Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas E. M. atstovo advokato padėjėjo Eriko Čerškaus skundas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2024 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. 0086-ANR_N-3-2024 paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4.1. Institucijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir iš esmės atkartoja argumentus, išdėstytus skunde dėl Institucijos nutarimo, kuriuos įvertino pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinių nuostatų; priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, išsamiai ištyrės ir įvertinęs bylos aplinkybes, nutartyje išdėstė motyvus, kodėl tam tikros aplinkybės vertintinos kaip gynybinė versija, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentus vertino ne taip kaip tikėjosi E. M., nesuponuoja išvados, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje paliktina nepakeista ir apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutarties motyvus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus bei išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą, byloje surinktais duomenimis patvirtinančią išvadą, jog E. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ANK 515 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

8. ANK 515 straipsnyje (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2023 m. balandžio 15 d.) buvo numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Tuo tarpu Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. balandžio 15 d. (2023 m. kovo 30 d. įstatymas Nr. XIV-1867), 1 dalyje, pagal kurią kvalifikuotas E. M. administracinis nusižengimas, numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. inkriminuotas administracinis nusižengimas vertinamas kaip tęstinis, nagrinėjamu atveju aktualios yra teisės aktų nuostatos, galiojusios administracinio nusižengimo pasibaigimo / nutraukimo metu, t. y. 2024 m. sausio 9 d., nes būtent pagal administracinio nusižengimo pasibaigimo / nutraukimo metu galiojusį įstatymą kvalifikuojamas administracinis nusižengimas.

9. Pabrėžtina, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

10. Kaip jau minėta, E. M. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad blanketinė šios normos dispozicija nurodo bendrą pareigą, kurios konkretaus teisinio santykio dalyviai privalo laikytis, tačiau šios pareigos turinio nedetalizuoja, nukreipdama į kitus reglamentuojamam teisiniam santykiui aktualius norminius aktus, kuriuose įtvirtintų konkrečių normų pažeidimas ir užtraukia atsakomybę pagal aptariamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį.

12. Kaip matyti iš nagrinėjamu atveju pateikto apeliacinio skundo, apeliantės gynyba iš esmės remiasi keliais pagrindiniais aspektais, papildant juos detalizuojančiomis aplinkybėmis: pirma, jos įsitikinimu, E. M. nėra atsakinga už Bendrovės Krymo teritorijoje teiktas turizmo paslaugas (taigi, nagrinėjamu atveju administraciniame nusižengime nėra apeliantės kaltės); antra, buvo nustatytas vienkartinis tokių paslaugų teikimo faktas, dėl to jai nepagrįstai inkriminuojamas tęstinis administracinio nusižengimo pobūdis; trečia, iš antrojo argumento kyla apeliantės pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs ANK 39 straipsnyje numatytas dvejų metų terminas, per kurį gali būti paskirta administracinė nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje buvo pakankamai išsamiai pasisakyta dėl administracinio nusižengimo fakto, jo aplinkybių ir E. M. kaltės aspektų, dėl to, apygardos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išdėstytiems motyvams, šių aspektų nekartoja, pažymėdamas esminius E. M. patraukimo administracinėn atsakomybėn ir skundžiamos nutarties pagrįstumo momentus, įvertindamas esminius apeliacinio skundo argumentus.

14. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Pažymėtina, kad asmens kaltė nustatoma ne tik remiantis byloje surinktais įrodymais, bet ir atliekant byloje surinktais įrodymais nustatytų bylos aplinkybių teisinį vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-976/2024).

15. Iš bylos medžiagoje esančių ribotos atsakomybės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pagrindinių darbo pareigų nuostatų matyti, kad vykdančiojo direktoriaus darbo pareigos, be kita ko, apima rinkodaros ir kitų analitinių tyrimų organizavimą tiriant ir segmentuojant tiekėjų ir vartotojų rinkas bei rinkodaros politikos kūrimą ir įgyvendinimą (1 t., b. l. 195). Nors pirmosios instancijos teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta E. M. aiškino, kad jos funkcijos darbe buvo susijusios su administracine-ūkine veikla ir ji neatliko funkcijų, susijusių su įmonės komercine veikla (2 t., b. l. 35), vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė savo pareigybės aprašyme nurodytas darbo pareigas traktuoja iš esmės jai naudingesne linkme, juolab, kad E. M. administracinėn atsakomybėn nėra traukiama dėl to, kad sudarinėjo paslaugų sutartis su klientais, kaip pati apeliaciniame skunde akcentuoja, jog neturi įgaliojimų sudarinėti sutartis su klientais ir atstovauti Bendrovę viešuosiuose pirkimuose. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tiek tiekėjų, tiek vartotojų rinkų tyrimas, be to, ir rinkodaros politikos kūrimas ir jos įgyvendinimas, yra neatsiejamas nuo pačios Bendrovės, kurioje dirbo E. M. veiklos ir jos niuansų žinojimo. Be kita ko, pati E. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje, atsakydama į teisėjo klausimą, aiškino, kad jos darbo pareigų nuostatos nurodytos pareigybės – rinkodaros kūrimas ir įgyvendinimas – reiškia, jog jos funkcijos apima, be kita ko, konkurentų darbo analizavimą, tarpininkų panaudojimo galimybes, „pritraukimą“ specialistų, kurie padaro pasiūlos ir paklausos rinkos analizę (2 t., b. l. 36; 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek. – 15 min. 49 sek.). Taigi, akivaizdu, kad prieš analizuodamas konkurencinių įmonių darbą, jų veiklą, pirmiausia, asmuo turi būti susipažinęs su įmonės, kurioje pats dirba veikla; iš esmės tos pačios aplinkybės dėl savo bendrovės veiklos žinojimo reikšmingos yra ir, kaip pati E. M. nurodė, pritraukiant specialistus, padarančius pasiūlos-paklausos rinkos analizę. Dėl to, spręsti, kad E. M., ne tik būdama įmonės vykdančiąja direktore, bet nuo 2020 m. lapkričio 13 d. ir įmonės akcininke, turinčia didžiąją dalį įmonės akcijų, t. y. 70 procentų, nežinojo apie Bendrovės teikiamas paslaugas Kryme, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

16. Nors apeliaciniame skunde ypač akcentuojama, kad E. M., kaip vykdančioji įmonės direktorė yra pavaldi generalinei direktorei ir neturėjo įtakos tuometinės generalinės direktorės sprendimui 2020 m. liepos 20 d. dalyvauti Rusijos Federacijos organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau iš jau minėtų Reglamento ir Tarptautinių sankcijų įstatymo nuostatų matyti, kad jog darbinės funkcijos nešalina atsakomybės dėl jų nesilaikymo. E. M., kaip Lietuvos Respublikos pilietė, nepriklausomai nuo to, kad dirbo Rusijos Federacijoje registruotoje Bendrovėje, privalėjo laikytis Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų, juolab, kad pagal TSĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, jeigu dėl to būtų nesilaikoma Lietuvoje įgyvendinamomis tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Akivaizdu, kad tokios nuostatos apima ir darbinę veiklą, jeigu dėl darbinės veiklos būtų nesilaikoma Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinėmis sankcijomis nustatytų apribojimų ir įpareigojimų. Kaip nurodė ir Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje, nutarimas administracinio nusižengimo byloje E. M. surašytas kaip fiziniam asmeniui, kuri sankcijas pažeidė vykdydama savo darbines funkcijas (2024 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 33 sek. – 16 min. 44 sek.). Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Būtent 2014 m. birželio 23 d. Reglamentas (ES) Nr. 692/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsakant į neteisėtą Krymo ir Sevastopolio prijungimą laikytinas tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, vadinasi, Lietuvos Respublikoje neabejotinai įgyvendinamas visa apimtimi. Be kita ko, net E. M. dirbant Rusijos Federacijoje registruotame juridiniame asmenyje ir būnant tokio juridinio asmens akcininke, pagal Reglamento 10 straipsnio c) punktą, pagal kurį Reglamentas taikomas visiems Sąjungos teritorijoje arba už jos ribų esantiems asmenims, kurie yra valstybių narių piliečiai, E. M. esant Lietuvos Respublikos, t. y. valstybės narės, piliete, net ir būnant už Sąjungos teritorijos ribų, jai galiojo Reglamentu nustatyti įpareigojimai ir draudimai. Šią išvadą pagrįstai padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

17. Kita vertus, atkreipiant dėmesį į pačios apeliantės pripažįstamą aplinkybę, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 20 d. dalyvavo Rusijos Federacijos organizuotuose viešuosiuose pirkimuose dėl kelionės teisėjams ir jų šeimos nariams į Krymo regioną, pabrėžtina, jog šios aplinkybės neginčytinai paneigia E. M. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus teiginius, kad, jos žiniomis, 2014 metais prasidėjus kariniam konfliktui Ukrainoje, visos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau teiktos turizmo paslaugos šia kryptimi buvo nedelsiant sustabdytos (1 t., b. l. 188). Vadinasi, pačios E. M. duoti paaiškinimai negali būti laikomi neprieštaringais ir neabejotinai patikimais.

18. Nors E. M. teigė, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Krymo srityje paslaugų neteikia nuo 2014 metų prasidėjusio karinio konflikto, tačiau akivaizdu, jog ne tik 2020 m. liepos 20 d. Bendrovė dalyvavo Rusijos Federacijos organizuotuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau ir po to reklamavo teikiamas paslaugas savo internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini). Bylos medžiagoje esantys duomenys paneigia apeliantės akcentuojamas aplinkybes, kad Bendrovės internetiniame tinklalapyje buvo pateikta išimtinai bendro pobūdžio informacija, nesusijusi su konkrečiomis sritimis, kuriose Bendrovė teikia turizmo paslaugas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ internetinio puslapio skiltyje „???? ???????????“ (liet. „Mūsų kryptys“) nurodyta, jog „Krymo Respublikoje“ kaip gydyklos / kurorto lygiu (rus. „Y?????? ?????????“) siūloma sanatorija „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 158). Atsižvelgiant į tai, kad tokia informacija patalpinta konkrečiai Bendrovės krypčių skiltyje, nurodant tik vieną konkrečią sanatoriją, apeliantės argumentai, jog Bendrovės internetiniame tinklalapyje buvo patalpinta bendro pobūdžio informacija, laikytini nepagrįstais ir paneigtais bylos duomenimis. Juo labiau, šie argumentai nekoreliuoja su realiais Bendrovės veiksmais, nes pati apeliantė nurodo, kad 2024 m. sausio 10 d. iš Bendrovės tinklalapio buvo pašalinta informacija apie paslaugas, kurių Bendrovė faktiškai neteikė. Taip pat bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės 2024 m. sausio 17 d. rašte nurodoma, kad iki 2024 m. sausio 9 d. bendra informacija apie įmonę, patalpinta internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), nebuvo redaguojama eilę metų ir neatitiko realios Bendrovės veiklos, be to, 2024 m. sausio 10 d. buvo pašalintos neva teikiamų paslaugų, kurių Bendrovė faktiškai neteikia, kryptys, pavyzdžiui, poilsio organizavimas Kryme; taip pat buvo pašalintas Bendrovės biuro adresas (duomenys neskelbtini) mieste (1 t., b. l. 172). Visgi, jeigu Bendrovės internetiniame tinklalapyje buvo teikiama išimtinai bendro pobūdžio informacija, o tinklalapio tekstas nėra viešas pasiūlymas neribotam asmenų skaičiui ir Bendrovės niekuo neįpareigoja, kaip tai nurodoma minėtame Bendrovės generalinės direktorės rašte, nesuprantama, kodėl tokią informaciją po Institucijos administracinio nusižengimo protokolo E. M. atžvilgiu surašymo reikėjo šalinti iš tinklalapio. Kita vertus, tiek apeliantės, tiek ir bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ generalinės direktorės rašte nurodytas aplinkybes, kad tinklalapis nebuvo atnaujinamas eilę metų paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys apie 2023 m. kovo 22 d. skelbtą informaciją šiuo atveju Naujienų skiltyje, tačiau rašoma apie „?????????? ??????????? ?? ??????? ????????? ? 2023 ????“ (liet. Populiarios 2023 metų gegužės švenčių kryptys), pirmoje vietoje nurodant Krymą (1 t., b. l. 158–159). Akivaizdu, kad šie duomenys internetiniame tinklalapyje buvo skelbti / atnaujinti 2023 m. kovo 22 d., todėl laikytini juos pasenusiais ir nebeaktualiais, nėra pagrindo, visgi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Bendrovė galėtų skelbti savo tinklalapyje neaktualią informaciją, juolab, kad šias aplinkybes, be kita ko, paneigia jau anksčiau aptarti duomenys dėl 2020 m. liepos 20 d. vykusių viešųjų pirkimų, organizuotų Rusijos Federacijos.

19. Be kita ko, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2024 m. sausio 30 d. analitinės ataskaitos „Dėl informacijos rinkimo iš įvairių šaltinių apie LLC (duomenys neskelbtini) ir apie E. M.“. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatas įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nesutiktina su apeliantės pozicija, kad minėtoje ataskaitoje pateikiama išimtinai subjektyvus Institucijos pareigūno bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje matomos informacijos vertinimas. Ataskaitoje matomi objektyvūs duomenys, kurie visumoje, be kita ko, su pačios apeliantės pripažįstamomis aplinkybėmis, patvirtina tiek administracinio nusižengimo faktą, tiek E. M. kaltę dėl Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų nesilaikymo.

20. Apylinkės teismas pagrįstai akcentavo, kad pagal Reglamento 5 straipsnio nuostatas fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos nelaikomi atsakingais už savo veiksmus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad savo veiksmais jie pažeistų šiame reglamente nustatytas priemones, o pagal Tarptautinių sankcijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalį tarptautinių sankcijų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo tyčia arba dėl neatsargumo pažeidžiamos Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės sankcijos. Vadinasi, skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas ANK 515 straipsnio 1 dalies prasme gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nepagrįstai referuojama į Reglamento 5 straipsnio nuostatas, pagal kurias fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar įstaigos nelaikomi atsakingais už savo veiksmus, jeigu jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad savo veiksmais jie pažeistų šiame reglamente nustatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. vykdančios direktorės pareigas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ėjo nuo 2017 m. balandžio 21 d., o 2020 m. lapkričio 13 d. įsigijo Bendrovės akcijų, be to, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, apie Europos Sąjungos taikomas sankcijas buvo plačiai kalbama viešojoje erdvėje, juolab, kad ir apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. M. neneigė žinojusi apie Rusijos Federacijos atžvilgiu taikomas sankcijas, nepagrįsta spręsti, kad E. M. net nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, jog savo veiksmai pažeis Reglamente numatytas priemones. Be kita ko, nors apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojama, kad E. M., kaip Bendrovės vykdančioji direktorė, negali būti atsakinga už juridinio asmens veiklą, visgi svarbu pabrėžti, jog pagal Reglamento 4 straipsnį draudžiama sąmoningai ir tyčia, taip pat ir netiesiogiai, dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra šiame reglamente nustatytų draudimų pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakyta dėl apeliantės E. M. tyčios kryptingumo, todėl pritardamas tokioms išvadoms, jas paneigiančių argumentų nesant apeliaciniame skunde, ir nesutikdamas su apeliante, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neatskleidė jos tyčios turinio, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiame kontekste nepasisako.

21. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymėtina, kad tęstiniu pažeidimu teismų praktikoje suprantama veika, susidedanti iš kelių tapačių arba vienarūšių laiko požiūriu, vienas nuo kito nenutolusių veiksmų, kurių kiekvienas atskirai gali būti laikomas teisės pažeidimu, esant vieningai kaltei, siekiant vieningo tikslo (rezultato), nukreipto į tą pačią įstatymo saugomą vertybę. Paprastai tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą. Šiuo gi atveju, administracinis nusižengimas buvo nutrauktas surašius administracinio nusižengimo protokolą, dėl to nesutiktina su apeliantės pozicija, kad suėjus ANK 39 straipsnyje numatytam dvejų metų terminui, kurį, kaip galima suprasti iš E. M. pozicijos proceso metu, ji skaičiuoja nuo 2020 m. liepos 20 d. viešųjų pirkimų, ji negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn.

22. Kadangi apeliaciniame skunde, be kita ko, akcentuojamas ir in dubio pro reo principas, pabrėžtina, kad pagal šį principą visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-36-788/2019, 2AT-35-648/2021 ir kt.). Visgi, įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylose turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.). Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo įsitikimu, nekyla abejonių, kurios negali būti pašalintos net ir pagal ANK nuostatas vertinant byloje esančius įrodymus, dėl to, nesutiktina, kad apeliantė administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, nesant pakankamai duomenų jos kaltei pripažinti. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo pozicija dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo savaime laikyti priimtus procesinius sprendimus neteisingais ir nepagrįstais.

23. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas priėmė bylos aplinkybėms neprieštaraujantį sprendimą, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pažeidimų ir dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 515 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų, tuo tarpu iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusioje redakcijoje buvo numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, 2024 m. vasario 1 d. nutarimu skyrė E. M. 3 100 Eur dydžio baudą, atitinkančią iki 2023 m. balandžio 15 d. galiojusios ANK 515 straipsnio redakcijos sankcijoje numatytos vienintelės galimos administracinė nuobaudos – baudos – dydžio vidurkį. Tokio dydžio administracinė nuobauda laikytina teisinga, tinkamai individualizuota ir paskirta nepažeidžiant ANK nuostatų. Kadangi apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktai E. M. skirtos administracinės nuobaudos rūšies ir / ar dydžio klausimas nėra keliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta bauda ir jos dydžiu, šiame kontekste plačiau nepasisako.

24. Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019). Tuo tarpu, vien tai, kad apeliantė nesutinka su byloje atliktu įrodymų tyrimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų pagrindu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei apibendrindamas tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju E. M. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį. Tai sudaro pagrindą palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.