Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

6. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

7. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

10. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir Kelių eismo taisyklių nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. Kelių eismo taisykles privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas nustato dvi išimtis, kuomet ant vejos stovėti galima: 1) jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, arba 2) transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu. Nagrinėjamu atveju KET 150.5 papunktyje numatytų išimčių (stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) nenustatyta.

14. Konstatuotina, kad tiek iš Institucijos nusižengimo padarymo metu užfiksuotų nuotraukų, tiek iš įvykio vietos nuotraukų šiltuoju metų laiku, tiek iš paties pareiškėjo teismui pateiktų įvykio vietos nuotraukų matyti, kad pareiškėjo automobilis stovi neleistinoje vietoje, nes tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ar automobilių statymo vieta, kelio ženklų leidžiančių statyti automobilius nėra, pareiškėjo automobilis buvo paliktas stovėti tarp medžių, ant vejos, ant kurios įrengta ir vaikų žaidimų aikštelė, aplink kurią suformuotas atitinkamos vejos plotas, taip šią vaikų žaidimo aikštelę, augančius medžius iš įvairių pusių atskiriant nuo gatvės ir pėsčiųjų tako, vejos plotas aiškiai atskirtas borteliais nuo važiuojamosios dalies, nuo automobilių statymo vietų, matyti ir tai, kad dalis vejos yra išvažinėta automobilių. Sugretinus byloje esančias fotonuotraukas, darytas įvykio metu ir šiltuoju metų laiku, akivaizdžiai matyti ir tai, kad vietoje, kur pastatytas automobilis, šiltuoju metų laiku želia žolė, auga želdiniai (krūmai, suaugę medžiai). Pažymėtina, kad iš nuotraukų aiškiai matyti, kad plotas, kuriame buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, iš įvairių pusių atskirtas nuo gatvės, kadangi minėtą žaliąją zoną, kurioje yra vaikų žaidimo aikštelė, želdiniai, veja, aiškiai identifikuoja borteliai (bordiūrai). Pažymėtina, jog vien teritorijos, kurioje statomas automobilis, atskyrimas borteliu, yra pakankamas pagrindas vairuotojui suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui ar užvažiavimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-306-957/2022). Akivaizdu, kad žemės plotas, kur buvo pastatytas pareiškėjo automobilis, nors ir apsnigtas įvykio metu, tačiau esantis tarp želdinių, vaikų žaidimo aikštelėje, atskirtas borteliais, esantis ant išvažinėtos vejos, yra vientisas žaliajai zonai priskirtinas plotas. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Kelių eismo taisyklėse nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-352-211/2015, ATP-255-196/2016, eAN2-298-574/2018). Tai, kad veja dėl ten statomų ar važiuojančių automobilių yra išvažinėta, ištrypta, vietomis apsnigta ir pan., nekeičia jos kaip vejos (žaliosios zonos) statuso ir neįteisina automobilių statymo joje, t. y. iš neteisėto daugelio vairuotojų elgesio nė vienam jų teisė pageidaujamai elgtis neatsiranda. Tai, kad pasak pareiškėjo, nelikus statymo vietų ten dauguma stato automobilius, taip daro ir pats pareiškėjas, tai, kad ten planuojama įrengti automobilių statymo vietas, nepaneigia jo neteisėto elgesio inkriminuoto nusižengimo padarymo metu. Tokiais vairuotojų veiksmais, tarp jų ir pareiškėjo, prisidedama prie vejos naikinimo, taip besielgiantis asmuo negali tikėtis, kad šie jo veiksmai bus vertinami kaip nepažeidžiantys jokių teisės aktų reikalavimų.

15. Pagal KET 3.16 punktą transporto priemonių stovėjimo aikštelė yra teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Vieta, kurioje stovi pareiškėjo automobilis neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, t. y. ji neišasfaltuota, nėra įrengtas 528 kelio ženklas „Stovėjimo vieta (Transporto priemonių stovėjimo vieta)“, ši vieta nepritaikyta automobilių stovėjimui. Pareiškėjo teiginiai, kad minėtoje vietoje nėra draudžiamų ženklų statyti automobilį, minėtoje vietoje automobilius stato ir kiti vairuotojai, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad draudimą statyti automobilius tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir bendresnės Kelių eismo taisyklių nuostatos. KET 150 punkte nustatyti bendro pobūdžio draudimai dėl sustojimo ar stovėjimo bei sustojimą ir stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Kaip minėta, jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be draudžiamųjų kelio ženklų. Iš nuotraukų matyti, kad jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį įvykio vietoje, nėra.

16. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kadangi aptariama vieta yra daugiabučio bendrijos, kurios nariu jis yra, privati teritorija, kuri nėra pažymėta kaip želdynas, miškas, pieva, parkas ar kita teritorija, kurioje yra augmenija, todėl asmenys, statantys automobilius sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir esantys (duomenys neskelbtini) bendrijos nariais negali tikėtis pažeisti KET 150 punkto 5 papunkčio reikalavimus, išskyrus atvejus, jeigu automobilius pastatytų akivaizdžiai už žaliuosius plotus atribojančių elementų, ant augalų, kurie savo dydžiu ar forma išsiskirtų iš aplinkos, būtų matomi esant sniego dangai ir vairuotojas statydamas automobilį aiškiai galėtų jausti ir suvokti, jog daro KET 150.5 pažeidimą. Teismas, nustatęs, jog aptariama vieta yra laikytina veja, kurioje akivaizdžiai auga želdiniai, kurioje įrengta vaikų žaidimų aikštelė, pabrėžia, kad teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimais galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nepriklausomai nuo nuosavybės formos. Šiuo atveju tai, kad teritorija priklauso bendrijai nekeičia aplinkybių, kurių pagrindu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, jog KET galioja tiek viešose, tiek privačiose teritorijose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-21-380/2023). Kaip jau minėta anksčiau, KET 150.5 punkte yra įtvirtinta, jog ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu) transporto priemonėms tiek sustoti, tiek ir stovėti yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl to, kad jo vairuojamas automobilis buvo pastatytas teritorijoje, kuri yra naudojama (nuomojama) bendrijos narių, nes nesant tai leidžiančio kelio ženklo, toks automobilio statymo būdas šioje teritorijoje, kuri akivaizdu yra veja, su įrengta vaikų žaidimų aikštele, su želdiniais, vis vien pažeidžia KET 150.5 punkto reikalavimus ir yra draudžiamas.

17. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiais, jog Institucijos pareigūnai, nagrinėję administracinio nusižengimo bylą, pažeidimą įvertino vadovaudamiesi tik automobilio įvykio metu padaryta nuotrauka, netyrė jokių kitų įrodymų ir nesiaiškino ar teritorija pagrįstai gali būti laikoma veja, nenustatinėjo dangos esančios po sniegu. Tiriant administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys. Teismas, patikrinęs bylos medžiagoje esančius duomenis, jų visumos pagrindu konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Nei institucijai priimant skundžiamą nutarimą, nei teismui nagrinėjant byla, abejonių dėl padaryto nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir dėl ginčo teritorijos bei pareiškėjo kaltės padarius minėtą nusižengimą, nekilo.

18. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucija teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

19. Nors pareiškėjas nuobaudos individualizavimo atskirai klausimo nekėlė, teismo nuomone nusprendus, jog nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra tikslinga peržiūrėti ir bausmės individualizavimą.

20. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, už inkriminuotą nusižengimą pareiškėjui buvo skirta bauda, atitinkanti nusižengimo sankcijoje nurodytą baudos minimumą.

21. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžio vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

22. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

23. Vadovaujantis teismų praktika, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

24. Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

25. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

26. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu minėtos baudos skyrimo įstatyminės nuostatos nebuvo pažeistos, buvo atsižvelgta į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę. Kaip matyti iš bylos duomenų pareiškėjas nėra baustas už ANK pažeidimus, iš išrašo matyti, jog šiuo atveju aptariamas pažeidimas yra vienintelis, kurį asmuo padarė penkių metų laikotarpyje. Šios aplinkybės rodo, kad asmuo yra pavyzdingas kelių eismo dalyvis, nepažeidinėja kelių eismo taisyklių. Tačiau, skunde nėra pateikta ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios galėtų lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą ar jos netaikymą. Pabrėžtina, kad pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės teisiškai jau buvo įvertintos, individualizuojant administracinę nuobaudą bei turėjo įtakos nustatant jos minimalų dydį, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjo atsakomybę. Įvertinęs tiek patį administracinį nusižengimą, tiek ir administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančius duomenis, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą ar jos išviso neskirti, nes nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tikslai. Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo.

27. Įvertinus aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių visumos, kurioms esant, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, institucija galėjo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą. Institucija, individualizuodama pažeidėjui skirtiną bausmę, skyrė jam minimalaus dydžio baudą, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo, t. y. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos, nes jas pritaikius, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

28. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta bauda buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto, bei paskirtos baudos individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutarė:

E. M. skundo netenkinti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutarimą, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.