- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-251-908/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00030-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- R. Š., UAB „A.“
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Elena Žilėnienė, Remigijus Volikas
- Kategorijos
- 1.2.18.8.1Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
- 2.4.6.5.4Kai pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą, išskyrus pažeidimus, numatytus šio kodekso 326 str. 1 d. 4, 5 p. (BPK 329 str. 4 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,
civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotajam atstovui Ričardui Jankovskiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. ir nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 220 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda; pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir R. Š. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda;
UAB „A.“ pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda; pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir UAB „A.“ paskirta galutinė 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;
Nuteistiesiems R. Š. ir UAB „A.“ nustatytas dvejų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas;
Iš nuteistosios UAB „A.“ ir subsidiariai iš nuteistojo R. Š. priteista 28 811 Eur turtinės žalos atlyginimo (28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 98 Eur pelno mokesčio) valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o UAB „A.“ – pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, už tai, kad R. Š., būdamas UAB „A.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesais, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bendrovės buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurios pagrindu visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, pagal kurį pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį,
iš UAB „B.“ 118 atvejais įsigijęs alaus ir 324 vienetus tuščių butelių:
2010-10-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0132991 įsigijo produkcijos už 4 181,76 Lt; 2010-11-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134792 įsigijo produkcijos už 4 323,95 Lt; 2010-11-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134978 įsigijo produkcijos už 696,97 Lt; 2011-07-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145061 įsigijo produkcijos už 1 361,25 Lt; 2011-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145865 įsigijo produkcijos už 9 220,20 Lt; 2011-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146712 įsigijo produkcijos už 6 703,40 Lt; 2011-09-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146723 įsigijo produkcijos už 1 210,00 Lt; 2011-09-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0147515 įsigijo produkcijos už 8 240,10 Lt; 2011-10-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0148261 įsigijo produkcijos už 6 749,38 Lt; 2011-12-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0150345 įsigijo produkcijos už 6 784,47 Lt; 2012-01-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0151994 įsigijo produkcijos už 3 990,58 Lt; 2012-02-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152196 įsigijo produkcijos už 3 309,35 Lt; 2012-02-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152640 įsigijo produkcijos už 3 752,21 Lt; 2012-03-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0154188 įsigijo produkcijos už 6 639,27 Lt; 2012-04-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0155012 įsigijo produkcijos už 3 999,05 Lt; 2012-05-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0156661 įsigijo produkcijos už 10 530,63 Lt; 2012-07-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158280 įsigijo produkcijos už 12 881,66 Lt; 2012-07-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158796 įsigijo produkcijos už 10 631,06 Lt; 2012-08-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077 įsigijo produkcijos už 6 426,31 Lt; 2012-09-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0161121 įsigijo produkcijos už 7 901,91 Lt; 2012-11-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162711 įsigijo produkcijos už 1 749,66 Lt; 2012-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162729 įsigijo produkcijos už 4 201,00 Lt; 2012-11-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0163144 įsigijo produkcijos už 4 083,75 Lt; 2013-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0164915 įsigijo produkcijos už 5 269,55 Lt; 2013-02-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0165315 įsigijo produkcijos už 5 785,01 Lt; 2013-03-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166376 įsigijo produkcijos už 6 327,09 Lt; 2013-03-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166891 įsigijo produkcijos už 6 369,44 Lt; 2013-05-17 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0169074 įsigijo produkcijos už 10 441,09 Lt; 2013-05-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0169399 įsigijo produkcijos už 3 400,10 Lt; 2013-06-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0170115 įsigijo produkcijos už 5 435,32 Lt; 2013-06-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171090 įsigijo produkcijos už 7 739,16 Lt; 2013-07-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171408 įsigijo produkcijos už 5 155,91 Lt; 2013-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0172064 įsigijo produkcijos už 7 823,86 Lt; 2013-08-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0172998 įsigijo produkcijos už 2 922,15 Lt; 2013-08-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173232 įsigijo produkcijos už 7 264,84 Lt; 2013-08-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173635 įsigijo produkcijos už 3 909,51 Lt; 2013-08-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173857 įsigijo produkcijos už 5 239,30 Lt; 2013-09-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0174251 įsigijo produkcijos už 5 172,75 Lt; 2013-09-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0175183 įsigijo produkcijos už 10 426,57 Lt; 2013-10-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0176691 įsigijo produkcijos už 3 974,85 Lt; 2013-11-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0177457 įsigijo produkcijos už 5 251,40 Lt; 2013-12-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0178327 įsigijo produkcijos už 5 233,25 Lt 2014-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0179888 įsigijo produkcijos už 2 607,55 Lt; 2014-02-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0180369 įsigijo produkcijos už 3 933,71 Lt; 2014-04-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0182914 įsigijo produkcijos už 5 187,27 Lt; 2014-04-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0183884 įsigijo produkcijos už 1 182,17 Lt; 2014-05-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184466 įsigijo produkcijos už 6 813,51 Lt; 2014-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184946 įsigijo produkcijos už4 074,07 Lt; 2014-05-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185334 įsigijo produkcijos už 5 362,72 Lt; 2014-05-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185631 įsigijo produkcijos už 8 136,04 Lt; 2014-07-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187409 įsigijo produkcijos už 5 394,18 Lt; 2014-07-10 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187786 įsigijo produkcijos už 6 773,58 Lt; 2014-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0188223 įsigijo produkcijos už 5 173,96 Lt; 2014-11-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0193320 įsigijo produkcijos už 2 897,95 Lt; 2014-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0195037 įsigijo produkcijos už 5 458,31 Lt; 2015-02-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0196879 įsigijo produkcijos už 825,23 Eur; 2015-02-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758 įsigijo produkcijos už 1 516,86 Eur; 2015-03-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0198461 įsigijo produkcijos už 1 129,66 Eur; 2015-03-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199013 įsigijo produkcijos už 1 197,90 Eur; 2015-04-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 748,99 Eur; 2015-04-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 713,90 Eur; 2015-04-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200110 įsigijo produkcijos už 904,60 Eur; 2015-04-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200419 įsigijo produkcijos už 744,63 Eur; 2015-05-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200710 įsigijo produkcijos už 1 181,69 Eur; 2015-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201088 įsigijo produkcijos už 1 580,99 Eur; 2015-05-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201629 įsigijo produkcijos už 1 577,24 Eur; 2015-06-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202036 įsigijo produkcijos už 886,08 Eur; 2015-06-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202603 įsigijo produkcijos už 1 144,54 Eur; 2015-06-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202908 įsigijo produkcijos už 805,86 Eur; 2015-07-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203207 įsigijo produkcijos už 1 543,96 Eur; 2015-07-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203562 įsigijo produkcijos už 1 565,38 Eur; 2015-07-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203896 įsigijo produkcijos už 1 161,60 Eur; 2015-07-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204156 įsigijo produkcijos už 1 171,89 Eur; 2015-07-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204480 įsigijo produkcijos už 1 103,04 Eur; 2015-08-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204786 įsigijo produkcijos už 1 523,15 Eur; 2015-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0205883 įsigijo produkcijos už 1 372,87 Eur; 2015-09-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 1 187,13 Eur; 2015-10-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 549,46 Eur; 2015-10-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 782,14 Eur; 2015-10-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 448,67 Eur; 2015-10-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 340,01 Eur; 2015-10-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 785,29 Eur; 2015-10-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208278 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-11-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208551 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2015-11-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208834 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209070 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 392,04 Eur; 2015-12-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209565 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-12-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 401,72 Eur; 2015-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 762,30 Eur; 2015-12-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210346 įsigijo produkcijos už 859,10 Eur; 2015-12-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210546 įsigijo produkcijos už 416,24 Eur; 2016-01-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210897 įsigijo produkcijos už 408,38 Eur; 2016-01-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211104 įsigijo produkcijos už 400,51 Eur; 2016-01-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 802,84 Eur; 2016-02-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211752 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-02-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211977 įsigijo produkcijos už 827,64 Eur; 2016-04-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213459 įsigijo produkcijos už 1 221,50 Eur; 2016-04-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213703 įsigijo produkcijos už 808,89 Eur; 2016-04-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213937 įsigijo produkcijos už 847,00 Eur; 2016-04-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0214177 įsigijo produkcijos už 837,32 Eur; 2016-05-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215076 įsigijo produkcijos už 936,54 Eur; 2016-05-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215461 įsigijo produkcijos už 901,45 Eur; 2016-06-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161247 įsigijo produkcijos už 750,50 Eur; 2016-06-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161269 įsigijo produkcijos už 919,00 Eur 2016-06-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215462 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159011 įsigijo produkcijos už 786,51 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159012 įsigijo produkcijos už 790,14 Eur; 2016-07-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 837,92 Eur; 2016-07-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 877,25 Eur; 2016-08-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215464 įsigijo produkcijos už 875,43 Eur 2016-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215475 įsigijo produkcijos už 849,42 Eur; 2016-08-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478 įsigijo produkcijos už 876,65 Eur; 2016-09-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0219904 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-10-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0220958 įsigijo produkcijos už 82,69 Eur; 2016-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222003 įsigijo produkcijos už 807,91 Eur; 2016-11-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222362 įsigijo produkcijos už 871,20 Eur; 2016-12-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222865 įsigijo produkcijos už 876,04 Eur;
įsigyto alaus ir butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 118 836,39 Eur grynaisiais pinigais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynųjų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynųjų pinigų neatvaizdavo bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „B.“ žiniaraščius, todėl didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurios pagrindu visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, pagal kurį pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas,
pardavęs UAB „A.“ vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavęs 165 397,82 Eur pajamų:
2010 metais – 10 583,08 Lt (3 065,07 Eur);
2011 metais – 46 309,12 Lt (13 412,05 Eur);
2012 metais – 92 110,91 Lt (26 677,16 Eur);
2013 metais – 130 112,32 Lt (37 683,13 Eur);
2014 metais – 72 444,27 Lt (20 981,31 Eur);
2015 metais – 39 760,35 Eur;
2016 metais – 23 818,74 Eur;
šių pajamų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų gavimą, gautų grynųjų pinigų neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą bei didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.
2. Be to, R. Š. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, o UAB „A.“ – pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį, už tai, kad R. Š. siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo valstybei, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. realizavęs bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs 165 397,82 Eur pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė kasos pajamų orderių, neapskaitė UAB „A.“ kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą, tačiau nurodė bendrovės vyriausiajai buhalterei V. B., tvarkančiai UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pagal bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, o V. B., nesuvokdama jo (R. Š.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje esamų dokumentų pagrindu,
pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą,
nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir jas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2:
2010-11-24 į PVM deklaraciją už 2010 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 974 Lt pardavimo pajamų, jis (R. Š.) UAB „A.“ naudai išvengė 835 Lt (242 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 772 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 002 Lt (290 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2011-08-24 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį neįtraukiant 1 294 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 272 Lt (79 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-02-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 8 763 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 841 Lt (533 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2011-10-22 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 15 352 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 225 Lt (934 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį neįtraukiant 6 414 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 347 Lt (390 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-01-15 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 6 448 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 354 Lt (392 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-02-19 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį neįtraukiant 3 792 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 797 Lt (231 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-03-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį neįtraukiant 6 711 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 410 Lt (408 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-04-14 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį neįtraukiant 6 310 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 325 Lt (384 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-07-30 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 3 801 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 798 Lt (231 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-07-17 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 10 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 102 Lt (609 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-08-24 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį neįtraukiant 22 346 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 694 Lt (1 359 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-01-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 6 107 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 283 Lt (372 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-10-20 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 7 510 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 578 Lt (457 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-12-21 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 9 536 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 003 Lt (580 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-02-14 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį neįtraukiant 8 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 052 Lt (305 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-03-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį neįtraukiant 5 498 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 155 Lt (335 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį neįtraukiant 12 066 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 535 Lt (734 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-12-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 13 154 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 763 Lt (800 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-07-20 į PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį neįtraukiant 12 521 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 630 Lt (762 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-01-18 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį neįtraukiant 12 335 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 591 Lt (750 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 18 376 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 860 Lt (1 118 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 14 825 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 114 Lt (902 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-11-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 778 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 794 Lt (230 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-12-21 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 991 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 048 Lt (304 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-03-01 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 4 9738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 045 Lt (303 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-02-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį neįtraukiant 2 478 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 521 Lt (151 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-03-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį neįtraukiant 3 738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 785 Lt (227 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 6 053 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 272 Lt (368 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 23 176 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 868 Lt (1 410 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-08-19 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį neįtraukiant 16 481 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 462 Lt (1 003 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-20 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio neįtraukiant 2 754 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 579 Lt (168 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2017-01-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 5 187 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 090 Lt (316 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-03-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neįtraukiant 2 226 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 468 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-04-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neįtraukiant 2 212 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 465 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-05-10 į PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 2 958 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 621 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-06-25 į PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 4 124 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 866 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-07-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 696 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 566 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-08-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį neįtraukiant 6 221 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 307 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-09-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 1 448 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 304 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-10-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 2 433 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 511 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-11-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 130 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 656 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-12-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 2 723 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 572 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-01-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 2 687 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 565 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-02-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neįtraukiant 1 532 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 322 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-03-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukiant 1 593 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-05-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 3 530 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 742 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-06-17 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 1 747 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 367 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-07-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 369 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 498 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-08-18 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukiant 3 128 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 657 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-09-19 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 2 472 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 519 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 806 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 169 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-11-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį neįtraukiant 79 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 17 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-12-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 1 596 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2017-05-08 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 833 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 175 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.
Iš viso neįtraukiant į UAB „A.“ PVM deklaracijas 165 397,82 Eur apmokestinamų pajamų, jis (R. Š.) bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistosios UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir bendrovės atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
3.1. Nuosprendis neatitinka apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamų reikalavimų: jame neišdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;
3.2. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių UAB „A.“ kaltę;
3.3. Specialisto išvadoje kartojama frazė: „jeigu tikėti ikiteisminio tyrimo duomenimis“ rodo, kad specialistė nevertino tirti pateiktų duomenų patikimumo. Ūkinės-finansinės veiklos tyrimas buvo atliktas pagal tikrus ir netikrus dokumentus;
3.4. Specialistė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2015 m. balandžio 16 d. maršruto suvestinė (kurioje nurodytas vairuotojas nesutampa su nurodytuoju PVM sąskaitoje-faktūroje) tyrimo metu nebuvo vertinama, nes tai yra ne buhalterinės apskaitos dokumentas, tačiau tyrimo metu buvo vertinami įtariamojo ir liudytojų duoti parodymai, pokalbių telefonu suvestinės, nors tai taip pat yra ne buhalterinės apskaitos dokumentai;
3.5. Specialistė teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kokių metodų pagrindu atliktas tyrimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo taikomas kryžminio dokumentų tikrinimo metodas, tačiau specialistė negalėjo paaiškinti, kurios iš pateiktų išvadų yra pagrįstos šio metodo pagrindu gautais duomenimis. Be to, specialistė negalėjo paaiškinti, kokia metodika ar mokslinis tyrimo metodas numato liudytojų, tuo labiau, įtariamojo parodymų vertinimą, todėl specialistė peržengė savo kompetencijos ribas;
3.6. Specialistė teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl prie neapskaitytų PVM sąskaitų-faktūrų (tuo pačiu – prie padarytos žalos apskaičiavimo) buvo įtraukta 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0220958, išrašyta 82,69 Eur sumai, nors ji yra įtraukta į UAB „B.“ apskaitą, taip pat nurodyta UAB „B.“ ir UAB „A.“ suderinimo akte, kuris buvo pateiktas specialistei. Ši sąskaita savalaikiai nebuvo įtraukta į UAB „A.“ apskaitą, nes ji buvo paimta kratos metu;
3.7. Specialistė teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl apskaičiuodama mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ji nesivadovavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio 89 straipsniu;
3.8. Specialistė teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl atlikdama tyrimą ji vadovavosi PVM sąskaitomis-faktūromis be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų;
3.9. Specialisto išvadoje melagingai nurodyta, kad UAB „A.“ direktorius įtariamasis R. Š. parodė, jog gautos pajamos nebuvo apskaitomos kasoje. Įtariamojo R. Š. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai yra priešingi – visi pinigai buvo mušami į kasą;
3.10. R. G. ikiteisminiam tyrimui pateikti nepasirašyti, neaišku, kieno sukurti, PVM sąskaitų-faktūrų ruošiniai negali pagrįsti UAB „A.“ padarytų pažeidimų. Šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai;
3.11. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad R. G. pateikti PVM sąskaitų-faktūrų ruošiniai buvo pateikti UAB „A.“, be to, neaišku, kokiu pagrindu ir apimtimi jie turėjo būti įtraukti į apskaitą;
3.12. Specialisto išvada pagrįsta abstrakčiais įtariamųjų ir liudytojų duotais parodymais, patvirtinančiais, kad buvo gabenamas neapskaitytas alus, tačiau tai nesiejama su konkrečiais ūkiniais įvykiais – gabenimo atvejais, laiku, kiekiu, pinigų sumomis ir kt. Tokie parodymai patvirtina tik patį neteisėtos veikos faktą, kurio neneigia ir R. Š.;
3.13. Pirmosios instancijos teismas nevertino specialistei pateiktos medžiagos išsamumo, pakankamumo ir kokybės, todėl neįvertino specialisto išvados patikimumo;
3.14. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, susijusių su konkrečiomis ūkinėmis-finansinėmis operacijomis, dėl kurių atlikimo yra nuteista UAB „A.“ ir kuriais grindžiama jos valstybei padaryta žala. 22 PVM sąskaitose-faktūrose nėra visų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, taip pat jokių asmenų parašų; 25 PVM sąskaitose-faktūrose nėra jokių asmenų parašų, 3 iš jų nesutampa atitikties deklaracijos numeris, todėl šios PVM sąskaitos-faktūros buvo spausdintos ne sistemoje; 25 PVM sąskaitose-faktūrose yra vien tik jas pateikusio R. G. parašas. Iš viso 72 iš 118 PVM sąskaitų-faktūrų neatitinka apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, todėl jomis negali būti remiamasi, inkriminuojamų ūkinių-finansinių operacijų nepatvirtinant kitais įrodymais;
3.15. Pirmosios instancijos teismas nepašalino abejonių, kad nurodytos PVM sąskaitos-faktūros yra sukurtos dirbtinai, o jose nurodytų ūkinių-finansinių operacijų nebuvo. Šią abejonę sustiprina tai, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta keletas PVM sąskaitų-faktūrų vienodais numeriais (Nr. 0199802, Nr. 0206814, Nr. 0215463), kurių datos ir sumos skiriasi, nors vėlesnės iš jų negalėjo būti išrašytos, be to, dalies PVM sąskaitų-faktūrų numeriai nesutampa su atitinkamų deklaracijų numeriais, todėl šios PVM sąskaitos-faktūros buvo spausdintos ne sistemoje, o sukurtos pakeičiant rekvizitus;
3.16. PVM sąskaitose-faktūrose su parašais yra nurodytos žymiai mažesnės sumos nei artimiausiose PVM sąskaitose-faktūrose be parašų ar kitų privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, todėl jos galėjo būti pateiktos dirbtinai, siekiant padidinti UAB „A.“ nesumokėtų mokesčių sumą iki tokios, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Šias PVM sąskaitas-faktūras pateikęs R. G. neatvyko į teisiamąjį posėdį, todėl kilusios abejonės nebuvo pašalintos, be to, jis turėjo konfliktų su R. Š., todėl galėjo dėl pykčio ar priešiškumo pateikti šias PVM sąskaitas-faktūras;
3.17. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodytos dvi 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, kurių vienoje yra R. G., kaip krovinį transportavimui gavusio, o kitoje – apskaitininkės R. M. parašas, tačiau 2015 m. balandžio 16 d. maršruto suvestinėje vairuotoju yra nurodytas ne R. G., o M. K.. Atsižvelgiant į tai, R. G. dirbtinai sukūrė PVM sąskaitą-faktūrą, ją patvirtindamas parašu ir pateikė, kad melagingai apkaltintų UAB „A.“;
3.18. R. G. pateiktos 2012 m. vasario 16 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, kurioje nėra parašų, ir 2015 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210346, kurioje yra R. G. parašas, tą dieną negalėjo būti išrašytos ir neapskaityta produkcija tą dieną negalėjo būti pristatyta, nes tai buvo šventinė diena. UAB „B.“ akcizinio sandėlio pardavimų žurnalas pagrindžia, kad tikroji PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, buvo išrašyta 2012 m. vasario 17 d., todėl ji negalėjo būti sukurta ar pataisyta diena anksčiau, nei sistemoje jai buvo suteiktas numeris;
3.19. 2011 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146712, išrašyta 6 703,40 Lt sumai, ir 2011 m. rugsėjo 2 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146723, išrašyta 1 210 Lt sumai, yra išrašytos dvi dienas paeiliui ir jos abi yra be parašų. UAB „B.“ akcizinio sandėlio pardavimų žurnalas pagrindžia, kad tikroji PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146712, buvo išrašyta 2011 m. rugsėjo 2 d., todėl ji galėjo būti sukurta ar perkurta ant jau esančios PVM sąskaitos-faktūros ne anksčiau nei 2011 m. rugsėjo 2 d. ir negalėjo būti naudojama kaip transportavimo dokumentas 2011 m. rugsėjo 1 d. Analogiška situacija susiklostė dėl 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162711, ir 2012 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162729;
3.20. Pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų prieštaringumo. R. G. duoti parodymai, kad jam buvo keista, kodėl alui, kurį jis turėjo nesumaišyti ir pristatyti UAB „A.“, buvo išrašyta atskira PVM sąskaita-faktūra, kurios jis turėjo jai nepalikti, nes apskaitininkės galėjo išrašyti vieną PVM sąskaitą-faktūrą, kaip tai darė anksčiau, yra nelogiški, nes R. G. pats nurodė, kad dirbo tik vieną savaitę, todėl jis negalėjo žinoti, kaip apskaitininkės anksčiau išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras;
3.21. R. G. parodė, kad jis PVM sąskaitas-faktūras pradėjo saugoti nuo 2015 m. kovo-balandžio mėnesio, po direktoriaus J. N. grasinimų atleisti iš darbo ir apkaltinti vagyste, tačiau R. G. pateikė ir ankstesnio laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras, kurių, kaip pats nurodė, jis nesaugojo, o grąžino apskaitininkėms arba sunaikino;
3.22. R. G. parodė, kad nuo 2015 m. vasaros jis su V. J. gamybos vadovei A. N. ir direktoriui J. N. išreiškė nepasitenkinimą, kad už papildomą neapskaitytų alaus statinių krovimą jie negauna priedo prie atlyginimo, tačiau liudytojai D. K., M. K., V. J. ir A. B., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jų atlyginimas priklauso ne nuo išvežioto produkcijos kiekio, o nuo darbo valandų;
3.23. R. G. parodė, kad po šių pasisakymų (nuo 2015 m. vasaros) direktorius J. N. tapo atsargesnis ir alus užsakovams buvo išduodamas tiesiogiai iš „gamybos“ (ne iš sandėlio) be jokių dokumentų (PVM sąskaitų-faktūrų), tačiau R. G. pateikė ir vėlesnio laikotarpio 14 PVM sąskaitų-faktūrų su savo parašu ir 7 PVM sąskaitas-faktūras be parašų, o iš viso skundžiamame nuosprendyje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. nurodytos 43 PVM sąskaitos-faktūros;
3.24. R. G. parodė, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio dėl saugumo direktorius J. N. jiems, vairuotojams, nebeduodavo vežti neapskaityto alaus, tačiau R. G. pateikė 2016 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0214177, kurioje yra jo parašas;
3.25. R. G. parodė, kad R. Š. alų išduodavo direktorius J. N. arba A. N., o sargas V. T. padėdavo jį pakrauti, tačiau liudytojas V. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis nekrovė alaus, tikrino visus išvažiuojančius automobilius, neatsimena išvežamos produkcijos nesutapimo atvejų, nėra gavęs nurodymų praleisti netikrintus automobilius;
3.26. Priešingai, negu nustatė pirmosios instancijos teismas, liudytojai D. K., M. K., E. S., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad apie „juodą“ alų žino iš nuogirdų; liudytojas V. T. parodė, kad jam nebuvo žinoma apie neapskaitytą alų, o UAB „A.“ vežamos produkcijos neatitikimų nebuvo, be to, liudytojas V. T., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jis apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuotų jo parodymų nedavė, o protokolą pasirašė pasitikėdamas policijos pareigūnu; G. K. nebuvo apklaustas teisme, o iš perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nėra aišku, iš kur jam yra žinomos jo nurodytos aplinkybės;
3.27. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojos V. A. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad numeris PVM sąskaitoms-faktūroms yra suteikiamas automatiškai, akcizo deklaracijos numeris taip pat generuojamas automatiškai, sąskaitos „iškoregavimas“ turėjo būti atliktas per dieną, nes PVM deklaracija daroma kiekvieną dieną už praėjusią dieną. Atsižvelgiant į tai, dalis R. G. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų negalėjo būti išrašytos jose nurodytomis datomis;
3.28. Pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo V. J. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų, kad jis visada pasirašydavo PVM sąskaitose-faktūrose ir niekada negabeno alaus su nepasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl V. J. negalėjo R. G. perduoti nepasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Tai, kad vairuotojai UAB „B.“ produkciją visada gabeno su pasirašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis, taip pat patvirtina liudytojų M. K., E. S. ir A. B. duoti parodymai;
3.29. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę, nes jis pripažino tik dalį faktinių aplinkybių, parodė, kad didžioji dalis kaltinime nurodytų aplinkybių neatitinka tikrovės, baigiamojoje kalboje išsakė poziciją, kad jis padarė ne nusikalstamą veiką, o kitokį teisės pažeidimą;
3.30. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „A.“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, nes skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad ūkinės operacijos buvo atliktos pagal 118 PVM sąskaitų-faktūrų. Pagal šią įstatymo nuostatą teismas turėjo nustatyti, kada UAB „B.“ perdavė prekes UAB „A.“ ir kada už tai gavo atlygį, o ne remtis PVM sąskaitomis-faktūromis. Jeigu PVM sąskaitos-faktūros nebuvo išrašytos, nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu nustatyta sandorių suma, nes byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių finansinius įvykius, jų datą, laiką, juos vykdžiusius asmenis, jų sumas, objektus ir t. t. Taip pat teismas negalėjo remtis PVM sąskaitomis-faktūromis be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, nes tai nėra dokumentai ir jose nurodytų duomenų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai;
3.31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi, iš specialisto išvados priedo Nr. 20 lentelėje nurodytos 28 713,06 Eur pardavimo PVM sumos atėmus nurodytą 24 987,83 Eur pirkimo PVM sumą UAB „A.“ mokėtinas pridėtinės vertės mokestis sudaro 3 725,68 Eur, tuo tarpu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį mokesčių, kurių siekta išvengti, suma turi viršyti 100 MGL (5 000 Eur).
4. Nuteistasis R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti civilinį ieškinį. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiasi jo duotais parodymais, tačiau padarė išvadas, kurios jiems prieštarauja. Jis nurodė, kad neapskaitytą alų iš UAB „B.“ įsigijo 27 kartus, kelios PVM sąskaitos-faktūros galėjo pasimesti, todėl įsigijimų galėjo būti 5-6 kartais daugiau, bet ne 118 kartų, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje;
4.2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jis teisiamojo posėdžio metu iš esmės pripažino savo kaltę. Jis nurodė, kad neapskaitytą alų vežė tik pagal dalį byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų. Pagal jo nurodytas PVM sąskaitas-faktūras pirkimo PVM suma sudaro 4 348,71 Eur, tuo tarpu pardavimo PVM suma sudaro 4 970,69 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalimi, UAB „A.“ nesumokėto PVM suma sudaro 621,98 Eur, o ne 28 811 Eur, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje;
4.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo jo duotais parodymais, kad neapskaitomas pilstomas alus buvo realizuojamas oficialiai, už jo pardavimą buvo išduodami atsiskaitymo kvitai, o gauti pinigai – įnešami į kasą, todėl padarė neteisingą išvadą, kad jis nefiksavo kasos aparatu, nesurašė Kasos pajamų orderių, neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą 165 397,82 Eur pajamų už parduotą neapskaitytą alų. Specialisto išvada dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto pažeidimo pagrįsta tik nurodymu, kad UAB „A.“ direktorius apklausoje parodė, kad gautos pajamos nebuvo apskaitomos kasoje, nors jis tokių parodymų nedavė;
4.4. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijami nuosprendžio atitikimas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliamiems reikalavimams, specialisto išvados patikimumas, PVM sąskaitų-faktūrų patikimumas, D. K., M. K., V. T., E. S., G. K. parodymų vertinimas, akcentuojami neįvertinti V. A., V. J. parodymai, taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir 89 straipsnio 1 dalį, yra analogiški nurodytiesiems nuteistosios UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde, todėl nekartojami.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. Š. ir jo gynėja advokatė E. Žilėnienė, taip pat nuteistosios UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas prašė apeliacinius skundus tenkinti, o prokurorė M. Orlova – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies pagrindu apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (1 punktas); įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (2 punktas); nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (3 punktas); bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (4 punktas).
8. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, jog R. Š., būdamas UAB „A.“ direktorius, turėjo teisę jai atstovauti, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, taip pat jis atliko bendrovės kasininko pareigas. Teismas vertina, kad R. Š. ir liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. Š. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, kad R. Š. siekdamas išvengti mokesčių, žinodamas, kad į PVM deklaracijas neįtraukta 165 397,82 Eur pajamų organizavo jų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip UAB „A.“ naudai išvengė 28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio. R. Š. pripažino, kad jis siekė finansiškai padėti UAB „A.“ išlikti, jis nėra kaltinamas bendrovės turto pasisavinimu, nėra duomenų, pagrindžiančių, kad jis gavo naudos ar neteisėtai praturtėjo, todėl teismas daro išvadą, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė UAB „A.“ naudai ir interesais. Specialisto išvada parengta vadovaujantis joje nurodytais teisės aktais ir pagrįsta pateiktų duomenų analize. Teisiamojo posėdžio metu specialistė patvirtino pateiktą išvadą ir atsakė į UAB „A.“ atstovo klausimus. Todėl specialisto išvada yra patikima.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, jog kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) priimti. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves kontekste pažymėtina, kad teisingumo vykdymas suponuoja ir tai, kad teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais (2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai).
10. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-664/2012, 2K-32-699/2016, 2K-79-976/2016, 2K-222-697/2016, 2K-114-495/2020). Nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020).
11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatliko jokio įrodymų vertinimo, nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų: nuosprendyje aprašyta dalis byloje esančių įrodymų, nenurodant, kokias konkrečiai faktines aplinkybes šie įrodymai patvirtina ar paneigia ir kokios teismo išvados jais remiantis darytinos, nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nepasisakyta dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo, todėl lieka neaišku, kodėl R. Š. ir UAB „A.“ pripažinti kaltais padarę inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio įžanginėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė skirtingas nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, redakcijas, be to, nepastebėjo, kad bylos medžiagoje nėra dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis grindžiamas pareikštas kaltinimas, taip pat paskirtų baudų dydį apskaičiavo pagal aktualų bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, neįvertindamas nusikaltimų padarymo laiko ir kt. Visa tai rodo, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išsamiai išnagrinėta. Taip pirmosios instancijos teismas priėmė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų neatitinkantį nuosprendį ir padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Vadovaujantis BPK 329 straipsnio 4 punktu, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
12. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas turi pats išnagrinėti bylą iš esmės, laikydamasis teisingo proceso garantijų ir priimti nuosprendį, kuris, pašalinus pirmosios instancijos teismo padarytą esminį baudžiamojo proceso teisės pažeidimą, gali būti ir tokios pat rūšies, kaip pirmosios instancijos teismo nuosprendis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-458/2020, 8 punktas; Nr. 2K-533-942/2015).
13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą, iš esmės iš naujo įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat atliko dalinį įrodymų tyrimą, apklausė apeliaciniuose skunduose nurodytus teisme neapklaustus liudytojus G. K. ir R. G., balsu perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, proceso dalyvių prašymu civilinės ieškovės prašė pateikti papildomus duomenis ir apklausė jos atstovą, pridėjo dokumentus prie bylos ir atsakė į esminius apeliantų argumentus.
Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Žemesnės instancijos teismas
14. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pagal šio straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
15. BK 222 straipsnis yra BK XXXII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai“, taigi baudžiamoji atsakomybė už šiame skyriuje nustatytas draudžiamas veikas gali būti taikoma, kai dėl šių veikų padarymo kyla grėsmė normaliam valstybės finansų sistemos funkcionavimui. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Nors nusikaltimo motyvas nėra būtinasis šio nusikaltimo požymis, tačiau neretai buhalterinė apskaita apgaulingai tvarkoma siekiant nuslėpti mokesčius valstybei ar neteisėtai įgyti svetimą turtą, t. y. daromus nusikaltimus finansų sistemai ir nuosavybei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-303/2020, 67 punktas; Nr. 2K-189-689/2020, 11 punktas; 2K-322-1073/2019, 25 punktas).
16. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus specialiuosius teisės aktus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-976/2021, 7 punktas; Nr. 2K-123-1073/2020, 25 punktas).
17. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punkte buhalterinė apskaita apibrėžta, kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui (toliau – finansinės ataskaitos) sudaryti. Pagal šio straipsnio 4 dalį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama (1 punktas); pateikiama laiku (2 punktas); išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (3 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju R. Š. ir UAB „A.“ kaltinami apgaulingu apskaitos tvarkymu dėl to, kad R. Š., eidamas vadovaujančias pareigas UAB „A.“, turėdamas teisę priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „A.“ vardu, jos naudai ir interesais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 ir 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 ir 4 punktus UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jos iš UAB „B.“ įsigyto alaus ir tuščių butelių, šio alaus įsigijimo išlaidų – 118 836,39 Eur, ir iš jo pardavimo gautų pajamų – 165 397,82 Eur, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
19. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574) pagrindu į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (vėlesnėje šios straipsnio dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988) nurodytas reikalavimas papildytas ūkinėmis operacijomis ir ūkiniais įvykiais, susijusiais su finansavimo sumų pasikeitimu). Pagal šio įstatymo 12 straipsnį 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1914) numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (vėlesnė šios straipsnio dalies redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), papildyta tuo, kad nurodytas reikalavimas privalo būti įvykdytas ne vėliau kaip per 4 mėnesius).
20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360) pagrindu pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas (vėlesnėje šio punkto redakcijoje, galiojančioje nuo 2010 m. birželio 6 d. (2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671), pašalinti reikalavimai, susiję su kasos pajamų orderio (antro egzemplioriaus) ir jo kvito pasirašymu). Pagal šių taisyklių 4 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360) pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas (vėlesnėje šio punkto redakcijoje, galiojančioje nuo 2010 m. birželio 6 d. (2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671), pašalintas reikalavimas, susijęs su kasos išlaidų orderio pasirašymu).
21. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „A.“ iš UAB „B.“ įsigyti alus ir tušti buteliai, taip pat šio alaus įsigijimo išlaidos – 118 836,39 Eur, kurie nebuvo apskaityti UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, be kitų įrodymų pagrįsti PVM sąskaitomis-faktūromis, o būtent:
21.1. 29 PVM sąskaitomis-faktūromis, kurios buvo rastos ir paimtos kratos, atliktos R. Š. gyvenamojoje vietoje ir transporto priemonėje, metu (4 t., b. l. 64-65; 5 t., b. l. 38, 46, 52, 58, 65, 72, 76, 80, 86, 93, 98, 101, 106, 112, 114, 116, 121, 122, 124, 127, 132, 134, 136, 141, 148, 152, 154, 161; 166 (dėl tuščių butelių įsigijimo); 8 t., b. l. 46-48, 49-53, 60-62, 63-67);
21.2. 90 PVM sąskaitų-faktūrų, kurias pateikė UAB „B.“ vairuotojas R. G. – mokesčių administratoriui, ir sandėlininkas A. K. – kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, metu (4 t., b. l. 105-108; 5 t., b. l. 169-170, 175, 177, 181, 187, 191; 6 t., b. l. 2, 5, 10, 18, 24-25, 32, 35, 41, 48, 52A, 54, 55A, 61, 67, 72, 75, 81, 89, 91, 97, 101-102, 108, 109, 114-115, 121, 124-125, 131, 138, 144, 150, 156, 158, 161, 164, 167-168, 174, 175, 179, 184; 7 t., b. l. 1, 7-8, 15-16, 18-19, 24-25, 26-27, 31-32, 35, 41-42, 44-45, 47-48, 53-54, 56, 59, 65-66, 68-69, 71-72, 74-75, 77-78, 83, 89, 93-94, 99-100, 102-103, 104-105, 107-108, 109-110, 111, 116, 119, 121, 123-124, 128, 130-131, 133-134, 135, 137, 142, 144, 148, 150, 154, 157, 159, 161, 165-168).
22. Iš R. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jis pripažįsta, jog UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ūkinių operacijų, nurodytų PVM sąskaitose-faktūrose, kurios buvo rastos ir paimtos kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje ir transporto priemonėje, metu, tačiau nesutinka su ūkinėmis operacijomis, nurodytomis PVM sąskaitose-faktūrose, kurias pateikė R. G. ir A. K.. Iš esmės analogiška pozicija atsispindi UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde, tik čia papildomai nesutinkama su 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0220958 (5 t., b. l. 148), kuri buvo rasta ir paimta pas R. Š., neapskaitymu UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „B.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko alų ir tuščius butelius, ir kad dalis ūkinių operacijų nebuvo apskaityta UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, tačiau apeliantai nesutinka su neapskaitytų ūkinių operacijų kiekiu.
23. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad R. Š. viso baudžiamojo proceso metu (8 t., b. l. 159-160, 165-166; 9 t., b. l. 61-63, 75-77, 89-91; 11 t., 12-14) pripažino tai, kad jis UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ūkinių operacijų, nurodytų PVM sąskaitose-faktūrose, kurios buvo rastos ir paimtos pas jį. Paaiškino, kad neapskaitytą alų UAB „A.“ daugiausia gabeno jis pats, o UAB „B.“ vairuotojai – tik kelis kartus. Be R. Š. prisipažinimo, tai, kad pagal šias PVM sąskaitas-faktūras neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“, pagrindžia liudytojų UAB „B.“ vairuotojo R. G. ir sandėlininko A. K. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 139-141; 12 t., b. l. 16-21), įtariamosios UAB „B.“ gamybos vadovės A. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 20-21) ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių sugretinimas rodo, kad paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu, kai UAB „B.“ darbuotojai pradėjo aktyviai reikšti nepasitenkinimą, pats R. Š. gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“. Atsižvelgdama į apeliantų poziciją, teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų patikimumas, teigiama, kad jos yra netikros. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi tai, kad apeliantai pernelyg sureikšmina šių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo aplinkybes, atskirus jų formos ir turinio trūkumus. Šios PVM sąskaitos-faktūros nebuvo apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Iš liudytojų UAB „B.“ apskaitininkės V. A. ir vairuotojo R. G. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 167-168; 12 t., b. l. 16-21) matyti, kad jos buvo skirtos tik tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą (pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 10 punktą (2006 m. balandžio 25 įstatymas Nr. X-571) juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms draudžiama laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus (vėlesnėje šio straipsnio dalies punkto redakcijoje, galiojančioje nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. (2012 m. birželio 21 d. įstatymas Nr. XI-2103) subjektų ratas patikslintas, nurodant įmones, Europos juridinius asmenis ir jų filialus, užsienio juridinių asmenų atstovybes)). Tai pripažįstama ir R. Š. apeliaciniame skunde. Todėl esminę reikšmę apgaulingo apskaitos tvarkymo kvalifikavimui turi jose nurodytų ūkinių operacijų tikrumas.
25. Atsižvelgiant į tai, kad šios PVM sąskaitos-faktūros buvo skirtos tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą, jose turėjo būti nurodytos tikros ūkinės operacijos. Priešingu atveju, patikrinimo metu išaiškėtų gabenamo alaus neatitikimas, dėl kurio šios PVM sąskaitos-faktūros netektų prasmės. Tai pripažino ir pats R. Š., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (8 t., b. l. 165-166). Iš kategoriškų liudytojų UAB „B.“ vairuotojų R. G. ir V. J., sandėlininko A. K. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 139-141, 168; 12 t., b. l. 16-21) matyti, kad pagal jų surinktas, R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras neapskaitytas alus tikrai buvo gabenamas UAB „A.“. Paminėtina ir specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82), patvirtinanti, kad šių PVM sąskaitų-faktūrų duomenys sutampa su A. K. sąsiuviniuose esančiais rankraštiniais įrašais, kuriuose buvo vedama neapskaityto alaus apskaita (5 t., b. l. 192; 6 t., b. l. 3, 7, 11, 26, 33, 36, 42, 57, 62, 68, 160, 177; 7 t., b. l. 57, 60, 156). Visa tai pagrindžia jose nurodytų ūkinių operacijų tikrumą.
26. Paminėtina ir tai, kad iš liudytojų R. G., V. J. ir A. K. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 139-141, 168; 12 t., b. l. 16-21) taip pat matyti, kad konfliktiniai santykiai juos siejo ne su R. Š. ir UAB „A.“, kaip tai bandoma pateikti apeliaciniuose skunduose, o su UAB „B.“ direktoriumi J. N.. Be to, PVM sąskaitas-faktūras, pagal kurias buvo gabenamas neapskaitytas alus UAB „A.“, jie rinko ne tam, kad apkaltintų R. Š. ir UAB „A.“, o apsaugotų save nuo J. N. grasinimų apkaltinti juos vagystėmis. Šias PVM sąskaitas-faktūras R. G. pateikė mokesčių administratoriui taip pat dėl konfliktinių santykių su J. N.. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (3 t., b. l. 172-188), pagrindžia, kad pats A. K., remiantis šiomis, iš dalies jo paties surinktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad padėjo bendrininkų grupe apgaulingai tvarkyti UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. G., V. J. ir A. K. neturėjo suinteresuotumo apkalbėti R. Š. ir UAB „A.“. Tai sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų ir jose nurodytų ūkinių operacijų tikrumu.
27. R. Š. apeliaciniame skunde nurodyta, kad neapskaitytą alų UAB „A.“ daugiausia gabeno jis pats, o UAB „B.“ vairuotojai – tik kelis kartus. Taip apeliantas bando sudaryti įspūdį, kad R. G. ir A. K. negalėjo turėti PVM sąskaitų-faktūrų, pagal kurias UAB „A.“ buvo gabenamas neapskaitytas alus. Vis dėlto, iš liudytojų UAB „B.“ vairuotojų R. G. ir V. J. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 168; 12 t., b. l. 16-21) matyti, kad jie daug kartų gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“. Liudytojų UAB „B.“ sandėlininkų A. K. ir G. K. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 139-141; 11 t., b. l. 192-194) pagrindžia, kad jie UAB „B.“ vairuotojams išduodavo neapskaitytą alų, skirtą gabenti UAB „A.“. Minėti parodymai atitinka įtariamosios UAB „B.“ gamybos vadovės A. N., kuri derino neapskaityto alaus pardavimą UAB „A.“, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 20-21). Nurodyti įrodymai sutampa tarpusavyje ir sudaro pagrindą išvadai, kad neapskaitytą alų UAB „A.“ daugiausia gabeno UAB „B.“ vairuotojai, tuo tarpu R. Š. – tik paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu, kai UAB „B.“ darbuotojai dėl to pradėjo aktyviai reikšti nepasitenkinimą. Tai atsispindi PVM sąskaitose-faktūrose: didžiąją dalį (82 iš 90) tų, kurias pateikė R. G. ir A. K., sudaro išrašytosios 2011-2015 metais (7 t., b. l. 165-168), tuo tarpu tų (18 iš 29), kurios buvo rastos ir paimtos pas R. Š., – 2016 metais (4 t., b. l. 64-65).
28. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad liudytojų D. K., E. S., V. T. ir M. K. parodymai paneigia tai, kad UAB „B.“ vairuotojai gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Pirma, iš liudytojo UAB „B.“ alaus pilstytojo D. K. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 132-133) matyti, kad jis ne tik, kaip pažymi apeliantai, iš UAB „B.“ sandėlininkų A. K., G. K. ir kitų darbuotojų girdėjo kalbas apie UAB „A.“ skirtą neapskaitytą alų, taip pat UAB „B.“ sandėlyje esančios produkcijos duomenų klastojimą, bet ir pats vykdydamas UAB „B.“ gamybos vadovės A. N. nurodymus pilstydavo neapskaitytą alų, statydavo jį atskirai nuo apskaityto alaus ir sąsiuvinyje vedė neapskaityto alaus apskaitą. Nurodyti liudytojo D. K. parodymai atitinka aukščiau aptartus įrodymus. Antra, nors liudytojas UAB „B.“ sargas E. S., apklausiamas teisme, parodė (10 t., b. l. 133-134), kad apie neapskaitytą alų jis girdėjo iš UAB „B.“ darbuotojų kalbų, tačiau, priešingai, negu bando pateikti apeliantai, tokia pozicija taip pat neprieštarauja aukščiau aptartiems įrodymams. Pastebėtina, kad iš liudytojo E. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 122-125), kurių teisingumą jis patvirtino apklausiamas teisme, matyti, kad jis ne tik įvardijo asmenis, iš kurių jam tai tapo žinoma (UAB „B.“ vairuotojus R. G., V. J., M. K. ir A. B., sandėlininkus A. K. ir G. K.), bet ir detalizavo, kad neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“. Tai sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą liudytojo E. S. teisme duotų parodymų teisingumu. Trečia, apeliaciniuose skunduose liudytojo UAB „B.“ sargo V. T. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 130) pateikiami nevisapusiškai, nutylint tai, kad jis galiausiai pripažino, jog būdavo šiek tiek „juodo“ alaus; „juodas“ alus būdavo su PVM sąskaitomis-faktūromis, bet UAB „B.“ vairuotojai sakė, kad jos po to būdavo suplėšomos ir išmetamos (2019 m. spalio 24 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 20.53-24.44 min.) ir prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 115-118), iš kurių galima suprasti, kad iš pradžių neapskaitytą alų UAB „A.“ gabendavo UAB „B.“ vairuotojai, o pabaigoje, kai direktorius J. N. pradėjo jais nebepasitikėti, tai darė pats R. Š.. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad liudytojas UAB „B.“ vairuotojas M. K., apklausiamas teisme (10 t., b. l. 133), nurodė, jog neapskaitytas alus UAB „A.“ nebuvo gabenamas, savaime nepaneigia aukščiau aptartų įrodymų visumos. Abejonių tokių kitiems įrodymams akivaizdžiai priešingų liudytojo M. K. parodymų teisingumu teisėjų kolegijai kelia minėti liudytojo E. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 122-125), iš kurių matyti, kad apie neapskaityto alaus gabenimą UAB „A.“ jam buvo žinoma ir iš M. K. kalbų. Be to, pastebėtina tai, kad M. K. ir toliau dirba UAB „B.“ (tai matyti iš jo parodymų ir pažymos apie proceso dalyvio asmens duomenis), todėl gali būti suinteresuotas parodymų, palankių jo darbdaviui, davimu.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „B.“ vairuotojai ilgą laiką daug kartų gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“, taip pat pagal R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras, o R. Š. tai darė tik paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu. Priešingi apeliantų argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad R. G. ir A. K. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra neaišku kieno sukurtos. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarčių, kuriomis patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (2 t., b. l. 100-105, 137-142; 3 t., b. l. 44-52, 99-109), matyti, kad UAB „B.“ apskaitininkės J. V., L. T., V. A. ir R. M. buvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl didžiosios dalies (77 iš 90) R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo, o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
30.1. J. V. – dėl 2015-07-30 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0204480; 2015-08-06 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0204786; 2015-09-24 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0206814; 2015-12-04 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0209565; 2016-01-22 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0211104; 2016-04-01 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0213459; 2016-04-08 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0213703, išrašymo;
30.2. L. T. – dėl 2015-03-26 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199013; 2015-05-07 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0200710; 2015-05-15 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0201088; 2015-05-28 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0201629; 2015-06-05 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0202036; 2015-06-25 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0202908; 2015-07-02 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0203207; 2015-07-09 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0203562; 2015-07-16 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0203896; 2015-07-23 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0204156, išrašymo;
30.3. V. A. – dėl 2012-04-19 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0155012; 2012-05-31 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0156661; 2012-07-12 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0158280; 2013-03-07 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0166376; 2013-06-07 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0170115; 2014-07-18 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0188223; 2015-09-01 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0205883; 2015-10-30 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0208278; 2015-11-05 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0208551; 2015-11-13 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0208834; 2015-11-20 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0209070; 2015-12-24 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210346; 2015-12-31 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210546; 2016-01-15 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210897; 2016-02-11 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0211752; 2016-02-19 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0211977; 2016-04-14 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0213937; 2016-04-21 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0214177, išrašymo;
30.4. R. M. – dėl 2011-08-11 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0145865; 2011-09-01 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146712; 2011-09-02 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146723; 2011-10-13 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0148261; 2011-12-09 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0150345; 2012-01-26 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0151994; 2012-02-02 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152196; 2012-02-16 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640; 2012-03-29 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0154188; 2012-07-26 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0158796; 2012-08-02 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0159077; 2012-09-27 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0161121; 2012-11-08 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162711; 2012-11-09 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162729; 2012-11-22 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0163144; 2013-01-24 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0164915; 2013-02-07 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0165315; 2013-03-21 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0166891; 2013-05-17 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0169074; 2013-05-23 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0169399; 2013-06-27 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0171090; 2013-07-04 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0171408; 2013-07-18 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0172064; 2013-08-22 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0173635; 2013-09-26 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0175183; 2013-10-31 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0176691; 2013-11-21 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0177457; 2013-12-12 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0178327; 2014-01-24 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0179888; 2014-02-06 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0180369; 2014-04-03 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0182914; 2014-05-15 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0184946; 2014-05-22 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0185334; 2014-05-29 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0185631; 2014-07-03 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0187409; 2014-07-10 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0187786; 2014-12-18 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0195037; 2015-02-26 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0197758; 2015-03-13 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0198461; 2015-04-16 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802 (713,90 Eur su PVM); 2015-04-23 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0200110; 2015-04-30 PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0200419, išrašymo.
31. Paminėtina ir tai, kad tarp UAB „B.“ sandėlininko A. K. sąsiuviniuose esančių rankraštinių įrašų, kuriuose buvo vedama neapskaityto alaus apskaita, yra 2014 m. gegužės 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0184466, ir 2015 m. birželio 18 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0202603, dėl kurių išrašymo UAB „B.“ apskaitininkės nebuvo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, duomenys (6 t., b. l. 156-158, 160; 7 t., b. l. 56, 57). Tai papildomai leidžia įsitikinti šių PVM sąskaitų-faktūrų tikrumu. Be to, iš įtariamosios UAB „B.“ gamybos vadovės A. N. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (4 t., b. l. 20-21), matyti, kad ji turėjo PVM sąskaitos-faktūros blanką ir pati ją išrašydavo UAB „A.“, tačiau pabrėžtina, kad ir šiuo atveju, pasak A. N., PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos esant realiam neapskaityto alaus pardavimui, jose būdavo nurodytas tikras gabenamo alaus kiekis. Visa tai atitinka aukščiau aptartus įrodymus, pagrindžiančius, kad pagal R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas-faktūras neapskaitytas alus tikrai buvo gabenamas UAB „A.“.
32. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 50-55), neatitinka byloje esančių PVM sąskaitų-faktūrų. Apeliantas pastebi, kad R. G. nurodė, jog PVM sąskaitas-faktūras jis pradėjo rinkti nuo 2015 m. kovo-balandžio mėnesio, tačiau R. G. pateikė ir ankstesnio laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras. Teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi tai, kad R. G. pateikė ne tik savo paties surinktas, bet ir UAB „B.“ vairuotojų – V. J. ir kitų, sandėlininko A. K. jam perduotas PVM sąskaitas-faktūras. Tai matyti iš liudytojų R. G. ir V. J. teisme duotų parodymų (10 t., b. l. 168; 12 t., b. l. 16-21). Nors liudytojas A. K., apklausiamas teisme (10 t., b. l. 139-141), ir nenurodė, kad dalį PVM sąskaitų-faktūrų, kurias jam perdavė UAB „B.“ vairuotojai, jis taip pat perdavė R. G., tačiau pastebėtina, kad vienintelis A. K. rinko tiek pirmines („koreguotinas“) PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo skirtos tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą, tiek jų pagrindu pakeistas ir UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas („užkeltas“) PVM sąskaitas-faktūras. Būtent šias abi PVM sąskaitas-faktūras R. G. nurodė, kaip jam perduotas A. K.. Tai matyti iš R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 50-55), kurių teisingumą jis patvirtino apklausiamas teisme. Tai sustiprina teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą liudytojo R. G. teisme duotų parodymų teisingumu. Antra, iš liudytojo R. G. teisme duotų parodymų matyti, kad ankstesnio laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras, kurias akcentuoja apeliantas, jam perdavė A. K. ir kiti vairuotojai. Pastebėtina, kad tai atsispindi iki 2015 m. gegužės mėnesio išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose, iš kurių didžioji dalis (5 t., b. l. 175, 177, 181, 187, 191; 6 t., b. l. 2, 10, 18, 24-25, 32, 35, 41 48, 54, 52A, 55A, 61, 67, 72, 75, 81, 89, 91, 97, 101-102, 109, 114- 115, 121, 124-125, 131, 138, 144, 156-158, 161, 164, 167-168, 174, 175, 179; 7 t., b. l. 7-8, 15-16, 35) pažymėtos, kaip „koreguotinos“, t. y. būtent tos, kurias rinko A. K..
33. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad R. G., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, parodė (1 t., b. l. 50-55), jog nuo 2015 metų vasaros neapskaitytas alus UBA „A.“ buvo gabenamas be PVM sąskaitų-faktūrų, tačiau R. G. pateikė ir vėlesnio laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras, kurių dalyje yra jo parašas; be to, R. G. nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėnesio UAB „B.“ vairuotojai negabeno neapskaityto alaus UAB „A.“, tačiau jis pateikė 2016 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje yra jo parašas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimais, tačiau nemato pagrindo dėl to abejoti R. G. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų tikrumu. Akivaizdu, kad R. G. negalėjo nežinoti, kokio laikotarpio PVM sąskaitas-faktūras jis pateikė, tuo labiau, kad dalyje iš jų yra jo parašas, todėl nurodytų jo parodymų neatitikimas byloje esančioms PVM sąskaitoms-faktūroms negali būti vertinamas taip kategoriškai, kaip tai daroma apeliaciniame skunde. Pastebėtina ir tai, kad nurodytų R. G. parodymų esmę atitinka tai, jog didžiąją dalį (18 iš 26) 2016 metais, t. y. paskutiniu nusikaltimo padarymo laikotarpiu, išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų sudaro rastos ir paimtos pas R. Š., kai jis pats daugiausia gabeno neapskaitytą alų UAB „A.“ (4 t., b. l. 64-65; 7 t., b. l. 165-168).
34. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad dalis R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų neturi visų privalomų rekvizitų (tačiau konkrečiai nurodyta tik tai, kad jose nėra jokių asmenų parašų arba yra tik R. G. parašas), todėl šios PVM sąskaitos-faktūros savaime negali pagrįsti jose nurodytų ūkinių operacijų. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Apskaitos dokumentų rekvizitai reglamentuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 8 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1914) šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyti apskaitos dokumentų rekvizitai, t. y. asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos, neprivalomi PVM sąskaitai faktūrai (vėlesnė šios straipsnio dalies redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d. (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XII-2215) papildyta tuo, kad nurodyti apskaitos dokumentų rekvizitai neprivalomi ir sąskaitai faktūrai). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kituose teisės aktuose atskirų rūšių apskaitos dokumentams gali būti papildomai nustatyti privalomi rekvizitai. PVM sąskaitos-faktūros rekvizitai reglamentuojami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje, tačiau tarp nurodytųjų jokių asmenų parašai nenustatyti. Paminėtina ir tai, kad nurodytas teisinis reguliavimas leidžia spręsti, kad tokie rekvizitai, kaip krovinį išdavusio, krovinį transportavimui gavusio, prekes priėmusio, apyvartinę tarą grąžinusio ir atitikties deklaraciją gavusio ir pan. asmens vardas (-ai), pavardė (-ės), parašas (-ai), pareigos ir pan., yra neprivalomi apskaitos dokumentų, įskaitant PVM sąskaitas-faktūras, rekvizitai. Atsižvelgiant į tai, PVM sąskaitos-faktūros, kuriose nėra jokių asmenų parašų arba yra tik R. G. parašas, atitinka PVM sąskaitos-faktūros rekvizitams keliamus reikalavimus. Pakartotina tai, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo skirtos tik tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą ir nebuvo apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, todėl galėjo būti nepasirašytos. Tai akcentavo liudytojas R. G., apklausiamas teisme (12 t., b. l. 16-21), pažymėdamas, kad nepasirašytos PVM sąskaitos-faktūros taip pat atspindi neapskaityto alaus gabenimą UAB „A.“. Pagaliau, pastebėtina ir tai, kad tik 4 iš 29 PVM sąskaitos-faktūros, kurios buvo rastos ir paimtos pas R. Š. ir kurias jis pripažįsta (5 t., b. l. 46, 98, 136, 148), yra pasirašytos, tuo tarpu likusios iš jų apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamos.
35. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad liudytojas V. J., apklausiamas teisme, parodė, jog jis pasirašė visose PVM sąskaitose-faktūrose, tačiau R. G. pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nėra V. J. parašo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pastebėjimu, tačiau nemato pagrindo dėl to abejoti R. G. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų tikrumu. Pastebėtina tai, kad šiose PVM sąskaitose-faktūrose (7 t., b. l. 142, 144, 148) yra antspaudas „Vairuotojas-ekspeditorius V. J.“. Analogiškas antspaudas yra ir PVM sąskaitose-faktūrose (7 t., b. l. 157, 159), kuriose yra V. J. parašas. Be to, visose šiose PVM sąskaitose-faktūrose, kitaip, negu pasirašytose kitų vairuotojų (5 t., b. l. 169-170; 7 t., b. l. 18-19, 24-25, 31-32, 41-42, 44-45, 47-48, 53-54, 56, 59, 65-66, 68-69, 71-72, 74-75, 77-78, 99-100, 104-105, 107-108, 109-110, 111, 116, 119, 121, 123-124, 128, 130-131, 133-134, 135, 137, 161), yra papildomas antspaudas su data. Nurodyti sutapimai ir skirtumai leidžia spręsti, kad pagal PVM sąskaitas-faktūras, kuriose yra antspaudas „Vairuotojas-ekspeditorius V. J.“ ir antspaudas su data, neapskaitytą produkciją UAB „A.“ gabeno V. J.. Pastebėtina ir tai, kad nurodytus liudytojo V. J. parodymus galėjo lemti baimė duoti parodymus prieš save. Taip manyti leidžia ir liudytojo A. K. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (10 t., b. l. 139-141), iš kurių matyti, kad nepasirašydami PVM sąskaitose-faktūrose UAB „B.“ apskaitininkai, sandėlininkai ir vairuotojai siekė išvengti atsakomybės.
36. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2016 m. sausio 22 d., 2016 m. vasario 11 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas atitikties deklaracijos numeris nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros numeriu, todėl jos spausdintos ne sistemoje, o sukurtos pakeičiant rekvizitus. Teisėjų kolegija primena tai, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo kvalifikavimui esminę reikšmę turi ne apeliantų akcentuojami šių PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo aplinkybės ir atskiri trūkumai, o jose nurodytų ūkinių operacijų tikrumas, kurį pagrindžia aukščiau aptarti liudytojų R. G., V. J. ir A. K. parodymai ir kiti įrodymai. PVM sąskaitos-faktūros numerio ir atitikties deklaracijos numerio nesutapimas savaime to nepaneigia. Kadangi šios PVM sąskaitos-faktūros buvo skirtos tik tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą ir nebuvo apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, todėl tai, ar jos buvo sukurtos buhalterinės apskaitos programa, ar jose nurodyti tikri PVM sąskaitos-faktūros numeris ir atitikties deklaracijos numeris ir pan., neturi reikšmės. Paminėtina ir tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitos-faktūros (7 t., b. l. 154) tikrumu papildomai leidžia įsitikinti jos duomenų sutapimas su A. K. sąsiuviniuose esančiais rankraštiniais įrašais, kuriuose buvo vedama neapskaityto alaus apskaita (7 t., b. l. 156). Pastebėtina ir tai, kad 2016 m. vasario 11 d. PVM sąskaitos-faktūros (7 t., b. l. 148) numeris, priešingai, negu nurodo apeliantas, sutampa su joje nurodytu atitikties deklaracijos numeriu. Pagaliau, 11 iš 29 PVM sąskaitų-faktūrų, kurios buvo rastos ir paimtos pas R. Š. (5 t., b. l. 112, 114, 116, 124, 127, 132, 134, 136, 141, 154, 161) ir kurias jis pripažįsta, nurodytas atitikties deklaracijos numeris taip pat nesutampa su PVM sąskaitos-faktūros numeriu, tačiau apeliaciniuose skunduose tai nėra ginčijama.
37. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad keleto PVM sąskaitų-faktūrų Nr. 0199802, Nr. 0206814 ir Nr.0215463 numeris sutampa, tačiau skiriasi jų datos ir sumos, nors vėlesnės iš jų negalėjo būti išrašytos. Teisėjų kolegija su tuo sutinka iš dalies. Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje yra dvi 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, kurių sumos skiriasi (7 t., b. l. 24-25, 26-27). Iš liudytojo R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 61-64), matyti, kad antroji PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta gavus užsakymo papildymą. Šių PVM sąskaitų-faktūrų palyginimas rodo, kad toje, kurios suma didesnė, yra nurodytas didesnis miežinio nefiltruoto alaus kiekis. Šis (didesnis) alaus kiekis atitinka maršruto suvestinės duomenis (7 t., b. l. 28). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad neapskaitytas alus UAB „A.“ buvo gabenamas tik pagal papildytąją PVM sąskaitą-faktūrą. Atsižvelgiant į tai, iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo šalintinas produkcijos įsigijimas pagal 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, 713,90 Eur sumai. Kita vertus, pastebėtina, kad tai yra vienintelis atvejis, kai sutampa PVM sąskaitų-faktūrų data, serija ir numeris, tačiau skiriasi sumos ir liudytojas R. G. dar ikiteisminio tyrimo metu paaiškino nesutapimo priežastis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegiją netinkamą kaltinimą vertintina, kaip valstybinio kaltintojo klaidą ir nemato pagrindo abejoti liudytojo R. G. parodymų teisingumu.
38. Byloje taip pat yra dešimt PVM sąskaitų-faktūrų, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0206814, kurių datos ir sumos skiriasi (5 t., b. l. 98; 7 t., b. l. 93-94, 99-100, 102-103, 104-105, 107-108, 109-110, 123-124, 130-131, 133-134). Iš kategoriškų liudytojo R. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui (1 t., b. l. 61-64), matyti, kad pagal šias PVM sąskaitas-faktūras neapskaitytas alus tikrai buvo gabenamas UAB „A.“. Pastebėtina ir tai, kad 2016 m. sausio 28 d. PVM sąskaita-faktūra buvo rasta ir paimta pas R. Š. ir jis pripažįsta, kad pagal ją neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“. Ši PVM sąskaita-faktūra yra išrašyta vėliausiai iš visų PVM sąskaitų-faktūrų, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0206814. Tai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad vėlesnės iš PVM sąskaitų-faktūrų negalėjo būti išrašytos tuo pačiu numeriu. Tas pats pasakytina ir dėl dviejų PVM sąskaitų-faktūrų, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0215463 (5 t., b. l. 124, 127), kurių datos ir sumos skiriasi, – jos taip pat buvo rastos ir paimtos pas R. Š. ir jis pripažįsta, kad pagal jas neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“.
39. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, yra R. G., kaip krovinį transportavimui gavusio asmens, parašas, tačiau 2015 m. balandžio 16 d. maršruto suvestinėje vairuotoju yra nurodytas ne R. G., o M. K.. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad iš liudytojo R. G. teisme duotų parodymų (12 t., b. l. 16-21) matyti, kad pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą neapskaitytą alų UAB „A.“ gabeno jis (R. G.). Tai atitinka PVM sąskaitos-faktūros duomenis (7 t., b. l. 24-25). Pastebėtina ir tai, kad maršruto suvestinėje (7 t., b. l. 28) nėra M. K. parašo. Nurodytų įrodymų kontekste tai verčia abejoti jos patikimumu. Pagaliau, esminę reikšmę apgaulingo apskaitos tvarkymo kvalifikavimui turi tai, kad neapskaitytas alus buvo gabenamas UAB „A.“, nepriklausomai nuo to, kuris UAB „B.“ vairuotojas tai darė.
40. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad 2012 m. vasario 16 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640 (6 t., b. l. 5), ir 2015 m. gruodžio 24 d. PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210346 (7 t., b. l. 135), negalėjo būti išrašytos šventinę dieną ir pagal jas neapskaitytas alus negalėjo būti gabenamas šventinę dieną. Atsakant į šį apelianto argumentą, pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (3 t., b. l. 99-109), matyti, kad UAB „B.“ apskaitininkė R. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, ji išrašė 2012 m. vasario 16 d. Be to, UAB „B.“ išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų registro duomenys (7 t., b. l. 136) pagrindžia, kad pataisytos („užkeltos“) PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0210346, data yra 2015 m. gruodžio 24 d. Tai patvirtina, kad PVM sąskaitos-faktūros galėjo būti išrašytos šventinę dieną. Antra, iš liudytojo R. G. teisme duotų parodymų (12 t., b. l. 16-21) matyti, kad pagal 2012 m. vasario 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą neapskaitytas alus UAB „A.“ buvo gabenamas 2012 m. vasario 16 d. Tai leidžia spręsti, kad neapskaitytas alus galėjo būti gabenamas šventinę dieną. Papildomai paminėtina tai, kad R. G., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, parodė (1 t., b. l. 61-64), kad neapskaitytas alus buvo gabenamas arba tą dieną, kuri sutampa su PVM sąskaitos-faktūros data, arba kitą dieną. Taigi, ta aplinkybė, kad PVM sąskaita-faktūra buvo išrašyta šventinę dieną, savaime nereiškia, jog tą dieną buvo gabenamas neapskaitytas alus. Pagaliau, 2012 m. vasario 16 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, tikrumu papildomai leidžia įsitikinti jos duomenų sutapimas su A. K. sąsiuviniuose esančiais vasario 15 d. rankraštiniais įrašais, kuriuose buvo vedama neapskaityto alaus apskaita (6 t., b. l. 7).
41. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad iš UAB „B.“ akcizinio sandėlio pardavimų žurnalo (6 t., b. l. 6) matyti, jog PVM sąskaita-faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, buvo išrašyta 2012 m. vasario 17 d., todėl ji negalėjo būti sukurta ar pataisyta diena anksčiau. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Kaip minėta, iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (3 t., b. l. 99-109), matyti, kad UAB „B.“ apskaitininkė R. M. buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, ji išrašė 2012 m. vasario 16 d. Matyti ir tai, kad, pardavus neapskaitytą alų, R. M. išrašė naują PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0152640, nurodydama, kad ji išrašyta kitą dieną, t. y. 2012 m. vasario 17 d. Tai pagrindžia galimybę koreguojant PVM sąskaitą-faktūrą nurodyti vėlesnę jos išrašymo datą. Tas pats pasakytina dėl apelianto nurodyto analogiško 2011 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0146712 (5 t., b. l. 175) ir 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162711 (6 t., b. l. 54), datų nesutapimo su nurodytosiomis UAB „B.“ akcizinio sandėlio pardavimų žurnale (5 t., b. l. 176; 6 t., b. l. 54A) atvejo, nes iš ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad jas taip pat išrašė UAB „B.“ apskaitininkė R. M. ir pataisytose („užkeltose“) PVM sąskaitose-faktūrose ji nurodė viena diena vėlesnę datą. Paminėtina ir tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162711, tikrumu papildomai leidžia įsitikinti jos duomenų sutapimas su A. K. sąsiuviniuose esančiais lapkričio 8 d. rankraštiniais įrašais, kuriuose buvo vedama neapskaityto alaus apskaita (6 t., b. l. 53). Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimos 2012 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0162729 (6 t., b. l. 52A), data, priešingai negu nurodo apeliantas, sutampa su nurodytąją UAB „B.“ akcizinio sandėlio pardavimų žurnale (6 t., b. l. 54A).
42. Apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad liudytojos UAB „B.“ apskaitininkės V. A. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai apie PVM sąskaitos-faktūros numerio ir akcizo deklaracijos numerio suteikimo būdą, taip pat PVM sąskaitos-faktūros koregavimo terminą paneigia tai, kad dalis R. G. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų galėjo būti išrašytos jose nurodytomis datomis. Pažymėtina tai, kad nurodytas apeliantų argumentas yra abstraktus, nėra siejamas su konkrečiomis R. G. pateiktomis PVM sąskaitomis-faktūromis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.
43. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių R. G. ir A. K. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų ūkinių operacijų tikrumą. Primintina tai, kad šios PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos, siekiant pateisinti neapskaityto alaus gabenimą UAB „A.“. Minėtose PVM sąskaitose-faktūrose turėjo būti nurodytos tikros ūkinės operacijos, o tai, kad pagal jas neapskaitytas alus buvo gabenamas, pagrindžia aukščiau nurodyti liudytojų R. G., V. J. ir A. K. parodymai ir kiti aptarti įrodymai. Paminėtina ir tai, kad iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (8 t., b. l. 165-166), matyti, kad už UAB „A.“ perkamą neapskaitytą alkoholio produkciją buvo mokama PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma be pridėtinės vertės mokesčio. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. G. ir A. K. pateiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos ūkinės operacijos yra tikros, t. y., kad UAB „B.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą alų ir tuščius butelius už jose nurodytą kainą be pridėtinės vertės mokesčio.
44. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kodėl R. G. ir A. K. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros turėjo būti apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Teisėjų kolegija pakartoja tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574) pagrindu į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (vėlesnėje šios straipsnio dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2013 m. sausio 1 d. (2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988) nurodytas reikalavimas papildytas ūkinėmis operacijomis ir ūkiniais įvykiais, susijusiais su finansavimo sumų pasikeitimu). Kaip minėta, šios PVM sąskaitos-faktūros pagrindžia, kad UAB „B.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko jose nurodytą alų ir tuščius butelius, todėl jos turėjo būti įtrauktos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą.
45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. G. ir A. K. pateiktos PVM sąskaitos-faktūros yra tikros ir nėra pagrindo abejoti jose nurodytų ūkinių operacijų patikimumu. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliacinio skundo argumentu, kad produkcijos įsigijimas pagal 2016 m. spalio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0220958 (5 t., b. l. 148), kuri buvo rasta ir paimta pas R. Š., jiems inkriminuotas nepagrįstai. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad pagal šią PVM sąskaitą-faktūrą UAB „A.“ parduotas alus apskaitytas UAB „B.“ buhalterinėje apskaitoje. Specialistė D. Stankevičienė, apklausiama teisme (11 t., b. l. 4-7), paaiškino, kad ši PVM sąskaita-faktūra UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje galėjo būti neapskaityta per klaidą. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra 2013 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0169074, ir 2013 m. rugpjūčio 9 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0172998. Tai sudaro pagrindą iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo pašalinti produkcijos įsigijimą pagal šias PVM sąskaitas-faktūras.
46. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad neapskaitytai alkoholio produkcijai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų jis neperduodavo UAB „A.“ buhalterei, ji apie tai nežinojo. Specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) pagrindžia, kad UAB „A.“ iš UAB „B.“ 2010-2016 metų laikotarpiu 118 atvejų už 143 824,19 Eur (su PVM) įsigijusi alaus ir 2016 m. rugpjūčio mėnesį už 34,06 Eur įsigijusi 324 vienetus 1 l talpos butelių, įsigyto alaus ir butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988). Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo šalintinos 4 PVM sąskaitos-faktūros, atitinkamai jiems inkriminuotos neapskaitytos alaus įsigijimo išlaidos (118 836,39 Eur be PVM (143 824,19 Eur su PVM)) mažintinos šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma be PVM iki 114 978,65 Eur (118 836,39 Eur - 2 499,13 Eur (8 629 Lt) - 590 Eur - 69,18 Eur- 699,43 Eur (2 415 Lt)) (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 4 „Savikaina“ (8 t., b. l. 26-30)), be to, neapskaityto alaus įsigijimo atvejų skaičius (118) mažintinas iki 114.
47. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (8 t., b. l. 165-166), matyti, kad už UAB „A.“ perkamą neapskaitytą alkoholio produkciją buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais. UAB „A.“ direktoriaus R. Š. įsakymas (8 t., b. l. 31) patvirtina, kad už UAB „A.“ kasos operacijų žurnalo pildymą atsakingas ir kasos įrašus savo parašu tvirtina R. Š.. Specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) pagrindžia, kad UAB „A.“ nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų sumokėjimą, taip pat sumokėtų grynųjų pinigų neatvaizdavo kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „B.“ žiniaraščius. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1914, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360, 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671).
48. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad jis pardavė neapskaitytą alų parduotuvėje-kavinėje. Apeliaciniuose skunduose pabrėžiama tai, kad R. Š. viso baudžiamojo proceso metu tvirtino, jog UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė iš neapskaityto alaus pardavimo gautas pajamas, o specialisto išvadoje jo parodymai perteikti neteisingai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų pastebėjimu, tačiau nemato pagrindo tikėti R. Š. parodymais. Specialistė D. Stankevičienė, apklausiama teisme (11 t., b. l. 4-7), paaiškino, kad ji tikrino UAB „A.“ kasą ir nustatė, kad joje nebuvo iš neapskaityto alaus pardavimo gautų pajamų. Pastebėtina, kad tai atsispindi specialisto išvadoje (4 t., b. l. 55-82) nurodytuose UAB „A.“ veiklos finansiniuose rezultatuose, iš kurių matyti, kad ji 2010-2013 ir 2016 metais dirbo nuostolingai, o 2014-2015 metais, nors ir pelningai, tačiau pelno suma sudarė, atitinkamai, 2 157 Lt (624,71 Eur) ir 304 Eur. Akivaizdu, kad, jeigu UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje būtų apskaitytos iš neapskaityto alaus pardavimo gautos pajamos (160 030,94 Eur), tai teigiamai atsispindėtų jos deklaruojamuose finansiniuose rezultatuose. Nelogiška buhalterinėje apskaitoje neapskaityti įsigytų prekių, tačiau apskaityti iš jų pardavimo gautas pajamas, nes joje atsirastų akivaizdūs nesutapimai. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad UAB „A.“ iš neapskaityto alaus pardavimo gautų 165 397,82 Eur pajamų neapskaitė kasos aparatu, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė kasos pajamų orderių ar kitų dokumentų, patvirtinančių grynųjų pinigų gavimą, gautų grynųjų pinigų neapskaitė kasoje, pardavimų operacijų žiniaraščiuose, neįtraukė į kasos knygą, todėl didžiojoje knygoje (bandomajame balanse) atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 12 straipsnio 1 dalį ir 4 dalį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1914, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360, 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671). Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo šalintinos 4 PVM sąskaitos-faktūros ir mažintinos neapskaityto alaus įsigijimo išlaidos, atitinkamai jiems inkriminuota iš neapskaityto alaus pardavimo gauta pinigų suma su antkainiu (165 397,82 Eur) mažintina iki 160 030,94 Eur (165 397,82 Eur - 3 477,54 Eur (12 007,25 Lt) - 820,99 Eur - 95,09 Eur - 973,26 Eur (3 360,47 Lt) (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 7 „Pardavimo suma su 15 % antkainiu“ (8 t., b. l. 26-30)) (atitinkamai mažintinos jiems pareikštame kaltinime nurodytos per metus iš neapskaityto alaus gautos pardavimo pajamos ir į PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį neįtrauktos pardavimo pajamos (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 9 „Pardavimo pajamos“ ir Nr. 8 „Pardavimo PVM“)).
49. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiosiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti ir kt. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155-976/2021, 7 ir 23 punktai; Nr. 2K-202-303/2020, 67 punktas).
50. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad dėl nurodytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti pavojingi padariniai iš tikrųjų kilo. R. Š. į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė 115 realiai įvykusių buhalterinių operacijų, taip padarė daug Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimų. Dėl aptartos sistemingos (atsižvelgiant į nurodytus laikotarpį ir kiekį) R. Š. veikos, neatlikus ikiteisminio tyrimo ir priešpriešinio patikrinimo negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, sunku įvertinti tikras bendrovės pajamas ir išlaidas, buvusias nurodytu laikotarpiu, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą jos finansinę padėtį ir turtą.
51. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad nurodomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai nėra smulkūs bei nėra nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai, sprendžia, kad tarp R. Š. veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys.
52. Apeliaciniuose skunduose ginčijamas specialisto išvados patikimumas. Pirmiausia, pastebėtina tai, kad didžioji dalis apeliantų nesutikimo argumentų yra susijusi su R. G. ir A. K. pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, kurios sudarė tyrimo objektą, patikimumo ginčijimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi šių PVM sąskaitų-faktūrų patikimumą, padarė išvadą, kad jomis nėra pagrindo abejoti, todėl tai savaime neturi reikšmės specialisto išvados patikimumui.
53. Nors UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra aišku, kokios specialisto išvados padarytos, remiantis taikytu kryžminio dokumentų tikrinimo metodu, tačiau iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad UAB „A.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimas atliktas tiriant UAB „A.“ ir UAB „B.“ apskaitos dokumentus ir registrus, įskaitant PVM sąskaitas-faktūras, kurios buvo rastos ir paimtos pas R. Š. ir kurias pateikė R. G. ir A. K., taip pat ikiteisminio tyrimo dokumentus, siekiant nustatyti, ar pagal šias PVM sąskaitas-faktūras UAB „A.“ iš UAB „B.“ pirko alų ir tuščius butelius, todėl akivaizdu, kad visos išvados yra susijusios su kryžminio dokumentų tikrinimo metodo pagrindu gautais duomenimis.
54. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad specialistė neteisėtai rėmėsi asmenų parodymais. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. V-73 patvirtintų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimų nuostatų 34 punktą specialisto išvadoje visi įrašai ir teiginiai turi būti pagrįsti duomenimis. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad specialistė, atlikdama tyrimą, teisėtai rėmėsi asmenų parodymais.
55. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti specialisto išvados patikimumu.
56. Pagal teismų praktiką, baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai traukiamas įmonės buhalteris (specialusis subjektas), o esant bendrininkavimui su įmonės vadovu – abu šie asmenys. Įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai tvarkyti jis panaudoja nekaltą asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad jam pateikiami apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, t. y., jei įmonės vadovas sąmoningai pateikinėja buhalteriui ne visą informaciją apie atliekamas ūkines operacijas arba jos iš viso nepateikia, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo baudžiamosios teisės institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju įmonės vadovas daro nusikaltimą įmonės buhalterio rankomis, šiam nesuvokiant jo daromos veikos pavojingumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-189-689/2020, 12 punktas; Nr. 2K-123-1073/2020, 31 punktas).
57. Minėta, kad iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad neapskaitytai alkoholio produkcijai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų jis neperduodavo UAB „A.“ buhalterei, ji apie tai nežinojo. Liudytojos UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančios V. B. teisme duoti parodymai (10 t., b. l. 131-132) pagrindžia, kad ji bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė pagal R. Š. pateiktus dokumentus. Atsižvelgdama į tai, taip pat į nustatytą apgaulingą apskaitos tvarkymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š., kaip UAB „A.“ direktorius (4 t., b. l. 96-98), bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai V. B. sąmoningai nepateikė visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl jis laikytinas šio nusikaltimo vykdytoju.
58. Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-976/2021, 7 punktas).
59. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad jis susitarė su UAB „B.“ direktoriumi J. N. dėl neapskaitytos alkoholio produkcijos tiekimo. Neapskaitytai alkoholio produkcijai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų jis neperduodavo UAB „A.“ buhalterei. Už UAB „A.“ perkamą neapskaitytą alkoholio produkciją buvo mokama PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma be pridėtinės vertės mokesčio, kuri nebuvo įtraukta į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Jis vienas žinojo apie neapskaitytą alų. Atsižvelgdama į tai, taip pat į nustatytą apgaulingą apskaitos tvarkymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š., kaip UAB „A.“ direktorius, žinodamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-574, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. IX-1914, 2012 m. balandžio 24 d. įstatymas Nr. XI-1988), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360, 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671) ir 4 punkto (2007 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1360, 2010 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 671) reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdė UAB „A.“ vardu pirkdamas ir parduodamas neapskaitytą alkoholio produkciją, numatė, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Š. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia.
60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.
61. BK 220 straipsnio (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal šio straipsnio 2 dalį už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.
62. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant nuslėpti mokesčius – tai nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į finansų sistemą. Nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius) pirmiausia identifikuojamos pagal jų priešingumą pinigų ir vertybinių popierių apyvartos saugumui, taip pat valstybės fondų (biudžetų) formavimo bei naudojimo tvarkai. Teisingas mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimas ir mokėjimas – būtina valstybės biudžeto surinkimo sąlyga, taigi tokio pobūdžio mokestiniai pažeidimai pirmiausia laikytini priešingais būtent finansų sistemai. Baudžiamosios atsakomybės pagal BK 220 straipsnio 1 dalį taikymo sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai; 3) galimybės deklaracijose teisingai nurodyti visas bendrovės gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimas ir 4) minimalus apgaulės elementas, kurį lemia reikalavimas įrašyti žinomai melagingus duomenis, neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, kad dėl to būtų išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to norėjimas. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnio 1 dalies sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Teismų praktika baudžiamosiose bylose vertinant neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą mokesčių administratoriui yra gana nuosekli: paprastai tokios veikos yra kvalifikuojamos pagal BK 220 straipsnį, taip pat priklausomai nuo bylos aplinkybių ir kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal BK 222 straipsnį ar kitus straipsnius (BK 300, 182 straipsnį ir t. t.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-1073/2021, 10, 14, 15 punktai; Nr. 2K-70-719/2021, 6 punktas).
63. Nagrinėjamu atveju R. Š. ir UAB „A.“ kaltinami neteisingų duomenų apie pajamas pateikimą dėl to, kad R. Š. eidamas vadovaujančias pareigas UAB „A.“, turėdamas teisę priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas UAB „A.“ vardu ir jos naudai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio, kurio suma viršija 10 MGL, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Vilniuje, pasitelkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią V. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta, įrašė į PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, neįtraukdamas iš viso 165 397,82 Eur pajamų ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip išvengė 28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio.
64. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies pagrindu prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama (1 punktas); arba, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą (2 punktas).
65. Nustatyta, kad R. Š. teisės aktų reikalaujamoje UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė iš neapskaityto alaus pardavimo gautų 160 030,94 Eur pajamų. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui (8 t., b. l. 165-166), matyti, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkanti V. B. teikė deklaracijas mokesčių inspekcijai pagal jo pateiktus dokumentus, t. y. tuos, kurie buvo apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Šios PVM deklaracijos yra pridėtos prie bylos medžiagos (5 t., b. l. 45, 54, 64, 71, 92, 111, 120, 131, 140, 147, 151, 160, 165, 174, 186, 190; 6 t., b. l. 1, 9, 17, 23, 31, 40, 47, 53, 60, 66, 71, 80, 88, 96, 107, 113, 120, 130, 135, 143, 149, 155, 173, 183; 7 t., b. l. 6, 13, 23, 40, 52, 64, 82, 88, 98, 115, 127, 141, 147, 153, 164; 8 t., b. l. 35). Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad UAB „A.“ pateiktose 2010 m. spalio ir lapkričio mėnesių, 2011 m. liepos-spalio ir gruodžio mėnesių, 2012 m. sausio-gegužės, liepos-rugsėjo ir lapkričio mėnesių, 2013 m. sausio-kovo, gegužės-gruodžio mėnesių, 2014 m. sausio-vasario, balandžio-gegužės, liepos ir lapkričio-gruodžio mėnesių, 2015 m. vasario-gruodžio mėnesių ir 2016 m. sausio-vasario ir balandžio-gruodžio mėnesių PVM deklaracijose neteisingai deklaravo pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamus sandorius, pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir mokėtiną pridėtinės vertės mokestį, todėl 28 713 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokestį.
66. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š., siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio (27 781,31 Eur), kurio suma viršija 10 MGL (376,60 Eur), pasitelkęs UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkančią V. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta, t. y. būdamas šio nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis), įrašė į PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, neįtraukdamas iš viso iš neapskaityto alaus pardavimo gautų 160 030,94 Eur pajamų ir šias deklaracijas pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį. R. Š. siekį išvengti mokesčių, panaudotą apgaulę ir galimybės PVM deklaracijose teisingai nurodyti visas UAB „A.“ gautas apmokestinamąsias pajamas pašalinimą rodo tai, kad jis apgaulingai tvarkė apskaitą, taip sumažino mokėtiną pridėtinės vertės mokestį ir žinomai neteisingus duomenis apie pajamas įrašė ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai. R. Š. suvokė, kad valstybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, nes apgaulingai jų neapskaitė, suvokė, kad dėl to bus išvengta privalomo mokėti pridėtinės vertės mokesčio, nes duomenys apie pajamas yra neteisingi ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia.
67. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. ir UAB „A.“ pareikštame kaltinime nurodyta iš neapskaityto alaus pardavimo gauta pinigų suma su antkainiu yra mažintina, atitinkamai jiems inkriminuota išvengta pridėtinės vertinės mokesčio suma (28 713 Eur) mažintina iki 27 781,31 Eur (28 713 Eur - 603,70 Eur (2 084,46 Lt) - 142,52 Eur - 16,51 Eur - 168,96 Eur (583,38 Lt)) (atitinkamai mažintinas jiems inkriminuotas išvengtas pridėtinės vertinės mokestis pagal atskiras PVM deklaracijas už mokestinį laikotarpį) (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 8 „Pardavimo PVM“ (8 t., b. l. 26-30)).
68. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama, kad R. Š. ir UAB „A.“ pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pabrėžiama, kad ji negali būti taikoma, nes PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias UAB „B.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko neapskaitytą alų ir tuščius butelius, buvo išrašytos. Teisėjų kolegija tam nepritaria. Pakartotina tai, kad PVM sąskaitos-faktūros buvo skirtos tik tam, kad pateisinti neapskaityto alaus gabenimą ir nebuvo apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. PVM sąskaitų-faktūrų, kurios būtų išrašytos dėl šio alaus pardavimo ir apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad šios PVM sąskaitos-faktūros neišrašytos ir tai, kad R. Š. ir UAB „A.“ neapskaičiavo pridėtinės vertės mokesčio, darytina išvada, kad jie pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį.
69. Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodyta, kad apskaičiuojant R. Š. ir UAB „A.“ už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą, iš pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos nepagrįstai neatimta atskaitoma pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka.
70. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo pridėtinės vertės mokesčio už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas (išskyrus pridėtinės vertės mokestį, kurį šio įstatymo nustatyta tvarka privalo išskaityti ir sumokėti prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas) sumos, taip pat iš priklausančios mokėti į biudžetą pridėtinės vertės mokesčio sumos už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas šio įstatymo nustatyta tvarka įpareigotas šį pridėtinės vertės mokestį apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti, bei iš importo pridėtinės vertės mokesčio sumos, įskaitytos vadovaujantis šio įstatymo 94 straipsnio nuostatomis, atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio suma.
71. Specialistė D. Stankevičienė, apklausiama teisme, paaiškino (11 t., b. l. 4-7), kad atskaitoma pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma gali būti atimama tik iš tos pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos, kuri per mokestinį laikotarpį apskaičiuota pagal galiojančias PVM sąskaitas-faktūras. Minėta, kad PVM sąskaitos-faktūros, pagal kurias UAB „B.“ pardavė, o UAB „A.“ pirko neapskaitytą alų ir tuščius butelius, buvo skirtos tik tam, kad pateisinti nepaskaityto alaus gabenimą ir nebuvo apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. PVM sąskaitų-faktūrų, kurios būtų išrašytos dėl šio alaus pirkimo ir apskaitytos UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje, nėra. Minėta ir tai, kad R. Š. pripažino, jog už UAB „A.“ perkamą neapskaitytą alkoholio produkciją buvo mokama PVM sąskaitose-faktūrose nurodyta suma be pridėtinės vertės mokesčio. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad R. Š. ir UAB „A.“ išvengtas pridėtinės vertės mokesčio dydis negali būti mažinamas pagal šias PVM sąskaitas-faktūras atskaitoma pirkimo pridėtinės vertės mokesčio suma.
72. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad R. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871).
Dėl UAB „A.“ baudžiamosios atsakomybės.
73. BK 20 straipsnio 2 dalies pagrindu juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai arba interesais padarė fizinis asmuo, veikęs individualiai ar juridinio asmens vardu, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui (1 punktas) arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu (2 punktas), arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą (3 punktas).
74. Pirmiausia, pažymėtina tai, kad iš Juridinių asmenų registro duomenų (4 t., b. l. 99-101) matyti, jog R. Š. yra UAB „A.“ savininkas (vienintelis akcininkas) (registruota 2008 m. rugpjūčio 27 d.) ir direktorius (paskirtas 2008 m. rugpjūčio 22 d.). Tai pagrindžia, kad R. Š. ėjo vadovaujančias pareigas UAB „A.“, turėjo teisę priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą. Antra, nėra abejonių ir dėl to, kad nusikalstamas veikas R. Š. padarė veikdamas UAB „A.“ vardu, nes apgaulingai tvarkė jos apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie jos pajamas.
75. UAB „A.“ atstovo advokato R. Voliko apeliaciniame skunde nurodyta, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių juridinio asmens kaltę, t. y. apeliantas nesutinka, kad R. Š. veikė UAB „A.“ naudai ir interesais.
76. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Naudos požymis paprastai yra aiškinamas kaip susijęs su materialinės naudos užtikrinimu, o interesų užtikrinimas – kaip reiškiantis kitų (ne materialinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimą. Šis požymis padeda kvalifikuoti veiką ir leidžia nustatyti, kada fizinio asmens padaryta nusikalstama veika gali būti vertinama kaip juridinio asmens nusikalstama veika, t. y. kai iš tokios veikos juridinis asmuo turi konkrečios naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo yra suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Pabrėžtina ir tai, kad juridiniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo gavo naudos ar ne. Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas, turi būti nustatyta ne tik tai, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos juridinio asmens naudai ar interesais, bet ir fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšys su juridiniu asmeniu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-1073/2021, 14 punktas).
77. Teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan. Svarbu tai, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą ir kita. Nustatant ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens, reikia įvertinti, ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai). Tai, kad juridinio asmens savininkas (akcininkai) nežinojo, neskatino arba nesudarė sąlygų fizinio asmens neteisėtiems veiksmams, yra viena iš aplinkybių, pagal kurias sprendžiama apie juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę. Taigi juridinio asmens savininkas ar pagrindiniai juridinio asmens akcininkai, kurie turi sprendžiamojo balso teisę, fizinio asmens (kurio įgaliojimai nustatyti BK 20 straipsnio 2 dalyje) nusikalstamus veiksmus turi suvokti ir skatinti arba suvokti ir juos toleruoti. Sprendžiant juridinio asmens kaltumo ir baudžiamosios atsakomybės klausimą, toks abipusis ryšys tarp kaltininko – fizinio asmens – ir trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens turi būti nustatytas. Tokio ryšio nebuvimas gali reikšti, kad fizinis asmuo darydamas nusikalstamą veiką veikė savarankiškai ir savavališkai, o tokiu atveju juridinio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn reikštų objektyvų pakaltinimą, t. y. juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę nesant jo kaltės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019, 50 punktas).
78. Iš R. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme (8 t., b. l. 165-166; 11 t., b. l. 12-14), matyti, kad neapskaitytas alus buvo skirtas, be kita ko, padengti UAB „A.“ nuostolius, atsiradusius dėl sugedusios pilstymo įrangos. Iš neapskaityto alaus pardavimo gautos pajamos buvo skirtos, be kita ko, UAB „A.“ reikmėms. Be to, aukščiau aptartais įrodymais, tarp jų ir specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) bei specialistės D. Stankevičienės paaiškinimais, nustatyta, kad dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo UAB „A.“ išvengė pridėtinės vertinės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Visa tai pagrindžia, kad iš R. Š. padarytų nusikalstamų veikų UAB „A.“ gavo konkrečios materialinės naudos. Paminėtina ir tai, kad nurodytų apklausų metu R. Š. paaiškino, jog taip jis siekė pagerinti UAB „A.“ finansinę padėtį, kad ji nebankrutuotų ir toliau patektų tarp Lietuvos įmonių, kurios per einamuosius metus nėra skolingos. Iš to akivaizdu, kad R. Š. įgyvendino ir kitus, nematerialinius UAB „A.“ siekius. Minėta, kad R. Š. yra UAB „A.“ savininkas (vienintelis akcininkas) ir direktorius, todėl tarp jo padarytų nusikalstamų veikų ir UAB „A.“ yra teisiškai reikšmingas ryšys. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad UAB „A.“ buvo suinteresuota R. Š. padarytomis nusikalstamomis veikomis, pripažino iš jų turimą naudą ir norėjo jų sukuriamų padarinių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. nusikalstamas veikas padarė UAB „A.“ naudai ir interesais, todėl ji yra už tai atsakinga.
79. UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas baigiamųjų kalbų metu, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. balandžio 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-449/2016, nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymas juridinio asmens naudai arba interesais negali būti nustatytas, remiantis vien kaltinamojo parodymais. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad nurodytose baudžiamosiose bylose pateikta kasacinio teismo teisės aiškinimo taisyklė (kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje; kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis) yra suformuluota turto pasisavinimo nusikalstamos veikos kontekste, todėl yra nesusijusi su juridinio asmens baudžiamąja atsakomybe ir negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje.
80. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad UAB „A.“ veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 20 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871).
Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės.
R. Š. būdamas UAB „A.“ direktoriumi, turėdamas teisę priimti sprendimus bendrovės vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bendrovės buveinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurios pagrindu visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktą, pagal kurį pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį,
iš UAB „B.“ 114 atvejų įsigijęs alaus ir 324 vienetus tuščių butelių:
2010-10-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0132991 įsigijo produkcijos už 4 181,76 Lt; 2010-11-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134792 įsigijo produkcijos už 4 323,95 Lt; 2010-11-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0134978 įsigijo produkcijos už 696,97 Lt; 2011-07-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145061 įsigijo produkcijos už 1 361,25 Lt; 2011-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0145865 įsigijo produkcijos už 9 220,20 Lt; 2011-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146712 įsigijo produkcijos už 6 703,40 Lt; 2011-09-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0146723 įsigijo produkcijos už 1 210,00 Lt; 2011-09-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0147515 įsigijo produkcijos už 8 240,10 Lt; 2011-10-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0148261 įsigijo produkcijos už 6 749,38 Lt; 2011-12-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0150345 įsigijo produkcijos už 6 784,47 Lt; 2012-01-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0151994 įsigijo produkcijos už 3 990,58 Lt; 2012-02-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152196 įsigijo produkcijos už 3 309,35 Lt; 2012-02-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0152640 įsigijo produkcijos už 3 752,21 Lt; 2012-03-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0154188 įsigijo produkcijos už 6 639,27 Lt; 2012-04-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0155012 įsigijo produkcijos už 3 999,05 Lt; 2012-05-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0156661 įsigijo produkcijos už 10 530,63 Lt; 2012-07-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158280 įsigijo produkcijos už 12 881,66 Lt; 2012-07-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0158796 įsigijo produkcijos už 10 631,06 Lt; 2012-08-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0159077 įsigijo produkcijos už 6 426,31 Lt; 2012-09-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0161121 įsigijo produkcijos už 7 901,91 Lt; 2012-11-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162711 įsigijo produkcijos už 1 749,66 Lt; 2012-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0162729 įsigijo produkcijos už 4 201,00 Lt; 2012-11-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0163144 įsigijo produkcijos už 4 083,75 Lt; 2013-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0164915 įsigijo produkcijos už 5 269,55 Lt; 2013-02-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0165315 įsigijo produkcijos už 5 785,01 Lt; 2013-03-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166376 įsigijo produkcijos už 6 327,09 Lt; 2013-03-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0166891 įsigijo produkcijos už 6 369,44 Lt; 2013-05-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0169399 įsigijo produkcijos už 3 400,10 Lt; 2013-06-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0170115 įsigijo produkcijos už 5 435,32 Lt; 2013-06-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171090 įsigijo produkcijos už 7 739,16 Lt; 2013-07-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0171408 įsigijo produkcijos už 5 155,91 Lt; 2013-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0172064 įsigijo produkcijos už 7 823,86 Lt; 2013-08-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173232 įsigijo produkcijos už 7 264,84 Lt; 2013-08-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173635 įsigijo produkcijos už 3 909,51 Lt; 2013-08-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0173857 įsigijo produkcijos už 5 239,30 Lt; 2013-09-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0174251 įsigijo produkcijos už 5 172,75 Lt; 2013-09-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0175183 įsigijo produkcijos už 10 426,57 Lt; 2013-10-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0176691 įsigijo produkcijos už 3 974,85 Lt; 2013-11-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0177457 įsigijo produkcijos už 5 251,40 Lt; 2013-12-12 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0178327 įsigijo produkcijos už 5 233,25 Lt 2014-01-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0179888 įsigijo produkcijos už 2 607,55 Lt; 2014-02-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0180369 įsigijo produkcijos už 3 933,71 Lt; 2014-04-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0182914 įsigijo produkcijos už 5 187,27 Lt; 2014-04-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0183884 įsigijo produkcijos už 1 182,17 Lt; 2014-05-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184466 įsigijo produkcijos už 6 813,51 Lt; 2014-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0184946 įsigijo produkcijos už 4 074,07 Lt; 2014-05-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185334 įsigijo produkcijos už 5 362,72 Lt; 2014-05-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0185631 įsigijo produkcijos už 8 136,04 Lt; 2014-07-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187409 įsigijo produkcijos už 5 394,18 Lt; 2014-07-10 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0187786 įsigijo produkcijos už 6 773,58 Lt; 2014-07-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0188223 įsigijo produkcijos už 5 173,96 Lt; 2014-11-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0193320 įsigijo produkcijos už 2 897,95 Lt; 2014-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0195037 įsigijo produkcijos už 5 458,31 Lt; 2015-02-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0196879 įsigijo produkcijos už 825,23 Eur; 2015-02-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0197758 įsigijo produkcijos už 1 516,86 Eur; 2015-03-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0198461 įsigijo produkcijos už 1 129,66 Eur; 2015-03-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199013 įsigijo produkcijos už 1 197,90 Eur; 2015-04-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 748,99 Eur; 2015-04-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200110 įsigijo produkcijos už 904,60 Eur; 2015-04-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200419 įsigijo produkcijos už 744,63 Eur; 2015-05-07 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0200710 įsigijo produkcijos už 1 181,69 Eur; 2015-05-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201088 įsigijo produkcijos už 1 580,99 Eur; 2015-05-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0201629 įsigijo produkcijos už 1 577,24 Eur; 2015-06-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202036 įsigijo produkcijos už 886,08 Eur; 2015-06-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202603 įsigijo produkcijos už 1 144,54 Eur; 2015-06-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0202908 įsigijo produkcijos už 805,86 Eur; 2015-07-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203207 įsigijo produkcijos už 1 543,96 Eur; 2015-07-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203562 įsigijo produkcijos už 1 565,38 Eur; 2015-07-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0203896 įsigijo produkcijos už 1 161,60 Eur; 2015-07-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204156 įsigijo produkcijos už 1 171,89 Eur; 2015-07-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204480 įsigijo produkcijos už 1 103,04 Eur; 2015-08-06 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0204786 įsigijo produkcijos už 1 523,15 Eur; 2015-09-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0205883 įsigijo produkcijos už 1 372,87 Eur; 2015-09-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 1 187,13 Eur; 2015-10-02 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 549,46 Eur; 2015-10-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 782,14 Eur; 2015-10-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 448,67 Eur; 2015-10-16 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 340,01 Eur; 2015-10-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 785,29 Eur; 2015-10-30 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208278 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-11-05 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208551 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2015-11-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0208834 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-20 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209070 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur; 2015-11-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 392,04 Eur; 2015-12-04 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0209565 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur; 2015-12-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 401,72 Eur; 2015-12-18 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 762,30 Eur; 2015-12-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210346 įsigijo produkcijos už 859,10 Eur; 2015-12-31 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210546 įsigijo produkcijos už 416,24 Eur; 2016-01-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0210897 įsigijo produkcijos už 408,38 Eur; 2016-01-22 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211104 įsigijo produkcijos už 400,51 Eur; 2016-01-28 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 802,84 Eur; 2016-02-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211752 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-02-19 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0211977 įsigijo produkcijos už 827,64 Eur; 2016-04-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213459 įsigijo produkcijos už 1 221,50 Eur; 2016-04-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213703 įsigijo produkcijos už 808,89 Eur; 2016-04-14 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0213937 įsigijo produkcijos už 847,00 Eur; 2016-04-21 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0214177 įsigijo produkcijos už 837,32 Eur; 2016-05-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215076 įsigijo produkcijos už 936,54 Eur; 2016-05-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215461 įsigijo produkcijos už 901,45 Eur; 2016-06-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161247 įsigijo produkcijos už 750,50 Eur; 2016-06-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02161269 įsigijo produkcijos už 919,00 Eur 2016-06-15 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215462 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159011 įsigijo produkcijos už 786,51 Eur; 2016-07-01 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 02159012 įsigijo produkcijos už 790,14 Eur; 2016-07-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 837,92 Eur; 2016-07-27 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 877,25 Eur; 2016-08-03 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215464 įsigijo produkcijos už 875,43 Eur 2016-08-11 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215475 įsigijo produkcijos už 849,42 Eur; 2016-08-25 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0215478 įsigijo produkcijos už 876,65 Eur; 2016-09-13 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0219904 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur; 2016-11-09 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222003 įsigijo produkcijos už 807,91 Eur; 2016-11-23 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222362 įsigijo produkcijos už 871,20 Eur; 2016-12-08 pagal PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. 0222865 įsigijo produkcijos už 876,04 Eur;
įsigyto alaus ir butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 114 978,65 Eur grynaisiais pinigais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynųjų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynųjų pinigų neatvaizdavo bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „B.“ žiniaraščius, todėl didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas,
pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, pagal kurią į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, kurios pagrindu visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 4 dalį, kurioje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punktą, pagal kurį pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas,
pardavęs UAB „A.“ vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavęs 160 030,94 Eur pajamų:
2010 metais – 10 583,08 Lt (3 065,07 Eur);
2011 metais – 46 309,12 Lt (13 412,05 Eur);
2012 metais – 92 110,91 Lt (26 677,16 Eur);
2013 metais – 114 744,60 Lt (33 232,33 Eur);
2014 metais – 72 444,27 Lt (20 981,31 Eur);
2015 metais – 38 939,36 Eur;
2016 metais – 23 723,65 Eur;
šių pajamų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kuris patvirtintų grynųjų pinigų gavimą, gautų grynųjų pinigų neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą bei didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.
Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, o UAB „A.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. Š. būdamas UAB „A.“ direktoriumi, turėdamas teisę bendrovės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, veikdamas bendrovės vardu ir naudai, siekdamas išvengti turtinės prievolės – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo valstybei, nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. realizavęs UAB „A.“ vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs 160 030,94 Eur pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė kasos pajamų orderių, neapskaitė bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir kasos knygą, tačiau nurodė vyriausiajai buhalterei V. B., tvarkančiai UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pagal bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, o V. B., nesuvokdama jo (R. Š.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje esamų dokumentų pagrindu,
pažeidžiant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą,
nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2017 m. vasario 28 d., Vilniuje, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pardavimo pridėtinės vertės mokestį ir jas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2:
2010-11-24 į PVM deklaraciją už 2010 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 974 Lt pardavimo pajamų, jis (R. Š.) UAB „A.“ naudai išvengė 835 Lt (242 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 772 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 002 Lt (290 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2011-08-24 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį neįtraukiant 1 294 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 272 Lt (79 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-02-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 8 763 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 841 Lt (533 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2011-10-22 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 15 352 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 225 Lt (934 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį neįtraukiant 6 414 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 347 Lt (390 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-01-15 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 6 448 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 354 Lt (392 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-02-19 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį neįtraukiant 3 792 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 797 Lt (231 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-03-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį neįtraukiant 6 711 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 410 Lt (408 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-04-14 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį neįtraukiant 6 310 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 325 Lt (384 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-07-30 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 3 801 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 798 Lt (231 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-07-17 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 10 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 102 Lt (609 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-08-24 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį neįtraukiant 22 346 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 694 Lt (1 359 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-01-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 6 107 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 283 Lt (372 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-10-20 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 7 510 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 578 Lt (457 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2012-12-21 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 9 536 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 003 Lt (580 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-02-14 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį neįtraukiant 8 008 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 052 Lt (305 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-03-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį neįtraukiant 5 498 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 155 Lt (335 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį neįtraukiant 12 066 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 535 Lt (734 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-12-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 3 231 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 679 Lt (197 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-07-20 į PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį neįtraukiant 12 521 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 630 Lt (762 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-01-18 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį neįtraukiant 12 335 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 2 591 Lt (750 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 15 599 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 277 Lt (949 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-10-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 14 825 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 114 Lt (902 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-11-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 778 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 794 Lt (230 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2013-12-21 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 4 991 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 048 Lt (304 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-03-01 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 4 9738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 045 Lt (303 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-02-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį neįtraukiant 2 478 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 521 Lt (151 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-03-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį neįtraukiant 3 738 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 785 Lt (227 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 6 053 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 272 Lt (368 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 23 176 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 4 868 Lt (1 410 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-08-19 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį neįtraukiant 16 481 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 3 462 Lt (1 003 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2014-12-20 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio neįtraukiant 2 754 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 579 Lt (168 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2017-01-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 5 187 Lt pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 090 Lt (316 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-03-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį neįtraukiant 2 226 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 468 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-04-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį neįtraukiant 2 212 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 465 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-05-10 į PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 2 279 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 479 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-06-25 į PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 4 124 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 866 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-07-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 696 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 566 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-08-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį neįtraukiant 6 221 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 1 307 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-09-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 1 448 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 304 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-10-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 2 433 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 511 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-11-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį neįtraukiant 3 130 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 656 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2015-12-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 2 723 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 572 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-01-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 2 687 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 565 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-02-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neįtraukiant 1 532 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 322 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-03-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį neįtraukiant 1 593 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-05-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį neįtraukiant 3 530 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 742 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-06-17 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį neįtraukiant 1 747 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 367 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-07-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį neįtraukiant 2 369 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 498 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-08-18 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neįtraukiant 3 128 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 657 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-09-19 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neįtraukiant 2 472 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 519 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neįtraukiant 806 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 169 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2016-12-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neįtraukiant 1 596 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 335 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą;
2017-05-08 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neįtraukiant 833 Eur pardavimo pajamų, jis bendrovės naudai išvengė 175 Eur mokėtino pridėtinės vertės mokesčio į valstybės biudžetą.
Iš viso neįtraukiant į UAB „A.“ PVM deklaracijas 160 030,94 Eur apmokestinamų pajamų, jis (R. Š.) bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei – 27 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
Taip R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), o UAB „A.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871).
Dėl skirtinų bausmių.
82. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–7 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
83. BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.
84. Nagrinėjamu atveju R. Š. ir UAB „A.“ padarė vieną baigą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, susijusius su finansų sistema, R. Š. nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ apskaitą, neapskaitė 114 alaus įsigijimo atvejų ir 1 tuščių butelių įsigijimo atvejo, 114 978,65 Eur išlaidų, 160 030,94 Eur pajamų, be to, R. Š. pateikė neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, taip išvengė 27 781 Eur mokesčio, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis visumoje atitinka rūšinį, R. Š. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas pagerinti UAB „A.“ finansinę padėtį. R. Š. neteistas, baustas administracine tvarka, be kita ko, už nusižengimus, susijusius su UAB „A.“ veikloje nustatytais pažeidimais, dirba, apklausiamas parodė, kad gauna 400 Eur per mėnesį pajamų, prisideda prie dukros išlaikymo (9 t., b. l. 92, 93, 94-97; 11 t., b. l. 12-14; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). UAB „A.“ neteista, administracine tvarka nebausta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). R. Š. ir UAB „A.“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
85. BK 43 straipsnio 1 dalies pagrindu juridiniam asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamos šios bausmės: bauda (1 punktas); juridinio asmens veiklos apribojimas (2 punktas); juridinio asmens likvidavimas (3 punktas).
86. BK 220 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
87. BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje taip pat numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
88. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir UAB „A.“ paskirtos švelniausios iš nurodytų bausmių rūšys – baudos. Byla nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinį skundą, todėl teisėjų kolegija negali pabloginti jų teisinės padėties (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė BK 62 straipsnyje įtvirtintų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindų, ir išimtinių aplinkybių, dėl kurių straipsnių sankcijose nustatytos bausmės paskyrimas R. Š. ir UAB „A.“ aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir sudarytų pagrindą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jiems paskirti švelnesnes bausmes. Atsižvelgiant į tai, R. Š. ir UAB „A.“ skirtina baudos bausmė.
89. BK 47 straipsnio 3 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871) pagrindu už nesunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 500 MGL dydžio (2 punktas); už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (3 punktas). Pagal šio straipsnio 4 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233) juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL dydžio bauda.
90. Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies (Žin., 2008, Nr. 149-6013, Nr. 149-6013) pagrindu teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (TAR, 2014, Nr. 2014-12127) patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 Eur.
91. Skundžiamu nuosprendžiu R. Š. už nusikaltimo, numatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 50 MGL (2 500 Eur); UAB „A.“ už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, už nusikaltimo, numatyto BK 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Taigi skundžiamu nuosprendžiu R. Š. ir UAB „A.“ paskirtų baudų dydis nustatytas artimas minimaliam. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nemato pagrindo jį mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. už padarytus nusikaltimus skirtinos 50 MGL, o UAB „A.“ – 100 MGL dydžio baudos, jų dydžiai perskaičiuojami pagal nusikaltimų padarymo metu galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį, atitinkamai, 1 883 Eur ir 3 766 Eur.
92. Nusikaltimai sudaro idealią sutaptį, todėl R. Š. ir UAB „A.“ paskirtos bausmės turi būti bendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas).
93. Siekiant nepabloginti R. Š. ir UAB „A.“ teisinės padėties, jiems nustatytinas dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminas (BPK 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl civilinio ieškinio išsprendimo.
94. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio (8 t., b. l. 38-39) matyti, kad civilinė ieškovė prašo priteisti iš UAB „A.“, o nustačius jos nemokumą ar negalėjimą vykdyti prievoles – subsidiariai iš R. Š. 28 811 Eur turtinės žalos atlyginimo (28 713 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 98 Eur pelno mokesčio) valstybės naudai. Pažymėta, kad padaryta žala nėra atlyginta.
95. BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
96. Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tokia situacija gali susiklostyti, kai mokesčių administratorius negalės apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokesčių nepažeisdamas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio. Galimybės užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimą gali lemti ir kitos objektyvios priežastys.
97. Neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari.
98. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies pagrindu, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
99. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š., būdamas UAB „A.“ vienintelis akcininkas ir direktorius apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą ir pateikė neteisingus duomenis apie jos pajamas, taip išvengė pridėtinės vertės mokesčio. Iš specialisto išvados (4 t., b. l. 55-82) matyti, kad UAB „A.“ 2014-2015 metais taip pat nesumokėjo dalies pelno mokesčio. Nusikaltimai padaryti nuo 2010 m. birželio 3 d. iki 2017 m. vasario 28 d., todėl nėra galimybės apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokesčius Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais. Tai sudaro pagrindą iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš R. Š. priteisti padarytos turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėti mokesčiai, atlyginimą.
100. Atsižvelgiant į tai, kad iš R. Š. ir UAB „A.“ pareikšto kaltinimo šalintinos 4 PVM sąskaitos-faktūros ir mažintina jiems inkriminuota išvengta pridėtinės vertinės mokesčio suma, atitinkamai mažintinas reikalaujamas priteisti turtinės žalos atlyginimo dydis. Pirma, kaip minėta, išvengta pridėtinės vertinės mokesčio suma mažintina iki 27 781 Eur. Antra, specialisto išvada (4 t., b. l. 55-82) pagrindžia, kad nesumokėtas pelno mokestis apskaičiuotas už 2014 ir 2015 metus. Atsižvelgiant į šalintiną 2015 m. balandžio 16 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), Nr. 0199802, atitinkamai apmokestinamos pajamos už 2015 metus (4 284,26 Eur), mažintinos iki 4 195,80 Eur (4 284,26 Eur - 88,46 Eur) (specialisto išvados priedo Nr. 20 stulpelis Nr. 10 „Apmokestinamos pajamos“ (8 t., b. l. 26-30)). Atsižvelgiant į tai, nesumokėto pelno mokesčio suma (98 Eur) mažintina iki 97 Eur (4 196 Eur + 1 012 Eur deklaruotas apmokestinamasis pelnas = 5 208 Eur visas apmokestinamasis pelnas; 5 208 Eur - (5 208 Eur × 70 proc. praeitų mokestinių laikotarpių patirtų nuostolių suma) = 1 562 Eur apmokestinamasis pelnas; 1 562 Eur × 5 proc. pelno mokestis = 78 Eur mokėtinas pelno mokestis; 78 Eur – 15 Eur deklaruotas pelno mokestis = 63 Eur papildomai nustatytas pelno mokestis; 63 Eur + 34 Eur už 2014 metus nustatytas nesumokėtas pelno mokestis = 97 Eur nesumokėtas pelno mokestis) (skaičiavimai atlikti, remiantis specialisto išvados 6.1. dalimi „Apmokestinamojo pelno apskaičiavimas ir deklaravimas). Tai sudaro pagrindą reikalaujamą priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį (28 811 Eur), sumažinti iki 27 878 Eur (27 781 Eur + 97 Eur).
101. UAB „A.“ atstovas advokatas R. Volikas teismo posėdžio metu (12 t., b. l. 21) nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-55066-2016-4, yra pareikšti tapatūs civiliniai ieškiniai, tai argumentavo tuo, kad jie yra grindžiami tomis pačioms PVM sąskaitomis-faktūromis.
102. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje.
103. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1 dalį prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti pridėtinės vertės mokestį atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama (1 punktas); arba, kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą (2 punktas).
104. Nagrinėjamoje byloje iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš nuteistojo R. Š. priteistinas 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimas, tuo tarpu Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje iš nuteistojo J. N. priteista 53 702 Eur turtinės žalos atlyginimo (nuosprendis neįsiteisėjęs) (12 t., b. l. 28-55). Abiejose bylose pareikštą turtinės žalos atlyginimą sudaro, be kita ko, nesumokėti pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Iš nagrinėjamoje byloje pareikšto civilinio ieškinio (8 t., b. l. 38-39) matyti, kad nesumokėti mokesčiai grindžiami UAB „A.“ tretiesiems asmenims parduotu neapskaitytu alumi. Civilinės ieškovės įgaliotasis atstovas R. Jankovskis, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, paaiškino (12 t., b. l. 56-60), kad Panevėžio apygardos teisme išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nesumokėti mokesčiai grindžiami UAB „B.“ UAB „A.“ parduotu neapskaitytu alumi. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šių civilinių ieškinių pagrindas skiriasi, todėl jie nėra tapatūs. Tai, kad nesumokėti mokesčiai abiem atvejais grindžiami tomis pačiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nes pagal jas nustatytos tiek UAB „B.“, tiek UAB „A.“ (pritaikius R. Š. nurodytą antkainį (8 t., b. l. 32)), iš neapskaityto alaus pardavimo gautos pajamos, pagal kurias apskaičiuoti nesumokėti pelno mokestis ir pridėtinės vertės mokestis.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.
105. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (11 t., b. l. 171) matyti, kad iš nuteistojo R. Š. valstybės naudai prašoma išieškoti 113,94 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
106. BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
107. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo R. Š. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė (11 t., b. l. 166). Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo R. Š., teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.
Kiti klausimai.
108. R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (8 t., b. l. 161-162), paskelbus nuosprendį naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.
R. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), ir jam skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
R. Š. pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir R. Š. skirti galutinę 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
UAB „A.“ pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1871), ir jai skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
UAB „A.“ pripažinti kalta padariusia nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir UAB „A.“ skirti galutinę 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, R. Š. ir UAB „A.“ nustatyti dvejų metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą.
Išaiškinti R. Š. ir UAB „A.“, kad paskirta bauda per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB; LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas.
Iš UAB „A.“ ir subsidiariai iš R. Š. valstybės naudai priteisti 27 878 Eur turtinės žalos atlyginimą (27 781 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 97 Eur pelno mokesčio).
Neišieškoti iš R. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Paskelbus nuosprendį panaikinti R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.