Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. L. ir Z. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams A. L., Z. T., N. T. (N. T.) dėl sandorio nuginčijimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė G. K., antstolė V. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliantės teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nemotyvuota, nenurodyti jokie teisiniai motyvai, dėl ko atsakovė Z. T. kalta dėl prasidėjusio proceso, todėl naikintina. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad skundžiama nutartis yra visiškai nemotyvuota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą, absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas ieškovo ir atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovui atsisakius nuo ieškinio ir teismui šį atsisakymą priėmus bei civilinę bylą nutraukus, atlyginimą reglamentuoja CPK 94 ir 98 straipsniai. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, nurodoma, kad civilinę bylą nutraukus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).

18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu ieškinio atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

19. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį, teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu priteisė ieškovui A. L. iš atsakovės A. L. 7 200,10 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 590,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovės A. L. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovo prašymu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2020 m. rugsėjo 29 d. ieškovui išdavė vykdomąjį raštą dėl 7 200,10 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palūkanų ir 1 090,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei V. D.. 2020 m. spalio 23 d. antstolė V. D. patvarkymu įskaitė vykdomojoje byloje Nr. 04/20/01001 skolininkės A. L. skolą išieškotojui A. L., skola sumažinta iki 7 272,00 Eur ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų. 2020 m. spalio 26 d. antstolė V. D. ieškovui pateikė informaciją, kad skolininkei A. L. įteiktas raginimas sumokėti skolą, tačiau atsakovė sprendimo neįvykdė, todėl pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, buvo nustatyta, jog atsakovė A. L. nekilnojamojo turto nebeturi, nes 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 832/3327 dalis žemės sklypo ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavė atsakovams savo tetai Z. T. ir jos sutuoktiniui N. T.. Dėl šios priežasties nebėra galimybės išieškoti skolos iš atsakovės A. L. ieškovui, todėl ieškovas, remdamasis actio Pauliano institutu, prašė teismo panaikinti 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5223, sudarytą tarp A. L. iš vienos pusės ir Z. T. ir N. T., kuria atsakovė pardavė 832/3327 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją natūra. Teismui paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, atsakovė 2020 m. birželio 12 d. įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo ieškovui skolą.

21. Atskirajame skunde atsakovės Z. T. ir A. L. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti, priteisti iš ieškovo A. L. atsakovei Z. T. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovo A. L. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės A. L. atmesti. Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepasisakė dėl atsakovės Z. T. procesinio elgesio, nenurodė jokių teisinių motyvų, dėl ko atsakovė Z. T. kalta dėl prasidėjusio proceso, todėl nepagrįstai atsakovei Z. T. nepriteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas neturėjo pagrindo ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės A. L.. Apeliacinės instancijos teismas su apeliančių atskirojo skundo argumentais nesutinka.

22. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė A. L. būtų patenkinusi ieškovo kaip kreditoriaus reikalavimus iki ieškinio pareiškimo dienos (CPK 178 straipsnis). Be to, atsakovės A. L. ir Z. T. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nesutinka su ieškovo reiškiamais reikalavimais, teismo prašė jų netenkinti. Tačiau, teismui paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, atsakovė 2020 m. birželio 12 d. įvykdė teismo sprendimą ir sumokėjo ieškovui skolą. Taigi, šiuo atveju atsakovei A. L. nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ir geranoriškai nebendradarbiaujant su ieškovu, t. y. nesumokant ieškovui įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistos skolos, neigiant ieškovo reikalavimus, ieškovui teko kreiptis į teismą su ieškiniu. Nagrinėjama byla buvo baigta priėmus ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Atsakovei A. L. sumokėjus skolą ieškovui jau po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, ieškovas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės A. L..

23. Atsakovė A. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad ji nevengė įvykdyti teismo sprendimo, viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad grąžins skolą ieškovui, tik norėjo gauti visą informaciją apie kredito panaudojimą.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad, perdavus vykdyti priverstinį išieškojimą antstolei V. D., atsakovė A. L. nesutiko su antstolės patvarkymais ir juos skundė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, motyvuodama tuo, kad antstolė neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, nes išieškojimas galimas pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, o A. L. nuo 2016 metų gyvena ir dirba užsienyje, jokio turto Lietuvoje neturi. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai A. L. atstovo skundus atmetė, be kita ko, pažymėdami, kad ieškinio pareiškimas atsakovui A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo negali būti laikomas pateisinama priežastimi nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-270-265/2021).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas detalizavo ir išanalizavo šalių elgesį viso proceso metu, vertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgė į tai, kas lėmė ieškovo sprendimą atsisakyti pareikštų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad teismas nepriteisė ieškovui iš atsakovės Z. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisė tik iš atsakovės A. L.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Z. T., kaip sąžininga ginčijamo sandorio šalis, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

26. Visų pirma, pažymėtina, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien šiuo aspektu atsakovės Z. T. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė Z. T. nagrinėjamu atveju nelaikytina sąžininga įgijėja pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi ginčijamo 2019 m. gruodžio 20 d. pirkimo–pardavimo sandorio šalis – A. L. iš vienos pusės ir Z. T. ir N. T. iš kitos pusės – siejo artimi giminystės ryšiai. Be to, Z. T. ir N. T. buvo proceso šalys civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017, kurioje buvo patvirtinta 2017 m. gruodžio 6 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikos sutartis tarp A. L. ir A. L., kuria A. L. prisiėmė įsipareigojimus vykdyti solidariai banko kredito sutartį.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat pagrįstai padarė išvadą, kad dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalta yra atsakovė A. L., todėl būtent jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

29. Apeliantės atskiruoju skundu taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovės A. L. priteisė tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad Rekomendacijos nenumato advokato sumokėtų valstybei mokesčių sumų priteisimo iš bylos šalies. Taip pat įstatymas nenumato galimybės priteisti dalį ieškovo sumokėto žyminio mokesčio iš atsakovės. Be to, iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teisme (teismo posėdis truko 35 min.) viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.

30. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

31. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalį, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, ir išlaidos, susijusius su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 7) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 8) būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą (paskirstymą) pagal CPK 94 straipsnio nuostatas. Apeliančių atskirasis skundas, be kita ko, grindžiamas tuo, kad Rekomendacijos nenumato advokato sumokėtų valstybei mokesčių sumų priteisimo iš bylos šalies ir iš atsakovės priteista bylinėjimosi išlaidų suma už atstovavimą teisme (teismo posėdis truko 35 min.) viršija Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius.

33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

34. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis).

35. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo ir jų priteisimo (paskirstymo), įvertinęs ieškovo atstovo atliktus procesinius veiksmus (parengtas ieškinys, dublikas, teiktas rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, atstovavimas), taip pat atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis yra gerokai mažesnis už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, nusprendė, kad yra pagrindas ieškovo prašymą tenkinti ir ieškovui iš atsakovės A. L. priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra 717,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 144,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 861,86 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis ir 94 straipsnis).

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Taip pat pažymi, kad Rekomendacijose nėra išskiriama, ar rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami įtraukiant valstybei mokėtinus mokesčius, ar ne. Rekomendacijos nustato priteistino užmokesčio maksimalų dydį, kuris nustatomas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Rekomendacijų 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs ieškovo atstovo paaiškinimus ir atliktus procesinius veiksmus ir tai, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidų dydis mažesnis už Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius, daro išvadą, kad apeliančių atskirojo skundo teiginiai, nurodyti šios nutarties 29 punkte, atmestini kaip nepagrįsti.

37. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovo atstovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų aplinkybių (atsiliepimo į atskirąjį skundą 18 punktas), pažymi, kad nors atsakovių Z. T. ir A. L. atstovas neteisingai nurodo A. L. pavardę, tačiau iš atskirojo skundo turinio ir jame nurodomų asmenų nekyla abejonių, kad advokatas Viačeslavas Žarkovas atskirąjį skundą teikia atsakovių Z. T. ir A. L. vardu.

38. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41. Atsakovių Z. T. ir A. L. atskirasis skundas netenkintas, todėl apeliantėms jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

42. Ieškovas A. L., teikdamas atsiliepimą atskirąjį skundą, prašė priteisti solidariai iš atsakovių Z. T. ir A. L. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jas sudaro susipažinimas su procesiniais dokumentais (skundžiama teismo nutartimi ir atskiruoju skundu) ir procesinio dokumento (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas), iš viso 752,60 Eur.

43. Pažymėtina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių nustatytus maksimalius dydžius.

44. CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl jos priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno asmens atitinkama išlaidų dalimi, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis po 376,30 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartį dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. L. ieškovui A. L. 376,30 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės Z. T. ieškovui A. L. 376,30 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.