Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Remigijui Volikui,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovui Ričardui Jankovskiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nurodoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymu;

juridinis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas (buveinės) (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusikalstamų veikų padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” (į.k. (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau Bendrovė), direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

-6 str. 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

-12 str. 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti;

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“,

kadangi jis 118 atvejais, įsigijęs alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsigijęs 324 vnt. tuščių butelių, tai yra:

-2010-10-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0132991 įsigijo produkcijos už 4181,76 LT.;

-2010-11-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0134792 įsigijo produkcijos už 4323,95 LT.;

-2010-11-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0134978 įsigijo produkcijos už 696,97 LT.;

-2011-07-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0145061 įsigijo produkcijos už 1 361,25 LT.;

-2011-08-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0145865 įsigijo produkcijos už 9 220,20 LT.;

-2011-09-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0146712 įsigijo produkcijos už 6 703,40 LT.;

-2011-09-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0146723 įsigijo produkcijos už 1 210,00 LT.;

-2011-09-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0147515 įsigijo produkcijos už 8 240,10 LT.;

-2011-10-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0148261 įsigijo produkcijos už 6 749,38 LT.;

-2011-12-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0150345 įsigijo produkcijos už 6 784,47 LT.;

-2012-01-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0151994 įsigijo produkcijos už 3 990,58 LT.;

-2012-02-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0152196 įsigijo produkcijos už 3 309,35 LT.;

-2012-02-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0152640 įsigijo produkcijos už 3 752,21 LT.;

-2012-03-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0154188 įsigijo produkcijos už 6 639,27 LT.;

-2012-04-19 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0155012 įsigijo produkcijos už 3 999,05 LT.;

-2012-05-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0156661 įsigijo produkcijos už 10 530,63 LT.;

-2012-07-12 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0158280 įsigijo produkcijos už 12 881,66 LT.;

-2012-07-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0158796 įsigijo produkcijos už 10 631,06 LT.;

-2012-08-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0159077 įsigijo produkcijos už 6 426,31 LT.;

-2012-09-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0161121 įsigijo produkcijos už 7 901,91 LT.;

-2012-11-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0162711 įsigijo produkcijos už 1 749,66 LT.;

-2012-11-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0162729 įsigijo produkcijos už 4 201,00 LT.;

-2012-11-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0163144 įsigijo produkcijos už 4 083,75 LT.;

-2013-01-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0164915 įsigijo produkcijos už 5 269,55 LT.;

-2013-02-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0165315 įsigijo produkcijos už 5 785,01 LT.;

-2013-03-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0166376 įsigijo produkcijos už 6 327,09 LT.;

-2013-03-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0166891 įsigijo produkcijos už 6 369,44 LT.;

-2013-05-17 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0169074 įsigijo produkcijos už 10 441,09 LT.;

-2013-05-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0169399 įsigijo produkcijos už 3 400,10 LT.;

-2013-06-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0170115 įsigijo produkcijos už 5 435,32 LT.;

-2013-06-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0171090 įsigijo produkcijos už 7 739,16 LT.;

-2013-07-04 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0171408 įsigijo produkcijos už 5 155,91 LT.;

-2013-07-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0172064 įsigijo produkcijos už 7 823,86 LT.;

-2013-08-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0172998 įsigijo produkcijos už 2 922,15 LT.;

-2013-08-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173232 įsigijo produkcijos už 7 264,84 LT.;

-2013-08-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173635 įsigijo produkcijos už 3 909,51 LT.;

-2013-08-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173857 įsigijo produkcijos už 5 239,30 LT.;

-2013-09-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0174251 įsigijo produkcijos už 5 172,75 LT.;

-2013-09-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0175183 įsigijo produkcijos už 10 426,57 LT.;

-2013-10-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0176691 įsigijo produkcijos už 3 974,85 LT.;

-2013-11-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0177457 įsigijo produkcijos už 5 251,40 LT.;

-2013-12-12 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0178327 įsigijo produkcijos už 5 233,25 LT.;

-2014-01-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0179888 įsigijo produkcijos už 2 607,55 LT.;

-2014-02-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0180369 įsigijo produkcijos už 3 933,71 LT.;

-2014-04-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0182914 įsigijo produkcijos už 5 187,27 LT.;

-2014-04-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0183884 įsigijo produkcijos už 1 182,17 LT.;

-2014-05-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0184466 įsigijo produkcijos už 6 813,51 LT.;

-2014-05-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0184946 įsigijo produkcijos už4 074,07 LT.;

-2014-05-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0185334 įsigijo produkcijos už 5 362,72 LT.;

-2014-05-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0185631 įsigijo produkcijos už 8 136,04 LT.;

-2014-07-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0187409 įsigijo produkcijos už 5 394,18 LT.;

-2014-07-10 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0187786 įsigijo produkcijos už 6 773,58 LT.;

-2014-07-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0188223 įsigijo produkcijos už 5 173,96 LT.;

-2014-11-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0193320 įsigijo produkcijos už 2 897,95 LT.;

-2014-12-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0195037 įsigijo produkcijos už 5 458,31 LT.;

-2015-02-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0196879 įsigijo produkcijos už 825,23 Eur.;

-2015-02-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0197758 įsigijo produkcijos už 1 516,86 Eur.;

-2015-03-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0198461 įsigijo produkcijos už 1 129,66 Eur.;

-2015-03-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199013 įsigijo produkcijos už 1 197,90 Eur.;

-2015-04-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 748,99 Eur.;

-2015-04-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 713,90 Eur.;

-2015-04-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200110 įsigijo produkcijos už 904,60 Eur.;

-2015-04-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200419 įsigijo produkcijos už 744,63 Eur.;

-2015-05-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200710 įsigijo produkcijos už 1 181,69 Eur.;

-2015-05-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0201088 įsigijo produkcijos už 1 580,99 Eur.;

-2015-05-28 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0201629 įsigijo produkcijos už 1 577,24 Eur.;

-2015-06-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202036 įsigijo produkcijos už 886,08 Eur.;

-2015-06-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202603 įsigijo produkcijos už 1 144,54 Eur.;

-2015-06-25 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202908 įsigijo produkcijos už 805,86 Eur.;

-2015-07-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203207 įsigijo produkcijos už 1 543,96 Eur.;

-2015-07-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203562 įsigijo produkcijos už 1 565,38 Eur.;

-2015-07-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203896 įsigijo produkcijos už 1 161,60 Eur.;

-2015-07-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204156 įsigijo produkcijos už 1 171,89 Eur.;

-2015-07-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204480 įsigijo produkcijos už 1 103,04 Eur.;

-2015-08-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204786 įsigijo produkcijos už 1 523,15 Eur.;

-2015-09-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0205883 įsigijo produkcijos už 1 372,87 Eur.;

-2015-09-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 1 187,13 Eur.;

-2015-10-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 549,46 Eur.;

-2015-10-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 782,14 Eur.;

-2015-10-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 448,67 Eur.;

-2015-10-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 340,01 Eur.;

-2015-10-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 785,29 Eur.;

-2015-10-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208278 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur.;

-2015-11-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208551 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur.;

-2015-11-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208834 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur.;

-2015-11-20 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0209070 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur.;

-2015-11-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 392,04 Eur.;

-2015-12-04 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0209565 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur.;

-2015-12-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 401,72 Eur.;

-2015-12-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 762,30 Eur.;

-2015-12-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210346 įsigijo produkcijos už 859,10 Eur.;

-2015-12-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210546 įsigijo produkcijos už 416,24 Eur.;

-2016-01-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210897 įsigijo produkcijos už 408,38 Eur.;

-2016-01-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211104 įsigijo produkcijos už 400,51 Eur.;

-2016-01-28 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 802,84 Eur.;

-2016-02-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211752 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur.;

-2016-02-19 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211977 įsigijo produkcijos už 827,64 Eur.;

-2016-04-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213459 įsigijo produkcijos už 1 221,50 Eur.;

-2016-04-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213703 įsigijo produkcijos už 808,89 Eur.;

-2016-04-14 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213937 įsigijo produkcijos už 847,00 Eur.;

-2016-04-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0214177 įsigijo produkcijos už 837,32 Eur.;

-2016-05-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215076 įsigijo produkcijos už 936,54 Eur.;

-2016-05-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215461 įsigijo produkcijos už 901,45 Eur.;

-2016-06-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02161247 įsigijo produkcijos už 750,50 Eur.;

-2016-06-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02161269 įsigijo produkcijos už 919,00 Eur.;

-2016-06-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215462 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur.;

-2016-07-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02159011 įsigijo produkcijos už 786,51 Eur.;

-2016-07-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02159012 įsigijo produkcijos už 790,14 Eur.;

-2016-07-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 837,92 Eur.;

-2016-07-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 877,25 Eur.;

-2016-08-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215464 įsigijo produkcijos už 875,43 Eur.;

-2016-08-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215475 įsigijo produkcijos už 849,42 Eur.;

-2016-08-25 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215478 įsigijo produkcijos už 876,65 Eur.;

-2016-09-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0219904 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur.;

-2016-10-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0220958 įsigijo produkcijos už 82,69 Eur.;

-2016-11-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222003 įsigijo produkcijos už 807,91 Eur.;

-2016-11-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222362 įsigijo produkcijos už 871,20 Eur.;

-2016-12-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222865 įsigijo produkcijos už 876,04 Eur.,

įsigyto alaus bei butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 118836,39 € grynais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas;

-6 str. 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

-12 str. 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti;

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas;

kadangi jis pardavęs Bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavęs 165397,82 € pajamų, o būtent:

-2010m.- 10583,08 Lt (3065,07 €);

-2011m. 46309,12 Lt (13412,05 €);

-2012m. 92110,91 Lt (26677,16 €);

-2013m. 130112,32 Lt (37683,13 €);

-2014m.- 72444,27 Lt (20981,31 €);

-2015m.- 39760,35 €;

-2016m.- 23818,74 €.

šių pajamų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė Kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir Kasos knygą, bei Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

Taip pat R. Š., siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai - PVM mokesčio sumokėjimo valstybei, realizavęs Bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs laikotarpiu nuo 2010-10-05 iki 2016-12-13 165397,82 € pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė Kasos pajamų orderių, neapskaitė Bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir Kasos knygą, tačiau nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal Bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, o Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė V. B., nesuvokdama jo (R. Š.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, esamų Bendrovės buhalterinėje apskaitoje dokumentų pagrindu:

pažeidžiant 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. reikalavimus, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą;

laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2017-02-28, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM, bei jas pateikė Vilniaus AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra:

2010-11-24 į PVM deklaraciją už 2010m. spalio mėnesį neįtraukus 3974 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 835 Lt (242 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 4 772 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 002 Lt (290 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2011-08-24 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį, neįtraukus 1 294 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 272 Lt (79 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-02-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 8 763 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 841 Lt (533 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2011-10-22 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 15 352 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 225 Lt (934 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį, neįtraukus 6 414 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 347 Lt (390 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-01-15 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 6 448 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 354 Lt (392 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-02-19 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį, neįtraukus 3 792 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 797 Lt (231 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-03-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį, neįtraukus 6 711 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 410 Lt (408 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-04-14 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį, neįtraukus 6 310 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 325 Lt (384 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-07-30 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 3 801 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 798 Lt (231 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-07-17 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 10 008 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 102 Lt (609 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-08-24 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį, neįtraukus 22 346 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 4 694 Lt (1 359 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-01-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 6 107 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 283 Lt (372 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-10-20 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 7 510 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 578 Lt (457 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-12-21 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 9 536 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 003 Lt (580 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-02-14 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį, neįtraukus 8 008 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 052 Lt (305 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-03-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį, neįtraukus 5 498 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 155 Lt (335 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį, neįtraukus 12 066 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 535 Lt (734 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-12-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 13 154 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 763 Lt (800 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-07-20 į PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį, neįtraukus 12 521 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 630 Lt (762 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-01-18 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį, neįtraukus 12 335 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 591 Lt (750 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 18 376 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 860 Lt (1 118 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 14 825 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 114 Lt (902 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-11-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį, neįtraukus 3778 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 794 Lt (230 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-12-21 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 4 991 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 048 Lt (304 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-03-01 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 4 9738 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 045 Lt (303 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-02-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį, neįtraukus 2 478 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 521 Lt (151 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-03-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį, neįtraukus 3 738 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 785 Lt (227 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 6 053 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 272 Lt (368 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 23 176 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 4 868 Lt (1 410 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-08-19 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį, neįtraukus 16 481 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 462 Lt (1 003 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-20 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio, neįtraukus 2 754 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 579 Lt (168 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2017-01-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 5 187 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 090 Lt (316 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-03-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį, neįtraukus 2 226 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 468 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-04-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį, neįtraukus 2 212 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 465 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-05-10 į PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 2 958 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 621 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-06-25 į PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 4 124 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 866 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-07-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį, neįtraukus 2 696 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 566 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-08-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį, neįtraukus 6 221 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 307 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-09-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 1 448 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 304 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-10-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 2 433 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 511 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-11-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį, neįtraukus 3 130 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 656 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-12-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 2 723 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 572 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-01-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 2 687 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 565 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-02-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį, neįtraukus 1 532 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 322 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-03-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį, neįtraukus 1 593 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 335 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-05-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 3 530 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 742 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-06-17 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 1 747 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 367 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-07-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį, neįtraukus 2 369 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 498 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-08-18 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį, neįtraukus 3 128 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 657 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-09-19 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 2 472 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 519 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 806 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 169 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-11-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį, neįtraukus 79 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 17 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-12-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 1 596 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 335 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2017-05-08 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 833 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 175 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą.

Viso neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 165397,82 € apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei- 28713 € PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Tokiu būdu R. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-11-29).

Juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu: (duomenys neskelbtini)), kurios atstovas - direktorius R. Š., turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu, naudai ir interesams, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000-07-13 įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį, būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31, Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą Bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent:

-6 str. 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

-12 str. 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti;

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“,

kadangi jis 118 atvejais, įsigijęs alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsigijęs 324 vnt. tuščių butelių, tai yra:

-2010-10-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0132991 įsigijo produkcijos už 4181,76 LT.;

-2010-11-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0134792 įsigijo produkcijos už 4323,95 LT.;

-2010-11-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0134978 įsigijo produkcijos už 696,97 LT.;

-2011-07-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0145061 įsigijo produkcijos už 1 361,25 LT.;

-2011-08-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0145865 įsigijo produkcijos už 9 220,20 LT.;

-2011-09-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0146712 įsigijo produkcijos už 6 703,40 LT.;

-2011-09-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0146723 įsigijo produkcijos už 1 210,00 LT.;

-2011-09-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0147515 įsigijo produkcijos už 8 240,10 LT.;

-2011-10-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0148261 įsigijo produkcijos už 6 749,38 LT.;

-2011-12-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0150345 įsigijo produkcijos už 6 784,47 LT.;

-2012-01-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0151994 įsigijo produkcijos už 3 990,58 LT.;

-2012-02-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0152196 įsigijo produkcijos už 3 309,35 LT.;

-2012-02-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0152640 įsigijo produkcijos už 3 752,21 LT.;

-2012-03-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0154188 įsigijo produkcijos už 6 639,27 LT.;

-2012-04-19 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0155012 įsigijo produkcijos už 3 999,05 LT.;

-2012-05-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0156661 įsigijo produkcijos už 10 530,63 LT.;

-2012-07-12 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0158280 įsigijo produkcijos už 12 881,66 LT.;

-2012-07-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0158796 įsigijo produkcijos už 10 631,06 LT.;

-2012-08-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0159077 įsigijo produkcijos už 6 426,31 LT.;

-2012-09-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0161121 įsigijo produkcijos už 7 901,91 LT.;

-2012-11-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0162711 įsigijo produkcijos už 1 749,66 LT.;

-2012-11-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0162729 įsigijo produkcijos už 4 201,00 LT.;

-2012-11-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0163144 įsigijo produkcijos už 4 083,75 LT.;

-2013-01-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0164915 įsigijo produkcijos už 5 269,55 LT.;

-2013-02-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0165315 įsigijo produkcijos už 5 785,01 LT.;

-2013-03-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0166376 įsigijo produkcijos už 6 327,09 LT.;

-2013-03-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0166891 įsigijo produkcijos už 6 369,44 LT.;

-2013-05-17 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0169074 įsigijo produkcijos už 10 441,09 LT.;

-2013-05-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0169399 įsigijo produkcijos už 3 400,10 LT.;

-2013-06-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0170115 įsigijo produkcijos už 5 435,32 LT.;

-2013-06-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0171090 įsigijo produkcijos už 7 739,16 LT.;

-2013-07-04 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0171408 įsigijo produkcijos už 5 155,91 LT.;

-2013-07-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0172064 įsigijo produkcijos už 7 823,86 LT.;

-2013-08-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0172998 įsigijo produkcijos už 2 922,15 LT.;

-2013-08-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173232 įsigijo produkcijos už 7 264,84 LT.;

-2013-08-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173635 įsigijo produkcijos už 3 909,51 LT.;

-2013-08-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0173857 įsigijo produkcijos už 5 239,30 LT.;

-2013-09-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0174251 įsigijo produkcijos už 5 172,75 LT.;

-2013-09-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0175183 įsigijo produkcijos už 10 426,57 LT.;

-2013-10-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0176691 įsigijo produkcijos už 3 974,85 LT.;

-2013-11-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0177457 įsigijo produkcijos už 5 251,40 LT.;

-2013-12-12 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0178327 įsigijo produkcijos už 5 233,25 LT.;

-2014-01-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0179888 įsigijo produkcijos už 2 607,55 LT.;

-2014-02-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0180369 įsigijo produkcijos už 3 933,71 LT.;

-2014-04-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0182914 įsigijo produkcijos už 5 187,27 LT.;

-2014-04-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0183884 įsigijo produkcijos už 1 182,17 LT.;

-2014-05-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0184466 įsigijo produkcijos už 6 813,51 LT.;

-2014-05-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0184946 įsigijo produkcijos už4 074,07 LT.;

-2014-05-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0185334 įsigijo produkcijos už 5 362,72 LT.;

-2014-05-29 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0185631 įsigijo produkcijos už 8 136,04 LT.;

-2014-07-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0187409 įsigijo produkcijos už 5 394,18 LT.;

-2014-07-10 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0187786 įsigijo produkcijos už 6 773,58 LT.;

-2014-07-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0188223 įsigijo produkcijos už 5 173,96 LT.;

-2014-11-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0193320 įsigijo produkcijos už 2 897,95 LT.;

-2014-12-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0195037 įsigijo produkcijos už 5 458,31 LT.;

-2015-02-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0196879 įsigijo produkcijos už 825,23 Eur.;

-2015-02-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0197758 įsigijo produkcijos už 1 516,86 Eur.;

-2015-03-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0198461 įsigijo produkcijos už 1 129,66 Eur.;

-2015-03-26 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199013 įsigijo produkcijos už 1 197,90 Eur.;

-2015-04-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 748,99 Eur.;

-2015-04-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0199802 įsigijo produkcijos už 713,90 Eur.;

-2015-04-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200110 įsigijo produkcijos už 904,60 Eur.;

-2015-04-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200419 įsigijo produkcijos už 744,63 Eur.;

-2015-05-07 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0200710 įsigijo produkcijos už 1 181,69 Eur.;

-2015-05-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0201088 įsigijo produkcijos už 1 580,99 Eur.;

-2015-05-28 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0201629 įsigijo produkcijos už 1 577,24 Eur.;

-2015-06-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202036 įsigijo produkcijos už 886,08 Eur.;

-2015-06-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202603 įsigijo produkcijos už 1 144,54 Eur.;

-2015-06-25 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0202908 įsigijo produkcijos už 805,86 Eur.;

-2015-07-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203207 įsigijo produkcijos už 1 543,96 Eur.;

-2015-07-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203562 įsigijo produkcijos už 1 565,38 Eur.;

-2015-07-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0203896 įsigijo produkcijos už 1 161,60 Eur.;

-2015-07-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204156 įsigijo produkcijos už 1 171,89 Eur.;

-2015-07-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204480 įsigijo produkcijos už 1 103,04 Eur.;

-2015-08-06 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0204786 įsigijo produkcijos už 1 523,15 Eur.;

-2015-09-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0205883 įsigijo produkcijos už 1 372,87 Eur.;

-2015-09-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 1 187,13 Eur.;

-2015-10-02 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 549,46 Eur.;

-2015-10-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 782,14 Eur.;

-2015-10-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 448,67 Eur.;

-2015-10-16 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 340,01 Eur.;

-2015-10-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 785,29 Eur.;

-2015-10-30 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208278 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur.;

-2015-11-05 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208551 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur.;

-2015-11-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0208834 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur.;

-2015-11-20 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0209070 įsigijo produkcijos už 825,22 Eur.;

-2015-11-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 392,04 Eur.;

-2015-12-04 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0209565 įsigijo produkcijos už 388,41 Eur.;

-2015-12-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 401,72 Eur.;

-2015-12-18 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 762,30 Eur.;

-2015-12-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210346 įsigijo produkcijos už 859,10 Eur.;

-2015-12-31 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210546 įsigijo produkcijos už 416,24 Eur.;

-2016-01-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0210897 įsigijo produkcijos už 408,38 Eur.;

-2016-01-22 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211104 įsigijo produkcijos už 400,51 Eur.;

-2016-01-28 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0206814 įsigijo produkcijos už 802,84 Eur.;

-2016-02-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211752 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur.;

-2016-02-19 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0211977 įsigijo produkcijos už 827,64 Eur.;

-2016-04-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213459 įsigijo produkcijos už 1 221,50 Eur.;

-2016-04-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213703 įsigijo produkcijos už 808,89 Eur.;

-2016-04-14 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0213937 įsigijo produkcijos už 847,00 Eur.;

-2016-04-21 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0214177 įsigijo produkcijos už 837,32 Eur.;

-2016-05-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215076 įsigijo produkcijos už 936,54 Eur.;

-2016-05-24 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215461 įsigijo produkcijos už 901,45 Eur.;

-2016-06-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02161247 įsigijo produkcijos už 750,50 Eur.;

-2016-06-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02161269 įsigijo produkcijos už 919,00 Eur.;

-2016-06-15 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215462 įsigijo produkcijos už 822,80 Eur.;

-2016-07-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02159011 įsigijo produkcijos už 786,51 Eur.;

-2016-07-01 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 02159012 įsigijo produkcijos už 790,14 Eur.;

-2016-07-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 837,92 Eur.;

-2016-07-27 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215463 įsigijo produkcijos už 877,25 Eur.;

-2016-08-03 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215464 įsigijo produkcijos už 875,43 Eur.;

-2016-08-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215475 įsigijo produkcijos už 849,42 Eur.;

-2016-08-25 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0215478 įsigijo produkcijos už 876,65 Eur.;

-2016-09-13 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0219904 įsigijo produkcijos už 848,21 Eur.;

-2016-10-11 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0220958 įsigijo produkcijos už 82,69 Eur.;

-2016-11-09 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222003 įsigijo produkcijos už 807,91 Eur.;

-2016-11-23 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222362 įsigijo produkcijos už 871,20 Eur.;

-2016-12-08 pagal PVM sąskaitą- faktūrą BIRAL Nr. 0222865 įsigijo produkcijos už 876,04 Eur.,

įsigyto alaus bei butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 118836,39 € grynais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas;

-6 str. 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

-12 str. 1 dalies reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, bei 4 dalies reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti;

2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas;

kadangi jis pardavęs Bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavęs 165397,82 € pajamų, o būtent:

-2010m.- 10583,08 Lt (3065,07 €);

-2011m. 46309,12 Lt (13412,05 €);

-2012m. 92110,91 Lt (26677,16 €);

-2013m. 130112,32 Lt (37683,13 €);

-2014m.- 72444,27 Lt (20981,31 €);

-2015m.- 39760,35 €;

-2016m.- 23818,74 €.

šių pajamų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė ir į buhalterinę apskaitą neįtraukė Kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kurie patvirtintų grynų pinigų gavimą, gautų grynų pinigų neapskaitė Bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir Kasos knygą, bei Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie gautas pajamas.

Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

Taip pat juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai - PVM mokesčio sumokėjimo valstybei, realizavęs Bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs laikotarpiu nuo 2010-10-05 iki 2016-12-13 165397,82 € pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė Kasos pajamų orderių, neapskaitė Bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir Kasos knygą, tačiau nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal Bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, o Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkanti vyr. buhalterė V. B., nesuvokdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, esamų Bendrovės buhalterinėje apskaitoje dokumentų pagrindu:

pažeidžiant 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. reikalavimus, kad kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą;

laikotarpiu nuo 2010-07-26 iki 2017-02-28, (duomenys neskelbtini) , tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surašė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį, kuriose nurodė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM, bei jas pateikė Vilniaus AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra:

2010-11-24 į PVM deklaraciją už 2010m. spalio mėnesį neįtraukus 3974 Lt. pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 835 Lt (242 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2010-12-27 į PVM deklaraciją už 2010 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 4 772 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 002 Lt (290 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2011-08-24 į PVM deklaraciją už 2011 m. liepos mėnesį, neįtraukus 1 294 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 272 Lt (79 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-02-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 8 763 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 841 Lt (533 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2011-10-22 į PVM deklaraciją už 2011 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 15 352 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 225 Lt (934 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-03-24 į patikslintą PVM deklaraciją už 2011 m. spalio mėnesį, neįtraukus 6 414 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 347 Lt (390 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-01-15 į PVM deklaraciją už 2011 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 6 448 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 354 Lt (392 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-02-19 į PVM deklaraciją už 2012 m. sausio mėnesį, neįtraukus 3 792 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 797 Lt (231 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-03-17 į PVM deklaraciją už 2012 m. vasario mėnesį, neįtraukus 6 711 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 410 Lt (408 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-04-14 į PVM deklaraciją už 2012 m. kovo mėnesį, neįtraukus 6 310 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 325 Lt (384 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-07-30 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 3 801 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 798 Lt (231 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-07-17 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 10 008 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 102 Lt (609 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-08-24 į PVM deklaraciją už 2012 m. liepos mėnesį, neįtraukus 22 346 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 4 694 Lt (1 359 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-01-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 6 107 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 283 Lt (372 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-10-20 į PVM deklaraciją už 2012 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 7 510 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 578 Lt (457 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2012-12-21 į PVM deklaraciją už 2012 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 9 536 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 003 Lt (580 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-02-14 į PVM deklaraciją už 2013 m. sausio mėnesį, neįtraukus 8 008 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 052 Lt (305 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-03-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. vasario mėnesį, neįtraukus 5 498 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 155 Lt (335 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. kovo mėnesį, neįtraukus 12 066 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 535 Lt (734 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-12-31 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 13 154 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 763 Lt (800 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-07-20 į PVM deklaraciją už 2013 m. birželio mėnesį, neįtraukus 12 521 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 630 Lt (762 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-01-18 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. liepos mėnesį, neįtraukus 12 335 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 2 591 Lt (750 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-21 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 18 376 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 860 Lt (1 118 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-10-23 į PVM deklaraciją už 2013 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 14 825 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 114 Lt (902 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-11-16 į PVM deklaraciją už 2013 m. spalio mėnesį, neįtraukus 3778 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 794 Lt (230 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2013-12-21 į PVM deklaraciją už 2013 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 4 991 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 048 Lt (304 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-03-01 į patikslintą PVM deklaraciją už 2013 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 4 9738 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 045 Lt (303 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-02-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. sausio mėnesį, neįtraukus 2 478 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 521 Lt (151 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-03-21 į PVM deklaraciją už 2014 m. vasario mėnesį, neįtraukus 3 738 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 785 Lt (227 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 6 053 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 272 Lt (368 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-29 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 23 176 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 4 868 Lt (1 410 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-08-19 į PVM deklaraciją už 2014 m. liepos mėnesį, neįtraukus 16 481 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 3 462 Lt (1 003 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2014-12-20 į PVM deklaraciją už 2014 m. lapkričio, neįtraukus 2 754 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 579 Lt (168 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2017-01-20 į patikslintą PVM deklaraciją už 2014 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 5 187 Lt pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 090 Lt (316 € ) mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-03-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. vasario mėnesį, neįtraukus 2 226 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 468 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-04-20 į PVM deklaraciją už 2015 m. kovo mėnesį, neįtraukus 2 212 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 465 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-05-10 į PVM deklaraciją už 2015 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 2 958 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 621 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-06-25 į PVM deklaraciją už 2015 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 4 124 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 866 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-07-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. birželio mėnesį, neįtraukus 2 696 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 566 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-08-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. liepos mėnesį, neįtraukus 6 221 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 1 307 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-09-23 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 1 448 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 304 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-10-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 2 433 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 511 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-11-17 į PVM deklaraciją už 2015 m. spalio mėnesį, neįtraukus 3 130 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 656 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2015-12-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 2 723 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 572 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-01-19 į PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 2 687 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 565 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-02-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį, neįtraukus 1 532 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 322 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-03-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. vasario mėnesį, neįtraukus 1 593 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 335 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-05-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. balandžio mėnesį, neįtraukus 3 530 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 742 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-06-17 į PVM deklaraciją už 2016 m. gegužės mėnesį, neįtraukus 1 747 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 367 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-07-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. birželio mėnesį, neįtraukus 2 369 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 498 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-08-18 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį, neįtraukus 3 128 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 657 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-09-19 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį, neįtraukus 2 472 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 519 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-10-24 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį, neįtraukus 806 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 169 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-11-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį, neįtraukus 79 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 17 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2016-12-21 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį, neįtraukus 1 596 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 335 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą;

-2017-05-08 į patikslintą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį, neįtraukus 833 € pardavimo pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė 175 € mokėtino PVM į valstybės biudžetą.

