- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-270-265/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07819-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. L., antstolė V. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. D. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2020 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, taip pat panaikinti 2020 m. spalio 23 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl netenkinto skolininkės prašymo bei nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad antstolė neteisėtai pradėjo vykdymo procesą, nes išieškojimas galimas pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą, tuo tarpu A. L. nuo 2016 metų gyvena ir dirba užsienyje, jokio turto Lietuvoje neturi. Nuo 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Kartu su šiuo raštu antstolei buvo pateikta teismo nutartis, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinės bylos teismingumo. Skolininkės atstovo teigimu, nors antstolei buvo pateikta ši informacija, antstolė jos nepaisė ir toliau tęsia vykdymo veiksmus – 2020 spalio 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo, kuriuo nutarė atlikti tarpusavio įskaitymą vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) su vykdomąja byla Nr.(duomenys neskelbtini). Taip pat 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos/skolininkės A. L. prašymą nutraukti jos atžvilgiu užvestą vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atsisakė grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui – A. L., motyvuodama tuo, kad „vykdomieji dokumentai priimti vykdyti ir vykdomi iki šiol pagrįstai, nes skolininkė A. L. turi banko sąskaitą Lietuvoje (SEB banke). Taip pat pažymėjo, jog vykdomajame rašte nurodytas skolininkės adresas (duomenys neskelbtini)<...> Teismai 2020 m. rugsėjo 29 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. vykdomuosiuose dokumentuose nurodė pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)". Pareiškėjos teigimu, fizinio asmens vardu atidaryta banko sąskaita nėra turtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1 knygos prasme, o skirta saugiai laikyti savo lėšas bei atlikti įvairias finansines operacijas. A. L. jokių piniginių lėšų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiose kredito įstaigose neturi, jos vardu atidarytos sąskaitos jau senai nėra naudojamos, ir buvo skirtos darbo užmokesčio pervedimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.
3. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad antstolė V. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 2020 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-2920-941/2020 dėl 7 200,10 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 7 200,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. gruodžio 2 d. iki visiško skolos įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės A. L. išieškotojo A. L. naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko A. L. išieškotojos A. L. naudai.
4. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų išduotas vykdomasis raštas buvo priimtas vykdyti 2020 m. spalio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 6). 2020 m. spalio 15 d. patvarkymu Nr. S-20-4-28708 antstolė areštavo skolininkės vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB“ banke (vykd. b. l. 13). 2020 m. spalio 14 d. skolininkės A. L. atstovas advokatas V. Ž. antstolei pateikė prašymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kuriame nurodė, jog vykdomoji byla pradėta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, jog vykdymo procesas pradedamas pagal skolininko gyvenamąją ar turto buvimo vietą. Tuo tarpu skolininkė A. L. Lietuvoje nebegyvena, yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos ir tai tapo žinoma 2017 metais nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme civilinę bylą Nr. eS2-316-642/2019 (vykd. b. l. 20). 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė netenkino pareiškėjos prašymo dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir pažymėjo, kad skolininkė turi banko sąskaitą Lietuvoje, be to vykdymas pradėtas teisėtai, vadovaujantis vykdomajame rašte nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 24). 2020 m. spalio 15 d, antstolės kontoroje gautas A. L. prašymas dėl priešpriešinių reikalavimų su skolininke A. L. įskaitymo (vykd. b. l. 25), atsižvelgiant į tai antstolė 2020 m. spalio 23 d. patvarkymu atliko įskaitymą ir nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. L. priteista 1200 Eur skola laikytina pilnai padengta, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. L. priteista suma 8290,10 Eur ir 5 proc. palūkanos A. L. naudai sumažinta iki 7272 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, taip pat išieškotojai iš A. L. išieškota 181,90 Eur (vykd. b. l. 26). 2020 m. spalio 27 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjos skundas (vykd. b. l. 30), kurio antstolė netenkino ir persiuntė nagrinėti teismui (vykd. b. l. 33).
5. Teismas nurodė, kad pareiškėja antstolei nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad A. L. 2017 m. gegužės 6 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, taip pat nustatė, kad vykdomajame rašte, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas skolininkės A. L. adresas Lietuvoje ir užsienio valstybėje. Teismo vertinimu, formaliai vertinant šią aplinkybę būtų galima teigti, kad skolininkės ryšiai su Lietuva nuo šios dienos yra nutrūkę, tačiau teismas sprendė, kad vien ši aplinkybė dar nereiškia visiško skolininkės ryšių su Lietuva nutraukimo. Šias išvadas teismas padarė atsižvelgdamas į tai, jog ir toliau skolininkė Lietuvos banke AB „SEB “ savo vardu turėjo registruotą piniginių lėšų sąskaitą, taip pat pareiškėja iki 2019 m. gruodžio 20 d. turėjo žemės sklypo dalį Lietuvoje (vykd. b. l. 28). Teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos bei nurodė šalį, į kurią išvyksta, nesant kitų įrodymų neleidžia teigti apie pareiškėjos nuolatinį ryšį su Jungtine Karalyste bei to, kad pareiškėja nurodytu laiku realiai išvyko iš Lietuvos Respublikos.
6. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėja nepateikė kitų svarbių duomenų, įrodančių jos ryšį su tariama nuolatine gyvenamąja vieta Jungtinėje Karalystėje, pavyzdžiui, darbo sutarties, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą toje šalyje, ar kitų dokumentų, siejančių ją su šia valstybe. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolininkė, žinodama apie savo prievolę atsiskaityti su išieškotoju, nebendradarbiauja su antstole, ginčija antstolės atliktą išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą. Tokie skolininkės veiksmai, teismo nuomone, liudija tai, kad skolininkė jau nuo pradžių nesistengė vykdyti teismo sprendimo geruoju bei aktyviais veiksmais siekė, kad vykdomasis dokumentas dėl jos nebūtų vykdomas. Teismas tai vertino kaip sąmoningą vengimą mokėti skolą gera valia ar apskritai siekį išvengti skolos iš jos išieškojimą.
7. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, susijusius su atliktu įskaitymu, teismas nurodė, kad įvertinus tai, kad antstolė, nustačiusi, kad abu vykdomieji dokumentai yra dėl skolininkų ir išieškotojų priešpriešinių sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, pagrįstai priėmė patvarkymą dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Teismas konstatavo, kad antstolė CPK 687 straipsnio nuostatų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Taip pat prašo pripažinti teismo išvadą, kad skolininkė sąmoningai vengė mokėti skolą gera valia ar apskritai siekė išvengti skolos išieškojimo, nepagrįsta. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Klausimas dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos jau išspręstas įsiteisėjusių teismų procesiniais sprendimais (Nr. e2S-1692-613/2019, e2S-316-642/2020). Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-1692-613/2019 konstatavo, kad atsakovės A. L. nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Jungtinėje Karalystėje. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2020 nurodė, kad nėra ginčo, kad atsakovės A. L. nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje.
8.2. Taip pat negalima sutikti, kad banko sąskaitos kredito įstaigoje turėjimas liudija, kad skolininkė turi turtą Lietuvos Respublikoje ir tai duoda pagrindą antstolei vykdyti išieškojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininkė jau minėjo, kad apie sąskaitą sužinojo iš antstolės procesinių dokumentų, nes į šią sąskaitą buvo mokamas jos atlyginimas iki išvykimo į užsienį, tai yra iki 2017 m., ir skolininkė nežinojo, kad sąskaita egzistuoja ir joje yra pinigų likutis.
8.3. Taip pat skolininkė mano, kad teismas viršijo skundo nagrinėjimo ribą, nes pripažino, kad skolininkė nesąžininga, siekdama išvengti skolos grąžinimo. Skolininkė ginčijo antstolės priimtus procesinius sprendimus ir neprašė nustatyti jos (skolininkės) sąžiningumą vykdymo procese. Skundo padavimas nereiškia, kad skolininkė yra nesąžininga arba vengia sumokėti skolą. Šiuo metu Klaipėdos apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal A. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo, ieškinio suma apie 5500 Eur. Taigi tarp skolininkės ir išieškotojo yra ginčas dėl skolų balanso, o ne dėl skolininkės vengimo sumokėti skolą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo A. L. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
9.1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2019, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad net ir laikant, jog atsakovės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje, turėtų būti taikoma Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnyje numatyta išimtis, nes ieškinio reikalavimas kilęs iš Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria šalys susitarė, kad prievolė AB Luminor Bank(anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį dėl 12 000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė, bei kuria atsakovė (toje byloje ieškovė) A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo (šioje byloje ieškovo) A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal kreditavimo sutartį, taigi ir atsakovės prievolė padengti dalį A. L. sumokėtų kredito įmokų kyla Lietuvoje.
9.2. Vertinant prievolės atsiradimo vietą, būtina atsižvelgti į visas prievolės atsiradimo sąlygas, todėl byloje svarbios yra ir tos aplinkybės, jog būtent Lietuvos Respublikoje buvo sudaryta paskolos sutartis, iš kurios kildinama atsakovės prievolė, ieškovo vykdomi bankui mokėjimai, iš kurių ieškovas kildina reikalavimo teisę, taip pat buvo atlikti Lietuvos Respublikoje, visi sutartiniai mokėjimai ir sutarties vykdymas pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inicijuoti ir vykdomi būtent Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Apeliacinio teismo nagrinėjimo ribos negali sudaryti teismo motyvų analizavimas, dėl kurių nebuvo priimta jokių sprendimų. Nors pats vykdomosios bylos iškėlimas rodo, faktą, kad skolininkė gera valia nevykdo įsiteisėjusių teismo sprendimo ir todėl buvo teismo išduotas vykdomasis raštas. Apeliantės nurodyti motyvai, kad neva teismo sprendimo nevykdymą sieja su kita byla, kurią iškėlė A. L. A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo, negali būti vertinama pateisinama priežastimi nevykdyti jau įsiteisėjusių teismo sprendimų.
10. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, ar pagrįstai pradėta vykdomoji byla.
14. CPK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal fizinio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbovietės vietą. Vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra vykdymo vieta; vykdymo vieta nustatoma pagal vykdomajame dokumente nurodytus duomenis apie skolininką arba pagal išieškotojo pateiktus duomenis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos su vėlesniais pakeitimais (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) 3 punktas). CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Taigi, antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
15. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo, jog pareiškėja antstolei nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenamąją vietą, tik nurodė, jog ji faktiškai jau nuo 2016 metų nebegyvena Lietuvos Respublikoje, o nuo 2017 m. gegužės 6 d. yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę. Vykdomajame rašte, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytas skolininkės A. L. adresas Lietuvoje ir užsienio valstybėje. Taip pat antstolė nustatė, kad skolininkė turi banko sąskaitą Lietuvoje.
16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, jog Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-1692-613/2019, yra nurodyta, jog A. L. dar 2017 m. gegužės 6 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę. Taip pat Klaipėdos apygardos teismo pažymėta, jog pagal atsakovės pateiktą P60 metų pabaigos sertifikatą ji Jungtinėje Karalystėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą ir yra Jungtinės Karalystės mokesčių mokėtoja. Aplinkybė, susijusi su apeliantės gyvenamaja vieta, buvo nagrinėta ir civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2020. 2020 m. vasario 6 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat negalima ignoruoti ir to, jog Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-316-642/2020 akcentavo, kad net ir laikant, jog atsakovės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje, turėtų būti taikoma Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnyje numatyta išimtis, nes ieškinio reikalavimas kilęs iš Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria šalys susitarė, kad prievolė AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį dėl 12 000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė, bei kuria atsakovė (toje byloje ieškovė) A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo (šioje byloje ieškovo) A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal kreditavimo sutartį, taigi ir atsakovės prievolė padengti dalį A. L. sumokėtų kredito įmokų kyla Lietuvoje. Todėl Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad pareikštas reikalavimas yra kilęs iš sutarčių ir tai sudaro teisinį pagrindą taikyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, todėl byla pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamente, yra teisminga prievolės įvykdymo vietos teismui.
17. Taigi nagrinėjamu atveju sutiktina su suinteresuoto asmens A. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentais, jog A. L. sutartiniai įsipareigojimai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teismo ir pagal ieškinio pareikštą pagrindą visi ginčui aktualūs įrodymai sietini su Lietuvos Respublika. 2020 m. birželio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo iš dalies patenkintas A. L. ieškinys dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią prievolę. Įsiteisėjus teismo sprendimui A. L. kreipėsi antstolę V. D. dėl priverstinio išieškojimo ir antstolė užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl įvertinus šias ginčui aktulias aplinkybes bei nustačius, jog antstolei vykdomojo dokumento pateikimo metu buvo pateikta informacija, jog skolininkės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat anstolė nustatė, jog skolininkė yra Lietuvos Respublikos pilietė, turinti einamąją banko sąskaitą AB SEB banke, bei nesant jokių konkrečių įrodymų apie faktinę skolininkės gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, tik užsimenant, jog šis klausimas jau buvo nagrinėtas teismuse, spręstina, kad vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti teisėtai ir pagrįstai.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų galima spręsti, jog konkliudentiniais veiksmais apeliantė pripažino vykdomosios bylos teisėtumą. Nustatyta, kad antstolė V. D. 2021 m. vasario 5 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurio nustatyta, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigta visiškai įvykdžius teismo sprendimą, skolininkei A. L. dalį skolos 7272 Eur sumokėjus į išieškotojo A. L. banko sąskaitą <..>. Taigi nustatyta, kad skolininkė gera valia įvykdė teismo sprendimą – sumokėjo likusią dalį skolos (7272 Eur) į išieškotojo A. L. banko sąskaitą. Taigi, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta ir 2021 m. vasario 5 d. vykdomasis dokumentas grąžintas Klaipėdos apylinkės teismui.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino skolininkę sąmoningai vengus mokėti skolą. Skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jog teismo sprendimo skolininkė nevykdo, kadangi yra pareiškusi ieškinį A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikoma pateisinama priežastimi nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisakytina.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302, 338 straipsniai).
23. Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė prašymą iš apeliantės priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu.
24. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) rekomenduojamų priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Todėl jos priteistinos iš apeliantės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjos A. L. priteisti 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui A. L..