Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1138-794/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-11
Bylos Nr.: e2S-1138-794/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23154-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vaclovas Paulikas
Atsakovas: mažosios bendrijos „Juvipa“
Trečiasis asmuo: AAS „BTA Baltic Insurance Company“

Kategorijos

3.3.2.3Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai
3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
3.1.7.6Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
3.1.14.6Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio

Civilinė byla Nr. e2S-1138-794/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23154-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.7.6; 3.1.14.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Juvipa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. papildomos nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2426-592/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Conresta“ ir mažajai bendrijai (toliau – MB) „Juvipa“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Conresta“ ir MB „Juvipa“ 6 011,73 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartimi priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovėms UAB „Conresta“ ir MB „Juvipa“ ir civilinė byla nutraukta.

Atsiliepimas

3. 2023 m. vasario 27 d. atsakovė MB „Juvipa“ pateikė prašymą priimti papildomą nutartį ir priteisti jai iš ieškovės 1 397,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad byloje buvo pateikusi atsiliepimą, kuriuo su ieškovės reikalavimais, pareikštais MB „Juvipa“ atžvilgiu, kategoriškai nesutiko. Anot atsakovės, ji savo atsiliepime detaliai ir išsamiai paaiškino, kodėl ieškovės reikalavimai, pareikšti jos atžvilgiu, yra nepagrįsti. Atsakovė MB „Juvipa“ niekada ir jokia apimtimi nepripažino jos atžvilgiu pareikštų ieškovės reikalavimų – priešingai, ji nuosekliai laikėsi pozicijos, kad už sukeltą žalą yra atsakinga išimtinai atsakovė UAB „Conresta“. Atsakovės nuomone, iš ieškovės pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo turinio matyti, kad būtent UAB „Conresta“ (konkrečiai – UAB „Conresta“ draudimo bendrovė) įsipareigojo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tai, kad UAB „Conresta“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė savo veiksmais ieškinį pripažino ir prisiėmė atsakomybę už padarytą žalą, patvirtina MB „Juvipa“ atsiliepime išdėstytus argumentus, kad MB „Juvipa“ byloje buvo pasirinkta kaip netinkama atsakovė ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovei sukeltą žalą. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pirmiausiai reiškė tik MB „Juvipa“ atžvilgiu. Atsakovės nuomone, dėl minėtų priežasčių ieškovei kyla pareiga atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, kuriame prašė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti. Nurodė, kad visos šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl atsakovių UAB „Conresta“ ir MB „Juvipa“ veiksmų. Atsakovė MB „Juvipa“ yra ieškovei žalą padariusio strėlinio savaeigio krano savininkė, operatorė, kuri neleistinoje vietoje (elektros kabelių apsaugos zonoje) pastatė strėlinį savaeigį kraną ir pradėjo kėlimo darbus, dėl to buvo įlaužtas elektros kabelių linijos kolektoriaus dangtis ir buvo pažeistos ieškovei priklausančios kabelių linijos. MB „Juvipa“ kraną pastatė vadovaudamasi vien UAB „Conresta“ rankų mostais nurodyta krano pastatymo vieta, nesusipažinusi, neprašiusi susipažinti ir nepasirašiusi tikslios krano pastatymo schemos, nepaisydama to, kad UAB „Conresta“ nebuvo tinkamai nužymėjusi krano pastatymo vietos, pavojingų zonų, nereikalavo UAB „Conresta“ atlikti jokių tikslių matavimų. Akivaizdu, kad MB „Juvipa“ nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina dirbant su potencialiai pavojingu įrenginiu. Jei MB „Juvipa“ būtų tinkamai, rūpestingai ir atidžiai vykdžiusi jai, kaip krano savininkui ir operatoriui, tenkančias pareigas, ieškovei žalos nebūtų atsiradę. MB „Juvipa“ buvo faktinis pažeidėjas, kuris išpildė visas būtinąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė UAB „Conresta“ pateiktame atsilipime prašė prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

6. Atsakovė MB „Juvipa“ 2023 m. kovo 9 d. pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. gegužės 9 d. priėmė krano avarijos tyrimo aktą, kuriame buvo padarytos išvados, iš kurių pagrindinė yra tai, kad avarija įvyko dėl netinkamo krano darbo organizavimo, kai UAB „Conresta“ netinkamai organizavo krano darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 13 d. priėmė papildomą nutartį ir netenkino atsakovės MB „Juvipa“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

8. Teismas nustatė, kad atsakovė MB „Juvipa“ atsiliepime į ieškinį prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims, todėl bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų atsakovė iki bylos išnagrinėjimo neturėjo galimybės pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad po nutarties dėl bylos nutraukimo priėmimo buvo gautas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas sprendė, jog yra pagrindas priimti papildomą nutartį.

Šalies argumentai

9. Teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad UAB „Conresta“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai atsakove nurodė MB „Juvipa“. Kadangi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. nebuvo tiriami ir vertinami ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, teismas nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai MB „Juvipa“ atžvilgiu būtų buvę atmesti kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismui nenustačius, kad ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas ar kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, taip pat įvertinus priežastį, dėl kurios ieškovė atsisakė byloje pareikšto ieškinio reikalavimų, teismas atsakovės MB „Juvipa“ prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Juvipa“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. papildomos nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės MB „Juvipa“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti atsakovei MB „Juvipa“ iš ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ 1 397,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2426-592/2023, atlyginimą; arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. papildomos nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir perduoti atsakovės prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Apeliantė nurodo, kad atsižvelgiant į ieškovės dar iki bylos iškėlimo turėtus duomenis, ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinio pareikšti apeliantei, o toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 94 straipsnio 1 dalies prasme, kas reiškia, kad apeliantei turi būti iš ieškovės priteistos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

11.2. Apeliantė pažymi, kad civilinė byla buvo inicijuota ieškovei žinant ir gerai suprantant, kad už kilusią krano avariją, sukėlusią ieškovės turtui žalą, yra išimtinai atsakinga ne apeliantė, o atsakovė UAB „Conresta“ ir/ar jos darbuotojai. Būtent ši atsakovė (generalinis rangovas), buvo atsakinga už tvarkos statybvietėje palaikymą, tinkamo darbų organizavimo užtikrinimą, reikalingų leidimų gavimą, todėl, kaip teisingai 2022 m. gegužės 9 d. krano avarijos tyrimo akte (toliau – Aktas) konstatavo Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), atsakovės UAB „Conresta“ netinkamas, nepakankamai rūpestingas ir neapdairus elgesys nulėmė krano avariją bei žalos ieškovės turtui atsiradimą. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog UAB „Conresta“ neginčijo VDI Akte nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, nors tokia teise galėjo pasinaudoti ir tokiu būdu pripažino VDI Akte padarytų išvadų teisingumą.

11.3. Kadangi ieškovei buvo žinomos VDI Akte išdėstytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados, susijusios su išimtinai atsakovės UAB „Conresta“ kalte dėl įvykusios krano avarijos; akivaizdu, kad ieškovė, pareikšdama ieškinį ne tik atsakovei UAB „Conresta“, bet ir apeliantei, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jai kyla pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

11.4. Apeliantės teigimu, būtent atsakovė UAB „Conresta“ (konkrečiai - atsakovės UAB „Conresta“ draudimo bendrovė) įsipareigojo patenkinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tai, kad atsakovė UAB „Conresta“ (atsakovės UAB „Conresta“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė) savo veiksmais ieškinį pripažino ir prisiėmė atsakomybę už padarytą žalą, patvirtina apeliantės argumentus, kad apeliantė byloje buvo pasirinkta kaip netinkama atsakovė ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovei sukeltą žalą. Ieškovė jau nuo pat pradžių reiškė reikalavimą netinkamam subjektui (apeliantei), kas suponuoja aiškų ieškovės neapdairumą ir nerūpestingumą sprendžiant dėl tinkamo civilinės atsakomybės subjekto, kuriam turi būti reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pasirinkimo.

11.5. Apeliantės nuomone, reikalavimai apeliantės atžvilgiu buvo pareikšti „tikslingai“, o būtent – siekiant apeliantei, kaip ekonomiškai silpnesniam ūkio subjektui, daryti spaudimą, tokiu būdu priverčiant apeliantę prisiimti visą atsakomybę, t. y. buvo lengvabūdiškai tikimasi, jog apeliantė, įvertinusi ieškovės ir atsakovės UAB „Conresta“ ekonominius pajėgumus, galimai nesigins nuo nepagrįstai pareikšto reikalavimo ir jį geranoriškai patenkins.

11.6. Apeliantės teigimu, skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaringi ir grindžiami vien ieškovės nuomone bei prielaidomis, neatsižvelgiant į sistemingą, detalią ir išsamią atsakovės pateiktų aplinkybių versiją. Be to, teismo argumentai ir padarytos išvados prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantei nesuprantama, kaip teismas, kuris pats pripažino, kad netyrė ir nevertino ieškinio reikalavimus patvirtinančių įrodymų, apskritai sugebėjo nurodyti nesant pagrindui spręsti, kad ieškinio reikalavimai apeliantės atžvilgiu būtų buvę atmesti.

11.7. Ieškovė ieškinį pareiškė abiems atsakovėms vien dėl savo nerūpestingumo ir lengvabūdiškumo, t. y. ieškovei paprasčiausiai nebuvo svarbu, iš kurios atsakovės ji gaus ieškinio reikalavimo patenkinimą, todėl ieškovė pasirinko lengvabūdiškai reikšti ieškinį visiems ieškovei žinomiems galimiems atsakovams, detaliai neįvertindama, kad ieškinys sąžiningai galėtų būti reiškiamas tik vienai iš atsakovių (konkrečiai – atsakovei UAB „Conresta“).

11.8. Apeliantė pažymėjo, jog teismo nurodyta aktualiausia teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-478-340/2023), nėra tokia aktuali ginčo klausimu.

Atsiliepimas

12. Atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) pateiktu atsiliepimu į atsakovės MB „Juvipa“ atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš apeliantės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Atsakovė nurodė, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad ji (UAB „Conres LT“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė) savo veiksmais tariamai ieškinį pripažino ir prisiėmė atsakomybę už padarytą žalą. Vien ta aplinkybė, kad atsakovės UAB „Conres LT“ draudimo bendrovė atlygino ieškovei žalą, nereiškia to, jog atsakovė pripažino ieškinį ir prisiėmė atsakomybę už ieškovei padarytą žalą. Pažymėjo, jog, kai bus nustatytas ieškovei žalą sukėlęs kaltas asmuo, atsakovės UAB „Conres LT“ draudimo bendrovė turės teisę iš kaltojo asmens išsireikalauti ieškovui atlygintos žalos sumokėjimo.

12.2. Apeliantės subjektyvus vertinimas, jog neva tai ji niekaip negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtą žalą, o neva tai už ieškovės patirtą žalą išimtinai yra atsakinga atsakovė, niekaip nesudaro pagrindo vertinti ieškovės elgesį kaip tyčinį nesąžiningą. Ieškovės ieškinio pateikimas negali būti pripažįstamas ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo iš ieškovės apeliantei priteisti jos reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas, nes nebuvo nustatytas ieškovės tyčinis nesąžiningas elgesys bei piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

12.3. Atsakovė nurodo, jog teismas negalėtų daryti ir priešingos išvados, kad ieškinio reikalavimai apeliantės MB „Juvipos“ atžvilgiu būtų buvę tenkinti, nes neištyrus bei neįvertinus įrodymų, teismas tokių išvadų negali daryti, todėl apeliantė negali tvirtinti, kad ieškovė pasirinko tariamai netinkamą atsakovę (apeliantę) ir neva tai yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliantės atžvilgiu.

12.4. Atsakovė pažymėjo, jog net ir hipotetiniu atveju laikant, kad neva tai apeliantė nėra atsakinga už ieškovei sukeltą žalą, dėl ko ieškovės ieškinys buvo pareikštas netinkamai atsakovei (apeliantei), tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką tai nebūtų pagrindas iš ieškovės apeliantei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12.5. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės yra paremtas tik jos subjektyviu ir išimtinai sau palankiai vertinamų aplinkybių kontekste, kurios, be kita ko, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, todėl apeliantės atskirasis skundas negali būti teismo tenkintas.

13. Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės (apeliantės) atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Ieškovė nurodė, kad būtinybę kreiptis į teismą su ieškiniu ieškovės pažeistoms teisėms apginti lėmė ne nerūpestingas ieškovės elgesys, bet faktas, kad ieškovė būtent dėl abiejų atsakovių veiksmų patyrė žalos. Taip pat prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, ieškovė siekė nedidinti išlaidų ir situaciją išspręsti konstruktyviu būdu, prieš tai kreipdamasis į atsakoves ir aiškiai nurodydama savo reikalavimo solidarumą bei tokio savo pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstumą. Kadangi atsakovės laikėsi gynybinės pozicijos ir su joms reiškiamais reikalavimais nesutiko, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kas rodo, kad nėra jokio pagrindo sutikti su priešinga apeliantės pozicija.

13.2. Ieškovė pažymi, kad visos šalių bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai tik dėl apeliantės ir atsakovės UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) veiksmų, kadangi apeliantė yra ieškovei žalą padariusio strėlinio savaeigio krano savininkas, operatorius, kuris neleistinoje vietoje (elektros kabelių apsaugos zonoje) pastatė strėlinį savaeigį kraną ir pradėjo kėlimo darbus, dėl ko buvo įlaužtas kolektoriaus dangtis ir buvo pažeistos ieškovei priklausančios kabelių linijos. Apeliantė kraną pastatė, vadovaudamasi vien atsakovės UAB „Conres LT“ rankų mostais nurodyta krano pastatymo vieta, nesusipažinusi, neprašiusi susipažinti ir nepasirašiusi tikslios krano pastatymo schemos, nepaisydama to, kad atsakovė UAB „Conres LT“ nebuvo tinkamai nužymėjusi krano pastatymo vietos, pavojingų zonų, nereikalavo UAB „Conres LT“ atlikti jokių tikslių matavimų, taigi apeliantė nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina dirbant su potencialiai pavojingu įrenginiu. Nurodo, jog teisminis procesas buvo pradėtas dėl abiejų atsakovių netinkamo elgesio, kadangi rūpestingumo pareigos pažeidimas taip pat suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą.

13.3. Ieškovė laikosi pozicijos, kad teisminės gynybos kreipėsi pagrįstai, ir tik vėliau, atsakovei UAB „Conres LT“ atlyginus ieškovės patirtą žalą iki teismo paskirto parengiamojo posėdžio pradžios, ieškovė, pasinaudodama CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, atsisakė ieškinio, nes esminis jos reikalavimas buvo patenkintas ir dėl to, vadovaujantis civilinio proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principu, tolesnis bylinėjimasis tapo netikslingas, kas kaip tik parodo, kad ieškinys buvo pateiktas išimtinai ieškovės pažeistoms teisėms apginti, jomis naudojantis atsakingai bei sąžiningai, ir tik tokia apimtimi, kiek tai buvo būtina aptariamoje situacijoje. Pažymėjo, kad ieškovei reiškiant solidarų reikalavimą civilinėje byloje, kuri iš atsakovių jai atlygins patirtą žalą, neturėjo esminės reikšmės, kadangi esant solidariai prievolei – kai žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų (ir / ar neveikimo) – pareigą atlyginti padarytą žalą turi bet kuri iš atsakovių, kuri vėliau dėl visos ar dalies ieškovei sumokėtos sumos priteisimo gali kreiptis į savo buvusią bendraatsakovę.

13.4. Ieškovės teigimu, apeliantė iš esmės tiesiog pakartoja, kodėl, jos nuomone, turėjo būti atlygintos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kuriais būtų motyvuotai paneigtos būtent teismo nutartimi padarytos išvados.

13.5. Nors apeliantė teigia, kad ji bylinėjimosi išlaidas patyrė neva dėl ieškovės netinkamų procesinių veiksmų, tačiau šios nurodomos aplinkybės neatitinka tikrovės. Priešingai, nei nurodo apeliantė, ieškovė turėjo tiek teisinį tiek faktinį pagrindą kreiptis į atsakoves dėl žalos atlyginimo. Ieškovė iki kreipiantis į teismą ėmėsi visų įmanomų ir būtinų priemonių, siekiant su atsakovėmis susitarti geruoju, tačiau ikiteisminėje stadijoje atsakovės neprisiėmė atsakomybės už ieškovės patirtą žalą. Taigi, negalima ieškovės laikyti nesąžininga šalimi.

13.6. Ieškovė pažymėjo, jog apeliantės nurodyta teismų praktika yra išimtinai susijusi su skolos bylomis, o ne su žalos bylomis, todėl šių bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla, ir jais negali būti vadovaujamasi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

16. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priėmė papildomą nutartį ir netenkino atsakovės MB „Juvipos“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

Dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų prijungimo

17. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

18. 2023 m. gegužės 10 d. apeliantė Vilniaus apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Iš šio prašymų turinio nustatyta, jog jame apeliantė nurodo, naujas aplinkybes, argumentus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina byloje jos pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2023 m. gegužės 10 d. teisme gauto apeliantės prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. papildomos nutarties. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2023 gegužės 10 d. teisme gautą apeliantės prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.

Dėl ieškovės procesinio elgesio ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidas, vertinimo

19. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kai civilinė byla nutraukiama, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).

21. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

22. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas šalių procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

23. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės MB „Juvipa“. prašymą dėl papildomos nutarties priėmimo, priėmė papildomą nutartį, tačiau atsakovės prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog vien ta aplinkybė, kad UAB „Conresta“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai atsakove nurodė MB „Juvipa“. Kadangi byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. nebuvo tiriami ir vertinami ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog neturi pagrindo spręsti, kad ieškinio reikalavimai MB „Juvipa“ atžvilgiu būtų buvę atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat pirmosios instancijos teismui nenustačius, kad ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas ar kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, taip pat įvertinus priežastį, dėl kurios ieškovė atsisakė byloje pareikšto ieškinio reikalavimų, atsakovės MB „Juvipa“ prašymo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkino.

24. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, nurodo, jog atsižvelgiant į apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, ieškovės nepakankamą apdairumą ir rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (ieškinį pareiškiant netinkamam subjektui – apeliantei), ieškovei kyla pareiga atlyginti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Conresta“ ir MB „Juvipa“ 6 011,73 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė MB „Juvipa“ yra ieškovei žalą padariusio strėlinio savaeigio krano savininkė, operatorė, kuri neleistinoje vietoje (elektros kabelių apsaugos zonoje) pastatė strėlinį savaeigį kraną ir pradėjo kėlimo darbus, dėl to buvo įlaužtas elektros kabelių linijos kolektoriaus dangtis ir buvo pažeistos ieškovei priklausančios kabelių linijos. MB „Juvipa“ kraną pastatė vadovaudamasi vien UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) rankų mostais nurodyta krano pastatymo vieta, nesusipažinusi, neprašiusi susipažinti ir nepasirašiusi tikslios krano pastatymo schemos, nepaisydama to, kad UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) nebuvo tinkamai nužymėjusi krano pastatymo vietos, pavojingų zonų, nereikalavo UAB „Conresta“ atlikti jokių tikslių matavimų.

26. Ieškovė raštu kreipėsi į MB „Juvipa“, prašydama atlyginti žalą, tačiau MB „Juvipa“ atsakė, kad ieškovė reikalavimus dėl patirtos žalos atlyginimo turėtų reikšti UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“), kuri, vykdydama ir organizuodama statybos darbus, neįvykdė įstatyme nustatytų reikalavimų bei nesielgė apdariai ir rūpestingai. Atsakovė MB „Juvipa“ prie savo atsakymo pridėjo VDI tyrimo Aktą, nurodydama, kad jame VDI nustatė, jog avarija įvyko dėl to, kad UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) netinkamai organizavo krano darbą. Įvertinusi iš MB „Juvipa“ gautą informaciją, atsižvelgdama į VDI tyrimo Akte nustatytas faktines aplinkybes bei užfiksuotus duotus paaiškinimus, ieškovei vertinant, kad pagal juos abi atsakovės nebuvo pakankamai rūpestingos ir apdairios bei savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) yra tiesiogiai prisidėjusios prie žalos ieškovei atsiradimo, ieškovė išsiuntė abejoms atsakovėms prašymą atlyginti ieškovės patirtą žalą.

27. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, jog tiek atsakovė MB „Juvipa“, tiek atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) savo atsakymuose ieškovei pripažino žalos padarymo ieškovei faktą, tačiau atsakingu už žalą atsakovės įvardijo vieną kitą, nurodydamos, kad žalą sąlygojo kitos atsakovės neteisėtas veiksmas (neveikimas). Ieškovei susipažinus su atsakovių pateiktais atsakymais, kuriuose atsakovės dėl žalos atlyginimo atsakingu asmeniu įvardija vieną kitą, ir įvertinusi VDI tyrimo akte užfiksuotus duomenis, vis tik vertino, kad abi atsakovės šiuo atveju yra atsakingos už ieškovės patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš atsakovių žalos nebuvo atlyginusi, ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš abiejų atsakovių solidariai.

28. 2023 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad UAB „Conresta“ draudimo bendrovė suderino su ieškove galutinę mokėtiną sumą, sudarančią 5 764,98 Eur. Vadovaudamasi tuo, kad minėtos atsakovės draudimo bendrovė ieškovės pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo sutiko iš esmės patenkinti, ieškovė pareiškime nurodė, kad ieškinio atsisako, ir prašė teismo civilinę bylą nutraukti. 2023 m. vasario 23 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuria ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priėmė ir civilinę bylą Nr. e2-2426-592/2023 nutraukė.

29. CK 6.6 straipsnis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.6 straipsnio 3 dalis). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Prievolės solidarumo prezumpcijai kilti gali pakakti ir savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, tačiau sukėlusių bendrą žalą (objektyvaus bendrininkavimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

30. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

31. Nors apeliantė nurodo, jog dar iki bylos iškėlimo turėtus duomenis, ieškovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ieškinio pareikšti apeliantei, o toks ieškovės elgesys laikytinas nesąžiningu CPK 94 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais pažymi, jog šiuo atveju ieškovė įvertino, kad abi atsakovės savo neteisėtais veiksmais (ar neveikimu) buvo tiesiogiai prisidėjusios prie žalos ieškovei atsiradimo, todėl pareiga atlyginti žalą ieškovei teko atsakovėms solidariai egzistuojant objektyviajam atsakovių bendrininkavimui. Pažymėtina, jog ieškovė laikėsi pozicijos, kad teisminės gynybos kreipėsi pagrįstai, ir tik vėliau, atsakovei UAB „Conresta“ atlyginus ieškovės patirtą žalą iki pirmosios instancijos teismo paskirto parengiamojo posėdžio pradžios, ieškovė, pasinaudodama CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, atsisakė ieškinio, nes esminis jos reikalavimas buvo patenkintas. Šiuo atveju matyti, jog ieškovė ieškinyje išsamiai nurodė teisines ir faktines aplinkybes bei argumentus, kurie, ieškovės vertinimu, sudarė pakankamą pagrindą už žalos atsiradimą atsakingais laikyti abi atsakoves. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės procesinį elgesį, pasireiškusį ieškinio pareiškimu abejoms atsakovėms, vertinti kaip netinkamą. Nors apeliantė nurodo, jog tai, kad atsakovė UAB „Conresta“ savo veiksmais ieškinį pripažino ir prisiėmė atsakomybę už padarytą žalą, patvirtina apeliantės argumentus, kad apeliantė byloje buvo pasirinkta kaip netinkama atsakovė ir negali būti laikoma atsakinga už ieškovei sukeltą žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su šiais apeliantės argumentais, pažymi, kad ieškovei šioje byloje reiškiant solidarų reikalavimą, tai, kuri iš atsakovių jai atlygins patirtą žalą, neturėjo esminės reikšmės ir, priešingai nei nurodo apeliantė, nesudaro pagrindo teigti, jog tik atsakovė UAB „Conresta“ yra atsakinga už ieškovei patirtą žalą. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, jog esant solidariai prievolei – kai žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų (ir / ar neveikimo) – pareigą atlyginti padarytą žalą turi bet kuri iš atsakovių, kuri vėliau dėl visos ar dalies ieškovei sumokėtos sumos priteisimo gali kreiptis į savo buvusią bendraatsakovę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė išmokėjo ieškovei draudimo išmoką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai atsakove nurodė ir MB „Juvipa“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju sąmoningas ir tikslingas elgesys, solidarų reikalavimą pareiškiant ne tik UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) bet ir apeliantei, esant ieškovei įsitikinus, kad būtent tai geriausiai užtikrins jos pažeistų teisių gynybą, vienareikšmiškai negali būti prilyginamas netinkamam procesiniam ieškovės elgesiui.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis dispozityvumo principu, ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, t. y. asmenį, kuriam jis reiškia tam tikrus civilinius teisinius reikalavimus (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-340/2011). Ši ieškovo besąlyginė procesinė teisė negali būti paneigta net ir tuo atveju, kai reikalavimai yra reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnis). Šią išvadą patvirtina nuostata, kad bet kuriuo atveju net netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-430-687/2016). Nors apeliantė nurodo, jog ieškovė ieškinį pareiškė abiems atsakovėms vien dėl savo nerūpestingumo ir lengvabūdiškumo, t. y. ieškovei paprasčiausiai nebuvo svarbu, iš kurios atsakovės ji gaus ieškinio reikalavimo patenkinimą, todėl ieškovė pasirinko lengvabūdiškai reikšti ieškinį visiems ieškovei žinomiems galimiems atsakovams, detaliai neįvertindama, kad ieškinys sąžiningai galėtų būti reiškiamas tik vienai iš atsakovių (konkrečiai – atsakovei UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“)), tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, galima daryti išvadą, jog ieškovė, reikšdama ieškinį teisme bei gindama savo pažeistas teises, turėjo teisę pasirinkti atsakovę ar kelias atsakoves, į kurias kreipti savo ieškinio reikalavimus. Kadangi nurodyta besąlyginė teisė kam reikšti ieškinio reikalavimus priklauso tik ieškovei, tokios teisės atsisakymas taip pat priklauso tik ieškovei, todėl toks ieškovės ieškinio atsisakymas nepažeidė apeliantės teisių ir teisėtų interesų ir neturi būti laikomas ieškovės piktnaudžiavimu savo procesinėmis teisėmis.

33. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. e3K-3-67-969/2019).

34. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė turėjo tiek teisinį tiek faktinį pagrindą kreiptis į atsakoves dėl žalos atlyginimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė iki kreipiantis į pirmosios instancijos teismą ėmėsi visų įmanomų ir būtinų priemonių, siekiant su atsakovėmis susitarti geruoju, tačiau ikiteisminėje stadijoje atsakovės neprisiėmė atsakomybės už ieškovės patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai, jog ji negali būti laikoma atsakinga už ieškovės patirtą žalą ir tai, jog už ieškovės patirtą žalą išimtinai yra atsakinga atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“), nesudaro pagrindo vertinti ieškovės elgesį kaip nesąžiningą, o pats savaime ieškovės ieškinio pateikimas pirmosios instancijos teismui, negali būti pripažįstamas ir piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėti apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

35. Apeliantė nurodo, jog ieškovei buvo žinomos VDI Akte išdėstytos faktinės aplinkybės bei padarytos išvados, susijusios su išimtinai atsakovės UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) kalte dėl įvykusios krano avarijos; todėl ieškovė, pareikšdama ieškinį ne tik minėtai atsakovei bet ir apeliantei, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl jai kyla pareiga atlyginti apeliantės patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė savo poziciją dėl atsakovių atsakomybės šioje byloje patikslino, įvertinusi iš apeliantės gautą informaciją bei atsižvelgdama į VDI tyrimo akte nustatytas faktines aplinkybes ir užfiksuotus duotus paaiškinimus. Kaip jau buvo minėta, ieškovė įvertino, kad pagal byloje esančius duomenis, abi atsakovės nebuvo pakankamai rūpestingos ir apdairios bei savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) buvo tiesiogiai prisidėjusios prie žalos ieškovei atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, jog atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) neginčijo VDI Akte nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ir apeliantė neatliko neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu ir/ar atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) pripažino VDI Akte padarytų išvadų teisingumą. Pažymėtina, jog vien VDI tyrimo akte nustatytas faktines aplinkybes ieškovei neeliminuoja teisės kreiptis į teismą ir ginti savo teises, o vien toks kreipimasis į teismą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė savaime piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Taigi, aukščiau nurodyti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

37. Apeliantės teigimu, skundžiamos nutarties motyvai yra prieštaringi ir grindžiami vien ieškovės nuomone bei prielaidomis, neatsižvelgiant į sistemingą, detalią ir išsamią atsakovės pateiktų aplinkybių versiją. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo argumentai ir padarytos išvados prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas nesutikdamas su apeliantės argumentais pažymi, jog šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, t. y. nebuvo tiriami ir vertinami ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ieškinio reikalavimai MB „Juvipa“ atžvilgiu būtų buvę atmesti kaip nepagrįsti, o taip pat pirmosios instancijos teismas negalėtų daryti ir priešingos išvados, kad ieškinio reikalavimai MB „Juvipos“ atžvilgiu būtų buvę tenkinti. Neištyrus bei neįvertinus įrodymų, pirmosios instancijos teismas tokių išvadų negali daryti, todėl negali tvirtinti, kad ieškovė pasirinko galimai netinkamą atsakovę. Nagrinėjamu atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą ar priteisti iš ieškovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas, vertino tik ieškovės procesinį elgesį byloje ir nenustačius, jog ieškovės procesinis elgesys būtų buvęs netinkamas ar kad ieškovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismo argumentai ir padarytos išvados prieštarauja bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nėra, todėl minėti apeliantės argumentai taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

38. Nors apeliantė nurodė, jog reikalavimai apeliantės atžvilgiu buvo pareikšti „tikslingai“, o būtent – siekiant apeliantei, kaip ekonomiškai silpnesniam ūkio subjektui, daryti spaudimą, tokiu būdu priverčiant apeliantę prisiimti visą atsakomybę, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertimu, tokie apeliantės argumentai yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

39. Pažymėtina, jog ieškinio reikalavimų atsisakymas nėra besąlygiškas pagrindas teismui nutraukti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-430-687/2016). Taigi, ieškinio atsisakymas laikytinas ne piktnaudžiavimu, o ieškovės teisė, kuri atsižvelgiant į skundžiamą nutartį, nei prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nei viešajam interesui ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomų interesų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti ieškovės veiksmus nesąžiningais, kuriais ieškovė, siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynimo, įrodinėjo ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo ieškovės procesinius veiksmus vertinti kaip nesąžiningus ir daryti išvadą, jog apeliantės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti lėmė būtent netinkamas ieškovės elgesys.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą papildomą nutartį, kuria pagrįstai netenkino apeliantės prašymo priteisti iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Kiti šalių argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

42. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

43. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo papildoma nutartis paliekama nepakeista, ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovė UAB „Conres LT“ (buvusi UAB „Conresta“) turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimų į apeliantės atskirąjį skundą parengimą. Kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesvarsto.

44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas