- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-366-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01688-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- T. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiui vaikui ir išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) ieškovui priteisti iš atsakovo 227 Eur išlaikymą (paramą) periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 2 dienos, iki ieškovo mokyklos baigimo; 2) ieškovui priteisti iš atsakovo 454 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn.; 3) priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos įsiskolinimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti iš atsakovo visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovui 2022 m. birželio 29 d. suėjo 18 metų ir jis šiuo metu mokos mokykloje pagal dieninio skyriaus programą, nedirba, privalo dalyvauti pamokose, daryti namų darbus, atlikti kontrolinius darbus ir dalyvauti praktiniuose mokymuose. Nurodo, kad nori mokytis ir ketina stoti į universitetą. Šiuo metu gyvena kartu su mama, kurios yra išlaikomas. Teigia, kad atsakovas yra dirbantis asmuo, žino, jog ieškovas mokosi, tačiau išlaikymo neteikia. Pažymi, jog ieškovui reikalinga 585 Eur suma poreikiams patenkinti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, o tenkinus ieškinį (visa apimtimi ar iš dalies), įpareigoti ieškovą kas mėnesį teikti ataskaitą atsakovui apie studijas (lankomumą, studijų rezultatus). Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas su atsakovu nebendrauja, tad iš kur jam žinoti, ar ieškovas mokosi, kur mokosi ir kaip mokosi, ar jam vis dar reikalingas išlaikymas, o jei reikalingas, tai kokio dydžio. Atsakovo nuomone, pats faktas, kad ieškovas mokosi profesinėje mokykloje, nesudaro pagrindo išlaikymo būtinumui pagrįsti, juo labiau, kad ieškovas netgi prašo išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn., kai tuo laikotarpiu mokykloje jokios pamokos nevyko dėl vasaros atostogų. Vasaros atostogų metu ieškovas turėjo galimybes rasti darbą ir neturėdamas išsilavinimo. Atsakovo nuomone, ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir pagrįstų įrodymų, kad išnaudojo visas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis. Mano, kad nėra objektyvių duomenų, kad ieškovas negalėtų minimaliai dirbti ir taip prisidėti prie savo poreikių tenkinimo. Mano, kad ieškovas galėtų gyventi mokyklos bendrabutyje ir taip sumažinti savo poreikius transportui ir arba gyvenimui. Atsakovo nuomone, ieškovo išlaidos galėtų būti mažesnės, jeigu tik ieškovas pasistengtų gyventi pagal galimybes. Pažymi, jog atsakovas turi neįgalumą, nustatytą neterminuotam laikui, jo sveikata nėra gera, tad jo galimybės dirbti apribotos. Atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuriam teikia išlaikymą, turto neturi. Atsakovas yra įsitikinęs, kad jis neturi realios galimybės teikti ieškovui paramą, kadangi ją teikiant ženkliai pablogėtų jo paties gyvenimo sąlygos, būtų padaryta esminė žala jo teisėms ir interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei išlaikymą (paramą) iš atsakovo kas mėnesį iki einamojo mėnesio 2 dienos mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo 2022 m, rugsėjo 1 d. iki ieškovo mokyklos (duomenys neskelbtini) baigimo ((duomenys neskelbtini)), kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui teismas nurodė, kad ieškovas mokosi mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini)), turi planų ir ketina stoti į universitetą. Teismas nustatė, kad ieškovo galimybės dirbti yra ribotos, kadangi jis mokosi dieniniame skyriuje Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, konstatavo, jog ieškovo poreikiams reikalinga yra apie 455 Eur suma, kuri mažintina 131,75 Eur valstybės mokama išmoka, todėl ieškovui yra reikalinga 323 Eur tėvų finansinė parama.
5. Dėl atsakovo galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui teismas nurodė, kad atsakovas yra neįgalus, tačiau dirba, gauna pajamas, kurios sudaro apie 1721 Eur sumą per mėnesį. Pažymėjo, kad atsakovo pajamos nėra pastovios, atsakovas turi ir įsipareigojimų kreditoriams, todėl teismas atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą nusprendė, kad atsakovas gali teikti ieškovui 150 Eur paramą kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis.
6. Dėl išlaikymo įsiskolinimo teismas nurodė, kad ieškovas prašo priteisti 454 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, t. y. už du vasaros mėnesius, skaičiuojant po 227,00 Eur per mėnesį. Teismas atsižvelgęs į tai, jog ieškovas vasaros laikotarpiu dirbo, į tai, kad vasaros laikotarpiu ieškovas galėjo gauti didesnes pajamas iš darbinės veiklos, nusprendė, kad ieškovas neįrodė, kad išnaudojo visas priemonės gauti pajamas savo poreikiams patenkinti vasaros laikotarpiu.
7. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad ieškovui buvo suteikta garantuojama antrinė teisinė pagalba. Šiuo atveju atstovaujant ieškovą susidarė 390 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Teismas įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, konstatavo, jog ieškinys patenkintas 33 procentais, dėl ko atsakovui turėtų būti priteistina 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgęs į tai, jog ginčas kilęs iš šeimos santykių tarp tėvo ir sūnaus, į tai, kad ieškovui reikalinga finansinė parama, į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos prilygsta 5 mėnesių išlaikymo sumai, į tai, kad šalys galėjo ginčą išspręsti taikiai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais nusprendė, kad kiekviena šalis pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, tačiau netinkamai taikydamas proceso teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos šių išlaidų atsakovui nepagrįstai nepriteisė. Pažymi, kad teismas netinkamai vertino CPK 93 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė, kad ginčo situacijoje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
8.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad CPK 93 straipsnio 4 dalies išimtis taikoma tik esant akivaizdžiam ir neabejotinam šalies nesąžiningumui, tačiau, tokių aplinkybių šioje civilinėje nebuvo. Pažymi, kad būtent ieškovas iniciavo bylą ir teismo sprendimu buvo patenkinta tik dalis reikalavimų, be to, mediacija neįvyko dėl to, kad ieškovas jos atsisakė, apeliantas siūlė teikti mažesnį išlaikymą, tačiau ieškovas priėmė sprendimą bylinėtis teisme.
8.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl ieškovo finansinės padėties yra nesuprantami, prieštaraujantys civilinio proceso nuspėjamumui. Nurodo, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teismas ne tik nenurodė CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindo (kadangi jis objektyviai neegzistavo), bet ir jo motyvuotai nepagrindė.
Atsiliepimas
9. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į tai, jog ieškovas yra sąžiningas, mokosi mokykloje, jam teko bylinėjimosi proceso našta, nors jam reikalinga parama. Teigia, kad pakeitus teismo sprendimą ieškovas netektų daugiau kaip 5 mėnesių pajamų.
9.2. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, neatsižvelgiama į tai, kad teismas turi teisę mažinti bylinėjimosi išlaidas, jei jos neprotingai didelės. Mano, kad šiuo atveju griežtas „pralaimėjęs moka“ taisyklės taikymas pažeistų ieškovo interesus ir tai gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą.
9.3. Nurodo, kad ieškovui, silpnesniam finansiškai, atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė ir teisė į išlaikymo institutą. Nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose išimčių, tačiau, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.
10. Trečiasis asmuo J. K. pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
10.1. Nurodo, kad ieškovas mokosi mokykloje, jam priteistas 150 Eur išlaikymas yra minimalus, tenkinantis tik minimaliausius ieškovo dalines išlaidas. Nurodo, kad kitas išlaidas dengia ieškovo mama, tokiu būdu prisidedama prie vaiko išlaikymo.
10.2. Nurodo, kad teisminis procesas buvo inicijuotas dėl to, kad atsakovas vengė teikti išlaikymą sūnui. Mano, kad procesas užsitęsė dėl atsakovo veiksmų, geranoriškumo stokos, nors ieškovas siūlė naudotis mediacijos procesu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
13. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo dalimi, kuria paskirstytos šalių bylinėjimo išlaidas nurodo, kad teismas netinkamai taikydamas proceso teisės normas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgdamas į tai, kad ginčo situacijoje nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad būtent ieškovas inicijavo bylą ir teismo sprendimu buvo patenkinta tik dalis reikalavimų, be to, mediacija neįvyko dėl to, kad ieškovas jos atsisakė. Nurodo, kad apeliantas siūlė teikti mažesnį išlaikymą, tačiau ieškovas priėmė sprendimą bylinėtis teisme.
14. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje teigiama, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-469/2021).
15. Aptartos doktrininės nuostatos iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuluotas nuostatas. Kasacinio teismo nutartyse nuosekliai nurodoma, jog CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).
