Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajam atstovui Ričardui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;

UAB „A.“ pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir UAB „A.“ paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

Nuteistiesiems R. Š. ir UAB „A.“ nustatytas dvejų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas;

Iš nuteistosios UAB „A.“ ir subsidiariai iš nuteistojo R. Š. priteista 28 811 Eur turtinės žalos atlyginimo (28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 98 Eur pelno mokesčio) valstybės naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

12. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies, kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-458/2020, 8 punktas; Nr. 2K-533-942/2015).

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, iš esmės iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė apeliaciniuose skunduose nurodytus teisme neapklaustus liudytojus G. K. ir R. G., balsu perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, proceso dalyvių prašymu civilinės ieškovės prašė pateikti papildomus duomenis ir apklausė jos atstovą, pridėjo dokumentus prie bylos ir atsakė į esminius apeliantų argumentus.

Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.

23. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad R. Š. viso baudžiamojo proceso metu (8 t., b. l. 159-160, 165-166; 9 t., b. l. 61-63, 75-77, 89-91; 11 t., 12-14) pripažino tai, kad jis UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ūkinių operacijų, nurodytų PVM sąskaitose-faktūrose, kurios buvo rastos ir paimtos pas jį. Paaiškino, kad neapskaitytą alų UAB „A.“ daugiausia gabeno jis pats, o UAB „B.“ vairuotojai – tik kelis kartus. Be R. Š. prisipažinimo, tai, kad pagal šias PVM sąskaitas-faktūras neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“, pagrindžia liudytojų UAB „B.“ vairuotojo R. G. ir sandėlininko A. K. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 139-141; 12 t., b. l. 16-21), įtariamosios UAB „B.“ gamybos vadovės A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 20-21) ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių sugretinimas rodo, kad paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu, kai UAB „B.“ darbuotojai pradėjo aktyviai reikšti nepasitenkinimą, pats R. Š. gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“. Atsižvelgdama į apeliantų poziciją, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „B.“ vairuotojai ilgą laiką daug kartų gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“, taip pat pagal R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o R. Š. tai darė tik paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu. Priešingi apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

30. Teisėjų kolegija nesutinka su UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad R. G. ir A. K. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra neaišku kieno sukurtos. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, kuriomis patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2 t., b. l. 100-105, 137-142; 3 t., b. l. 44-52, 99-109), matyti, kad UAB „B.“ apskaitininkės J. V., L. T., V. A. ir R. M. buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl didžiosios dalies (77 iš 90) R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo, o būtent:

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. G. ir A. K. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra tikros ir nėra pagrindo abejoti jose nurodytų ūkinių operacijų patikimumu. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliacinio skundo argumentu, kad produkcijos įsigijimas pagal 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0220958 (5 t., b. l. 148), kuri buvo rasta ir paimta pas R. Š., jiems inkriminuotas nepagrįstai. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą UAB „A.“ parduotas alus apskaitytas UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje. Specialistė D. Stankevičienė, apklausiama teisme (11 t., b. l. 4-7), paaiškino, kad ši PVM sąskaita-faktūra UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje galėjo būti neapskaityta per klaidą. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra 2013 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0169074, ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0172998. Tai sudaro pagrindą iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo pašalinti produkcijos įsigijimą pagal šias PVM sąskaitas-faktūras.

49. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti ir kt. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-976/2021, 7 ir 23 punktai; Nr. 2K-202-303/2020, 67 punktas).

51. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nurodomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai nėra smulkūs bei nėra nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai, sprendžia, kad tarp R. Š. veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.

52. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas specialisto išvados patikimumas. Pirmiausia, pastebėtina tai, kad didžioji dalis apeliantų nesutikimo argumentų yra susijusi su R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios sudarė tyrimo objektą, patikimumo ginčijimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi šių PVM sąskaitų-faktūrų patikimumą, padarė išvadą, kad jomis nėra pagrindo abejoti, todėl tai savaime neturi reikšmės specialisto išvados patikimumui.

55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu.

57. Minėta, kad iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad neapskaitytai alkoholio produkcijai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų jis neperduodavo UAB „A.“ buhalterei, ji apie tai nežinojo. Liudytojos UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios V. B. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 131-132) pagrindžia, kad ji bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal R. Š. pateiktus dokumentus. Atsižvelgdama į tai, taip pat į nustatytą apgaulingą apskaitos tvarkymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š., kaip UAB „A.“ direktorius (4 t., b. l. 96-98), bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. B. sąmoningai nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jis laikytinas šio nusikaltimo vykdytoju.

60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

61. BK 220 straipsnio (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal šio straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

62. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; 3) galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas ir 4) minimalus apgaulės elementas, kurį lemia reikalavimas įrašyti žinomai melagingus duomenis, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kad dėl to būtų išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjimas. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat priklausomai nuo bylos aplinkybių ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį ar kitus straipsnius (BK 300, 182 straipsnį ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-1073/2021, 10, 14, 15 punktai; Nr. 2K-70-719/2021, 6 punktas).

63. Nagrinėjamu atveju R. Š. ir UAB „A.“ kaltinami neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą dėl to, kad R. Š. eidamas vadovaujančias pareigas UAB „A.“, turėdamas teisę priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „A.“ vardu ir jos naudai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio, kurio suma viršija 10 MGL, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Vilniuje, pasitelkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią V. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta, įrašė į PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, neįtraukdamas iš viso 165 397,82 Eur pajamų ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengė 28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio.

66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š., siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio (27 781,31 Eur), kurio suma viršija 10 MGL (376,60 Eur), pasitelkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią V. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta, t. y. būdamas šio nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis), įrašė į PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, neįtraukdamas iš viso iš neapskaityto alaus pardavimo gautų 160 030,94 Eur pajamų ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. R. Š. siekį išvengti mokesčių, panaudotą apgaulę ir galimybės PVM deklaracijose teisingai nurodyti visas UAB „A.“ gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimą rodo tai, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitą, taip sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir žinomai neteisingus duomenis apie pajamas įrašė ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai. R. Š. suvokė, kad valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, nes apgaulingai jų neapskaitė, suvokė, kad dėl to bus išvengta privalomo mokėti pridėtinės vertės mokesčio, nes duomenys apie pajamas yra neteisingi ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.

72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871).

Dėl UAB „A.“ baudžiamosios atsakomybės.

74. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų (4 t., b. l. 99-101) matyti, jog R. Š. yra UAB „A.“ savininkas (vienintelis akcininkas) (registruota 2008 m. rugpjūčio 27 d.) ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugpjūčio 22 d.). Tai pagrindžia, kad R. Š. ėjo vadovaujančias pareigas UAB „A.“, turėjo teisę priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą. Antra, nėra abejonių ir dėl to, kad nusikalstamas veikas R. Š. padarė veikdamas UAB „A.“ vardu, nes apgaulingai tvarkė jos apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie jos pajamas.

76. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Pabrėžtina ir tai, kad juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne. Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021, 14 punktas).

77. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019, 50 punktas).

78. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad neapskaitytas alus buvo skirtas, be kita ko, padengti UAB „A.“ nuostolius, atsiradusius dėl sugedusios pilstymo įrangos. Iš neapskaityto alaus pardavimo gautos pajamos buvo skirtos, be kita ko, UAB „A.“ reikmėms. Be to, aukščiau aptartais įrodymais, tarp jų ir specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) bei specialistės D. Stankevičienės paaiškinimais, nustatyta, kad dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo UAB „A.“ išvengė pridėtinės vertinės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Visa tai pagrindžia, kad iš R. Š. padarytų nusikalstamų veikų UAB „A.“ gavo konkrečios materialinės naudos. Paminėtina ir tai, kad nurodytų apklausų metu R. Š. paaiškino, jog taip jis siekė pagerinti UAB „A.“ finansinę padėtį, kad ji nebankrutuotų ir toliau patektų tarp Lietuvos įmonių, kurios per einamuosius metus nėra skolingos. Iš to akivaizdu, kad R. Š. įgyvendino ir kitus, nematerialinius UAB „A.“ siekius. Minėta, kad R. Š. yra UAB „A.“ savininkas (vienintelis akcininkas) ir direktorius, todėl tarp jo padarytų nusikalstamų veikų ir UAB „A.“ yra teisiškai reikšmingas ryšys. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „A.“ buvo suinteresuota R. Š. padarytomis nusikalstamomis veikomis, pripažino iš jų turimą naudą ir norėjo jų sukuriamų padarinių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė UAB „A.“ naudai ir interesais, todėl ji yra už tai atsakinga.

79. UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas baigiamųjų kalbų metu, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-449/2016, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai arba interesais negali būti nustatytas, remiantis vien kaltinamojo parodymais. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nurodytose baudžiamosiose bylose pateikta kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklė (kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje; kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis) yra suformuluota turto pasisavinimo nusikalstamos veikos kontekste, todėl yra nesusijusi su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe ir negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje.

Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės.

iš UAB „B.“ 114 atvejų įsigijęs alaus ir 324 vienetus tuščių butelių:

2010-10-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0132991 įsigijo produkcijos už 4 181,76 Lt; 2010-11-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134792 įsigijo produkcijos už 4 323,95 Lt; 2010-11-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134978 įsigijo produkcijos už 696,97 Lt; 2011-07-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145061 įsigijo produkcijos už 1 361,25 Lt; 2011-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145865 įsigijo produkcijos už 9 220,20 Lt; 2011-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146712 įsigijo produkcijos už 6 703,40 Lt; 2011-09-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146723 įsigijo produkcijos už 1 210,00 Lt; 2011-09-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0147515 įsigijo produkcijos už 8 240,10 Lt; 2011-10-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0148261 įsigijo produkcijos už 6 749,38 Lt; 2011-12-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0150345 įsigijo produkcijos už 6 784,47 Lt; 2012-01-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0151994 įsigijo produkcijos už 3 990,58 Lt; 2012-02-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152196 įsigijo produkcijos už 3 309,35 Lt; 2012-02-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152640 įsigijo produkcijos už 3 752,21 Lt; 2012-03-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0154188 įsigijo produkcijos už 6 639,27 Lt; 2012-04-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0155012 įsigijo produkcijos už 3 999,05 Lt; 2012-05-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0156661 įsigijo produkcijos už 10 530,63 Lt; 2012-07-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158280 įsigijo produkcijos už 12 881,66 Lt; 2012-07-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158796 įsigijo produkcijos už 10 631,06 Lt; 2012-08-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077 įsigijo produkcijos už 6 426,31 Lt; 2012-09-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0161121 įsigijo produkcijos už 7 901,91 Lt; 2012-11-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162711 įsigijo produkcijos už 1 749,66 Lt; 2012-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162729 įsigijo produkcijos už 4 201,00 Lt; 2012-11-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0163144 įsigijo produkcijos už 4 083,75 Lt; 2013-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0164915 įsigijo produkcijos už 5 269,55 Lt; 2013-02-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0165315 įsigijo produkcijos už 5 785,01 Lt; 2013-03-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166376 įsigijo produkcijos už 6 327,09 Lt; 2013-03-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166891 įsigijo produkcijos už 6 369,44 Lt; 2013-05-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0169399 įsigijo produkcijos už 3 400,10 Lt; 2013-06-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0170115 įsigijo produkcijos už 5 435,32 Lt; 2013-06-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171090 įsigijo produkcijos už 7 739,16 Lt; 2013-07-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171408 įsigijo produkcijos už 5 155,91 Lt; 2013-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0172064 įsigijo produkcijos už 7 823,86 Lt; 2013-08-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173232 įsigijo produkcijos už 7 264,84 Lt; 2013-08-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173635 įsigijo produkcijos už 3 909,51 Lt; 2013-08-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173857 įsigijo produkcijos už 5 239,30 Lt; 2013-09-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0174251 įsigijo produkcijos už 5 172,75 Lt; 2013-09-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0175183 įsigijo produkcijos už 10 426,57 Lt; 2013-10-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0176691 įsigijo produkcijos už 3 974,85 Lt; 2013-11-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0177457 įsigijo produkcijos už 5 251,40 Lt; 2013-12-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0178327 įsigijo produkcijos už 5 233,25 Lt 2014-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0179888 įsigijo produkcijos už 2 607,55 Lt; 2014-02-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0180369 įsigijo produkcijos už 3 933,71 Lt; 2014-04-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0182914 įsigijo produkcijos už 5 187,27 Lt; 2014-04-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0183884 įsigijo produkcijos už 1 182,17 Lt; 2014-05-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184466 įsigijo produkcijos už 6 813,51 Lt; 2014-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184946 įsigijo produkcijos už 4 074,07 Lt; 2014-05-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185334 įsigijo produkcijos už 5 362,72 Lt; 2014-05-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185631 įsigijo produkcijos už 8 136,04 Lt; 2014-07-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187409 įsigijo produkcijos už 5 394,18 Lt; 2014-07-10 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187786 įsigijo produkcijos už 6 773,58 Lt; 2014-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0188223 įsigijo produkcijos už 5 173,96 Lt; 2014-11-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0193320 įsigijo produkcijos už 2 897,95 Lt; 2014-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0195037 įsigijo produkcijos už 5 458,31 Lt; 2015-02-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0196879 įsigijo produkcijos už 825,23 Eur; 2015-02-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758 įsigijo produkcijos už 1 516,86 Eur; 2015-03-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0198461 įsigijo produkcijos už 1 129,66 Eur; 2015-03-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199013 įsigijo produkcijos už 1 197,90 Eur; 2015-04-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 748,99 Eur; 2015-04-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200110 įsigijo produkcijos už 904,60 Eur; 2015-04-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200419 įsigijo produkcijos už 744,63 Eur; 2015-05-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200710 įsigijo produkcijos už 1 181,69 Eur; 2015-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201088 įsigijo produkcijos už 1 580,99 Eur; 2015-05-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201629 įsigijo produkcijos už 1 577,24 Eur; 2015-06-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202036 įsigijo produkcijos už 886,08 Eur; 2015-06-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202603 įsigijo produkcijos už 1 144,54 Eur; 2015-06-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202908 įsigijo produkcijos už 805,86 Eur; 2015-07-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203207 įsigijo produkcijos už 1 543,96 Eur; 2015-07-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203562 įsigijo produkcijos už 1 565,38 Eur; 2015-07-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203896 įsigijo produkcijos už 1 161,60 Eur; 2015-07-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204156 įsigijo produkcijos už 1 171,89 Eur; 2015-07-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204480 įsigijo produkcijos už 1 103,04 Eur; 2015-08-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204786 įsigijo produkcijos už 1 523,15 Eur; 2015-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0205883 įsigijo produkcijos už 1 372,87 Eur; 2015-09-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 1 187,13 Eur; 2015-10-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 549,46 Eur; 2015-10-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 782,14 Eur; 2015-10-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 448,67 Eur; 2015-10-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 340,01 Eur; 2015-10-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 785,29 Eur; 2015-10-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208278 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-11-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208551 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2015-11-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208834 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209070 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 392,04 Eur; 2015-12-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209565 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-12-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 401,72 Eur; 2015-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 762,30 Eur; 2015-12-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210346 įsigijo produkcijos už 859,10 Eur; 2015-12-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210546 įsigijo produkcijos už 416,24 Eur; 2016-01-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210897 įsigijo produkcijos už 408,38 Eur; 2016-01-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211104 įsigijo produkcijos už 400,51 Eur; 2016-01-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 802,84 Eur; 2016-02-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211752 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-02-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211977 įsigijo produkcijos už 827,64 Eur; 2016-04-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213459 įsigijo produkcijos už 1 221,50 Eur; 2016-04-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213703 įsigijo produkcijos už 808,89 Eur; 2016-04-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213937 įsigijo produkcijos už 847,00 Eur; 2016-04-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0214177 įsigijo produkcijos už 837,32 Eur; 2016-05-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215076 įsigijo produkcijos už 936,54 Eur; 2016-05-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215461 įsigijo produkcijos už 901,45 Eur; 2016-06-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161247 įsigijo produkcijos už 750,50 Eur; 2016-06-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161269 įsigijo produkcijos už 919,00 Eur 2016-06-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215462 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159011 įsigijo produkcijos už 786,51 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159012 įsigijo produkcijos už 790,14 Eur; 2016-07-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 837,92 Eur; 2016-07-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 877,25 Eur; 2016-08-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215464 įsigijo produkcijos už 875,43 Eur 2016-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215475 įsigijo produkcijos už 849,42 Eur; 2016-08-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478 įsigijo produkcijos už 876,65 Eur; 2016-09-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0219904 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222003 įsigijo produkcijos už 807,91 Eur; 2016-11-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222362 įsigijo produkcijos už 871,20 Eur; 2016-12-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222865 įsigijo produkcijos už 876,04 Eur;

įsigyto alaus ir butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 114 978,65 Eur grynaisiais pinigais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynųjų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynųjų pinigų neatvaizdavo bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „B.“ žiniaraščius, todėl didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas,

pardavęs UAB „A.“ vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavęs 160 030,94 Eur pajamų:

2010 metais – 10 583,08 Lt (3 065,07 Eur);

2011 metais – 46 309,12 Lt (13 412,05 Eur);

2012 metais – 92 110,91 Lt (26 677,16 Eur);

2013 metais – 114 744,60 Lt (33 232,33 Eur);

2014 metais – 72 444,27 Lt (20 981,31 Eur);

2015 metais – 38 939,36 Eur;

2016 metais – 23 723,65 Eur;

šių pajamų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų gavimą, gautų grynųjų pinigų neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą bei didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o UAB „A.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. Š. būdamas UAB „A.“ direktoriumi, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrovės vardu ir naudai, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo valstybei, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. realizavęs UAB „A.“ vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs 160 030,94 Eur pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė kasos pajamų orderių, neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą, tačiau nurodė vyriausiajai buhalterei V. B., tvarkančiai UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pagal bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, o V. B., nesuvokdama jo (R. Š.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje esamų dokumentų pagrindu,

pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą,

nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir jas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2:

2010-11-24 į PVM deklaraciją už 2010 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 974 Lt pardavimo pajamų, jis (R. Š.) UAB „A.“ naudai išvengė 835 Lt (242 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 772 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 002 Lt (290 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2011-08-24 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį neįtraukiant 1 294 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 272 Lt (79 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2011-10-22 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 15 352 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 225 Lt (934 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį neįtraukiant 6 414 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 347 Lt (390 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-01-15 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 6 448 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 354 Lt (392 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-02-19 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį neįtraukiant 3 792 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 797 Lt (231 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-03-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį neįtraukiant 6 711 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 410 Lt (408 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-04-14 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį neįtraukiant 6 310 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 325 Lt (384 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-07-17 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 10 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 102 Lt (609 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-08-24 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį neįtraukiant 22 346 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 694 Lt (1 359 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-01-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 6 107 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 283 Lt (372 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-10-20 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 7 510 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 578 Lt (457 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2012-12-21 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 9 536 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 003 Lt (580 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-02-14 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį neįtraukiant 8 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 052 Lt (305 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-03-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį neįtraukiant 5 498 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 155 Lt (335 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-10-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį neįtraukiant 12 066 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 535 Lt (734 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-12-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 3 231 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 679 Lt (197 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-07-20 į PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį neįtraukiant 12 521 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 630 Lt (762 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-01-18 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį neįtraukiant 12 335 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 591 Lt (750 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 15 599 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 277 Lt (949 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-10-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 14 825 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 114 Lt (902 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-11-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 778 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 794 Lt (230 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2013-12-21 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 991 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 048 Lt (304 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-03-01 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 4 9738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 045 Lt (303 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-02-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį neįtraukiant 2 478 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 521 Lt (151 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-03-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį neįtraukiant 3 738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 785 Lt (227 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 6 053 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 272 Lt (368 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 23 176 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 868 Lt (1 410 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-08-19 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį neįtraukiant 16 481 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 462 Lt (1 003 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2014-12-20 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio neįtraukiant 2 754 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 579 Lt (168 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2017-01-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 5 187 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 090 Lt (316 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-03-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neįtraukiant 2 226 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 468 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-04-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neįtraukiant 2 212 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 465 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-05-10 į PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 2 279 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 479 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-06-25 į PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 4 124 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 866 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-07-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 696 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 566 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-08-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį neįtraukiant 6 221 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 307 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-09-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 1 448 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 304 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-10-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 2 433 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 511 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-11-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 130 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 656 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2015-12-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 2 723 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 572 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-01-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 2 687 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 565 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-02-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neįtraukiant 1 532 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 322 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-03-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukiant 1 593 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-05-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 3 530 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 742 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-06-17 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 1 747 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 367 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-07-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 369 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 498 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-08-18 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukiant 3 128 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 657 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-09-19 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 2 472 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 519 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 806 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 169 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2016-12-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 1 596 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;

2017-05-08 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 833 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 175 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.

Iš viso neįtraukiant į UAB „A.“ PVM deklaracijas 160 030,94 Eur apmokestinamų pajamų, jis (R. Š.) bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 27 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), o UAB „A.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871).

Dėl skirtinų bausmių.

82. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

83. BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

84. Nagrinėjamu atveju R. Š. ir UAB „A.“ padarė vieną baigą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, susijusius su finansų sistema, R. Š. nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ apskaitą, neapskaitė 114 alaus įsigijimo atvejų ir 1 tuščių butelių įsigijimo atvejo, 114 978,65 Eur išlaidų, 160 030,94 Eur pajamų, be to, R. Š. pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, taip išvengė 27 781 Eur mokesčio, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, R. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pagerinti UAB „A.“ finansinę padėtį. R. Š. neteistas, baustas administracine tvarka, be kita ko, už nusižengimus, susijusius su UAB „A.“ veikloje nustatytais pažeidimais, dirba, apklausiamas parodė, kad gauna 400 Eur per mėnesį pajamų, prisideda prie dukros išlaikymo (9 t., b. l. 92, 93, 94-97; 11 t., b. l. 12-14; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). UAB „A.“ neteista, administracine tvarka nebausta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). R. Š. ir UAB „A.“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

85. BK 43 straipsnio 1 dalies pagrindu juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: bauda (1 punktas); juridinio asmens veiklos apribojimas (2 punktas); juridinio asmens likvidavimas (3 punktas).

86. BK 220 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

87. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

88. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir UAB „A.“ paskirtos švelniausios iš nurodytų bausmių rūšys – baudos. Byla nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija negali pabloginti jų teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnių sankcijose nustatytos bausmės paskyrimas R. Š. ir UAB „A.“ aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jiems paskirti švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į tai, R. Š. ir UAB „A.“ skirtina baudos bausmė.

89. BK 47 straipsnio 3 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) pagrindu už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 500 MGL dydžio (2 punktas); už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (3 punktas). Pagal šio straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda.

90. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (Žin., 2008, Nr. 149-6013, Nr. 149-6013) pagrindu teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (TAR, 2014, Nr. 2014-12127) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.

91. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 50 MGL (2 500 Eur); UAB „A.“ už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Taigi skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir UAB „A.“ paskirtų baudų dydis nustatytas artimas minimaliam. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo jį mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. už padarytus nusikaltimus skirtinos 50 MGL, o UAB „A.“ – 100 MGL dydžio baudos, jų dydžiai perskaičiuojami pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, atitinkamai, 1 883 Eur ir 3 766 Eur.

92. Nusikaltimai sudaro idealią sutaptį, todėl R. Š. ir UAB „A.“ paskirtos bausmės turi būti bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).

93. Siekiant nepabloginti R. Š. ir UAB „A.“ teisinės padėties, jiems nustatytinas dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.

94. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio (8 t., b. l. 38-39) matyti, kad civilinė ieškovė prašo priteisti iš UAB „A.“, o nustačius jos nemokumą ar negalėjimą vykdyti prievoles – subsidiariai iš R. Š. 28 811 Eur turtinės žalos atlyginimo (28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 98 Eur pelno mokesčio) valstybės naudai. Pažymėta, kad padaryta žala nėra atlyginta.

95. BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

96. Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimą gali lemti ir kitos objektyvios priežastys.

97. Neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari.

98. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

99. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š., būdamas UAB „A.“ vienintelis akcininkas ir direktorius apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie jos pajamas, taip išvengė pridėtinės vertės mokesčio. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad UAB „A.“ 2014-2015 metais taip pat nesumokėjo dalies pelno mokesčio. Nusikaltimai padaryti nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 28 d., todėl nėra galimybės apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokesčius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tai sudaro pagrindą iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš R. Š. priteisti padarytos turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėti mokesčiai, atlyginimą.

100. Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo šalintinos 4 PVM sąskaitos-faktūros ir mažintina jiems inkriminuota išvengta pridėtinės vertinės mokesčio suma, atitinkamai mažintinas reikalaujamas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis. Pirma, kaip minėta, išvengta pridėtinės vertinės mokesčio suma mažintina iki 27 781 Eur. Antra, specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) pagrindžia, kad nesumokėtas pelno mokestis apskaičiuotas už 2014 ir 2015 metus. Atsižvelgiant į šalintiną 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, atitinkamai apmokestinamos pajamos už 2015 metus (4 284,26 Eur), mažintinos iki 4 195,80 Eur (4 284,26 Eur - 88,46 Eur) (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 10 „Apmokestinamos pajamos“ (8 t., b. l. 26-30)). Atsižvelgiant į tai, nesumokėto pelno mokesčio suma (98 Eur) mažintina iki 97 Eur (4 196 Eur + 1 012 Eur deklaruotas apmokestinamasis pelnas = 5 208 Eur visas apmokestinamasis pelnas; 5 208 Eur - (5 208 Eur × 70 proc. praeitų mokestinių laikotarpių patirtų nuostolių suma) = 1 562 Eur apmokestinamasis pelnas; 1 562 Eur × 5 proc. pelno mokestis = 78 Eur mokėtinas pelno mokestis; 78 Eur – 15 Eur deklaruotas pelno mokestis = 63 Eur papildomai nustatytas pelno mokestis; 63 Eur + 34 Eur už 2014 metus nustatytas nesumokėtas pelno mokestis = 97 Eur nesumokėtas pelno mokestis) (skaičiavimai atlikti, remiantis specialisto išvados 6.1. dalimi „Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas ir deklaravimas). Tai sudaro pagrindą reikalaujamą priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį (28 811 Eur), sumažinti iki 27 878 Eur (27 781 Eur + 97 Eur).

101. UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas teismo posėdžio metu (12 t., b. l. 21) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-55066-2016-4, yra pareikšti tapatūs civiliniai ieškiniai, tai argumentavo tuo, kad jie yra grindžiami tomis pačioms PVM sąskaitomis-faktūromis.

102. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.

103. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama (1 punktas); arba, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą (2 punktas).

104. Nagrinėjamoje byloje iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš nuteistojo R. Š. priteistinas 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimas, tuo tarpu Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo J. N. priteista 53 702 Eur turtinės žalos atlyginimo (nuosprendis neįsiteisėjęs) (12 t., b. l. 28-55). Abiejose bylose pareikštą turtinės žalos atlyginimą sudaro, be kita ko, nesumokėti pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto civilinio ieškinio (8 t., b. l. 38-39) matyti, kad nesumokėti mokesčiai grindžiami UAB „A.“ tretiesiems asmenims parduotu neapskaitytu alumi. Civilinės ieškovės įgaliotasis atstovas R. Jankovskis, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino (12 t., b. l. 56-60), kad Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nesumokėti mokesčiai grindžiami UAB „B.“ UAB „A.“ parduotu neapskaitytu alumi. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šių civilinių ieškinių pagrindas skiriasi, todėl jie nėra tapatūs. Tai, kad nesumokėti mokesčiai abiem atvejais grindžiami tomis pačiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nes pagal jas nustatytos tiek UAB „B.“, tiek UAB „A.“ (pritaikius R. Š. nurodytą antkainį (8 t., b. l. 32)), iš neapskaityto alaus pardavimo gautos pajamos, pagal kurias apskaičiuoti nesumokėti pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

105. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (11 t., b. l. 171) matyti, kad iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 113,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

106. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

107. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo R. Š. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė (11 t., b. l. 166). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo R. Š., teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Kiti klausimai.

108. R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 161-162), paskelbus nuosprendį naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

R. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), ir jam skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

R. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir R. Š. skirti galutinę 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.

UAB „A.“ pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), ir jai skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

UAB „A.“ pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir UAB „A.“ skirti galutinę 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, R. Š. ir UAB „A.“ nustatyti dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą.

Išaiškinti R. Š. ir UAB „A.“, kad paskirta bauda per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas.

Iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš R. Š. valstybės naudai priteisti 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimą (27 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 97 Eur pelno mokesčio).

Neišieškoti iš R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Paskelbus nuosprendį panaikinti R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.