Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. – K. ieškinį atsakovui A. K. (A. K.) dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovui apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, teismo šaukimas įteiktas per atsakovo motiną. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iš atsakovo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Dėl santuokos nutraukimo

5. A. L. – K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 166.

6. Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad savo kaltės neneigia, tačiau mano, kad dėl santykių pablogėjimo kalti abudu.

7. Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

9. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Ieškovė paaiškino, kas santykiai šeimoje pradėjo blogėti praėjus metams po santuokos sudarymo, kai, ieškovės teigimu, atsakovas pradėjo vartoti narkotines medžiagas. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Priešingai, pateikdamas rašytinius paaiškinimus nurodė, kad šiuo metu yra reabilitacijos įstaigoje, gydosi nuo priklausomybės. Ieškovė paaiškino, kad stengėsi išsaugoti šeimą. Įkalbėjo sutuoktinį gydytis, pati vežė jį į ligoninę Vilniuje ir reabilitacijos centrą Trakuose, tačiau atsakovas pasišalindavo iš gydymo įstaigų. Kartą Vilniuje atsakovas užsipuolė ieškovę norėdamas atimti pinigus, tačiau jų negavęs pradūrė jos automobilio padangą. Tai pagrindžia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. M-1-01-52056-20. Siekdamas gauti pinigų, atsakovas užstatydavo daiktus lombarde. Ieškovė pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius UAB „Mėmelio lombardai“ ir UAB „Gudana“ lombardų kvitus. Ieškovė taip pat nurodė, kad būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų atsakovas vairavo jos automobilį, už tai jam paskirta 1100 Eur bauda, atsakovas baustas ir už kitokius administracinius nusižengimus. Sutuoktiniui paskirtas baudas sumokėjo ieškovė. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes pagrindžia pateikti mokėjimo nurodymai, iš kurių nustatyta, kad 2020 m. birželio 1 d. ieškovė už atsakovą sumokėjo 450 Eur baudą (unikalus mokėjimo kodas ROIK 20112322407), 2020 m. rugsėjo 17 d. ieškovė už atsakovą sumokėjo 90 Eur baudą (unikalus mokėjimo kodas ROIK 20121570921). Ieškovė pažymėjo, kad sumokėdavo visas atsakovui skirtas baudas, kad nesusidarytų papildomų priverstinio išieškojimo išlaidų. Ieškovė paaiškino, kad būdamas apsvaigęs, atsakovas daužydavo jos buto langus, namuose esančius daiktus. Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. A. L. – K. buvo apžiūrėta greitosios pagalbos medikų, kvietimo priežastis – nerimas, tirpsta rankos. Iš pacientės žodžių nustatyta, kad neseniai policijos pareigūnai išvežė jos vyrą, piktnaudžiaujantį narkotikais. Aplink mėtosi sudaužyti indai. Ligonė paraudusi, nusiverkusi, drebanti, skundžiasi galvos skausmu, bloga savijauta. Veidas pavargęs, nes ilgą laiką tęsiasi psichologinis smurtas.

10. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3 knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

12. Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina ikisantuokinė – „L.“ (CK 3.69 straipsnis).

13. Ieškovė nurodė, kad santuokoje su atsakovu vaikų nesusilaukė. Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta.

Dėl turto padalinimo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

15. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

16. Duomenų apie šalių turimą bendrą santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą nėra. Duomenų apie sutuoktinių bendrus skolinius įsipareigojimus teismas neturi. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutuoktiniai neturi bendrų įsiskolinimų, atsakovui skirtas administracines nuobaudas ji yra sumokėjusi. Teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie jo kreditorius, tačiau atsakovas tokių duomenų teismui nepateikė.

17. Pagal byloje esančius duomenis atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė, ieškovė teigimu, 5000 Eur. Ieškovė pateikė įrodymą, kad 2019 m. vasario 18 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi pirkta už 8700 Eur. Ieškovės teigimu šiuo metu transporto priemonė yra nusidėvėjusi, todėl jos vertė yra sumažėjusi. Ieškovė nurodė, kad transporto priemonė pirkta kaip dovana jai. Atsakovas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su transporto priemonės verte nesutiko nurodydamas, kad jis už automobilį sumokėjo 14500 Eur. Nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė. Sutiktina su ieškovės pozicija, jog naudojamas turtas natūraliai nusidėvi, todėl atsakovui nepateikus ieškovės nurodytą automobilio vertę paneigiančių įrodymų, laikytina, kad transporto priemonės HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 5000 Eur. Transporto priemonė HYUNDAI SANTA FE po santuokos nutraukimo priteistina ieškovei.

18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo, yra konstatavęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

19. Ieškovė nurodė, kad kiti atsakovo išvardyti daiktai: skalbimo mašina, šaldytuvas, televizorius pirkti dar iki santuokos sudarymo ir buvo jai padovanoti. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo.

20. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

21. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

22. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

23. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nesutikimas, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016).

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006, ir 2016 m. gegužės 5 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.117 straipsnis).

25. Nustatyta, kad bendro sutuoktinių turto vertė yra 5000 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui priklausytų turto už 2500 Eur.

26. Ieškovei priteistina turto už 5000 Eur (automobilis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra sumokėjusi atsakovui skirtas pinigines baudas, taip pat yra patyrusi materialinę žalą dėl atsakovo veiksmų (sugadinta automobilio padanga, bute sudaužyti daiktai), nagrinėjamu atveju kompensacija atsakovui už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį nepriteistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

27. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios nesumokėtos 175 Eur žyminio mokesčio dalies ieškovė buvo atleista 2021 m. kovo 18 d. teismo nutartimi. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl teisinės pagalbos išlaidų. Iš byloje pateikto kvito nustatyta, kad ieškovė patyrė 16,60 Eur išlaidų už VĮ „Regitra“ išduotas pažymas, kurios priskirtinos kitoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

28. Duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo buvo atleista ieškovė – 175 Eur priteistinas iš atsakovo. Ieškovei iš atsakovo priteistina 66,60 Eur (50 Eur + 16,60 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės A. L. – K. ieškinį ptenkinti.

Nutraukti ieškovės A. L. – K., gim. (duomenys neskelbtini), K., ir atsakovo A. K. (A. K.), gim. (duomenys neskelbtini), K., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 166, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. – K. palikti iki santuokos turėtą pavardę – „L.“.

Priteisti ieškovei A. L. – K. jos vardu registruotą transporto priemonę HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurios vertė 5000 Eur, asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovei A. L. – K. iš atsakovo A. K. (A. K.) 66,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. K. (A. K.) 175 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“ ir įmokos kodą 5660.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos sprendimo nuorašą, elektroninių ryšių priemonėmis, išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.