- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-21-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- G. Ž.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2975-721/2021 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui T. M., trečiajam asmeniui G. Ž. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. M. kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo T. M. išlaikymą (paramą) po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-27 iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad jo tėvai yra atsakovas T. M. ir trečiasis asmuo G. Ž., kurie gyvena skyrium, jis gyvena su motina ir yra jos išlaikomas. Atsakovas T. M. 2014-07-07 deklaravo išvykimą į Vokietiją. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-02-12 sprendimu iš atsakovo T. M. jo naudai buvo priteistas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės. Jam sulaukus pilnametystės 2018-10-27, atsakovas nustojo teikti jam išlaikymą, juo nebesirūpino. Jis nuo 2018 metų studijuoja (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje pagal bendro ugdymo ir formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti dieniniame skyriuje, 3-ame kurse, stipendijos ir kitų socialinių išmokų negauna. Numatoma studijų baigimo data yra 2021 m. birželio 30 d. Jis mokosi pažangiai. Jo mama G. Ž. yra neįgali. Jos gaunamos pajamos 320 Eur per mėnesį. Jo mama pagal savo galimybes maksimaliai prisideda prie jo išlaikymo ir kiekvieną mėnesį jam gali teikti apytiksliai apie 100 Eur, mano, kad tėvas, gali mokėti jo išlaikymui po 300 eurų kiekvieną mėnesį. Jo poreikiai – ne mažesni nei 400 Eur per mėnesį. Jo būtinuosius poreikius sudaro maistas –150 Eur kas mėnesį, drabužiai, avalynė – 60 Eur, higienos reikmenys – 20 Eur, sveikatos priežiūrai – 20 Eur, su mokymosi susijusios išlaidos – 50 Eur, interneto, telefono sąskaitoms apmokėti – 50 Eur, taip pat 50 Eur mokestis už jo dalies busto išlaikymą per mėnesį. Atsakovas gyvena ir dirba Vokietijoje, gauna nuolatines pajamas. Esant minėtai situacijai laikytina, kad atsakovas gali teikti jam dalinį išlaikymą (paramą).
3. Atsakovas T. M. nesutikdamas su ieškiniu nurodė, kad jis neturi materialinių galimybių teikti pilnamečiam sūnui paramą, nes jo pajamos yra minimalios, turtinė padėtis prasta ir nėra pakankama ieškovo reikalavimui tenkinti, jis neturi nei automobilių, nei nekilnojamojo turto. Jis taip pat prisidėdavo prie sūnaus poreikių finansiškai, šis svečiavosi pas jį Vokietijoje, sūnui pirko bilietus atvykimui. Jis turi dar nepilnametę dukrą, kurią pilnai išlaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui L. M. iš atsakovo T. M. 150,00 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, paramos išmokas priteisė nuo 2018 m. spalio 27 d. iki mokslo pabaigos 2021 m. birželio 30 d. Likusią ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas L. M. iki 2021-06-30 mokėsi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą šiuo atveju įsigijo pirmą kvalifikaciją. Ieškovas, siekdamas turėti lėšų savo poreikiams, trumpai dirbo užsienyje, kitų duomenų apie tai, kad ieškovas mokymosi laikotarpiu dirbo, į bylą nepateikta, todėl teismas negalėjo daryti išvados, kad jis pats užsidirbo lėšų pragyvenimui. Teismas pripažino, kad ieškovas pažeidinėjo pareigą mokytis sąžiningai ir pareigingai, bet tai nesudarė pagrindo spręsti, kad ieškovui, kuris mokėsi ir siekė įgyti profesiją, parama tuo metu nebuvo būtina. Nors ir nesant byloje pakankamai duomenų, kad ieškovas neturėjo galimybės dirbti dėl užimtumo mokantis bei, kad neišnaudojo turimas galimybes gauti bent minimalias pajamas, teismas vertino, kad šios aplinkybės, konkrečiu atveju negali būti lemiamas kriterijus sprendžiant dėl besimokančiam pilnamečiam vaikui teiktinos paramos būtinumo. Taigi, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog ieškovui buvo būtina materialinė parama nuo 2018-10-27 iki 2021-06-30.
