Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-1197-553/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-30
Bylos Nr.: 2A-1197-553/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-12447-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė (pran.), Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė
Ieškovas: D. Š.
Atsakovas: UAB „Swedbank lizingas“

Kategorijos

50.10pavadinimo nepavyko patikrinti
42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1197-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12447-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 50.10; 42.7; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Swedbank lizingas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3322-872/2014 pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl įpareigojimo perduoti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ perduoti jam pagal 2006-09-21 Lizingo sutartį Nr. LT039053 visus reikalingus dokumentus tam, kad būtų galima įregistruoti (perregistruoti) ieškovo D. Š. nuosavybės teisę į pagal Sutartį lizinguotą turtą – traktorių Belarus 952.3 (pagamintą 2006 m.) ir diskinę sėjamąją (pagamintą 2006 m.); taip pat priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-09-21 tarp šalių buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT039053, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto pardavėjo UAB „Galuotas“ nupirkti traktorių Belarus 952.3 (2006 m. gamyba) ir diskinę sėjamąją (2006 m. gamyba), bei perduoti juos naudoti ir valdyti ieškovui verslo tikslais su sąlyga, kad ieškovas Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka mokės sutartines lizingo įmokas, bei įvykdžius įsipareigojimus pagal Sutartį, turtą įgis nuosavybės teise. Pažymėjo, jog šiai dienai yra įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus pagal pasirašytą sutartį, todėl lizinguojamas turtas turėtų pereiti ieškovui nuosavybės teise, tačiau atsakovas neperduoda ieškovui pagal Sutartį būtinų dokumentų, reikalingų nuosavybės teisei į turtą perregistruoti. Paaiškino, kad faktą, jog ieškovo įsipareigojimai yra įvykdyti, patvirtina 2011-11-20 atsakovo vėluotų mokėjimų ataskaita bei 2012-02-08 atsakovo pažyma Nr. SL-SR-1124, kurioje yra nurodyta, jog neišpirkta turto vertė pagal Sutartį yra lygi 0,00 Lt. Pažymėjo, jog šį faktą patvirtino ir atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, nurodydamas, jog ūkininkas D. Š. yra sumokėjęs turto neišpirktą likutinę vertę. Be to, 2012-02-09 vykusio teismo posėdžio Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012 metu atsakovas nurodė, jog ieškovo išpirktą turtą ketina perduoti ieškovo nuosavybėn. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iki šiol atsakovas nėra perdavęs aukščiau nurodyto turto ieškovo nuosavybėn, t.y. ieškovui nėra pateikti pasirašyti Turto priėmimo-pardavimo dokumentai (Pabaigos aktas) bei kiti dokumentai, kurių pagrindu ieškovas galėtų įregistruoti savo, kaip ūkininko D. Š., nuosavybės teisę į turtą, nepaisant to, jog įsipareigojimai pagal sutartį buvo įvykdyti dar 2011 m. Ieškovas nurodė, jog jis ne kartą ragino atsakovą perduoti jam reikalingus dokumentus, kad būtų galima įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į lizinguotą turtą, tačiau atsakovas į raginimus nereaguoja. Kadangi ieškovas negali nuosavybės teisės į turtą įregistruoti savo vardu, yra apribojama galimybė disponuoti, valdyti ir naudotis jam de facto priklausančiu turtu. Dėl nurodytų aplinkybių yra pažeidžiamos ieškovo teisės ir teisėti interesai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad atsakovas pagal su ieškovu pasirašytas Lizingo sutartis savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, t.y. įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį ieškovui valdyti ir naudotis Lizingo sutartyse nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pažymėjo, jog ieškovas nuolat vėluodavo mokėti įmokas pagal Lizingo sutartis, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų, atsakovas 2011-07-05 ieškovui išsiuntė pretenziją Nr. 01-20-36576, reikalaudamas sumokėti susidariusį 14 994,62 Lt įsiskolinimą už 38 kalendorines dienas iki 2011-07-21, ir įspėjo ieškovą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos. Paaiškino, kad ieškovui per nustatytą terminą neįvykdžius atsakovo reikalavimo sumokėti skolą, 2011-09-21 pranešimu Nr. 01-30-6419 vienašališkai nutraukė Lizingo sutartis ir pareikalavo sumokėti susidariusį 8 947,45 Lt įsiskolinimą už 114 kalendorinių dienų bei iki 2011-09-29 perduoti Lizingo sutarčių pagrindu valdytą ir naudotą turtą. Nurodė, kad ieškovas šio reikalavimo neįvykdė. Nors ieškovas už lizinguotą turtą – traktorių Belarus 952.3 (pag. 2006 m.) ir diskinę sėjamąją (pag. 2006 m.) yra pilnai atsiskaitęs, tačiau 2011-04-15 šalys sudarė priedą prie Lizingo sutarčių, kuriuo šalys susitarė dėl lizingo sutarčių dalykų nuosavybės teisės perėjimo momento, t.y. kad pasibaigus bet kuriai lizingo sutarčiai, nuosavybės teisė į nuomojamą turtą ieškovui nebus perleidžiama tol, kol nebus visiškai įvykdyti įsipareigojimai pagal kitą lizingo sutartį. Taip pat šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į turtą pagal visas su ieškovu sudarytas lizingo sutartis bus perleidžiama vienu metu. 2011-03-21 atsakovas gavo ieškovo prašymą dėl lizingo sutarčių atnaujinimo, todėl atsakovas anuliavo lizingo sutarčių nutraukimą ir šalys pasirašė papildomą susitarimą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad papildomas susitarimas buvo sudarytas tik dėl to, kad atsakovas, sutikdamas anuliuoti ankstesnius lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo pranešimus, norėjo turėti daugiau garantijų, kad įsipareigojimai pagal visas lizingo sutartis bus įvykdyti tinkamai. Nurodė, kad toks šalių susitarimas yra nedraudžiamas įstatymo, todėl sukelia atitinkamas pasekmes. Paaiškino, kad šiuo metu ieškovas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų pagal visas šalių sudarytas lizingo sutartis, todėl nuosavybės teisė į vienos lizingo sutarties dalyką (traktorių Belarus 952.3 (pag. 2006 m.) ir diskinę sėjamąją (pag. 2006 m.)) ieškovui negali būti perleista.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-18 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą UAB „Swedbank lizingas“ perduoti ieškovui D. Š. visus reikalingus dokumentus tam, kad būtų galima įregistruoti (perregistruoti) ieškovo D. Š. nuosavybės teisę į pagal 2006-09-21 Lizingo sutartį Nr. LT039053 lizinguotą turtą – traktorių Belarus 952.3 (pagamintą 2006 m.) ir diskinę sėjamąją (pagamintą 2006 m.); priteisė iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškovo D. Š. naudai 3 047,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 33,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad Lizingo sutartyje Nr. LT039053, dėl kurios vykdymo ir kilo ginčas, šalys susitarė, jog po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas Sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui, t.y. ieškovui D. Š.. Tokia lizingo sutarties sąlyga, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, turėtų būti laikoma esmine lizingo sutarties sąlyga. Teismas kritiškai vertino esminės lizingo sutarties sąlygos keitimą papildomu susitarimu, kaip priedu prie sutarties. Teismo vertinimu, toks šalių susitarimas negalėjo būti laikomas sutarties esminės sąlygos pakeitimu, kuris suteiktų galimybę nukrypti nuo CK 6.567 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir faktą, kad ieškovas D. Š. jau yra įvykdęs visus sutartinius įsipareigojimus, kylančius iš 2006-09-21 sudarytos Lizingo sutarties Nr. LT039053. Teismo manymu 2011-04-15 susitarimas dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo nepagrįstai suvaržė ir apribojo ieškovo teises įregistruoti nuosavybę į turtą, už kurį jau yra atsiskaityta su atsakovu UAB „Swedbank lizingas“. Teismas remdamasis teismingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad atsakovo atsisakymas perduoti nuosavybės teisę į išpirktą turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT039053, tokį atsisakymą motyvuojant 2011-04-15 susitarimo sąlygomis, yra nepagrįstas. Ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovo D. Š. ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkino.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimą ir atmesti ieškovo ieškinį pilna apimtimi bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Nesutinka su teismo vertinimu, jog Susitarimo šalys nenumatė, jog Susitarimu yra panaikinamas ar pakeičiamas Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 10.2 punktas, numatęs galimybę ieškovui įgyti nuosavybės teisę į Turtą, sumokėjus sutartines įmokas bei tinkamai įvykdžius kitas Lizingo sutartyse numatytas sąlygas. Byloje nekilo ginčo dėl Lizingo sutarties sudarymo bei joje nurodytų sąlygų teisėtumo, vadinasi visos Lizingo sutartyse šalių sulygtos sąlygos yra teisėtos bei pagrįstos. Taip pat CK 6.223 straipsnio 1 dalis nedviprasmiškai suteikia civilinių teisinių santykių subjektams teisę tarpusavio susitarimu pakeisti jų sudarytą sutartį. Atitinkamai tokia šalių teisė yra įvardinta ir Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 14.1 punkte, t.y. ieškovas ir atsakovas susitarė, kad Lizingo sutartis galima pakeisti arba papildyti tik Šalims raštiškai susitarus. Išskyrus atvejį, kai priėmus, pakeitus ar panaikinus Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisinius aktus, kuri nors Lizingo sutarčių nuostata tampa neteisėta arba negaliojančia. Susitarimas sudarytas laisva valia ir abiejų šalių pasirašytas, todėl jis nepažeidžia Lizingo sutarčių 14.1 p. reglamentavimo ir Lizingo sutarčių papildymo tokiu būdu. Sudarius Susitarimą, Turto nuosavybės teisių perleidimas ieškovui buvo atidėtas iki tinkamo visų finansinių prievolių pagal visas Lizingo sutartis įvykdymo, tokiu būdu atsakovas užsitikrino, kad Lizingo sutartys bus tinkamai įvykdytos arba Lizingo sutarčių neįvykdymo atveju atsakovas patirs mažiau nuostolių, kuriuos turi atlyginti ieškovas. Susitarimo sudarymas ir pasirašymas nesukelia ieškovui jokių papildomų nepatogumų, kadangi Susitarimu buvo susitarta tik dėl Turto nuosavybės teisių perleidimo atidėjimo, ir jeigu klientas neabejoja savo finansiniu pajėgumu ir tiki savo galimybėmis vykdyti Lizingo sutartis, jas tinkamai įvykdžius nuosavybės teisės į Turtą būtų perleistos ieškovui. Atsakovas, vietoje to, kad atsisakytų anuliuoti nutrauktas Lizingo sutartis, sutiko, ieškovui įvykdžius tam tikras sąlygas, Lizingo sutarčių nutraukimą anuliuoti ir toliau leisti ieškovui naudoti ir valdyti Turtą. Taigi, Susitarimas nėra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atitinka abiejų šalių interesus, naudingas tiek ieškovui, nes pastarasis išsaugojo Lizingo sutartis, tiek atsakovui, nes Lizingo sutartys buvo vykdomos toliau. Su tuo sutiko ir Vilniaus apygardos teismas 2014 02 24 nutartyje Nr. 2A-46-450/2014.Ginčo šalys laisva valia sudariusios Susitarimą pakeitė nuosavybės teisių į Turtą perėjimo momentą, įvardintą Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 10.2 punkte, t.y. susitarė kitokią nuosavybės teisių į Turtą perleidimo tvarką. Susitarimo sudarymas išreiškia civilinių teisinių santykių subjektų autonomijos ir sutarčių laisvės principus, nes yra įstatymo nedraudžiamas susitarimas, išreiškiantis tikrąją šalių valią. Įstatymas nedraudė lizingo sutarčių šalims susitarti dėl bendro dviejų lizingo sutarčių vykdymo, vienašalio jų nutraukimo, lizinguojamo turto grąžinimo. Bylos duomenys liudija, kad ieškovas nėra tinkamai atsiskaitęs pagal abi Lizingo sutartis, dėl to atskirai į atitinkamus turtus nuosavybės teisė jam negali būti perleidžiama;Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-12 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-472/2012 ir 2012-11-19 nutartį civ. b. Nr. 3K-3-277/2012, kadangi šiose bylose ginčo šalys nebuvo sudariusios priedo - susitarimo dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti Lizingo sutartis papildymo (sutarčių susiejimo), kokį sudarė ginčo šalys nagrinėjamoje byloje. Minėtose bylose buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš konkrečių lizingo sutarčių nuostatų. Šioje byloje ginčas kilo dėl Susitarimo sąlygų, pakeitusių Lizingo sutarčių sąlygas, ir kurios, kaip patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2014-02-24 nutartimi Nr. 2A-46-450/2014, yra teisėtos; Vilniaus miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-1583-728/2013 buvo nagrinėjamas Susitarimo pripažinimo negaliojančiu ab initio klausimas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atmetė visus Ieškovo argumentus tiek dėl Susitarimo sąlygų neteisėtumo - ieškovo teisių nepagrįsto suvaržymo ir jo teisių apribojimo, tiek ir dėl prieštaravimo aukščiau nurodytiems principams. Ieškovas taip pat neįrodė ir Susitarimo pasirašymo per klaidą bei jo sudarymo ekonominio spaudimo įtakoje. Vilniaus apygardos teismas nurodė šio ieškovo ieškinio atmetimo pagrindą, t.y. pažymėjo, kad Turtas yra pagrįstai įregistruotas atsakovo vardu viešame registre, kadangi būtent atsakovas yra Turto savininkas, nes ieškovas nėra pilnai įvykdęs Lizingo sutarčių (CK 6.567 str. 1 d.). Pažymėtina, kad civ. b. Nr. 2A-46-450/2014 nustatyti faktai turi prejudicinę reikšme nagrinėjamoje civilinėje byloje ir papildomai įrodinėti nagrinėjamoje byloje nereikia. Atmestini teismo teiginiai dėl ieškovo teisių apribojimo išsipirkto Turto atžvilgiu, kadangi nėra jokių įrodymų, kad lizingo bendrovė draudė išsipirktą Turtą naudoti ir valdyti;Ieškovo turtinė padėtis buvo neapibrėžta, jo finansinės galimybės grąžinti finansavimą ir užtrukęs Lizingo sutarčių sąlygų pažeidinėjimas kėlė abejonių dėl finansavimo grąžinimo, todėl Atsakovas turėjo pagrindą reikalauti papildomų finansavimo grąžinimo garantijų, ir Susitarimo sudarymas, kaip viena iš daugelio sąlygų Lizingo sutarčių nutraukimo anuliavimui, nepripažintinas pažeidžiančiu ar apribojančiu ieškovo teises, kas akivaizdžiai suteikia teisinį pagrindą konstatuoti ieškovo ieškinio nepagrįstumą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-18 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nurodo, kad:

Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas vienašališkas Lizingo sutarčių nutraukimas 2011-09-21 pranešimo pagrindu buvo pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1133-592/2012, tiek apeliacinės instancijos teismo 2013-06-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1402-590/2013. Todėl rėmimasis šiuo faktu apeliacinės instancijos teismo turėtų būti vertinamas kritiškai;Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovas nepadengė 2011-09-21 pranešime nurodyto 8 947,45 Lt dydžio įsiskolinimo pagal Lizingo sutartis, taip pat iki pat šiol negrąžino atsakovui turto (Lizingo sutarčių objektų). Byloje esantys įrodymai (vėluotų mokėjimo ataskaitos, įmokų mokėjimo grafikai ir kt) patvirtina, kad sutartis yra įvykdyta ir D. S. yra pilnai atsiskaitęs pagal abi Lizingo sutartis (neišpirkta automobilio vertė pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053 (/. I, b. I. 27) 2011 m. lapkričio 20 dienai yra 0,00 Lt);Pirmosios instancijos teismas atsakovo skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad Susitarimą šalys pasirašė kaip priedą prie Lizingo sutarčių, toks Susitarimas nebuvo šalių įvardintas kaip patikslinta Lizingo sutartis, ir nors šiuo Susitarimu buvo iš dalies pakeistas Lizingo sutarčių vykdymas, tačiau jame nebuvo nurodyta, kad tam tikros Lizingo sutarčių sąlygos (juolab, esminės) netenka galios. Tokio turinio susitarimas, kuriame nenumatyta, kad yra keičiama esminės Lizingo sutarties sąlyga, įtvirtinta 10.2. p., negali būti laikomas Lizingo sutarties esminės sąlygos pakeitimu, kuris suteiktų galimybę nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.567 str. 1 d. įtvirtintos normos. Laikantis pozicijos, kad visi mokėjimai pagal abi Lizingo sutartis yra pilnai atlikti, tad net ir Susitarimo taikymo atveju, atitinkamas Susitarimas įvykdžius abi Lizingo sutartis, netenka prasmės, ir atsakovas privalo perduoti ieškovui nuosavybės teises į atitinkamą faktiškai išpirktą turtą;Nesutinka su atsakovo teiginiais, jog ieškovas nėra pilnai atsiskaitęs su atsakovo pagal abi Lizingo sutartis – kas buvo sutarta Susitarimu, todėl atsakovas neturi pareigos perleisti nuosavybės teisės bei nuosavybės teisės dokumentų atskirai į turtą, nors už jį ir yra pilnai atsiskaityta. Ieškovas nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas ne tik atsiskaitė su atsakovu, tačiau ir sumokėjo daugiau negu priklausė;Pirmosios instancijos teismas priimdamas atsakovo skundžiamą sprendimą visiškai pagrįstai nesivadovavo, anot atsakovo, prejudicinę reikšmę turinčiais faktais, atsižvelgdamas į atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Atsakovo nurodyta neva prejudicinę galią turinti Vilniaus apygardos teismo nustatyta faktinė aplinkybė - kad ieškovas nėra atsiskaitęs pagal abi Lizingo sutartis - akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir teismo pagrįstai nebuvo laikoma prejudicine šioje byloje, kadangi neaišku, kokiu pagrindu Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad yra skola pagal abi Lizingo sutartis, jei minėtoje byloje atsakovas nurodinėjo, kad Lizingo sutartis Nr. LT039053 yra pilnai įvykdyta, daiktas išpirktas ir jokių įsiskolinimų pagal šią sutartį nėra; aplinkybę, jog ieškovas neva yra skolingas atsakovui dar ir pagal Lizingo sutartį Nr. LT039053, atsakovas iškėlė tik šios civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu;Šią civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, turėjo teisę konstatuoti ir pagrįstai konstatavo, jog Susitarimas suvaržo ir apriboja ieškovo teises įregistruoti nuosavybę į turtą, už kurį jau yra atsiskaityta su atsakovu. Pirmosios instancijos teismas minėtą išvadą visiškai pagrįstai padarė atsižvelgdamas dar ir į faktinę šio ginčo situaciją - nors atsakovas nuolat (nuo 2011 m. pradžios) deklaratyviai teigia, kad ieškovas vis dar yra skolingas atsakovui pagal Lizingo sutartį Nr. LT054550 (dabar jau neva ir pagal kitą Lizingo sutartį Nr. LT039053) neapibrėžta ir nuolat besikeičiančią sumą, iki pat šiol atsakovas, kaip finansų įstaiga, nėra ėmęsis jokių teisinių priemonių neva esamai skolai prisiteisti/ išieškoti;Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas nėra išreiškęs pageidavimo lizingo bendrovei kokiu nors būdu realizuoti jau išsipirktą turtą, kaip ir nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų atsisakęs duoti sutikimus dėl išsipirkto turto realizavimo, taip pat nėra jokių įrodymų, kad lizingo bendrovė draudė išsipirktą turtą naudoti ir valdyti. Ieškovas ir atsakovas Lizingo sutartimis (Bendrųjų sąlygų 10.2. p.) susitarė, kad pasibaigus Lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, o tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa ir yra esminė. Ieškovo tikslas buvo lizingo turto įsigijimas nuosavybės teise ir jo naudojimas, valdymas bei disponavimas savo nuožiūra, o ne jo įsigijimas tikslu tokį turtą realizuoti. Savininko teisių neperdavimas, ieškovui esant faktiniam išsipirkto turto savininkui, apsunkina jo galimybę pilnavertiškai valdyti, naudoti ir disponuoti tokį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl lizingo davėjo pareigos perduoti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus lizingo gavėjui tinkamo vykdymo pagal Lizingo sutartyje numatytas sąlygas.

Pirmosios instancijos teismas šalių Lizingo sutarties Nr. LT039053 sąlygą, kuria šalys susitarė, jog po sutartinių įmokų sumokėjimo ir tinkamai įvykdžius kitas Sutartyje numatytas sąlygas, turto nuosavybės teisė perduodama klientui, laikė esmine lizingo sutarties sąlyga ir vertino, kad papildomu susitarimu šalys nesusitarė, kad tam tikros Lizingo sutarčių sąlygos, šalims pasirašius susitarimą, netenka galios.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su priimtu sprendimu, kadangi visos šalių lizingo sutartyse sulygtos sąlygos yra teisėtos ir pagrįstos, todėl šalims privalomos. Apeliantas teigia, jog turėjo teisę užsitikrinti, kad lizingo sutartys bus tinkamai įvykdytos arba lizingo sutarčių neįvykdymo atveju apeliantas patirs mažiau nuostolių, kuriuos turi atlyginti ieškovas, pasirašius susitarimą, kuriuo šalys susitarė, jog nuosavybės teisės į išperkamą turtą pereis tik ieškovui įvykdžius visų (dviejų) pasirašytų lizingo sutarčių sąlygas. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto pozicija.

CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas). Lizingą reglamentuojančios CK XXX skyriaus normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas. Pagal kasacinio teismo praktiką lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinamos sutarties administravimo sąnaudos, daikto nusidėvėjimas jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. A. S. , bylosNr. 3K-3-367/2013; 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; kt.). Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi iš esmės tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Swedbank lizingas“ v. UAB ,,Strategy and management group“, bylos Nr. 3K-3-155/2014).

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2006-09-21 sudarė Lizingo sutartį Nr. LT039053, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto pardavėjo nupirkti vieną traktorių (duomenys neskelbtini)3 ir vieną diskinę sėjamąją ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovui su sąlyga, kad ieškovas lizingo sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Šalys 2007-06-14 sudarė lizingo sutartį Nr. LT054550, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iš ieškovo nurodyto pardavėjo nupirkti vieną automobilį SSANG YONG KYRON XDI 2.0 L ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovui su sąlyga, kad ieškovas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Nustatyta, jog ieškovui uždelsus sumokėti įmokas, susidarė įsiskolinimas, todėl atsakovas 2009-02-19, 2010-07-27, 2011-03-07 ir 2011-09-21 pranešimais vienašališkai nutraukė pasirašytas Lizingo sutartis ir pareikalavo padengti nuostolius bei grąžinti turtą (b. t. 1, b. l. 56, 58, 60, 62). Ieškovas nuostolius padengė, todėl sutartys buvo atnaujintos (b. l. 1, b. l. 59, 61, 63). Po sutarčių atnaujinimo šalys 2011-04-15 pasirašė susitarimą dėl Lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo, kuriuo susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo pagal abi sutartis momento, t.y. abiejų sutarčių turto nuosavybės teisė ieškovui bus perleidžiama tik tuo atveju, jei jis tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus pagal abi šalių sudarytas lizingo sutartis, bei pilnai atsiskaitys už visą turtą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai) patys sprendžia, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar nesudaryti, kuri nuo sudarymo momento šalims įgyja įstatymo galią, jei sudaryti – tai kokiomis sąlygomis (CK 6.156 str. 1 d., 6.189 str. 1 d.). Sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas. CK 6.223 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme ar šalių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sąlygos netenka galios, o naujosios – tampa privalomomis ir šalims turi įstatymo galią.

Šalių pasirašytoje lizingo sutarties Nr.039053 14.1 punkte nustatyta, kad sutartį galima pakeisti arba papildyti tik šalims raštiškai susitarus, išskyrus atvejį, kai priėmus, pakeitus ar panaikinus Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisinius aktus, kuri nors Sutarties nuostata tampa neteisėta arba negaliojančia. Šalys vadovaudamosi šia nuostata 2011-04-15 pasirašė Susitarimą dėl lizingo sutarčių vykdymo ir pagrindų nutraukti lizingo sutartis papildymo. Šio Susitarimo 3 punkte šalys susitarė, kad pasibaigus bet kuriai pasirašytai Lizingo sutarčiai (Nr. LT039053 ir Nr. LT054550) nuosavybės teisė į nuomojamą turtą ieškovui neperleidžiama tol, kol nebus visiškai įvykdyti įsipareigojimai pagal kitą lizingo sutartį. Nuosavybės teisė į turtą pagal visas Lizingo sutartis perleidžiama vienu metu (jeigu Šalys nesusitaria kitaip). Susitarimo 8 punkte nustatyta, kad lizingo sutarčių normos taikomos kartu su šiuo Susitarimu, išskyrus tas Lizingo sutarčių sąlygas, kurios keičiamos šiuo Susitarimu. Ieškovas D. Š. ginčijo šio Susitarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-24 nutartyje teisėjų kolegija konstatavo, kad šalys papildė Lizingo sutartis Susitarimu, kurio abi šalys turi laikytis, kad Susitarimas nėra prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes atitinka abiejų šalių interesus, naudingas tiek ieškovui, tiek atsakovui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama šiems motyvams, vertina, kad šalių Susitarimas nepažeidžia ir jokių įstatymo imperatyvių nuostatų, todėl šalims turi įstatymo galią. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių Susitarimas nepakeitė Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 10.2 punkto.

Esminiai sutarties šalių tikslai sudarant sutartį nustatomi pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, pagal kurias turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė ir kt. v. UAB „Energijos taupymo centras“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-212/2012; 2013 m. liepos 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ignalinos rajono savivaldybė v. UAB „Nekilna“, bylos Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Durupis“ v. UAB „Sanda“, bylos Nr. 3K-3-670/2013; kt.). Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad sutarčiai aiškinti svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013; 2015 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. M. J., bylos Nr. 3K-3-145-219/2015; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015). Visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad ieškovas D. Š. buvo suinteresuotas sudaryti Susitarimą, kaip jau minėta, tokios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis, atsakovas net keturis kartus vienašališkai buvo nutraukęs sutartis, tačiau ieškovo prašymu atnaujino sutarčių galiojimą. Aplinkybes, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdė Lizingo sutartis patvirtina paties ieškovo D. Š. 2009-03-03, 2010-09-15 ir 2011-03-21 prašymų turinys. Apelianto išdėstyti argumentai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-31 sprendimu vienašališkas lizingo sutarčių nutraukimas nuo 2011-09-21 buvo pripažintas neteisėtu, nepaneigia nustatytų aplinkybių apie šių sutarčių pažeidimą. Ginčą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat nustatė, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau vertino, kad sutarčių nutraukimas nėra adekvatus padarytiems pažeidimams. Todėl vertinti, kad ginčo Susitarimas nebuvo sąlygotas lizingo gavėjo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nėra pagrindo. Tai, kad šalių Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kad juo keičiamas ar naikinamas Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 10.2 punktas, nesudaro pagrindo šio Susitarimo turinį aiškinti kitaip, nei kad susitarimą, jog nuosavybės teisė į nuomojamą turtą lizingo gavėjui nebus perleidžiama tol, kol jis neįvykdys įsipareigojimų pagal abi Lizingo sutartis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas kaip kreditorius turėjo skolininko netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo sąlygotą pagrindą užsitikrinti prievolių pagal Lizingo sutartis vykdymą, atsižvelgęs į skolininko (ieškovo) nestabilią finansinę padėtį ir daromus sutartinius pažeidimus. Šalių susitarimas, jog nuosavybės teisė ieškovui pereina tik įvykdžius abi Lizingo sutartis, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir nepažeidžia nei ieškovo, nei atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino šalių sudarytą Lizingo sutartį bei Susitarimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, tačiau pagal byloje esančius įrodymus bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra galimybė, todėl teisėjų kolegija panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą ir priima naują: ieškovo ieškinį atmeta.

Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 31,28 EUR žyminio mokesčio. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, šių išlaidų atlyginimui iš apelianto atsakovui priteisiami 31,28 EUR.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Ieškovo D. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (į.k. 111568069, buv. Konstitucijos per. 20A, Vilnius) naudai 31,28 EUR (108,00 Lt) (trisdešimt vienas euras, 28 ct) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėjai Aldona TilindienėLoreta BujokaitėDainius Rinkevičius