Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Į byloje 2021 m. vasario 10 d. ir 2021 m. kovo 10 d. paskirtus teismo posėdžius ieškovo atstovas neatvyko, į posėdžius nuotoliniu būdu neprisijungė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas Šalčininkų rūmai 2021 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą; priteisė iš ieškovo atsakovams po 750 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 70,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.5. CPK 98 straipsnis nenumato šių išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą, todėl ieškovo vertinimu, teismas, nepriimdamas sprendimo, negalėjo įvertinti proceso šalių teisumo šioje byloje, o to nepadaręs ir tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidų, kaip to reikalauja CPK.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad civilinėje byloje yra duomenys apie 2021 m. sausio 18 d. teismo šaukimo į 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdį ir 2021 m. vasario 22 d. teismo šaukimo į 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdį išsiuntimą ir įteikimą ieškovui, sprendžia, kad šie ieškovo pateikti įrodymai yra pertekliniai, todėl juos atsisako priimti. Taip pat atsisakytina priimti ir ieškovo pateiktą 2021 m. kovo 24 d. dokumentų valdymo sistemos išrašą, kadangi šis įrodymas yra suformuotas jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir nėra susijęs su nagrinėjamu klausimu.

19. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas priima ieškovo pateiktus 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. vasario 22 d. dokumentų valdymo sistemos išrašus, kadangi jie yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir jų priėmimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo.

Dėl nustatytų aplinkybių

20. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. sausio 13 d. nutartimi, atsižvelgiant pandeminę situaciją, kilusią dėl COVID-19, civilinė byla pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovams A. V. ir V. V. dėl žalos atlyginimo skirta nagrinėti teismo posėdyje žodiniu mišriu (fiziniu ir nuotoliniu) būdu 2021 m. vasario 10 d., 13.30 val.

22. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdis atidėtas 2021 m. kovo 10 d., 13.30 val. neatvykus ieškovo atstovui. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė prašymo prisijungti nuotoliniu būdu, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui taip pat nežinomos.

23. Dalyvaujantiems byloje asmenims 2021 m. vasario 17 d. buvo išsiųsti analogiško 2021 m. sausio 13 d. pranešimui turinio 2021 m. vasario 17 d. pranešimai „Dėl teismo posėdžio vaizdo konferencijos būdu tvarkos“, teismo šaukimai bei prašymų formos dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

25. Skundžiama 2021 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo atsakovams po 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

26. Ieškovas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria jo ieškinys paliktas nenagrinėtas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad neginčija to fakto, jog teismo šaukimai į teismo posėdžius jam buvo įteikti, tačiau atkreipia dėmesį, kad visgi jų negavo ieškovo įgaliotas asmuo, dėl ko ieškovas inicijavo tarnybinį patikrinimą. Pažymi, kad teismo posėdžiai buvo organizuoti nuotoliniu būdu, tačiau ieškovo įgaliotam asmeniui negavus prisijungimo nuorodų į šiuos teismo posėdžius, jis juose dalyvauti negalėjo. Ieškovo teigimu, šiuo atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka šio instituto paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juolab, kai nėra duomenų, kad ieškovas būtų nebelinkęs tęsti pradėto proceso. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėjo, kad šiuo atveju jos iš ieškovo atsakovams priteistos nepagrįstai, kadangi nėra ieškovo kaltės, teismo posėdžiuose ieškovo atstovas nedalyvavo dėl tam tikrų techninių ir žmogiškųjų klaidų, o ne dėl piktybiškumo, nebesuinteresuotumo ir pan. Be to, pasak ieškovo, CPK 98 straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą, todėl teismas, nepriimdamas sprendimo, negalėjo įvertinti proceso šalių teisumo šioje byloje, o to nepadaręs ir tinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl ieškovo atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį

28. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

30. Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus.

31. Pažymėtina, kad ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

32. Proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai yra svarbūs, be to, pažymėtina, jog civilinio proceso principai taikomi bei aiškinami ne atsietai vienas nuo kito, bet visi kartu, ir vertinami kaip visuma. Proceso principai įtvirtina ir pačios šalies (taigi, ir ieškovo) pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, sąžiningai naudotis priklausančiomis teisėmis. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantiems asmenims pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui argumentus ir įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

36. Nustatyta, kad ieškovui teismo šaukimas į 2021 m. vasario 10 d. teismo posėdį buvo išsiųstas jo registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas tinkamai CPK 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka 2021 m. sausio 18 d. – ieškovo Raštinės poskyrio vyresniajai specialistei D. P. Tokiu pačiu būdu 2021 m. vasario 22 d. ieškovui taip pat tinkamai įteiktas ir teismo šaukimas į 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdį. Procesinių dokumentų įteikimas atsispindi ir ieškovo su atskiruoju skundu pateiktuose 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. vasario 22 d. dokumentų valdymo sistemos išrašuose. Be to, šių aplinkybių iš esmės neginčija ir pats ieškovas.

37. Nors ieškovas nurodo, kad teismo šaukimai nebuvo įteikti būtent ieškovo įgaliotam atstovui ir priežastims dėl ko tas nebuvo padaryta nustatyti ieškovas inicijavo tarnybinį patikrinimą, tačiau šios ieškovo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis, sprendžiant apie procesinių dokumentų – teismo šaukimų, tinkamą įteikimą juridiniam asmeniui pagal CPK 122 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje numatytas taisykles.

38. Teismo šaukimai įstatymo nustatyta tvarka buvo įteikti ieškovo registruotos buveinės adresu raštinės darbuotojui, todėl toks jų įteikimas laikytinas tinkamu. Tai, kokiu būdu ieškovas organizuoja darbą ir tai, kaip yra užtikrinamas procesinių dokumentų paskirstymas įstaigos viduje, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad procesiniai dokumentai adresuoti ieškovui būtent kaip juridiniam asmeniui (valstybės įstaigai), o ne konkrečiam subjektui – fiziniam asmeniui, todėl tai, ar vėliau procesinius dokumentus gavo konkretus ieškovo darbuotojas, šiuo atveju nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Ta aplinkybė, kad ieškovas inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl to, kad procesinių dokumentų galimai negavo konkretus ieškovo įgaliotas asmuo, ir būtent dėl šios priežasties nebuvo atvykta į paskirtus teismo posėdžius, savaime nėra laikytina pateisinančia ir svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi, nustačius tinkamą procesinių dokumentų ieškovui įteikimo faktą pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį. Ieškovo inicijuotas tarnybinis patikrinimas yra aktualus tik įstaigos vidaus lygmeniu nustatant subjektus, kurie galimai netinkamai atliko jiems pavestas funkcijas, taip pat sprendžiant jų atsakomybės klausimą, tačiau ne sprendžiant procesinių dokumentų tinkamo įteikimo ieškovui klausimą šioje civilinėje byloje.

40. Pažymėtina, kad ieškovui kartu su teismo šaukimais į 2021 m. vasario 10 d., 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžius buvo išsiųsti ir 2021 m. sausio 13 d., 2021 m. vasario 17 d. pranešimai „Dėl teismo posėdžio vaizdo konferencijos būdu tvarkos“, kuriuose buvo aiškiai nurodyta, kad byloje dalyvaujantys asmenys, taigi ir ieškovas, turi užpildyti pridedamų prašymų formas dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu, kurias užpildžius (būtinai nurodant kontaktinį elektroninio pašto adresą), reikia pateikti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) arba tiesiogiai teismui.

41. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tiek teismo šaukimai, tiek pranešimai ir prašymų formos buvo išsiųstos byloje dalyvaujantiems asmenims. Ieškovas neteigia, kad nebūtų gavęs kurio nors iš teismo siunčiamų procesinių dokumentų, priešingai, patvirtina apie šių dokumentų gavimą įstaigoje. Tai, kad nurodytos prašymų formos buvo siųstos, patvirtina ir byloje esančios pranešimų kopijos (b.l. 50, 62, t. II) bei atsakovų pateikti užpildyti prašymai, kuriuose jie sutiko su teismo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu forma ir nurodė savo el. pašto adresus (b.l. 57-58, t. II). Pažymėtina, kad abu atsakovai tiek 2021 m. vasario 10 d., tiek 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdžiuose dalyvavo, taigi jiems, priešingai nei ieškovui, tinkamai vykdant teismo numatytus įpareigojimus, prisijungimo prie teismo posėdžių nuorodos buvo išsiųstos, taigi ir sudaryta galimybė juose dalyvauti. Pastebėtina, kad tai, jog ieškovas minėtuose teismo posėdžiuose nedalyvavo, yra nulemta būtent jo paties nerūpestingų ir aplaidžių veiksmų – nepaisant teismo procesiniuose dokumentuose (pranešimuose) nurodytos tvarkos, nesikreipiant į teismą, siekiant gauti prisijungimo prie nuotolinių teismo posėdžių nuorodas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gavęs šaukimus į teismo posėdžius, ieškovas neatsiuntė atstovo nurodytomis datomis bei laiku atvykti į teismą ir gyvai.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovo atstovas neatvyko bei nuotoliniu būdu nepasijungė į du teismo posėdžius iš eilės – 2021 m. vasario 10 d. bei 2021 m. kovo 10 d. Pažymėtina, kad tik ieškovo atstovui pakartotinai neatvykus į 2021 m. kovo 10 d. teismo posėdį ir nenurodžius jokių tokio elgesio priežasčių, teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.

43. CPK 8 straipsnyje įtvirtintas kooperacijos principas įpareigoja šalis bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su teismu, todėl ieškovas ar jo atstovas privalėjo informuoti teismą apie neatvykimo į teismą priežastis, o tuo atveju, jeigu norėjo, kad byla būtų nagrinėjama ieškovui ir (ar) jo atstovui nedalyvaujant ar kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, turėjo pateikti teismui tokio turinio prašymą. Ieškovas ir jo atstovai aptartų reikalavimų nesilaikė, todėl nagrinėjamos bylos atveju ieškinio palikimas nenagrinėtu, laikantis CPK reikalavimų, negali būti vertinamas proceso principų pažeidimu. Ieškovo elgesys, laiku neinformuojant teismo apie elektroninio pašto adresą, kuriuo siųstina prisijungimo į nuotolinį teismo posėdį nuoroda, apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose, negali būti vertinamas kaip procesiškai sąžiningas bei užtikrinantis proceso koncentraciją ir ekonomiškumą.

44. Pažymėtina, kad ieškovas su ieškiniu dėl žalos atlyginimo iš atsakovų į teismą kreipėsi dar 2018 m. gruodžio 20 d., todėl toks ieškovo procesinis elgesys, kuris nukreiptas prieš ekonomiškumo, operatyvumo principų įgyvendinimą, nesuderinamas su tinkamu ir greitu teisinės taikos atkūrimu, taip pat nesąžiningas kitų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu, nesuderinamas su jų teisėtais lūkesčiais, tikintis, jog jų atžvilgiu pradėtas procesas nesitęs neapibrėžtą laiką.

45. Šiuo atveju paminėtina ir tai, kad ieškovo ieškinys, ieškovo įgaliotam atstovui be pateisinamos priežasties neatvykus į 2019 m. spalio 23 d. teismo posėdį, teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartimi šioje byloje jau kartą buvo paliktas nenagrinėtas. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į žmogiškąjį faktorių (ieškovo atstovas neinformavo teismo, kad tuo metu turi dalyvauti kitame teismo posėdyje), įvertinęs jog ieškinio palikimas nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų šio instituto paskirties, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-75-967/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

46. Taigi, ieškovas, žinodamas apie įstatymo jam suteiktas ne tik procesines teises, bet ir pareigas, apie dalyvavimo teismo posėdyje svarbą, informavimo apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje būtinybę, vėlgi nebuvo pakankamai rūpestingas bei apdairus ir net du kartus iš eilės neatvyko į byloje paskirtus teismo posėdžius, niekaip teismo apie savo neatvykimo priežastis neinformuodamas. Tokiu būdu, spręstina, kad ieškovui netinkamai įgyvendinant savo procesines teises, to pasekmių rizika šiuo atveju tenka pačiam ieškovui.

47. Nagrinėjamu atveju, įvertinus konkrečias susiklosčiusias faktines aplinkybes, tai, jog paties ieškovo dar 2018 metais inicijuotas teisminis procesas yra ypač užsitęsęs dėl ieškovo netinkamo procesinio elgesio, kuris kartojasi, dėl to laikytinas ypač nerūpestingu ir neatsakingu, darytina išvada, jog pasekmių, nurodytų CPK 246 straipsnio 4 dalyje netaikymas ieškovo atžvilgiu, būtų nesuderinamas su pamatiniais civilinio proceso principais bei iš esmės pažeistų kitų proceso dalyvių teises ir teisėtus interesus.

48. Kadangi ieškovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžius, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant nebuvo pateikta, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo svarstyti bylos nagrinėjimo atidėjimo klausimą, o atsakovams neprašant priimti sprendimo už akių, ieškovo ieškinys pagrįstai buvo paliktas nenagrinėtas, o tokių pasekmių ieškovo atžvilgiu taikymo teisėtumas analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ne kartą yra konstatuotas Lietuvos teismų praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-6-516/2021).

49. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis neužkerta galimybės ieškovui ginti, jo įsitikinimu, pažeistas teises ir vėl kreiptis į teismą, esant įstatymų tam nustatytoms sąlygoms.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ieškinį palikus nenagrinėtą

50. Ieškovas nurodo, kad iš jo atsakovams bylinėjimosi išlaidos priteistos nepagrįstai, kadangi nėra jo kaltės. Be to, pasak ieškovo, CPK 98 straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą.

51. Visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovas šiuo atveju nepagrįstai remiasi CPK 98 straipsniu, teigdamas, kad šis straipsnis nenumato bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškinį palikus nenagrinėtą.

52. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kitų, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra įtvirtintos CPK 93, 94 straipsniuose, taip pat jų atlyginimas valstybei ir iš biudžeto lėšų numatytas 96 ir 96¹ straipsniuose. Tuo tarpu ieškovo nurodomas CPK 98 straipsnis reglamentuoja ne bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, tačiau įtvirtina nuostatas, susijusias su vienos iš bylinėjimosi išlaidų rūšies – išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimu (įrodymų apie patirtas išlaidas pateikimą, dydžio klausimą ir pan.).

54. Taigi bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti alternatyvaus ginčo sprendimo būdo ir šį rinktis. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

55. CPK 94 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

56. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019, 24 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas būtent dėl ieškovo netinkamo ir neatsakingo, dėl to nesąžiningo atsakovų atžvilgiu, naudojimosi procesinėmis teisėmis – jam neatvykus į teismo posėdžius, nepranešus apie negalėjimą juose dalyvauti, nenurodžius to priežasčių, todėl konstatuotina, kad dėl susidariusios situacijos egzistuoja ieškovo kaltė ir jis turi atlyginti atsakovų, kurie sąžiningai naudojosi jiems įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, teisminiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

58. Atsakovų bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 1 500 Eur, t.y. abu atsakovai patyrė po 750 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (konsultacijas, susipažinimą su ieškiniu ir jo priedais, atsiliepimo į ieškinį parengimą, atsakovų atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Šioms išlaidoms pagrįsti atsakovai pateikė įrodymus (atstovavimo sutartį, sąskaitą už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitą).

59. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) numatytų rekomendacinių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl jas (po 750 Eur) priteisė atsakovams iš ieškovo. Ieškovas atskirajame skunde neginčija šių išlaidų dydžio, o apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų jas mažinti, todėl konstatuotina, kad atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos visa apimtimi.

Dėl procesinės bylos baigties

60. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutus, todėl ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.