6. Teismas spręsdamas dėl šių išlaidų pagrįstumo, atsižvelgė į tai, jog ieškovas į bylą nepateikė nurodytas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, išskyrus buto mokesčio lapelį, kuriuo grindžia būtiną per mėnesį 50 Eur mokesčių už komunalines paslaugas sumą. Teismas vertino tai, kad ieškovas pats dirbo užsienyje ir, kaip nurodė teismo posėdyje, gavo 700 Eur pajamų, kažkokiais laikotarpiais jam buvo mokama 10–20 Eur dydžio stipendija, taip pat jam pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, esant vyresniam kaip 18 metų, bet besimokančiam ginčo laikotarpiu pagal bendrojo ugdymo programa buvo mokama išmoka iki jis baigė minėtą programą (2019 m. – 50 Eur, 2020 m. – 60 Eur per mėnesį), taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo sūnui teiktą paramą jo mokymosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje laikotarpyje, sprendė, kad ieškovui, besimokančiam politechnikos mokykloje ir siekiančiam įgyti pirmą kvalifikaciją, buvo reikalinga parama, tačiau pats ieškovas nebuvo išnaudojęs visų galimybių pasirūpinti išlaikymui reikalingomis lėšomis, todėl iš atsakovo priteistiną ieškovo mokymosi politechnikos mokykloje metu paramos dydį sumažino iki 150 Eur per mėnesį. Be to, kaip nurodė ieškovas, jis buvo remiamas motinos G. Ž., kuri, jo teigimu, jam per mėnesį skyrė po 100,00 Eur paramą.
7. Atsakovas į bylą nepateikė rašytinių įrodymų apie savo sunkią materialinę padėtį, apie gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, išskyrus duomenis apie darbo sutartį (dokumentas pateiktas neišverstas į valstybinę kalbą), nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat nepateikė duomenų, kiek jis patiria išlaidų būsto, nepilnametės dukters išlaikymui ir kitokių būtinų, ar papildomų pragyvenimui išlaidų. Nors atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad jo sveikata yra pablogėjusi, bet į bylą nepateikė medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę. Atsakovas nuo 2014 metų deklaravo išvykimą į Vokietiją, kur jis, kaip nurodė procesiniuose dokumentuose ir teisme, nuolat gyvena bei dirba. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad ieškovo mokymosi laikotarpiu neturėtų realių galimybių teikti prašomą iš jo priteisti išlaikymą (paramą), o tokio išlaikymo (paramos) iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogintų atsakovo turtinę padėtį, padarytų esminės žalos atsakovui. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę teikti paramą sūnui ir abu ieškovo tėvai pagal realias galimybes turėjo pareigą prisidėti prie pilnamečio sūnaus išlaikymo jo mokymosi laikotarpiu, jam pačiam neturint galimybės dirbti ir gauti pajamų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą, t. y. (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-11-08 pranešimą Nr. D6-330, kuris patvirtina, kad ieškovas mokslų nebaigė ir negavo profesinio mokymo diplomo, kurio siekė įgyti ir dėl to prašė priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo. Šios informacijos ieškovas nepateikė, teismą suklaidino, pats teismas, būdamas aktyvus, šių duomenų taip pat nepareikalavo, o atsakovas jį gavo po teismo sprendimo priėmimo, todėl jį ir teikia kartu su apeliaciniu skundu ir prašo jį priimti.
8.2. Apelianto nuomone, teismo sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, išsamiai neišsiaiškintos visos aplinkybės, taip neatskleista bylos esmė. Sunki vaiko, ieškovo turtinė padėtis neatskleista, neįvertinta jo turtinė padėtis, turimas turtas bei gautos pajamos.
8.3. Apeliantas tvirtina, kad liko neįvertinta jo turtinė padėtis ir galimybė materialiai prisidėti prie pilnamečio vaiko buvusio išlaikymo, kuris šiai dienai nebeaktualus, nes ieškovas nebesimoko. Atsakovas teismui patvirtino, kad pats gyvena nuomojamame bute, šeimoje auga nepilnametė dukra. Atsakovas dažnai priverstas keisti darbą dėl jo praeities. Teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, elgėsi pasyviai ir nesiaiškino atsakovų pajamų ir turto balanso. Paminėtina, kad buvo prašoma priteisti išlaikymą jau už praeitą laikotarpį, kai nėra jokių duomenų, jog ieškovas būtų likęs skoloje, neapmokėjęs su mokymųsi susijusių išlaidų ir pan. Be to, išlaikymo skola priteisiama konkrečia suma, o ne periodinėmis išmokomis, kaip šiuo atveju.
8.4. Ieškovas L. M. negavo profesinio mokymo diplomo, tai patvirtina, kad jis nebuvo pažangus mokinys, todėl nėra visų būtinų sąlygų išlaikymui priteisti.
8.5. Ieškovo pateiktais duomenimis, jo mokymosi vidurkis tebuvo 4,43. Mokslas baigtis turėjo 2021 m. birželio 30 d., teismo posėdyje tvirtino, kad mokslus baigė, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu atsakovas gavo duomenis iš mokymosi įstaigos, kurie patvirtina, jog ieškovas L. M. nedalyvavo asmens kompetencijų vertinime, todėl negavo profesinio mokymo diplomo ((duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-11-08 pranešimas Nr. D6-330). Tai vertintina kaip atsakovo teisių pažeidimas, neatitinkantis šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningo imperatyvo, ir neleidžiantis konstatuoti išlaikymo būtinumo bei pagrįstumo.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteistas paramos įsiskolinimas pilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą, t. y. (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-11-08 pranešimą Nr. D6-330, kuris patvirtina, kad ieškovas mokslų nebaigė ir negavo profesinio mokymo diplomo, kurio siekė ir dėl to prašė priteisti materialinį išlaikymą iš atsakovo.
13. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Be to, atsižvelgtina į tai, kad sprendžiama dėl klausimų susijusių su vaiko teisėmis, t. y. viešo intereso dalykas. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.
Dėl materialinės paramos ieškovui būtinumo
15. Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui, priteisimo, atsižvelgtina į kriterijus, apibūdinančius paramos pilnamečiui būtinumą bei tėvų galimybes ją teikti. Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaiko turtinė padėtis; visų protingų galimybių pačiam pasirūpinti reikalingomis lėšomis išnaudojimas; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antrajai kriterijų grupei priskirtini faktoriai, pagal kuriuos nustatoma tėvų padėtis: vertinama, ar tėvai turi galimybių išlaikymui teikti, ar dėl priteisto išlaikymo nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Nagrinėjant tokias bylas būtina nustatyti ir paramos prašančio asmens poreikius: ar jis turi mokėti ir už studijas, ar parama jam reikalinga tik gyvenimo išlaidoms, kurioms, be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir būsto nuomos bei išlaikymo, vykimo iki studijų vietos išlaidos, mokslo priemonių įsigijimui reikalingos lėšos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. apžvalga Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1).
16. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškovas L. M. negavo profesinio mokymo diplomo, tai patvirtina, kad jis nebuvo pažangus mokinys, todėl nėra visų būtinų sąlygų išlaikymui priteisti. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka tik iš dalies.
17. Teismas pažymi, kad viena būtinųjų sąlygų, kurią turi atitikti besimokantis pilnametis, siekiantis paramos iš tėvų priteisimo – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Tiek iš CK 3.1921 straipsnio, tiek iš Konstitucinio teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išplaukia, kad pareigos mokytis sąžiningai ir pažangiai nesilaikymas reiškia ir teisės į išlaikymą paneigimą, todėl laikoma, kad toks asmuo piktnaudžiauja šeimos teisėmis, o nustatyta faktinė aplinkybė, jog mokosi nesąžiningai ir nepažangiai liudija, kad mokytis nepageidauja, todėl išlaikymas, sietinas su teise įgyti išsilavinimą ir tuo laikotarpiu gauti išlaikymą iš savo tėvų, nepriteisiamas. Tuo atveju, jei pažangus ir sąžiningas mokymasis nebūtų vertinamas, būtų pažeidžiamos tėvų, vykdančių pareigą teikti pilnamečiam vaikui, teisės.
18. Pažymėtina, kad nors pažangaus ir sąžiningo mokymosi sąvoka teisės aktuose nėra apibrėžta, tačiau teismų praktikoje suformuota nuostata, kad paramos reikalingas pilnametis, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų įvertinimai yra bent jau patenkinami.
19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas L. M. iki 2021-06-30 mokėsi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą šiuo atveju įsigijo pirmą kvalifikaciją. Paramą teismas ieškovui priteisė nuo 2018 m. spalio 27 d. iki mokslo pabaigos 2021 m. birželio 30 d. Teismas vadovavosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-03-03 išduota charakteristika, kurioje nurodyta, kad L. M. nebuvo uoliai besimokantis, bei nepasižymėjo geru pamokų lankomumu. Jis 2021-01-19 buvo svarstytas Vaiko gerovės komisijos posėdyje, dėl ko pripažino, kad ieškovas pažeidinėjo pareigą mokytis sąžiningai ir pareigingai, bet tai nesudarė pagrindo teismui spręsti, kad ieškovui, kuris mokėsi ir siekė įgyti profesiją, parama tuo metu nebuvo būtina.
20. Nagrinėjamu atveju apelianto pateiktas (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-11-08 pranešimas Nr. D6-330 patvirtina, kad AS-74 grupės mokinys L. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) mokėsi pagal apdailininko (statybininko) modulinę profesinio mokymo programą (kodas M43073202) nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. 2000 m. pilnai baigė vidurinio ugdymo programą, jam išduotas brandos atestatas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui baigus vidurio ugdymo programą ir įgijus brandos atestatą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. buvo nepažangus mokinys.
21. (duomenys neskelbtini) politechnikos mokyklos 2021-11-08 pranešimas Nr. D6-330 patvirtina, kad 2021 m. ieškovas baigė apdailininko (statybininko) modulinę profesinio mokymo programą, atliko baigiamąją praktiką, bet nedalyvavo asmens kompetencijų vertinime, todėl negavo profesinio mokymo diplomo. Išduota akademinė pažyma apie mokymąsi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui neįgijus profesinio mokymo diplomo, yra pagrindas pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. birželio 31 d. ieškovas buvo nepažangus.
22. Remdamasis nutarties 19–21 punktuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas ieškovui paramos būtinumą netinkamai įvertino jo pažangumą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keistinas, ieškovui išlaikymo įsiskolinimą priteisiant nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 30 d., kuomet ieškovas mokėsi ir baigė vidurinio ugdymo programą bei įgijo brandos atestatą.
23. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino visas aplinkybės, neatskleidė ieškovo turtinės padėties, neatskleisti duomenys apie jo turimą turtą bei gautas pajamas. Priešingai, nei tvirtina apeliantas bylą nagrinėjęs teismas vertino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas nėra dirbęs, laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-12-31 iš fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo. Ieškovo vardu nėra registruotas nekilnojamasis turtas, transporto priemonės.
Dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą (materialinę paramą) pilnamečiam vaikui
24. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad liko neįvertinta atsakovo turtinė padėtis ir galimybė materialiai prisidėti prie pilnamečio vaiko paramos, apeliantas gyvena nuomojamame bute, šeimoje auga nepilnametė dukra.
25. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė jokių duomenų apie savo sunkią materialinę padėtį, apie gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį, nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat nepateikė duomenų apie būsto, nepilnametės dukters išlaikymo išlaidas. Apeliantas nepateikė ir medicininių dokumentų apie savo sveikatos būklę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad apeliantas pats sąmoningai vengia atskleisti savo turtinę padėtį, todėl nesant byloje įrodymų apie tai, kad ieškovo mokymosi laikotarpiu apeliantas neturi realių galimybių teikti prašomą iš jo priteisti paramą, ar paramos iš atsakovo priteisimas iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, padarytų esminės žalos atsakovui, parama iš apelianto priteista teisėtai ir pagrįstai. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę – įrodyti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, jog atsakovas į bylą turėjo pateikti objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kitokią, nei nustatė teismas, jo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nėra paremti objektyviais įrodymais, todėl negali būti laikomi už pagrindą, pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.
Dėl paramos įsiskolinimo formos
26. CK 1.1921 straipsnio 4 dalis numato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.
27. Ieškovas L. M. teismo prašė priteisti iš atsakovo 300 Eur dydžio išlaikymą (paramą) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-10-27 iki jis mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis negu 24 metų amžiaus.
28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 150,00 Eur dydžio materialinę paramą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, paramos išmokas priteisiant nuo 2018 m. spalio 27 d. iki mokslo pabaigos 2021 m. birželio 30 d.
29. Nagrinėjamu atveju, sutiktina su apeliantu, kad išlaikymo skola priteisiama konkrečia suma, o ne periodinėmis išmokomis, kaip šiuo atveju.
30. CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis, aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Proceso teisės normomis teismas įgalinamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).
31. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčija ieškovo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių ieškovui reikalingos mažesnės išlaikymo sumos, negu nustatė pirmosios instancijos teismas (CPK 178 straipsnis). Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas žymiai sumažino ieškovo prašomo išlaikymo dydį, tenkindamas ieškinį iš dalies.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta bei vertindamas tai, kad paramos įsiskolinimas priteisiamas konkrečia suma, atsižvelgdamas į nutarties 22 ir 30 punktus, apeliacinės instancijos teismas keičia skundžiamą teismo sprendimą, ieškovui paramos įsiskolinimą priteisiant nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 30 d., tai yra už 20 mėnesių po 150,00 Eur. Skundžiamas teismo sprendimas pakeičiamas priteisiant ieškovui iš atsakovo 3000,00 Eur dydžio paramą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 30 d. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.
33. Dėl kitų apeliacinio skundo apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
34. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai.
36. Ieškovui šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-467-1699 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei atleidžiant ieškovą nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuri patvirtina, kad valstybė turėjo 279,00 Eur išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui. Kadangi, pakeitus teismo sprendimą ieškinio reikalavimai tenkintini 50 procentų, todėl iš atsakovo priteistina 139,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 41 Eur žyminio mokesčio.
37. Paduodant apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį bei patyrė 200,00 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Prašomas priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių, todėl yra pagrindas jas priteisti atsižvelgiant į apeliacinio skundo reikalavimų tenkintą dalį. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas 63 procentais, todėl iš ieškovo atsakovui priteisiama 126,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000,00 (tris tūkstančius eurų) Eur paramos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 27 d. iki 2020 m. birželio 30 d.
Kitą ieškinio reikalavimo dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 139,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630 (mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio, ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660“.
Priteisti iš ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.