Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutarties Ž. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. 24-ANR_N-1236-2020 Ž. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, jam skirta 40 eurų bauda, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 18 d. 9.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko stovėti automobilį „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 150.5 punkto reikalavimus. Šį nutarimą Ž. R. skundė Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Ž. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija pagrįstai pripažino Ž. R. padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir byloje išdėstytų įrodymų visuma leido ir apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad Ž. R. kaltė padarius ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Todėl aukštesnės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos nutartimi.

9. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Nors tiek ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje, tiek KET „vejos‘ apibrėžimas nenurodomas, tačiau tai nėra speciali teisinė sąvoka ir todėl ji suprantama taip kaip yra įprasta bendrinėje kalboje.

10. Ž. R. pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, tai yra dėl to, kad pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus. Jis nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. 9.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko stovėti automobilį „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.

12. Tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šis skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas. Nustatyta, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, iš esmės rėmėsi visa byloje pateikta medžiaga, taip pat fotonuotraukomis. Apylinkės teismas šią išvadą išsamiai ir logiškai argumentavo. Pritartina apylinkės teismo nustatytoms aplinkybėms, kad byloje nustatyta, jog Ž. R. 2019 m. rugsėjo 18 d. 9.22 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastatė ir paliko stovėti automobilį „T“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant vejos, tuo pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus.

13. Nusižengimo vietoje darytose nuotraukose, aiškiai matoma, jog tai nėra specialiai įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, toje vietoje matosi, jog vieta apželdinta krūmais, matyti žolės fragmentai, nors ji išvažinėta dėl nuolatinio automobilių statymo. Kaip ir pagrįstai bei teisingai nurodė apylinkės teismas, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. R. skundą dėl Institucijos nutarimo, jog vien tai, kad minėtame plote yra juodžemio, veja tolygiai neapaugusi žole, nepanaikina draudimo šioje vietoje statyti automobilius KET 150.5 punkto prasme. Iš byloje esančių nuotraukų (b. l. 43-45) gerai matosi, kad automobilis „T“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant vejos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju aptariama teritorija turi kitą paskirtį, tai yra žalioji zona, ir nors kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, ši zona dėl nuolat ten statomų automobilių, tiestų vamzdžių, visame savo plote yra išvažinėta, dėl to žolė auga ne visame plote, tačiau akivaizdu, jog tai nėra automobilių statymui skirta teritorija. Taigi, vien ta aplinkybė, kad teritorijoje nuolat statomi gyventojų automobiliai ir veja dėl neatsakingo vairuotojų elgesio yra išvažinėta ir ji neauga, nepašalina Ž. R. atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje.

14. Teismas padarė teisingą išvadą, kad automobilis „T“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas ant vejos ir paliktas, ką ir pats nurodė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. teismo posėdžio metu, jog apie 15 cm automobilio dalies buvo pastatyta ant juodžemio, tai yra, toje vietoje, kur baigiasi asfaltas ir kurioje sekančią dieną po įvykio buvo pasodinta žolė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog tai, kad nusižengimo padarymo metu, toje vietoje, ant kurios iš dalies buvo pastatytas automobilis, nebuvo vientisai apsodintos žolės, neeliminuoja fakto, jog automobilis buvo pastatytas ant vejos, o šią išvadą pagrindė ta aplinkybe, kad įvertinus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui pateiktas fotonuotraukas, akivaizdžiai matyti, jog automobilio kairė pusė yra pastatyta ir palikta stovėti, pažeidžiant KET 150.5 punkto reikalavimus.

15. Pažymėtina, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Tuo tarpu iš byloje esančių nuotraukų nematyti jokių kelio ženklų, leidžiančių statyti automobilį aptariamoje vietoje.

16. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. nurodė, jog buvo pažeistos jo teisės, nes teismo posėdyje teisėja ir sekretorė nepateikė asmens dokumentų, kurie patvirtintų, kas jos esančios. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas vertina šį argumentą kaip nepagrįstą ir jį atmeta. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, teismo posėdis apylinkės teisme vyko 2020 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 9) ir jame dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R.. Išklausius posėdžio garso įrašą nustatyta, kad procesas vyko nepažeidžiant ANK nuostatų, bylą nagrinėjanti teisėja informavo ir paskelbė bylą nagrinėjančios teisėjos pavardę, sekretorės pavardę, išaiškino nušalinimo teisę, tačiau teisėjai, sekretorei nušalinimo pareikšta nebuvo. Taip pat nustatyta, kad Ž. R. buvo suteikta teisė pasisakyti teismo posėdyje. Pažymėtina, kad ANK procesas nenumato būtinumo, kad bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėja) ir posėdyje dalyvaujantis sekretorius (sekretorė) proceso dalyviams pateiktų asmens identifikavimo dokumentus.

17. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. nurodė, jog buvo pažeistos jo teisės, nes policijos darbuotojai nesiuntė pranešimo, nekvietė atvykti. Pažymėtina, kad šiuo klausimu apylinkės teismo nutartyje pasisakyta. Teismo nutartyje nurodyta, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas tinkamai nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje, išsiaiškintos bei ištirtos nusižengimo padarymo aplinkybės, po ko Ž. R. 2020 m. birželio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 24-ANR_P-622-2020 bei pastarajam išsiųstas. Protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2020 m. birželio 15 d. 9.00 val., tačiau Ž. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl ko administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Ž. R. nedalyvaujant ir 2020 m. birželio 16 d. priimtas nutarimas Nr. 24-ANR_N-1236-2020, kuriuo jam skirta 40 eurų bauda. Teismas pažymėjo ir tai, jog iš bylos medžiagos matyti, jog Ž. R. buvo šaukiamas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą, tačiau neatvyko, savo teise dalyvauti bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo.

18. Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs Ž. R. skundo argumentą (dėl jo teisių pažeidimo neiškviečiant į policijos komisariatą) ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo pateikti argumentai apie tai, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nepažeidus pažeidėjo teisių, yra pagrįsti, nes jie patvirtinti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančiais duomenimis (b. l. 5, 6, 11, 12 – byla ROIK 19105827893 ir b. l. 6 – byla Nr. II-341-993/2020). Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatas pateikė informaciją apie tai, kad Ž. R. gyvenamuoju adresu 2020 m. gegužės 12 d. buvo išsiustas šaukimas atvykti pas tyrėją I. S., tačiau jis neatvyko, 2020 m. gegužės 25 d. buvo siųstas dar vienas šaukimas, nurodant 2020 m. birželio 3 d. 9.00 val. atvykti pas vyriausiąją tyrėją M. Z., tačiau jis neatvyko, po ko Ž. R. 2020 m. birželio 5 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 24-ANR_P-622-2020 bei pastarajam buvo išsiųstas. Protokole buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data – 2020 m. birželio 15 d. 9.00 val., tačiau Ž. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko, dėl ko administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta Ž. R. nedalyvaujant ir 2020 m. birželio 16 d. priimtas nutarimas Nr. 24-ANR_N-1236-2020, kuriuo jam skirta 40 eurų bauda. Taigi, konstatuojama, jog iš pateiktos policijos komisariato informacijos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R. nepasinaudojo teise šaukiamas atvykti į bylos nagrinėjimą. Be to, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, teismo posėdis apylinkės teisme vyko 2020 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 9) ir jame dalyvavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. R., jam buvo suteikta teisė pasisakyti bylos nagrinėjimo klausimais, todėl sutikti su skundo argumentu, jog buvo pažeistos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisės – nėra pagrindo.

19. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas bei priėmė teisėtą nutartį.

20. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Ž. R. apeliacinis skundas netenkinamas, o Institucijos 2020 m. birželio 16 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir Ž. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.