Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovui D. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei D. G., tretiesiems asmenims Marijampolės socialinės pagalbos centrui, VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir kitų klausimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas dalinai.

Dėl laikino motinos valdžios apribojimo

Nustatyta, kad atsakovė D. G. yra nepilnamečių vaikų: E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnamečių vaikų tėvas E. R. (duomenys neskelbtini) mirė.

Vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus (CK 3.165 straipsnio 2 dalis).

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodomos sąlygos, kurias nustačius ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Kasacinio teismo doktrinoje nurodoma, kad šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (pvz. Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-1120/2023, ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (pvz. Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais; visais išvardytais atvejais ribojant tėvų valdžią turi būti nustatyta tėvų kaltė (Lietuvos A. T. 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). Aiškinant CK 3.180 straipsnio 1 dalį ir sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, įtvirtintu CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte (Lietuvos A. T. 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir VTAĮ) 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į VTAĮ 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (pvz. Lietuvos A. T. 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, byloje esančius įrodymus, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas laikinai apriboti atsakovės valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Dėl aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.180 str.)

Kaip teisingai nurodė ieškovas, globos nustatymo priežastys nepilnamečiams vaikams nėra išnykusios. Nors iš tiesų byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės daromus teigiamus pokyčius, t. y. atsakovė po nustatytos globos nepilnamečiams vaikams ir bendravo su specialistais, ir atkreipė dėmesį į pastabas, ir laikotarpiu gydėsi nuo priklausomybės, taip pat konsultavosi su priklausomybės ligų specialistu, pateikė duomenis apie tai, kad dirbo iki vaiko gimdymo atostogų, taip pat bendrauja ir su savo vaikais (paskambina, susitinka), byloje pateiktos specialistų pastabos apie tai, kad tarp motinos vaikų emocinis ryšys nėra nutrūkęs, dukros laukia motinos, nori gyventi su ja, tačiau kartu byloje surinkti duomenys pagrindžia ir tai, kad visi šie atsakovės veiksmai yra epizodinio pobūdžio, nepatvirtinantys aplinkybės, jog nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus labiausiai atitiktų jų grąžinimas atsakovės globai bei tokiu būdu būtų geriausiai užtikrinta nepilnamečių vaikų emocinė bei fizinė gerovė. (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2233-603/2025).

Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos A. T. 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis, priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3841-432/2025).

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės dukrų išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį. Ieškovas nurodo, kad 2025-02-10 SPIS – duomenų bazės išrašų, SODROS – duomenų bazės išrašo, duomenimis nepilnametėms E. R. ir M. M. nuo 2025-01-01 mokamos išmokos vaikui –– kiekvienai po 122,50 Eur, taip pat nuo 2022-06-03 iki 2033-07-17 nepilnametėms paskirta našlaičių pensija – kiekvienai po 109,14 Eur. Ieškovo teigimu, E. R. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 628,61 Eur, M. M. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 590,86 Eur.

Vertinant atsakovės turtinę padėtį, t.y. tai, kad ji šiuo metu neturi galimybės dirbti, jokio nekilnojamojo turto atsakovė neturi, jos galimybės dirbti iš dalies apribotos dėl sūnaus auginimo, bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius ir ieškovo poziciją dėl išlaikymo dydžio priteisimo, įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės po 150,00 Eur kas mėnesį kiekvienos dukros išlaikymui, kuris šiuo atveju laikytinas optimaliu ir protingu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės tenkinamas, priteisinat po 150 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš Sodros gautas našlaičių išmokas sumoje 1373,06 Eur, kurios buvo panaudotos ne vaikų interesams / poreikiams tenkinti. Atsakovė su šiuo reikalavimu sutinka iš dalies. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog ji sumokėjo šios skolos dengimui 140 Eur (banko pavedimais sumokėta – 2025-10-17 – 2 kartus po 20 Eur, 2025-09-30, 2025-07-17 – 2 kartus po 20 Eur, 2025-08-20 – 2 kartus po 20 Eur), todėl prašoma priteisti suma mažintina, ir nustatytina priteistina suma - 1233,06 Eur. Ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, todėl šis klausimas detaliau nenagrinėtinas, ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.168-169 str.).

Kiti šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 22,93 Eur teismo pašto išlaidų. Nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atsakovė atleista, suteikus jai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti dalinai.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukrų E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2025-02-13 iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant nepilnamečių globėją.

Priteisti iš atsakovės D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Sodros gautas našlaičių išmokas sumoje 1233,06 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt trys eurai), kurios buvo panaudotos ne vaikų interesams / poreikiams tenkinti.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai - 22,93 Eur (dvidešimt du eurus 93 ct) teismo pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.