16. Teismas, nukrypdamas nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, turi argumentuotai atskleisti, koks yra CPK 93 straipsnio 4 dalies taikymo pagrindas, tai yra aiškiai įvardyti, koks šalies procesinis elgesys šios normos taikymo prasme laikytinas netinkamu ir kokios aplinkybės patvirtina atitinkamo elgesio netinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020, 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo (paramos) ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Tarp šalių nėra ginčo, kad tenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporciją ieškinys yra patenkintas 33 procentais ir atmestas 67 procentais ir šiuo atveju pagal byloje esančius rašytinius įrodymus apeliantui turėtų būti priteista 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, atsižvelgiant į „pralaimėjęs moka“ taisyklę. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti nurodė, kad ginčas kilęs tarp tėvo ir pilnamečio sūnaus, sūnui pačiam yra reikalinga finansinė parama, o atsakovo bylinėjimosi išlaidų suma prilygta daugiau nei penkių mėnesių išlaikymui.
18. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmiausia pažymi, kad ginčo situacijoje nėra ir nenustatyta ieškovo ar atsakovo netinkamo procesinio elgesio tokių faktų, kurie keltų abejonių dėl vienos iš šalies nesąžiningumo (nutarties 16 punktas), todėl nėra ir pagrindo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalies taisykles. Kita vertus, pažymėtina, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), tai yra turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas.
19. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 18 punkte, pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-299-796/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui ir jo įsiskolinimo priteisimo, spręsdamas pilnamečio vaiko apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad nesant šalies piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nenustačius, kad bylinėjimosi išlaidos padidėjo iš vienos proceso šalies veiksmų, nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės (minėtos nutarties 30 punktas). Analogiškos pozicijos laikytasi ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-94-513/2022, kurioje atmetus pilnamečio vaiko apeliacinį skundą, kitai proceso šaliai buvo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti tokios praktikos pavyzdžių yra ir daugiau - šiuo atveju kaip horizontalus precedentas ginčo situacijai laikytina ir Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1232-894/2022, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-21-267/2022.
20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nėra ieškovo ar atsakovo veiksmų nesąžiningumo požymių, į tai, kad šiuo atveju ieškovo ieškinys buvo tenkintas 33 procentais, į nurodytą teismų praktiką bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu, nutaria, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu, tai yra atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Ieškovui šioje byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos šioje byloje yra 390 Eur. Atsakovas patyrė 1210 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovas atsakovui turėtų atlyginti 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (1210,00 x 67 / 100).
21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį, negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).
23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjama byla yra nesudėtinga (rekomendacijų 2.1 punktas), į tai, kad ginčo suma nėra didelė (rekomendacijų 2.5 punktas), į tai, kad šiuo atveju nebuvo keliami nauji ir sudėtingi teisiniai klausimai (rekomendacijų 2.7 punktas), mano, kad šiuo atveju atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą yra pagrindas sumažinti apeliantui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 400 Eur sumos ir šią sumą priteisti iš ieškovo E. K. atsakovui T. K.. Kadangi ieškinys iš dalies pagrįstas (33 procentais), atsakovas, kaip iš dalies pralaimėjusi šalis, valstybei turėtų atlyginti 128,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (390 x 33 / 100). Taip pat atsakovas turėtų sumokėti valstybei 41 žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (150 x 12 x 0,03 x 0,75), ir 11,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (33,97 Eur x 33 / 100). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nutariama pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, priteisiant atsakovui T. K. iš ieškovo E. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir priteisti iš atsakovo T. K. valstybei 128,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 41 Eur žyminį mokestį ir 11,21 Eur dokumentų įteikimo išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė proceso teisės normas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl nutariama apelianto apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantas pateikė rašytinius įrodymus jog patyrė 484 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-5262), taip pat sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 21 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Iš viso apeliantas patyrė 505 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus jog patyrė 400 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pažymėtina, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą nuspręsta teikti teisinę pagalbą tik pirmosios instancijos teisme, be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovas lėšas asmeniškai pervedė jį atstovaujančiam atstovui.
27. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies (prašomos priteisti 810,70 Eur bylinėjimosi išlaidos sumažintos iki 400 Eur), laikoma, kad yra patenkinta 49,34 procento apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliantui iš ieškovo priteistina 249,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 202,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus šių sumų įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265-421/2019), apeliantui priteistinos 46,53 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (249,17 – 202,64).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. sprendimo dalį, kurią nuspręsta palikti šalims jų bylinėjimosi išlaidas nepaskirstytas pakeisti ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:
Priteisti atsakovui T. K. iš ieškovo E. K. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. K. valstybei 128,70 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 41 Eur žyminį mokestį ir 11,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Išaiškinti atsakovui T. K., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą ((duomenys neskelbtini)), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Išaiškinti atsakovui T. K., kad į valstybės biudžetą priteistas 41 Eur žyminis mokestis ir 11,21 procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodu (duomenys neskelbtini).
Priteisti apeliantui 46,53 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, iš ieškovo E. K..