Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1033-886/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-17
Bylos Nr.: e2A-1033-886/2023
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
Atsakovas: A. C.
Ieškovas: L. C., K. C., B. C.
Trečiasis asmuo: V. J.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
2.5.7Įpėdinių savitarpio santykiai
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1033-886/2023Teisminio proceso Nr.

2-22-3-02130-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.5.7; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės pagal ieškovų L. C., K. C., B. C. ieškinį atsakovei A. C. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo V. J., ir atsakovės A. C. priešieškinį ieškovams, dėl neturtinės žalos, kompensacijos priteisimo

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai L. C., K. C., B. C. (toliau – ir ieškovai) 2022 m. lapkričio 3 d. ieškiniu (CBP-19952) prašė:

1.1 atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 307/117192 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo turtas);

1.2 turtą lygiomis dalimis – po 1/3 dalį asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovams, o atsakovei iš ieškovų priteisti 22 200 Eur piniginę kompensaciją (iš kiekvieno ieškovo po 7 400 Eur).

1.3 priteisti iš atsakovės 15 150 Eur piniginę kompensaciją (kiekvienam ieškovui po 5 050 Eur) už pasisavintą R. C. 10 000 Eur vertės auksinę grandinėlę, išgrynintus 200 Eur ir grąžintą 10 000 Eur skolą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė A. C. (toliau – ir atsakovė, apeliantė) atsiliepimu į ieškinį (2022-12-05 DOK-149135) nurodė, kad sutinka ieškinio dalį dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės spręsti taikiu būdu, su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka.

3. Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimu į ieškinį (2023-01-30 DOK-12247) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

4. Atsakovė A. C. pradiniu ir patikslintu priešieškiniu (2023-01-10 DOK-3858, 2023-01-16 DOK-6004) sutiko su ieškinio reikalavimu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikiu būdu; nesutiko su reikalavimu dėl piniginės kompensacijos priteisimo. Priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 353 Eur kompensacijos už laidojimo paslaugas, 242 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą.

Atsiliepimas

5. Ieškovai atsiliepimu į priešieškinį (2023-02-06 DOK-15278) prašė priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

6.1 Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 307/117192 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); šį turtą natūra priteisė ieškovams L. C., K. C., B. C. asmeninės nuosavybės teise po 1/3 dalį, o atsakovei A. C. iš ieškovų priteisė 22 200 Eur piniginę kompensaciją, iš kiekvieno po 7 400 Eur;

6.2 priteisė iš atsakovės ieškovams L. C., K. C., B. C., kiekvienam po 2 550 Eur piniginę kompensaciją už prarastą palikimo dalį;

6.3 Likusio ieškinio reikalavimo netenkino;

6.4 Priešieškinį paliko nenagrinėtą;

6.5 Paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės ieškovams L. C., K. C., B. C., solidariai 3 208,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovės 23,01 Eur ir solidariai iš visų trijų ieškovų 8,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų; nurodė grąžinti atsakovei 441 Eur žyminio mokesčio.

7. Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Faktinių bylos aplinkybių visuma sudarė teismui pagrindą vertinti, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas. Ieškovams bendrai priklauso ¾ dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, o atsakovei tik ¼ dalis. Atidalinti atsakovei po ¼ dalį statinių ir žemės sklypų natūra nebūtų adekvatu nei technine, nei praktine, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai. Dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų itin komplikuotas.

Atsiliepimas

8. Teismas vertino dėl turto priteisimo natūra, kitam bendrasavininkui priteisiant piniginę kompensaciją. Atsakovė atsiliepime į ieškinį neprieštaravo tokiam turto atidalijimo būdui, tačiau svarstė apie turto priteisimą natūra jai, ieškovams priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai L. C. ir K. C. visą savo gyvenimą iki pilnametystės gyveno namų valdoje (duomenys neskelbtini). Tai jų vaikystės namai, su kuriais juos sieja emocinis ryšys. Tuo tarpu atsakovė su R. C. santuokoje gyveno trumpiau nei vienerius metus. Nei namų valdoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, nei sodybose niekada negyveno. Tikėtina, jog ten dažnai ir nesilankė (name (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. kovo mėnesio gyveno ieškovė K. C. su savo mama I. B.). Atsakovės interesą valdyti turtą teismas nevertino kaip labai svarbų. Būtent ieškovai nuo jų tėvo mirties prižiūri turtą, moka mokesčius. Be to, nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovė turėtų finansines galimybes sumokėti ieškovams už ¾ dalis turto. Tuo tarpu ieškovė K. C. ir ieškovų atstovės patvirtino turintys galimybes sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. L. C. ir B. C. dirba užsienyje ir gauna stabilias pajamas, ieškovė K. C. nurodė parduosianti savo asmeninį turtą, kad gautų lėšų. Jos ir L. C. mama I. B. patvirtino, kad suteiks savo vaikams finansinę pagalbą sumokant piniginę kompensaciją atsakovei. Teismas sprendė, kad dėl šių priežasčių pagrįsta turtą natūra priteisti ieškovams, iš jų priteisiant piniginę kompensaciją atsakovei. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo turto vertės, kuri nustatyta 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Žemesnės instancijos teismas

9. Dėl piniginės kompensacijos už išgrynintus pinigus ir grandinėlę. Kaip nurodė ieškovė K. C. ir patvirtino liudytojas R. Š., iškart po R. C. mirties atsakovė A. C. vienintelė iš artimųjų nuvyko pasiimti velionio kūno į (duomenys neskelbtini). Jai buvo atiduoti visi mirusiojo daiktai, ji rūpinosi automobilio parvairavimu. Iš to seka, kad joks kitas asmuo negalėjo paimti R. C. banko kortelės ir išgryninti pinigų per tris dienas po jo mirties. Tokį veiksmą teismas laikė palikimo masę sudarančio turto sumažinimu ir kitų įpėdinių turtinių teisių pažeidimu. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei), iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteisė po 50 Eur (200 Eur / 4) piniginę kompensaciją už prarastą palikimo dalį.

10. Teismas iš ieškovės K. C., ieškovų atstovės I. B., liudytojų R. Š. ir A. B. paaiškinimų, nuotraukos nustatė, kad palikėjas R. C. turėjo juvelyrinį dirbinį – grandinėlę. Liudytojai, kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, patvirtino, kad grandinėlė buvo auksinė. Nuotrauka patvirtina ieškovės ir liudytojų teiginius apie grandinėlės masyvumą (galėjo sverti apie 200 g), pynimą ir joje inkrustuotus akmenukus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad grandinėlėje buvo inkrustuoti būtent deimantai, todėl į tai neatsižvelgė nustatant didesnę vertę. Liudytojas A. B. patvirtino, kad grandinėlės praba buvo 585. Pagal rašytinius duomenis vidutinė vieno gramo 585 prabos aukso lydinio gaminio kaina Lietuvos rinkoje 2022 m. buvo 70-95 Eur. Vertinant žemiausia 1 g kaina (70 Eur), 200 g 585 prabos auksinės grandinėlės vertė – 14 000 Eur. Ieškovai grandinėlę vertina net mažesne suma – 10 000 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad negali būti įvertinama akmenukų rūšis ir vertė, šią sumą laikė protinga ir įrodyta. Liudytojui R. Š. vienareikšmiškai patvirtinus, kad atsakovės paliepimu jis nuėmė būtent tą grandinėlę nuo velionio R. C. kaklo ir padavė ją atsakovei, nesant šią aplinkybę paneigiančių faktinių duomenų, teismas laikė, jog byloje įrodyta, kad grandinėlę, kuri kaip vertingas juvelyrinis dirbinys sudaro palikimo masę, neteisėtai pasisavino ir nuo kitų įpėdinių nuslėpė atsakovė. Esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui ir kaltei), iš atsakovės kiekvienam ieškovui priteisė po 2 500 Eur (10 000 Eur / 4) piniginės kompensacijos už prarastą palikimo dalį.

11. Dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą. Teismas vertino, kad reikalavimo teisę į atsakovę dėl pinigų grąžinimo turi betarpiškai D. C., tačiau ne ieškovai kaip R. C. įpėdiniai. Teismas nustatęs, kad ieškovai neturi materialinės teisės reikšti reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už grąžintą skolą, šio ieškinio reikalavimo netenkino.

12. Dėl priešieškinio. Atsakovei neatvykus į teismo posėdį, kai jos dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, ieškovams neprašius priimti sprendimą už akių, atsakovės priešieškinį teismas paliko nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 246 straipsnio 1 dalis). Priešieškinį palikus nenagrinėtą, teismas nurodė atsakovei grąžinti jos sumokėtą 441 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

13. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (2023-05-12 DOK-60028) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, įpareigojant atnaujinti įrodymų tyrimą, priimti įrodymus apie apeliantės išleistas lėšas neįregistruotų statinių statybai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1 Teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei iš ieškovų priteista 22 200 Eur piniginė kompensacija už jai priklausančią ¼ nekilnojamojo turto dalį prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.75 straipsnio 1 daliai., 4.80 straipsnio 1 ir 2 dalims, 1.5 straipsniui. Pirmosios instancijos teismas ignoravo kasacinio teismo suformuotą praktiką ir pažeidė vieną esminių – adekvatumo kriterijų, nes šiuo atveju atsisakymas atidalinti turtą natūra iš esmės pažeidė apeliantės interesus, o apeliantei priteista piniginė kompensacija yra visiškai neproporcinga jai priklausančios atidalinto nekilnojamojo turto dalies vidutinei rinkos vertei. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamaus byloje pateiktų įrodymų tyrimo, todėl tikslinga bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ginčą iš naujo.

Atsiliepimas

14.2 Apeliantė savo atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje aiškiai nurodė, kad nesutinka su ieškovų pasiūlytu nekilnojamojo turto vertinimu, nes: 1) jis neatitinka nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės; 2) jis neatitinka nekilnojamojo turto faktinės situacijos/būklės; 3) nebuvo atliktas nekilnojamajame turte esančių neįregistruotų statinių vertinimas; 4) nebuvo atliktas nekilnojamajame turte esančių kilnojamųjų daiktų vertinimas.

14.3 Ieškovų pateiktoje 2022 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta bendra nekilnojamojo turto – žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) – vidutinė rinkos vertė iš viso tik 7 800 Eur. Tačiau iš šioje ataskaitoje/vertinime pateiktų žemės sklypų foto nuotraukų matyti, kad ant įvertintų žemės sklypų stovi visiškai naujos statybos statiniai: gyvenamojo namo pamatai, garažas ir pirtis bei didelė malkinė. Pirmos instancijos teismas ignoravo šią faktinę aplinkybę, nes šie statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto Registrų centre, nors apeliantė nuosekliai paaiškino, kad šie statiniai yra neatsiejama minėtų žemės sklypų dalis. Taigi vien dėl šios akivaizdžios faktinės aplinkybės – egzistuojančių įregistruotų statinių – žemės sklypų vertė ženkliai padidėja ir būtinas ne tik žemės sklypo, bet ir šių statinių pakartotinis vertinimas bei atidalijimas.

14.4 Pirmos instancijos teismas pažeidė CK 4.19 straipsnio 1 dalį, nes minėti neregistruoti statiniai yra daiktai, kurie buvo sukurti velionio ir apeliantės pastangų bei lėšų dėka, ir yra turto palikimo neatsietina dalis (jie tokiu turtu netapo paveldėjimo byloje dėl to, kad nebuvo formaliai įregistruoti), bet jie nėra turto priklausiniai pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalies apibrėžimą. Ieškovai neįrodė, kad minėti statiniai buvo sukurti kitų asmenų (ne apeliantės ir velionio pastangomis). Teismo posėdžių metu buvo patvirtinta, kad būtent apeliantė ir velionis, vesdami bendrą ūkį, pastatė aptariamus statinius, tačiau nespėjo jų įregistruoti dėl velionio mirties. Todėl pirmos instancijos teismas, dalindamas šalių ginčo turtą, privalo padalinti ir ant ginčo žemės esantį turtą tokiu pačiu santykiu, koks buvo nustatytas po turto paveldėjimo, nes minėti statiniai šiuo metu yra neatskiriama dalintino žemės sklypo dalis, kurie nebuvo padalinti priėmus palikimą, tačiau priimti pagal įstatymą, nenurodant visos turto apimties. Abi ginčo šalys, priimdamos palikimą, priėmė visą su juo susijusį turtą palikėjo nustatytomis dalimis (CK 1.5 str., 5.19 str., 5.50 str. 1 d.).

Šalies argumentai

14.5 Apeliantė nesutinka su nekilnojamojo turto – žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidalijimu, jai priteisiant piniginę kompensaciją. Teismas apeliantei priteisė 22 200 Eur piniginę kompensaciją, visiškai neįsigilinęs į apeliantės poreikius ir faktinę jos gyvenimo situaciją. Apeliantė pageidauja šį nekilnojamąjį turtą (įskaitant ir neregistruotus statinius) atidalinti natūra, nes ieškovai neturi nieko bendro su šiuo nekilnojamuoju turtu. Apeliantė kartu su velioniu įsigijo minėtą žemės sklypą, jame įrengė naujos statybos statinius, kuriuos savo lėšomis įgijo, finansavo ir remontavo (Priedas nr. 2). Apeliantei minėtas nekilnojamasis turtas turi ypatingą reikšmę, jame apeliantė nori tęsti savo gyvenimą ir neprieštarauja ieškovams sumokėti kompensaciją už jai atitenkančią bendrasavininkų dalį (3/4). Šią poziciją apeliantė raštu išsakė civilinėje byloje teikdama rašytinius paaiškinimus, tačiau teismas šias aplinkybes ignoravo ir sprendimu iš esmės pažeidė apeliantės turtinius bei neturtinius interesus, nederino savo išvadų su apeliante ir pažeidė nuosavybės apsaugos, proporcingumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir pusiausvyros principus.

14.6 Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypai – yra įvertinti tik 7 800 Eur suma, pagal šį vertinimą, apeliantė neprieštarauja, kad jai būtų priteista 14 400 Eur (22 200 – 7 800) piniginė kompensacija už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir natūra liktų nekilnojamasis turtas – žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

14.7 Nekilnojamojo turto atidalinimas natūra, tiesiog išdalinant sklypus bylos šalims, yra ne tik įmanomas ir visiškai įgyvendinamas, bet ir pageidaujamas ir ieškovų, ir apeliantės minėta tvarka: ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lieka nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įpareigojant juos sumokėti apeliantei 14 400 Eur piniginę kompensaciją, ir ieškovams perduodant savo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

14.8 Byloje ir sprendime nurodyta, kad nei vienas iš ieškovų, neturi finansinių galimybių sumokėti priteistą kompensaciją apeliantei.

14.9 Teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams iš apeliantės priteista kompensacija dėl iš velionio banko sąskaitoje išgrynintų piniginių lėšų ir juvelyrinio dirbinio (grandinėlės) prieštarauja CK 1.5 straipsniui, 5.1 straipsnio 2 daliai, 5.11 straipsniui, 13 straipsniui, 5.59 straipsnio 1 daliai, 6.245 straipsnio 4 daliai, CPK 185 straipsnio 1 daliai, 263 straipsniui. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismas, priteisdamas piniginę kompensaciją ieškovams už, neva, apeliantės išgrynintas pinigines sumas ir neteisėtai pasisavintą velionio juvelyriką, pažeidė proceso teisės normas, reguliuojančias įrodinėjimo procesą. Sprendime nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių apeliantės neteisėtus veiksmus, akivaizdu, kad ieškinio dalis dėl šių reikalavimų paremta išimtai netiesioginiais ir subjektyviais įrodymais, todėl neįrodyta ir privalėjo būti atmesta šioje dalyje.

14.10 Iš pateikto 2019 m. rugsėjo 25 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, paveldimą turtą po palikėjo R. C. mirties sudaro tik nekilnojamasis turtas, turtinės teisės dėl vykdomų išieškojimų ir banko sąskaitose esančios lėšos. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas iš esmės patvirtina, kad velionis R. C. tokios juvelyrikos, įskaitant ir 10 000 Eur vertės grandinėlę, neturėjo, dėl ko šis turtas negali būti pripažintas palikimu (išlikusiu po palikėjo mirties), įtrauktas į paveldimo turto apyrašą, paveldėtas ir pripažintas daline ieškovų bei apeliantės nuosavybe.

14.11 Faktinę aplinkybę dėl 10 000 Eur grandinėlės teismas konstatavo remdamasis tik kelių ir šios civilinės bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, kurie yra visiškai netikslūs, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais rašytiniais įrodymais, neturintys nieko bendro su ekspertinėmis žiniomis ir labiau panašūs į tolimus atsiminimus, iš kurių negalima spręsti apie realią palikėjo mirties metu egzistavusią faktinę situaciją.

14.12 Liudytoja apklausta I. B. yra ieškovų L. C. ir K. C. biologinė motina; ieškovai pateikė turto vertinimą, kurį užsakė būtent ši liudytoja; I. B. šiuo metu gyvena su liudytojo A. B. broliu O. B., taigi jos parodymai laikytini šališkais ir nevertintini. Liudytoju apklaustas R. Š. savo parodymuose nurodė prielaidas, kurių negalima vertinti kaip objektyvaus fakto, juolab, kad jo parodymai turi tarpusavio prieštaravimų. Liudytoju apklaustas A. B. savo parodymuose nurodė tik savo prisiminimus, kurie visiškai nesusiję su faktine situacija. Šis liudytojas nedalyvavo velionio perdavime, o jo pasakojamos aplinkybės yra išplaukusios, prieštaringos tarpusavyje, todėl negali būti laikomos objektyviu, pirminiu įrodymu, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti faktinę aplinkybę, jog velionis juvelyriką dėvėjo mirties metu. Nei vienas iš liudytojų nėra juvelyrikos ekspertas ir neturi kompetencijos nustatyti dirbinio struktūros, sudėties, svorio, juolab vertės. Nebuvo pasitelktas teismo ekspertas, turintis tinkamų žinių įvertinti foto nuotraukose pateikto juvelyrikos dirbinio vertę, taigi akivaizdu, kad tiek juvelyrikos dirbinio egzistavimo faktas velionio mirties metu, tiek juvelyrikos dirbinio vertė iš foto nuotraukos, nėra patvirtinti objektyviais rašytiniais įrodymais ir teismas šias aplinkybes nustatė menamu/spėjimo būdu, nepateikdamas absoliučiai jokių tikslių skaičiavimų ar pan.

14.13 Byloje esančioje velionio R. C. foto nuotraukoje, kurioje jis ant kaklo segi grandinėlę, nematyti jokių grandinėlės vertę nusakančių požymių. Dar daugiau, pateikta foto nuotrauka yra iš senų laikų (2017 metų), kuomet velionis dar buvo gyvas, taigi šie duomenys negali būti pagrindu konstatuoti faktą, kad nuotraukoje matomą papuošalą velionis dėvėjo savo mirties metu. Apeliantė neigia, pasisavinusi velionio R. C. juvelyriką ar bet kokius kitus jam priklausančius daiktus. Apeliantė neigia, kad velionio perdavimo metu matė ant jo kaklo aptariamą grandinėlę. Apeliantės žiniomis, velionis dar būdamas gyvas, pardavė grandinėlę už 2900 Eur ir šiuos pinigus išleido savo reikmėms. Įvertinusi tai, kad velionio pervežime dalyvavęs R. Š. tvirtina matęs aptariamą grandinėlę, apeliantė turi pagrindą manyti, kad šis asmuo neteisėtai pasisavino papuošalą iš velionio, dėl ko inicijavo ikiteisminį tyrimą.

14.14 Byloje nėra surinkti ir pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) apie tai, ar šioje bendrovėje nurodytu laikotarpiu dirbo liudytojas R. Š., kokios jo kaip vairuotojo pareigos, vykdant mirusiojo transportavimą, ar minėtoje bendrovėje buvo atliktas velionio perdavimo ir jo turto (rūbų, juvelyrikos, daiktų) perdavimo aktas. Neaišku, kodėl R. Š., iš pradžių, neva, nenorėjo nusegti grandinėlės, o vėliau ją nuimti sutiko.

14.15 Byloje nėra jokių duomenų apie užklausas gydymo įstaigai, kurioje buvo konstatuota velionio mirtis. Pažymėtina, kad gydytojai, kurie apžiūrėjo velionį, neabejotinai turėjo pastebėti liudytojų apibudinamą juvelyriką ant velionio kaklo. Dar daugiau, supakuodami velionio kūną saugojimui ar transportavimui, jie privalėjo parengti aktą, kuriame turėjo būti nurodyta, su kokiais daiktais velionis atvyko į gydymo įstaigą ir su kokiais daiktais velionis išvyko iš gydymo įstaigos.

14.16 Byloje nėra pasisakoma dėl velionio mirties aplinkybių ir aplinkos, kurioje jis mirė. Apeliantės žiniomis, vyrą ištiko širdies infarktas 2019 m. vasario 27 d. sporto metu, gulėjo Kauno klinikose, vėliau buvo paskirta reabilitacija ir būnant reabilitacijoje ištiko pakartotinis infarktas 2023 m. kovo 20 d., taigi būtina nustatyti, su kokiais asmenimis velionis buvo paskutines savo gyvenimo akimirkas (iki mirties) ir juos apklausti dėl velionio dėvėtos juvelyrikos ar kitų susijusių, tačiau labai reikšmingų aplinkybių.

14.17 Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent apeliantė po velionio mirties iš jo asmeninės sąskaitos išgrynino 200 Eur: 1) nenustatyta, kokiame bankomate atlikta ši operacija:, 2) negautos bankomate pinigų išėmimo subjektus fiksuojančių kamerų nuotraukos ar vaizdo įrašai; 3) nenustatyta, kam šie pinigai buvo išleisti. Taigi iš esmės netirti ieškovų atstovės pateikti galimai melagingi teiginiai.

14.18 Apeliantei pritaikyta civilinė atsakomybė, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių neteisėtus apeliantės veiksmus. Apeliantė iš esmės yra nepagrįstai kaltinama vagyste ir iš jos priteista menama žala (netekto palikimo dalis), nors byloje nėra nei apkaltinamojo teismo nuosprendžio, nei bet kokių kitų apeliantės neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus patvirtinančių įrodymų.

14.19 Ieškovų atstovės išlaidos viršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius.

Atsiliepimas

14.20 Ieškovų atstovė pateikė tik du esminius procesinius dokumentus, nereikalaujančius jokių specifinių žinių ir didelės apimties teismų praktikos analizės: 1) nedidelės apimties ieškinį, 2) nedidelės apimties atsiliepimą į priešieškinį, dar trumpesnį už ieškinį, parengtą pirminio ieškinio pagrindu. Byloje pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta net 2 420 Eur suma už advokatės parengtą ieškinį (2022-09-07 sąskaita Nr. SZ0139) ir 900 Eur suma už advokato padėjėjos parengtą atsiliepimo į priešieškinį (2023-02-06 sąskaita Nr. 5-2023). Šios teisinių paslaugų sumos yra per didelės ir neatitinka rekomenduojamų dydžių.

14.21 Byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, nereikalaujanti itin intensyvios teismų praktikos paieškos, pritaikymo ar teisės aktų analizės, todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas padarė priešingą išvadą ir nustatė, kad ieškovų atstovė bylai skyrė ypatingai daug laiko ir išteklių. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie advokatės S. Ž. padėjėjos faktinį dalyvavimą žodiniame bylos nagrinėjime. Tuo tarpu advokato padėjėjos parengtas atsiliepimas į apeliantės priešieškinį yra iš esmės tapatus pateiktam ieškiniui. Apeliantė neturėjo galimybių dalyvauti teismo posėdžiuose, taigi kiekviename teismo posėdyje ieškovų atstovė galėjo visiškai netrukdomai atstovauti savo klientus, bendraudama tik su savo klientais, sau palankiais ir suinteresuotais liudytojais bei teismu, kas nereikalauja jokių specifinių žinių ar pastangų.

14.22 Užmokestis už advokato (padėjėjo) civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojamas taikant nustatytus koeficientus, kurie dauginami iš paslaugos suteikimo metu egzistuojančios minimalios mėnesinės algos. Šiuo atveju aktualūs šie duomenys: 2022 metais minimali mėnesinė alga (bruto) buvo 730 Eur; 2023 metais – 840 Eur; taikomas maksimalus koeficientas ypatingai sudėtingoje byloje už teisines paslaugas – ieškinio ar atsiliepimo į priešieškinį surašymą yra 3. Pagal šiuos duomenis, maksimali priteistina suma advokatui už ieškinį galėtų būti iki 2 190 Eur (730x3), o maksimali priteistina suma advokato padėjėjai už atsiliepimą į priešieškinį – iki 1 260 Eur (840x3/2).

15. Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (2023-06-05 DOK-70556) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:

15.1 Apeliantė elgiasi itin nesąžiningai, neprotingai, piktnaudžiauja teise, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kategoriškai atsisakė dalyvauti teismo posėdžiuose. Iš atsakovės teikiamų laisvos valios pareiškimų, buvo neįmanoma suprasti nei atsakovės atsikirtimų į ieškinį esmės, nei jos pačios reikalavimų, dėl ko pirmos instancijos teismo teisėja siekdama teisingo bylos išnagrinėjimo, pripažino atsakovės dalyvavimą būtinu. Tačiau atsakovė nepaisė teismo nutarties, ją ignoravo, kategoriškai atsisakė atvykti į teismo posėdžius. Teismui paskyrus atsakovei 50 eurų baudą už teismo įpareigojimų nevykdymą, minėta teismo nutartis iššaukė atsakovės agresyvų ir neadekvatų elgesį. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai, atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtą ir ieškinį iš dalies tenkino.

15.2 Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir atsakovės elgesį, apeliantės skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir itin neteisingais. Priešingai skundo argumentams, teismas, laikydamasis CPK nustatytų reikalavimų, tinkamai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas kaip neapgrįstas ir neįrodytas.

15.3 Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad neteisingai atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, neteisingai nustatyta vidutinė rinkos turto vertė, neįvertintas kilnojamas turtas, esantis nekilnojamame turte, neįvertinti kiti statiniai, esantys žemės sklype, kurie nėra registruoti registre, kad atsakovei priteista per maža kompensacija. Pateikta UAB „OBER-HAUS“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 100546 VAT_2022 ASI P ANE, kuria atliktas ginčo turto vertinimas, ir kuri patvirtina, kad 0,1226 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių: pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 81 000 Eur. Byloje pateikta UAB „OBER-HAUS“ atlikta 2022 m. rugpjūčio 3 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 100544 VAT_2022 ASI PANE, kuri patvirtina, kad vertinamo turto - 307/29298 dalies 2,9298 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,1526 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), - rinkos vertė yra 7 800 Eur. Ataskaitos parengtos asmenų, turinčių specialių žinių, jos nebuvo ginčytos, todėl teismas pagrįstai jomis vadovavosi, nustatydamas atidalijamo turto vertę ir priteisdamas kompensaciją apeliantei.

15.4 Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę, todėl niekuo nepagrįsti jos argumentai apie neteisingą nekilnojamojo turto vertę. Apeliantė apeliaciniame skunde tik teigia, kad turto vertė per maža, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad žemės sklypo vertė gali būti (yra) kitokia, nei nurodyta minėtose ataskaitose. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad iš ieškovų priteista piniginė kompensacija atsakovei yra teisinga.

15.5 Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nebuvo vertintas kilnojamas turtas, esantis nekilnojamajame turte. Kilnojamasis turtas išvis nėra įtrauktas į turto apyrašą, ir nėra ginčo objektas. Likę velionio buitiniai daiktai yra menkaverčiai ir dėl kilnojamojo turto nebuvo pareikšti jokie reikalavimai. Taigi kilnojamas turtas nėra šios bylos dalykas. Apeliantė nei vienu sakiniu savo atsiliepimuose, raštuose ar priešieškinyje neužsiminė apie dalintiną kilnojamąjį turtą, neteikė priešieškinio. Todėl nagrinėjamu atveju nurodydama naujus argumentus apeliacinės instancijos teismui, piktnaudžiauja teise.

15.6 Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad turto vertinimo ataskaitose nėra įvertinti keli statiniai, kurie nėra registruoti VĮ Registrų centre. Nors ir yra pastatyti keli ūkiniai statiniai paveldėtuose žemės sklypuose, tačiau tai yra savavališka statyba, statiniai pastatyti be projektų ir leidimų, todėl tokie statiniai negali būti civilinės teisės apyvartos objektais. Todėl siekiant atidalinti paveldėtą turtą teismine tvarka, ieškovų užsakymu buvo atliktas viso registruoto paveldėto turto vertinimas. Tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 2011 m. gruodžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2011 konstatuota, kad negali būti atidalijama savavališka statyba; 2020 m. balandžio 29 d. nutartyje Nr. e3K-104-701/2020 25 p. taip pat konstatuota, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu. Asmenys, teigdami, jog yra teisėti statinių valdytojai, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie teisėtai įgijo nuosavybės teises į statinius kaip į nekilnojamuosius daiktus. Tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos Konstitucijos ir kitų įstatymų.

15.7 Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad žemės sklypuose esantys neregistruoti statiniai neva yra pastatyti jos ir ieškovų velionio tėvo bendromis jėgomis ir lėšomis. Apeliantė šią aplinkybę įrodinėja neaiškiais prekybos centrų čekiais. Jokių statinių atsakovė niekada nestatė ir negalėjo statyti. Savavališki ūkio statiniai yra pastatyti ginčo žemės sklype dar 2015 m., o atsakovė su ieškovų velioniu tėčiu santuoką sudarė tik 2019 m. Apeliantė santuokoje su ieškovų tėčiu jokio turto neįgijo ir prie jokių statinių statybos niekuo neprisidėjo. Naujo statinio statytoju gali būti pripažįstamas tik toks asmuo, kuris ne tik investuoja lėšas į statybą ir kartu įgyvendina užsakovo teises, bet taip pat turi statybą leidžiantį dokumentą ir žemės sklypą, kuriame ketina vykdyti statybas, valdo teisėtu pagrindu. Tik minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti laikomas statytoju, jam gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą naują statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos ir ginamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų. Jokių tokių duomenų atsakovė nepateikia ir negali pateikti. Kita vertus, atsakovės aiškinimas apie jai nuosavybės teisės pripažinimą į savavališkos statybos statinius nėra šios bylos dalykas. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kadangi atsakovė turėjo visas procesines galimybes juos pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šia teise sąmoningai nepasinaudojo.

15.8 Atsakovė nepagrįstai skunde nurodo, kad yra visos galimybės atidalinti turtą natūra, nes ieškovai nėra susiję su paveldėtu nekilnojamuoju turtu, kas yra visiška netiesa ir aiškiai prieštarauja pirmosios instancijos teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

15.9 Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas yra nedalūs, nepritaikyti keturių atskirų asmenų gyvenimui name ir/ar naudojimuisi turtu. Atsakovei priklauso ženkliai mažesnė dalis turto nei ieškovams. Atsakovės dalis sudaro tik 1/4 dalį, ieškovų kartu paėmus dalis yra 3/4. Todėl šiuo atveju nėra galimybės atidalinti ginčo turtą natūra. Be to, šalių santykiai yra tokie sudėtingi, o atsakovės asmenybė ir elgesys yra tokie nepaaiškinami, kad ir namo, ir žemės sklypų atidalijimas natūra ar naudojimosi tvarkos nustatymas šiuo atveju būtų tik formalus ir užprogramuotų dar didesnius ginčus ateityje. Nagrinėjamu atveju visiškas daikto atidalijimas yra geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Todėl teismas, tinkamai įvertinęs eilę reikšmingų aplinkybių, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

15.10 Apeliantė iki šios bylos iškėlimo savo veiksmais aiškiai buvo išreiškusi valią, kad paveldėtas turtas jai natūra nėra reikalingas, ji siekė gauti tik kompensaciją. Todėl nagrinėjamu atveju apeliantė, skunde bandydama paneigti savo valią, siekia tik pasipelnyti.

15.11 Apeliacinio skundo argumentai dėl piniginės kompensacijos už grandinėlę priteisimo prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms. Atsakovė apeliaciniame skunde dėsto visiškai nepagrįstus ir prieštaringus motyvus dėl grandinėlės tariamo pardavimo, kol ieškovų velionis tėtis dar buvo gyvas, nuėmimo nuo velionio kaklo, jos pasisavinimo ir grandinėlės vertės nustatymo. Atsakovė šį daiktą savanaudiškai pasisavino ir jo nepateikė antstoliui, sudariusiam turto apyrašą, dėl ko grandinėlė nebuvo įtraukta į paveldimo turto sąrašą, kas pažeidė ieškovų interesu. Šie apeliantės veiksmai parodo itin didelį jos nesąžiningumą, godumą ir neaprėpiamą norą pasipelnyti.

15.12 Byloje apklaustas liudytoju laidojimo paslaugų įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas R. Š., t.y. svetimas abiem šalims asmuo, neturintis jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nuosekliai tiek notarui, tiek teismo posėdyje detaliai nurodė aplinkybes apie atsakovės paimtą minėtą auksinę grandinėlę. Atsakovė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai liudytojo R. Š. parodymus vertina kaip sukčiavimą, reketą ir šmeižtą. Priešieškinyje jos dėstomos aplinkybės iš esmės sutampa su šio liudytojo parodymais, tik atsakovė, kvestionuodama liudytojo parodymus, nurodo eilę abstrakčių nereikšmingų aplinkybių, kurios niekaip nepaneigia liudytojo parodymų. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, aplinkybes dėl grandinėlės vertės bei svorio įrodo ir nuo 2004 m. pagal verslo liudijimą dirbančio juvelyro R. B. 2023 m. sausio 31 d. raštas, kuriame pažymėta, kad ieškovų velioniui tėčiui priklausiusią grandinėlę jis pats yra tvarkęs dar prieš penkiolika-šešiolika metų. Į šios grandinėlės užsegimą pats juvelyras įtvirtino tris nedidelius briliantus. R. B. patvirtino, kad grandinėlės svoris galėjo būti apie 150-200 g, ilgis - apie 65 cm.

15.13 Netiesa, kad velionis dar būdamas gyvas pardavė grandinėlę už 2 900 Eur ir pinigus tariamai išleido savo reikmėms. R. C. dar 2019 m. kovo 11 d. (per savo gimtadienį) dėvėjo grandinėlę ir su ja išvyko į (duomenys neskelbtini) sanatoriją. Be to, priešingai apeliacinio skundo motyvams, ieškovams gerai žinomas faktas, jog apeliantė praėjus metams po tėčio mirties šią grandinėlę pati nešė į lombardą (duomenys neskelbtini) ir norėjo ją užstatyti, tai dar kartą patvirtina faktą, kad apeliantė iš tiesų pasisavino grandinėlę, siekdama turtinės naudos.

15.14 Tik apeliantė galėjo pasisavinti lėšas iš velionio banko sąskaitos, nes ji turėjo jo banko kortelę. Pinigai priklausė mirusiam tėčiui R. C., todėl turėjo būti įtraukti į antstolio sudarytą turto apyrašą ir visų įpėdinių lygiomis dalimis paveldėti. Teismas teisėtai ir pagrįstai iš atsakovės priteisė ieškovams, kaip palikėjo R. C. įpėdiniams ir šio turto bendraturčiams, kompensaciją - po 50 Eur kiekvienam ieškovui.

15.15 R. C. buvo parengęs skyrybų su atsakove dokumentus ir net 2019 m. vasario 26 d. sumokėjęs žyminį mokestį teismui, ką patvirtina į bylą pateikti dokumentai, kurie turėjo būti pateikti teismui praėjus ne mažiau metams nuo jų santuokos įregistravimo, tačiau to padaryti nespėjo, nes 2019 m. vasario 27 d. jį ištiko širdies infarktas, buvo skubiai operuotas, o (duomenys neskelbtini) mirė.

15.16 Atsakovė, suklastojusi pažymą apie bendrą gyvenimą kartu su R. C. ir bendrą ūkį (kas taip pat nustatyta Kauno apygardos teismo 2021-04-28 nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) ir tai pripažino pati atsakovė), siekdama užvaldyti ieškovų tėvui priklausantį turtą, Vilniaus Lukiškių kalėjimo tardymo izoliatoriuje 2018 m. kovo 22 d. susituokė su R. C.. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, atsakovė santuokoje su ieškovų tėčiu jokio bendro turto neįgijo. Atsakovė apgaulės būdu su R. C. sudarė santuoką, gražių šeimyninių santykių su juo niekada nepuoselėjo, kas parodo išskirtinį atsakovės nesąžiningumą.

15.17 Tai jau ne pirmas atsakovės bandymas užvaldyti turtą. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė tiesos neatitinkančių (melagingų) motyvų pagrindu prašė teismo pripažinti A. L. priklausantį butą atsakovės nuosavybe, neva atsakovė su savo draugu tą butą pirko, nors teismas nustatė, kad atsakovė pinigų to buto įsigijimui neturėjo ir jokio apsimestinio sandorio A. L. nesudarė. Tačiau (duomenys neskelbtini)Jaunakaim rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimu civ. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės reikalavimai buvo atmesti ir ji buvo iškeldinta iš A. L. buto.

15.18 Atsakovės nesąžiningumą įrodo ir jos „Laisvos valios išreiškimas“, kuriame ji nurodo, kad su R. C. ji neva gyveno nuo 2009 m., kai iš tiesų R. C. su ieškovų mama I. B. santuoką nutraukė tik 2012 m. ir visas nekilnojamasis turtas buvo įgytas dar iki santuokos nutraukimo.

15.19 Atsakovė jau esant konfliktiniams santykiams su R. C., kai jis buvo įkalinimo įstaigoje, neaiškiomis aplinkybėmis palikėjo vardu 2018 m. vasario 6 d. pardavė savo mamai V. B. R. C. automobilį BMW X5, v. N. (duomenys neskelbtini) kas įrodo, kad atsakovė pradėjo R. C. turto išpardavimą, siekdama sau naudos.

15.20 Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas dėl per didelių iš atsakovės ieškovams priteistų bylinėjimosi išlaidų. Įvertinus atstovavusių advokatės ir advokato padėjėjos kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos rūšį, šios išlaidos nėra per didelės, jos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl pagrįstai priteistos. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovų atstovės atliko įvairius procesinius veiksmus, kuriuos sąlygojo bylos eiga, taigi už atitinkamus procesinius veiksmus pagrįstai buvo skaičiuotas ir priteistas atitinkamo dydžio užmokestis advokatei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

17. Apeliantė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, pirkimo kvitus, kurie siekia patvirtinti aplinkybę, kad žemės sklypuose esantys neregistruoti statiniai yra pastatyti jos ir ieškovų velionio tėvo bendromis jėgomis ir lėšomis.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.

19. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė prašomus priimti įrodymus turėjo galimybę pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nebuvo aktyvi ir šia teise nepasinaudojo net ir po to, kai jos dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pripažintas būtinu. Pažymėtina ir tai, kad dalis pateiktų pirkimo kvitų neatitinka įrodymų sąsajumo kriterijaus. Pateikti pirkimo kvitai nepatvirtina fakto, kad įsigytos prekės buvo naudojamos būtent ginčo neįregistruotų statinių statybai. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių, kuriomis išspręstas klausimas dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant piniginę kompensaciją už atidalinto turto dalį, bei priteista kompensacija už sumažintą palikimo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22. Atsakovė ir R. C. 2018 m. kovo 22 d. sudarė santuoką (1 t., e. b. l. 182).

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis R. C. 2017 m. rugsėjo 25 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. gegužės 2 d. išvyko į (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi kaltinamajam R. C. taikoma kardomoji priemonė – (duomenys neskelbtini), kuri Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartimi pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

24. R. C. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 23 l.).

25. Po R. C. mirties turtą po ¼ dalį paveldėjo pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą L. C., K. C. (2021-07-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai), B. C. (2019-09-25 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas), A. C. (2019-08-21 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas) (e. b. 1 t. 33-69 l.).

26. Įpėdinių vardu registruota bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t. 25-28 l.); ir du žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t 29-30, 31-32 l.).

27. Ginčo turto vertei nustatyti 2022 m. rugpjūčio 3 d. atlikti vertinimai:

26.1 Vertinamas turtas: 307/29298 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vertinamo turto rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta 7 800 Eur; iš jo 307/29298 dalių žemės sklypo rinkos vertė 200 Eur; 0,1526 ha žemės sklypo rinkos vertė 7 600 Eur (e. b. 1 t. 70-108 l.).

26.2 Vertinamas turtas: gyvenamas namas 1A1mp, ūkinis pastatas 2I1p, garažas 3G1p, kiemo statiniai ir 0,1226 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vertinamo turto rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 3 d. nustatyta 81 000 Eur (e. b. 1 t. 109-178).

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos

28. Apeliantė nesutinka su nekilnojamojo turto – žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atidalijimu, jai priteisiant piniginę kompensaciją. Atsižvelgdama į šių žemės sklypų įvertinimią tik 7 800 Eur suma, apeliantė neprieštarauja, kad jai būtų priteisti šie sklypai natūra ir dar būtų priteista 14 400 Eur (22 200–7 800) piniginė kompensacija už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, ieškovai neįrodė, kad jų siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui ir jo paskirčiai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais argumentais.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

30. Daikto padalijimas natūra kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). Visų pirma turi būti sprendžiamas daikto atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

31. Pagal kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas tais atvejais, kai savininko nuosavybės teisės turinys atidalijus turtą pinigine kompensacija iš esmės nepakinta, nes jis dėl turimos turto dalies dydžio ar pobūdžio negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės visa apimtimi, pvz., kai bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2010 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2010; 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).

32. Nagrinėjamu atveju yra keturi bendraturčiai – trys ieškovai ir apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad ieškovams bendrai priklauso ¾ dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, o atsakovei tik ¼ dalis; atidalinti atsakovei po ¼ dalį statinių ir žemės sklypų natūra nebūtų adekvatu nei techniniu, nei praktiniu, nei efektyvaus naudojimosi aspektais, nebūtų išvengta neproporcingos žalos daiktų paskirčiai, pagrįstai sprendė, kad turto atidalijimas natūra nėra įmanomas. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad dėl konfliktiškų šalių santykių valdomų objektų atskyrimas natūra taip pat būtų itin komplikuotas. Be to, apeliantė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė pagrįstų argumentų, kad ginčo turto 1/4 dalies paėmimas iš atsakovės būtų esminis jos kaip savininkės teisių pažeidimas.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016 26 punktą). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

34. Apeliantė nurodo neprieštaraujanti, kad jai natūra liktų žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (vertė 7 800 Eur) ir būtų priteista 14 400 Eur (22 200–7 800) piniginė kompensacija, įvertinus jos turimą ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau toks siūlomas turto atidalijmo būdas pažeistų ieškovų interesus, nes jų turima dalis bendrai paėmus (3/4) yra žymiai didesnė, nei atsakovės (1/4). Ieškovai ieškiniu prašo atidalinus paskirti jiems po tėvo mirties likusį ginčo turtą natūra. Toks atidalijimo būdas yra teisingas, įvertinus aplinkybes, kad ieškovai yra palikėjo vaikai, leisdavo laiką su tėčiu ginčo turte, o atsakovės santuoka truko tik vienerius metus, ir, ieškovų teigimu, jau buvo parengti skyrybų dokumentai. Atsakovė nepaneigė nei ieškovų prašomo taikyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, nei ieškovų nurodytų atidalijimo kriterijų, kad būtų galima pagrįsti kitokį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantė teismo posėdžiuose nedalyvavo, nebuvo aktyvi, nesinaudojo teise ir nevykdė pareigos įrodyti, kad jos siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra labiau priimtinas, optimalus, racionalus, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

35. Apeliantė teigia, kad teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei iš ieškovų priteista 22 200 Eur piniginė kompensacija už jai priklausančios ¼ nekilnojamojo turto dalį prieštarauja apeliantės interesams, nes priteista piniginė kompensacija neproporcinga atidalinto nekilnojamojo turto dalies vidutinei rinkos vertei. Taip pat nurodo, kad vertinimas neatitinka nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės; neatitinka nekilnojamojo turto faktinės situacijos/būklės; nebuvo atliktas nekilnojamajame turte esančių neįregistruotų statinių vertinimas; nebuvo atliktas nekilnojamajame turte esančių kilnojamųjų daiktų vertinimas. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus vertina kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

36. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai bendrosios nuosavybės teise valdomas turtas yra atidalinamas bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, būtina atidalijimo sąlyga yra tai, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021). Taip pat pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. spalio 24d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

37. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus dėl bendraturčių valdomo turto vertės nustatymo, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis ir bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

38. Nagrinėjamu atveju ginčo turto vertinimas atliktas 2022 m. rugpjūčio 3 d.: 307/29298 dalių žemės sklypo rinkos vertė – 200 Eur; 0,1526 ha žemės sklypo rinkos vertė – 7 600 Eur; 0,1226 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 5333-0012-0008, su jame esančiais statiniais, rinkos vertė – 81 000 Eur

39. Apeliantė, nesutikdama su rinkos verte, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo teisę pateikti įrodymus, kad ši vertė nustatyta neteisingai ir yra kitokia (didesnė). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, siekdama paneigti ieškovų pateiktus įrodymus dėl turto vertės, turėjo pareigą įrodyti, kad atliktose turto vertinimo ataskaitose nurodyta ginčo turto rinkos vertė neatitinka nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės ir/ar inicijuoti teismo ekspertizės atlikimą. Tačiau apeliantė šia teise nesinaudojo, nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 2022 m. rugpjūčio 3 d. ataskaitoje nustatytą ginčo turto vertę (CPK 178 straipsnis).

40. Teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus duomenis, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovų atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvus, pritaria pirmosios instancijos teismo galutinei išvadai, kad atsakovei priteistinos piniginės kompensacijos dydis yra nustatytas teisingai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieškovai būtų finansiškai nepajėgūs apeliantei sumokėti piniginę kompensaciją už jiems natūra priteistą ¼ ginčo turto dalį.

Dėl piniginės kompensacijos už išgrynintus pinigus ir grandinėlę

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas faktinę aplinkybę dėl 10 000 Eur vertės grandinėlės pasisavinimo konstatavo, remdamasis tik kelių bylos baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, kurie yra netikslūs, nepagrįsti jokiais kitais objektyviais rašytiniais įrodymais. Nei vienas iš liudytojų nėra juvelyrikos ekspertas ir neturi kompetencijos nustatyti dirbinio struktūros, sudėties, svorio, vertės. Nebuvo pasitelktas teismo ekspertas, turintis tinkamų žinių įvertinti foto nuotraukose pateikto juvelyrikos dirbinio vertę. Taip pat nurodoma, kad iš liudytojų parodymų negalima konstatuoti faktinės aplinkybės, jog velionis juvelyriką dėvėjo mirties metu. Apeliantė neigia pasisavinusi velionio R. C. juvelyriką. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomi argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti įrodymais ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

42. Apeliantės nurodomos subjektyviu vertinimu grindžiamos prielaidos dėl velioniui priklausiusio juvelyrinio dirbinio nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstų išvadų, kurios padarytos įvertinus byloje esamų įrodymų visumą. Apeliantė neigdama aplinkybę, kad ji pasisavino velioniui priklausiusį juvelyrinį dirbinį, ir tvirtindama, kad juvelyrinis dirbinys buvo parduotas paties velionio, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių objektyvių įrodymų.

43. Liudytoju apklaustas R. Š., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, patvirtino, kad velionio sutuoktinė paprašė jį nuimti nuo velionio kaklo grandinėlę; jis ją nuėmė ir padavė moteriai (2023-03-29 teismo posėdžio garso įrašas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad minėtam liudytojui vienareikšmiškai patvirtinus, kad A. C. paliepimu jis nuėmė būtent tą grandinėlę nuo velionio R. C. kaklo ir padavė ją A. C., nesant šią aplinkybę paneigiančių faktinių duomenų, laikytina, jog byloje įrodyta, kad grandinėlę, kuri kaip vertingas juvelyrinis dirbinys, sudaro palikimo masę, neteisėtai pasisavino ir nuo kitų įpėdinių nuslėpė atsakovė A. C.. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų minėto liudytojo suinteresuotumą bylos baigtimi ir sudarytų teisinį pagrindą jo parodymus vertinti kaip melagingus.

44. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl juvelyrinio dirbinio vertės, atsižvelgė į liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, vidutinę vieno gramo 585 prabos aukso lydinio gaminio kainą Lietuvos rinkoje 2022 metais. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad grandinėlėje buvo inkrustuoti būtent deimantai, todėl į tai neatsižvelgė nustatant didesnę vertę. Taip pat teismas nustatė, kad vertinant žemiausia 1 g kaina (70 Eur), 200 g 585 prabos auksinės grandinėlės vertė – 14 000 Eur. Ieškovai grandinėlę vertina net mažesne suma – 10 000 Eur. Teismas šią sumą laikė protinga ir įrodyta. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė nebuvo aktyvi, nesinaudojo procesine teise ir pareiga pateikti įrodymus, kuriais galėtų paneigti ieškovų teiginius ir pateiktus įrodymus bei pagrįsti savo atsikirtimus, neteikė prašymo skirti ekspertizę juvelyrinio dirbinio vertei nustatyti (CPK 178 straipsnis).

45. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent apeliantė po velionio mirties iš jo asmeninės sąskaitos išgrynino 200 Eur (kad nenustatyta, kokiame bankomate buvo atlikta ši operacija; negautos bankomate pinigus išėmimo subjektus fiksuojančių kamerų nuotraukos ar vaizdo įrašai; nenustatyta, kam šie pinigai buvo išleisti).

46. Iš R. C., mirusio (duomenys neskelbtini), sąskaitos Swedbanke išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 23 d. (prėjus trims dienoms po mirties) išgryninta 200 Eur suma (e. b. 1 t. 197-198 l.). R. C. 2018 m. liepos 24 d. įgaliojimu, reg. Nr.34-36, įgaliojo apeliantę atstovauti jo interesus AB Swedbanke (e. b. 4 t. 46 l.).

47. Apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji neturėjo velionio banko kortelės, kad kortelė buvo pas kitą asmenį, kuris žinojo banko kortelės prisijungimo kodą ar pan.

48. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad velioniui priklausęs juvelyrinis dirbinys ir iš banko sąskaitos po jo mirties pasisavintos piniginės lėšos sudaro palikimo masę. Nustačius, kad juvelyrinį dirbinį, pinigines lėšas pasisavino apeliantė, o pastarajai nepateiktus šias išvadas paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams iš apeliantės priteisė piniginę kompensaciją už sumažintą palikimo masės dalį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

49. Apeliantės vertinimu, ieškovų patirtos atstovavimo išlaidos viršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytus dydžius, įvertinant rengtų dokumentų kiekį, jų apimtį, nesudėtingumą. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus vertina kritiškai, juos atmesdama.

50. Ieškovus pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė S. Ž. (e. b. 1 t. 10 l., 2 t. 50 l., 4 t. 103 l.), advokato padėjėja B. J. parengė atsiliepimą į priešieškinį (4 t. 107 l.). Ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 446 Eur žyminio mokesčio (e. b. 1 t. 9 l.), 2 420 Eur ieškinio parengimo išlaidų (2 t. 51-53 l.), 900 Eur atsiliepimo į priešieškinį parengimo išlaidų (4 t. 108-109 l.); 600 Eur turto vertinimo išlaidų (e. b. 1 t. 104-107, 163-166 l., 4 t. 110 l.). Ieškovų atstovė advokatė S. Ž. dalyvavo 2023 m. sausio 10 d., 2023 m. vasario 7 d. parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, 2023 m. kovo 29 d. teismo posėdyje.

51. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytas 2,5 dydžio koeficientas už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį. Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

52. Įvertinus, kad sąskaita už ieškinio parengimą išrašyta 2022 m. rugsėjo 7 d., atitinkamai taikomas 2022 m. I ketvirčio – bruto 1 729,90 Eur, todėl už ieškinio parengimą maksimalus dydis yra 4 324,75 Eur (1 729,90 Eur x 2,5=4 324,75 Eur). Sąskaita už atsiliepimo į priešieškinį parengimą išrašyta 2023 m. vasario 6 d., todėl taikomas 2022 m. III ketvirčio bruto – 1 799 Eur. Atsiliepimą parengė advokato padėjėja, todėl už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Atitinkamai maksimalus dydis už atsiliepimo į priešieškinį parengimą yra 3 598 Eur (1 799 Eur x 2,5)-80%=3 598 Eur).

53. Įvertinus ieškovus atstovavusių advokatės ir advokato padėjėjos kiekvienos suteiktos teisinės paslaugos rūšį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovams pirmosios instancijos teisme priteistos teisinės pagalbos išlaidos nėra per didelės, jos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, todėl pagrįstai priteistos.

Dėl įrodymų vertinimo

54. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino apeliantės paaiškinimuose nurodytų aplinkybių. Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

58. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

59. Ieškovai prašo priteisti iš apeliantės 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (2023-06-05 DOK-70556 priedai).

60. Sąskaita už teisines paslaugas išrašyta 2023 m. gegužės 31 d., apmokėta 2023 m. birželio 4 d., todėl taikomas 2022 m. IV ketvirčio bruto – 1 900,30 Eur. Rekomendacijų 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 2 470,39 Eur (1 900,30 x 1,3 =2 470,39).

61. Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovės ieškovams solidariai priteisiama 1 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) B. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 1 600 Eur (tūkstantį šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Laima KriaučiūnaitėTomas RomeikaRasa Urbanavičiūtė