Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-77-651/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-03-25
Bylos Nr.: 1A-77-651/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12349-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
Nuteistasis: M. V., L. S.
Advokatai: Vygantas Skladaitis

Kategorijos

1.1.5.1.1Būtinosios ginties samprata ir sąlygos (BK 28 str. 1-2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-651/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12349-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.2.11.; 2.1.7.4.1.; 2.1.14.; 2.4.6.5.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 25 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Vitai Diekontienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Traneliui,nuteistajam M. V.,nuteistajai L. S.,nuteistųjų gynėjui advokatui Vygantui Skladaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

M. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku dalyvauti elgesio pataisos programoje.

L. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laiku dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Priteista solidariai iš M. V. ir L. S. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 96,70 Eur žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš M. V. ir L. S. M. M. 100,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš M. V. ir L. S. po 600,00 Eur M. M. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. S. ir M. V. nuteisti už tai, kad tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą žmogaus sveikatai, t. y. 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., L. S. ir M. V., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 prom. neblaivumas), veikdami kartu, namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtavo: M. V. tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau, pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką. M. M. pargriuvus ant žemės, M. V. ant jo atsisėdęs kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, o L. S. ne mažiau kaip 1 kartą spyrė koja, apauta batu, M. M. į galvą, taip nukentėjusiajam M. M. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, skruostų sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad jo veiksmai turi būti vertinami ne kaip tyčinis fizinis smurtas, nukreiptas į skausmo sukėlimą ar sveikatos sutrikdymą, bet kaip į jo paties gynybą. Iš byloje esančios telefoninio susirašinėjimo medžiagos matyti, jog nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, t. y. SMS žinute išsikvietė jį į lauką išsiaiškinti santykius, į lauką atėjo, turėdamas rankoje veržliaraktį, kuriuo jam smogė. Vadinasi, nukentėjusysis į lauką atėjo jau pasiruošęs ne kalbėtis, o muštis. Byloje nėra šiuos duomenis paneigiančių įrodymų. Pats M. M. konflikto metu buvo išgėręs, jam nustatytas vidutinis girtumas – 1,47 prom., tad jo parodymais tikėti nėra pagrindo. Be to, tie parodymai yra prieštaraujantys, t. y. baudžiamojoje byloje M. M. nurodo, kad konflikto metu traukdamasis atgal užkliuvo už bortelio (nors toje vietoje visiškai jokio bortelio nėra), o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog apvirto užkliuvęs už žemės kupsto (nors ten ir tokio nėra). M. M. yra teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir toje baudžiamojoje byloje M. V. yra pripažintas nukentėjusiuoju. M. M. yra konfliktiškas asmuo. Dėl šio asmens grasinimų susidoroti jis jau anksčiau kreipėsi į policiją. Be to, iš specialisto nustatytų M. M. sužalojimų – senas nosinkaulių lūžis su poslinkiu ir be konsolidacijos požymių – lūžgalių kraštai užapvalinti, iš dalies sklerozuoti, manytina, kad asmuo jau anksčiau galėjo turėti konfliktinių situacijų, nuo kurių nukentėjo jo veidas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad jis fiziškai yra stipresnis už nukentėjusį asmenį. Tokių duomenų byloje nėra. Aplinkybė, jog jis kažkada išmoko savigynos veiksmus, tik patvirtina, kad jis galėjo geriau apsiginti, kai M. M. jį užpuolė.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus ir neteisingai aiškino liudytojų parodymus. M. M. apklausiamas policijoje nurodė, jog jam su veržliarakčiu buvo trenkta į kairę ranką ties sąnariu, o teisme jau nurodė, kad su raktu buvo prakirsta ranka. Šiuos parodymus paneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020 m. balandžio 23 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti nustatyti sužalojimai, t. y. nukentėjusiajam nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame skruoste, o apie rankos sužalojimą visiškai neužsiminta. O jam asmeniškai nustatytas dešinės plaštakos sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu. Tokie medicininiai duomenys atitinka jo duotus parodymus viso baudžiamojo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas jo motinos S. V. parodymais vadovavosi tik iš dalies, dėl jos subjektiškumo, o liudytojos G. Š. parodymais, nors ji yra suinteresuota – jos sesuo yra buvusi jo sutuoktinė, vadovavosi visiškai. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad tiek liudytoja G. Š., tiek jos vyras A. Š. pripažino, jog jie vartojo alkoholį dieną iki konflikto ir konflikto metu. Tai patvirtina, kad jie galėjo netinkamai atsiminti viso įvykio aplinkybes. Taip pat nesivadovauta liudytojo A. Š. parodymais. Jis aiškiai nurodė, jog nematė, kaip M. V. ir L. S. sudavė smūgius M. M.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad neįrodyta jam inkriminuojama aplinkybė dėl sudavimo M. M. veržliarakčiu. Teismas laikė, jog neįrodyta, kad veržliaraktis priklausė jam ar nukentėjusiajam. Viso veržliarakčio ilgis – 21 cm, o rankena, už kurios galima paimti, – tik 15 cm, tad jo laikyti dviem rankom neįmanoma. Tad kritiškai turi būti vertinamas M. M. teiginys, kad veržliarakčiu jam buvo bandoma išdurti akis. A. Š., birželio 11 d. apklausiamas policijos komisariate, nurodė, jog neprisimena, kaip veržliaraktis atsirado pas jį ir kaip jis jį, kad nebūtų pirštų antspaudų, paėmė pasitelkdamas savo aprangą, nors teisme jau nurodė, jog pasinaudojo savo rankove.

3. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo reikalavimus ir neteisingai aiškino liudytojų parodymus. Jos kaltė grindžiama vienintelės subjektyvios liudytojos G. Š. parodymais. Akistatos metu ji nurodė, jog buvo spirta į M. M. galvos kairę pusę, o teisme jau ji nurodė, kad spirta į dešinę galvos pusę. Ji fiziškai suduoti koja spyriu į galvą visiškai neturėjo galimybės, nes, pagal jo buvimo vietą ant žemės, jo galvos dešinė pusė buvo prie tvoros. Teismo posėdžio metu G. Š. nurodė, jog į kiemą pirma išėjo V. V. ir tada ji, o po to jos vyras Š. Teismo posėdžio metu V. V. liudijo, kad pirmoji išėjusi į kiemą matė, jog L. ir S. buvo kitoje pusėje. Taip pat ji nurodė, kad pastarajai priėjus prie vyriškių L. nematė. Šis parodymas nėra paneigtas ir prieštarauja G. Š. parodymams. Taip pat neatitinka parodymai dėl jos avalynės. G. Š. ikiteisminio tyrimo apklausoje tvirtino, jog L. buvo su batais. O nukentėjusysis nurodė, kad ji buvo su mėlynais sportiniais batais.

3.2. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra pagrindo pasitikėti nukentėjusiojo M. M. parodymais, nes jie prieštaringi. Šioje baudžiamojoje byloje M. M. nurodo, jog konflikto metu traukdamasis atgal užkliuvo už bortelio, nors toje vietoje visiškai jokio bortelio nėra. O ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad apvirto užkliuvęs už žemės kupsto, nors ten ir tokio nėra. Praėjus valandai po įvykio M. M. nustatytas vidutinis girtumas – 1,47 prom. Tad dėl jo būsenos jis faktinių aplinkybių tiksliai gali ir neatsiminti. Konfliktas įvyko M. V. namo kieme. M. M. yra teisiamas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką ir toje baudžiamojoje byloje M. V. yra pripažintas nukentėjusiuoju.

