Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo T. J. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartimi, kuriuo R. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai K. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (dėl mažamečiui T. J. sukelto fizinio skausmo) – laisvės apribojimu 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, R. G. skirtas įpareigojimas ir draudimas: nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą bausmės vykdymo laiką dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; visą bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholį; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą nustatyta įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; nukentėjusiojo T. J. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista T. J. iš R. G. 500 Eur neturtinė žala; priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. J. pilnametystės paskirta jo motina K. K.; nukentėjusiosios K. K. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jai iš R. G. 800 Eur neturtinė žala.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) 22, I. K. namuose, kambaryje tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį bei spirdamas koja vieną kartą į veido sritį sugyventinei K. K. padarė sužalojimą – viršutinio dešinio pirmo danties netekimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, R. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, tai yra 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), būdamas I. K. namuose, kambaryje tyčia spyrė koja vieną kartą į dešinį šoną nukentėjusiajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jam fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo T. J. įgaliotoji atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartimi, ir priteisti nukentėjusiajam T. J. iš R. G. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 500 Eur sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu visiškai tenkino pareikštą civilinį ieškinį nukentėjusiojo T. J. naudai, tačiau nepriteisė civiliniu ieškiniu prašytų 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos visiško atlyginimo. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškinio reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl nukentėjusiajam T. J. priteisto civilinio ieškinio.

4. Teismo posėdžio metu prokurorė Aurelija Rakštienė, nuteistojo R. G. gynėja advokatė Zoja Kastėnienė prašė nukentėjusiojo T. J. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusiojo T. J. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės apeliacinis skundas tenkinamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018). BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, nustatytos faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, R. G. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl R. G. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o taip pat kvalifikuodamas šias veikas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo T. J. įgaliotoji atstovė advokatė Jurgita Šlapaitienė neginčija ir skundžiamu nuosprendžiu R. G. už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių rūšies ir dydžio, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su civilinio ieškinio išsprendimu dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 500 Eur sumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

7. Byloje mažametis nukentėjusysis T. J., gimęs (duomenys neskelbtini), atstovaujamas įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės, pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltininko priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2 t., 150–151). Civilinis ieškinys grindžiamas mažamečio patirtu fiziniu skausmu, emociniais išgyvenimais, stresu, baime, išgąsčiu ir nesaugumo jausmu, R. G. veiksmais nukentėjusiajam sukeltais sunkiais, skaudžiais, tęstiniais dvasiniais išgyvenimais. R. G. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo įgaliotosios atstovės civilinį ieškinį pripažino. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šių išlaidų nukentėjusysis nebūtų patyręs, jei nebūtų buvęs sužalotas, todėl konstatavo, kad nukentėjusiojo atstovės prašoma 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta bei priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. J. pilnametystės paskirta nepilnamečio motina K. K.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė šioje byloje nukentėjusiojo T. J., atstovaujamo įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės, pareikšto civilinio ieškinio klausimą, tačiau nepagrįstai liko nepriteistos ir civiliniu ieškiniu prašytos priteisti procesinės palūkanos.

8. Pažymima, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Remiantis BPK 113 straipsnio 2 dalimi, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Ši nuostata reiškia ir tai, kad civilinėje ir civilinio proceso teisėje įprastų standartų taikymas sprendžiant baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį turi būti suderintas su esminiais baudžiamojo proceso principais ir taisyklėmis. Todėl CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią procesinės palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo teisme, negali būti taikoma išsprendžiant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Tokią išvadą, be kita ko, pagrindžia šie argumentai: procesinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme taisyklė (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) negali būti visa apimtimi įgyvendinta baudžiamojoje byloje vien dėl to, kad toks veiksmas baudžiamajame procese nenustatytas; baudžiamajame procese galioja konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas, pagal kurį asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis); baudžiamojo proceso metu negali būti nustatyta nuteistojo ar už jo padarytą žalą atsakingo asmens pareiga atlyginti padarytą žalą nuo momento, kai dar nebuvo įrodytas šią žalą padariusio asmens kaltumas ir neįsiteisėjo jo kaltumą patvirtinantis teismo nuosprendis; situacija, kai dar iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo nuo civiliniame ieškinyje nurodytos žalos skaičiuojamos procesinės palūkanos, gali riboti kaltinamojo galimybes rinktis gynybos nuo pareikšto kaltinimo būdus, nes siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo kaltinamasis turėtų sutikti su ieškovo reikalavimu ir sumokėti ieškinyje nurodytą sumą iš anksto, nepaisydamas savo gynybinės pozicijos byloje. Taigi teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6,37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-75-788/2019, 2K-4-628/2022).

9. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neišsprendė vieno iš nukentėjusiojo T. J., atstovaujamo įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės, civilinio ieškinio reikalavimų – iš R. G. priteisti procesines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šią klaidą teisėjų kolegija ištaiso atsižvelgdama į tai, jog pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, iš R. G. nuketnėjusiojo T. J. naudai priteistinos civiliniu ieškiniu prašomos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio, tai yra neišspręsto procesinių palūkanų priteisimo klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

11. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2026 m. sausio 12 d. nutartimi nuteistajam R. G. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Zoja Kastėnienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. sausio 14 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 14.2.3. punktu, prašoma iš R. G. valstybės naudai priteisti 108,33 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo T. J. įgaliotosios atstovės advokatės Jurgitos Šlapaitienės apeliacinį skundą ir tik procesinių palūkanų priteisimo klausimu, kuris liko neišspręstas skundžiamu nuosprendžiu. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Bylos duomenimis, nuteistasis R. G. nedirba, byloje nėra duomenų apie jo finansinę padėtį, o tai gali apsunkinti nuteistojo galimybę sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytas antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidas. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą R. G. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. spalio 16 d. nutartimi.

Iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo nukentėjusiajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), priteistos 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumos jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2026 m. vasario 4 d.) iki visiško prievolės įvykdymo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. J. pilnametystės skirti jo motiną K. K., gimusią (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai neišieškoti.