Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. R. ir A. L. (apeliantų) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A.“ ieškinius atsakovams I. R. ir A. L. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų R. A., Č. A., I. R., N. A. - M.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „A.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. R. (toliau – ir atsakovas1) 10 426,85 Eur skolos, 369,58 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė:

1.1. Ieškovės veikla – prekyba naftos produktais. Ieškovė pagal neapmokėtas sąskaitas atsakovui1 pardavė 14 530 litrų dyzelino (c klasės, skirto žemės ūkiui). Dyzelinas 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 buvo pristatytas atsakovui (važtaraščių Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI) ir (DUOMENYS NESKELBTINI)). Atsakovui1 buvo išrašytos trys pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūros: 2021-05-24 buvo išrašyta ir atsakovui1 išsiųsta 2680 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-06-23; 2021-06-21 buvo išrašyta ir atsakovui1 išsiųsta 3310,55 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-07-21; 2021-06-28 buvo išrašyta ir atsakovui išsiųsta 4436,30 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-07-28. Apmokėjimo terminai suėję, tačiau atsakovas1 iki šios dienos sąskaitų neapmokėjo (neatliko ir dalinių mokėjimų). Bendra visų 3 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma 10 426,85 Eur.

1.2. Atsakovas1 2022-02-01 pateiktuose prieštaravimuose jokių konkrečių nemokėjimo priežasčių nenurodė, ieškovė mano, kad tokiu būdu yra siekiama vilkinti atsiskaitymą. Atsakovas1 ieškovės pateiktų PVM sąskaitų faktūrų laiku neapmokėjo, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas1 laikomas pažeidusiu prievolę. Dėl šios priežasties, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu iš atsakovo1 ieškovei priteistina 10 426,85 Eur skola.

1.3. Atsakovas1 šiuo atveju veikė kaip verslininkas, nes jis verčiasi žemės ūkio veikla, yra ūkininkas, be to, iš ieškovės pirko žymėtą dyzelinį kurą, skirtą žemės ūkio technikai ir veiklai, o ne asmeniniams fizinio asmens poreikiams, todėl privalo mokėti 6 proc. palūkanas.

2. Taip pat ieškovė kitu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas2) 8 107,83 Eur skolos, 211,91 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė:

2.1. Ieškovė pagal neapmokėtas sąskaitas atsakovui pardavė 8 997 litrų dyzelino (c klasės, skirto krosnių kurui) bei 2698 litrų dyzelino (D/E klasės, skirto žemės ūkiui). Dyzelinas 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-11-04 buvo pristatytas atsakovui2 (važtaraščių Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI) ir (DUOMENYS NESKELBTINI)). Atsakovui2 buvo išrašytos keturios PVM sąskaitas faktūros: 2021-05-24 buvo išrašyta ir atsakovui išsiųsta 3418,29 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-06-23; 2021-06-21 buvo išrašyta ir atsakovui išsiųsta 509,54 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-07-21; 2021-11-04 buvo išrašyta ir atsakovui išsiųsta 2340 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-12-04. 2021-11-04 buvo išrašyta ir atsakovui išsiųsta 1840 Eur PVM sąskaita faktūra DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas 2021-12-04. Nurodytos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminai suėję, atsakovas2 iki šios dienos sąskaitų neapmokėjo (neatliko ir dalinių mokėjimų). Bendra visų 4 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma 8107,83 Eur.

2.2. Atsakovas2 ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų laiku neapmokėjo, todėl pagal CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovas2 laikomas pažeidusiu prievolę. Dėl šios priežasties, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu iš atsakovo2 ieškovei priteistina 8107,83 Eur skola.

2.3. Atsakovas2 šiuo atveju veikė kaip verslininkas, nes jis verčiasi žemės ūkio veikla, yra ūkininkas, iš ieškovės pirko žymėtą dyzelinį kurą, skirtą žemės ūkio technikai ir veiklai, o ne asmeniniams fizinio asmens poreikiams, todėl privalo mokėti 6 proc. palūkanas.

3. 2022-09-07 Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas nutartimi sujungė civilinę bylą Nr. e2-2846-1182/2022 su civiline byla Nr. e2-2689-904/2022 į vieną bylą, civilinei bylai suteikiant numerį e2-2689-904/2022.

4. Atsakovas1 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodė:

4.1. Prie ieškinio ieškovė nėra pridėjusi nei PVM sąskaitų faktūrų, nei važtaraščių. Nesat įrodymų apie ieškovės ieškinyje minimas sąskaitas faktūras bei važtaraščius, atsakovas1 neturi galimybės pasisakyti ir dėl skolos už kurą dydžio, t. y. ar išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra tinkamai išrašytos, apskaičiuotos, pasirašytos ir pan. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sąskaitos faktūros buvo tinkamai išsiųstos ir įteiktos pačiam atsakovui1 bei kad atsakovas1 su minėtomis sąskaitomis faktūromis yra susipažinęs. Byloje nesat duomenų apie sąskaitas faktūras, važtaraščius bei sąskaitų faktūrų išsiuntimą ir įteikimą, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimai yra deklaratyvūs, nes nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą1 dėl skolos priteisimo. Ieškovės reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

5. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovo1 atsiliepimą į ieškinį. Ieškovė nurodė:

5.1. Atsakovas1 piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia nepagrįstai išvengti prievolės, kurios nevykdo ilgą laiką.

5.2. Ieškovė užsiima kuro prekyba ir tiekia kurą įvairiems klientams, todėl būtų absurdiška situacija, jeigu ieškovė reikalautų apmokėjimo už kurą, kurio niekada atsakovui1 nepardavė. Ieškovės ir atsakovo1 bendradarbiavimas tiekiant kurą nebuvo vienkartinis. Atsakovas1 yra ūkininkas ir vykdydamas veiklą, ieškovės žiniomis, kooperavosi su kitu ūkininku atsakovu2, kuris vadovauja žemės ūkio bendrijai „(duomenys neskelbtini)“. Pas atsakovą2 dirba Č. A. ir jo brolis R. A., kurie taip pat yra ūkininkai. Be to, šiame ūkyje dirba ir atsakovo1 sesuo I. R., kuri yra faktinė atsakovo2 žmona bei jo ūkio apskaitininkė.

5.3. 2019-12-04 pats atsakovas1 atsiuntė savo rekvizitus krovinių važtaraščiams ir PVM sąskaitoms-faktūroms išrašyti bei pridėjo VMI leidimo įsigyti gazolių, naudojamų žemės ūkyje, kopiją. Atsakovas1 taip pat nurodė, kad kurą reikia pristatyti adresu (duomenys neskelbtini) raj., t. y. ūkininko – atsakovo2 adresu. Kurą tiek savo, tiek atsakovo1 vardu dažniausiai užsakinėdavo atsakovas2. Visi šie 5 asmenys (ūkininkai) yra PVM mokėtojai, visi jie pirkdavo kurą pas ieškovę. Kurą dažniausiai faktiškai priimdavo atsakovo2 ūkyje dirbantys: atsakovas1 bei R. A., kartais pats atsakovas2. Visi šie penki asmenys yra įsiskolinę ieškovei dėl kuro pirkimo bei šiuo metu vyksta kitos civilinės bylos dėl skolų priteisimo (civilinių bylų numeriai e2-2846-941/2022, e2-808-1069/2022, e2-789-750/2022 ir e2-1465-351/2022). Kadangi kurą pirkdavo su tuo pačiu ūkiu susiję asmenys, veikdami bendrai, naudojo toje pačioje ūkininkavimo veikloje. Be to, ieškovę ir atsakovus visose bylose atstovauja tie patys atstovai. Ieškovė pateikė šių asmenų bendradarbiavimo pavyzdį kai atsakovas1 2021-11-03 apmokėjo tris I. R. ir dvi Č. A. sąskaitas (2021-03-10, 2021-04-07 ir 2021-04-27).

5.4. Kitose civilinėse bylose taip pat yra atvejų, kai šie asmenys priima kurą vienas už kitą, atlieka mokėjimus ieškovei vienas už kitą, atsakovas2 už visus skolininkus teisinasi dėl vėluojančių mokėjimų ir t. t. Ieškovė mano, kad atsakovas1 ir kiti atsakovai kitose bylose piktnaudžiauja suteiktu pasitikėjimu, bylinėjasi siekdami išlošti laiko ir atitolinti mokėjimus, kurie ir taip vėluoja labai ilgą laiką. Atsakovas1 nuo 2020 m. balandžio 3 d. iš ieškovės kurą yra pirkęs iš viso 13 kartų už bendrą 26 780,87 Eur sumą, 10 sąskaitų yra apmokėjęs už 15 116,99 Eur sumą. Iš pridedamos atsakovo1 apyvartos su ieškove matyti, kad sąskaitas apmokėti jis dažniausiai vėlavo, tačiau nors ir vėluodamas, 10 sąskaitų yra apmokėjęs. Nuo 2021 m. balandžio mėn. mokėjimai ėmė strigti, 2021-04-07 ir 2021-04-27 sąskaitas jis apmokėjo tik 2021-11-03, o šiame ieškinyje nurodytų likusių 2021 m. gegužės bei birželio mėnesio sąskaitų neapmokėjo visiškai.

5.5. Atsakovas1 teigia neva negavo iš ieškovės šioje byloje minimų PVM sąskaitų faktūrų. Tačiau tai netiesa. PVM sąskaitos faktūros 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 elektroniniu (toliau – el.) paštu buvo išsiųstos atsakovo verslo partneriui atsakovui2. Atsakovo1 kartu su kitų šio ūkio verslo partnerių (darbuotojų) kuro pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis. Primintina, kad atsakovo2 ūkio adresą kaip kuro pristatymo vietą, 2019-12-04 nurodė pats atsakovas1. Be to, ieškovė per atsakovą2 atsakovui el. paštu išsiuntė 20 priminimų dėl neapmokėtų sąskaitų su nurodytais sąskaitų numeriais. Prasidėjus ginčo sąskaitų mokėjimų vėlavimui priminimuose būdavo nurodomos tiek šios, tiek ankstesnės nepamokėtos skolos, pavyzdžiui 2021-08-30 priminime nurodomos nepamokėtos 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 trys sąskaitos kartu su neapmokėtomis dar ankstesnėmis, 2021-04-07 ir 2021-04-27, sąskaitomis. Tokiu būdu atsakovas daugybę kartų gavo iš ieškovės laiškus su nurodytų neapmokėtų sąskaitų duomenimis. Kadangi atsakovas 2021-11-03 šiuose priminimuose minimas dvi 2021-04-07 ir 2021-04-27 PVM sąskaitas-faktūras yra apmokėjęs, tai gaudamas priminimus dėl šių sąskaitų apmokėjimo jis negalėjo nematyti priminimo dėl likusių kitų sąskaitų apmokėjimo. Ieškovė priminimus ir raginimus siųsdavo jo verslo partneriui atsakovui2. 2021-08-18 ir 2021-11-16 atsakovui2 buvo išsiųstas raginimas padengti skolas ir pridėtas kartu su juo dirbančių skolininkų sąrašas su nepamokėtomis sąskaitomis, tarp jų ir atsakovo1. 2021-11-16 buvo gautas atsakovo2 laiškas, kuriame jis pripažįsta skolas ir vėlavimus, nurodo vėlavimų priežastis, apeliuoja į ieškovę, kad bendradarbiauja du metus, vėlavimų būdavo ir anksčiau, bet įsiskolinimus padengdavo.

5.6. Galiausiai atsakovo1 argumentus paneigia ta aplinkybė, kad atsakovas1 visas ginčo PVM sąskaitas faktūras yra pateikęs ir įregistravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI), nes jis yra PVM mokėtojas. Tiek ieškovė, tiek atsakovas1 naudojasi VMI interneto puslapio posistemiu I.SAF, kuriame registruojamos PVM sąskaitos-faktūros bei galima atlikti kryžminį jų patikrinimą. Visas tris PVM sąskaitas-faktūras ieškovė registravo minėtame posistemyje. Tuo pačiu šias PVM sąskaitas-faktūras registravo ir atsakovas1, taip į PVM atskaitą įtraukdamas ieškovei mokėtiną PVM. Kryžminio patikrinimo metu matosi ar ieškovės pirkėjai yra įregistravę PVM sąskaitas-faktūras iš savo pusės ir ar yra kokių nors neatitikimų. Atlikus kryžminį PVM sąskaitų-faktūrų patikrinimą ieškovė mato, kad atsakovas1 visas tris ginčo sąskaitas yra įregistravęs VMI, nes priešingu atveju ieškovei būtų rodoma atsakovo1 pavardė prie konkrečios sąskaitos su raudonu šauktuku, reiškiančiu, kad pirkėjas sąskaitos neįregistravo. Ieškovė pateikė oficialią užklausą VMI ir gavo atsakymą, kad atsakovas1 visas tris neapmokėtas ieškovės sąskaitas yra įregistravęs VMI. Todėl kyla klausimas, dėl ko atsakovas1 įregistravo visas tris PVM sąskaitas-faktūras VMI I.SAF posistemyje ir pasinaudojo PVM atskaita susimažindamas į biudžetą mokėtiną PVM, jeigu ieškovė, kaip teigia atsiliepime atsakovas1, nepagrindė ieškinio reikalavimo dėl kuro pardavimo. Paties atsakovo1 PVM sąskaitų-faktūrų registracija VMI paneigia jo atsiliepimo į ieškinį teiginius, kad jis jokių sąskaitų negavęs, su jomis nesusipažinęs ir skolos nepripažįsta. Tai tik parodo atsakovo1 nesąžiningumą bei siekį išvengti prievolės naudojant aiškiai melagingus teiginius vietoje to, kad atsakovas1 su ieškove ieškotų kompromiso ir tartųsi dėl skolos sumokėjimo.

6. Atsakovas1 nesutinka su dubliku, pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovė dublike dėsto argumentus, jog kurą dažniausiai faktiškai priimdavo atsakovas, R. A., kartais atsakovas2. Remiantis tokia ieškovės logika, natūralu, kad priimant kurą ieškovės minimi asmenys turėjo pasirašyti ant važtaraščių. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad atsakovas1, R. A. ir atsakovas2 yra verslo partneriai. Ieškovės pateikti į bylą važtaraščiai yra nepasirašyti, o PVM sąskaitos faktūros neįteiktos atsakovui1, atsakovo1 nepatvirtintos. Todėl darytina vienareikšmė išvada, kad ieškovas neįrodė ieškinio reikalavimo, t. y. neįrodė fakto, kad atsakovui1 prekės buvo perduotos, bei atsakovui1 kilo pareiga už jas sumokėti.

7. Atsakovas2 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas2 nurodė, kad prie ieškinio ieškovė nėra pridėjusi nei PVM sąskaitų faktūrų, nei važtaraščių. Nesat įrodymų apie ieškovės ieškinyje minimas sąskaitas faktūras bei važtaraščius, atsakovas2 neturi galimybės pasisakyti ir dėl skolos už kurą dydžio, t. y. ar išrašytos PVM sąskaitos faktūros yra tinkamai išrašytos, apskaičiuotos, pasirašytos ir pan. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad sąskaitos faktūros buvo tinkamai išsiųstos ir įteiktos pačiam atsakovui2 bei, kad atsakovas2 su minėtomis sąskaitomis faktūromis yra susipažinęs. Byloje nesat duomenų apie sąskaitas faktūras, važtaraščius bei sąskaitų faktūrų išsiuntimą ir įteikimą, nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimai yra deklaratyvūs, kadangi nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu ieškovė turi reikalavimo teisę į atsakovą2 dėl skolos priteisimo. Ieškovės reikalavimai turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-12-19 sprendimu ieškiniai tenkinti visiškai. Pirmosios instancijos teismas nusprendė:

8.1. Priteisti iš atsakovo1 10 426,85 Eur skolos, 369,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 796,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1043 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

8.2. Priteisti iš atsakovo2 8107,83 Eur skolos, 211,91 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 8319,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022-01-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 987 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

8.3. Priteisti iš atsakovo1 ir atsakovo2 po 15,86 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

9.1. Ieškovė 2021-05-24 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas1 pirko UN 1202 Dyzeliną ž.ū. 3 III (D/E) 4000 ltr. bendrai 2680 Eur sumai, apmokėti 2021-06-23. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas S. B.. Ieškovė 2021-06-21 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas1 pirko UN 1202 Dyzeliną ž.ū. 3 III (D/E) 4535 ltr bendrai 3310,55 Eur sumai, apmokėti 2021-07-21. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. DID (duomenys neskelbtini). Krovinį pridavė vairuotojas R. K. Ieškovė 2021-06-28 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas1 pirko UN 1202 Dyzeliną ž.ū. 3 III (D/E) 5995 ltr bendrai 4436,30 Eur sumai, apmokėti 2021-07-28. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas R. K. Bendra atsakovui I. R. visų 3 išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma 10426,85 Eur. Nurodytų PVM sąskaitų faktūrų nei krovinių važtaraščių atsakovas1 nepasirašė.

9.2. Ieškovė 2021-05-24 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas2 pirko UN 1202 Dyzeliną krosn. Kur. 3 III (C) 5997 ltr bendrai 3418,29 Eur sumai, apmokėti 2021-06-23. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas S. B. Ieškovė 2021-06-21 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas2 pirko UN 1202 Dyzeliną ž. ū. 3 III (D/E) 698 ltr bendrai 509,54 Eur sumai, apmokėti 2021-07-21. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas R. K. Ieškovė 2021-11-04 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas2 pirko UN 1202 Dyzeliną krosn. Kur. 3 III (C) 3000 ltr bendrai 2340,00 Eur sumai, apmokėti 2021-12-04. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas S. B. Ieškovė 2021-11-04 išrašė PVM sąskaitą faktūrą DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas2 pirko UN 1202 Dyzeliną ž. ū. 3 III (D/E) 2000 ltr bendrai 1840,00 Eur sumai, apmokėti 2021-12-04. Tuo pagrindu išrašytas Krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Krovinį pridavė vairuotojas S. B.

9.3. 2021-05-24 ieškovės buhalterė O. K. el. laišku, siųstu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė sąskaitas DAP(duomenys neskelbtini), DAP(duomenys neskelbtini) už kurą apmokėjimui. 2021-06-21 ieškovės buhalterė O. K. el. laišku, siųstu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė sąskaitas DAP(duomenys neskelbtini), DAP(duomenys neskelbtini), už kurą apmokėjimui. 2021-06-28 ieškovės buhalterė O. K. el. laišku, siųstu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė sąskaitą DAP(duomenys neskelbtini), už kurą apmokėjimui. 2021-11-04 ieškovės buhalterė O. K. el. laišku, siųstu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė sąskaitas DAP(duomenys neskelbtini), DAP(duomenys neskelbtini), už kurą apmokėjimui.

9.4. 2021-08-05 mokėjimo pavedimu ūkininkas atsakovas2 ieškovei sumokėjo 2160 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2021-09-10 pinigų priėmimo kvitu atsakovas2 ieškovei sumokėjo 2000 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2021-10-26 pinigų priėmimo kvitu atsakovas2 ieškovei sumokėjo 900 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini)“.

9.5. 2021-11-03 mokėjimo pavedimu ūkininkas atsakovas1 ieškovei sumokėjo 550 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini)“. Pradinis mokėtojas nurodytas R. A. 12021-11-03 mokėjimo pavedimu ūkininkas atsakovas1 ieškovei sumokėjo 3150 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini), s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini)“. 2021-11-03 mokėjimo pavedimu ūkininkas atsakovas1 ieškovei sumokėjo 3146,90 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini), s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (Č. A.)“. Pradinis mokėtojas nurodytas R. A. 2021-11-03 mokėjimo pavedimu ūkininkas atsakovas1 ieškovei sumokėjo 3150,61 Eur mokėjimo paskirtyje nurodydamas „pagal s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini), s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini), s/f DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (I. R.)“. Pradinis mokėtojas nurodyta I. R.

9.6. Iš 2021-05-24 sunkvežimio kelionės lapo matyti, kad ieškovės transporto priemone pristatytas kuras į ,,(duomenys neskelbtini) L. 7.30 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 7.30 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 7.30 val.“. Iš 2021-05-24 sunkvežimio kelionės lapo matyti, kad ieškovės transporto priemone, vairuotojas S. B., pristatytas kuras į ,,(duomenys neskelbtini) L. 7.30 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 7.30 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 7.30 val.“. Iš 2021-06-21 sunkvežimio kelionės lapo matyti, kad ieškovės transporto priemone, vairuotojas R. K., pristatytas kuras į ,,(duomenys neskelbtini) L. 16.40 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 16.50 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 17.00 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) A. 17.20 val.“. Iš 2021-06-28 sunkvežimio kelionės lapo matyti, kad ieškovės transporto priemone, vairuotojas R. K., pristatytas kuras į ,,(duomenys neskelbtini) R. 07.00 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) R. 07.30 val.“, ,,(duomenys neskelbtini) A. 08.00 val.“. Iš 2021-11-04 sunkvežimio kelionės lapo matyti, kad ieškovės transporto priemone, vairuotojas S. B., pristatytas kuras į ,,(duomenys neskelbtini) L. 07.30 val.“.

9.7. Dvidešimt kartų, tai yra 2021-07-07, 2021-07-12, 2021-08-10, 2021-08-16 11.06, 2021-08-16 15.10 val., 2021-08-23, 2021-08-30, 2021-09-06, 2021-09-14, 2021-09-20, 2021-10-05, 2021-10-11, 2021-10-18, 2021-10-25, 2021-11-04, 2021-11-09, 2021-11-15, 2021-11-29, 2021-12-06, 2021-12-13, 2021-12-20, 2022-12-28 el. paštu atsakovui2 pranešta apie įsiskolinimą ieškovei. El. laiškuose taip pat pridėtos priminimo pažymos, kuriose nurodyta, kad atsakovas1 yra neapmokėjęs PVM sąskaitų faktūrų: DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini). Aštuoniolika kartų, tai yra 2021-07-12, 2021-08-10, 2021-08-23, 2021-08-30, 2021-09-06, 2021-09-14, 2021-09-20, 2021-10-05, 2021-10-11, 2021-10-18, 2021-10-25, 2021-11-04, 2021-11-09, 2021-11-15, 2021-12-06, 2021-12-03, 2021-12-20, 2021-01-03 el. paštu atsakovui2 pranešta apie įsiskolinimą ieškovei. El. laiškuose taip pat pridėtos priminimo pažymos, kuriose nurodyta, kad atsakovas2 yra neapmokėjęs PVM sąskaitų faktūrų: DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini).

9.8. 2021-12-28 M. U. el. laišku atsakovui2 nurodė, kad ,,Nesulaukiu Jūsų žadėto mokėjimo gruodžio 15 dieną“.

9.9. 2021-11-16 atsakovas2 ieškovei nurodė skolų mokėjimo priežastis ,,Bet mokėjimai (skolos) vėluojami nuo birželio mėnesio, tik vienam mokėjimas suėjęs gegužės mėnesį. Kaip ir kalbėjome telefonu, dėl šių metų sausros derlius toks mažas, kad net nesurenkame, kiek pasėjome sėklos. Mūsų ūkis ekologinis, dėl to gamtiniai kataklizmai mums ypatingai jaučiasi, nes negalime tręšti, nei naudoti kitų sintetinių preparatų laukuose. Bet mes gauname kompensaciją už ekologinį ūkininkavimą (papildoma išmoka). Ekologinės išmokos priskiriamos prie agroaplinkosauginės priemonės ir jos išmokamos iki kitų metų birželio 30 d. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su Nacionaline mokėjimo agentūra, kad jie greičiau įvertintų mūsų paraišką ir paskaičiuotų išmokas anksčiau. Šiek tiek avansą pervedė, dėl to iš jų sumokėjome 10 000 Eur jums. Kiti išmokų mokėjimai prasidės nuo gruodžio 15 d. Kaip ir minėjau telefonu, pardaviau grikius, už kuriuos turėjome gauti 25 000 Eur, o paskaičiavo tik 13 000 Eur, nors prieš išvežant buvo pasiėmę mėginius ir jiems tiko, o nuvežus į Vokietiją nebetiko. Gali būti, kad teks kreiptis į teismą, ko nenorėtumėme, nes teismai ilgai užtrunka. Bendraujame 2 metus, vėlavimų yra buvę, bet tai nesukeldavo tiek Jūsų nepasitenkinimo. Kitų pajamų negauname, norime ir toliau bendradarbiauti su Jumis, todėl prašome suprasti mus ir šiek tiek palaukti.“.

9.10. Ginčo prekės atsakovui1 buvo vežamos pagal 2021-05-24 Krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-06-21 krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir 2021-06-28 krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Ginčo prekės atsakovui2 buvo vežamos pagal 2021-05-24 Krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-06-21 krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-11-04 krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir 2021-11-04 krovinio važtaraštį Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Visi nurodyti krovinio važtaraščiai atsakovų nepasirašyti.

9.11. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas2 teismui pripažino, jog jis ir atsakovas1 kooperavo savo ūkinę veiklą, tai yra laikė bendrai savo ūkinę techniką, kuro talpyklas, padėjo vienas kitam atlikti ūkio darbus, skolino vienas kitam kurą ūkio technikai, kartu naudojosi administratorės I. R. (atsakovo1 sesers, atsakovo2 sugyventinės) bei buhalterės paslaugomis. Atliko mokėjimus vienas už kitą, priėmė vienas už kitą atvežtą ieškovės kurą. Naudojosi bendrai atsakovo2 el. paštu, gaunant sąskaitas už parduotą kurą. Pripažino, jog atsakovo2 el. paštu ginčo laikotarpiui dirbusi administratorė I. R., tiek atsakovo2, tiek atsakovo1 vardu siuntė reikiamus dokumentus, atliko susirašinėjimus su verslo partneriais. Patvirtino, jog I. R., valdė savo brolio atsakovo1 bankininkystės duomenis, atliko mokėjimus už kitus ūkininkus. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja M. U. patvirtino, jog atsakovas1 visus užsakymus atliko per atsakovą2. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai dokumentai patvirtina, jog iš viso atsakovui1 buvo pateikta 13 sąskaitų už parduotą kurą iš kurių atsakovas1 neapmokėjo tik trijų sąskaitų. Atsakovas1 atliko mokėjimus už kitų ūkininkų įsigytą kurą tai yra I. R., R. A. Atsakovas2 iš pateiktų 28 sąskaitų už parduotą kurą neapmokėjo tik keturių. Byloje apklausti liudytojai R. K. ir S. B. patvirtino, jog atsakovai bei jų darbininkai kurą pylė į bendras talpas, jos tarp atsakovų nebuvo atskiriamos. Kuro išpylimo žarną valdė atsakovai ar jų darbuotojai. Pažymėjo, jog iki civilinės bylos iškėlimo atsakovai nekėlė jokių priekaištų.

9.12. Visos aukščiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovai savo ūkinę veiklą kooperavo bendrai įsigydami kurą ūkinei veiklai vykdyti. Atsakovams įsigijus kurą, jis nebuvo atskiriamas, laikomas atskirai.

9.13. Atsakovų bendru sutarimu kuro užsakymo, pristatymo ir atsiskaitymo tvarka buvo nustatyta žodiniu susitarimu tarp atsakovo2 ir ieškovės. Ieškovės pardavimų vadovė M. U. paaiškino, kad prieš pradėdama tiekti kurą 5 ūkininkams: atsakovui2, R. A., I. R., atsakovui1, Č. A., ji 2020 m. buvo nuvykusi į ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav., nes atsakovas2 norėjo, kad visiems aukščiau minėtiems ūkininkams pristatinėtų kurą. Ten susipažino su atsakovu1, R. A., I. R. Tada, dalyvaujant minėtiems asmenims, atsakovas2 pasakė, kad kuras bus perkamas visų vardu. Sutiko, kad kuras būtų vežamas pas atsakovą2. Tai, kad kuras visiems minėtiems ūkininkams tarp jų ir atsakovui1 buvo vežamas bendrai, pilamas į tas pačias talpas bendrai, neišskiriant, kur kurio ūkininko kuras, paliudijo ir ieškovės vairuotojai teisme apklausti liudytojais S. B. ir R. K.

9.14. Atsakovams išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo siunčiamos el. paštu apmokėjimui. Nagrinėjamoje byloje vien tai, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovų, neįrodo, kad prekių atsakovai negavo. Byloje nustatyta, jog atsakovai iš ieškovės priimdami prekes (kurą) pasirašinėdavo vieni už kitus, taip pat atlikdavo mokėjimus ieškovei vieni kitų vardais.

9.15. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė 20 kartų nuo 2021-07-07 iki 2021-12-20 siuntė priminimus atsakovui I. R. per atsakovo A. L. elektroninį paštą, dėl skolų. Atsakovui A. L. ieškovė 18 kartų nuo 2021-07-12 iki 2022-01-03 siuntė priminimus elektroniniu paštu. Su priminimais atsakovams buvo teikiamos pažymos, kuriose buvo pateikta informacija apie neapmokėtas sąskaitas. Atsakovai į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereagavo, neginčijo faktų apie tai, kad nebuvo pristatytas sąskaitose nurodytas kuras. Priešingai atsakovas A. L. elektroniniame susirašinėjime 2021-11-16, 16:04 nurodė, kad pripažįsta ieškovės nurodytas skolas ir prašo palaukti dėl jų sumokėjimo, nes neturi pajamų.

9.16. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-03-22 pažyma patvirtina, jog atsakovas1 VMI deklaravo visas tris sąskaitas faktūras, kurių pagrindu pareikštas ieškinys. Atsakovas2 VMI deklaravo dvi sąskaitas faktūras serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) ir serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu pareikštas ieškinys. Tokiu būdu atsakovai pripažino kuro įsigijimą iš ieškovės. Pažymėtina, jog atsakovai iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog nurodytos sąskaitos faktūros buvo VMĮ pateiktos per klaidą, kaip atsakovai teigė bylos nagrinėjimo metu.

9.17. Nagrinėjamu atveju atsakovų paaiškinimai, apie tai, kad kuro negavo vertinti kritiškai, nes šalys turėdamos bendrų verslo ryšių, gaudamos priminimus apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos atsakovų vardu, nei karto jų neginčijo, į ieškovę nesikreipė dėl to, kad minėti dokumentai išrašyti netinkamai, ši versija atsirado tik teisme. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir atsakovų atsikirtimai atmetami.

9.18. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius prekių užsakymo, pristatymo ir apmokėjimo tvarkos santykius, į išrašytas minėtas PVM sąskaitas faktūras bei krovinio važtaraščius, į atsakovo ir trečiojo asmens ilgai trukusius bendradarbiavimo santykius, sprendžia, jog šiuo atveju ieškovė įrodė atsakovų įsiskolinimo faktą bei jo dydį.

9.19. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 str.). Šiuo atveju ieškovė savo prievolę įvykdė – pateikė atsakovams kurą. Atsakovai savo sutartinių įsipareigojimų, kurie grindžiami PVM sąskaitomis faktūromis tinkamais terminais ir tvarka nevykdė, neatsiskaitė už pateiktas prekes (kurą). Tokiu būdu ieškovė patyrė nuostolių, todėl jos reikalavimas pagrįstas, yra pagrindas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovas skolos ieškovei gera valia nesumokėjo, todėl ieškovės ieškiniai tenkintini.

9.20. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai (PVM mokėtojai) yra įregistravę ūkius, iš ieškovės buvo perkamas kuras dideliais kiekiais, todėl akivaizdu, kad atsakovai vykdė ūkinę komercinę veiklą ir yra verslininkai CK 2.4 straipsnio 2 dalies prasme. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovų priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Bendra už visas tris PVM sąskaitas-faktūras atsakovui1 mokėtinų palūkanų suma už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos yra 369,58 Eur. Bendra už visas keturias PVM sąskaitas-faktūras atsakovui2 mokėtinų palūkanų suma už laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos yra 211,91 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovai pateikė kartu vieną apeliacinį skundą, kuriuo atsakovas1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, o atsakovas2 su teismo sprendimu sutinka iš dalies. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria nuspręsta priteisti iš atsakovo1 10 426,85 Eur skolos, 369,58 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 10 796,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1043 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, ir priimti naują sprendimą arba panaikinus sprendimą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti atsakovų naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

10.1. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kuria teismas kritiškai vertina atsakovų paaiškinimus ir nurodo, jog šalys, turėdamos bendrų verslo ryšių, gaudamos priminimus apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos atsakovų vardu, nei karto jų neginčijo, į ieškovę nesikreipė dėl to, kad minėti dokumentai išrašyti netinkamai; šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir atsakovų atsikirtimai atmetami. Atsakovų manymu, tokie teismo samprotavimai subjektyvūs, nėra pagrįsti byloje pateiktų įrodymų visumos vertinimu, o išvados padarytos netinkamais ir nepatikimais įrodymais. Tai ne atsakovas2 privalėjo įrodyti aplinkybes, kad kuras nebuvo jam pristatytas, o būtent ieškovė turėjo įrodyti aplinkybes, kad prekės pirkėjas buvo atsakovas1, prekės buvo pristatytos ir perduotos atsakovui1 ir būtent atsakovui1 atsirado prievolė sumokėti už prekes. Tačiau jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų teismui ieškovė nepateikė.

10.2. Atsakovas 1 nepasirašė nei PVM sąskaitų faktūrų Nr. DAP(duomenys neskelbtini), DAP(duomenys neskelbtini), DAP(duomenys neskelbtini), kuriose nurodytas pirkėjas (mokėtojas) atsakovas1, nei krovinių važtaraščių, šios sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščiai atsakovui1 nėra įteikti. Ieškovės buhalterė el. laišku išsiuntė minėtas sąskaitas už kurą apmokėjimui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sąskaitos apmokėjimui yra pateiktos Atsakovui2. Apie įsiskolinimą ieškovei dvidešimt kartų el. paštu pranešta atsakovui2. Ieškovas niekada nereiškė jokių reikalavimų Atsakovui1. El. laiškuose, kurie buvo siųsti atsakovui2, pridėtos priminimo pažymos, kuriose nurodyta, kad atsakovas1 yra neapmokėjęs PVM sąskaitų faktūrų: DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju dėl atsiskaitymo už kurą, ieškovas tiesiogiai bendravo su atsakovu2. 2021-12-28 ieškovės darbuotoja nurodė, kad ,,Nesulaukiu Jūsų žadėto mokėjimo gruodžio 15 dieną“ el. laišku atsakovui2. 2021-11-16 atsakovas2 ieškovei nurodė skolų mokėjimo priežastis. Atsakovas2 nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis kurą savo ūkiui užsakinėjo tik savo vardu, t. y. neužsakinėjo kuro atsakovo1 vardu. Atsakovas2 neturėjo teisės (įgaliojimo) veikti atsakovo1 vardu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų apskritai nevertino, jų negretino su kitais įrodymais esančiais byloje, bei dėl jų nepateikė jokių motyvų sprendime. Atsakovas1 yra įsitikinęs, kad jeigu pirmosios instancijos teismas įrodymus būtų įvertinęs laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių, būtų nustatęs, kad dyzelinį kurą pirko ne atsakovas1, o atsakovas2.

10.3. Ieškovė savo reikalavimą iš esmės įrodinėjo tik PVM sąskaitomis faktūromis ir važtaraščiais, kurių atsakovas1 nėra pasirašęs ir jų nepripažįsta. Taigi ieškovė savo reikalavimus grindžia iš esmės netinkamais, neleistinais ir nepatikimais įrodymais. Visi kiti byloje esantys įrodymai (ieškovės ir atsakovo2 susirašinėjimas, M. U. ir vairuotojų (ieškovės darbuotojų paaiškinimai) patvirtina faktą, kad prekes užsakė ir gavo atsakovas2. Nagrinėjamu atveju atsakovas1 už savo užsakytas ir gautas prekes yra visiškai atsiskaitęs.

10.4. Atsakovo1 įsitikinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nesąžiningai pasinaudojo įgytu atsakovo1 pasitikėjimu, bei neteisėtai ir nepagrįstai siekia kito savo skolininko dalį skolos perkelti atsakovui1. Atsakovas1 užsakymo kuro pirkimui neteikė, prekių negavo. Tuo tarpu ieškovui įrodinėjant, kad atsakovas2 veikė atsakovo1 vardu, teismui jokių įrodymų nepateikė. Atsakovas1 pažymi, kad jis atsakovo2 nebuvo įgaliojęs atstovauti santykiuose su ieškovu. Be to, kaip atsakovas1 teismui paaiškino, jam minėtu laikotarpiu dyzelinas nebuvo reikalingas, todėl jis jo ir neužsakinėjo, ir jam prievolės mokėti už prekes, kurių nepirko ir negavo nėra. Tik įrodžius prekių perdavimo (pateikimo) Atsakovui1 faktą, ieškovei gali atsirasti teisė reikalauti atsiskaityti už šias prekes, tačiau išskyrus duomenis apie tai, kad prekes užsakinėjo ir gavo atsakovas2, teismui nebuvo pateikta.

10.5. Ieškovės argumentai, kad ginčo PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į atsakovo1 finansinę apskaitą bei užregistruotos VMI posistemyje, nepagrindžia, kad atsakovas1 pirko ir gavo PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros atsakovui1 nėra ir nebuvo įteiktos, t. y. pati ieškovė pripažįsta, kad PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui pateikė atsakovui2. PVM sąskaitas faktūras VMI deklaravo ieškovė.

10.6. Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), t. y. ieškovė privalo įrodyti, kad ji susitarė su atsakovu1 dėl atitinkamų sutarties sąlygų. Tačiau ieškovė iš esmės pripažįsta, kad dėl kuro pirkimo-pardavimo susitarė su atsakovu2. Pripažįsta, kad atsakovas1 sutarties sudaryme nedalyvavo. Šiuo atveju atsakovas1 nėra pirkėjas, nėra įrodymų, kad atsakovas1 būtų užsakęs ir gavęs prekes – kurą.

10.7. Atsakovo1 manymu, ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai – kuro kelionės lapai, sąskaitų registracija VMI posistemyje, susirašinėjimo su atsakovu2 medžiaga, liudytojos (ieškovės darbuotojos M. U. paaiškinimai), VMI leidimai kuro įsigijimui bei išrašai iš sistemos nėra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog ginčo prekės buvo perduotos (pateiktos) atsakovui1. Priešingai, visuma pateiktų teismui įrodymų įrodo tik faktą, kad prekės užsakovas buvo atsakovas2, prekės (dėl kurių pristatymo fakto ginčo tarp atsakovo2 ir ieškovo nėra) buvo perduotos atsakovui2, todėl akivaizdu, kad pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovo ir atsakovo2.

10.8. Atsakovas2 teismo posėdžio metu iš dalies pripažino ieškovės reikalavimus atsiskaityti už pateiktą kurą, tvirtino, kad kurą jis užsisakė sau, tačiau nesutiko su ieškovės pristatytu kuro kiekiu.

10.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad ieškovė yra verslininkė, kurios pagrindinė veikla yra prekyba naftos produktais, t. y. jai neabejotinai yra žinoma naftos produktų pardavimo tvarka ir sąlygos, keliami reikalavimai krovinių vežimui, prekių perdavimui ir t.t.

10.10. Ieškovė, bendradarbiaudama (parduodama, pateikdama) su atsakovais be rašytinės sutarties, savo verslo santykius grįsdama tarpusavio pasitikėjimu ir prekių perdavimo atsakovui2 neįformindama jokiais dokumentais, prisiėmė riziką, jog iškilus ginčui, bus apsunkintas ginčo prekių perdavimo fakto įrodinėjimas. Taigi, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų (atsakovo1 užsakymų, pasirašytų prekių atsakovui1 gabenimo važtaraščių, prekių perdavimo-priėmimo aktų ir pan.) leidžiančių nuspręsti apie ginčo prekių perdavimą atsakovui1, o ieškovės pateikti netiesioginiai įrodymai, nėra patikimi ir pakankami šiam faktui pagrįsti, juo labiau, jog atsakovas2 teismo posėdžio metu pripažino, kad ginčo sąskaitų išrašymo laikotarpiu užsakė kurą iš ieškovės, tačiau šį kurą užsisakė sau, atsakovui2.

10.11. Pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, jų visumos, dėl ko buvo pažeistos CPK 176 ir CPK 185 straipsnio nuostatos bei teismų praktikoje suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės.

10.12. Atsakovas2 iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, t. y. pripažįsta, kad ginčo laikotarpiu užsakė dalį kuro. Tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas2 kurą užsakinėjo atsakovo1 vardu. Atsakovas pažymi, kad kurą pirko jis, o ne atsakovas1. Taip pat atsakovas2 nesutinka su nurodytu ieškovės pristatyto kuro kiekiu, t. y. nepripažįsta 2021-06-28 kuro pristatymo (sąskaita faktūra DAP(duomenys neskelbtini)). Atsakovas2, susipažinęs su sąskaitomis faktūromis bei važtaraščiais, sutinka, kad gavo kurą, nurodytą šiose PVM sąskaitose faktūrose: DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini), DAP Nr. (duomenys neskelbtini). Bendra suma: 14 098,38 Eur.

10.13. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, CMR Konvencijos 13 straipsnio 1 punktu), aplinkybės dėl pirkėjo pasirašymo krovinio važtaraščiuose turi teisinę reikšmę, sprendžiant dėl pardavėjo pareigos perduoti daiktus pirkėjui pagal pirkimo–pardavimo sutartį tinkamo įvykdymo, o kartu ir pirkėjo pareigos atsiskaityti už perduotas prekes atsiradimo. Ieškovė byloje pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios nėra pasirašytos atsakovo2, bei krovinių gabenimų važtaraščius, kuriuose nėra žymų, patvirtinančių tai, jog atsakovas2 ar jo įgaliotas asmuo priėmė prekes – kurą.

10.14. Atsakovas2 nepripažįsta 2021-06-28 PVM sąskaitos faktūros, nes ieškovė tariamai 2021-06-21 bei 2021-06-28 pristatė prekes – kurą, tai yra 7 dienų tarpas, o pristatytas kiekis yra daugiau nei 30 tonų, kurio realiai atsakovas2 neturėtų kur patalpinti; per visas talpyklas, kurios priklauso ne tik atsakovui2, tačiau ir kitiems ūkininkams, maksimaliai galėjo būti atvežta ir priimta tik apie 16 000 litrų kuro, tačiau ne daugiau kaip 33 000 litrų, t. y. atsakovas2 neturėjo galimybės priimti 2021-06-28 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių. Taigi, ieškovė turi įrodyti santykių atsiradimo faktą, prekės perdavimo faktą ir tai, kad būtent atsakovui2 kyla pareiga apmokėti 2021-06-28 PVM sąskaitą faktūrą. Vien PVM sąskaita faktūra pagal kasacinio teismo praktiką nėra pirkimo-pardavimo teisinius santykius įrodantis dokumentas, bei nėra atsakovui2 mokestinę prievolę sukuriantis dokumentas. Vienos šalies (šiuo atveju, ieškovės) sudaryti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra ir negali būti laikomi patikimais ir pakankamais įrodymais atsakovų prievolės atsiradimui. Be to, teismų praktikoje suformuota, kad tiesioginiais įrodymais patvirtintos aplinkybės negali būti paneigiamos netiesioginiais įrodymais.

10.15. Nagrinėjamu atveju, atsakovas2 mano, kad ieškovė privalo jam išrašyti PVM sąskaitas-faktūras už kurą, kurios nepagrįstai ir neteisėtai išrašytos atsakovui1 (PVM sąskaitos-faktūros Nr. DAP(duomenys neskelbtini), 2680,00 Eur, apmokėjimo terminas 2021-06-23, PVM sąskaitos-faktūros Nr. DAP(duomenys neskelbtini) 3310,55 Eur, apmokėjimo terminas 2021-07-21), bei kurias per 30 dienų nuo jų išrašymo momento sutinka apmokėti atsakovas2.

10.16. Reikalavimas dėl 2021-06-28 teismo turi būti atmestas visiškai, nes ieškovė nepateikė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą; tik ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai, jos darbuotojų paaiškinimai nėra tinkami, leistini ir patikimi įrodymais. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prekes atsakovas2 gavo, o atsakovas1 jokių užsakymų ieškovui neteikė ir jokių prekių nepirko.

11. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą, ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

11.1. Iš bylos faktinių aplinkybių, teismo sprendimo bei pačių atsakovų apeliacinio skundo turinio neginčytinai nustatyta, kad ieškovė 2021-05-24 ir 2021-06-21 pardavė dyzelinį kurą, nurodytą PVM sąskaitose-faktūrose Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra ginčo dėl kuro kiekio, jo kainos, pristatymo fakto (atsakovui2 parduoto kuro faktas apskritai nebeginčijamas, nors iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos buvo neigiamas ir šio kuro pirkimas). Praėjus 15 mėnesių nuo kuro pardavimo dienos, teismo procesui einant į pabaigą, atsakovai iškėlė naują versiją, kad minėtose atsakovui1 išrašytose sąskaitose yra nurodytas ne tas kuro pirkėjas, nors nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike atsakovas1 apie tai nė neužsiminė.

11.2. Byloje pateikta informacija, kad dėl neatsiskaitymo už kurą ieškovė iškėlė dar 3 civilines bylas kitiems su atsakovais kartu veikusiems ūkininkams bei šios bylos atsakovui2. Tiek iš situacijos konteksto, tiek rašytinių įrodymų (vėluojantys banko pavedimai atsiskaitant už kurą, atsakovo2 2021-11-16 el. laiškas ir kt.) matyti, kad viso tarp ieškovės ir 5 susijusių ūkininkų kilusio ginčo dėl atsiskaitymo už kurą esmė ta, kad visi jie vėlavo atlikti mokėjimus, vėliau ėmė vengti atsiskaityti už kurą, o dar vėliau, prasidėjus teismų procesams bei pamačius, kad dėl susiklosčiusio ilgo bendradarbiavimo bei tarpusavio pasitikėjimo ne visose PVM sąskaitose-faktūrose yra kuro gavėjų parašai, piktnaudžiaujant šia faktine aplinkybe, ėmėsi gynybinės taktikos siekiant kiek įmanoma ilgiau užvilkinti teismų procesus ir taip maksimaliai atitolinti atsiskaitymo su ieškove klausimą. Tiek šioje byloje, tiek kitose susijusiose civilinėse bylose, naudojama absoliučiai ta pati gynybinė versija keliant ginčą dėl ginčo, t. y. visada kurą iš ieškovės pirkdavo visi 5 ūkininkai, bet kažkodėl 2021 m. balandžio-birželio mėnesiais už visus 5 ūkininkus kurą pirko vien tik atsakovas2, kuris dar 2020 m. rugsėjo mėnesį buvo išnaudojęs beveik visą jam skirto įsigyti kuro limitą, kažkodėl visiems kitiems 4 ūkininkams kuro žemės ūkio technikai tuo metu nereikėjo ir kažkodėl visada jie galėdavo ir mokėdavo vienas už kitą ieškovei už įsigytą kurą, tačiau šiuo atveju, pripažindami atsakovo1 vardu įforminto kuro pirkimo faktą dviem atvejais iš trijų, vienas už kitą mokėjimo atlikti negali. Bendras visų 5 ūkininkų įsiskolinimas ieškovei už kurą viršija 40 000 Eur, atsakovo1 skola sudaro apie ¼ visų ūkininkų skolos, tačiau net ir šią skolą ginčija vien tik tam, kad piktnaudžiaujant teise galėtų atitolinti atsiskaitymą, gaišintų ieškovės laiką bei didintų jos bylinėjimosi kaštus. Tokia situacija parodo pakankamai didelį šių ūkininkų, įskaitant atsakovą1, piktybiškumą bei akivaizdų piktnaudžiavimą procesu.

11.3. Atsakovo1 bei su juo susijusių ūkininkų piktnaudžiavimą rodo ir tai, kad prasidėjus teismų procesams jie visi iš pradžių apskritai ginčijo kuro pirkimo faktą teigdami, kad nėra pasirašytų PVM sąskaitų-faktūrų. Tik po to, kai į bylas buvo pateikti įrodymai, jog absoliuti dauguma šių ūkininkų PVM sąskaitų buvo deklaruotos VMI, yra dalinių mokėjimų pagal šias sąskaitas ir kai kurios iš jų su gavėjų parašais, tada beveik vienu metu visose bylose pasikeičia taktika – kuro pirkimo faktas iš esmės nebeneigiamas, tačiau absoliučiai visais neapmokėtais atvejais kurą pirko ne visi 5 ūkininkai, o vien tik atsakovas2. Tačiau ir pats atsakovas2, kuris nusprendė viską apsiimti ant savęs, bylinėjosi su ieškove procese visiškai neigdamas jam pareikštą ieškinį šioje civilinėje byloje, po to, kai teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, jis šio sprendimo nebeskundžia, o kartu su atsakovu1 apskundė atsakovo1 atžvilgiu priimtą sprendimą.

11.4. Apeliacinio skundo 31 ir 32 punktuose nurodytos aplinkybės patvirtina nesąžiningą atsakovo2 elgesį, kuris iš pradžių neigė visas PVM sąskaitas faktūras, o po to iš septynių sąskaitų šešias pripažįsta (tarp jų – pripažino visas keturias jam asmeniškai išrašytas sąskaitas). Tai tik parodo, kad atsakovas2, susitaręs su savo sugyventinės I. R. (taip pat ūkininkės ir ieškovės skolininkės) broliu, atsakovu1, tiesiog klaidina teismą, vilkina procesą, o iš tikrųjų nenori mokėti už įsigytą kurą. Atsakovas2 bando šioje byloje prisiimti prievolę už atsakovą1 ir atsiskaityti su ieškove, tačiau jis pats neapmoka 4 jam asmeniškai išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, kurių jis net nebeginčija. Ieškovės manymu, šių aplinkybių kontekstas yra svarbus vertinant įrodymų visumą bei sprendžiant ar galima tikėti tiek atsakovo1, tiek atsakovo2 paaiškinimais, kai visose bylose yra nesąžiningai manipuliuojama aplinkybėmis, keičiamos versijos ir elementariai vengiama prievolių vykdymo.

11.5. Ieškovės ir atsakovo bendradarbiavimas prasidėjo 2019 m. Į ieškovę kreipėsi atsakovas2 su prašymu nuolat parduoti jam ir kartu su juo dirbantiems ūkininkams kurą. Ieškovės pardavimų vadovė M. U. nuvyko pas atsakovą2 į ūkį, kuriame jis pristatė savo ūkį ir kartu su juo dirbančius ūkininkus – I. R. (kurią pavadino savo žmona), jos brolį atsakovą1, ūkininkus Č. A. bei R. A.. Buvo sutarta, kad visi šie ūkininkai pirks iš ieškovės žemės ūkio paskirties dyzelinį kurą, užsakymus teiks per atsakovą2, PVM sąskaitos-faktūros visiems ūkininkams taip pat bus perduodamos per atsakovą2.

11.6. Toks bendradarbiavimo modelis tęsėsi nuo 2019 m. pabaigos iki 2021 m. lapkričio mėnesio. Atsakovas2 iš ieškovės kurą pirko 28 kartus už 61 530,55 Eur sumą, 24 sąskaitas už 53 422,72 Eur sumą apmokėjo. Atsakovas1 iš ieškovės kurą pirko 17 kartų už 31 027,23 Eur sumą, 14 sąskaitų už 20 600,38 Eur apmokėjo. Č. A. iš ieškovės kurą pirko 13 kartų už 26 780,87 Eur sumą, 10 sąskaitų už 15 116,99 Eur apmokėjo. R. A. iš ieškovės kurą pirko 8 kartus už 14 537,21 Eur sumą, 6 sąskaitas už 11937,21 Eur apmokėjo. I. R. kurą iš ieškovės pirko 17 kartų už 34 631,76 Eur, 14 sąskaitų už 27 623,32 Eur apmokėjo, liko neapmokėta suma 7 008,44 Eur. Bendra visų 5 ūkininkų kuro pirkimo apyvarta – 168 507,62 Eur.

11.7. CK 6.193 straipsnio 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Viso šio ganėtinai ilgo ir daugkartinio bendradarbiavimo su tarpusavyje susijusiais 5 ūkininkais metu susiklostė tokia praktika, kad užsakymus pristatyti kurą tiek savo, tiek kitų ūkininkų vardu dažniausiai pateikdavo atsakovas2, PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiamos per jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).com, įsigytą kurą pagal situaciją ūkyje priimdavo tiek atsakovas2, tiek atsakovas1, tiek Č. ir R. A. Visiems pirkėjams, tarp jų ir atsakovui1, tokia bendradarbiavimo forma buvo priimtina, nusistovėjusi, dėl tokios bendradarbiavimo formos ginčų nekilo.

11.8. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 79 straipsnio 13 dalis leidžia teikti elektronines sąskaitas, jei pirkėjas sutinka. Atsakovas1 sutiko gauti iš ieškovės elektronines sąskaitas per savo verslo partnerį atsakovą2, iš viso jam buvo pateikta 17 PVM sąskaitų-faktūrų, iš kurių daugumą, t. y. 14 sąskaitų jis apmokėjo.

11.9. Apmokėjimas už kurą ne visada vyko sklandžiai, tačiau ieškovė geranoriškai sutikdavo atidėti mokėjimus, palaukdavo kol ūkininkai turės finansinių galimybių atsiskaityti, įsiskolinimų užtikrinimui buvo išrašomi vekseliai ir nors vėluodavo, tačiau pateiktas sąskaitas apmokėdavo. Taip pat susiklostė tokia praktika, kad šie 5 ūkininkai neretai apmokėdavo vienas už kitą ieškovės pateiktas sąskaitas ir ieškovė tokius mokėjimus įskaitydavo kaip tinkamą prievolės įvykdymą.

11.10. Dėl kuro pardavimo faktą patvirtinančių įrodymų. Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl kuro pardavimo atsakovui1. Kartu su dubliku ieškovė pateikė: 1) tris neapmokėtas PVM sąskaitas-faktūras (2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-2) bei tų pačių datų krovinio gabenimo važtaraščius; 2) 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 el. laiškų kopijas, kad tų pačių datų PVM sąskaitos-faktūros bei krovinio važtaraščiai (kartu su I. R. bei tam tikrais atvejais ir Č. A. bei atsakovo2 tos pačios dienos sąskaitomis ir važtaraščiais) buvo išsiųsti atsakovo1 verslo partneriui atsakovui2; 3) 20 priminimų apmokėti sąskaitas, kurie el. paštu buvo išsiųsti atsakovui2 su atsakovo1 neapmokėtų PVM sąskaitų – faktūrų duomenimis; priminimuose būdavo nurodomos tiek šios, tiek ankstesnės nepamokėtos skolos, pavyzdžiui, 2021-08-30 priminime nurodomos nepamokėtos 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 trys sąskaitos kartu su neapmokėtomis dar ankstesnėmis, 2021-04-07 ir 2021-04-27, sąskaitomis; tokiu būdu atsakovai daugybę kartų gavo iš ieškovės laiškus su nurodytų neapmokėtų sąskaitų duomenimis. Kadangi atsakovas1 2021-11-03 šiuose priminimuose minimas dvi 2021-04-07 ir 2021-04-27 PVM sąskaitas-faktūras yra apmokėjęs, tai gaudamas priminimus dėl šių sąskaitų apmokėjimo jis negalėjo nematyti priminimo dėl likusių kitų sąskaitų apmokėjimo. Nei į vieną priminimą atsakovas nesureagavo, t. y. nepareiškė, kad jis kuro nepirko ar kad šį kurą pirko atsakovas2; 4) 2021 lapkričio-gruodžio mėn. susirašinėjimą el. paštu su atsakovu2 dėl sąskaitų apmokėjimo, tarp jų ir atsakovo1, vėlavimo; 5) 2022-10-18 pateikti papildomi rašytiniai įrodymai (DOK-42723) apie atsakovo1 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28 užsakyto kuro įsigijimą iš ieškovės partnerių, informacijos apie kuro gavėją (atsakovą) bei kitų ūkininkų pateikimą ieškovės vairuotojams, nurodant pristatomo kuro kiekius, adresus, užsakovo kontaktinius duomenis taip pat kelionės lapus; 6) 2022-10-18 teismui taip pat pateikta informacija iš VMI duomenų bazės, kurioje fiksuoti visi atsakovams parduoto kuro, įskaitant atsakovo1 trys neapmokėti, atvejai. Ieškovė informaciją apie kuro pardavimą atsakovui1 į VMI duomenų bazę suvedė tomis pačiomis dienomis, kai kuras buvo parduotas, t. y. 2021-05-24, 2021-06-21 ir 2021-06-28. Kartu su šiuo prašymu teismui pateikti duomenys ir paaiškinimai, kad atsakovas2 atsakovo1 vardu užsakyto kuro pirkimo atvejais negalėjo įsigyti kuro savo vardu, nes buvo išnaudojęs VMI leidime numatytą jam leidžiamo įsigyti kuro normą.

11.11. Šiuo atveju buvo prekiaujama valstybės griežtai kontroliuojama preke – ūkininkams skirtu žymėtu dyzelinu. Tokį dyzelinį kurą galima parduoti tik atitinkamą VMI leidimą turinčiam asmeniui, kiekvienas pardavimo atvejis turi būti registruojamas VMI duomenų bazėje, be to visos PVM sąskaitos–faktūros taip pat turi būti deklaruojamos VMI administruojamame I.SAF posistemyje. Šiuo atveju visi dokumentai dėl kuro pardavimo atsakovui1 buvo išrašyti tą pačią dieną, viskas suregistruota VMI. Nėra jokios logikos, kad ieškovė būtų išrašiusi PVM sąskaitas-faktūras, krovinių važtaraščius, kelionės lapus, deklaravusi kuro pardavimą VMI duomenų bazėse, jeigu atsakovas1 šio kuro nebūtų pirkęs, kaip kad teigiama apeliacinio skundo 15 punkte. Ieškovė negalėjo sugalvoti pati be atitinkamo užsakymo, trimis skirtingomis dienomis, užsakyti, įforminti ir atvežti kurą, kurio atsakovas1 neužsakė ir nenorėjo pirkti. Todėl vien šių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė įrodė kuro pardavimo atsakovui1 faktą.

11.12. Be nurodytų rašytinių įrodymų, kuro užsakymo atsakovo vardu ir visas pardavimo aplinkybes patvirtino liudytoja, ieškovės pardavimų vadovė M. U., kuri paaiškino, kad kurą atsakovui1 visada parduodavo per atsakovo2 užsakymus, pats atsakovas1 kuro neužsakė nė karto, sąskaitas apmokėjimui taip pat siųsdavo per atsakovą2 ir atsakovui1 tiko toks kuro užsakymas bei tarp šalių susiklostė tokia pardavimų praktika.

11.13. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas2 pateikė versiją, kad kurą užsakinėjo ir pirko būtent jis, bet negalėjo paaiškinti kokį kiekį kuro pirkęs. Tik apeliaciniame skunde pateikta nauja pozicija, kad dviem iš trijų atsakovo1 vardu kuro pirkimo atvejais kurą iš ieškovės ne tik užsakė atsakovas2, bet ir įsigijo savo, o ne atsakovo1 vardu. Tokiu būdu byloje iš esmės neliko ginčo dėl dviejų atsakovo1 vardu parduoto kuro pardavimo atvejų, ginčas liko dėl to, kas yra šio kuro pirkėjas ir kuriam asmeniui – atsakovui1 ar atsakovui2 tenka prievolė apmokėti už prekę, taip pat atsakovai nepripažįsta kuro pirkimo atsakovo1 vardu 2021-06-28.

11.14. Ieškovės įsitikinimu, teismo proceso eigoje atsiradusi versija dėl kuro pirkėjo (pradiniuose procesiniuose dokumentuose atsakovai niekur net neužsiminė, kad atsakovo1 kuro pirkimo atvejais tikras kuro pirkėjas yra atsakovas2), yra ne kas kita, kaip teismo klaidinimas siekiant kaip įmanoma ilgiau vilkinti procesą, kelti vis naujus ginčus, kad atsiskaitymas už kurą būtų nukeltas kaip įmanoma toliau. Atsakovo1 atvejis nėra vienintelis, kur tokia versija pateikta. Kad tikrasis kuro pirkėjas yra būtent atsakovas2 buvo teigiama ir I. R., Č. A. bei R. A. bylose. Tokios versijos teismuose taip pat atsirado ne iškart, o procesams einant link pabaigos. Teismo suklaidinimas dėl tinkamo atsakovo leistų atsakovams išvengti prievolės vykdymo arba atitolinti prievolės vykdymą, nes procesai užsitęsia arba sukoncentruoti visas skolas galimai nemokaus atsakovo2 vardu.

11.15. Sprendžiant klausimą, kas yra tikrasis kuro pirkėjas, be jau aptartų įrodymų, esminę reikšmę turi atsakovo1 veiksmai deklaruojant visas tris PVM sąskaitas-faktūras Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Šią aplinkybę ir įrodymą pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atmesdamas atsakovų teiginius dėl tikrojo kuro pirkėjo.

11.16. Kartu su dubliku ieškovė pateikė VMI raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovas1 deklaravo visas tris ginčo PVM sąskaitas-faktūras. Atlikdamas šiuos veiksmus (deklaruodamas šias sąskaitas VMI) atsakovas1: patvirtino, kad jis gavo visas PVM sąskaitas-faktūras ir susipažino su jų turiniu; save pripažino ir patvirtino kaip pirkėją; patvirtino kuro pirkimo datas, kuro kiekius ir kainas; mokėtiną PVM mokestį įtraukė į leidžiamą atskaitą, tai reiškia, kad susimažino valstybei mokėtiną PVM mokestį; patvirtino, kad įtraukė jas į savo apskaitą; įtraukė išlaidas į leidžiamus atskaitymus ir susimažino mokėtinus kitus mokesčius (gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo mokestį); nekoreguodamas daugiau kaip metus laiko PVM deklaracijų VMI (net ir po to, kai kilo teisminis ginčas) jis dar kartą faktiškai patvirtina, kad laiko save tinkamu nurodyto dyzelinio kuro pirkėju.

11.17. Visų PVM sąskaitų-faktūrų įtraukimas į apskaitą bei deklaravimas VMI yra pakankamai rimta aplinkybė, į kurią pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė. Joks protingas ir atidus asmuo nedeklaruos Valstybinei mokesčių inspekcijai griežtos kontrolės akcizinės prekės pirkimo fakto, jeigu tokios prekės nepirko. Apeliacinio skundo 18 punkte nepagrįstai teigiama, kad PVM sąskaitas – faktūras VMI posistemyje deklaravo ieškovė. Deklaravimo tvarka tokia, kad viena šalis deklaruoja PVM sąskaitas – faktūras, o kita šalis deklaruoja šių sąskaitų patvirtinimą. Jeigu atsakovas1 šiuo atveju nebūtų patvirtinęs VMI deklaruotų sąskaitų, tai sistema rodytų neatitikimą. Be to, teismui kartu su dubliku pateiktame VMI rašte aiškiai nurodyta, kad „ūkininkas I. R. (PVM mokėtojo kodas LT (duomenys neskelbtini)) pateiktame Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2021-06-30 yra įrašęs iš UAB „A.“ gautas PVM sąskaitas faktūras“. Taigi, atsakovų argumentai, kad tariamai tik ieškovė deklaravo PVM sąskaitas – faktūras, yra nepagrįsti ir atsakovas1 nenuneigė, jog šias sąskaitas VMI jis deklaravo, ką rodo VMI turimi duomenys, o deklaruodamas šias sąskaitas jis faktiškai pripažino kuro pirkimą visais trimis ginčo atvejais.

11.18. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepatikėjo jokiais įrodymais nepatvirtinta atsakovų versija, kad PVM sąskaitas-faktūras per klaidą deklaravo jų buhalterė. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad buvo padaryta klaida (byloje nėra jokių nepriklausomų asmenų ar institucijų patikrinimo aktų, specialistų išvadų ar kitų įrodymų, kad buhalterė padarė klaidą). Be to, ši versija apie buhalterės klaidą naudojama visose minėtų ūkininkų civilinėse bylose. Tačiau nei vienas iš ūkininkų, įskaitant atsakovus, tariamai klaidingų VMI deklaracijų nekoregavo, nei vienas nepranešė, kad yra padarytos klaidos, kad neatitinka buhalteriniai duomenys metų gale.

11.19. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paminėtus įrodymus bei į tai, kad pagal VMI leidimą atsakovas2 nebegalėjo būti kuro pirkėjas. Todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju trimis minėtais pirkimo atvejais kuro pirkėju laikytinas atsakovas1. Teigdami, kad kurą pirko atsakovas2, atsakovai verčia ieškovę pažeisti akcizinių prekių pardavimo reikalavimus ir parduoti žymėtą dyzeliną asmeniui, kurio kuro įsigijimo norma pasibaigusi. Ieškovė net ir norėdama negali perrašyti sąskaitų atsakovo2 vardu, nes šis asmuo tuo metu negalėjo pirkti žymėto dyzelino.

11.20. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti tik atsakovų pasvarstymai apie kuro kiekius, jo poreikį bei talpinimo galimybes konkrečiai nenurodant kada ir kokio kuro tariamai atsakovai neįsigijo, ir tik apeliaciniame skunde konkrečiai įvardijama, kad tariamai 2021-06-28 kuras nebuvo pirktas. Šie argumentai yra nepagrįsti, nes kuro ūkininkams reikėjo. 2021-06-28 kurą pirko ne tik atsakovas1, bet ir I. R., ir Č. A. Jei kuro niekam iš jų nebūtų reikėję, tai logiška, kad nė vienas ir nebūtų pirkęs, tačiau nei I. R., nei Č. A. atveju kuro pirkimo faktas 2021-06-28 nėra ginčijamas (ginčijama tik tai, kas yra pirkėjas).

11.21. Atsakovai laikosi gynybinės versijos, kad kurą užsakė ir sau įsigijo atsakovas2, tačiau nepateikė jokio logiško paaiškinimo, kad net jei taip ir būtų buvę ir atsakovas2 pasinaudojo atsakovo1 įsigytu dyzeliniu kuru, kas atsakovui2 trukdė ir iki šiol trukdo atlikti mokėjimą už atsakovą1 (bent dviem atsakovo1 vardu pirkto kuro atvejais, kurių apeliaciniame skunde neginčija), kas buvo gana dažna ir įprasta šių 5 ūkininkų atsiskaitymo praktika su ieškove.

11.22. Atsakovas1 2022-09-27 teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl finansinių sunkumų ar paprašius vienas kito susiję ūkininkai atlikdavo mokėjimus vienas už kitą apmokant iš ieškovės nupirktą kurą. Ši aplinkybė parodo, kad net jeigu atsakovo1 vardu kurą sau būtų pirkęs atsakovas2 (minėta, dviejų atsakovo1 sąskaitų net neginčija), tai jam nebuvo ir iki šiol nėra jokių kliūčių atlikti mokėjimą nurodant, kad moka už atsakovą1, tačiau tokio noro niekas nedemonstruoja dėl šio atsiliepimo pradžioje nurodyto piktybiško elgesio.

11.23. Atsakovas2 teismui nepaaiškino ir to, dėl ko priimdamas atsakovo1 PVM sąskaitas – faktūras bei krovinio važtaraščius, jis nepareiškė jokio prieštaravimo, kad šios sąskaitos (arba dvi iš trijų) yra netinkamai išrašytos, nurodytas ne tas pirkėjas. Jis dėl tariamai netinkamo pirkėjo nurodymo sąskaitose jokio prieštaravimo ieškovei nepareiškė ir vėliau, nei savo iniciatyva, nei į ieškovės siųstus priminimus bei susirašinėjant su ieškove dėl mokėjimų vėlavimo. Lygiai taip pat nereagavo atsakovas1. Tai, kad versija dėl netinkamo pirkėjo atsirado po 15 mėnesių ir tik teisme rodo, kad atsakovų paaiškinimai yra nepatikimi, nes tiesiog ieškoma dingsties kaip bet kokiomis priemonėmis užginčyti pateiktas sąskaitas ir atitolinti mokėjimus.

11.24. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pagal teismui pateiktus duomenis atsakovas2 žemės ūkiui skirto dyzelinio kuro normą buvo išnaudojęs dar 2020-09-09, jam buvo likusi galimybė įsigyti akcizu neapmokestintą 691 litrą žymėto dyzelino, todėl įsigyjant šios rūšies kurą tiek 2021-05-24, tiek 2021-06-21 (atvejai, kurių kuro pirkimo faktų apeliaciniame skunde atsakovai nebeginčija) atsakovas2 net 7 mėnesius žinojo, kad nebeturi VMI leidimo didesnio kiekio kuro įsigijimui, vadinasi ji nebegalėjo šio kuro nei užsakyti, nei įsigyti ir dėl šios priežasties jo paaiškinimai, kad jis pirko kurą sau, savo vardu, yra nelogiški bei prieštaraujantys rašytiniams įrodymams apie jam leisto įsigyti kuro normos išnaudojimą.

11.25. Atsakovas1 nesielgė kaip atidus, apdairus ir rūpestingas asmuo, o į tai pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą.

11.26. Atsakovas1 neapmokėtąsias PVM sąskaitas – faktūras deklaravo VMI. Akivaizdu, kad joks apdairus asmuo nebūtų deklaravęs pirkimo sąskaitų, jeigu prekės nepirko, nes tai iškraipo buhalterinius duomenis, mokėtinus mokesčius valstybei. Jeigu atsakovas1 nepirko kuro, tai jis nepagrįstai daugiau kaip metus laiko nesumokėjo valstybei atitinkamos PVM ir kitų mokesčių sumos. Toks elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens standarto. Atsakovas1 2021 m. pabaigoje, peržiūrėdamas savo buhalterinius duomenis, turėjo pastebėti klaidingai į apskaitą įtrauktas sąskaitas ir imtis veiksmų, bet to nedarė. Deklaruodamas metines pajamas už 2021 m. iki 2022 m. gegužės mėnesio jis privalėjo susitikrinti visas savo pajamas ir išlaidas ir pateikti teisingus duomenis VMI, t. y. neįtraukti į sąnaudas kuro pirkimo išlaidų, bet to nedarė.

11.27. Pastebėjęs klaidingai deklaruotas PVM sąskaitas-faktūras jis nedelsiant turėjo imtis veiksmų klaidai ištaisyti, nes taip elgtųsi bet kuris protingas ir apdairus asmuo. Atsakovas1 daugiau kaip metus laiko nekoregavo deklaracijų ir net neketina to daryti, nes teisme laikėsi pozicijos, kad tam turi 3 metus, tačiau tai nesiderina su atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartu. Pastebėjęs, kad jo vardu VMI duomenų bazėje yra fiksuotas kuro pardavimas (kas mažina VMI leidime jam numatytą įsigyti kuro normą) atsakovas1 turėjo kreiptis tiek į ieškovę, tiek į VMI, kad ši klaida būtų ištaisyta, tačiau atsakovas1 to nedarė. Sužinojęs apie jo vardu tariamai neteisingai išrašytas ieškovės sąskaitas, atsakovas1 nesiėmė visiškai jokių veiksmų; atidus ir rūpestingas asmuo neabejotinai būtų pateikęs pretenziją pardavėjui, kad įvyko klaida, kad neteisingai įformintas pirkimas-pardavimas, kad yra ne tas kuro pirkėjas ir t.t.

11.28. Vertinant byloje surinktus įrodymus atsižvelgtina ir į atsakovo2 (tariamo tikrojo pirkėjo) elgesį po kuro įsigijimo ir kiek toks elgesys gali būti vertinamas kaip apdairus ir rūpestingas. Atsakovas2 neginčija, kad į jo elektroninį paštą buvo atsiųstos visos trys atsakovui1 išrašytos PVM sąskaitos – faktūros kartu su važtaraščiais. Akivaizdu, kad kiekvienas atidus ir rūpestingas asmuo nedelsiant būtų kėlęs klausimą, kad atsakovui sąskaitos išrašytos klaidingai (pagal apeliacinio skundo logiką dviejose sąskaitose nurodytas ne tas kuro pirkėjas, o vienos sąskaitos atveju kuras apskritai nepristatytas), tačiau atsakovas2 to nedarė. Dar daugiau, į jo elektroninį paštą buvo išsiųsta net 20 priminimų dėl atsakovo1 sąskaitų apmokėjimo, tačiau nei į vieną priminimą nebuvo sureaguota, jokia pretenzija dėl nepagrįsto sąskaitų atsakovui1 išrašymo nepateikta. 2021 m. lapkričio – gruodžio mėn. susirašinėjime su M. U. atsakovas2 nenurodė, kad yra kokie nors pirkimų neatitikimai, nurodyti ne tie pirkėjai ar klaidingai išrašytos sąskaitos. Teismas atsižvelgė į tokias aplinkybes ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai atmetė atsakovų iškeltą versiją.

11.29. Teismas pagrįstai kritiškai įvertino abiejų atsakovų paaiškinimus (kurie, beje, yra visiškai abstraktūs) ir konstatavo, kad atsakovas1 nepaneigė ieškovės teiginių bei įrodymų dėl kuro pardavimo.

11.30. Atsakovas2 į teisminius ginčus dėl apmokėjimo už kurą patenka ne pirmą kartą. Prieš pradedant bendradarbiauti su ieškove, atsakovui2 ir su juo susijusiems tiems patiems ūkininkams kurą tiekė kita įmonė UAB „G.“. Ieškovei prieinamomis priemonėmis patikrinus teismuose nagrinėtas bylas matyti, kad šiai įmonei buvo taip pat žymūs įsiskolinimai ir nagrinėjama ne viena civilinė byla (civilinių bylų Nr. 2-196-635/2020, 2-618-513/2020, 2-192-733/2020, 2-2289-733/2020, 2-7123-904/2020, visi UAB „G.“ ieškiniai tenkinti visiškai). Ši aplinkybė vėlgi rodo tam tikrą nesąžiningumą.

11.31. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kritiškai įvertino atsakovų gynybinę versiją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

14. Atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria, tenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovo1 priteista skola pagal tris PVM sąskaitas faktūras, t. y. 1) 2021-05-24 Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (2680 Eur), 2) 2021-06-21 Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (3310,55 Eur), 3) 2021-06-28 Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (4436,30 Eur) (toliau atitinkamai – ir PVM sąskaitos faktūros Nr. DAP(duomenys neskelbtini), Nr. DAP(duomenys neskelbtini) ir Nr. DAP(duomenys neskelbtini)). Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas2 pripažįsta, jog ginčo laikotarpiu užsakė dalį kuro, tačiau nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas2 kurą užsakinėjo atsakovo1 vardu, nes atsakovas2 pagal 2021-05-24 ir 2021-06-21 PVM sąskaitas faktūras Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės pirko kurą savo vardu, nesutinka su ieškovės nurodytu kuro kiekiu, konkrečiai – nepripažįsta 2021-06-28 kuro pristatymo pagal 2021-06-28 PVM sąskaitą faktūrą Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) (4436,30 Eur), nurodo, kad tokio kuro kiekio tokiu laikotarpiu nebūtų turėjęs kur talpinti. Dėl 2021-05-24 ir 2021-06-21 PVM sąskaitų faktūrų Serija DAP Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas2 mano, kad jos nepagrįstai ir neteisėtai išrašytos atsakovui1 ir ieškovė privalo jam perrašyti šias PVM sąskaitas-faktūras, kurias atsakovas2 per 30 dienų nuo jų išrašymo momento sutinka apmokėti.

15. Pagrindiniai argumentai, kuriais grindžiamas atsakovų apeliacinis skundas, yra tokie, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą atsakovui1; ieškovė nepateikė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą dėl 2021-06-28 PVM sąskaitos faktūros, ieškovė turi įrodyti santykių atsiradimo faktą, prekės perdavimo faktą ir tai, kad būtent atsakovui2 kyla pareiga apmokėti 2021-06-28 PVM sąskaitą faktūrą; pirmosios instancijos teismas nevertino byloje surinktų įrodymų, jų visumos, dėl ko buvo pažeistos CPK 176 ir 185 straipsnių nuostatos bei teismų praktikoje suformuotos įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs.

16. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, Nr. 3K-3-569/2002). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 p.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

17. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

18. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų, jog atsakovas2 neturėjo teisės (įgaliojimo) veikti atsakovo1 vardu, teismas nelygino šių įrodymų su kitais įrodymais esančiais byloje, dėl jų nepateikė jokių motyvų sprendime. Atsakovo1 įsitikinimu, jeigu pirmosios instancijos teismas įrodymus būtų įvertinęs laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuotų taisyklių, būtų nustatęs, kad dyzelinį kurą pirko ne atsakovas1, o atsakovas2. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad atsakovas1 nepasirašė PVM sąskaitų faktūrų Nr. DAP(duomenys neskelbtini), Nr. DAP(duomenys neskelbtini), Nr. DAP(duomenys neskelbtini) bei krovinių važtaraščių, šie dokumentai nėra įteikti atsakovui1, minėti dokumentai ir priminimai dėl apmokėjimo buvo siųsti el. paštu atsakovui2, atsakovas2 atsakė el. paštu ieškovei nurodydamas skolų mokėjimo priežastis, atsakovas2 teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis kurą savo ūkiui užsakinėjo tik savo vardu, t. y. neužsakinėjo kuro atsakovo1 vardu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, byloje visapusiškai ištirtų ir objektyviai įvertintų įrodymų visumai.

20. Pirma, tokią atsakovų poziciją paneigia pirmosios instancijos teisme nustatyta tarp šalių susiklosčiusi tarpusavio santykių praktika, šalių elgesys, jų bendradarbiavimo modelis, kurį iš esmės patvirtino ir atsakovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Pagal šalių bendradarbiavimo praktiką ieškovė parduodavo kurą atsakovams (ir kitiems trims susijusiems ūkininkams), užsakymai buvo daromi iš esmės per atsakovą2, PVM sąskaitos faktūros, važtaračiai buvo teikiami ir per šio atsakovo (t. y. atsakovo2) el. paštą (duomenys neskelbtini), per kurį vyko ir susirašinėjimas su ieškove.

21. Pažymėtina, kad CK 6.193 straipsnio 5 dalis numato, kad aiškinant sutartį, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

22. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio akivaizdu, kad teismas tyrė ir vertino ne tik ieškovės teikiamus įrodymus, tačiau ir atsakovų poziciją. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas ištyrė bei įvertino ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas2 teismui pripažino, jog jis ir atsakovas1 kooperavo savo ūkinę veiklą, tai yra laikė bendrai savo ūkinę techniką, kuro talpyklas, padėjo vienas kitam atlikti ūkio darbus, skolino vienas kitam kurą ūkio technikai, kartu naudojosi administratorės I. R. (atsakovo1 sesers, atsakovo2 sugyventinės) bei buhalterės paslaugomis. Atliko mokėjimus vienas už kitą, priėmė vienas už kitą atvežtą ieškovės kurą. Naudojosi bendrai atsakovo2 el. paštu, gaunant sąskaitas už parduotą kurą. Pripažino, jog atsakovo2 el. paštu ginčo laikotarpiui dirbusi administratorė I. R., tiek atsakovo2, tiek atsakovo1 vardu siuntė reikiamus dokumentus, atliko susirašinėjimus su verslo partneriais. Patvirtino, jog I. R., valdė savo brolio atsakovo1 bankininkystės duomenis, atliko mokėjimus už kitus ūkininkus.

23. Bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja ieškovės darbuotoja M. U. patvirtino, jog atsakovas1 visus užsakymus atliko per atsakovą2. Byloje pateikti ieškovės rašytiniai dokumentai patvirtina, jog iš viso atsakovui1 buvo pateikta 13 sąskaitų už parduotą kurą iš kurių atsakovas1 neapmokėjo tik trijų sąskaitų. Atsakovas1 atliko mokėjimus už kitų ūkininkų įsigytą kurą, tai yra I. R., R. A. Byloje apklausti liudytojai R. K. ir S. B. (ieškovės vairuotojai) patvirtino, jog atsakovai bei jų darbininkai kurą pylė į bendras talpas, jos tarp atsakovų nebuvo atskiriamos. Kuro išpylimo žarną valdė atsakovai ar jų darbuotojai. Pažymėjo, jog iki civilinės bylos iškėlimo atsakovai nekėlė jokių priekaištų.

24. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tokios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog atsakovai savo ūkinę veiklą kooperavo bendrai įsigydami kurą ūkinei veiklai vykdyti.

25. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo nepasirašytos ne tik PVM sąskaitos faktūros Nr. DAP(duomenys neskelbtini), Nr. DAP(duomenys neskelbtini), Nr. DAP(duomenys neskelbtini), ir važtaraščiai, pagal kuriuos buvo vežamos ginčo prekės atsakovui1: 2021-05-24 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-06-21 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)ir 2021-06-28 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), tačiau taip pat nebuvo pasirašyti ir kiti krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos buvo vežamos prekės atsakovui2: 2021-05-24 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-06-21 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 2021-11-04 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) ir 2021-11-04 krovinio važtaraštis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Kadangi atsakovas2 apeliaciniu skundu neneigia ir pripažįsta, kad gavo iš ieškovės prekes pagal šiuos jam išrašytus važtaraščius (bei atitinkamas jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras), tai taip pat patvirtina, kad tarp ginčo šalių susiklostė praktika nepasirašyti (ne visada pasirašyti) ieškovės el. paštu siunčiamų dokumentų.

26. Trečia, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vien tai, jog PVM sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovų, neįrodo, kad prekių atsakovai negavo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka, nes byloje esančių kitų leistinų įrodymų visuma (krovinio važtaraščiai, kelionės lapai, liudytojų paaiškinimai, el. susirašinėjimas tarp ginčo šalių, sąskaitų deklaravimas VMI) patvirtina ginčo sąskaitų pagrįstumą.

27. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs tai, kad atsakovai naudojosi atsakovo2 el. paštu susirašinėjimui su ieškove ir jos dokumentų gavimui, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovė 20 kartų nuo 2021-07-07 iki 2021-12-20 siuntė priminimus atsakovui1 per atsakovo2 el. paštą dėl skolų (atsakovui2 ieškovė 18 kartų nuo 2021-07-12 iki 2022-01-03 siuntė priminimus elektroniniu paštu). Su priminimais atsakovams buvo teikiamos pažymos, kuriose buvo pateikta informacija apie neapmokėtas sąskaitas. Atsakovai į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereagavo, neginčijo faktų apie tai, kad nebuvo pristatytas sąskaitose nurodytas kuras. Priešingai, atsakovas2 el. susirašinėjime 2021-11-16 16:04 nurodė, kad pripažįsta ieškovės nurodytas skolas ir prašo palaukti dėl jų sumokėjimo, nes neturi pajamų.

28. Ieškovės byloje pateiktus nuosekliai vieną kitą patvirtinančius įrodymus taip pat papildo bei patvirtina ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai bylos kontekste ištirta ir įvertinta VMI 2022-03-22 pažyma, kuri aiškiai patvirtina, jog atsakovas1 VMI deklaravo visas tris ginčo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu pareikštas ieškinys, ir kurias atsakovai kvestionuoja apeliaciniu skundu, įrodinėdami, kad dvi iš trijų šių sąskaitų turėjo būti išrašytos ne atsakovui1, o atsakovui2, o pagal vieną iš sąskaitų ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas visiškai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad tokiu būdu (deklaruodamas ginčo sąskaitas VMI) atsakovas1 pripažino kuro įsigijimą iš ieškovės. Atsakovai nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog nurodytos sąskaitos faktūros buvo VMI pateiktos per klaidą. VMI pažyma taip pat paneigia atsakovų apeliaciniame skunde nurodomą versiją, jog sąskaitas VMI deklaravo tik ieškovė.

29. Šiuo aspektu sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovas1, deklaruodamas visas tris ginčo sąskaitas VMI, patvirtino, kad jis gavo visas šias PVM sąskaitas-faktūras ir susipažino su jų turiniu; save pripažino ir patvirtino kaip pirkėją; patvirtino kuro pirkimo datas, kuro kiekius ir kainas; nekoreguodamas daugiau kaip metus laiko PVM deklaracijų VMI (net ir po to, kai kilo teisminis ginčas) jis dar kartą faktiškai patvirtino, kad laiko save tinkamu nurodyto dyzelinio kuro pirkėju. Joks protingas, atidus ir rūpestingas asmuo nedeklaruos Valstybinei mokesčių inspekcijai griežtos kontrolės akcizinės prekės pirkimo fakto, jeigu tokios prekės nepirko, o sužinojęs apie tokį neatitikimą, protingas, atidus, sąžiningas asmuo nedelsiant imtųsi atitinkamų veiksmų siekiant tokį neatitikimą pašalinti (ištaisyti), tačiau atsakovas1 jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, tik teikė šiuo aspektu deklaratyvius paaiškinimus visos bylos nagrinėjimo metu (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose).

30. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į PVMĮ įtvirtintą reglamentavimą ir teismų praktiką, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą; nors vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, tačiau turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, kaip tokį, tik negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-15/2008; Nr. 3K-3-256/2009; Nr. 3K-3-484/2009). Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog PVMĮ 80 straipsnis, įtvirtinantis būtinus PVM sąskaitos faktūros rekvizitus, paslaugų pirkėjo (kliento) parašo nenurodo kaip vieno iš privalomų šio dokumento rekvizitų, kas iš esmės reiškia, kad PVM sąskaitą faktūrą nėra privaloma pasirašyti. Taigi nors nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros nebuvo pasirašytos atsakovo1, jos laikytinos leistinu įrodymu, nes PVMĮ nenumato įpareigojimo pasirašyti el. paštu pateikiamų sąskaitų faktūrų. Pažymėtina, kad PVM sąskaitų faktūrų nebuvo pasirašęs ne tik atsakovas1, tačiau ir atsakovas2, kas taip pat patvirtina apeliacinio skundo teiginių (esą ieškovė neįrodė, kad atsakovas1 užsakė ir gavo prekes, nes sąskaitos nėra jo pasirašytos) deklaratyvumą. Be to, šiuo atveju ginčo sąskaitų pagrįstumą patvirtina kiti minėti byloje esantys įrodymai.

31. Ketvirta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad šalys, turėdamos bendrų verslo ryšių, gaudamos priminimus apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos atsakovų vardu, nei karto jų neginčijo, į ieškovę nesikreipė dėl to, kad ginčo dokumentai išrašyti netinkamai, ši versija atsirado tik teisme.

32. Vadovaujantis CK 6.158 straipsnio 1 dalimi, kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o 2 dalyje numatyta, jog vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis.

33. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino atsakovų paaiškinimus apie tai, kad jie kuro negavo, kritiškai ir atmetė tokius atsakovų atsikirtimus. Šiuo atveju atsakovų versiją, kad jie kuro negavo, paneigė ir pačių atsakovų apeliaciniu skundu pripažįstamos šešios ginčo PVM sąskaitos faktūros iš septynių (įskaitant dvi apeliaciniu skundu kvestionuojamas sąskaitas, pagal kurias ginčas iš esmės kyla dėl kuro pirkėjo, tačiau nebe dėl paties kuro užsakymo ir gavimo fakto), kurios visos pradinėje proceso stadijoje buvo atsakovų ginčijamos.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė pateikė pakankamus, leistinus, objektyvius ir patikimus įrodymus, kurie vieni kitus patvirtina ir papildo, tarp kurių nėra jokių prieštaravimų. Tuo tarpu atsakovų pozicija nuo bylos nagrinėjimo pradžios nebuvo nuosekli, ji keitėsi, priklausomai ir nuo ieškovės į bylą teikiamų įrodymų. Pažymėtina, kad ieškovės išrašytus dokumentus ir ieškovės darbuotojų paaiškinimus patvirtina ir papildo paties atsakovo1 veiksmai, deklaruojant ginčo PVM sąskaitas faktūras VMI, ką patvirtina VMI parengta pažyma. Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ieškovė įrodė, o pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyręs ir objektyviai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą dėl skolos priteisimo pagal tris ginčo PVM sąskaitas faktūras iš atsakovo1. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios yra logiškos, išsamios, nuoseklios, aiškios ir padarytos atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visumą.

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susiklosčiusius prekių užsakymo, pristatymo ir apmokėjimo tvarkos santykius, į išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei krovinio važtaraščius, į šalių ilgai trukusius bendradarbiavimo santykius, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovė įrodė atsakovų įsiskolinimo faktą bei jo dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažai tikėtina, kad ieškovė (jos darbuotojai) būtų be pagrindo išrašiusi atsakovui1 ir pateikusi apmokėjimui ginčo PVM sąskaitas faktūras, važtaraščius, pildžiusi kelionės lapus, deklaravusi sąskaitas VMI, 20 kartų siuntusi priminimus apie sąskaitų neapmokėjimą, o atsakovas1 būtų deklaravęs šias sąskaitas VMI ir nė vienas atsakovas nebūtų teikęs jokių pretenzijų ieškovei dėl netinkamai išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, jeigu nebūtų jų pripažinę. Taigi apeliaciniame skunde pateikiama atsakovų pozicija laikytina jų gynybine versija, kuri nėra pagrįsta jokiais konkrečiais, leistinais, objektyviais, patikimais įrodymais, dėl ko atsakovų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ginčijamos dalies nėra jokio teisinio pagrindo.

36. Kadangi į esminius bylos klausimus atsakyta, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nes jie neturi esminės reikšmės bylos baigčiai.

37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jo keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus, t. y. 2023 m. vasario 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 10/23 ir 2023 m. kovo 2 d. banko sąskaitos išrašą.

40. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija minėtose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovei iš atsakovų priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

41. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „A.“ iš atsakovų I. R. ir A. L. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė