Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1747-273/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-09
Bylos Nr.: e2A-1747-273/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01121-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Atsakovas: D. B.
Ieškovas: R. B.

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-1747-273/2021(Proceso Nr. 2-69-3-01121-2021-0)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.1.7.6.; 3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atstovo advokato G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5025-812/2021 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui D. B. prašydama pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4674-924/2017 iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 280 Eur periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas vaikui po 150 Eur kas mėnesį. Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir aplinkybėms, augant vaikui, pakilus pragyvenimo lygiui (padidėjo MMA, brango prekės ir paslaugos) bei atsiradus papildomiems vaiko poreikiams, iš esmės padidėjo vaiko išlaidos. Atsakovas neatsižvelgia į pasikeitusius vaiko poreikius, gera valia neteikia didesnio išlaikymo vaikui. Nurodė, kad vaiko maistui būtina skirti vidutiniškai po 180 Eur/mėn. Vaiko daliai tenkančios būsto išlaidos vidutiniškai sudaro 90 Eur per mėnesį. Vaiko aprangai ir avalynei vidutiniškai per mėnesį ieškovė turi skirti po 80 Eur. Vaikas auga ir bręsta, todėl drabužius reikia atnaujinti kas sezoną. Vaikui diagnozuotas pėdų iškrypimas, todėl reikalinga speciali avalynė. Vaiko ugdymo ir mokymo reikmėms ieškovė turi skirti po 20 Eur per mėnesį arba 240 Eur mokslo metams. Vaiko gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį reikia skirti po 30 Eur. Vaikas serga Laimo liga, todėl ieškovė periodiškai kas mėnesį patiria 24 Eur išlaidas tyrimo atlikimui, patyrė išlaidas vaistams, vitaminams, masažui. Vaikui buvo taisomi dantys, patirta 140 Eur išlaidų. Higienos poreikių patenkinimui ieškovė turi skirti ne mažiau kaip po 30 Eur/ mėn. Vaiko laisvalaikio ir užklasinės veiklos poreikių patenkinimui reikia ne mažiau 85 Eur per mėnesį. Ieškovė turi skirti po 10 Eur/ mėn. telefono aparatui ir po 14 Eur mėn. abonentiniam mokesčiui, 23 Eur/ mėn. internetui. Ieškovė patiria ir kitas išlaidas įvairioms su vaiku susijusioms šventėms, kurios sudaro apie 30 Eur/ mėn., bei po 30 Eur/ mėn. nenumatytas išlaidas. Iš viso vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikia apie 560 Eur/ mėn. Atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka vaiko poreikių patenkinimui. Be to, atsakovas išlaikymą moka nenuosekliai – 2020 m. atsakovas savavališkai nusprendė ir nemokėjo išlaikymo vaikui balandžio ir gegužės mėnesiais. Nurodė, kad ieškovė nedirba, gavo nedarbo draudimo išmoką, šiuo metu jokių pajamų negauna, yra pilnai išlaikoma draugo. Ieškovė neturi savo vardu nekilnojamojo turto. Atsakovas oficialiai Lietuvoje nedirba, tačiau važiuoja uždarbiauti į Jungtines Amerikos Valstijas. Su nauja drauge ir vaiku gyvena prabangiame name. Gyvenant kartu atsakovas taip pat slėpė tikrąsias savo pajamas, vengė mokėti išlaikymą vyriausiajai savo dukrai.

3. Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas turi tris vaikus, kuriems skiria vienodo dydžio išlaikymą. Šalių vaikas didelę dalį laiko praleidžia pas atsakovą namuose, kur yra pilnai išlaikomas, todėl tokiu būdu atsakovas prisideda prie vaiko išlaikymo natūra. Atsakovo nuomone, vaikui skiriamas išlaikymas yra pakankamas. 370 Eur suma mėnesiui yra pakankama vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas nesutiko su vaiko maitinimui reikalingų lėšų dydžiu. Kadangi duktė su tėvu praleidžia 3-4 savaitgalius per mėnesį, atsakovas atvyksta pasiimti vaiko penktadienį, todėl mažiausiai šešias dienas per mėnesį ieškovė nepatiria išlaidų vaiko maitinimui. Nesutiko dėl vaikui tenkančių būsto išlaikymo išlaidų. Nesutiko, kad ieškovei buto išlaikymas kainuoja 270 Eur per mėnesį, ieškovė nepagrindė nurodytų buto išlaikymo išlaidų. Nesutiko su išlaidomis vaiko aprangai. Pakankama suma vaiko aprangai yra 40 Eur. Nurodė, kad atsakovas taip pat pirko rūbus. Nurodė, kad ieškovė nepagrindė išlaidų 20 Eur per mėnesį, 240 Eur per metus mokyklai ir lavinimo priemonėms. Vaiko mokymuisi reikalingas kanceliarines prekes pirko atsakovas. Atsakovo manymu, 30 Eur išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai yra nepagrįstos. Vaikas iš esmės yra sveikas ir specialių poreikių neturi. Vaiko ortopedinės problemos išnyko ir nebesikartojo, Laimo liga išgydyta. Nesutiko su ieškovės nurodytomis išlaidomis vaiko higienai 30 Eur per mėnesį. Kadangi duktė dažnai būna pas atsakovą, kur yra aprūpinta visomis higienos priemonėmis, pakankama suma per mėnesį vaiko minėtų poreikių patenkinimui yra 10-15 Eur. Atsakovas nesutiko su nurodytomis išlaidomis vaiko laisvalaikiui. Mano, kad per didelis vaiko užimtumas kenkia mokymosi rezultatams. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodytomis kitomis išlaidomis vaiko laisvalaikio, kitų poreikių tenkinimui, šias išlaidas laikė nepagrįstomis ir nebūtinomis. Atsakovo manymu, išlaidos mobilaus ryšio telefono mokesčiui apmokėti turėtų būti 2-3 Eur. Nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Atsakovas neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje ir JAV, automobilių, gauna apie 1 000 Eur pajamų per mėnesį iš JAV. Lietuvoje jokia veikla nesiverčia. Jo sugyventinė nedirba, augina vaiką, gauna apie 400 Eur pašalpą. Atsakovo nuomone, tikėtina, jog išaugę vaiko poreikiai yra susiję ne su vaiko poreikių pasikeitimu, o pačios ieškovės gyvenimo būdu ir sąlygų pagerėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2017 m. vasario 23 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu priteisto išlaikymo K. B., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 265 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. sausio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, kitoje dalyje ieškinio netenkino; priteisė atsakovui iš ieškovės 27,47 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 31 Eur žyminį mokestį ir 288,77 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad šalys yra nepilnametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, o iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur iki vaiko pilnametystės. Teismas atsakovo argumentus, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas neprivalo prisidėti prie ieškovės būsto išlaikymo išlaidų apmokėjimo, kad ieškovė turėtų prisiimti šias išlaidas sau, atmetė kaip nepagrįstus. Nustatė, kad išlaidų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti, vaikas gyvena bute ir naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, todėl mažinti išlaidų dalies, tenkančios vaikui, pagrindo nėra. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad šalių nepilnametė duktė leidžia tris savaitgalius per mėnesį atsakovo namuose, nesudaro pagrindo mažinti šių išlaidų. Turėdama didesnę sumą maistui, ieškovė turės galimybę vaikui pirkti kokybiškesnį bei įvairesnį maistą. Nurodė, kad nepagrįstas maistui skirtinų lėšų sumažinimas lemtų vaiko teisių į pilnavertę mitybą pažeidimą. Teismas sutiko su atsakovu, kad išlaidos vaiko aprangai, avalynei 80 Eur per mėnesį, gali būti mažinamos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko amžių, pakankama išlaidų aprangai suma yra 60 Eur (po 360 Eur šaltajam ir šiltajam metų laikui). Nurodė, kad šalių argumentai ir pateikti įrodymai dėl vaiko pėdų deformacijos ir poreikio pirkti ortopedinę avalynę, esminės reikšmės šios kategorijos išlaidų dydžiui neturi, kadangi tiek ortopedinės, tiek kitos kokybiškos avalynės kaina yra panaši. Ieškovės nurodytas 20 Eur per mėnesį arba 240 Eur metams išlaidas vaiko ugdymo ir mokymo reikmėms, teismas laikė minimaliomis, todėl jų nemažino. Teismas nurodė, kad vaiko gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms skirtas 30 Eur išlaidas mažinti pagrindo nėra. Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas ir medikamentų (pvz., antibiotikų) įgijimą, tačiau ne visas, todėl atsakovo argumentus, kad vaikui yra teikiamos visos nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos ir šios rūšies išlaidoms pakanka per mėnesį skirti 10 Eur, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismo vertinimu, pakankama suma mėnesio vaiko higienos poreikių patenkinimui laikotarpiui iki paauglystės yra 15 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos 85 Eur per mėnesį išlaidos vaiko papildomo lavinimo poreikių patenkinimui, esant dėl šių išlaidų ginčui ir ieškovei nepateikus pilnų duomenų bei atsižvelgiant į tai, kad būreliai paprastai nevyksta mokinių vasaros atostogų metu, turi būti sumažintos iki 50 Eur/ mėn. Teismas sutiko, kad kas mėnesį vaiko tėvai patiria išlaidas vaiko laisvalaikio užtikrinimui. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovas aktyviai dalyvauja vaiko gyvenime, praleidžia su vaiku savaitgalius, atostogas, didžiąsias metų šventes ir šios išlaidos nėra perkeltos išimtinai vienai ieškovei, todėl teismas sprendė šias išlaidas sumažinti iki 20 Eur/ mėn. Teismas ieškovės nurodytas mobilaus ryšio paslaugų apmokėjimo išlaidas pripažino pagrįstomis. Atsakovas, nors kritikavo šių išlaidų būtinumą, tačiau nepateikė įrodymų, kad galima patirti mažesnes išlaidas minėtoms paslaugoms gauti, pats už šias vaikui teikiamas paslaugas nemoka. Teismas nurodė, kad abi šalys patiria vienodo dydžio išlaidas skyrium gyvenančio tėvo bendravimui užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimą dėl kuro išlaidų apmokėjimo kelionei į atsakovo gyvenamąją vietą, atmetė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė veža vaiką į mokyklą bei gimnastikos treniruotę vieną kartą per savaitę, todėl pagrįstomis pripažino 20 Eur/ mėn. ieškovės išlaidas kurui.

6. Teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškinio aplinkybes apie K. B. išlaikymui reikalingas patirti išlaidas, bei aplinkybę, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo nebepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, įvertinęs visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių, pripažino, kad K. B. išlaikymui per mėnesį būtina skirti ne mažiau kaip 530 Eur. Nuo priteisto išlaikymo vaiko poreikiai žymiai padidėjo, todėl priteistas išlaikymas nebeatitinka dabartinių būtinų protingo dydžio vaiko poreikių.

7. Teismas nustatė, kad atsakovas turi tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nė viena iš šalių neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Pateikti įrodymai leidžia teismui pripažinti, esant labiau tikėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas gauna ne su darbo santykiais susijusių pajamų, nors tikslus jų dydis įrodymų tyrimo metu ir nebuvo nustatytas. Teismas kritiškai vertintino atsakovo argumentus, kad jo pajamas sudaro apie 1000 Eur. Nors atsakovas nurodė, kad be minėtų pajamų gyvena iš santaupų, duomenų apie jas teismui neteikė. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą iš esmės nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Teismas pripažino, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie vaiko išlaikymo. Teismas priteistą iš atsakovo išlaikymą dukrai K. B. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis padidino iki 265 Eur.

8. Teismas nustatė, kad byloje patirtos tokios išlaidos: 3,47 Eur procesinių dokumentų siuntimo, 31 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, 200 Eur ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 310,50 Eur ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, 3 049,52 Eur atsakovo patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos. Teismas išlaidas paskirstė konstatavęs, kad ieškinio patenkinta dalis yra 93 procentai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

Žemesnės instancijos teismas

9.1. Teismas nevertino, kad šalių dukra daug laiko praleidžia pas atsakovą, neskaitant ankstesniu teismo sprendimu nustatytų trijų savaitgalių per mėnesį ir mėnesio atostogų. Šalių dukra su atsakovu dažnai praleidžia ir visus savaitgalius, 2020 m. karantino laikotarpiu nepertraukiamai buvo pas jį du mėnesius, vėliau vasaros laikotarpiu atostogavo daugiau nei mėnesį. Šiais laikotarpiais dukters išlaikymo išlaidos teko atsakovui;

9.2. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, neatsižvelgė į tai, jog šiai dienai minimali mėnesinė alga Lietuvoje atskaičius mokesčius siekia tik apie 460 Eur. Teismas turėjo sumažinti išlaikymui skirtas išlaidas 70 Eur išmoka vaikui, kurią ieškovė gauna iš valstybės. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas);

9.3. Teismui nustačius, kad vaiko maitinimui per dieną užtektų 6 Eur, laikytina, jog per mėnesį susidarytų 144 Eur (6 Eur x 24 d.), o ne 180 Eur suma;

9.4. Teismo išlaidų būstui dalis nustatyta neteisingai. Ieškovės pateikti įrodymai už 2020 m. patvirtina, kad už 2020 m. sąskaitas buvo sumokėta 1731 Eur, vidutiniškai 144,25 Eur per mėnesį, todėl padalijus šias išlaidas iš gyvenančių asmenų skaičiaus vienam asmeniui tektų 36,06 Eur, tačiau ne 90 Eur kaip teigia ieškovė. Šalių dukrai tenkanti būsto išlaikymo dalis turėtų būti ne didesnė kaip 37 Eur;

9.5. Vaiko rūbams per mėnesį pakaktų 40 Eur. Nesutiktina su teismo išvada, kad vaiko rūbams turi būti skiriama po 360 Eur kiekvienam iš sezonų: šiltajam ir šaltajam. Šaltajam sezonui reikalinga daugiau rūbų ir jie yra brangesni, nei šiltojo sezono, kita vertus brangesni rūbai paprastai perkami tokie, kurie tiktų ne vienam sezonui. Be to, į šią sumą neįeina vaiko uniforma, su kuria vaikas praleidžia daugiausia laiko būdamas mokykloje, kas atitinkamai sumažina išlaidas. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus įrodymus apie jo perkamus rūbus;

9.6. Išlaidų vaiko ugdymui suma yra neadekvati ir turėjo būti ženkliai mažinama. Vaikas lanko valstybinę mokyklą, kurioje mokslas yra nemokamas. Uniformos pirkti kiekvienais metais nereikia. 96 Eur kanceliarinėms prekėms yra ženkliai per daug;

9.7. Teismas nepagrįstai nemažino ieškovės nurodomų 30 Eur per mėnesį išlaidų vaiko sveikatai. Vaikas yra sveikas ir specialių poreikių neturi. Didžioji dalis išlaidų apmokamos iš Valstybinės ligonių kasos lėšų, o visos kitos papildomos ir nenumatytos išlaidos šalių, kaip ir susijusios su Laimo liga, turėtų būti papildomai pasidalijamos kiekvienu atveju, o ne nustatant nuolatinį jų poreikį. Sveiko vaiko sveikatai per metus išleisti 360 Eur yra neadekvatu;

9.8. Išlaidos dėl papildomo lavinimo poreikių turėjo būti sumažintos bent iki 35 Eur per mėn. Teismas neatsižvelgė, kad dukra pavargsta, ir jos amžiaus vaikui per intensyvus popamokinės veiklos lankymas ir besaikis užsiėmimas naujomis veiklomis gali neatitikti geriausių vaiko interesų. Šiai dienai dukra turėtų skirti mokymuisi ir rezultatų gerinimui, o ne papildomiems užsiėmimams;

9.9. Išlaidos šventėms ir vaiko laisvalaikiui turi būti sumažintos iki 20 Eur / mėn. Vaikas su atsakovu praleidžia beveik visą laisvalaikį, nes praleidžia praktiškai visus savaitgalius ir beveik visas atostogas, įskaitant ir šventes, todėl ieškovei lieka labai maža dalimi užtikrinti vaiko laisvalaikį;

9.10. Buvo pagrindas mažinti išlaidas mobiliojo telefono ryšiui, nes dukra dar yra mažo amžiaus, ji nenaudoja telefono tiek daug, be to, dėl papildomos išlaidų kontrolės tikslinga ir įprasta tokio amžiaus vaikams naudoti išankstinio mokėjimo korteles, rinktis ekonomiškiausius planus, atitinkančius poreikius;

9.11. Nepagrįstai nenumatytoms būtinosioms išlaidoms skirta 30 Eur per mėnesį. 360 Eur per metus išlaidos nenumatytiems pirkiniams neturėtų būti fiksuotos, nes įstatyme numatyta galimybė ieškovei šių išlaidų reikalauti atskirai. Gali kilti klausimas, kaip šias išlaidas apskaičiuoti, kai dalis jų jau yra iš anksto priteista teismo sprendimu;

9.12. Teismas neatsižvelgė į atsakovo išlaikytinių skaičių. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, turi būti užtikrinamas visų vaikų lygiateisiškumas ir nustatomas objektyvus išlaikymo dydis, kuris leistų vienodai prisidėti prie visų vaikų išlaikymo. Visų vaikų išlaikymui atsakovas per mėnesį turėtų skirti mažiausiai 1060 Eur (265 Eur x 4), tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovas dar prisideda prie dukters K. išlaikymo natūra, tenkindamas jos poreikius laikotarpiais, kuriuos dukra praleidžia su juo, asmeninių būtinųjų poreikių patenkinimu;

9.13. Teismas nustatė, kad atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos – 3 049,52 Eur. Visos atsakovo išlaidos buvo detalizuotos, neviršijo rekomendacijų ir buvo pagrįstos mokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klaidingai vertino tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, todėl neteisingai išsprendė išlaidų paskirstymo klausimą. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 31 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio, tačiau ir neprašė nuo jo atleisti. Nutarties atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo nebuvo. Proporcingai skaičiuojant tenkinto reikalavimo proporciją, laikytina, jog teismas tenkino 88 proc. ieškinio reikalavimų. Teismas turėjo iš atsakovo priteisti 27,28 Eur žyminio mokesčio, 273,24 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 176 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovui iš ieškovės, įvertinus atmestų reikalavimų proporciją (12 proc.), turėjo būti priteista 365,94 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimui turėjo būti priteista 189,94 Eur, o ne 27,47 Eur. Iš atsakovo į valstybės biudžetą – 27,28 Eur ir 273,24 Eur;

9.14. Atsakovo vertinimu K. B. išlaikymui per mėnesį skiriant 144 Eur maistui, 37 Eur būsto išlaikymui, 45 Eur rūbams ir avalynei, 15 Eur ugdymui, 15 Eur sveikatai, 15 Eur higienai, 35 Eur popamokinei veiklai, 15 Eur šventėms ir laisvalaikiui, 9 Eur telefono išlaidoms, 20 kuro išlaidoms, susidaro 350 Eur suma. Iš šios sumos atėmus valstybės kas mėnesį skiriamus 70 Eur, lieka 280 Eur, t. y. po 140 Eur, tenkančių kiekvienam iš tėvų. Atsakovas šiuo metu kiekvieną mėnesį moka po 150 Eur, kas reiškia, jog lieka 10 Eur papildomų išlaidų, kas patvirtina, jog šiai dienai nėra poreikio didinti tarp šalių sutartą išlaikymo dydį, įvertinus dukters poreikius, tėvų galimybes ir tėvo bendravimo su dukra metu jam tenkančias neišvengiamas išlaidas;

9.15. Nuo sprendimo priėmimo pasikeitė viena iš esminių aplinkybių, vertintinų sprendžiant dėl vieno iš tėvų galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo – (duomenys neskelbtini)atsakovui gimė sūnus D. B.. Prie bylos turi būti prijungtas sūnaus gimimą patvirtinantis įrodymas. Atsakovas turi keturis nepilnamečius vaikus, iš kurių du gyvena su juo. Atsakovas turi pareigą prisidėti prie kiekvieno iš jų išlaikymo. Prie bylos turi būti prijungti įrodymai apie atsakovo susirašinėjimą su dukra K. gyvenančia JAV ir jai atliekamus pavedimus. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas nuolat palaiko ryšį su vyriausiąja dukra, ja taip pat rūpinasi. Atsakovo teikti susirašinėjimai per klaidą nebuvo įkelti į sistemą, todėl nepateikti pirmosios instancijos teismui. Prie bylos turi būti prijungti įrodymai apie K. B. patvirtinimą apie patėvio sąskaitą, į kurią prašoma pervesti išlaikymą jai. Šis susirašinėjimas vyko jau po sprendimo, ir būtinybė jį pateikti iškilo susipažinus su teismo pozicija dėl atsakovo teikiamo išlaikymo vyriausiajai dukrai.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, priimti ir prie bylos prijungti papildomus įrodymus. Atsiliepime ieškovė iš esmės pritarė sprendimo motyvams ir atsikirsdama į apeliacinio skundo teiginius papildomai nurodė tokius argumentus:

10.1. Atsakovas dažnai būna JAV verslo ir darbo reikalais, todėl dukra lankosi pas atsakovą nereguliariai. Skiriamų maistui lėšų turi pakakti užtikrinti vaiko poreikius pilnavertei mitybai;

10.2. Atsakovo nurodoma, dukrai tenkanti, kaip neva pakankama, 37 Eur būsto išlaidoms skirtina suma, yra nepagrįsta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais remdamasis apskaičiavo elektros energijos suvartojimą tenkantį vidutiniškai vienam gyvenamojo būsto kvadratiniam metrui. Atsakovas teigdamas, kad neva elektros energijos ir dujų suvartojimas per didelis, remiasi visai kitų komunalinių paslaugų (ne elektros ir dujų) tiekėjų sąskaitomis. Būsto išlaidas sudaro ne tik elektros energija, dujos, bet ir šiukšlių išvežimas, karštas bei šaltas vanduo, nuotekos, būsto šildymas, bendrų namo patalpų ir sistemų priežiūra bei remontas, administravimas, būste tiekiamas interneto ryšys;

10.3. Atsakovo nurodyta vaiko rūbams per mėnesį 40 Eur suma, kas sudarytų 240 Eur per metus, neužtikrintų vaiko poreikių aprangai ir avalynei. Atsakovas neįvertino, kad mokyklai yra reikalinga ne tik uniforma, bet ir apatiniai rūbai, pav., pėdkelnės, avalynė, striukės, kepurės, sporto bei laisvalaikio rūbai ir pan.;

10.4. 20 Eur suma vaiko ugdymui yra pagrįsta ir adekvati. Vaikui kiekvienais metais yra perkama uniforma, pratybų komplektai, kuprinė, sportinė apranga ir avalynė kūno kultūros pamokoms, buvo patirtos išlaidos maudymosi kostiumui, kepuraitei, akinukams, šlepetėms, fenui, sportiniam krepšiui, kadangi vaikai vedami į baseiną, perkamos kanceliarinės priemonės, mokykloje renkamos rinkliavos vaikų ekskursijoms, klasės fotografijoms, kitiems renginiams ir edukacinėms veikloms;

10.5. Atsakovas, nesutikdamas su išlaidų sveikatai dydžiu, iš esmės nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl ši suma mažintina iki 10 Eur per mėnesį. Nors vaikas iš esmės yra sveikas, tačiau per metus serga peršalimo ligomis. Valstybinės ligonių kasos kompensuoja tik antibiotikus, tačiau nekompensuoja kitų vaistų nuo slogos, kosulio, gerklės skausmo, temperatūros, nekompensuoja ir vaistų nuo virškinimo sutrikimų;

10.6. Nesutiktina, kad dukros papildomo lavinimo užsiėmimų yra per daug. Dukra lanko dvejus papildomus užsiėmimus - gimnastiką ir robotiką, kurie tokio amžiaus vaikui yra būtini;

10.7. Atsakovas, nesutikdamas su išlaidomis šventėms ir vaiko laisvalaikiui, iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl šios išlaidos turėtų būti dar labiau sumažintos. Vaikas nori pilnavertiškai dalyvauti klasės bendruomenės gyvenime, noriai bendrauja su klasės draugais, kas sąlygoja gimtadienių švenčių rengimą ir papildomas išlaidas. Be to, dukra yra žingeidi, nori stovyklų, išvykų, lankyti muziejus, keliauti, ir šį poreikį ieškovė stengiasi užtikrinti;

10.8. Atsakovo siūlomos išankstinio mokėjimo kortelės neužtikrintų vaiko bendravimo telefonu nei su ieškove, nei su klasės draugais. Vaikui reikalingas mobilaus ryšio planas su mobiliuoju internetu, prie išlaidų telefonui priskirtina telefono ekrano apsauga, kainuojanti 5 Eur;

10.9. Atsakovo argumentai dėl papildomų išlaidų sumažinimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nesutiktina, kad papildomos išlaidos turi būti įskaitytos į vaikui nuolat teiktiną išlaikymą;

10.10. Atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių kitokios apimties vaiko poreikius. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) yra 642 Eur. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas. Skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydžio. Tokio išmokos vaikams vertinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-210/2020; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-846-643/2020). Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, todėl ieškovei tenka ir nenumatytų išlaidų vaiko priežiūrai ir būtinųjų poreikių tenkinimui;

10.11. Teismas išsamiai įvertino tėvų turtinę padėtį ir jų galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas neginčija teismo, vertinant atsakovo turtinę padėtį, nustatytų aplinkybių, o apeliaciniame skunde nesutikdamas su nustatyto išlaikymo dydžiu, nurodo argumentus susijusius tik su atsakovo turimų vaikų skaičiumi. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą. Atsakovas yra sveikas, neturi jokių sveikatos problemų, yra darbingas, todėl privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas nepakankamomis gaunamomis pajamomis. Šioje byloje nevertinti konkretūs kitų atsakovo vaikų poreikiai, kurie nebuvo šios bylos dalykas. Negalima vertinti, kad visų atsakovo vaikų poreikiai yra vienodi, kadangi vaiko poreikiai yra susiję su konkrečiu vaiku, jo amžiumi, sveikatos būkle ir kitomis aplinkybėmis. Vien atsakovo vaikų amžius lemia skirtingus vaikų poreikius, o kartu ir išlaikymui reikalingas lėšas. Atsakovo skaičiavimas, kad jis per mėnesį turėtų skirti mažiausiai 1060 Eur (265 Eur x 4) visų vaikų išlaikymui, yra nepagrįstas. Atsakovo teisinei pagalbai apmokėti išleista suma (3049,52 Eur) neabejotinai pagrindžia atsakovo finansines galimybes ir turtinę padėtį;

10.12. Prie bylos turi būti prijungti įrodymai, patvirtinantys išlaidas dukters poreikiams, patirtas 2021 m. birželio - rugsėjo mėnesiais, bei įrodymai apie ieškovės susirašinėjimą su vyriausiąja atsakovo dukra K. B., vykusį 2021 m. liepos 31 d., t. y. po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo, kurie negalėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

12. Atsakovas prašė prijungti prie bylos su apeliaciniu skundu pateiktus rašytinius įrodymus: 2021 m. liepos 2 d. gimimo įrašą Nr. 167, susirašinėjimo su K. B. Messenger programa išrašus. Nurodė, kad gimimo išrašas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, kadangi sūnus D. B. atsakovui gimė po skundžiamo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini), o susirašinėjimo su K. B. išrašai pirmosios instancijos teismui buvo teikiami, tačiau dėl klaidos nebuvo įkelti į sistemą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė prijungti prie bylos papildomus įrodymus patvirtinančius išlaidas dukters lavinimui, laisvalaikiui, mokymosi reikmėms, sveikatos priežiūrai ir ieškovės susirašinėjimo su atsakovo dukra K. B. Messenger programa išrašą. Nurodė, kad išlaidos patirtos 2021 m. birželio – rugsėjo mėnesiais, o susirašinėjimo duomenys teikiami siekiat paneigti apeliacinio skundo teiginius apie atsakovo rūpinimąsi K. B..

13. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Atvejis, kai priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą paaiškėja, kad neužteko įrodymų aptariamai faktinei bylos aplinkybei įrodyti, priskirtinas prie CPK 314 straipsnyje nustatytos sąlygos – kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – taikymo atvejų, kai įstatymas suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti nauji įrodymai susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad šių įrodymų pateikimo būtinumas šalims objektyviai iškilo tik po sprendimo priėmimo, į tai, kad dėl atsakovo pateiktų naujų įrodymų ieškovė turėjo galimybę pareikšti nuomonę atsiliepime į apeliacinį skundą, kad naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nusprendžia priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.

Dėl apeliacinio skundo

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo pakeistas nepilnamečiui vaikui ankstesniu teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

19. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

20. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. e2YT-4674-924/2017 patvirtintoje sutartyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių šalių nepilnametės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove R. B. o atsakovas D. B. įsipareigojo mokėti dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė ieškiniu prašė padidinti išlaikymo sumą iki 280 Eur, nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikia apie 560 Eur per mėnesį. Skundžiamu sprendimu nuspręsta, kad šalių dukters poreikiams patenkinti reikalinga 530 Eur per mėnesį, kur 180 Eur skirtina maistui, 90 Eur būsto išlaikymui, 60 Eur rūbams ir avalynei, 20 Eur ugdymui, 30 Eur sveikatai, 15 Eur higienai, 50 Eur popamokinei veiklai, 20 Eur šventėms ir laisvalaikiui, 11,99 Eur telefonui, 20 Eur kurui ir 30 Eur kitoms papildomoms išlaidoms.

21. Nors vaiko poreikiai, teismui tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nebuvo išsamiai vertinami ir analizuojami, kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tačiau vaikams augant ir keičiantis jų poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi teismui privalomosios galios (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu, yra svarbus realus dabartinis vaiko poreikių nustatymas.

22. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytu K. B. poreikiams patenkinti reikalingų piniginių lėšų dydžiu. Teigiama, kad dukros poreikiams patenkinti per mėnesį turi būti skiriama 350 Eur, kur 144 Eur skirtina maistui, 37 Eur būsto išlaikymui, 45 Eur rūbams ir avalynei, 15 Eur ugdymui, 15 Eur sveikatai, 15 Eur higienai, 35 Eur popamokinei veiklai, 15 Eur šventėms ir laisvalaikiui, 9 Eur telefono išlaidoms, 20 kuro išlaidoms. Apelianto nuomone, iš šios sumos atėmus valstybės kas mėnesį skiriamus 70 Eur „vaiko pinigus“, lieka 280 Eur suma, t. y. po 140 Eur tenka kiekvienam iš tėvų. Todėl atsakovo 150 Eur mokamo kas mėnesį išlaikymo pakanka vaiko poreikiams patenkinti ir didinti išlaikymo nėra pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus dėl išlaidų (maistui, būsto išlaikymui, rūbams ir avalynei, ugdymui, sveikatai, popamokinei veiklai, šventėms ir laisvalaikiui, telefonui, kitoms papildomoms išlaidoms) vaiko poreikiams patenkinti mažinimo, sprendžia, kad tik apelianto argumentai dėl būsto išlaikymui skirtų išlaidų mažinimo yra pagrįsti. Sutiktina su apeliantu, kad įvertinus ieškovės pateiktų komunalinių paslaugų 75,54 kv. m dydžio butui teikėjų sąskaitų duomenis, atitinkamai suvartotos elektros energijos, vandens ir dujų kiekius, esant labiau tikėtina, jog mokėjimai už komunalines paslaugas buvo vykdomi už kelis mėnesius, todėl ieškovės pagal pridedamas sąskaitas sumokėta 1 731 Eur suma yra visos ieškovės per 2020 m. patirtos būsto išlaikymo išlaidos. Vidutinės mėnesio išlaidos už komunalines paslaugas sudaro 144,25 Eur, padalijus šias išlaidas iš keturių gyvenančių asmenų skaičiaus vienam asmeniui tektų apie 40 Eur. Atsižvelgiant į tai, būsto išlaikymui skirtos išlaidos nuo 90 Eur mažintinos iki 50 Eur.

24. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Po būsto išlaikymui skirtų išlaidų sumažinimo, šalių dukros poreikiams patenkinti reikalinga 480 Eur (530-50) suma iš esmės yra artima minimaliosios mėnesinės algos dydžiui (nuo 2021 m. atskaičius mokesčius minimali mėnesinė alga 467 Eur). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus.

25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš atsakovo priteistino išlaikymo suma turi būti sumažinta 70 Eur ieškovės iš valstybės pagal Išmokų vaikams įstatymą gaunama išmoka.

26. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nei viena iš šalių neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas teigė, jog gauna 1 000 Eur pajamų per mėnesį iš JAV, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovas Lietuvoje jokia veikla nesiverčia, su šeima gyvena tėvų name, nuomos mokesčio nemoka, jo sugyventinė nedirba, augina vaiką, gauna apie 400 Eur pašalpą. 2020 m. atsakovas deklaravo 430 JAV dolerių pajamas. Be K. B., atsakovas turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus: K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančią su savo motina JAV, ir su juo gyvenančius K. B., gim. (duomenys neskelbtini), bei po skundžiamo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini)gimusį D. B.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas gauna ne su darbo santykiais susijusias pajamas, ir jo gaunamų lėšų pakanka atsakovui ir jo šeimai pragyventi, kelionėms į JAV bei pakankamai didelėms nagrinėjamoje byloje patirtoms advokato išlaidoms apmokėti.

29. Atsakovui neatskleidus tikrosios savo finansinės padėties, visos abejonės sprendžiant klausimą, ar valstybės mokama vaiko išmoka turi būti skiriama papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, ar tėvų pareigos vykdymui kompensuoti, vertintinos vaiko interesų naudai, t. y. pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam teikti K. B. 240 Eur išlaikymą kas mėnesį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo valstybės ieškovei mokama vaiko išmoka.

30. Nesutiktina su apeliantu, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo K. B. padidinimas pažeidžia kitų atsakovo išlaikomų nepilnamečių vaikų interesus. Teismų praktika vaiko interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Susilaukdamas vaikų, atsakovas prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai. Jei atsakovo gaunamos pajamos yra nepakankamos šio tikslo įgyvendinimui, atsakovas privalo susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir tokiu būdu užtikrinti visų savo vaikų poreikių patenkinimą.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pakeitimą, tačiau dėl netinkamo būsto išlaikymui skirtų išlaidų patvirtinančių įrodymų vertinimo, netinkamai nustatė vaiko poreikiams patenkinti reikalingą piniginių lėšų sumą ir kartu iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas, iš atsakovo priteistas išlaikymas nuo 265 Eur sumažintinas iki 240 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

33. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 200 Eur advokato pagalbos išlaidas, atsakovas patyrė 3 049,52 Eur advokato pagalbos išlaidas. Valstybė patyrė 310,50 Eur išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 3,47 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 35 Eur ((280-150)x12x3%x75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

34. Ieškinio reikalavimai patenkinti 69 procentais ((240-150)/(280-150)x100), atmesta 31 procentas ieškinio reikalavimų.

35. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

36. Atsakovas privalo atlyginti ieškovei 138,00 Eur (200x69%) jos patirtų advokato pagalbos išlaidų, o ieškovė privalo atlyginti atsakovo 945,35 Eur (3049,52x31%) patirtų advokato pagalbos išlaidų. Atlikus ieškovės ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina advokato pagalbos išlaidoms atlyginti suma sudaro 807,35 Eur (945,35-138).

37. Valstybei iš atsakovo priteistina 214,25 Eur (310,50x69%) išlaidoms už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginti ir 24,15 Eur (35x69%) žyminio mokesčio, iš viso 238,40 Eur (214,25+24,15). 3,47 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei iš atsakovo nepriteistinos, kadangi šių išlaidų suma yra mažesnė nei 5 Eur, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

38. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, atsakovui iš ieškovės priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 27,47 Eur padidintina iki 807,35 Eur, valstybei iš atsakovo priteisto žyminio mokesčio suma nuo 31,00 Eur sumažintina iki 24,15 Eur, o priteistų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nuo 288,77 Eur sumažintina iki 214,25 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliaciniame skunde atsakovas prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patyrė 1 047,40 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo rengimą ir sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tenkinta 22 procentai ((265-240)/(265-150)x100) apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovės priteistina 237,25 Eur (1047,40+31)x22%) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

Iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) nepilnametei K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistą išlaikymą nuo 265,00 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų) sumažinti iki 240,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt eurų);

iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 27,47 Eur (dvidešimt septynių eurų 47 centų) padidinti iki 807,35 Eur (aštuonių šimtų septynių eurų 35 centų);

iš atsakovo D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei priteistą žyminį mokestį nuo 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro) sumažinti iki 24,15 Eur (dvidešimt keturių eurų 15 centų), o priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas nuo 288,77 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 77 centų) sumažinti iki 214,25 Eur (dviejų šimtų keturiolikos eurų 25 centų).

Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 237,25 Eur (du šimtus trisdešimt septynis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė