Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (trečiojo asmens) I. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2025-09-05 sprendimo civilinėje pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos ieškinį dėl laikino tėvų valdžios ribojimo, pareikštą atsakovams O. V. ir N. G., trečiasis asmuo I. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovai O. V. ir N. G. yra nepilnamečio vaiko D. V. tėvai. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau - SPIS) duomenimis N. G. šeimai nuo 2018-09-06 iki 2018-09-26 buvo taikoma atvejo vadyba Kelmės r. sav., taip pat nuo 2020-06-25 iki 2023-04-25 buvo taikoma atvejo vadyba Kazlų Rūdos sav., o nuo 2024-02-02 atvejo vadyba taikoma iki dabar Kazlų Rūdos sav., taip pat teikiamos socialinės paslaugos. N. G. šeima nuo 2017-11-29 iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. N. G. ir O. V. šeimai 2024-02-15 ir 2024-04-16 buvo inicijuota mobiliosios komandos pagalba. O. V. šeimai atvejo vadyba buvo taikoma nuo 2021-02-11 iki 2021-06-09, taip pat teikiamos socialinės paslaugos. O. V. šeimai atvejo vadybos procesas nėra taikomas, nes minėtas asmuo yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę. Skyriui N. G. ir O. V. šeima tapo žinoma nuo 2019-11-05 Skyriuje gauto pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje neblaivios vaiko motinos N. G. atžvilgiu. Skyriuje 2020-09-03 gautas policijos pareigūnų pranešimas, kad vaiko motina N. G. neblaivi (nustatytas 1,20 prom. girtumas), nėra kam pasirūpinti vaiku. Skyriuje 2021-01-24 gautas Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos pranešimas, kad vaiko motina N. G. namuose rasta neblaivi (nustatytas 2,24 prom. girtumas), su vaiko motina yra 2 mažamečiai vaikai. Skyriuje 2021-01-29 atliktas vaiko D. V. situacijos vertinimas, nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas vaikui D. V. taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę vaiko artimųjų giminaičių šeimoje. Laikinosios priežiūros taikymo vaikui D. V. metu N. G. bendradarbiavo su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai, vyko gydytis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą nuo priklausomybės nuo alkoholio pagal „Motyvacinės terapijos“ programą, todėl 2021-03-08 šeimos atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta, kad N. G. grįžus iš gydymo įstaigos, svarstyti klausimą dėl vaiko laikinos priežiūros nutraukimo. N. G. grįžus iš gydymo įstaigos, 2021-03-17 vaikui D. V. vaiko laikinosios priežiūros priemonė nutraukta, vaikas grąžintas motinos globai. Tačiau pokyčiai šeimoje buvo trumpalaikiai, nes Skyriuje 2024-02-09 el. paštu gauta iš Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos informacija, kad į socialinę pedagogę ir klasės mokytoją kreipėsi 5b klasės mokinys D. V. dėl patirto smurto artimoje aplinkoje (šeimoje). 2024-03-28 gautas Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos 2024-03-28 raštas Nr. SD-160 „Dėl motyvuoto siūlymo“, kuriuo siūlo steigti D. V. laikinąją globą. Su šeima dirbantis socialinis darbuotojas pastebėjęs, kad N. G. yra linkusi kaltinti kitus dėl sudėtingo bendravimo su vaikais, N. G. šeimoje pokytis nepasiektas, reikalinga priimti sprendimus, kurie leistų užtikrinti vaikui saugią aplinką. Vaiko tėvas nurodo, kad jis negalintis šiuo metu pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi, išvykęs gyventi ir dirbti į užsienį, į Jungtinę Karalystę. 2024-02-09 buvo išklausyta vaiko nuomonė. D. V. nurodė, kad motina jį muša. Vaikas pasakė, kad su tėčiu bendrauja mažai, kartais tėtis parašo per „Messenger“ programą, pasveikina su gimtadieniu. Vaikas 2024-02-09 laikinai apgyvendintas pas artimą giminaitį, kadangi vaikui kartotinai nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, nuo 2024-02-14 vaikui kartotinai nustatyta vaiko laikinoji priežiūra, vaiką apgyvendinant pas vaiko senelę iš tėvo pusės. Dėl smurto artimoje aplinkoje nepilnamečio D. V. atžvilgiu Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05308-24 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2024-04-05 nutarimu priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-05308-24 nutraukti, atleisti N. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje pagal laidavimą. N. G. užsiregistravo individualioms psichologo konsultacijoms, lankėsi dvejose psichologo konsultacijose, pradėjo lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių mokymus, tačiau neplanuoja vykti konsultacijoms į Respublikinį priklausomybių centrą dėl motyvacinės terapijos alkoholio vartojimo atkryčio prevencijai, išgyvenant emocinius sunkumus šeimoje. D. V. išsakė nuomonę, kad pas motiną grįžti gyventi nenori, nes ji dažnai jo atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. 2024-03-14 vaikui D. V. vaiko laikinoji priežiūra pratęsta dar 30 dienų, kuri 2024-04-12 nutraukta. 2024-04-05 išklausyta vaiko nuomonė dėl grįžimo į motinos šeimą. Pokalbio su Skyriaus specialistais metu, D. V. nurodė, kad jis nesutinka grįžti gyventi į motinos N. G. šeimą po patirto fizinio smurto, kad pas močiutę jam gyventi yra geriau. D. V. 2024-04-12 apgyvendintas vaiko senelės iš tėvo pusės I. V. šeimoje. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2024-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-4227-802/2024 patenkino Skyriaus prašymą bei išdavė leidimą paimti nepilnametį vaiką D. V. iš jo tėvų. Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2024-05-10 potvarkiu Nr. MV-108 D. V. nustatyta laikinoji globa nuo 2024-05-10, vaiko globos vieta nustatyta kartu su laikinąja globėja I. V.. Nuo laikinosios globos nustatymo, t. y. nuo 2024-05-10, padėtis šeimoje nepasikeitė, nepilnametis D. V. ir toliau gyvena laikinosios globėjos šeimoje. Nuo laikinosios globos nustatymo iki dabar vaiko motina, N. G. su sūnumi bendravo vieno susitikimo metu, kuris buvo organizuojamas ir stebimas Globos centre. Pastebėjus, kad D. V. su motina bendrauja nenoriai, nuolat išsako nenorintis su ja susitikti, nes jaučiantis nuoskaudas, šeimai rekomenduota ir teikiama psichologinė pagalba. Telefonu N. G. sūnaus elgesiu, ugdymu, savijauta, sveikata, laisvalaikiu domėjosi 10 kartų, daugiau susitikimų su sūnumi neprašė. Globėjos I. V. teigimu, motina 2 kartus prisidėjo prie vaiko išlaikymo (50 Eur ir 60 Eur). Nuo laikinosios globos pradžios iki dabar vaiko tėvas, O. V. nesusisiekė su Globos centro specialistais. Pasak globėjos, vaikas su tėvu bendrauja telefonu, dažniausiai 1-2 kartus per savaitę. Pokalbių metu tėvas domisi sūnaus sveikata, augimu, ugdymu, elgesiu, laisvalaikiu. Globėjos teigimu, tėvas 3 kartus prisidėjo prie vaiko išlaikymo (900 Eur, 300 Eur, 560 Eur). Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima pateikė informaciją, kad N. G. nerodo aktyvių pastangų palaikyti ar atkurti emocinį ryšį su vaiku, iniciatyva dėl bendravimo perkeliama vaikui – motina teigia, kad bendrauti su sūnumi pradės tada, kai jis pats to panorės ir parašys. Socialinis darbuotojas, dirbantis su šeima pateikė informaciją, kad yra sudarytos galimybės motinos ir sūnaus susitikimams, tačiau jie nevyksta - N. G. dažnai nurodo įvairias priežastis, dėl kurių susitikimai negali įvykti. Dėl to motinos ir vaiko emocinis ryšys šiuo metu nėra atkuriamas. Išklausant D. V. nuomonę, berniukas kiekvieną kartą išsako aiškią, nuoseklią savo poziciją – norą gyventi savo dabartinėje (laikinosios globėjos) šeimoje, kurią jis laiko savo šeima, akcentuodamas artimą ryšį su laikinąja globėja ir nenorą gyventi ir bendrauti su biologine motina, akcentuodamas praeityje naudotą fizinį smurtą jo atžvilgiu. Duomenų, kad atsakovai nevykdo tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių Skyrius neturi, atvirkščiai konstatuotina, kad atsakovai neįgyvendina tėvų valdžios dėl jų pačių kaltės ir nėra duomenų, kad situacija ateityje gali pasikeisti, todėl vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra laikinas tėvų valdžios apribojimas, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja, priteistinas vaikui išlaikymas. SODROS duomenų bazės duomenimis, atsakovė N. G. dirba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje. Gyventojų registro duomenimis, atsakovė turi dar vieną išlaikytinį, tačiau atsakovas nėra jo tėvas. ANTA duomenimis, atsakovei nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Skyrius neturi duomenų apie atsakovo O. V. turtinę padėtį – SODROS duomenų bazėje ir Užimtumo tarnybos duomenų bazėje duomenų apie atsakovą nėra. Gyventojų registro duomenimis atsakovas turi dar vieną išlaikytinį, tačiau atsakovė nėra jo motina. ANTA duomenimis, atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Skyriaus specialistė 2025-05-20 mobiliuoju telefonu bendravo su laikinąja globėja I. V., siekdama išsiaiškinti išlaidas, skirtas vaiko D. V. poreikiams tenkinti. Laikinoji globėja nurodė, kad D. V. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 600 Eur. ANTA informacinės sistemos – duomenų bazės duomenimis, nepilnametis D. V. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Skyrius mano, kad iš atsakovų N. G. ir O. V. turi būti priteistas 250 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui D. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Toks išlaikymo dydis atitinka teisinį reglamentavimą ir yra protingo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, nepilnamečio vaiko poreikiai papildomai neįrodinėjami, skirtinas turto administratorius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10 Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, neatskleisdamas atsakovų, nepilnamečio D. tėvų, turtinės padėties, nepagrįstai pasisakė apie atsakovės N. G. blogesnę turtinę padėtį, tuo pažeisdamas CK 3.192 straipsnio nuostatas ir nesilaikydamas teismų praktikos. Taip pat teismas, nustatydamas teiktino išlaikymo dalis atsakovams, pažeidė Išmokų vaikams įstatymo ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymo nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės apylinkės teismo 2025-09-05 sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės N. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 130 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratore paskiriant laikinąją vaiko globėją I. V..

15. Tėvų valdžios esmė – tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

16. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016); taip pat protingi yra poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Teismų praktikoje vyrauja pozicija, kad vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga (sprendimo priėmimo metu tai buvo 777 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis, priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog abu tėvai turi lygias pareigas rūpintis vaikais. Byloje nėra duomenų apie apribotas atsakovės N. G. galimybes dirbti ir gauti pajamų, kurių pakaktų pragyventi ir sūnui išlaikyti (atsakovė yra darbinga). Abu atsakovai N. G. ir O. V. turi po kitą vaiką, kuriuos taip pat reikia išlaikyti, tad jų prievolės yra vienodos. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo iš D. V. motinos priteisti mažesnį išlaikymą negu iš tėvo, todėl išlaikymas vaikui suvienodintinas. Pažymėtina, jog iš abiejų tėvų priteisus vienodo dydžio išlaikymą sūnui, išlaikymo dydis bus mažesnis, negu reikalinga minimaliems vaiko poreikiams patenkinti (žr. 17 šios nutarties pastraipą, 777 – 122,50 = 654,50. 654,50 : 2 = 327,25, 250 < 327,25).

32. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantės (trečiojo asmens) apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl motinos išlaikymo nepilnamečiam sūnui D. V. keistina, priteisiant iš atsakovės N. G. materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V. periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2025-05-26 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratore paskiriant laikinąją vaiko globėją I. V..

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330, 331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Visiškai patenkinti apeliantės (trečiojo asmens) I. V. apeliacinį skundą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025-09-05 sprendimo dalį dėl motinos išlaikymo nepilnamečiam sūnui ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš atsakovės N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2025-05-26 iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo ir kitų vaiko gaunamų lėšų bei turto administratore paskiriant laikinąją vaiko globėją I. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Kitą Marijampolės apylinkės teismo 2025-09-05 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.