Atsiliepimas

4. Nukentėjusysis M. M. pateikė atsiliepimą į skundus, kuriuo prašė jų netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, jog jam buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešiniajame skruoste, skruostų sumušimai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais, t. y. ranka, koja ir pan., galbūt įvykio aplinkybėse nurodomu ar artimu būdu, laiku, mažiausiai dėl dviejų smūgių ar trauminių poveikių. Byloje nustatyta, kad jam gulinant ant žemės smūgius į galvą sudavė M. V. ir koja L. S. Suduotus smūgius pripažįsta nuteistasis, juos patvirtina nuteistoji L. S., liudytojai S. V., A. Š., G. Š.. Nuteistųjų kaltė įrodyta.

4.2. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis M. V. nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodė, jog tai buvo būtinoji gintis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pavojingas kėsinimasis turi būti pavojingas, realus, akivaizdus, o būtinoji gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi nebuvo, tačiau asmuo, pats būdamas, pvz., nepagrįstai įtarus, agresyvus, neadekvačiai vartoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Šiuo atveju byloje esanti specialisto išvada patvirtina jam padarytus sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. pripažino ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo gerus savo įgūdžius kovinių menų srityje (buvęs Lietuvos imtynių prizininkas), pripažino pavartojęs kovinius veiksmus tam, kad pargriautų ant žemės nukentėjusįjį. Konfliktą nutraukė tik A. Š., sudavęs M. V. smūgį į sprandą ir veidą. Tokie M. V. veiksmai parodo jo fizinį stipresnį pajėgumą ir nelygiavertę konfliktuojančių padėtį.

4.3. Atsiliepime nurodyta, kad nepagrįsti argumentai dėl liudytojų parodymų vertinimo. Aplinkybė, jog nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra panašūs ar kai kurios neesminės aplinkybės skiriasi (nuo įvykio iki bylos nagrinėjimo teisme metu praėjo 8 mėnesiai), neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu, nes tas pačias esmines aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Liudytojų parodymai buvo patikrinti įstatymo nustatyta tvarka, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Byloje nėra jokių įrodymų, jog liudytojai turėtų pagrindą nuteistuosius apkalbėti.

4.4. Atsiliepime nurodyta, kad apeliantai nepagrįstai nesutinka su iš jų priteistu žalos atlyginimu. Paaiškino, jog prašė priteisti jam 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, šią sumą sumažino iki 500 Eur. Sutinka su teismo priteista suma. Dėl nuteistųjų sukelto incidento, įžūlaus elgesio, grasinimų, vandališkų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nes buvo sužalota sveikata ir šį incidentą matė mažamečiai vaikai. Dėl sužalotos sveikatos ilgai jautė pasekmes – skaudėjo galva. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 100 Eur turtinės žalos atlyginimo, nes incidento metu buvo sudraskyta jo striukė.

4.5. Atsiliepime pateikė prašymą priteisti iš apeliantų 300 Eur proceso išlaidų, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinių skundų netenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjas prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

L. S. apeliacinis skundas tenkintinas.

M. V. apeliacinis skundas netenkintas.

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

Dėl L. S. nuteisimo

7. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu L. S. pripažino kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., veikdama kartu su M. V., namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu, M. V. pargriovus M. M. ant žemės, M. V. ant jo atsisėdęs kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, L. S. sudavė vieną smūgį koją nukentėjusiajam, taip nukentėjusiajam M. M. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, skruostų sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistoji L. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl jos. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas neteisingai aiškino faktines aplinkybes ir rėmėsi vienintelės liudytojos subjektyviais parodymais.

8. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Taigi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais.

9. Pažymėtina, kad esminė įrodymų vertinimo taisyklė yra suformuluota BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Čia nurodoma, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šios nuostatos esmė yra ta, kad įrodymai vertinami ne juos imant skyrium, nemotyvuotai ir be pagrindo suteikiant vienam ar kitam įrodymui arba įrodymų grupei pirmenybę prieš kitus įrodymus – jie turi būti vertinami atsižvelgiant į byloje esančių faktinių duomenų, kurie patvirtina ar paneigia nors vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, visetą. Tik taip vertinant bylos įrodymus galima teisingai kvalifikuoti kaltininko nusikalstamą veiką, nustatyti jo kaltę bei išspręsti kitus kiekvienai bylai reikšmingus klausimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

10. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, t. y. kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas arba padarytas nežymus sužalojimas ar asmuo buvo trumpam susargdintas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog įrodyta, kad L. S. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad ji 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., veikdama kartu su M. V., namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu, M. V. pargriovus M. M. ant žemės, M. V. ant jo atsisėdęs kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, L. S. sudavė vieną smūgį koją nukentėjusiajam, taip nukentėjusiajam M. M. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, skruostų sumušimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir išvadą dėl L. S. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vadovaudamasis prielaidomis, todėl skundžiamas nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

12. Kaltinime dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodyta aplinkybė, kad L. S. M. M. apie 20 kartų spyrė koja, apauta batu. Iš 2020 m. balandžio 29 d. liudytojo papildomos apklausos protokolo, iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. akistatos protokolo, 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. M. teigė, kad L. jam spardė galvą, iš viso spyrė apie 20 kartų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodomą konflikto trumpą laiką, į kitų liudytojų parodymus bei specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), ir byloje nesant patikimų duomenų, kad L. S. spyrė į galvą M. M. apie 20 kartų, šią aplinkybę kaltinime patikslino nurodydamas, kad L. S. M. M. daugiau nei 1 kartą spyrė koja, apauta batu.

13. Iš bylos duomenų matyti, kad L. S. policijos pareigūnams iš karto po įvykio patvirtino savo aktyvų dalyvavimą konflikte, bandymą išplėšti iš nukentėjusiojo veržliaraktį, kurį, kaip nurodė įvykio vietoje M. V., laikė kartu su M. M., tačiau viso baudžiamojo proceso metu neigė spyrus nukentėjusiajam. Pirmosios instancijos teismas šiuos parodymus vertino kaip gynybinę versiją. Pripažindamas L. S. kalta, teismas rėmėsi iš esmės vienintelės šį veiksmą mačiusios liudytojos G. Š. parodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, pripažindamas šio asmens parodymus patikimais įrodymais, neįvertino esminės aplinkybės, turėjusios įtakos šių parodymų turiniui, o kartu ir jų patikimumo vertinimui bei nevertino kitų įrodymų kontekste.

14. Iš 2020 m. birželio 11 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, jog G. Š. nurodė: „staiga aš su V. išbėgome į lauką ir pamatėme, kad M. guli ant žemės, o M. ant jo, ant viršaus, prispaudęs laikė. <...> Prie jų pribėgo L. ir vieną kartą spyrė M. į veidą. Ji buvo apsiavusi batus, spyrė į kairę veido pusę, panašiai į smilkinio sritį“. 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. Š. nurodė: „Pirma į lauką išėjo V., tada ji, o A. paskutinis. V. galėjo matyti spyrį“. Liudytoja V. V. parodė, kad į lauką ji išėjo paskutinė. Jai išėjus lauke buvo sesuo G., A., M., M., o S. ir L. buvo už tvoros. Po konflikto M. jai papasakojo, kad „L. buvo priėjusi prie M. ir jo bei spardė jam galvą“. Šių liudytojų parodymai yra prieštaringi, nes nesutampa išėjimo į įvykio vietą seka. Jei būtų galima tikėti liudytojos G. Š. parodymais, tai liudytoja V. V. į lauką išėjo pirmiau jos į lauką ir galėjo matyti įvykį. Liudytoja V. V. šiuos parodymus paneigė nurodydama, kad ji nematė, jog L. S. būtų spyrusi M. koja, nes išėjo vėliau už savo seserį G. Kitas liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu, parodė, kad jis nematė, jog L. suduotų M. Apie L. spyrį M. išgirdo iš savo žmonos G. Vadinasi, liudytojos G. Š. parodymai prieštaringi ir neatitinka kitų liudytojų duotų parodymų. Be to, liudytoja G. Š. nurodė, kad L. spyrė į kairę veido pusę, maždaug į smilkinį. Specialisto išvadoje ir iš vaizdo įrašų matyti, jog buvo nustatytas odos nubrozdijimas dešiniajame skruoste. Atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes ir nustatytus prieštaravimus tarp liudytojos G. Š. parodymų, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis šiais liudytojos parodymais kaip patvirtinančiais, jog L. S. 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., veikdama kartu su M. V., namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu, M. V. pargriovus M. M. ant žemės, sudavė vieną smūgį koją nukentėjusiajam. Kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog L. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, byloje nenustatyta.

15. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą, draudžiantį grįsti nuosprendį prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, įpareigojantį jas aiškinti kaltininko naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis), įvertino įrodymus, todėl nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi, vadovaujantis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės vertinamos kaltininko naudai) principu, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir dėl L. S. priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

16. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu priteisė nukentėjusiajam M. M. iš L. S. 600,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti priteisti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tik tuo atveju kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas išteisinamasis nuosprendis, nebeliko teisinio pagrindo iš L. S. priteisti nukentėjusiajam M. M. 600,00 Eur jo turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendis šioje dalyje naikintinas (BPK 326 straipsnio 3 dalis).

Dėl M. V. nuteisimo

17. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., veikdamas kartu su L. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 prom. neblaivumas), namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau, pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką. M. M. pargriuvus ant žemės, M. V. ant jo atsisėdęs kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į galvą, taip nukentėjusiajam M. M. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, skruostų sumušimą, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad paties nukentėjusiojo M. M., liudytojų V. V., A. Š., G. Š. parodymai yra prieštaringi ir turi būti vertinami nuteistojo naudai.

18. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo M. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas M. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu M. V. veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius.

19. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas. Kaltinamasis M. V. ir nukentėjusysis M. M. prieš konfliktą susirašinėjo telefono žinutėmis ir susitarė susitikti kieme. Iš bylos duomenų matyti, kad jau iki įvykio nuteistojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo konfliktiški. Šių faktinių aplinkybių šalys neginčija.

20. Nuteistasis ir nukentėjusysis skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Nuteistasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu nurodė, jog išėjus į lauką jį užpuolė M. M., kuris atėjo nešinas veržliarakčiu ir užsimojo jam trenkti. Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu laikėsi savo pozicijos, kad tai M. V. veržliarakčiu užsimojo jam trenkti. Pažymėtina, kad nukentėjusysis ir nuteistasis buvo išgėrę, jiems nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. M. V. nustatytas 1,13 prom., o nukentėjusiajam M. M. – 1,47 prom. girtumas. Teismo nuomone, abu asmenys įvykio aplinkybes atsimena vienodai. Byloje nustatyta, jog konflikto pradžios nematė nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų, todėl kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek M. V., tiek M. M. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, tarp jų – ir netiesioginių įrodymų (liudytojų V. V., G. Š., S. V. parodymų ir specialisto išvados), ir pagrįstai nustatė, kad būtent ne nuteistojo, o nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino bylos duomenų visetas.

21. Liudytojai V. V., G. Š., S. V. patvirtino, jog M. V. vartojo smurtą prieš M. M.. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam M. M. padaryti sužalojimai: odos nubrozdijimas dešiniajame skruoste, skruostų sumušimai, kurie kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Tokie pat sužalojimai – prie dešinės akies, dešinio antakio, M. M. užfiksuoti 2020 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota policijos pareigūnų „body“ kamerų vaizdo ir garso įrašų apžiūra. Pagal nustatyto sužalojimo galvoje savybes, pobūdį ir lokalizaciją bei įvertinus įvykio aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad nukentėjusiajam padarytus sužalojimus padarė M. V. suduodamas smūgius veido dešiniojoje pusėje. Šių sužalojimo pobūdžio, lokalizacijos neginčija ir pats nuteistasis.

22. Apeliantas M. V. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tai buvo būtinoji gintis, nes nukentėjusysis M. M. pats jį išsikvietė į lauką ir puolė su veržliarakčiu. M. M. veiksmų seka – iškvietimas santykius aiškintis į lauką, atėjimas su veržliarakčiu rankose ir jo puolimas – patvirtina jo tyčią jį sužaloti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

23. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2014, 2K-90-746/2017, 2K-163-303/2017 ir kt.).

24. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto atlikti fizinio pobūdžio veiksmai nebuvo būtini, jis turėjo galimybių susilaikyti nuo smurtinio elgesio arba baigti juos. Byloje apklausti liudytojai konflikto pradžios nematė, o tik patį fizinio smurto faktą, t. y. kai nuteistasis laikė prispaudęs prie žemės nukentėjusįjį ir kumščiu davė jam į galvą, nepaleido. Liudytoja S. V. nurodė, kad M. M. laikė prispaudęs ant žemės kokias 8–10 min. (2020 m. birželio 12 d. liudytojo apklausos protokolas). Nuteistasis nuo nukentėjusiojo buvo atitrauktas prieš jį pavartojus fizinį smurtą. Iš 2020 m. birželio 11 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas A. Š. nurodė: „pribėgęs bandžiau juos išskirti, norėjau atitraukti M. nuo M., kad viskas baigtųsi..<...>. Kai man nėjo M. atitraukti nuo M., jam ranka, galimai kumščiu sudaviau vieną kartą į nugarą. Tuo viskas ir baigėsi, M. tada paleido M., nulipo nuo jo“. Šiuos parodymus patvirtino pats ir nuteistasis. Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020_0325_195221_006 garso įraše M. V. nurodė: „pribėgo buvęs švogeris šovė man vieną iš kojos kažkur į sprandą. Paskiau pribėgęs da į snukį, nepataikė, antrą sykį piso į snukį. Aš pradėjau tą kuris parsivertęs, tik tai smaugti ir viskas. <...> tai aš jį pradėjau smaugti, sakau aš jį pasmaugsiu, kol tu mane iškirsi ir viskas. Pradėjau smaugti, tas atsitraukė, nu ir viskas nu“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. V. už nukentėjusįjį buvo fiziškai stipresnis. Nors apeliantas su tuo ir nesutinka, tačiau iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2020_0325_195821_008 garso įraše M. V. nurodė: „Aš kai senas savigynos čempionas (kalba nelabai suprantama)“. Iš esmės tas pačias aplinkybes nuteistasis nurodė 2020 m. gegužės 25 d. apklausos metu, 2020 m. lapkričio 4 d. teisiamojo posėdžio metu: „anksčiau aš užsiiminėjau koviniais veiksmais. M. užkišau koją ir parverčiau ant žemės, tiksliau mudu nuvirtome, aš buvau fiziškai stipresnis, todėl atsiradau viršuje“. Atsižvelgusi į šias faktines aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad nenustatytas pagrindas pripažinti nuteistojo M. V. veikimo būtinosios ginties sąlygomis.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju abu konflikto dalyviai elgėsi netinkamai, buvo aktyvūs, bendrais savo veiksmais sukėlė tarpusavio konfliktinę situaciją. M. M. atžvilgiu taip pat yra užvesta baudžiamoji byla Tauragės apylinkės teisme dėl tos pačios dienos įvykio nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. V. Remiantis Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ši byla dar nėra išnagrinėta. Tad tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo įvyko muštynės, abi šalys tapo nukentėjusiais ir nuteistuoju (kaltinamuoju). Kasacinis teismas savo nutartyse yra nurodęs, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, abi pusės smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2013, 2K-520-303/2015, 2K-163-303/2017, 2K-3-648/2021 ir kt.).

26. Kaltinime dėl nusikalstamos veikos padarymo nurodyta aplinkybė, kad M. V. tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau, pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 169/2020 (10) nurodyta, jog nukentėjusiajam M. M. padaryti sužalojimai: odos nubrozdijimas dešiniajame skruoste, skruostų sumušimai. Šie objektyvūs duomenys patvirtina, jog M. M. nebuvo sužalota kairė ranka. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei remiantis nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, byloje nesant patikimų duomenų, kad M. V. tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką, skundžiamas nuosprendis keistinas ir iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog M. V. tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Pabrėžtina, jog ši iš kaltinimo šalintina faktinė aplinkybė nėra laikoma esmine, todėl jos šalinimas apeliacinės instancijos teisme, apie iš anksto nepranešus nuteistajam ir prokurorui, nesuvaržo nuteistojo M. V. teisės į gynybą. Pašalinus šią faktinę aplinkybę mažėja kaltinimo apimtis, tačiau tai neturi įtakos M. V. padarytos veikos kvalifikavimui (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis).

27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. V., 2020 m. kovo 25 d., apie 19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,13 prom. neblaivumas), namo kieme, adresas (duomenys neskelbtini), konflikto metu, M. M. pargriuvus ant žemės, M. V. ant jo atsisėdęs kumščiu ne mažiau 10 kartų sudavė į galvą, taip nukentėjusiajam M. M. padarė odos nubrozdinimą dešiniame skruoste, skruostų sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. M. V. padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusiakalstamos veikos sudėtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė bausmę.

28. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, tai, remiantis kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, kartu ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

29. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas M. V. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą. M. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Nuteistasis neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirbantis pagal verslo liudijimą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1dalies 9 punktas). Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. V. skyrė laisvės apribojimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, jos keisti iš kaltinimo pašalinus faktinę aplinkybę nėra teisinio pagrindo.

Dėl žalos atlyginimo priteisimo

30. Apeliantas M. V. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai priteisė nukentėjusiajam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, reikšmingus nukentėjusiosios civilinio ieškinio išsprendimo klausimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl žalos dydžio nustatymo priėmė tinkamai įvertinęs visas aplinkybės ir nustatė teisingai priteistinos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl M. V. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto pavartojimo – nukentėjusiajam neabejotinai buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kurie turi būti atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes – nežymiai sutrikdyta asmens sveikata, atsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį (dirbantis), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies bei priteisė 500 Eur jo naudai, tai laikytina teisinga ir pagrįsta suma. Be to, dėl neteisėtų veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, sugadinta striukė, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusysis patyrė 100 Eur turtinės žalos.

32. Šiuo nuosprendžiu panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl L. S. nuteisimo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, civilinio ieškinio tenkinimo, turi būti pakeistas BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu ir nukentėjusiajam M. M. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimas iš nuteistojo M. V.. Taip pat iš nuteistojo M. V. priteistina Valstybinei ligonių kasai 96,70 Eur nukentėjusiajam M. M. suteiktų gydymo paslaugų išlaidų.

33. Nukentėjusysis M. M. teismui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 300 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinius skundus pateikimą.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jeigu yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-628/2020).

35. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis M. M. pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris pagrindžia, kad nukentėjusiajam teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 300 Eur. Atsižvelgus į tai, jog nukentėjusysis pateikė 1 atsiliepimą į du apeliacinius skundus, buvo tenkintas L. S. apeliacinis skundas visiškai, tai jam iš nuteistojo M. V. priteistina 150 Eur išlaidų, turėtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktas, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį – L. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas)

Panaikinti L. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Panaikinti iš L. S. priteistą 600,00 Eur sumą M. M. dėl patirtų išlaidų už teisinę pagalbą.

Likusią Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį pakeisti iš dalies, nurodant:

Valstybinės ligonių kasos ieškinį patenkinti. Priteisti iš M. V. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 96,70 Eur (devyniasdešimt šešis eurus septyniasdešimt ct) žalos atlyginimą.

Nukentėjusiojo M. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš M. V. M. M. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei žalai, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

M. V. iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad M. V. tyčia metaliniu raktu – veržliarakčiu – bandė suduoti M. M., tačiau, pastarajam užsidengus ranka, pataikė į kairę ranką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. V. 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) M. M. patirtų išlaidų už teisinę pagalbą, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Dalia KursevičienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas