Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Romeikos, Jurgitos Sujetienės ir Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. L. ir E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo ir pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui P. L. dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.8. Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija aplinkybę, jog atsakovas rūpinasi savo motina. Todėl atsakovas pageidauja papildyti bylą naujais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog jo motinai Z. L. yra numatyta planinė širdies operacija. Šie įrodymai patvirtina prastą atsakovo motinos sveikatos būklę, dėl kurios atsakovas privalo rūpintis savo motina, o tai tiesiogiai įtakoja jo turtinę padėtį ir galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinta dalis ieškovo E. L. reikalavimo dėl materialinio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimo iš atsakovo P. L. , o taip pat netenkinta dalis ieškovės L. L. reikalavimo dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo P. L. , teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

16. Atsakovas P. L. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomą rašytinį įrodymą – atsakovo motinos Z. L. 2022 m. vasario 10 d. medicinos dokumentų išrašą.

17. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

18. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su atsakovo pateiktu papildomu rašytiniu įrodymu, sprendžia, kad remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui atsakovo pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiam vaikui dydžio.

21. Pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192(1) straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes.

22. Konstitucinis Teismas yra pateikęs skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, todėl, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Tai lemia, jog nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios) (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimą).

23. Minėtos konstitucinės jurisprudencijos kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos sąlygos, kurioms esant teismas galėtų priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje: pirma, sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; antra, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; trečia, paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-421/2020, 19 punktas ir jame nurodyta praktika).

24. Taigi kasacinio teismo praktikoje suformuluoti išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijai, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių šią paramą teikti. Nagrinėjamoje byloje apeliantai ginčija teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta, kad pagal atsakovo P. L. galimybes, besimokančiam pilnamečiam sūnui E. L. teiktina paramos suma yra 100 Eur.

25. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktas; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021).

26. Į bylą pateiktoje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus Pažymoje apie asmens valstybinį socialinį draudimą (toliau – ir Pažyma) pateikta informacija apie P. L. draudžiamąsias pajamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Pažymoje pateiktais duomenimis, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. birželio 23 d. P. L. mėnesinės draudžiamosios pajamos (neįskaitant ligos išmokų) sudarė 2 483,62 Eur (22 352,56 Eur / 9 mėn). Laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. lapkričio 24 d. P. L. mėnesinės draudžiamosios pajamos sudarė apie 1 073,18 Eur (4 829 Eur / 4,5 mėn). P. L. įsidarbinus stažuotoju pagal terminuotą darbo sutartį akcinėje bendrovėje „Achema“, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo imtinai mėnesinės draudžiamosios pajamos sudarė apie 1 049,95 Eur (3674,82 Eur / 3,5 mėn), o išmokėta suma per mėnesį sudarė vidutiniškai 635,22 Eur (2 223,27 / 3,5 mėn.). Akivaizdu, kad P. L. pajamos iš darbo teisinių santykių po 2020 m. birželio 23 d. sumažėjo apie 60 proc. Atsakovas tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą poreikį pakeisti iki tol turėtą gerai apmokamą darbą iš esmės grindė savo paaiškinimais, kad ankstesnis darbas (tolimųjų reisų vairuotojo) jam pasidarė per sunkus dėl prastėjančios sveikatos, taip pat šio darbo dirbti negali dėl to, kad jam reikia rūpintis savo ligota motina. Apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad atsakovas P. L. į bylą nėra pateikęs objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, jog jo sveikatos būklė neleidžia dirbti iki tol dirbtą darbą. Atsakovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad jo motinai Z. L. yra būtina teikti kasdieninę intensyvią fizinę pagalbą ir (ar) duomenų, kad tokią pagalbą teikia atsakovas asmeniškai. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateiktas 2022 m. vasario 10 d. Z. L. medicinos dokumentų išrašas pats savaime taip pat neteikia pagrindo neginčijamai išvadai, kad atsakovas savo motinai teikia kasdienę ir intensyvią priežiūrą, kuri negali būti suderinama su jo darbine veikla. Teisėjų kolegija sprendžia, kad P. L. į bylą nėra pateikęs pakankamų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis neturi galimybės dirbti iki tol dirbtą darbą arba kitą jo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą, siekiant gauti daugiau pajamų, iš kurių galėtų teikti išlaikymą paramos reikalingam sūnui, o taip pat finansiškai paremti motiną Z. L. (CPK 12, 178 straipsniai).

27. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovo E. L. poreikiai yra 300 Eur (žr. sprendimo 7 puslapio 1 pastraipą). Apeliantai šio teismo nustatyto E. L. poreikių dydžio neginčija. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, sprendžia, kad E. L. parengiamojo teismo posėdžio metu sumažinta reikalavimo suma (300 Eur) atitinka ½ dalį jo poreikių, kurie sudaro 600 Eur (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nereikalavo iš atsakovo pateikti duomenis apie jo turimą turtą, šių duomenų nevertino. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovų teiginiu. Iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d. pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva iš valstybės įmonės „Registrų centras“ bei Kelių transporto priemonių registro gavo duomenis apie atsakovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

29. Apeliantės teigimu, teismas neįvertino, kad ieškovė dirba dvigubu krūviu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dabar ieškovė grįžo dirbti į savo įprastą darbą, į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kuriame atlyginimas atskaičius mokesčius sudaro 820 Eur. Nurodoma, kad prieš tai L. L. dirbo Jonavos Covid skyriuje, kuriame gaudavo didelius priedus. Apeliantė L. L. nurodo, kad jai priklausančio ūkio vertė atitinka dviejų kambarių buto vertę Jonavoje. L. L. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji rūpinasi savo senyva ir vieniša motina. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė L. L. nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų šiame nutarties punkte aptartas jos įrodinėjamas aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė aplinkybę, jog L. L. s turtinė padėtis yra geresnė už P. L. . Atitinkamai pagrįsta laikytina pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. L. tenkančios didesnės E. L. teiktino išlaikymo dalies.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Respublikoje nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo patvirtintas 642 Eur MMA dydis (468 Eur atskaičius mokesčius). Paminėtina ir tai, kad vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktu, nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis – 730,00 Eur, atskaičius mokesčius 533,65 Eur, taigi orientacinis išlaikymo nepilnamečiam (ir pilnamečiam, aukštojoje mokykloje besimokančiam vaikui) dydis, kurį turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, sudarytų 266,8 Eur (533,65 Eur / 2). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas P. L. , būdamas sąžiningas ir rūpestingas asmuo, ir turėdamas pareigą teikti paramą savo besimokančiam pilnamečiam sūnui, privalo imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas tokiai paramai teikti.

31. Apibendrinant 25-30 punktuose nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindui pakeisti ginčijamą teismo sprendimą, padidinant iš atsakovo P. L. priteistą išlaikymo E. L. sumą iki 267 Eur.

Dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo

32. Padidinus ieškovui E. L. iš atsakovo P. L. teiktino išlaikymo dydį iki 267 Eur, ieškovės L. L. s prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už 9 mėnesius sudaro 2 403 Eur (267 Eur x 9 mėn.). Į bylą pateiktos 2021 m. balandžio 6 d. pažymos Dėl bedarbio registravimo laikotarpių ir išmokų mokėjimo Nr. P46-2021-194 duomenys patvirtina, kad nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas E. L. iš Užimtumo tarnybos gavo išmokas – bendrai 754 Eur (dokumento numeris CBP-11505 priedas). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši 754 Eur suma E. L. galėjo būti panaudota būtinųjų poreikių tenkinimui. Todėl laikytina, kad L. L. s patirtos sūnaus E. L. išlaikymo išlaidos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sumažėjo atitinkama suma. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo ieškovei priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina E. L. iš Užimtumo tarnybos gautos išmokos suma. Iš atsakovo P. L. ieškovei L. L. priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 1 649 Eur (2 403 Eur -754 Eur).

Dėl atsakovui priteistų bylinėjimosi išlaidų

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Apeliantai nesutikdami su teismo sprendimo dalimi dėl advokato išlaidų priteisimo atsakovui, nurodo, kad 2 344,38 Eur advokato pagalbos išlaidų suma yra neadekvačiai didelė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu neturi pagrindo sutikti. Iš pateiktos teisinių paslaugų ataskaitos (dokumento numeris DOK-26834 priedas) nustatyta, jog atsakovui teisinės paslaugos buvo teikiamos ruošiant atsiliepimus į ieškinį, patikslintą ieškinį, taip pat pasirengiant atstovavimui ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Apeliantai neginčija šių išlaidų realumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su į bylą pateiktais atsakovo advokato prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šių išlaidų detalizacija (dokumento numeris DOK-137168; DOK-156333; DOK-26834), sprendžia, kad atsakovo P. L. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsakovo patirtos išlaidos vertinamos kaip atitinkančios išlaidų kriterijus – būtinumo, pagrįstumo, sąžiningumo ir protingumo. Vadovaujantis nurodytais motyvais, netenkintinas apeliantų prašymas atsakovui nepriteisti advokato pagalbos išlaidų arba priteistinų išlaidų dydį sumažinti.

Dėl 61 Eur žyminio mokesčio grąžinimo

34. Apeliantės L. L. s teigimu, teismas neteisingai nurodė jos pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio dydį – 27 Eur, kadangi buvo sumokėtas 61 Eur žyminio mokesčio. L. L. į bylą pateikė 2022 m. sausio 17 d. bankinio mokėjimo nurodymą, kuriuo ji Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėjo 61 Eur (dokumento numeris DOK-6941 priedas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista, ieškovei L. L. jos sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

36. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

38. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, apeliacinės instancijos teismas paskirsto šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Padidinus priteistino išlaikymo dydį, laikytina, kad yra patenkinta 89 proc. (267 x100) / 300) ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo. Padidinus priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį, laikytina, kad yra patenkinta 61 proc. (1 649 x 100) / 2 700) ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Bendrai ieškinio reikalavimai patenkinti 75 procentais (89 proc. + 61 proc.) / 2). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 72 Eur žyminis mokestis (267 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 37 Eur žyminis mokestis (1 649 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bendra mokėtino žyminio mokesčio suma sudaro 109 Eur (72 Eur + 37 Eur). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 81,75 Eur (109 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 2 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 19,80 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (26,40 Eur x 75 proc.). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 395,45 Eur (527,26 Eur x 75 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96, 99 straipsniai).

40. Pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė 2 344,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad šios išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, proporcingai atmestų ieškovų reikalavimų daliai (25 proc.) atsakovui iš ieškovų priteistina šių išlaidų dalis – 586,10 Eur (2 344,38 Eur x 25 proc.). Skirstant šias išlaidas tarp ieškovų, atsižvelgtina į jų pagal teismo sprendimą gautiną turtinę naudą. Ieškovui E. L. priteista 267 Eur/mėn. išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos (2021 m. gegužės 31 d.) iki ieškovas baigs Kauno kolegiją. Numatoma ieškovo mokslų pabaiga 2023 m. birželio 30 d. Taigi ieškovo E. L. gautina suma per 25 mėn. iš viso sudaro 6 675 Eur (267 x 25 = 6 675 Eur). Ieškovei L. L. priteista 1 649 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovas E. L. turi atlyginti 80 proc. (6 675 / (6 675+1 649) x 100), o ieškovė L. L. 20 proc. (1649 / (6675+1649) x100) atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo E. L. atsakovui priteistina 468,88 Eur (586,10 x 0,8), o iš ieškovės L. L. –117,22 Eur (586,10 x 0,2) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Laikytina, kad patenkinta 83,5 proc. apeliacinio skundo reikalavimo dėl išlaikymo dydžio padidinimo (267-100)/(300-100)x100) ir 41,6 proc. apeliacinio skundo reikalavimo dėl priteistino išlaikymo įsiskolinimo padidinimo (1649-900)/(2700-900) x 100). Iš viso patenkinta 62,55 proc. (83,5 proc. + 41,6 proc.) / 2) apeliacinio skundo materialinių reikalavimų. Prie apeliacinio skundo pridėti 2022 m. birželio 10 d. notaro išrašyta PVM sąskaita faktūra 32,06 Eur sumai už notarinio įgaliojimo surašymą bei jos apmokėjimą patvirtinantis kvitas. Apeliantai prašo šias išlaidas jiems priteisti iš atsakovo. Šios išlaidos yra susiję su bylos nagrinėjimu, jos yra pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 20,05 Eur (32,06 Eur x 62,55 proc.) notarinio įgaliojimo surašymo išlaidų.

42. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 756,25 Eur advokato pagalbos išlaidų. Šios atsakovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, įrodytos, protingo dydžio, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 37,45 proc. (100 proc. – 62,55 proc.). Proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (37,45 proc.), atsakovui iš ieškovų iš viso priteistina 283,22 Eur (756,25 Eur x 37,45 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis šios nutarties 40 punkte nurodytais motyvais, ieškovas E. L. turi atlyginti 80 proc., o ieškovė L. L. 20 proc. atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo E. L. atsakovui priteistina 226,58 Eur (283,22 x 0,8), o iš ieškovės L. L. – 56,64 Eur (283,22 x 0,2) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Padidinti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo pilnamečiui sūnui E. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį nuo 100 Eur (vieno šimto eurų) iki 267 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų).

Padidinti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 900 Eur (devynių šimtų eurų) iki 1 649 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt devynių eurų).

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 395,45 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 45 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630.

Priteisti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 75 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 19,80 Eur (devyniolika eurų 80 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš ieškovo E. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 468,88 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 117,22 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidas“.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,05 Eur (dvidešimt eurų 5 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo E. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 226,58 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui P. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 56,64 Eur (penkiasdešimt šešis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti ieškovei L. L. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 61 Eur (šešiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. sausio 17 d. akcinės bendrovės banko „Swedbank“ bankinio mokėjimo nurodymu Nr. 2.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi šia teismo nutartimi.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.