Viso neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 165397,82 € apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei- 28713 € PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Tokiu būdu juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 20 straipsnio 1 dalyje 220 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-11-29).

Kaltinamasis R. Š. teismo posėdžio metu savo kaltę iš esmės pripažino, patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti tokios aplinkybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra nuo 2008 metų. Bendrovės akcininkas jis yra vienas. Bendrovės pagrindinė veikla mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais. Už buhalterinės apskaitos tvarkymą yra atsakinga V. B., jos darbo vieta - jos namai. Visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus jis pats asmeniškai nuveža buhalterei į namus, kad ji suvestų juos į apskaitą. Buhalterė pateikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis VMI ir Sodrai (tai darė jo pateiktų dokumentų pagrindu). Buhalterė taip pat turėjo prisijungimą prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės bankininkystės, atlikinėjo bankinius pavedimus. Bendrovėje paskirto kasininko nebuvo, visus grynuosius pinigus tvarkė jis ir pinigai buvo laikomi pas jį. Jis, kaip direktorius, buvo atsakingas už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymą, jis kontroliavo ir organizavo bendrovės veiklą, duodavo privalomus nurodymus darbuotojams. Pagrindiniai alkoholinių gėrimų tiekėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį pirkdavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar (duomenys neskelbtini). Alkoholinius gėrimus iš UAB "(duomenys neskelbtini)" jis užsakydavo telefonu, kalbėdamas su UAB "(duomenys neskelbtini)" darbuotojais : R. M., V. A. ir sandėlininkais, kuriems nurodydavo norimo alaus kiekį ir rūšį. Užsakymams, kurie buvo atliekami per sandėlio darbuotojus, buvo išrašomos oficialios sąskaitos faktūros. Šią, oficialiai užsakytą produkciją, į (duomenys neskelbtini), į alaus parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atveždavo patys UAB "(duomenys neskelbtini)" vežėjai. Ši produkcija buvo apskaitoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Už šią produkciją atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, pinigus jis pats perduodavo vairuotojui, atvežusiam produkciją, į rankas, surašant ir perduodant atsiskaitymo čekį. Bankinių pavedimų nebuvo. Buhalterė vesdavo oficialiai gaunamos produkcijos apskaitą, jo manymu, kompiuteryje, kuriuo naudodavosi tik ji pati savo namuose, jis prisijungimo slaptažodžio prie jos kompiuterio nežino. Kada norėjo užsakyti pilstomo alaus neoficialiai, kuris vėliau nebuvo apskaitomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje skambindavo tik A. N., UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovei, kuriai pasakydavo norimo alaus kiekį ir rūšį. A. N., priėmusi iš jo užsakymą dėl neapskaitomos produkcijos, jau toliau pati rūpinosi, kad šiai produkcijai būtų išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios nebūdavo įtraukiamos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Gauta produkciją pagal neoficialias sąskaitas faktūras buvo vežama į (duomenys neskelbtini), į alaus parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), kur minėta produkcija buvo realizuojama. Šiai neapskaitytai produkcijai, kurios užsakymai buvo atlikti per A. N., išrašytos PVM sąskaitos- faktūros nebūdavo perduodamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei V. B.. V. B. nežinojo apie tai, kad buvo atvežama produkcija, kuriai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau jos nebuvo apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Faktinis kiekis jo vežamo alaus realiai buvo įrašytas į A. N. paruoštas PVM sąskaitas faktūras. Šios faktūros išrašytos pilstomam alui iki atliktos kratos buvo jo krovininiame automobilyje Renault Trafic. Taip pat neapskaitytos PVM sąskaitos faktūros pilstomam alui kratos metu buvo rastos ir paimtos iš jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Galėjo būti ir taip, kad neapskaitytai produkcijai išrašytos PVM sąskaitos faktūros galėjo pasimesti, nes jis specialiai jų išsaugoti nesiekė, tačiau jų tyčia nenaikino. Neoficialią produkciją veždavo įvairiai - būdavo į mėnesį kartą, o būdavo, kad ir nė karto nevažiuodavo. Nebuvo nustatyto grafiko. Šią neoficialiai pristatytą produkciją jis pats iškraudavo ir pastatydavo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ši neapskaitoma produkcija- pilstomas alus, alaus parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo realizuojama oficialiai, už parduodamą produkciją buvo išduodami atsiskaitymo kvitai, analogiškai kaip ir su apskaityta produkcija. Jeigu būdavo taip, kad kvitai nebuvo išduodami, tai darydavo parduotuvėje dirbantys pardavėjai savo iniciatyva, be jo pritarimo. Visi pinigai už parduotą produkciją būdavo įnešami į kasą. Už neapskaitytą produkciją atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, kuriuos perduodavo UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriaus J. N. draugei. Kadangi apie 2010 metus pasidarė sunkesnė finansinė situacija, atsirado nuostolių, nutarė susitarti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi J. N. dėl neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje produkcijos tiekimo. Direktorius nurodė skambinti A. N. dėl užsakymo pilstomo alaus neoficialiai. Paskambinęs A. N., pasakydavo norimo alaus kiekį ir rūšį. Apie tai, kad išrašytos PVM sąskaitos faktūros nebus įtrauktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje, A. N. žinojo, nes tai yra savaime aišku. Tokią neoficialią produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis vykdavo pasiimti pats jam priklausančiu krovininiu automobiliu. Užsakytą neoficialią produkciją pats pasikraudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio adresu (duomenys neskelbtini), kur sandėlio darbuotojas jam parodydavo kur stovi jam pasikrauti reikalinga produkcija ir perduodavo jam jau išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kurių jis neperduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei V. B.. Sąskaitos faktūros buvo reikalingos tam, kad kelyje galėtų pateisinti krovinio vežimą. Faktinis kiekis vežamo alaus realiai buvo įrašytas į A. N. paruoštas PVM sąskaitas faktūras. Šių sąskaitų buvo rasta kratų metu jo minėtame krovininiame automobilyje ir paimta kratos metu gyvenamuoju adresu, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Galėjo tokios sąskaitos ir pasimesti. Atsiveždavo neapskaitytą alų tam, kad neuždaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“, padengti nuostolius, kuriuos patyrė UAB „(duomenys neskelbtini), o ne savo skoloms dengti. Tik nesutinka su kiekiais, mano kad vežimų nurodyta daugiau nei buvo. Mano, kad kaltinime nurodytos turi būti tik sąskaitos rastos pas jį. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies.

Kaltinamo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Remigijus Volikas, aptardamas kaltinime nurodytų duomenų turinį, nurodė, kad juridinis asmuo kaltės nepripažįsta, kaltinimas nesuprantamas, nesutikimo su kaltinimu argumentas ir tai, kad kaltinimas grindžiamas, kad į apskaitą neįtrauktos sąskaitos – faktūros, tačiau visa eilė sąskaitų – faktūrų neturi būtinų rekvizitų, o PVM įstatymas draudžia įtraukti į apskaitą sąskaitas – faktūras neatitinkančias įstatymo keliamų reikalavimų rekvizitams. Teigia, kad visa produkcija ir visos pajamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaitomos ir fiksuojamos kasos aparatu. Teigia, kad specialistės išvada nepagrįsta. Advokatas taip pat nurodo, jog R. Š. siekė išgelbėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip savo įmonę, tai jo asmeninis interesas, kaip fizinio asmens, todėl negalima teigti, kad jis veikė bendrovės naudai. Todėl mano, kad juridinio asmens tyčios nebuvo, o tyčia veikė tik vadovas kaip fizinis asmuo. Vadovo R. Š. supratimas, ar jis veikė įmonės naudai, ar asmeninei yra neaiškus ir subjektyvus. Teisiškai jokia nauda UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šios veiklos nebuvo gauta.

Teismo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo R. G. parodymai, iš kurių matyti tokios aplinkybės. 2014-10-28 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reg. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pareigose ir dirbo iki 2016-07-04. Į darbą priėmė bendrovės direktorius J. N. su kuriuo ir buvo aptartos darbo sąlygos bei pasirašyta darbo sutartis. Įmonės veikla- alaus ir salyklo gamyba, bei didmeninė ir mažmeninė prekyba alumi, sidru, mineraliniu vandeniu bei gira. Jo, kaip vairuotojo, tiesioginės funkcijos buvo pasikrauti bei pristatyti minėtą parduodamą produkciją užsakovams, iš užsakovų surinkti pinigus už pristatytą produkciją bei surinkti tuščią tarą. Vairuotojams buvo išduodami krovinį lydintys dokumentai, t. y. PVM sąskaitos – faktūros kurias jie turėjo pateikti produkcijos pirkėjui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo darbas prasidėdavo nuo 5-6 val. ryto ir dirbdavo iki vakaro t. y. 20-21 val., 3-5 dienas per savaitę. Dirbamų dienų skaičius priklausė nuo to kiek reikėdavo išvežti produkcijos. Darbo specifika buvo ta, kad vakare, nuo 20 val. iki 23 val., priklausomai nuo to kada grįždavo iš maršruto, kartu su sandėlininku, kuris tą dieną dirbdavo, pasikraudavo produkciją iš sandėlio pagal dokumentus, t. y. PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašydavo bendrovėje dirbusios apskaitininkės, t. y. R. M., V. A., L. T., po ko, sandėlininkai jam duodavo PVM sąskaitas faktūras, kurių būdavo kiekvieno užsakovo po 3 vnt. vienodų, t. y. vienu numeriu bei serija, iš jų du vienetus reikėdavo atiduoti užsakovui- pirkėjui, o trečiąjį egzempliorių reikėdavo parvežti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šį PVM sąskaitos faktūros egzempliorių jis privalėjo atiduoti tuo metu dirbusiai apskaitininkei. Produkciją vienu pasikrovimu veždavo keliems užsakovams, jų būdavo iki 30. Išvykstant su produkcija, be išduotų PVM sąskaitų faktūrų, jiems būdavo išduodamos ir krovinio suvestinės, kuriose buvo atspausdinti duomenys apie išvežamos produkcijos kiekį bei rūšį. Šią suvestinę turėdavo atiduoti sargui prieš išvažiuodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Nuvykęs pas užsakovą, jis, pagal užsakovo vardu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir pagal joje nurodytus duomenis atiduodavo produkciją, po ko priėmėjas viską sutikrindavo, t. y. kiekius bei rūšis, galiojimo datą ir, jei viskas gerai, pasirašydavo sąskaitoje ir vieną jos egzempliorių grąžindavo man, o likusius du egzempliorius pasilikdavo sau. Išvežiojęs visą produkciją tiekėjams po įvairius miestus ir grįžęs į sandėlį, PVM sąskaitas faktūras jis palikdavo tuo metu dirbusiai apskaitininkei, jei dar dirbdavo, nes, kaip minėjo, grįždavo vėlai. Jei apskaitininkės jau nebūdavo PVM sąskaitas faktūras padėdavo į ant jų darbo stalo esančią plastikinę dėžutę. Jei už atvežtą alų kai kurie klientai jam sumokėdavo grynaisiais pinigais ir jis pasirašydavo ant pinigų priėmimo kvito, tai kopiją kartu su gautais pinigais atveždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir padėdavo į seifą, esantį sargo darbo patalpoje prie pastarojo darbo stalo kampe. Surinktus pinigus palikdavo seife direktoriaus J. N. bei administratorės V. K. nurodymu. Visi vairuotojai turėdavo raktą nuo šio seifo. Dedant surinktus pinigus į seifą, jie nebuvo perskaičiuojami. Kiek jam žinoma, pinigus iš seifo atėjusi į darbą paimdavo kasininkė, o vėliau, jai išėjus iš darbo, buhalterė S. K.. Praėjus savaitei po jo įsidarbinimo, jam kraunantis produkciją į automobilį sandėlininkas A. K. pasakė, kad šitą alų nesumaišytų su kitu alumi, kuris buvo sudėtas ant pasikrovimo rampos, o dėl ko jo jis turėtų nesumaišyti jam paaiškins apskaitininkė R. M.. Pasikrovęs produkciją, jis nuėjo pas R. M. ir ši paaiškino, kad alų, kuris buvo sudėtas atskirai ir jo turėtų nesumaišyti, turi pristatyti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią V(duomenys neskelbtini), o iškrovęs šį alų (šiam atskirai sudėtam alaus kiekiui) PVM sąskaitos faktūros jiems nepalikti, o ją (visus tris egzempliorius) parvežti jai arba tiesiog suplėšyti. Tokiu būdu, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vežė alų su dviem skirtingomis PVM sąskaitomis faktūromis su dviem skirtingais numeriais, kiekvienos po 3 egzempliorius (viso 6). Pagal vienu numeriu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, atidavęs prekes, atidavė du vienetus PVM sąskaitų faktūrų minėtos bendrovės direktoriui R. Š. ir vieną egzempliorių paėmė sau, o pagal kitą PVM sąskaitą faktūrą - atvežtas prekes tiesiog atidavė ir sąskaitų nepaliko, net nerodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovo) direktoriui. Tokiu būdu, veždamas tokią produkcijos dalį, PVM sąskaitą faktūrą tiesiog suplėšydavo ar parveždavo ir atiduodavo apskaitininkėms. Jam buvo keista, kodėl reikia taip daryti, kadangi apskaitininkės galėdavo išrašyti vieną sąskaitą faktūrą, kaip tą darė anksčiau, tačiau, kadangi jis tik vairuotojas, nesigilino į tai, nes tai nebuvo jo darbas. Kiekvieną kartą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š., priėmęs produkciją – alų su išrašytomis dviem PVM sąskaitom faktūrom visai alaus produkcijai, pasakydavo jam, kad viskas gerai, nors visos produkcijos– alaus realus kiekis neatitikdavo dokumentuose (PVM sąskaitoje faktūroje), nes jam, kaip minėjo, palikdavo tik vieną PVM sąskaitą faktūrą. Toks produkcijos – alaus perdavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui tiko, t.y. jis jo niekada neprašydavo dokumentų (PVM sąskaitos) kitai atvežtos produkcijos daliai. Padirbęs apie mėnesį laiko, t. y. maždaug 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tikslios datos nepamena, ir pasikalbėjęs su kitais darbuotojais, šiuo metu jų įvardinti tiksliai negali, sužinojo, kad tokiais atvejais yra vežamas nepajamuotas, kaip jie vadino „juodas“ alus. Atsimena, kad 2014 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais buvo pora atvejų kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. atvežus „juodą“ alaus kiekį padavė jam grynuosius pinigus, įdėtus į užklijuotą voką, ant kurio buvo užrašyta suma, kiek pamena, ant vieno voko buvo - 7000 Lt., o kitą kartą ant kito voko -10 000 Lt. Kad voke buvo pinigai žinojo, nes tai jam pasakė direktorius N.. Minėtais atvejais, vokus su pinigais, grįžus į (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną nuvežė direktoriui J. N. į namus, (duomenys neskelbtini) g., tikslaus adreso nežino ir atidavė juos asmeniškai direktoriui J. N.. Apie tai, kad atveš voką su pinigais direktorius jau žinojo, nes jam skambino ir klausė kada būsiu bei liepė iškart atvažiuoti pas jį neužvažiuojant į įmonę. Jis sąžiningai vykdė direktoriaus nurodymus. Nuo 2015 m. kovo- balandžio mėnesio po nuolatinių direktoriaus J. N. pasisakymų susirinkimų metu, apie tai, jog privaloma vykdyti visus jo nurodymus, nes kitu atveju būsime atleisti iš darbo bei apkaltinti produkcijos vagyste, jis pradėjo saugoti vežamo „juodo“ alaus PVM sąskaitas faktūras, kurias apskaitininkės nurodymu turėdavo suplėšyti, nes manė, kad tokiu būdu galės apsaugoti save nuo kažkokių direktoriaus kaltinimų. Jis negali nurodyti „juodo“ alaus kiekių, kokio alaus bei už kokią sumą nuvežė klientams, tačiau tokios produkcijos vežimas dažniausiai būdavo ketvirtadieniais į (duomenys neskelbtini) esančią bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. nuo 30 iki 50 statinių, talpos po 50 litrų. Buvo nusistovėjusi tokia tvarka: jam pristačius produkciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. grąžindavo tuščią tarą - statines, o jis, tuo metu dirbančios apskaitininkės nurodymu, turėdavo paskambinti jai ir pranešti apie paimtos tuščios taros kiekį. Kiek žino, apskaitininkės šį kiekį įrašydavo į atskirą sąsiuvinį, kuriame žymėdavosi „juodo“ alaus grąžintą tuščios taros kiekį, o taip pat joms buvo tai aktualu dėl to, jog jos turėdavo „suvesti galus“ dėl „juodo“ alaus kiekio, t. y. kiek jis supranta- jos pagal jo pasakytą statinių skaičių, nurodydavo sandėlininkui ištaisyti kompiuterinėje programoje – pajamuoto alaus kiekį, o taip pat „nelegalios“ PVM sąskaitos faktūros, t. y. tos, kurią jam būdavo liepta suplėšyti, serija bei numeriu išrašydavo jau „legalią“ PVM sąskaitą faktūrą su realiai išvežamu produkcijos kiekiu bei gavėju. Tokia situacija kartodavosi kartą į savaitę ir dažniausiai „juodą“ alų jis veždavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau kartais veždavo ir į kitas įmones. Į jo paminėtas bendroves bei įmones, „juodo“ alaus produkcija buvo pristatoma aukščiau jo minėta tvarka, t. y. su dviem skirtingomis PVM sąskaitomis faktūromis, viena oficialia, kita- ne. Nuo 2015m. vasaros jis su kitu vairuotoju V. J. gamybos meistrei A. N. bei direktoriui J. N. išreiškė nepasitenkinimą, kad turi krauti sunkias statines „juodo“ alaus, o už tai negauna jokio priedo prie atlygio, už, kaip jis suprato, papildomą darbą, kadangi turėdavo sukrauti ir iškrauti dokumentuose nurodytą alaus kiekį ir „juodo“ alaus kiekį. Jiems buvo pasakyta nesiskųsti ir nesigilinti į tai, o džiaugtis, kad turi darbą. Po šių pasisakymų, direktorius tapo atsargesnis ir alus buvo išduodamas užsakovui tiesiogiai iš „gamybos“ (ne iš sandėlio) be jokių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) ir tiesiog pasakoma vairuotojams, kad šį alų reikia pristatyti R. Š., ką jie ir darydavo bijodami netekti darbo. Kodėl vežamas visas kiekis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintos produkcijos be dokumentų jis pas nieką neklausė, dėl aukščiau minėtos priežasties. Nuo 2016 m. kovo mėnesio saugumo sumetimais direktorius J. N. jiems, vairuotojams, nebeduodavo vežti „juodo“ alaus. Kiek jam žinoma, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. pats atvažiuodavo pasiimti alaus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tai darydavo vėlyvą vakarą nedirbant sandėliui, kad niekas apie tai nežinotų. R. Š. alų išduodavo asmeniškai pats direktorius J. N. arba A. N., o sargas V. T. padėdavo pakrauti, tai žino iš pastarojo pasakojimų. Kiek jam žinoma, krauti neapskaitytą produkciją padėjo ir kitas sargas S., jo vardo nežino. Nuo 2016 m. birželio mėnesio direktorius J. N. dėl jo nepasitenkinimo dėl „juodo“ alaus gabenimo, nebeduodavo jam darbo, t. y. sumažino jo maršrutus, dėl ko buvo sumažintas ir darbo užmokestis jam. Dėl šios priežasties jis nusprendė savo noru išeiti iš darbo ir 2016-07-04 parašė prašymą išeiti iš darbo. Surinkęs visus reikiamus parašus atsiskaitymo lape jis išėjo, o vėliau sužinojo, jog buvo atleistas iš darbo už pravaikštas. Jis, pasitaręs su A. K. ir V. J. dėl tokių įtartinų direktoriaus J. N. veiksmų, nusprendė kreiptis į Mokesčių inspekciją dėl ko 2016-05-06 Panevėžio mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), pateikė savo turėtas PVM sąskaitas faktūras (kiekvienos po 3 egzempliorius), kurias direktoriaus bei apskaitininkių nurodymu jam buvo liepta suplėšyti, o taip pat pateikė ir dalį PVM sąskaitų faktūrų, kurias jam davė sandėlininkas A. K.. A. K. pateiktos PVM sąskaitos faktūros sudėtos po dvi, t. y. pirminė PVM sąskaita faktūra, kurią reikėjo sunaikinti ir prie jos prisegta jau „oficiali“- naujai išrašyta PVM sąskaita faktūra. Jokio papildomo atlygio, už „juodo“ alaus vežiojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms ir bendrovėms, jis niekada negavo, jam buvo mokamas tik oficialus darbo užmokestis mokant jį į jo banko sąskaitą ( tomas 1, b. l. 50-65).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti tokios aplinkybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Bendrovė įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. N.. Bendrovė užsiima alaus gamyba bei pardavimu. Jo darbo laikotarpiu buhalterės buvo dvi. Dirbdamas vairuotoju vežiojo įvairios rūšies alų į įvairius Lietuvos miestus. Alų pristatė į įvairius prekybos centrus, parduotuves, alaus barus ir kavines. Praėjus kokiems 3 mėnesiams po to, kai įsidarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininkės V. A. ir R., ėmė jam sakyti, kad nuvežus produkciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), jis paliktų ten produkciją ir visus išrašytus PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius. Apskaitininkės sakydavo, kad jis nei vieno egzemplioriaus sau nepasiliktų, o jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas neimtų PVM sąskaitų faktūrų, tai liepdavo sunaikinti pačiam. Iš pradžių jis taip ir darė, tačiau praėjus kuriam laikui kiti vairuotojai, kurie, tiksliai įvardinti negali, nes neatsimena, ėmė sakyti, kad apsidraudimui pasiliktų nors vieną egzempliorių PVM sąskaitų faktūrų. Iš vairuotojų kalbų suprato, kad būtent į šitą tašką - UAB „(duomenys neskelbtini)“ „eina juodas alus“. Kaip vėliau suprato, ketvirtadieniais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vežamas „juodas“ alus, t.y. be sąskaitų, o penktadieniais, kaip priklauso- su išrašytomis tikromis PVM sąskaitomis-faktūromis, ant kurių pasirašydavo, bei vieną egzempliorių atiduodavo jam. Pasirašytą PVM sąskaitos - faktūros egzempliorių jis atveždavo ir atiduodavo apskaitininkėms. Atvykus į darbą produkciją jam išduodavo sandėlininkai, t.y. A. K. ir G., kuro pavardės nežino. Prieš paimant „juodą alų“ sandėlininkai jam pabrėždavo, kad būtent tas alus yra skirtas „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jis jo nesumaišytų. Kaip suprato, tiek vienas, tiek kitas sandėlininkas žinojo, kad ketvirtadieniais į UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vežiojamas "juodas alus", kadangi ne kartą yra girdėjęs juos pačius kalbant, kai supykdavo ant direktoriaus, kad algas moka mažas, o dar turi papildomai skirti laiko, kad suruoštų (duomenys neskelbtini) "juoda alų". Sandėlininkai konkrečiai neįvardindavo, kad tai "juodas alus", bet iš viso to galima buvo suprasti, kad jie tai pat žinojo, kas čia vyksta ir vykdo direktoriaus reikalavimus. Ne vieną kartą atvežus alaus produkciją į UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos savininkas R., kurio pavardės nežino, net jam matant suplėšė paduotas PVM sąskaitas faktūras, o nuvežus penktadieniais jis tvarkingai pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras ir vieną egzempliorių, kaip priklauso, grąžindavo jam. Norėdamas apsidrausti ir kitų vairuotojų patarimu, veždamas produkciją ketvirtadieniais, ėmė niekam nežinant pasilikinėti sau vieną PVM sąskaitos faktūros egzempliorių, kurį turėdavo suplėšyti. Jam vežant "juodą alų", visada būdavo išrašomos ir paduodamos PVM sąskaitos faktūros, tačiau, kiek suprato, tai buvo daroma tik tam, kad turėtų įrodančių dokumentų dėl krovinio gabenimo. Jis 2015 m. rudenį, tiksliai neatsimena kada, atsisakė vežti juodą alų. Apie tai, kad atsisako vežti juodą alų jis pasakė UAB "(duomenys neskelbtini)" direktoriui J. N. ir apskaitininkei V. A., į ką jie apsimetant pasakė, kad jie nieko nežino. Vežant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytą alaus produkciją, jos kiekis buvo įvairus, jis priklausydavo ir nuo sezono. Ketvirtadieniais, kai buvo vežamas "juodas alus" UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatomas 1-2 tonos produkcijos, o penktadieniais dažniausiai būdavo nuo 300 kilogramų iki 400 kilogramų. Beveik kiekvieną kartą, nuvežus į UAB „(duomenys neskelbtini)“" alų, jos direktorius R. jam atiduodavo dalį tuščių statinių. Paėmęs statines jis turėdavo paskambinti apskaitininkėms ir pasakyti kiek tuščių statinių pasiėmė iš R.. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis asmeniškai be sąskaitų pristatė alų nemažiau 20 kartų. Turėjo išsisaugojęs po vieną egzempliorių apie 15 PVM sąskaitų faktūrų, kurios greičiausiai nebuvo įtrauktos į apskaitą, tačiau jas atidavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. G., kadangi jis paprašė. G. paaiškino, kad PVM sąskaitos faktūros jam reikalingos tam, kad nori kreiptis į mokesčių inspekciją ir pranešti apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtą veiklą, nes buvo susipykęs su bendrovės direktoriumi. Šiuo metu jis neturi nei vienos PVM sąskaitos faktūros. Už tai, kad vežiojo „juodą alų“ , jokio atlygio negavo, vežiojo jį todėl, kad bijojo netekti darbo (1 tomas, b. l. 69-71).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Į jo pareigas įeina produkcijos pasikrovimas, išvežimas pagal klientus, pinigų iš klientų surinkimas, tuščios taros surinkimas, kt. Bendrovė yra adresu (duomenys neskelbtini)., direktorius ir savininkas yra J. N.. 2015 metų rugpjūčio pradžioje, pradėjo jį daugiau siųsti į (duomenys neskelbtini) mieste ir rajone esančius prekybinius taškus. Prieš vykstant bet kuriai mašinai į reisą apskaitininkės pagal gautus per vadybininkus iš taškų užsakymus, parengia ir atspausdina PVM sąskaitas faktūras (3 egz.) ir "akcizą", 1 l., kurį jie paliekame taškuose. Be to, apskaitininkė atspausdina suvestinę pagal kurią sandėlininkas surenka produkciją, o jie ją pasikrauna. Vieną suvestinės egzempliorių duoda jiems, o jie, išvažiuodami pro vartus jį atiduoda sargui, kuris sutikrina ar pasikrautas kiekis atitinka suvestinėse esančiam kiekiui. Nuvykę į taškus, pagal turimas PVM sąskaitas faktūras atkrauna jose esančius kiekius produkcijos. Jiems grąžinamas pirmas egzempliorius (pasirašytas) ir atžymėta grąžinama tara. Jei klientas moka pinigus, jie išrašo kasos pajamų orderį, kurio antrą egzempliorių palieka klientui, savąjį su pinigais parveža. Išvežiojęs visą produkciją tiekėjams po įvairius miestus ir grįžęs į sandėlį, PVM sąskaitas faktūras jis palikdavo tuo metu dirbusiai apskaitininkei, t. y. V. A., J. V., R. ar L. T., jei dar dirbdavo, nes grįždavo vėlai. Jei apskaitininkės jau nebūdavo PVM sąskaitas faktūras padėdavo į ant jų darbo stalo esančią plastikinę dėžutę. Gal kokius tris kartus keistai į vieną tašką buvo apskaitininkių (nėra tikras ar vienos ar kelių) išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros, sandėlininkas A. K. atkrovė produkciją pagal jas, ar buvo suvestinės atspausdintos neprisimena, tiksliau ar jos buvo papildytos, neprisimena. Taip teigia dėl to, kad kartais pasikrovus, vadybininkas pranešdavo, kad turi paimti papildomą užsakymą, kuriam atskirai jau suvestinė nebuvo spausdinama. Šiuos, jo įvardintus tris kartus jis, pasikrovęs produkciją, ją pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), o iškrovęs šį alų tvarkingai surinko pasirašytus dokumentus, t.y. PVM sąskaitas faktūras (ar kvitai su pinigais buvo tuos kartus, nepamena) ir parvežė atgal ir pateikė vienai iš apskaitininkių. Jam buvo keisti tie trys kartai, kodėl dvi PVM sąskaitos faktūros, nes apskaitininkės galėdavo išrašyti vieną sąskaitą faktūrą, kaip tą darė ne kartą, tačiau pamanė gal papildomas užsakymas atėjo ir tiek. Jis tik vairuotojas, nesigilino į tai, nes jo darbas buvo išvežioti prekes. Niekada jokių pinigų voke nėra parvežęs. Mano, kad juo gal tiek nepasitikėjo. Į jokią kitą įmonę nėra buvę tokio atvejo, kad būtų išrašomos tokiems didesniems kiekiams produkcijos dvi PVM sąskaitos- faktūros. Kad buvo įrašoma tuščia tara, keli buteliai ar statinė, pasitaikydavo, bet, kad penkios bačkos, tai tikra nepasitaikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. Š. pažįsta tik kaip klientą, nors jam yra žinoma, kad jis anksčiau dirbo UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininku. R. Š. kartais ir pats atvykdavo baltu RENO autobusiuku pasiimti alaus pas juos, yra jį matęs, bet nesigilino į tai ir nekreipė dėmesio. Tarp vairuotojų pakalbėdavo, kad egzistuoja "juodas" alus, nes įtarė, kad jis gali būti neapskaitytas bendrovės buhalterijoje. (1 tomas, b.l. 77-79)

Kiti apklausti liudytojai D. K., M. K., V. T., E. S., G. K. taip pat patvirtino, kad žinojo, jog ne visas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo tiekiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo oficialiai pajamuojamas.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti tokios aplinkybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal individualios veikos pažymą tvarko nuo 2009 metų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą laiką veikė kaip specializuota (duomenys neskelbtini) pardavimo parduotuvė, (duomenys neskelbtini). Parduotuvė visą parą prekiavo alkoholiniais gėrimais, pagrinde alumi, alaus pardavimai siekia apie 90 proc., pagrinde (duomenys neskelbtini) alumi, kurio tiekėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be direktoriaus R. Š. bendrovėje įdarbinti pardavėjai - du dirba pagal valandinį atlyginimą, trys pardavėjos skirstosi kas dieną, kas naktį. Viena pardavėja, vardu R. (pavardės neatsimena) dirba tik naktimis, antra, vardu I. (pavardės neatsimena) dirba pusę etato (iš ryto), trečia, vardu taip pat R. (pavardės neatsimena) dirba pilnu etatu darbo dienomis. Direktorius R. Š. taip pat prekiauja, dirba įvairiai, ir dieną, ir naktį. Ji pati parduotuvėje nebūna, bet, nuvykusi nusipirkti alaus, jį matė prekiaujant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus apskaitai tvarkyti visą laiką į namus jai atveždavo direktorius R. Š.. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apkaitą tvarko namuose, turi nuosavą kompiuterį, pati pirko buhalterinę programą „(duomenys neskelbtini)“. Toks buvo jų susitarimas. Jis surenka dokumentus ir kartą per mėnesį atveža jai į namus. Direktorius R. Š. atveža pirkimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras), kasos žurnalą, kuriame klijuojamos kasos aparato dienos pardavimų ataskaitos, pinigų priėmimo kvitai. Pirkimo dokumentus, kasos žurnalą, pinigų priėmimo kvitus pasirašydavo tik direktorius. Nematė, kad dokumentuose pasirašytų pardavėjai. Direktorius darė pirkimus, inkasavo grynuosius pinigus, grynieji pinigai buvo direktoriaus atsakomybėje. R. Š. organizuoja, kontroliuoja bendrovės veiklą, duoda nurodymus darbuotojams, t.y. jis žino kokio produkto, kiek reikia, prižiūri darbuotojus, daro užsakymus. Pardavimai pagrinde vyko grynais pinigais, parduotuvėje buvo galimybė atsiskaityti banko kortele, bet pagrinde klientai atsiskaitydavo grynais pinigais. Ji, direktoriaus R. Š. atvežtus pirminius dokumentus, veda į „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę programą, veda pirkimo pardavimo registrus, mėnesio laikotarpio atsispausdina ir prideda prie pirminių. Teikia ataskaitas Sodrai, VMI, derina skolas su tiekėjais, t.y. sutikrina skaičius, jei kas nesutampa skambina, aiškinasi, prašo, kad atsiųstų apyvartas. Gale metų sudaro finansinę atskaitomybę, ją parodo direktoriui, tada teikia VMI. 2015 metus bendrovė baigė nuostolingai. Direktorius sakydavo, kad krenta pardavimai. Už UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos iš UAB "(duomenys neskelbtini)" užsakymus atsakingas direktorius R. Š., jis darė užsakymus, bet kaip, ji nežino. Gautus iš jo užsakymo dokumentus - PVM sąskaitas faktūras susivesdavo ji. Krovinio gabenimo važtaraščių ji nematė, direktorius jų nepristatydavo. Kiekvienoje sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas gautas alaus kiekis, nurodyta alaus galiojimo data, mokėtina suma. Alaus (alkoholio) produkcijos apskaitą tvarkė suvedusi skaičius pagal dokumentus, t.y. kiek gauta, kiek sunaudota, kiek laikoma sandėlyje (likučiai). Sąskaitas susivesdavo iš karto, gavus, o prekių likučius- metų pabaigoje. Duomenis į apskaitos programą suveda tik pagal faktinius dokumentų skaičius. Niekada nėra gavusi iš direktoriaus R. Š. prašymo įvesti dokumentais neparemtus alkoholio kiekius. Tokiu principu ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė visą laiką, t.y. nuo 2009 metų iki dabar. Su UAB "(duomenys neskelbtini)" buhaltere elektroniniu paštu bendravo dėl skolų suderinimo. Kiek pamena, su UAB "(duomenys neskelbtini)" nesutapo kiekių grąžinimai, kokie konkrečiai kiekiai nesutapo negali atsiminti, jie neturėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito, tai buvo ne vienas kartas dėl nesutapimo. 2016 metų vasario viduryje sugedo jos „(duomenys neskelbtini)“ programa, buvo virusas, kompiuterį atidavė taisyti, pataisytą gavo 2016 m. gegužės-birželio mėn. Programą tvarkant, atstatė visą buhalterinę „(duomenys neskelbtini)“ programą, kartu buvo atstatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita. Po programos atstatymo tikrinosi 2016 metų likučius, jie sutapo su dokumentiniais likučiais. Tuo metu, kol tvarkė programą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimus, pardavimus vedė rankiniu būdu Exelinėje lentelėje, tačiau skolų nevedė. Gavusi atstatytą programą, visus dokumentus susivedė į „(duomenys neskelbtini)“ programą. Užsakomų alaus kiekių ji nesižymėjo, matydavo tik realiai gautą kiekį. Dėl kiekių svyravimo nieko pasakyti negali, nebuvo taip, kad vieną mėnesį žymiai daugiau ar mažiau nei praeitą, neanalizavo kiekių ir pardavimų. Kas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatydavo užsakytą produkciją nežino, supranta, kad pats UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo transportu, kaip dažnai vežė negali pasakyti, reikia žiūrėti dokumentuose. Atsiskaitymai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyko pagal pinigų priėmimo kvitus, už alų atsiskaitydavo dalimis, grynais pinigais. Mano, kad direktorius R. Š. priimdavo atgabentą produkciją, sumokėdavo tam vairuotojui, kuris atvežė alų grynais pinigais. Ji negali pasakyti ar visas atgabentos UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos kiekis buvo nurodomas apskaitos dokumentuose (sąskaitose faktūrose, krovinio važtaraščiuose), ne jos funkcija sutikrinti realiai gautus alaus kiekius su įrašytais dokumentuose. Ji vienintelė vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, kitų žmonių ar įmonių nebuvo. Dėl visų apmokėjimų grynais pinigais už produkciją, ji mano, buvo išrašyti pinigų priėmimo kvitai, nes kitaip nesutaptų skolų inventorizacija. Kasininko funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko direktorius R. Š.. Direktorius, kaip atskaitingas asmuo naudojo bendrovės lėšas prekių užpirkimui, t.y. cigaretės, alkoholis, čipsai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga R. Š. kaip atskaitingam asmeniui. Ji ruošė ir teikė deklaracijas VMI, rengė ir teikė mėnesines GPM, PVM deklaracijas, deklaracijas Sodrai. Pasakydavo direktoriui kokias sumas mokesčiams reikia sumokėti. Ji pagal direktoriaus įgaliojimą turi prisijungimo generatorių prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbanko sąskaitos, atlieka mokėjimus Sodrai, vienai darbuotojai- pardavėjai R. perveda darbo užmokestį į sąskaitą, atlieka einamuosius mokėjimus už paslaugas TELE-2, už nuomą. Bankinių mokėjimų prekių tiekėjams bendrovė nedaro. Kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai darbo užmokestį gauna grynais pinigais. Grynais pinigais atlyginimą darbuotojams moka direktorius R. Š., mokamas minimalus darbo užmokestis, plius naktiniai, šventinės dienos. Su ja R. Š. atsiskaito grynais pinigais kartą per metus, sumokant nuo 100 iki 150 eurų. Atlygis nedidelis, bet R. Š. padaro jai nuolaidų už perkamą alkoholį jo parduotuvėje, padėjo kai jai reikėjo pagalbos kraustantis. Ji nematė, negirdėjo, kad R. Š. darbuotojams mokėtų neoficialių atlyginimą (vokeliuose). (8 tomas, b. l. 70-72 )

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba pardavėjos pareigose, direktorius yra R. Š.. Ji dirba septynias dienas, po to septynios laisvos. Ji dirba pagal darbo sutartį, gauna oficialų darbo užmokestį bei priedą švenčių metu, darbo užmokestį gauna du kartus per mėnesį grynais pinigais į rankas. Jį moka direktorius, ji niekur nepasirašo už gaunamą pinigų sumą. Dirba su kasos aparatu. Darbą pradeda 10.00 val., pasitikslina kasoje esantį pinigų likutį, o baigdama darbą, pinigų likutį patikrina „X ataskaita“, o po to išmuša „Z ataskaitą“. Kvitus šių ataskaitų į kasos operacijų žurnalą suklijuoja pats R. Š.. Ji vykdo prekių užsakymus dalinai, t. y. surašo ant lapo kokių prekių ir kokio kiekio reikia. Pristačius prekes, ji sutikrina PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes su realiai atvežtomis prekėmis, bet PVM sąskaitų faktūrų ji nepasirašinėja. Jas pasirašo R. Š. ir bendrovės buhalterė V., pavardės neprisimena. Kadangi direktorius pats dirba parduotuvėje- bare, tai pinigus iš kasos jis išsiima kada nori. Apyvarta per dieną siekia 100 eurų, savaitgaliais ir šventinėmis dienomis didesnė. Ji dirba tik naktį, todėl nežino kas dieną pristato alų. Apie „(duomenys neskelbtini)“ ji visiškai nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. Jos darbo metu parduotuvėje- bare lankosi vienintelis darbuotojas – R. Š., nes ji dirba naktį. Kur yra buhalterės V. darbo vieta, ji nežino. R. Š. „(duomenys neskelbtini)“ prekiauja dieną. (8 tomas, b. l. 102-104 )

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. A. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau Bendrovė) ji pradėjo dirbti nuo 2006 metų pavasario (tikslios datos neprisimena) pardavėjos pareigose firminėje parduotuvėje, vėliau tapo užsakymų priėmėja (nuo kada tiksliai neprisimena), o 2007 metais tapo apskaitininke. Nuo 2014-08-01 iki 2015-09-01 turėjo nedarbingumą dėl ligos, ją vaduoti buvo priimta L. T., kuri turėjo dirbti su savo prisijungimu prie programos, bet jos prisijungimas visada buvo ant stalo, todėl bet kuri apskaitininkė galėjo juo prisijungti prie programos. Ji, kaip apskaitininkė, priiminėjo užsakymus gaminamai produkcijai, išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras, išrašydavo akcizo apskaičiavimo dokumentus (skaičiuodavo akcizą), paruošdavo PVM sąskaitų-faktūrų suvestines pagal išgabenamos produkcijos kiekį, akcizo deklaracijas pateikdavo VMI, vedė sugrąžinamos taros apskaitą ir taip pat vykdė bendrovės direktoriaus J. N. ir gamybos vadovės A. N., buhalterės S. K. ir vyr. buhalterės R. Ž. nurodymus. Tikslios datos nepamena, bet galimai 2010 metais, jai direktorius J. N. nurodė, kad reikia pardavinėti neapskaitytą alų. Aplinkybių prie kurių nurodė, tiksliai neprisimena, o ir visą laiką tai stengėsi pamiršti, nes tai nėra malonu. Ar buvo su juo kartu gamybos meistrė (vadovė) A. N., tiksliai neprisimena dabar, praėjus tiek laiko, bet jei praeitos apklausos metu nurodė, kad buvo, tai gal tada tiksliau atsiminė. Iš pradžių ji nežinojo kaip tai daryti techniškai, tai jai parodė vyr. buhalterė P., kuri jau yra mirusi. Tokiu būdu užsakovui, pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išvežamas konkretus, gamybos vadovės A. N. (ji nurodydavo sandėlininkui, o šis jai) nurodytas alaus kiekis ir šiam alaus kiekiui ji išrašydavo PVM sąskaitą-faktūrą nurodant realų išvežamą produkcijos- alaus kiekį, kainą, bendrą sumą, kuri buvo reikalinga vairuotojui kelyje, jeigu kartais kas nors sustabdytų ir patikrintų. Kitą PVM sąskaitą-faktūrą, dažniausiai tuo pačiu numeriu ir serija, tam pačiam pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo mažesniam kiekiui alaus ir mažesnei pinigų sumai, pagal realų t. y. parduodamos apskaitytos produkcijos kiekį. Gamybos vadovės A. N. nurodymas, pasireikšdavo paprastu sandėlininkui paduotu lapeliu ant kurio buvo užrašytas alaus rūšis ir kiekis. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką, iš paduoto lapelio jis suprasdavo, kad A. N. nurodydavo, jog turės šiam kiekiui jis užsipajamuoti produkciją sandėlyje, po ko, jai buvo paduodamas šis lapelis, tik su prierašais apie produkcijos pagaminimo datas, jos jai buvo reikalingos, kad jas nurodytų išrašomose sąskaitose. Produkcijai sėkmingai pasiekus UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji turėjo sąskaitą, išrašytą jai, užkelti, t.y. turėjo tos pačios PVM sąskaitos-faktūros pagrindu, nurodant tą pačią sąskaitos seriją ir numerį, atspausdinti naujas PVM sąskaitas-faktūras, jose nurodydama daug mažesnį parduodamos produkcijos – alaus kiekį arba nurodyti visai kitą gavėją- kitą juridinį asmenį su jo užsakytu produkcijos kiekiu. Minėtas PVM sąskaitas-faktūras ji išrašydavo ir jas pakeisdavo savo darbo vietoje esančiame darbo kompiuteryje t. y. programoje „(duomenys neskelbtini)“, prie minėtos programos ji prisijungdavo, kaip minėjo, su savo slaptažodžiu, atsidarius PVM sąskaitą-faktūrą, kuri būdavo jau išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, konkrečioje sąskaitoje ji pakeisdavo tik išvežtos produkcijos kiekį ir pakoreguodavo pinigų sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžintos ir pasirašytos pirminės sąskaitos būdavo paprasčiausiai sunaikinamos suplėšant ir išmetant. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodant nepajamuotą alų, ji išrašytą sąskaitą- faktūrą paduodavo vairuotojui, kuris turėjo vežti alų, bei sėkmingai nuvežus ir atidavus, liepdavo nepalikti PVM sąskaitos faktūros, o grąžinti ją jai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas R. Š. (jį pažinojo, nes jis anksčiau dirbo vadybininku Bendrovėje) žinojo apie gaunamą neapskaitytos produkcijos kiekį, todėl jis PVM sąskaitų-faktūrų nereikalavo. Vairuotojui gražinus PVM sąskaitą – faktūrą ji ją suplėšydavo, bet pasitaikydavo atvejų, kad vairuotojai negrąžindavo jai PVM sąskaitos faktūros, o paklausus kur PVM sąskaita-faktūra, atsakydavo, kad patys ją sunaikino. Būdavo, kad sugadintas ar šiaip grąžintas, bet ne „juodas“ sąskaitas davė „prakuroms“ vairuotojui B., jei gerai prisimena pavardę. Prie Bendrovės buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“, be jos, galėdavo pasijungti, matyti dokumentus ir juos taisyti direktorius J. N., buhalterė S. K., vyr. buhalterė R. Ž. (anksčiau P.), gamybos vadovė A. N., sandėlininkai, todėl ir jie turbūt jos vardu galėjo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, bet to teigti negali. Ji dirbdavo su sandėlininku G. K. (vaduodama M., dirbo su sandėlininku A. K.) kuris taip pat galėdavo prisijungti prie „(duomenys neskelbtini)“ programos, tačiau ji su juo naudodavosi vienu prisijungimo slaptažodžiu ir vienu kompiuteriu. Daugeliui įmonių būdavo parduodamas alus ir viena iš jų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su jos žinia neapskaitytas alus buvo parduodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitoms įmonėms, kurias nurodydavo sandėlininkas. Jai pakoregavus prieš tai išrašytą PVM sąskaitą- faktūrą, tuo metu dirbantis sandėlininkas, ištaisydavo sandėlio pajamavimo duomenis. Sandėlyje esančios produkcijos koregavimus (kokiuose tiksliai dokumentuose ji nežino) sandėlininkas atlikdavo tame pačiame kompiuteryje, kuriame ji išrašydavau PVM sąskaitas-faktūras, kadangi, kaip minėjo, jie naudojosi tuo pačiu kompiuteriu. Sandėlyje esančios produkcijos koregavimas buvo daromas toje pačioje apskaitos programoje „(duomenys neskelbtini)“. Kitoje pamainoje dirbantys apskaitininkė R. M. ir sandėlininkas A. K. Bendrovei parduodant nepajamuotą alų, atlikdavo tuos pačius veiksmus, t. y. koreguodavo PVM sąskaitas- faktūras ir pajamavimo dokumentus. Gali pasakyti, kad vieną kartą t. y. 2016 metais, gali būti vasarą (tikslios datos neprisimena) girdėjo R. Š. balsą, suprato, kad jis buvo atvykęs į Bendrovę, po to sužinojo, kad jis atvyko pasikrauti į savo automobilį nepajamuoto alaus. Pati minėtame procese nedalyvavo, tik girdėjo iš kalbų, kad jis atvažiuoja pats pasiimti nepajamuoto alaus, tačiau visą tai jis derino su gamybos vadove A. N.. Nustatyta tvarka, priimant užsakymus, ji, kartu su apskaitininkėmis R. M. ir J. V. telefonu skambindavo pagal sudarytą sąrašą klientams ir klausdavo apie produkcijos poreikį, dalį užsakymų pateikdavo jiems ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkai. Užsakymai būdavo sudiktuojami telefonu, o jos juos užsirašydavo į užsakymo lapus pagal maršrutą. Pagamintą produkciją buhalterinės programos „(duomenys neskelbtini)“ pagalba, užpajamuodavo sandėlininkai, suderindami su gamybos vadove A. N.. Pagal užsakymo lapus, užpajamuotą produkciją klientams pateikdavo išrašydamos PVM sąskaitas-faktūras ir padarydavo maršruto suvestines, kuriose atsispindėjo alaus kiekis bei rūšis, kurias atiduodavome sandėlininkui prekėms atrinkti. Ar visa pagaminta produkcija pristatyta į sandėlį būdavo apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje (registruose) ji nežino, tai gali žinoti ir pasakyti gamybos vadovė A. N. bei sandėlininkas. Gali pasakyti, kad atsiskaitymai už pateiktą Bendrovės produkciją vykdavo pavedimais per banką ir grynaisiais pinigais, kuriuos kiek žino, surinkdavo vadybininkai ir vairuotojai. Konkrečiai kaip atsiskaitydavo kiekvienas klientas nežino, galimas variantas, kad dalį pinigų sumokėdavo pavedimu, dalį grynaisiais pinigais. Kaip atsiskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės, į kurias buvo tiekiamas neapskaitytas alus, kokia kaina buvo šio alaus, ji nežinau. Kas konkrečiai vedė visos Bendrovės neapskaitytos produkcijos apskaitą, nežino. Taip pat nežino ar už parduotą produkciją visi gauti grynieji pinigai buvo įnešami į kasą ir kaip tai daroma. Asmeninės naudos, susijusios su neapskaitytos produkcijos tiekimu, neturėjo, dirbo ir darė tai, kas liepiama, nes bijojo prarasti darbą. Bijojo, kad neras kito darbo, atsižvelgiant į jos amžių. (3 tomas, b.l.19-21, 32 )

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti, kad 2007-05-21 pradėjo dirbti Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau Bendrovė) sandėlininko pareigose ir dirbo iki 2016-09-27. Į darbą priėmė bendrovės direktorius J. N. ir su juo buvo aptartos visos darbo sąlygos. Į jo, kaip sandėlininko, pareigas įėjo prekių pajamavimas, sandėliavimas, atkrovimas bei prekių išdavimas. Kiek pamena, buvo pasirašęs pareigybinę instrukciją bei materialinės atsakomybės sutartį. Jis buvo atsakingas už sandėlį, prisiimdavo produkciją, t.y. alų, iš gamybos, po ko jį užsipajamuodavo sandėlyje. Maždaug 2010 metų vasarą, tikslios datos nepamena, jo darbo metu į sandėlį užėjo direktorius J. N. ir esant jam vienam, pasakė, jog reikėtų išvežti alų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išvežus alų pasakyti apskaitininkei R. M. „iškoreguoti“ PVM sąskaitą faktūrą“, tai pasakęs apsisuko ir išėjo. Po tokių direktoriaus žodžių jis susimąstė ką čia reiškia, bet pagalvojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. yra dirbęs Bendrovėje ir galbūt yra kokia skola, dėl to nieko blogo neįtarė. Išėjus direktoriui jis nuėjo pas apskaitininkę R. M. ir pasakė, kad direktoriaus nurodymu reikia iškoreguoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kokią tiksliai nekonkretizavo, nes ji turėjo visas sąskaitas ir žinojo kurią. Tada jos ir paklausė ką reiškia „iškoreguoti sąskaitą“ ir ar tai įmanoma. Ji jam pasakė, kad pakoreguoti sąskaitą įmanoma, nes ji tai daro direktoriaus J. N. arba gamybos meistrės A. N. nurodymu. Sekančią dieną, pagal nusistovėjusią tvarką, konkrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paruošta produkcija pagal užsakymą, išrašyta PVM sąskaitų faktūrų suvestinė bei 3 vnt. vienodų PVM sąskaitų-faktūrų. Produkcija su minėtais lydimais dokumentais perduota vairuotojui. Sugrįžęs vairuotojas, padavė jam PVM sąskaitą faktūrą, kiek egzempliorių jis nepamena, tačiau jei neklysta, visus tris egzempliorius, po ko jis PVM sąskaitą faktūrą direktoriaus J. N. nurodymu nunešė apskaitininkei R. M., jog ši ją „iškoreguotų“. Vėliau suprato ir patį koregavimo mechanizmą- jis vyko sekančiai- tiesiog būdavo „iškoreguojamos“ pirminės PVM sąskaitos faktūros numeriu ir serija išrašoma (užkeliama) nauja, tikrovę atitinkanti PVM sąskaita-faktūra, paliekant „iškoreguojamos“ (pirminės) PVM sąskaitos faktūros seriją ir numerį, tačiau pasikeisdavo gavėjas (ne visada) bei vežamos produkcijos kiekis, jis buvo sumažinamas. Jis yra pateikęs analogiškas PVM sąskaitas faktūras (iškoreguotas ir užkeltas). Ant jo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų yra jo ranka užrašyta „užkelta“ kas reiškia, kad ši PVM sąskaita faktūra yra likusi Bendrovės buhalterijoje, o kita tuo pačiu numeriu ir serija PVM sąskaita faktūra būdavo suplėšoma, A. N. bei apskaitininkių nurodymu. Visos jo pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra analogiškos, t. y. viena gera (esanti Bendrovės buhalterijoje), o kita bloga (kuri turėjo būti sunaikinta, pagal kurią realiai buvo parduotas „juodas“ alus). Kaip pvz., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatyta 52 statinės alaus, o po sąskaitos „iškoregavimo“ buvo pristatoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 statinė alaus. Nori patikslinti, kad būdavo atvejų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su neapskaitytu alumi pirkdavo ir alaus su teisingais (realiais) apskaitos dokumentais, tuomet vairuotojas tokį užsakymą veždavo su dviem skirtingomis (skirtinga serija bei numeriu) PVM sąskaitomis faktūromis, (jos buvo reikalingos tik kelionei jei kas patikrintų). Vairuotojui nuvežus produkciją- alų užsakovui, tikrosios PVM sąskaitos faktūros 2 vienodus egzempliorius, pagal nusistovėjusią tvarką, palikdavo bendrovei įsigijusiai produkciją, o „juodos“ produkcijos PVM sąskaitą faktūrą (visus 3 egzempliorius) užsakovui nepalikdavo, iš pradžių parveždavo „iškoregavimui“, o vėliau A. N. ir apskaitininkių R. M., V. A. ir J. V., nurodymu PVM sąskaitas faktūras buvo liepta suplėšyti, ir tai turėjo padaryti vairuotojas sėkmingai pristatęs alų užsakovui, o apskaitininkė žinodavo kiek ir kokios produkcijos „iškoreguoti“. Apskaitininkės, kiek ir kam „iškoreguoti“ žinodavo iš gamybos vadovės A. N.. Yra girdėjęs A. joms sakant. Per jo pamainą buvo iškoreguojamos 2-3 PVM sąskaitos faktūros, o į jo darbo pabaigą, t. y. nuo 2016 m. sausio mėnesio net nebuvo rašomos „koreguotinos“ PVM sąskaitos faktūros, alus tiesiog buvo kraunamas iš gamybos ir tas alus nebuvo apskaitomas Bendrovės buhalterijoje, tai buvo vadinamas „juodas“ alus. Tai buvo daroma direktoriaus J. N. nurodymu, dėl tos priežasties, jog jis per garsiai pradėjo aiškintis bei kalbėti dėl išvežamo „juodo“ alaus. Kad kažkas negerai jis pradėjo įtarti pradėjus „iškoreguoti“ sąskaitas, nes taip nebuvo daroma anksčiau, ir po kurio laiko, pagalvojęs, suprato, jog už parduotą alų be dokumentų buvo gaunami „juodi“ pinigai. Jis, norėdamas apsaugoti save nuo nesusipratimų, rinkdavo didžiąją dalį „koreguotinų“ ir jau „iškoreguotų“ PVM sąskaitų faktūrų, jas dėdamas iš eilės bei pasižymėdamas ant sąskaitos „koreguota“ tai čia sąskaita kuri pakoreguota, o ant tikrosios sąskaitos užrašydavo „užkelta“. Surinktas PVM sąskaitas faktūras pateikė pareigūnams. „Koreguotina“ PVM sąskaita faktūra dažniausiai būdavo be parašų, o kartais pasirašydavo apskaitininkė arba pasirašydavo jis. Kokiomis kainomis ir už kokią sumą buvo išvežama alaus be apskaitos dokumentų jis pasakyti negali. Išvežtą- neapskaitytą alų (jo kiekį) fiksavo savo vestuose užrašuose (trys sąsiuviniai), kuriuos taip pat pateikė pareigūnams. Kas nurodydavo kiekius ir gavėjus A. jis nežino, bet tikrai žino jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Š. ji bendraudavo tiesiogiai, jie buvo pažįstami, nes R. Š. yra dirbęs Bendrovės vadybininku Vilniaus apskrityje. Sąsiuviniuose žymėdavosi kiekvienos dienos alaus gamybą (viso pagaminto ir sandėlį atvežto alaus kiekius) o taip pat ir išvežto „juodo“ (neapskaityto) alaus kiekį. Sąsiuvinius (užrašus) pradėjo vesti maždaug 2012 metais kovo mėnesį, t.y. kada sulaukė direktoriaus grasinimų, dėl to, kad per daug kalba, nes jis buvo ne kartą sakęs „baikit vežti juodą alų“ (3 tomas, b.l.131-134, 152 )

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš kurių matyti, kad, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)" nuo 2005 metų žaliavų vadybininke, vėliau tapo gamybos meistre, tačiau nuo kada buvo paskirta į gamybos meistrės pareigas, neprisimena. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" savininkas- generalinis direktorius ir realus vadovas yra J. N.. Darbo sąlygas, užmokestį aptarė su J. N., su juo pasirašė darbo sutartį bei priedą dėl materialinės atsakomybės. Produkcijos užsakymus gauna vadybininkai, per sandėlininkus jie pateikia užsakymus jai, kaip gamybos vadovei. Užsakymai pateikiami tiesiog surašius ant paprasto lapelio. Pagamintą produkciją ji perduoda sandėliui ir surašo dienos ataskaitą, kurioje atsispindi įpilto ir į sandėlį pristatyto alaus kiekis. Minėtą ataskaitą atspausdina savo darbo vietoje esančiame kompiuteryje, po ko, susega į segtuvą ir išsaugo minėtą ataskaitą kompiuteryje. Ji atsakinga už užsakymus, pateiktus gamybai ir jų apskaitą. Gamybos skyriuje nėra vedama pateiktos iš gamybos produkcijos vertės apskaita, apskaičiuojamas tik pateiktos produkcijos kiekis. Gamybos skyriui ji duodavo nurodymus gavusi užsakymą iš sandėlio, atskaitinga buvo direktoriui J. N.. Tiksliai neprisimena, tai galėjo būti 2010 metais, UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktorius J. N. jai pasakė, kad kai kuriems UAB ,,(duomenys neskelbtini)" klientams, iš kurių atsimena UAB ,,(duomenys neskelbtini)" ir A. G. įmonę, reikės įpilti į statines alaus ir jį pakrauti vairuotojams, nepajamuojant nei UAB ,,(duomenys neskelbtini)", nei minėtų įmonių apskaitoje. J. N. pasakė, kad ji pati su užsakovais turės susiderinti alaus kiekį. Ji iš jo žodžių suprato, kad reikės ,,įpilti" alaus negavus jokio užsakymo nei iš sandėlio, nei iš vadybininkų. UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktorių R. Š. ji pažinojo dar prieš direktoriui J. N. nurodant, kad jam reikės ,,įpilti" alų, kuris nebus užpajamuotas įmonės apskaitoje. R. Š. anksčiau dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)" vadybininku, atsakingu už Vilniaus regioną. Nuo to laiko R. Š. ir G. G. paskambindavo jai ir pasakydavo, kiek ir kokio nepajamuoto alaus jiems reikės. Taip pat pasitaikydavo atvejų, kai ji, žinodama, kad bus alaus pylimas pati R. Š. paskambindavo ir paklausdavo, ar jam reikės alaus. R. Š. ir G. G. užsakius jiems reikiamą alaus kiekį, užrašydavo jį ant lapelio ir nunešdavo alaus pylėjams, kad jie pripiltų ant lapelio nurodytą alaus kiekį. Jei alų pirkdavo G. G., alus jam buvo paduodamas tiesiai iš gamybos cecho, o alų užsakius R. Š., pripiltas alus buvo nuvežamas į sandėlį, kur sandėlininkai A. K. ir G., pavardė lyg ir K., jį užsipajamuodavo. Tuomet apskaitininkės R. M., V. A., kitų neatsimena, išrašydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitą-faktūrą, kiek egzempliorių nežino, kurioje nurodydavo nepajamuoto alaus kiekį. Išrašius PVM sąskaitą faktūrą, alų pasikraudavo vairuotojai ir nuveždavo R. Š. į (duomenys neskelbtini). Tiksliai neatsimena kieno nurodymu- jos ar apskaitininkių, vairuotojui nuvežus alų buvo liepiama išrašytas PVM sąskaitas faktūras grąžinti apskaitininkėms arba suplėšyti. Sunaikinus minėtas PVM sąskaitas faktūras, sandėlininkas koreguodavo sandėlyje užpajamuotos produkcijos kiekį, o apskaitininkės pataisydavo PVM sąskaitą faktūrą, tačiau kaip tiksliai, paaiškinti negali, ar trindavo minėtas sąskaitas ar į jas įrašydavo kitą užsakymą. Tuščias statines nuo nepajamuoto alaus vairuotojai pasiėmę iš R. Š. atveždavo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)" teritoriją ir priduodavo sandėlininkams. R. Š. vidutiniškai apie 2 kartus per mėnesį skambino ir užsakinėjo nepajamuotą alų. Vidutiniškai vienas R. Š. užsakymas siekdavo 1-2 tonas alaus. R. Š. dažniausiai alus buvo supilstomas į statines po 50 litrų, tačiau pasitaikyta atvejų, kad buvo pilama ir į 30 litrų statines. Dažniausiai R. Š. atvažiuodavo pasiimti nepajamuotą alų vakare, po 17 valandos, kadangi alaus pylimas vykdavo iki vakaro ir galėjo nespėti paruošti jam užsakymą. Atvažiuodamas pasiimti alaus R. Š. taip pat atveždavo tuščias statines, kurias priduodavo sandėlininkui. Kada ir kaip, ir ar atsiskaitydavo R. Š. už nuvežtą alų, pasakyti negali, kadangi tai jau buvo ne jos reikalas kadangi tai buvo R. Š. ir J. N. reikalai. Tiksliai datos pasakyti negali, gal prieš metus laiko UAB ,,(duomenys neskelbtini)" direktorius R. Š. pradėjo pats atvažinėti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)", kur jam iš gamybos cecho buvo pakraunamas alus, o ji savo darbiniame kompiuteryje, esančiame kabinete UAB ,,(duomenys neskelbtini)" buvo sukūrusi ar nukopijavusi PVM sąskaitos-faktūros blanką. Minėtą blanką nukopijavo iš apskaitos programos, prie kurios gali prieiti iš savo kompiuterio. Į UAB ,,(duomenys neskelbtini)" PVM sąskaitos-faktūros ruošinį įrašydavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)" rekvizitus, datą ir vežamo alaus kiekį bei atspausdindavo vienu egzemplioriumi. Taip pat atspausdindavo akcizų apskaičiavimo dokumentą, kuriame akcizą apskaičiuodavo pati, nes tai buvo formalumas ir atitikties deklaraciją, kurioje atsispindėjo parduoto neapskaityto alaus kiekis bei rūšis. Taip pat į minėtus dokumentus įrašydavo rekvizitus, datą bei kitus būtinus duomenis. Atspausdintus dokumentus atiduodavo R. Š. arba palikdavo ant paruošto alaus bačkų. Minėtus dokumentus pildė vienu egzemplioriumi ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)" apskaitoje jų nebūdavo. Apie šiuos jos išrašytus dokumentus nežinojo niekas, išskyrus sandėlininką, kuris matydavo, kad yra vežamas alus, o jis neužpajamuotas pas jį sandėlyje, kadangi tokius dokumentus sugalvojo išrašyti pati, neįtraukiant apskaitininkių į šį reikalą ir jai taip buvo paprasčiau. Šių dokumentų ji neišsaugodavo nei kompiuteryje, nei popierinių. Taip pat tiksliai neatsimena, vieną ar du kartus R. Š. atsiimdamas nepajamuotą alų, davė voką su pinigais, tačiau sumos ji nežino, kurį ji kitą dieną perdavė direktoriui J. N. jo nurodymu. Direktorius minėjo, jog R. Š. turi grąžinti skolą. Jokios materialinės naudos parduodama neapskaitytą produkciją, ji negavo, tai darė tiesiog nenorėdama prarasti darbo. (4 tomas, b.l.20-21)

Iš 2018-03-02 specialisto išvados Nr.04/14-2-16-2401 matyti, kad:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-03-2016-12-31 vykdyta veikla - mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais, pagrindiniai alkoholinių gėrimų tiekėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalis buvo perkama iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau didžioji dalis alaus buvo perkamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpiu perkamos prekės buvo apskaitomos pirkimo operacijų žiniaraščiuose, atsiskaitymas fiksuojamas apyvartų su tiekėjais žiniaraščiuose, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateiktus duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, susijusias su alaus pirkimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkimo operacijų žiniaraščius, apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, R. G. ir A. K. pateiktas PVM sąskaitas faktūras, duomenis, kurie pateikti A. K. rankraštiniuose sąsiuviniuose, R. Š. gyvenamosiose patalpose ir automobilyje kratų metu paimtas PVM sąskaitas faktūras, liudytojų parodymus bei priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. spalio- 2014 m. gruodžio mėn. 55 atvejais už 305704,09 Lt (88538,02 €) ir 2015 m. vasario-2016 m. gruodžio mėn. 63 atvejais už 55286,17 € įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Bendrovė 2016 m. rugpjūčio mėn. už 34,06 € įsigijusi 324 vnt. 1 litro talpos tuščių butelių, šio įsigijimo taip pat neatvaizdavo apskaitoje; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, nes Bendrovė 118 atvejų, įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsigijusi 324 vnt. tuščių butelių, įsigyto alaus bei butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, todėl tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; bendrovė, grynais sumokėjusi už apskaitoje nefiksuotą alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neregistravo Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą; bendrovė grynų pinigų išmokėjimo iš Bendrovės kasos neatvaizduodavo buhalterinėje apskaitoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais, keliamais buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti 6 straipsnio 2 dalyje „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalyje: ,,visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais” bei 4 dalyje „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iš karto po to, kai yra galimybė tai padaryti“, nes 118836,39 € grynais sumokėjusi už alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas. Dėl šių aplinkybių valstybinei mokesčių inspekcijai 2010-2016 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, dėl ko iškraipė mokesčio bazę, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-06-03-2016-12-31 laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punktu „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį“, nes sumokėjusi 118836,39 € grynais už alų, neišrašė kasos išlaidų orderių ir jų neapskaitė buhalterinėje apskaitoje. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi įsigytą, tačiau neapskaitytą alų, papildomai gavo 2010-2014 m. 351559,70 Lt (101818,72 €) ir 2015-2016 m. 63579,09 € pajamų, būtent: 2010 m. 10583,08 Lt (3065,07 €), 2011 m. 46309,12 Lt (13412,05 €), 2012 m. 92110,91 Lt (26677,16 €), 2013 m. 130112,32 Lt (37683,13 €), 2014 m. 72444,27 Lt (20981,31 €), 2015 m. 39760,35 € ir 2016 m. 23818,74 €. Iš viso Bendrovė gavo 165397,82 € pajamų. Bendrovė, pardavusi įsigytą, tačiau buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą alų, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu. Todėl šios grynais gautos pajamos nebuvo įneštos į Bendrovės kasą, nebuvo užfiksuotos pardavimo operacijų žiniaraščiuose, neatvaizduotos Didžiojoje knygoje. Bendrovė, grynais gavusi pajamas už parduotą apskaitoje neapskaitytą alų, nesurašė ir buhalterinėje apskaitoje neregistravo Kasos pajamų orderio ar kito dokumento, kuris patvirtintų grynų pinigų gavimą. Dėl šios priežasties gautų pajamų neapskaitė Bendrovės kasoje. Įvertinus visus nustatytus pažeidimus tyrimo metu dėl LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 bei 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių reikalavimų nesilaikymo iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-2016 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo alaus, kurio neapskaitė buhalterinėje apskaitoje: 2010 m. spalio- 2014 m. gruodžio mėn. 55 atvejais už 305704,09 Lt (88538,02 €) ir 2015 m. vasario-2016 m. gruodžio mėn. 63 atvejais už 55286,17 € įsigijo alaus, kurio įsigijimo neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Įvertinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. Š. paaiškinimą dėl antkainio taikymo alui, pritaikius neapskaitytam alui 15 procentų pardavimo antkainį, įvertinus neapskaityto alaus įsigijimo savikainą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi neapskaitytą alų, papildomai gavo apmokestinamų pajamų, būtent: 2010 m.- 1140,36 Lt, 2011 m. -4989,86, 2012 m. -9924,95 Lt, 2013 m. – 14019,82 Lt, 2014 m. – 7805,95 Lt, 2015 m. - 4284,26 € ir 2016 m. -2593,04 €, kurių neapskaitė Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, todėl valstybinei mokesčių inspekcijai 2010-2016 m. pelno mokesčio deklaracijose pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas, patirtas išlaidas, sumažino mokesčio bazę. 2010 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 692 Lt apmokestinamojo pelno, kurį 100 proc. sumažino praeitų mokestinių laikotarpių nuostolių suma. Bendrovė deklaravo 0 Lt pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2010 m. papildomai gavo 1140 Lt apmokestinamų pajamų, 2010 m. apmokestinamas pelnas didinamas 1140 Lt. Nustatant pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 100 proc. mažinamas praeito laikotarpio patirtu nuostoliu. 2011 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo patyrusi 55848 Lt mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2011 m. papildomai gavo 4990 Lt apmokestinamų pajamų, 2011 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 4990 Lt. 2012 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo patyrusi 54175 Lt mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2012 m. papildomai gavo 9925 Lt apmokestinamų pajamų, 2012 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 9925 Lt. 2013 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo patyrusi 42722 Lt mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2013 m. papildomai gavo 14020 Lt apmokestinamų pajamų, 2013 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 14020 Lt. 2014 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 7188 Lt apmokestinamojo pelno, kurį 70 proc. (5031 Lt) sumažino praeitų mokestinių laikotarpių nuostolių suma. Bendrovė deklaravo 108 Lt pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2014 m. papildomai gavo 7806 Lt apmokestinamų pajamų, 2014 m. apmokestinamas pelnas didinamas 7806 Lt ir nustatomas 14994 Lt (7188+7806) apmokestinamas pelnas. Apskaičiuojant pelno mokestį, apmokestinamasis pelnas 70 proc. mažinamas praeito laikotarpio patirtu nuostoliu. Po nuostolių perskaičiavimo nustatomas 4498 Lt (14994-(14994*70 proc.) apmokestinamasis pelnas bei 225 Lt (4498*5 proc.) pelno mokestis. Kadangi Bendrovė buvo deklaravusi 108 Lt pelno mokesčio, todėl tyrimo metu Bendrovei papildomai nustatytas 117 Lt (225-108) pelno mokestis. 2015 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo 1012 € apmokestinamojo pelno, kurį 70 proc. (708 €) sumažino praeitų mokestinių laikotarpių nuostolių suma. Bendrovė deklaravo 15 € pelno mokesčio. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2015 m. papildomai gavo 4284 € apmokestinamų pajamų, 2015 m. apmokestinamas pelnas didinamas 4284 € ir nustatomas 5296 € (1012+4284) apmokestinamas pelnas. Apskaičiuojant pelno mokestį, apmokestinamas pelnas 70 proc. mažinamas praeitų laikotarpių patirtu nuostoliu. Po nuostolių perskaičiavimo nustatomas 1589 € (5296-(5296*70 proc.) apmokestinamasis pelnas bei 79 € (1589*5 proc.) pelno mokestis. Kadangi Bendrovė buvo deklaravusi 15 € pelno mokesčio, todėl tyrimo metu Bendrovei papildomai nustatytas 64 € (79-15) pelno mokestis. 2016 m. VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje Bendrovė deklaravo patyrusi 23637 € mokestinį nuostolį. Įvertinus tai, kad Bendrovė 2016 m. papildomai gavo 2593 € apmokestinamų pajamų, 2016 m. deklaruotas mokestinis nuostolis mažinamas 2593 €. Vadovaujantis 2001-12-20 LR LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio 1 dalies nurodymais už 2014 m. nustatytas 117 Lt (34 €), už 2015 m. - 64 € nesumokėto pelno mokesčio. Iš viso 2014-2015 m. nustatyta 98 € (34+64) nesumokėto pelno mokesčio. Bendrovė nesivadovavo 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d. nuostatomis (kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau:1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, nes pateiktose 2010 m. spalio ir lapkričio, 2011 m. liepos - spalio ir gruodžio, 2012 m. sausio-gegužės, liepos –rugsėjo ir lapkričio, 2013 m. sausio-kovo, gegužės-gruodžio, 2014 m. sausio-vasario, balandžio-gegužės, liepos ir lapkričio-gruodžio, 2015 m. vasario-gruodžio ir 2016 m. sausio-vasario, balandžio-gruodžio mėn. PVM deklaracijose neteisingai deklaravo, PVM apmokestinamus sandorius, pardavimo PVM ir mokėtiną PVM, todėl 28713 € sumažino mokėtiną į biudžetą PVM. 2002-03-05 LR PVM įstatymo Nr. IX-751 123 str. 2 d., nurodyta, jeigu PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), nustatoma papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma). Vadovaujantis 2002-03-05 Lietuvos Respublikos PVM įstatymo Nr. IX-751 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu nustatytas 28713 € papildomai mokėtinas į valstybės biudžetą PVM. Tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagal liudytojų parodymus ir pagal priešpriešinio patikrinimo metu gautus duomenis nustatyta, kad ne visos ūkinės operacijos, vykusios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teisingai atvaizduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje:

1. Bendrovė 118 atvejų įsigijusi alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, alaus įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje- neįtraukė į pirkimo operacijų žiniaraščius;

2. Bendrovė, už neapskaitytą alų sumokėjusi grynais, grynų pinigų išmokėjimo iš kasos neatvaizdavo Kasos knygoje;

3. Bendrovė, pardavusi neapskaitytą alų ir gavusi pajamas, gautų pajamų neapskaitė kasos aparatu, neapskaitė pardavimų operacijų žiniaraščiuose, neįformino kasos pajamų orderiu ir neatvaizdavo Kasos knygoje;

4. Bendrovė vienu atveju įsigijusi 324 vnt. 1 litro talpos butelių, šių butelių įsigijimo neapskaitė buhalterinėje apskaitoje- neįtraukė į pirkimo operacijų žiniaraščius(4 t., b. l. 55-82).

Šios išvados teisingumą ir patikimumą teisme patvirtino išvadą surašiusi specialistė D. S., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį.

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika numato padarinius, kurie susiję su buhalterinės apskaitos dalyku – veiklos, turto, nuosavu kapitalo, įsipareigojimų dydžio nustatymo galimybe pagal ūkio subjekto buhalterinės paskaitos dokumentus.

Teismų praktikoje apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. nuo 2010-06-03 iki 2016-12-31 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi t.y. turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, taip pat šiuo laikotarpiu atliko bendrovės kasininko pareigas. Teismas vertina, jog byloje surinkti įrodymai – liudytojų parodymai, 2018-03-02 specialisto išvada Nr.04/14-2-16-2401, paties R. Š. parodymai, nuosprendyje aptarti rašytiniai duomenys, patvirtina, kad R. Š. apgaulingai tvarkė savo vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą kaltinime nurodytu laikotarpiu, t. y. kad jis 118 atvejais, įsigijęs alų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei įsigijęs 324 vnt. tuščių butelių, įsigyto alaus bei butelių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, 118836,39 € grynais sumokėjęs už alų, nesurašė ir į Bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė Kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų grynų pinigų sumokėjimą, sumokėtų grynų pinigų neatvaizdavo Bendrovės kasoje, neįtraukė į apyvartos su UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiniaraščius, todėl Didžiojoje knygoje atvaizdavo neteisingus duomenis apie patirtas sąnaudas. Taip pat jis, siekdamas išvengti turtinės prievolės Bendrovės naudai- PVM mokesčio sumokėjimo valstybei, realizavęs Bendrovės vardu įsigytą, tačiau neapskaitytą alų ir papildomai gavęs laikotarpiu nuo 2010-10-05 iki 2016-12-13 165397,82 € pajamų, jų nefiksavo kasos aparatu, nesurašė Kasos pajamų orderių, neapskaitė Bendrovės kasoje, neįtraukė į pardavimo operacijų žiniaraščius ir Kasos knygą, tačiau nurodė Bendrovės vyr. buhalterei, tvarkančiai bendrovės buhalterinę apskaitą, pagal Bendrovės apskaitoje esančius dokumentus užpildyti valstybės įgaliotai institucijai teikiamas PVM deklaracijas, kurioje buvo nurodyti neteisingi duomenys.

Tokiu būdu R. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2016 metus.

Todėl čia kaltinamojo R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

BK 220 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formali – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, jog už dokumentų pateikimą atsakingas asmuo suvokia, kad jis pateikia žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog R. Š. žinodamas, kad deklaracijose ir ataskaitose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas realias pajamas, išlaidas ir pelną, kad į deklaracijas bei ataskaitas neįtraukta turtinė prievolė mokėtinų valstybei privalomų mokesčių ir įmokų nuo gautų, bet neapskaitytų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų, siekdamas išvengti mokesčių, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje organizavo šių deklaracijų ir ataskaitų pateikimą Valstybės įgaliotai institucijai - AVMI, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), tai yra viso neįtraukus į Bendrovės PVM deklaracijas 165397,82 € apmokestinamų pajamų, jis Bendrovės naudai išvengė prievolės valstybei- 28713 € PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Čia kaltinamojo R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamieji kelia abejones dėl pirmiau nurodytos specialisto išvados patikimumo. Tokios abejonės nėra pagrįstos. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta šią išvadą surašiusi specialistė, kuri duodama parodymus patvirtino savo išvadas ir pagrinde atsakė į kaltinamojo juridinio asmens atstovo iškeltas abejones dėl išvados objektyvumo, pagrįstumo ir patikimumo. Specialistė išvadą padarė vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais duomenimis, išanalizavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus dėl įmonės apskaitos, liudytojų parodymus, kratos metu surastus dokumentus, taip pat atlikus priešpriešinius patikrinimus. Specialisto išvada parengta remiantis visa specialistei pateikta medžiaga ir atitinkamais išvadose nurodytais teisės aktais. Todėl nėra jokio pagrindo abejoti šios specialisto išvados patikimumu bei specialistės kompetencija. Esant tokioms aplinkybėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo iškeltos abejonės dėl minėtos specialisto išvados turinio atmetamos.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų.

Teismas vertina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta, padarius jai inkriminuojamas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. BK specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už BK 222 ir 220 straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nusikalstamas veikas, kurios inkriminuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“, padarė fizinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktualiu laikotarpiu direktorius R. Š., einantis vadovaujančias pareigas ir turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą. R. Š. nėra kaltinamas pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š. iš nusikalstamos veikos būtų gavęs asmeninės naudos ar neteisėtai praturtėjęs, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. Š., nusikalstamas veikas nurodytas kaltinime padarė juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, ką jis ir pats netiesiogiai pripažino, nurodydamas, kad savo veika siekė finansiškai padėti šiai įmonei išlikti, todėl yra visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Nauda įmonei pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Kadangi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pritaikius BK 20 straipsnio nuostatas, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kitų klausimų

Skirdamas bausmę R. Š., vadovaudamasis BK 54 straipsniu, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nusikaltimai), R. Š. asmenybę (nustatyta, kad jis neteistas, dirbantis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus R. Š. baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudos dydžio vidurkis, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją.

R. Š. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Skirdamas bausmę UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis BK 54 straipsniu, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du nusikaltimai). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ baudą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei baudos dydžio vidurkis, atsižvelgiant ir į nusikalstamos veikos metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją.

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymai nesuteikia teisės teismui išdėstyti paskirtosios baudos mokėjimą dalimis. Tačiau Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirta bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, todėl teismui yra suteikta teisė nustatyti ilgesnį nei dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Taigi, atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, tikslinga nustatyti kaltinamajam ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nei numatytas BVK 22 straipsnio 2 dalyje minimalus, o būtent – 24 mėnesius.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašo priimant apkaltinamąjį nuosprendį priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės naudai 28 811 eurų (iš jų: 28713 eurų PVM ir 98 eurų pelno mokesčio), o nustačius juridinio asmens nemokumą ar negalėjimą vykdyti savo prievolės – subsidiariai iš atsakovo R. Š. nurodytą sumą. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. Civilinis ieškinys šioje byloje yra pagrįstas nuosprendyje aptartais įrodymais, tarp jų – minėta specialisto išvada, todėl tenkintinas. Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo neapskaitytas alus įsigytas iš UAB (duomenys neskelbtini), šis neapskaitytas alus buvo parduotas kitiems ūkio subjektams, buvo gautos papildomos apmokestinamos pajamos, kurios neapskaitytos buhalterinėje apskaitoje ir nedeklaruotas VMI, nesumokėti mokesčiai, dėl to padaryta žala valstybei 28811 eurų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018). Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką vienas iš tokių atvejų, kai civilinio ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, yra tuomet, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo. Byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, ar veiklos nevykdanti įmonė, todėl materialinė žala, nurodyta VMI civiliniame ieškinyje, turi būti išieškota iš juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 d., ir skirti 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą ir R. Š. skirti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

R. Š. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100 MGL (5000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmes subendrinti taikant apėmimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirti galutinę subendrintą bausmę –100 MGL (5000) eurų dydžio baudą.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. Š. 28 811 eurų nesumokėtų mokesčių (iš jų: 28713 eurų PVM ir 98 eurų pelno mokesčio) valstybės naudai.

Išaiškinti nuteistiesiems, kad bauda turi būti sumokėta per 24 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas); LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas), nurodant įmokos kodą 6801.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.