (2 tomas 17-23 b. l.). A. B. 2015 metais lankė (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Charakterizuojama, kaip pareiginga, darbšti, aktyvi mokinė, lengvai bendraujanti tiek su mokytojais, tiek ir kitais mokiniais. Tėtis nėra lankęsis tėvų susirinkimuose, nėra bendravęs nei su klasės vadovu, nei su mokytojais. Mama – mokyklos tarybos narė, aktyviai dalyvauja sprendžiant mokyklai svarbius klausimus, rūpinasi mergaitės auklėjimu ir mokymuisi (1 tomas 39 b. l.). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus Išvados (1 tomas 40-42 b. l.) matyti, kad atsakovas yra apsisprendęs neprieštarauti dėl A. B. nuolatinės gyvenamosios vietos kartu su motina, tai yra L. B., o R. B. teiks dukrai išlaikymą. Atsakovas dukros išlaikymui už 2015 metų spalio- gruodžio mėnesius sumokėjo 450 Eur, o už 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesius – 1100 Eur (2 tomas 138-140 b. l.).
I. Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
Ieškovė prašė nutraukti santuoką esant abiejų sutuoktinių kaltei, o atsakovas prašė nutraukti santuoką, esant ieškovės kaltei.
LR CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas LR CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. LR CK 3.27 str. 1 d. įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktinis, besiremiantis aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). LR CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendro gyvenimo metu šalys tarpusavyje konfliktuodavo (tai patvirtino ir jų pilnametis sūnus). Atsakovas prašydamas nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės nurodė, kad ieškovė nebuvo lojali sutuoktinė, materialinės vertybės jai tapo svarbesnės už šeimą, šeima jai buvo antraeilis dalykas, pirmenybę teikė darbui, o ne santykiams su šeima ar vaikais. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė buvo pagrindinė šeimos maitintoja, atsakovas keletą metų iš viso nedirbo, todėl visi finansiniai rūpesčiai gulė ant ieškovės pečių. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė daug dirbo, stengėsi gerinti šeimos gyvenimo sąlygas, negali būti pagrindu teigti, kad ieškovei šeima tapo antraeilis dalykas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė nesirūpino šeima. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė buvo dukros mokyklos tarybos narė, aktyviai dalyvavo sprendžiant aktualius klausimus, dalyvavo tėvų susirinkimuose. Kad ieškovė rūpinosi šeima patvirtino ir apklausti vaikai, kurie patvirtino, kad grįžusi po darbo bei savaitgaliais gamindavo maistą ir rūpinosi namais. Išėjusi su vaikais gyventi atskirai, ieškovė viena išlaikė vaikus, rūpinosi jais, ji ne tik rūpinasi nepilnamete dukra, bet ir pilnai išlaiko studijuojanti sūnų. Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių nurodytas aplinkybes, jų elgesį gyvenant kartu, abiejų pastangas išsaugoti šeimą, tarpusavio santykius, lojalumą, darytina išvada, kad abi šalys nesugebėjo taikiai išspręsti turtinių ir kitų klausimų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo išsaugoti šiltų santykių, nes abiems trūko supratimo ir tolerancijos, pasikeitė abiejų požiūris į šeimos vertybes, todėl pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (LR CK 3.69 str. 1 d.), nes taip prašo šalys, šeimoje yra gimusių ir turinčių tokią pat pavardę vaikų..
Šalys nereiškia reikalavimų dėl išlaikymo sau priteisimo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako (CPK 385 str. 1 d.).
Šalys nurodė, kad santuokos metu kreditorinių įsipareigojimų neprisiėmė, byloje apie kreditorius duomenų nėra, todėl ir šiuo klausimu nepasisakytina.
II. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Dalijant santuokoje įgytą turtą teismas turi nustatyti turto vertę (LR CK 3.119 str.), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (LR CK 3.117 str. 1, 2 d., 3.118 str. 4 d.). Šioje byloje sautuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, kiekvienam iš jų priklauso po ½ dalį santuokoje įgyto turto.
Ginčo tarp šalių dėl bendros dalintino turto masės nėra, abi šalys nurodė tuos pačius dalintinus kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus. Byloje nustatyta, kad šalys santuokoje įgijo: automobilį WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patalpas - notarų biurą adresu Respublikos g. 4-5, Telšiai (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), žemės sklypą su statiniais adresu Varnių g. 44, Telšiai (unikalus Nr.7868-0015-0022), ir namą tuo pačiu adresu (unikalus Nr.4400-2055-1031), biuro baldus – sekretorių du stalai, spinta, dvi komodos, notaro stalas, minkšti baldai, kėdės, 2 seifai, 3 kompiuteriai su monitoriais, du spausdintuvai, daugiafunkcinis aparatas, skeneris, vaikų kambario baldus (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2vnt.), svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas), televizorių, pietų stalą su 8 vnt. kėdėmis, miegamojo kambario baldus (lova ir komoda), skalbimo mašiną, šaldiklį, vonios ir tualetų įrangą, šviestuvus. LR CPK 187 str.1d. nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str.5p.).
Pagrindinis ginčas tarp šalių kilo dėl namų valdos ir Notarų biuro vertės bei jų padalijimo. Byloje pagal šalių prašymus buvo paskirtos dvi nekilnojamojo turto – žemės sklypo su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei notarų biuro, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo vertės ekspertizės.
Pirma ekspertizė atlikta pagal ieškovės prašymą ir ją atliko ekspertas D. M.. Pagal eksperto D. M. turto ekspertizės aktą santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2016 m. liepos 25 d.: žemės sklypo (unikalus Nr.7868-0015-0022) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr.4400-2055-1031), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 86 500 Eur; patalpų – notaro biuro (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 49 400 Eur (2 tomas 92 b. l.).
Antra (pakartotinė) ekspertizė atlikta pagal ieškovės prašymą ir ją atliko ekspertas A. L.. Pagal eksperto A. L. turto ekspertizės aktą santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos vertė 2017 m. sausio 27 d.: žemės sklypo (unikalus Nr.7868-0015-0022) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr.4400-2055-1031), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 106 900 Eur; patalpų – notaro biuro (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 30 000 Eur (3 tomas 26 b. l.).
Pagal nurodytų ekspertizių duomenis matyti, kad ekspertų nustatyta turto rinkos vertė skiriasi, ženkliai skiriasi rinkos vertė tiek žemės sklypo su gyvenamuoju namu, tiek ir patalpų – notarų biuro. Ieškovė prašė vadovautis eksperto A. L. nustatytomis vertėmis, atsakovas eksperto D. M..
Abi ekspertų išvados yra galiojančios, nei viena iš jų nėra nuginčyta. Tačiau teismas kaip pagrindą priima ir vadovaujasi pakartotinės ekspertizės išvada, nes ji yra padaryta būtent 2017-02-27 dienai (artimesnė sprendimo priėmimo dienai), nustatant vertę paimti lyginimui panašūs objektai esantys Telšiuose arba Mažeikiuose, tai yra objektai esantys panašiuose miestuose toje pačioje apygardoje. Teismas nesivadovauja byloje esančiu eksperto D. M. turto ekspertizės aktu, kadangi pateikti dokumentai yra su trūkumais, o tai teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas D. M. pripažino ir pats. Būtent, kad surašytame Turto ekspertizės akte yra rašymo apsirikimų, kad atliekant ekspertizę buvo galima daryti ir kitokius palyginimus, teismo posėdyje ekspertas nesugebėjo pašalinti ir pagrįsti šalims ir teismui iškilusių abejonių dėl pateiktų dokumentų trūkumų. Dėl visų šių priežasčių teismas spręsdamas dėl šalims priklausančio turto vertės nesivadovauja eksperto D. M. turto ekspertizės aktu. LR CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pažymėtina, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Jeigu eksperto išvadoje yra suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, tai tokia išvada pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Nagrinėjamu atveju eksperto A. L. išvada apie dalintino turto vertes yra pakankamai kategoriška, motyvuota, pagrįsta tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teismas šiuo įrodymu (eksperto A. L. ekspertizės akto išvadomis) neturi pagrindo abejoti. Be to ekspertas A. L. apklaustas posėdžio metu patvirtino savo išvadas, jokių ekspertizės akto trūkumų nenustatyta, todėl teismas vadovaujasi rinkos verte nustatyta būtent tuo metu eksperto A. L..
Dėl kilnojamojo turto verčių ginčo tarp šalių nėra, šalys kilnojamuosius daiktus įvertino pačios, nurodytų daiktų vertės sutampa. Dalintino turto balansas: žemės sklypas (unikalus Nr.7868-0015-0022) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr.4400-2055-1031), esantys adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 106 900 Eur; patalpos – notaro biuras (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), esantis adresu (duomenys neskelbtini), vertė – 30 000 Eur; automobilis WV Polo, vertė – 1 000 Eur, automobilis (duomenys neskelbtini) vertė – 1 000 Eur, biuro baldai: sekretorių du stalai, spinta, dvi komodos, vertė – 2 000 Eur, notaro stalas, minkšti baldai, kėdės, 2 seifai, vertė – 2 000 Eur, 3 kompiuteriai su monitoriais, du spausdintuvai, daugiafunkcinis aparatas, skeneris, vertė – 2 500 Eur; vaikų kambario baldai (lovos (2 vnt.), spintos (2 vnt.), knygų lentynos (2vnt.) – nedalintini paliekant vaikų nuosavybėje; svetainės baldai (minkšta dalis ir stalas), vertė – 600 Eur; televizorius, vertė – 500 Eur; pietų stalas su 8 vnt. kėdėmis, vertė – 600 Eur; miegamojo kambario baldai (lova ir komoda), vertė – 1 440 Eur; skalbimo mašina, vertė – 500 Eur; šaldiklis, vertė – 300 Eur; vonios ir tualetų įrangą, vertė – 5 000 Eur; šviestuvai, vertė – 1 500 Eur; virtuvės baldų komplektas, kurio vertė 2400 Eur; virtuvės buitinė technika (elektrinę kaitlentę, elektrinę orkaitę, šaldytuvą, indaplovę), kurios verė 1000 Eur. Tokiu būdu iš viso santuokoje įgyto dalintino turto, kurį turi padalyti teismas vertė – 159 240 Eur.
Dalinant santuokoje įgytą turtą, tarp šalių yra ginčas dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo ir kiekio. Ieškovė gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (namų valdą) prašė priteisti atsakovui, atsakovas prašė namų valdą dalinti po ½ dalį ir nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, šalių paaiškinimų, atliktų vertinimų matyti, kad namo patalpos buvo suprojektuotos ir įrengtos vienos šeimos poreikių tenkinimui. Namo inžineriniai tinklai: elektra, vandentiekis, šildymo sistema yra vieningos. Nustačius naudojimosi tvarką, šalys dauguma patalpų turi naudotis bendrai. Nėra galimybių atskirai įrengti komunikacijų, šildymo sistemos. Be to, iš byloje esančių šalių paaiškinimų, apklausto liudytojo G. B., bei nepilnametės A. B., rašytinių liudytojos J. U. parodymų (1 tomas, 54-55 b. l.) matyti, kad šalys nesutaria, susitikusios konfliktuoja, tai rodo, kad bendras gyvenimas viename name, kuris realiai dviems šeimoms nėra pritaikytas, negalimas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad pagal LR CK 3.127 straipsnio nuostatas dalijant sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, prioritetas teikiamas turto dalijimui natūra. Turtas padalijamas natūra, jei toks padalijimo būdas yra galimas. Galimybę konkretų turtą tarp buvusių sutuoktinių padalyti natūra ir, nustačius kiekvieno iš jų dalis, paskirti tokį turtą naudoti buvusiems sutuoktiniams, gali eliminuoti ne tik objektyvios priežastys (pvz., turto nedalumas), bet ir subjektyvios priežastys, t. y. itin komplikuoti buvusių sutuoktinių tarpusavio santykiai, pašalinantys galimybę derinant interesus naudotis padalytu turtu, ar jų vaikų interesų apsauga. Tokiu atveju turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013). Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi LR CK ir LR CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra nustatytos aplinkybės, eliminuojančios galimybę namų valdą natūra padalyti tarp sutuoktinių – tai kad gyvenamasis namas nepritaikytas dviem šeimoms ir nėra tinkamai įrengtas, apriboja galimybę jį padalinti natūra tarp buvusių sutuoktinių, be to, tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, todėl bendras turto naudojimas ir valdymas taps suvaržytu bei pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus ir gyvenimo kokybę. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto padalijimu ir tinkamu naudojimosi daiktu tvarkos nustatymu turi būti pasiekiamas nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas, o atsakovo siūlomu padalijimo būdu šie tikslai nebūtų pasiekiami, taip pat išliktų pagrindas tolesniam ginčų kilimui ateityje. Pripažinus negalimu namų valdos padalinimą natūra, yra pagrindas spręsti jos priteisimo vienam iš sutuoktinių klausimą. Kadangi ieškovė nesutiko, kad namų valda būtų priteista jai motyvuodama, kad ji jau keletą metų ten negyvena, todėl 106 900 Eur vertės namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovui R. B..
Ginčo dėl transporto priemonių padalinimo nėra, todėl šalių prašymu automobilis WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovei, L. B., asmeninės nuosavybės teise, automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteistinas atsakovui R. B. asmeninės nuosavybės teise. Padalijus transporto priemones kompensacijos nepriteistinos, nes šių transporto priemonių vertės yra vienodos.
Atsakovas prašė kilnojamus daiktus, esančius namų valdoje padalinti natūra. Toks atsakovo reikalavimas iš esmės prieštarauja protingumo kriterijams, kadangi namų apyvokos daiktais ir baldais jis naudojosi ir tebesinaudoja vienas apie du metus, tai yra ir šiuo metu jis jais naudojasi, o ieškovė su vaikais nuomojasi butą kitoje vietoje ir nesinaudoja namų apyvokos daiktais esančiais name. Atsižvelgiant į tai, kad namų valda priteistina atsakovui, atsakovui priteistini visi namų apyvokos daiktai ir baldai, nes šiame name esantys baldai yra integruoti ir pritaikyti būtent šiam namui (namui (duomenys neskelbtini)), o ieškovei priteistina kompensacija. Vaikų kambario baldus: dvi lovas, dvi spintas, dvi knygų lentynas, kurių vertė 800 eurų palikti vaikų nuosavybėje ir tarp sutuoktinių jų nedalyti (LR CK 3.187 str. 1 d. 2 p.),.
Ginčo dėl patalpų – notaro biuro (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra, todėl minėtos patalpos, kurių vertė 30 000 Eur, priteistinos ieškovei.
Ieškovė prašė notarų biure esančius kilnojamuosius daiktus pripažinti jos asmeninę nuosavybę. Atsakovas sutiko, kad minėtas kilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovei, jam priteisiant kompensaciją. Teismas įvertinęs tai, kad notarų biuras, esantis Respublikos g. 4-5, Telšiuose, bei jame esantys kilnojamieji daiktai yra įgyti santuokos metu, todėl jie yra dalintini, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės turtas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudojasi notarų biuru bei jame esančiais kilnojamaisiais daiktais kaip savo darbo įrankiu, todėl jame esantys kilnojamieji daiktai, pripažintini bendrosios jungtinės nuosavybės turtu, tačiau padalijaint priteistini ieškovei, o atsakovui priteisiant už minėtą turto dalį kompensaciją.
