Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2020-06-12 · Civilinė byla Nr. e2-2920-941/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-12
Bylos Nr.
e2-2920-941/2020
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02123-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaida Rimkienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
A. L.
Trečiasis asmuo
Luminor Bank, UAB „Intrum Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2920-941/2020Proceso Nr. 2-24-3-02123-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.1.3.5; 2.6.1.3.6; 2.6.1.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 12 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims Luminor Bank, AS, UAB „Intrum Lietuva“, dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią prievolę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. L. 2019-11-26 pateiktu ir 2019-12-02 priimtu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės A. L. 9026,46 Eur atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtino A. L. ir A. L. taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį A. L. nuo 2016-01-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. Iš viso sumokėjo 18052,92 Eur, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei A. L. dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - 832/3327 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato-gyvenamoji namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-02 nutartimi, įsiteisėjusia 2020-02-06, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkintas.

Atsakovė A. L. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. 2019-12-05 buvo gautas atsakovės atstovo prašymas ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019-12-09 nutartimi, padarius išvadą, kad byla priklauso Jungtinės Karalystės teismų jurisdikcijai, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.

Klaipėdos apygardos teismo 2020-02-06 nutartimi, išnagrinėjus ieškovo atskirąjį skundą, 2019-12-09 nutartis panaikinta ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės, nurodant, kad atsakovės prievolė padengti dalį ieškovo sumokėtų kredito įmokų kyla Lietuvoje, todėl ieškinys teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-02-26 nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2020-03-19 10.30 val. Bylos nagrinėjimas dėl karantino perkeltas į 2020-04-02 9.00 val.

2020-03-12 teisme buvo gautas atsakovės A. L. priešieškinis ieškovui A. L. dėl nepagrįsto praturtėjimo. Priešieškinį 2020-03-20 nutartimi atsisakyta priimti.

Atsiliepimas

Atsakovė A. L. 2020-03-23 pateiktu ir atnaujinus terminą 2020-04-28 priimtu atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad nesutinka su 2020-03-20 nutartimi, kuria atsisakyta priimti priešieškinį. Mano, kad byla pagal prievolės įvykdymo vietą teisminga Vilniaus apylinkės teismui arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų, kiek turėjo sumokėti pagal vartojimo kreditą įmokų iki 2016-01-01 ir kiek faktiškai sumokėjo. 2018 m. rugpjūčio mėnesį kreditorius Luminor Bank (kredito davėjas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L. dėl skolos pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo. Kreditorius, žinodamas ir neprieštaravęs, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį yra A. L. ir A. L. solidari prievolė, pareiškė reikalavimą tik vienam skolininkui A. L.. Taip pat taikos sutartį pasirašė tik su vienu skolininku. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-09-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018 patvirtinta taikos sutartis, kuria A. L. pripažino savo atsakomybę, kilusią iš kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sutiko su kreditoriaus reikalavimu dėl 10685,34 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 403,78 Eur nesumokėtų palūkanų, 998,02 delspinigių, 11,50 procentų metinių palūkanų nuo 10685,34 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų palūkanų nuo visos 12087,14 Eur skolos. Taip pat pripažino savo atsakomybę ir dėl 873,50 Eur, kurią sudaro 726 Eur advokato išlaidos, 70 Eur vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir 77,50 Eur (25 proc.) žyminio mokesčio. Nei kreditorius, nei A. L. A. L. apie šį procesą neinformavo, taikos sutartį pasirašė nesant kito skolininko sutikimo. Tai duoda pagrindą teigti, kad atsakovė negali prisiimti ieškovo įsipareigojimo pagal taikos sutartį, nes taikos sutartis jos šalims turi galutinio sprendimo galią. Kreditoriaus ir A. L. elgesys, sprendžiant vartojimo kredito grąžinimo klausimą, liudija, kad kreditorius atleido skolininkę A. L. nuo skolos grąžinimo. A. L. su tokia pozicija sutiko ir prisiėmė visišką skolos grąžinimo naštą. Pagal LRCK 6.14 str. 1 d. teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš solidarių bendraskolių ginčo turi įtakos ir kitiems bendraskoliams. Šis straipsnis numato privalomą procesinį bendrininkavimą solidariosios prievolės atveju, todėl solidariosios atsakomybės atveju teismas gali tvirtinti tik tokią taikos sutartį, kuri sudaryta su abiem solidariais bendraskoliais. Iš kitos pusės teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ją pasirašiusioms šalims. Pagal LR CK 6.129 str., prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo. UAB „Intrum Lietuva“ pagal 2019-01-15 reikalavimų perleidimo sutartį įgijo iš pradinio kreditoriaus Luminor Bank, AS reikalavimo teisę į A. L. vardu susidariusį įsiskolinimą. Ieškovas A. L. naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ kurio suma pagal vartojimo kredito sutartį sumokėjo 18052,92 Eur įsiskolinimą. Tačiau pagal 2018-09-19 taikos sutartį turėjo sumokėti 12087,14 Eur skolos, 5 procentų procesines palūkanas nuo šios sumos ir 873,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagal vartojimo kredito sutarties 16 p. bendra kredito gavėjo (ieškovo) mokėtina suma – 16258,26 Eur. Pradinis kreditorius neinformavo naujo kreditoriaus apie A. L. ir A. L. solidariąją atsakomybę, neperdavė jam teismo patvirtintos nutarties, ir tokiu būdu atleido A. L. nuo skolos mokėjimo. Atsakovei A. L. apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą tapo žinoma iš civilinės bylos Nr. e2-10514-328/2018, tačiau jokie duomenys apie šios sutarties sąlygas jai nėra žinomi. Atsakovė neatmeta galimybės, kad reikalavimo perleidimo sutartimis pradinis kreditorius išreiškė savo valią atleisti A. L. nuo turtinės prievolės įvykdymo. Prašo ieškinį atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-02 nutartimi į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Luminor Bank, AS ir UAB „Intrum Lietuva“, nustatant 20 dienų terminą atsiliepimams pateikti bei įpareigojant pateikti nutartyje nurodytus duomenis, bylos nagrinėjimui prijungtos civilinių bylų Nr. e2-170-941/2017 ir Nr. e2-10514-328/2018 medžiagos, bylos nagrinėjimas atidėtas 2020-05-25 9.00 val.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Intrum Lietuva“ 2020-04-28 pateiktu atsiliepimu dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad A. L. įsiskolinimui pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengti iš viso yra atlikęs įmokų 18052,92 Eur sumai, iš kurių padengta 12000,00 Eur skola, 2875,76 Eur palūkanų, 1344,30 Eur delspinigių, 873,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 959,36 Eur procesinių palūkanų. Atsiliepimo parengimo dienai įsiskolinimas yra visiškai padengtas. UAB „Intrum Lietuva“ pretenzijų pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. neturi. Atsiliepime pateikta išsami ieškovo A. L. atliktų mokėjimų detalizacija.

Trečiasis asmuo Luminor Bank, AS atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Dalyvaujantys byloje asmenys į bylos nagrinėjimą 2020-05-25 9.00 val. neatvyko.

Gauti ieškovo A. L. atstovo ir atsakovės A. L. atstovo bei trečiojo asmens UAB „Intrum Lietuva“ prašymai bylą nagrinėti šalims ir jų atstovams nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Ieškovo A. L. atstovo prašyme pateikti rašytiniai paaiškinimai, kad ieškovas ieškinį palaiko jame išdėstytais motyvais. Su atsakovės atsiliepimo argumentais, kad ieškovas atleido atsakovę nuo solidarios prievolės vykdymo, nesutinka. Ieškovo veiksmai rodo priešingai. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Su atsakovės A. L. prašymu pateikti rašytiniai paaiškinimai iš esmės analogiški atsiliepime išdėstytiems argumentams. Papildomai nurodyta, kad atsakovei nebuvo žinoma apie tai, kad ieškovas nevykdo kredito sutarties, nemoka kredito įmokų ir kad kreditorius vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Jei ieškovas ar bankas būtų ją informavę apie susiklosčiusią situaciją, ji būtų iškart padengusi įsiskolinimą. Atsakovė negali prisiimti kreditavimo sutarties šalių veiksmų rizikos, kai jie visiškai nebendradarbiavo su atsakove. Mano, kad tinkamas informavimas apie kredito grąžinimo / negrąžinimo eigą, galėjo padėti išvengti papildomų, nesusijusių su kredito sutarties vykdymu, išlaidų. Taip pat atsakovė, kai bankas kreipdamasis į teismą nutylėjo apie tai, kad prievolė solidari, ir jos neįtraukė į bylą, negali prisiimti papildomų kaštų ir įsipareigojimų dėl piniginių sumų, nesusijusių su kredito sutarties įvykdymu – t.y. 11,5 procentų palūkanų nuo pagrindinės skolos, 998,02 Eur delspinigių, 403,78 Eur palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų ir kitų. Kreditavimo sutartis neįvykdyta išimtinai dėl ieškovo kaltės, todėl jis laikytinas atsakingu už visą skolą bankui. Atsakovė, kaip solidarioji skolininkė, jokios informacijos apie reikalavimo perleidimą neturėjo ir neturi. Ieškovas prieš taikos sutarties patvirtinimą, informacijos apie solidarią bendraskolę sąmoningai neatskleidė ir nutylėjo, tokiu būdu prisiėmė riziką, kad taikos sutarties sąlygos negali būti nukreiptos prieš atsakovę. Bankas tokiu būdu eliminavo atsakovę nuo skolos grąžinimo. Iš kitos pusės ieškovo kaltės dėl prievolės neįvykdymo pripažinimas atleido atsakovę nuo skolos grąžinimo. Daro prielaidą, kad bankas ir ieškovas susitarė atlaisvinti atsakovę nuo prievolės įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės aplinkybės

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 ieškovė A. L. (nagrinėjamoje byloje atsakovė) 2016-09-23 pateiktu ir 2017-06-28 patikslintu ieškiniu atsakovams A. L. (nagrinėjamoje byloje ieškovas) ir Z. T. prašė: pripažinti 1664/3327 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2015-01-23 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir ją panaikinti; pripažinti, kad 2015-01-23 Z. T. (dovanotoja) iš vienos pusės bei A. L. ir A. L. (apdovanotieji) sudarė 1664/3327 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį; pripažinti ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. bendro gyvenimo metu sukurtą turtą - nebaigtą statyti namą (38 proc. baigtumo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bendra daline nuosavybe; pripažinti ieškovei A. L. ir atsakovui A. L. nuosavybės teises į nurodytą turtą (žemės sklypo dalį ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą) kiekvienam po 1/2; pripažinti piniginę prievolę AB DNB bankui (dabar – AB Luminor Bank) pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12000 Eur abiejų šalių solidariąja prievole (kredito grąžinimo terminas 2020-10-30); nustatyti, kad šalių jungtinės veiklos sutarties santykiai pasibaigė 2016-04-01. Nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka 2012 m. buvo nutraukta fiktyviai, kad išsaugotų teisę naudotis socialiniu būstu. Faktiniai santykiai tęsėsi ir šalys kartu gyveno, vedė santuokinį gyvenimą bei bendrą ūkį iki 2016 m. kovo mėnesio. Ieškovės teta Z. T. 2015 m. nutarė padovanoti ieškovei žemės sklypą gyvenamojo namo statybai. Kad tai neturėtų įtakos socialinio būsto nuomos sutarčiai žemės sklypo perleidimas buvo įformintas pirkimo paradavimo sutartimi su atsakovu, tačiau sandoris buvo neatlygintinas. Ieškovė ir atsakovas iš bendrų lėšų statė gyvenamąjį namą. Tarp jų susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Atsakovas A. L. atsiliepimu ir bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis po santuokos nutraukimo 2012 m. išvyko gyventi į Norvegijos Karalystę. Santuoka buvo nutraukta ne fiktyviai, bet realiai, siekiant sukurti kitus šeiminius santykius. Atsakovė Z. T. rašytiniais paaiškinimais ir bylos nagrinėjimo teisme metu su ieškiniu sutiko.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-12-21, civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtinta ieškovės A. L., atsakovo A. L. ir atsakovės Z. T. 2017-11-30 sudaryta taikos sutartis tokiomis sąlygomis:

1. Šalys pripažįsta, kad Z. T., sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, neatlygintinai perdavė (padovanojo) 1664/3327 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), A. L. ir A. L..

2. Šalys susitaria ir patvirtina, kad 1664/3327 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas (baigtumas 38 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. L. ir atsakovo A. L. bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam priklauso po ½ šio turto.

3. A. L. ir A. L. susitaria ir patvirtina, kad prievolė AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 12000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė kreditoriui.

4. Ieškovė A. L. įsipareigoja padengti ½ dalį atsakovo A. L. nuo 2016-01-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Šalys viena kitai patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina.

6. Šalys teismo patirtas pašto ir kitas išlaidas atlygina lygiomis dalimis.

Civilinė byla nutraukta. Nutartis įsiteisėjo 2017-12-21.

A. L. tinkamai prievolių bankui AB Luminor Bank (anksčiau AB DNB bankas) pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė – nuo 2016-08-17 vartojimo kredito, nuo 2018-01-16 palūkanų už naudojimąsi vartojimo kreditu laiku nemokėjo, todėl kreditavimo sutartis 2018 m. (labai tikėtina nuo 2018-07-23) buvo nutraukta. T.y. A. L. prievoles pagal kredito sutartį vykdė netinkamai dar iki taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 sudarymo ir patvirtinimo.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-10514-328/2018 pagal ieškovo Luminor Bank, AB ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, ieškinys pateiktas teismui 2018-08-01, civilinė byla iškelta 2018-08-06. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-14 sprendimu už akių ieškinys buvo patenkintas ir iš atsakovo A. L. ieškovui Luminor Bank, AB priteista 10685,34 Eur skola, 403,78 Eur palūkanos, 998,02 Eur delspinigių, 11,5 procentų sutartinės palūkanos nuo pagrindinės skolos (10865,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-06) iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų procesinės palūkanos ir 1036 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-19 nutartimi, įsiteisėjusia 2018-10-11, patvirtinta ieškovo Luminor Bank, AB (šioje byloje trečiojo asmens) ir atsakovo A. L. (šioje byloje ieškovo) 2018-09-12 sudaryta taikos sutartis, kuria atsakovas A. L. su ieškinio reikalavimais sutiko ir įsipareigojo sumokėti ieškovui skolą, kurią sudaro: 10 685,34 Eur negrąžintas kreditas, 403,78 Eur palūkanos, 998,02 Eur delspinigiai, 11,50 procentų metinės palūkanos nuo 10685,34 Eur negrąžinto kredito, 5 procentų procesinės palūkanos nuo visos 12087,14 Eur skolos sumos, 726 Eur advokato išlaidos, 70 Eur vykdymo išlaidos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 77,50 Eur (25 proc. ieškovo sumokėto) žyminio mokesčio, tokia tvarka: pirmąją 6000 Eur įmoką iki 2018-09-30, likusią skolos dalį dengti dalimis ne mažiau kaip po 600 Eur per mėnesį iki 2019-09-30; panaikintas 2018-09-14 sprendimas už akių; civilinė byla nutraukta.

Kreditorius Luminor Bank, AB pagal 2019-01-15 reikalavimo teisių perleidimo sutartį perleido ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę į atsakovą (šioje byloje ieškovą) A. L..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-846-941/2019 ieškovas A. L. 2018-11-12 pateiktu ir 2018-11-19 priimtu ieškiniu atsakovei A. L. prašė atidalinti šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklausantį turtą 1664/3327 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis ir gyvenamąjį namą (baigtumas 38 proc.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: A. L. pripažinti nuosavybės teisę į A. L. 832/3327 žemės sklypo dalį ir į ½ gyvenamojo namo dalį, A. L. išmokant 16107,38 Eur ir laiktyti, kad A. L. įvykdė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi (civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017) prisiimtus įsipareigojimus padengti ½ dalį A. L. nuo 2016-04-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė A. L. 2019-01-02 pateiktu atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko dėl atidalinimo būdo ir kompensacijos išmokėjimo jai. Nesutiko su įskaitymo instituto taikymu neįvykdytai solidariai piniginei prievolei bankui pagal vartojimo kredito sutartį, nes kredito grąžinimo terminas iki 2020-10-16 ir ieškovas nepateikė jokių duomenų apie sumokėtą kredito dalį, kad atsiskaitė su banku ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę. Byloje buvo gautas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-12 nutartimi, pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2019-08-08 nutartimi (dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų), prašymas dėl ieškinio atsisakymo netenkintas, ieškinys paliktas nenagrinėtas.

A. L. 2019-07-30 kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 pagal teismo 2017-12-06 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą išdavimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-08-13 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-08-24, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintas. Nutartyje nurodyta, kad ši taikos sutarties sąlyga negali būti vykdoma priverstine LR CPK 646 str. 3 d. nustatyta tvarka, nes konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti skolininkas nėra apibrėžti. Išaiškinta, kad pagal šią taikos sutarties sąlygą atsakovas pareiškėjas (šioje byloje ieškovas) turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, t. y. bendra tvarka su atgręžtiniu reikalavimu kitam bendraskoliui.

Ieškovas A. L. pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį ir pagal teismo sprendimą, susijusį su šios sutarties vykdymu, pradiniam kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir jo teisių perėmėjui naujam kreditoriui UAB „Intrum Lietuva“ bendrai laikotarpiu nuo 2015-11-16 iki 2019-09-30 yra sumokėjęs 18052,92 Eur sumą, kurią sudaro:

- kredito dengimas – 12000 Eur, t.sk. įmokos iki 2015-12-31 – 297,87 Eur, įmokos nuo 2016-01-01 - 11702,13 Eur;

- palūkanos pagal kredito sutartį – 2875,76 Eur, t.sk. įmokos iki 2015-12-31 – 177,69 Eur, įmokos nuo 2016-01-01 – 2698,07 Eur;

- delspinigiai - 1344,30 Eur,

- procesinės palūkanos 959,36 Eur bei bylinėjimosi išlaidos 873,50 Eur, patirtos pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-09-19 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10514-328/2018.

Ieškovas A. L. 2019-11-26 kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. ½ - t.y. 9026,46 Eur sumokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teise.

Atsakovė A. L. su ieškiniu nesutinka.

Taikytina teisė ir teismų praktika

Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu. Šalys neturi teisės sutartį vienašališkai atsisakyti vykdyti ar nutraukti ją net ir egzistuojant sutarties nutraukimo ar nuginčijimo pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-61/2008, 3K-3-354/2008, Nr. 3K-3-108/2010, Nr. 3K-3-468/2011 ir kt.).

Jeigu prievolė susijusi su jungtine veikla, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (LR CK 6.6 str. 1 d., 3 d., 4 d., 6 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2011, Nr. 3K-3-181-313/2018 ir kt.).

Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 7 d.). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 str. 1 d.). Tai reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (LR CK 6.114 str. 3 p.), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-178/2009, Nr. 3K-3-181-313/2018 ir kt.).

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (LR CK 6.38 str. 1 d.). Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (LR CK 6.38 str. 3 d.). Šios nuostatos taikytinos ir solidariųjų skolininkų tarpusavio santykiams.

Vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų yra, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo prievolės įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja. Atleidimas nuo prievolės įvykdymo turi būti pareikštas aiškiai ir neabejotinai (LR CK 6.129 str. 1 d., 2 d.).

Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovas ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai, po santuokos nutraukimo jungtinės veiklos dalyviai. Ginčą dėl iš jungtinės veikos atsiradusių nekilnojamojo turto bei nuosavybės teisių į jį ir su tuo susijusių prievolių kreditoriams išsprendė 2017-11-30 taikos sutartimi, kuri patvirtinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017, ir turi res judicata galią. Pažymėtina, kad ši byla buvo iškelta atsakovės iniciatyva ir vienas iš jos ieškinio reikalavimų, vėliau viena taikos sutarties sąlygų buvo prievolės kreditoriui pobūdis. Iki taikos sutarties sudarymo ieškovo prievolė kreditoriui pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį buvo asmeninė A. L. prievolė. Taikos sutartimi, A. L., iki tol nebuvusios skolininke pagal kredito sutartį, iniciatyva (t.y. be kreditoriaus iniciatyvos) prievolė šalių tarpusavio santykiuose pakeista iš asmeninės į solidarią. T.y. šalių tarpusavio susitarimu prievolė kreditoriui tapo solidaria jų, kaip jungtinės veiklos dalyvių, prievole. Kreditoriaus sutikimas tam nebūtinas, nes tai labiau užtikrina kreditoriaus interesus, kreditoriaus teisių nesuvaržo ir jokių papildomų pareigų kreditoriui nesukuria. Taip pat ir nesuponuoja pareigos pakeisti kredito sutartį. Juolab, kad šalys susitarė ir dėl prievolės vykdymo tvarkos tarpusavyje. Atitinkamai A. L. tos pačios taikos sutarties pagrindu tapo jungtinės veiklos metu sukurto turto bendrasavininke bei įsipareigojo padengti ½ dalį A. L. nuo 2016-01-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį. Konkreti šios prievolės vykdymo tvarka ir terminai neaptarti. Vadovaujantis esminiais civilinius teisinius santykius reglamentuojančiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių bendradarbiavimo, sutarties privalomumo ir kitais principais, atsižvelgiant į tai, kad kredito grąžinimo terminas taikos sutarties sudarymo metu nebuvo suėjęs, abi šalys savo prievoles turėjo vykdyti sąžiningai, t.y. A. L. turėjo mokėti periodines įmokas kas mėnesį pagal kredito sutartį kreditoriui, o A. L. padengti jam po ½ jo sumokėtų įmokų. A. L., tapusi ½ dalies nekilnojamojo turto bendraturte, savo iniciatyva prisiėmusi solidarią prievolę bei įsipareigojusi bendraskoliui padengti ½ jo sumokėtų įmokų, privalėjo domėtis solidarus bendraskolio prievolių vykdymu kreditoriui, kad galėtų tinkamai įvykdyti savo taikos sutartimi prisiimtas prievoles bendraturčiui ir bendraskoliui. Tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tai dariusi. Beje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jau taikos sutarties sudarymo 2017-11-30 metu A. L. netinkamai vykdė prievoles pagal kredito sutartį. A. L., atstovaujama advokato, siekdama nusistatyti nuosavybės dalį jungtinės veiklos metu sukurtame turte bei prisiimdama iš jungtinės veiklos kilusias prievoles, turėjo ir galėjo pasidomėti apie prievolės, kurios bendraskole tampa, vykdymą. Todėl atsakovės argumentai, kad nieko nežinojo apie netinkamą solidarios prievolės vykdymą, nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą, nebuvo įtraukta į procesą, kuriame patvirtinta jos kreditoriaus ir bendraskolio taikos sutartis dėl pagal kredito sutartį mokėtinų sumų, nepagrįsti. Tai nesudaro pagrindo atleisti ją nuo prievolės (padengti ½ dalį A. L. nuo 2016-01-01 sumokėtų kredito įmokų pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį) pagal taikos sutartį vykdymo. Be to, jai tenka ir dėl kredito sutarties nutraukimo ankstesnio, nei nustatyta gražinimo grafike, dalies kredito įmokų grąžinimo pareiga. Kreditorius, esant solidariai prievolei, gali reikalavimą nukreipti į bet kurį iš bendraskolių. Šiuo atveju tarp ieškovo ir banko sudaryta kredito sutartis net nebuvo pakeista. Solidarus prievolės pobūdis yra šalių susitarimo rezultatas, todėl kreditoriui (taip pat ir jo teisių perėmėjui) jokių papildomų pareigų nesukuria. Ieškovas jokiais aiškiais ir neabejotinais pareiškimais nėra pareiškęs, kad atleidžia ieškovę nuo prievolės jam pagal atgręžtinį reikalavimą įvykdymo. Priešingai, kaip nustatyta, po taikos sutarties sudarymo siekė, kad atsakovė padengtų ½ dalį įmokų pagal kredito sutartį, net tada kai jų dar nebuvo sumokėjęs. Atsakovės argumentai, kad kreditorius ir ieškovas ją atleido nuo prievolės, yra nepagrįsti ir atmestini.

Kita vertus A. L. A. L. apie tai, kad kredito sutartis nutraukta, neinformavo. Priemonių, kad solidarios bendraskolės pagalba užtikrinti tinkamą prievolių kreditoriui vykdymą, nesiėmė. 2018 m. inicijuodamas procesą (civilinė byla Nr. e2-846-941/2019) dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo bei prašydamas priteisti jam turtą natūra, o jo bendraturtei A. L. mokėtiną 16107,38 Eur kompensaciją įskaityti kaip A. L. įsipareigojimo pagal 2017-12-06 nutartį padengti ½ dalį sumokėtų įmokų, kai prievolės net nebuvo įvykdytos, elgėsi nesąžiningai. Netinkamas prievolių, kylančių ir sutarties, vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. A. L. nevykdė arba netinkamai vykdė kredito sutartį, dėl to kredito sutartis buvo nutraukta, priskaičiuota delspinigių, patirtos kitos papildomos bei bylinėjimosi išlaidos. Pasekmės kilusios dėl A. L. netinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį vykdymo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenka jam pačiam ir nepatenka į taikos sutartimi, kuria grindžiamas ieškinys, ½ dalį nuo 2016-01-01 pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų.

Pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį, remiantis trečiojo asmens į bylą pateikta detalizacija, kurios šalys neginčija, nuo 2016-01-01 sumokėta 14400,20 Eur: 11702,13 Eur kredito dengimui (įmokos iki 2015-12-31 – 297,87 Eur neskaičiuojamos) ir 2698,07 Eur palūkanoms pagal kredito sutartį (įmokos iki 2015-12-31 – 177,69 Eur neskaičiuojamos). Atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovui ½ dalį šios sumos – t.y. 7200,10 Eur. Kitos ieškovo ieškinyje nurodytos sumokėtos sumos (delspinigiai, palūkanos, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos) yra jo paties netinkamo prievolių vykdymo pasekmė, todėl iš atsakovės jam nepriteistinos.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės ieškovui 7200,10 Eur, t.y. ½ dalį nuo 2016-01-01 pagal 2015-10-30 kreditavimo sutartį sumokėtų kredito įmokų. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę iš atsakovės ieškovui priteistinos įstatymo numatytos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas sumokėjo 203 Eur už ieškiniu keliamus turtinius reikalavimus, 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš viso sumokėjo 279 Eur žyminį mokestį bei patyrė 685,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių įsiteisėjusia nutartimi netenkintas, todėl už jį bei atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis neatlygintinas. Ieškinys patenkintas 80 procentų. Proporcingai patenkintiems reikalavimams, ieškovui iš atsakovės atlygintina 162 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio (203 x 0,8) ir 548 Eur teisinės pagalbos išlaidų (685,32 x 0,8), iš viso atlygintina 710 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams, atsakovei iš ieškovo atlygintina120 Eur bylinėjimosi išlaidų (600 x 0,2).

Vadovaujantis protingumo, operatyvumo ir ekonomiškumo principais, įskaičius šalių viena kitai atlygintinas bylinėjimosi išlaidas, iš atsakovės priteistina ieškovui 590 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš šalių valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. L. 7200,10 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 7200,10 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019-12-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 590 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. L..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Vaida Rimkienė