- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-316-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią skolą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. 9 026,46 Eur atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino A. L. ir A. L. taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. Iš viso sumokėjo 18 052,92 Eur, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
2. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas. Nutartis neįsiteisėjusi, dėl nutarties pateiktas atskirasis skundas.
Atsiliepimas
3. Atsakovės A. L. atstovas advokatas V. Ž. pateikė teismui prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas veikė nesąžiningai, nes jis ir jo atstovas žino, kad atsakovė daugiau nei 3 metus Lietuvoje negyvena, todėl ieškovas turi kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismus, arba, esant teisiniam pagrindui, į (duomenys neskelbtini) teismus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gruodžio 9 d. nutartimi ieškovo A. L. ieškinį paliko nenagrinėtą.
5. Teismas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012) 4 straipsnio 1 punkte nustatyta bendroji jurisdikcijos taisyklė – asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.
6. Teismas nurodė, kad teismas galėtų nagrinėti bylą, jei abi šalys pripažintų Lietuvos Respublikos teismo jurisdikciją. Tačiau atsakovė, gavusi ieškinį, pareiškė, kad nesutinka su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija, nes negyvena ir neturi jokių interesų Lietuvoje, jau daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad atsakovė Lietuvoje turi nekilnojamojo turto, kurį, kaip matyti iš ieškinio, ketina parduoti, jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylos teismingumo neturi ir jo nekeičia.
7. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), atsakovė su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nesutinka, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Reglamento nustatytos jurisdikcijos taisyklės yra pagrindas daryti išvadą, kad byla priklauso (duomenys neskelbtini) teismų jurisdikcijai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovas A. L. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Lietuvos Respublikoje buvo sudaryta paskolos sutartis, iš kurios kildinama atsakovės prievolė, taip pat Lietuvos Respublikoje buvo atlikti ieškovo bankui mokėjimai, iš kurių ieškovas kildina reikalavimo teisę. Visi sutartiniai mokėjimai ir sutarties vykdymas pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inicijuoti ir vykdomi būtent Lietuvos Respublikoje. Atsakovės A. L. sutartiniai įsipareigojimai buvo patvirtinti Lietuvos jurisdikcijoje esančio teismo, pagal ieškinio pareikštą pagrindą visi ginčui aktualūs įrodymai sietini su Lietuvos Respublika.
8.2. Šioje byloje neginčytinai nustatytina, kad atsakovė ieškinio padavimo metu turi Lietuvoje turto ir turtinių teisių, t. y. žemės sklypą ir gyvenamojo namo dalį, esančius (duomenys neskelbtini), todėl, ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir byla teisminga šios šalies jurisdikcijai, yra nepagrįstas ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 787 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatoms.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apelianto atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje.
9.2. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė 2016 m. išvyko nuolatiniam gyvenimui į (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinę darbo vietą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Taip pat atsakovė nuo 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos ir šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Sprendžiančiam jurisdikcijos nustatymo klausimą, pakanka nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą teismo valstybėje.
9.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovės gyvenamosios vietos yra užsienyje, todėl turi būti taikomos 2007 m. naujosios Lugano konvencijos nuostatų 2 straipsnis: „Laikantis šios konvencijos nuostatų, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą.
4. CPK 782 straipsnis įpareigoja teismą savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šiame straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) nurodyta, kad, jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
5. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią prievolę buvo priimtas nagrinėti. Ieškinyje nurodyta atsakovės gyvenamoji vieta Lietuvoje yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė pateikė teismui prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, motyvuodama tuo, kad ieškinys teismingas (duomenys neskelbtini) teismams, nes atsakovė Lietuvoje negyvena, o jos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes atsakovė deklaravo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovės pateiktam prašymui, ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
6. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė ar daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybės narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Remiantis Reglamento 81 straipsniu, reglamentas privalomas visas ir pagal sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Šio Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, gali būti taikomos ir alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą.
7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo 2017 m. gegužės 6 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Kaip nurodo atsakovė, ji į (duomenys neskelbtini) išvyko 2016 metais, ten yra jos nuolatinė gyvenamoji ir darbo vieta. Atsižvelgiant byloje nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, jog atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).
8. Viena iš specialiosios jurisdikcijos taisyklių yra nurodyta Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte – t. y. asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas bylose, kylančiose iš sutarčių, – atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose.
9. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sąvoką „sutartinę prievolė“ aiškina kaip iš konkrečios sutarties kylančią prievolę, kurios neįvykdymu grindžiamas ieškinys ir prievolės vykdymo vieta nustatoma pagal prievolę reglamentuojančius teisės aktus, remiantis teismo, į kurį kreiptasi, kolizinėmis normomis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. C-419/2011). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo aiškinimu, susitarimas ir prievolė privalo būti aiškiai identifikuoti, nes jurisdikcija pagal šią nuostatą nustatoma pagal atitinkamos prievolės vykdymo vietą.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad net ir laikant, jog atsakovės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta kitoje Europos Sąjungos valstybės narėje, turėtų būti taikoma Reglamento 2 skirsnio 7 straipsnyje numatyta išimtis, nes ieškinio reikalavimas kilęs iš Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-170-941/2017 patvirtintos šalių taikos sutarties, kuria šalys susitarė, kad prievolė (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini) pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį dėl 12 000 Eur kredito yra jų solidarioji prievolė, bei kuria atsakovė (toje byloje ieškovė) A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo (šioje byloje ieškovo) A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal kreditavimo sutartį, taigi ir atsakovės prievolė padengti dalį A. L. sumokėtų kredito įmokų kyla Lietuvoje.
11. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto argumentams, kad šiuo atveju, vertinant prievolės atsiradimo vietą, būtina atsižvelgti į visas prievolės atsiradimo sąlygas, todėl byloje svarbios yra ir tos aplinkybės, jog būtent Lietuvos Respublikoje buvo sudaryta paskolos sutartis, iš kurios kildinama atsakovės prievolė, ieškovo vykdomi bankui mokėjimai, iš kurių ieškovas kildina reikalavimo teisę, taip pat buvo atlikti Lietuvos Respublikoje, visi sutartiniai mokėjimai ir sutarties vykdymas pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inicijuoti ir vykdomi būtent Lietuvos Respublikoje. Atsakovės A. L. sutartiniai įsipareigojimai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos teismo ir pagal ieškinio pareikštą pagrindą visi ginčui aktualūs įrodymai sietini su Lietuvos Respublika.
12. Įvertinus ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką, darytina išvada, jog pareikštas reikalavimas yra kilęs iš sutarčių ir tai sudaro teisinį pagrindą taikyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, todėl byla pagal specialiosios jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas Reglamente, yra teisminga prievolės įvykdymo vietos teismui.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir civilinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.