III. Dėl piniginių lėšų padalijimo
Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog iš pateiktų deklaracijų yra matyti, kad ieškovė 2012 metais turėjo 287 886 Lt pajamų, patyrė išlaidų 86365,80 Lt bei turėjo sumokėti 29441 Lt pajamų mokesčio, todėl atskaičius mokesčius ieškovė gavo 172079 Lt pajamų, atėmus pragyvenimui 50000 litų, ieškovei liko 122079 Lt, kurių ji šeimai neskyrė. 2013 metais turėjo 337 854 Lt pajamų, patyrė išlaidų 101356 Lt bei turėjo sumokėti 34575 Lt pajamų mokesčio, todėl atskaičius mokesčius ieškovė gavo 201922 Lt pajamų, be to ieškovė turėjo 39481 Lt pajamų pardavusi vertybinius popierius, viso ieškovė turėjo 241 403 Lt pajamų, atėmus pragyvenimui 50000 litų, ieškovei liko 191 403 Lt, kurių ji šeimai neskyrė. 2014 metais turėjo 372 369 Lt pajamų, patyrė išlaidų 111 710 Lt bei turėjo sumokėti 37989 Lt pajamų mokesčio, todėl atskaičius mokesčius ieškovė gavo 222 670 Lt pajamų, atėmus pragyvenimui 50000 litų, ieškovei liko 172 670 Lt, kurių ji šeimai neskyrė. Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove nebegyvena nuo 2014-09-17, jo nuomone, pajamos mažintinos 1/3 dalimi iki 148 446 Lt, o pragyvenimui lėšos iki 33 300 Lt, todėl nurodo jog dalintina pinigų suma yra 115 146 Lt, kurių šeimai ieškovė neskyrė. Nurodo, kad ieškovė per 2012 m. iki 2014-09-17 gavo 428 628 Lt, iš kurių ½ dalis , tai yra 214 314 Lt (62 069 euro) priteistina jam, tai yra atsakovui. Aplinkybę, kad ieškovė turėjo pinigines lėšas, buvusias šalių bendro gyvenimo pabaigoje, atsakovas grindžia ieškovės Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktais metinės pajamų deklaracijos duomenimis. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai nurodė, kad atsakovas nurodo ir prašo dalinti būtent ieškovės gautas kaip notarės pajamas, bet ne faktiškai turėtas asmenines pinigines lėšas. Turėtas pinigines lėšas ieškovė naudojusi būtent šeimos poreikių tenkinimui, ji pinigines lėšas leidusi vaikų ugdymui bei visiems kitiems poreikiams, tai yra šeimos gerovės bei būvio pagerinimui, tame tarpe ir namo įrengimui. Atsakovas visiškai neįrodęs, kad ieškovė bendras santuokoje įgytas pinigines lėšas būtų naudojusi ne šeimos poreikių tenkinimui, o jas būtų panaudojusi vien tik asmeniškai sau. 2012-2013 metais turėtos lėšos buvusios investuotos į ginčo namo statybą, jo remontą. Šiuo metu faktiškai namas esantis visiškai įrengtas, jame galima gyventi, tą patvirtina ir pats atsakovas bei dalyvavę teisme ekspertai.
Į dalinamo turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis turtas. Vienam iš sutuoktinių pareiškus, kad kitas sutuoktinis kaip dalytiną nurodė nesamą turtą, duomenis apie dalytiną turtą pateikęs asmuo turi įrodyti, kad toks turtas egzistuoja ( LAT 2011-02-07 nutartis 3K-30-2011). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės L. B. pateiktose metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje už 2012, 2013, 2014 ataskaitinius metus, būtent, kad ieškovės deklaruotos 124139 Eur (428628 Lt) piniginės lėšos egzistuotų, o to ko nėra, negali būti dalintina, todėl reikalavimas dėl atsakovui 62069 eurų (214 314 Lt) priteisimo šioje dalyje netenkintinas (LR CPK 178 str.).
IV. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Byloje ginčo dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl dukros A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina L. B., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (LR CK 3.169 str. 2 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, ginčo dėl bendravimo su dukra byloje nėra, šalys nurodė, kad klausimas dėl bendravimo su vaiku bus sprendžiamas kompromisu. Nesant vaiko tėvų ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nėra būtinumo tokią tvarką nustatyti.
V. Dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui (LR CK 3.192 str. 1 d., 3.194 str. 1 d.). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 175 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams suma yra per didelė, išlaikymas negali būti didesnis, negu objektyviai leidžia tėvo turtinė padėtis, jis sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 100 Eur.
Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovės prašoma priteisti išlaikymui suma po 175 Eur kas mėnesį vaikui, atitinka formuojamą teismų praktiką. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Iš šalių paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad mergaitė yra paauglė, lanko mokyklą, aktyviai dalyvauja klasės veikloje, be to lanko teatro studiją, įvairius būrelius, papildomai mokosi anglų ir matematiką. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko visapusiškam fiziniam, socialiam vystymuisi, ugdymui užtikrinti, įgimtų gebėjimų lavinimui bei naujų įgijimui, per mėnesį būtina skirti ne mažiau 350 Eur. Nors atsakovo teigimu jo pajamos 10 kartų mažesnės nei ieškovės, tai neatleidžia jo nuo pareigos teikti dukrai išlaikymą. Atsakovas yra pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, dirba, gauna stabilias pajamas, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų ir negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo nepateikė. Todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvas neteikė reguliariai nepilnamečiui vaikui išlaikymo, o vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove, kuriai neišvengiamai teks didesnė vaiko aprūpinimo išlaidų dalis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisiant periodinį 175 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki dukters pilnametystės, 2021 m. kovo 31 d. imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Pagal LR CK 3.200 str. nuostatas išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. kovo 15 d. imtinai, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant pagal tuo metu galiojusią minimalią mėnesinę algą (175,00 EUR) nustatytą LR Vyriausybės, kuris sudaro 2 824,25 Eur. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra sumokėjęs išlaikymą už 7 mėnesius po 150 Eur, todėl išlaikymo įsiskolinimas patikslinto ieškinio pateikimo dieną buvo 1 774,25 Eur. Duomenų byloje, kad atsakovas būtų padengęs visą susidariusį įsiskolinimą nėra, todėl prašoma suma priteistina iš atsakovo. Tačiau atsakovas pateikė įrodymus kad 2015-11-11 sumokėjo už 2015 metų spalio- gruodžio mėnesius – 450 Eur (2 t. 140 b. l.) ir 2016-02-10 bei 2016-06-29 sumokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesius – 1100 Eur (2 tomas 138-139 b. l). Tai yra po patikslinto ieškinio pateikimo atsakovas sumokėjo papildomai išlaikymo dukrai 500 eurų įsiskolinimą 2016-06-29 (2 t. 138 b. l.), todėl įsiskolinimo 1774,25 EUR įsiskolinimo suma mažintina 500 EUR, priteisiant 1274 EUR išlaikymo įsiskolinimą.
Sprendimo dalis dėl išmokų priteisimo nepilnamečio vaiko išlaikymui vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 2 d.1 p.).
VI. Bylinėjimosi išlaidos
Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 674 Eur (1 tomas 4 b. l.), 668 Eur (1 tomas 111 b. l.), 82 Eur ( 2 tomas 101 b. l.); atstovavimo išlaidos 1724 Eur (3 tomas 36-38, 44, b. l.); už turto vertės nustatymą 610 Eur (2 tomas 88 b. l.), už eksperto atvykimą 150 Eur (2 tomas 129 b. l.) ir už turto vertės nustatymą 1000 Eur (3 tomas 17 b. l.).
Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 902 Eur žyminio mokesčio išlaidos (2 tomas, 29, 111 b. l.). Taip pat 840 Eur advokato atstovavimo išlaidų (1 tomas 26 b. l.; 3 tomas dokumentai pateikti teismo posėdžio metu.), 510 Eur už turto vertės nustatymą ir už eksperto atvykimą 338,80 Eur (3 tomas 51 b. l.).
Bylos nagrinėjimas tęsėsi ilgai, abi šalys turėjo pagal savo pageidavimą atstovus advokatus, ieškinys ir priešieškinys buvo tikslinami, abi šalys mokėjo už- ekspertizių darymą bei ekspertų atvykimą į teismą, ieškinys ir priešieškinys tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijumi teismas bylinėjimosi turėtų šalių bylinėjimosi išlaidų nebeperskirsto, o palieka kiekvienam tokias - kokias jie patyrė proceso metu.
Tačiau 2016 m. gegužės 9 d. nutartimi ir 2016 m. spalio 13 d. nutartimi (2 tomas 22-25, 116 b. l.) atsakovui buvo atidėtas 901 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki civilinės bylos išsprendimo iš esmės, todėl atidėtoji ir nesumokėtoji žyminio mokesčio dalis priteistina iš atsakovo R. B..
Be to Telšių rajono apylinkės teismas patyrė 26,07 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ši suma priteistina iš šalių lygiomis dalimis (po 13,03 EUR), nes ieškinys ir priešieškinys tenkinti dalinai į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovo priteistina valstybei iš viso 914,03 Eur.priteistinos ir valstybės turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. (LR CPK 92, 93, str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 str., ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 , 307, 384, 385 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką, sudarytą 1994 m. sausio 29 d. Telšių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 17, tarp R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) ir L. (U.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), nutraukti, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: vyrui – B., moteriai - B.
Nustatyti nepilnametės dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti 1 274 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt keturis eurus ) iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. kovo 15 d. jo nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo dukrai A. B., gimusiai 2003 m. kovo 31 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis Eur) nuo 2016 m. kovo 15 d. iki dukters A. pilnametystės - (duomenys neskelbtini). imtinai, išlaikymą pervedant į ieškovės banko sąskaitą, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
Priteistą periodinėmis išmokomis išlaikymo sumą (175 eurų) indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečiui vaikui priteistas lėšas uzufrukto teise administruoja nepilnamečio vaiko mama L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
ieškovei L. B., priteisti: patalpas – notaro biurą (unikalus Nr.4400-0683-7298:7678), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurių vertė 30 000 Eur, su jame esančiais (6 500 Eur vertės) biuro baldais: sekretorių dviem stalais, spinta, dviem komodomis, vertė – 2 000 Eur, notaro stalu, minkštais baldais, kėdėmis, 2 seifais, vertė – 2 000 Eur, 3 kompiuteriais su monitoriais, dviem spausdintuvais, daugiafunkciniu aparatu, skeneriu, vertė – 2 500 Eur, iš viso turto už 36 500 Eur, atsakovui priteisiant 18 250 Eur kompensaciją.
ieškovei L. B., priteisti automobilį WV Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1.000 Eur vertės.
atsakovui R. B., priteisti: žemės sklypą (unikalus Nr.7868-0015-0022) su gyvenamuoju namu (unikalus Nr.4400-2055-1031), esančius adresu (duomenys neskelbtini), vertės – 106 900 Eur; svetainės baldus (minkšta dalis ir stalas) 600 Eur vertės; televizorių 500 Eur vertės; pietų stalą su 8 vnt. kėdėmis 600 Eur vertės; miegamojo kambario baldus (lova ir komoda) 1 440 Eur vertės; skalbimo mašiną 500 Eur vertės; šaldiklį 300 Eur vertės; vonios ir tualetų įrangą 5 000 Eur vertės; šviestuvus 1 500 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 2400 Eur; virtuvės buitinę techniką (elektrinę kaitlentę, elektrinę orkaitę, šaldytuvą, indaplovę), kurių verė 1000 Eur; iš viso turto už 120 740 Eur, ieškovei priteisiant 60370 Eur kompensaciją.
atsakovui R. B., priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės.
Padaryti kompensacijų užskaitymą: iš R. B. priklausančios sumokėti 60370 Eur kompensacijos minusuoti 18 250 Eur priklausančios L. B. kompensacijos ir iš R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 42 120 EUR (keturiasdešimt du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) kompensacijos už jam atitekusią didesnę turto dalį.
Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Išieškoti iš ieškovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trylika eurų 03 euro centus (13,03 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtį –procesinės išlaidos.
Išieškoti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), devynis šimtus keturiolika eurų 03 euro centų (914,03 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtį – nesumokėtas žyminis mokestis ir procesinės išlaidos.
Įsiteisėjus teismo sprendimui L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti likusius 32,00 (trisdešimt du) eurus, šiuo metu esančius Telšių rajono apylinkės teismo depozitinėje sąskaitoje, įneštus jos į sąskaitą už ekspertizės atlikimą (eksperto atvykimą).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.