Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.5. Nurodo, kad atsakovas neginčija priimto teismo sprendimo, nes sprendimas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, suformuotą teismų praktiką bei byloje nustatytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

8. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

9. Pažymėtina, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai yra skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo priteistas nepilnamečiam vaikui išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas iš atsakovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl nustatytos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su ieškove, nustatytos atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepagrindė tokių duomenų pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybę, pateiktą atsakovės naują įrodymą atsisako priimti.

Faktinės bylos aplinkybės

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka sudaryta 2015 m. spalio 7 d., nutraukta 2021 m. sausio 28 d. Pietvakarių Suomijos apygardos teismo sprendimu Nr. 21/3797. Šalys turi bendrą nepilnametę dukrą K. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Remiantis tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimais, nustatyta, kad nors šalių santuoka nutraukta 2021 m. sausio 28 d., tačiau faktiškai jie kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 2020 m. birželio 1 d. Tiek šalių paaiškinimais, tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su dukra šiuo metu gyvena Lietuvoje, o atsakovas gyvena Suomijoje.

16. Pietvakarių Suomijos apylinkės teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės ir atsakovo susitarimas dėl vaiko globos bei gyvenamosios vietos nustatymo, kuriuo šalys susitarė, jog nepilnametės K. B. gyvenamoji vieta bus nustatyta su ieškove, o atsakovas su dukra galės bendrauti taip, kaip susitars tėvai.

17. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. nuo ieškinio teismui pateikimo dienos periodinėmis išmokomis po 385,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki dukra sulauks pilnametystės, šią pinigų sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m birželio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, iš viso 7 845,00 Eur, paskirti ją nepilnamečio vaiko lėšų uzufrukto teise tvarkytoja, nustatyti atsakovui maksimaliai leistiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią vaiko motina ir tėvas vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime ar remti ją materialiai daugiau negu teismo priteista. Vaiko tėvas apie pageidavimą susitikti ir bendrauti su vaiku privalo pranešti vaiko motinai iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš parą.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nepilnametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove A. S.. Priteisė iš atsakovo D. B. išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 317,00 Eur kas mėnesį, nuo 2023 m. sausio 2 d. iki pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo D. B. nepilnametei dukrai K. B. 1 882,40 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Nustatė, kad atsakovui maksimaliai leistina bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vaiko motina ir tėvas vienas kitam nenustato jokių suvaržymų susitikti su vaiku, bendrauti, dalyvauti dukros auklėjime ir kt. Likusią ieškinio dalį atmetė.

19. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliacinį skundą grindžia tuo, kad atsakovas neteikia rašytinių įrodymų apie savo pajamas, konstatavus, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, apeliantės manymu, buvo teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. B. po 385,00 Eur. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šalių pripažįstamas aplinkybes, ieškovės pateiktus išlaidų apskaičiavimus ir jais nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais pagrindo sutikti neturi.

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo pagrįstumo ir dydžio

20. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

21. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant klausimą dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).

24. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, nusprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 38 punktas).

25. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Atitinkamai mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą priteisti nepilnametei šalių dukrai išlaikymą po 385,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Ieškovė ieškinyje pateikė nepilnamečio vaiko poreikius detalizuojančią lentelę, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį patiriamos 770,00 Eur išlaidos: 35,00 Eur grupinės šokių treniruotės, 6,40 Eur teatro būrelis, 224,00 Eur papildomos treniruotės, 40,00 Eur elektra, 186,00 Eur degalai, 50,00 Eur dienpinigiai, 7,80 Eur komunaliniai mokesčiai, 20,00 Eur šokių varžybos, 120,00 Eur maistas, 30,00 Eur draugų gimtadieniai. Aplinkybę, kad šalių dukra lanko pramoginius šokius, patvirtino ir atsakovas ir iš esmės neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovė dukters pomėgiui patiria nemažai papildomų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, darė išvadą, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti pusės minimalios algos, tai yra 317,00 Eur išlaikymą savo dukrai kas mėnesį. Be to, teismas vertino, kad nėra pagrindo išskaičiuoti valstybės vaikui mokamų pinginių lėšų, nes šiuo konkrečiu atveju atsakovas, teismo vertinimu, yra pajėgus ir gali teikti išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius vaiko poreikius, ir nėra pagrindo iš nustatytų vaiko poreikių sumos atimti pagal Išmokų vaikams įstatymą vaikui teikiamos išmokos sumą.

27. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, tuo tarpu vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

28. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-939/2020).

29. Apeliantė nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir apeliaciniu skundu prašo priteisti 385,00 Eur išlaikymą dukrai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudarė 840 Eur (atskaičius mokesčius – 633 Eur). Ieškovė taip pat kiekvieną mėnesį gauna 85,75 Eur (šios aplinkybės ieškovė neginčijo). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovė įrodinėdama didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turėjo pareigą tai pagrįsti. Kaip šiuo atveju pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė neteikė į bylą įrodymų apie realiai patiriamas išlaidas maistui, dienpinigiams, drabužiams ir avalynei, higienos ir asmeninėms reikmėms (kirpykla, telefonas ir internetas), komunaliniams mokesčiams, lavinimo priemonėms, įvairioms šventėms, laisvalaikiui, automobiliui (jo priežiūra, remontas, degalų išlaidos).

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, detaliai išnagrinėjęs šalių pateiktus procesinius dokumentus, rašytinius įrodymus, teismo posėdžių metu duotus paaiškinimus, būtent ir atliko vaiko poreikių vertinimą, nustatydamas šioje byloje šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtiną sumą. Taigi, ieškovei nepagrindus didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų vaikui būtinumą, bei nesant jokių kitų įrodymų apie patiriamas išlaidas, kurie pagrįstų, jog vaikui išlaikyti nepakanka pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistos išlaikymo sumos, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių vaikui išlaikyti nagrinėjamu atveju reikalinga po 317,00 Eur suma iš kiekvienos iš šalių.

31. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 47 punktas).

32. Apeliantė teigia, kad atsakovui neteikiant rašytinių įrodymų apie savo pajamas, konstatavus, jog atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės, apeliantės manymu, buvo teisinis pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai išlaikymą po 385,00 Eur kiekvieną mėnesį, iki dukra sulauks pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais neturi.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktą).

34. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2022, 33 punktas).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, vertino, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pakankamai jauno amžiaus, abu yra sveiki ir darbingo amžiaus. Pateikiant ieškinį ieškovė nedirbo, kadangi augino mažametį vaiką, o atsakovas dirba Suomijoje. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas sutiko mokėti dukrai išlaikymą po 280,00 Eur kas mėnesį, motyvuodamas tuo, kad didesnio išlaikymo jis negali teikti dėl turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovas būdamas sveikas ir darbingas turi galimybę teikti bent jau pusės minimalios algos, tai yra 317,00 Eur, išlaikymą savo dukrai kas mėnesį.

36. Pažymėtina, kad nuspręsdamas dėl priteistino vaikui išlaikymo dydžio, teismas įvertino šalių turtinę padėtį. Nustatė, kad pateikiant ieškinį ieškovė nedirbo, nes augino mažametį vaiką, o atsakovas dirba Suomijoje. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji susirado darbą ir planuoja gauti darbo užmokestį apie 1 600,00 Eur. Atsakovas patvirtino, kad daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti išlaikymą, jis neturi, o ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką. Atsižvelgė į tai, kad atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, vertino pateiktus duomenis, kad atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. gruodžio 31 d. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų apie jo gaunamą darbo užmokestį nustatė, kad valandinis jo darbo užmokestis laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. sausio 13 d. buvo 966,00 Eur, o už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. darbo užmokestis buvo 1 653,20 Eur. Taip pat vertino sąskaitos išrašus, kad sausio mėnesį atsakovo pajamos buvo 966,00 Eur iš (duomenys neskelbtini) ir 1 563,20 Eur iš (duomenys neskelbtini), tai yra iš viso 2 529,20 Eur. Nustatė, kad atsakovas šiuo metu yra pasiėmęs išsimokėtinai automobilį, tačiau pateikė tik neverstą lizino sutartį, iš kurios matyti, kad automobilio vertė yra 15 000,00 Eur, sutartis sudaryta 2022 m. rugpjūčio 19 d. ir kas mėnesį mokėtina įmoka yra 363,41 Eur bei tai, kad sutartis sudaryta 48 mėn. laikotarpiui. Atsakovas nurodė, kad jis nuomai išleidžia apie 600,00 Eur, tačiau tai patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė, o teismo posėdžio metu pats patvirtino, kad jis šiuo metu gyvena ne vienas, o dar su dviem draugėmis. Todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kadangi pirmosios instancijos teismas vertino tiek ieškovės turtinę padėtį, tiek atsakovo turtinę padėtį. Todėl pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes jis gauna pastovų darbo užmokestį ir turi galimybes teikti dukrai išlaikymą po 317,00 Eur. Todėl teigti, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamos teikti dukrai išlaikymą po 385,00 Eur, ieškovei nepagrindus didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų vaikui būtinumą, bei nesant jokių kitų įrodymų apie patiriamas išlaidas, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

37. Apeliantė už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 2 d., prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 5 932,40 Eur (30 mėn. x 385,00 Eur – 900,00 Eur – 2 l 75,55Eur – 2 542,05 Eur). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos nėra pagrindo skaičiuoti po 385,00 Eur, nes ieškovė nepateikė detalizacijos bei rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. nepilnametės dukros išlaikymui ji skirdavo 770,00 Eur. Todėl už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 2 d., priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 1 882,40 Eur sumą.

38. Pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

39. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013).

40. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė momentą, nuo kurio vaiko tėvas iš dalies nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio pradžia laikytina nuo 2020 m. birželio 1 d.

42. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 m. birželio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos nėra pagrindo skaičiuoti po 385,00 Eur, nes ieškovė nepateikė detalizacijos bei rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. nepilnametės dukros išlaikymui jis skirdavo 770,00 Eur. Iš ieškovės pateiktos detalizacijos laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė nepilnametės dukros išlaikymui skirdavo apie 480,00 Eur, kuris tik vėliau pradėjo sistemingai augti. Todėl atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus, kad jis ieškovei pirmus mėnesius nuo 2020 m. birželio 1 d. pagal susitarimą mokėjo po 250,00 Eur, o vėliau, kai prarado darbą, už jį išlaikymo pašalpą mokėjo „Sodra“ pervesdama ieškovei po 167,35 Eur, o kai jis susirado darbą, mokėdavo ieškovei už nepilnamečio vaiko išlaikymą po 170,00 Eur, padarė pagrįstą išvadą, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 250,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiamvaikui, todėl šia suma mažino išlaikymo įsiskolinimą. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas tiek priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio, tiek išlaikymo priteisimo momento ir laikotarpio, už kurį priteistas išlaikymo įsiskolinimas, aspektais.

43. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

44. Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ginčui teisingai išspręsti reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų, padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl byloje pareikštų šalių reikalavimų, priimtas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3 295-219/2020 59 punktas). Todėl teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, vertina, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir neturi esminės reikšmės šios bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų atskirai pasisakyti nėra tikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas (CPK 93 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą