Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir BK140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 02:00 val., (duomenys neskelbtini), I. K. namuose, kambaryje, tyčia suduodamas vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį bei spirdamas koja vieną kartą į veido sritį sugyventinei K. K. padarė sužalojimą: viršutinio dešinio pirmo danties netekimą – nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to R. G. mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 02:00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas I. K. namuose, kambaryje, tyčia spyrė koja vieną kartą į dešinį šoną nukentėjusiajam T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jam fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

3. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. G. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. rugpjūčio 16 d. 2 val. naktį K. K. grįžo iš kaimynų galimai neblaivi, susipyko ir jis galimai jai trenkė. Jis buvo I. K. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Miegojo. Buvo išgėręs. Tuo metu kartu gyveno su ja, ji yra jo vaiko motina. Neatsimena savo veiksmų dėl girtumo, kad jam miegant, kažkas galėjo nutikti, kad jis jai rankos kumščius galėjo suduoti į galvos sritį, spirti koja vieną kartą į veido sritį K. K.. Pripažįsta, kad galėjo ir T. J. įspirti koja į dešinį šoną. Gailisi, blogai vertina savo elgesį. Šiuo metu su K. K. nebendrauja. Jei būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs.

4. Kaltinamasis R. G. prisipažino kaltu, jis ir prokuroras sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

5. Be kaltinamojo R. G. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais:

5.1. R. G., apklausto įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, parodymais. Jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kartu su sugyventine K. K. gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, turi bendrą vaiką – J. G., gimusį (duomenys neskelbtini) m. Su K. K. nebegyvena maždaug nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio. 2024 m. rugpjūčio mėn. 15 d. buvo kartu su P. K. atvykęs pažvejoti ir aplankyti sūnaus J. G.. Apie 24:00 val. parėjo į namus po žvejybos, nuėjo miegoti pas savo sugyventinę K. K.. Jis gerai nepamena, bet atėjęs į kambarį, pamatė, kad K. lovoje nėra. Lovoje gulėjo tik jos sūnus J. G.. Tada jis atsigulė šalia ir užmigo. Namuose buvo mama, patėvis, E. ir kiti mažamečiai vaikai. Visi buvo girti, nes jie svirduliavo. Jam miegant atėjo į kambarį K. K., kuri buvo neblaivi, nes pas kažką šventė gimtadienį. Nežino, ką ji jam padarė, bet jį pažadino. Ką jis K. ir jos sūnui T. J. padarė, neatsimena. Galėjo K. K. pastumti, bet jai smūgių nesudavė. O T. J. jis iš vis nelietė. Tada jį visi užsipuolė ir jį išvijo iš namų, jis išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta iš dalies, kad tik pastūmė K. K. (2 t., b. l. 28-31);

5.2. nukentėjusiosios K. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad R. G. buvo jos sugyventiniu, su juo pragyveno apie (duomenys neskelbtini) metus iki kovo mėnesio, turi bendrą vaiką J. G., gimusį (duomenys neskelbtini) m. Jis savaitgaliais atvažiuodavo aplankyti vaiko. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 02:00 val. į jos gyvenamą vietą adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo jos brolis P. K. kartu su R.. Grįžęs brolis iš karto nuėjo miegoti, o R. atėjo pas ją į kambarį. R. G. atrodė stipriai neblaivus, pradėjo šūkauti, pažadino miegantį vaiką T. J., gimusį (duomenys neskelbtini) m., kuris pradėjo zirzti. R. G. sėdėdamas šalia lovos spyrė zirziančiam jos sūnui iš kojos į dešinį šoną. Po spyrio sūnus pradėjo verkti. Ji norėjo nuraminti vaiką ir tada R. G. vieną kartą trenkė jai iš rankos kumščio į galvos sritį (pakaušį). Ji išsigandusi nubėgo pas mamą I. K., buvusią tuose pačiuose namuose, ją pažadino ir pasakė, kad ją muša R.. Jai tarp virtuvės ir jos kambario R. iš kojos vieną kartą spyrė į veidą, nuskėlė priekinį viršutinį dantį bei praskėlė lūpą, sukėlė jai fizinį skausmą. Sumušęs ją R. išėjo iš namų, išeidamas dar pasakė, kad jeigu ji pasiskųs policijai, jis ją padarys invalide. Po konflikto ji į policiją neskambino, nes bijojo jo, į gydytojus nesikreipė taip pat. Ant T. dešinio šono buvo paraudimas, tačiau jokių mėlynių ar kitų sužalojimų nesimatė. T. įtariamas (duomenys neskelbtini), todėl jis nemoka kalbėti. 2024 m. rugsėjo 1 d. R. parašė skundą vaikų teisių tarnybai dėl jos vaikų blogų auginimo sąlygų, atvykusiems vaikų teisių specialistams ji papasakojo apie 2024 m. rugpjūčio 16 d. nakties metu įvykusį konfliktą. Specialistai jai patarė kreiptis į policiją, todėl ji po įvykio parašė pareiškimą. Papildomos apklausos metu parodė, kad po įvykio į odontologą nesikreipė, neturėjo odontologo paslaugoms pinigų. Dantį išmetė į šiukšlių dėžę. Kai buvo nuvykusi pas teismo med. ekspertus apžiūrai, ją apžiūrėjęs teismo med. ekspertas pasakė, kad jai reikės išmuštoje danties vietoje įsukti danties implantą. Neturi pinigų šiai procedūrai, todėl pas odontologą nebesilankė. Ikiteisminio tyrimo byloje dėl jai sukelto fizinio skausmo patyrė fizinę ir moralinę žalą, todėl byloje reiškia 3 000 eurų dydžio civilinį ieškinį neturinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 49-50, 55-56);

5.3. liudytojos I. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad K. K. yra jos dukra. Iš pradžių R. G., buvęs dukters draugas tik atvažiuodavo į svečius, o vėliau kartu su ja gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, vėliau dukra grįžo gyventi pas ją, nes R. G. neprižiūrėjo vaiko J. G.. R. G. su jos dukra nebuvo nutraukę santykių, jis atvažiuodavo pas K. savaitgaliais. 2024 m. rugpjūčio 15 d. R. G. buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus J. G.. Namuose pabuvęs išėjo su jos sūnumi P. K. žvejoti ir 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 02:00 val. nakties, sūnus P. K. ir R. G. parėjo į namus iš žvejybos. Jos sūnus nuėjo miegoti į palapinę lauke, o R. G. atėjo į namo vidų pas K. K.. Ji tuo metu miegojo. Išgirdo triukšmą, rėkiančią dukrą K. K., kuri, atėjusi prie kambario durų jai pasakė, kad jai R. G. išmušė dantį. R. G. buvo girtas, ji po įvykio išvarė jį iš savo namų. Ryte dukra K. K. jai pasakojo, kad nakties metu tarp jų kilus žodiniam konfliktui, prabudo jos mažametis sūnus T. J. ir pradėjo zirsti. R. G. spyrė iš kojos į dešinį šoną T. J., kuris gulėjo lovoje. Vaikas pradėjo dėl to verkti. Kai R. G. įspyrė jos sūnus T. J., ji pradėjo raminti verkiantį sūnų ir tada R. G. jai vieną kartą sudavė smūgį rankos kumščiu į galvos sritį, o po to dar ir priekinį dantį išmušė. Dėl šio įvykio iš karto nesikreipė į policiją, nes R. G. išėjo iš namų. Kai R. G. 2024 m. rugsėjo 1 d. parašė skundą vaikų teisių tarnybai, dėl to, kad pas ją namuose yra blogos vaikų auginimo sąlygos, atvykusiems vaikų teisių specialistams dukra K. K. papasakojo, apie šį įvykį ir jie patarė kreiptis į policiją, dėl ko dukra K. K. ir parašė pareiškimą. Jos namuose R. G. nebuvo nuo 2024 m. rugpjūčio 16 d. (1 t., b. l. 146-149);

5.4. liudytojos E. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad K. K. yra jos sesuo. Sesuo per internetą susipažino su R. G. ir vėliau jie kartu apsigyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Iš (duomenys neskelbtini) miesto sesė su sūnumis J. G. ir T. J. po šešių mėnesių sugrįžo atgal į namus, nes sugyventinis R. G. nedirbo. 2024 m. rugpjūčio 15 d. R. G. buvo atvažiavęs aplankyti sūnaus T. G.. Namuose pabuvęs išėjo su jos broliu P. K. žvejoti. 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 02:00 val. nakties R. G. parėjo į namus iš žvejybos neblaivus. Ji tuo metu miegojo savo kambaryje. Miegodama išgirdo triukšmą namuose, kai jos sesė K. K. miegojo su vaikais šalia esančiame kambaryje. R. G. buvo pradėjęs garsiai rėkti, todėl pažadino jos vienerių metų dukrą. Kitame kambaryje pradėjo verkti ir sesės K. K. sūnus T. J.. Tada R. G. pradėjo rėkti nepatenkintas, kad verkia T. G. ir ji per atidarytas kambario duris matė, kaip R. G. spyrė iš kojos lovoje gulinčiam T. J. į šoną ir T. pradėjo verkti. Jos sesė pradėjo raminti T. J. ir tada R. G. sudavė jos sesei K. K. vieną smūgį rankos kumščiu į galvos sritį. Jos sesė užsiėmė už galvos, pasilenkė ir sakė R. G., kad jai skauda. Tada K. pasikvietė mamą, kurią prikėlusi grįžo vėl atgal į savo kambarį ir tada R. G. supykęs iš kojos spyrė vieną smūgį sesei į veido sritį ir išmušė dantį. Tuo metu į kambarį įėjusi mama R. G. išvarė iš savo namų. Po to įvykio R. G. daugiau pas jas į namus atvažiavęs nebuvo. Papildomos apklausos metu parodė, kad įvykio metu seseriai buvo praskelta ir lupa. Ji matė, kad sesei po įvykio bėgo kraujas ne tik iš lūpos, bet ir iš išmušto danties vietos. Prieš įvykį sesers dantis nebuvo numuštas ar nuskilęs, jis buvo visiškai sveikas. Jai po įvykio skaudėjo dantenas, ji buvo pasiėmusi iš šaldiklio šaltą paketą, kurį dėjosi ant išmušto danties vietos (1 t., b. l. 152-155, 158-160);

5.5. liudytojo P. K. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 15 d. kartu su R. G. nusprendė atvažiuoti pas jo mamą I. K. į namus, norėjo eiti pažvejoti. Einant žvejoti, pakeliui prie tvenkinio parduotuvėje nusipirko alkoholio: 8 butelius alaus, 1 litro talpos, 5 laipsnių stiprumo. Apie 24 val. abu grįžo į namus, jis nuėjo miegoti į palapinę, nes buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. R. G. taip pat buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio. Ryte apie 8 val. ar 9 val., namuose jam sesuo ir mama pradėjo pasakoti, kad jo sesei K. K. nakties metu R. G. sudavė smūgį kumščiu į veido sritį ir išmušė dantį bei sudavė vieną smūgį koja jos sūnui T. J. į šoną. Jis matė, kad sesei K. K. yra išmuštas priekinis dantis. Ar buvo kokie sužalojimai padaryti T. J., jis nematė. Namuose R. G. nebuvo, kur ir kada jis išėjo, jam niekas nepasakė. Jis parašė žinutę R. G., klausė, kur jis dingo, kodėl sesei išmušė dantį, bet R. G. jam nieko neatrašė. Sekmadienį susirinko iš jo buto daiktus ir išvažiavo. Facebook paskyroje R. G. pasivadinęs "(duomenys neskelbtini)". R. G. po įvykio buvo įsidėjęs į Facebook paskyrą, kad jis kažkur jau užsienyje (1 t., b. l. 177-180);

5.6. liudytojos E. P. apklausa ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2024 m. rugpjūčio 29 d. per elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) buvo gautas anoniminis pranešimas, kuriame pranešta apie netinkamą vaikų priežiūrą K. K. šeimoje. Informaciją pateikė R. G.. 2024 m. rugsėjo 3 d. nuvykus pas K. K. į namus patikrinti atsiųsta informaciją, K. K. papasakojo, kad 2024 m. sausio mėnesį persikėlė gyventi pas savo motiną I. K., į jos namus, nes jos buvęs sugyventinis R. G. nuolat prieš ją naudodavo fizinį bei psichologinį smurtą. Ji dėl to niekur nesikreipdavo, nes sugyventinis garsindavo su ja susidoroti. Pokalbio metu K. K. parodė numuštą priekinį dantį, teigė, kad taip pasielgė su ja R. G.. Sakė, kad jos sugyventinis R. G. nemyli jos vaiko T. J. ir jis yra smurtavęs prieš jį, bet neįvardijo kada tai buvo padaryta ir kokiais būdais. Apžiūrėjus T. J., ant jo kūno jokių smurto žymių nebuvo. Iš K. K. pasakojimo nesuprato, kada tiksliai buvo panaudotas smurtas. K. K. daugiausiai akcentavo, kad jos sugyventinis R. G. daugiau prieš ją naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl nuolatinių grasinimų ji patarė kreiptis į teisėsaugos įstaigas. Atsižvelgiant į K. K. prašymą, jos šeimai buvo iniciuotas atvejo vadybos procesas, socialiniai darbuotojai teikia socialines paslaugas. Šeima skyriui iki to laiko nebuvo nežinoma, nebuvo gauta pranešimų dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių šeimoje (1 t., b. l. 183-186);

5.7. 2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu jokie daiktai, reikšmingi tyrimui nepaimti, įvykio vieta nufotografuota (1 t., b. l. 33-34, 36-39;

5.8. 2024 m. rugsėjo 9 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint K. K. kūną, išorinių sužalojimų nesimato, nuskeltas viršutinis dantis (1 t., b. l. 64, 67-68);

5.9. 2024 m. rugsėjo 9 d. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrint nepilnamečio T. J. kūną, išorinių sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 99, 102-103);

5.10. 2024 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad K. K. nustatytas viršutinio dešinio pirmo danties netekimas, padarytas kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Nenustatyta, kada K. K. neteko danties. Vieno danties netekimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas kritimo/griuvimo traumai (1 t., b. l. 73);

5.11. 2024 m. rugsėjo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad apžiūros metu nėra objektyvių duomenų apie T. J. patirtus sužalojimus (1 t., b. l. 108);

5.12. 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai. Apžiūrimi kūno kameros įrašai, kuriuose užfiksuota kaip K. K. pasitinka atvykusius policijos pareigūnus ir jiems pasakoja apie įvykį, kad ją sumušė R. G., jos vaiko tėvas, su kuriuo kartu nebegyvena nuo rugpjūčio 16 dienos. Toliau policijos pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybes. K. K. pasako policijos pareigūnams, kad jos sūnui R. G. spyrė iš kojos, sužalojimų nėra. Policijos pareigūnui namo kambaryje E. K. pasakoja, kad matė kaip R. G. ne savo vaikui įspyrė, K. ėjo pasakyti mamai ir R. G. K. tarpduryje tarp virtuvės ir kambario spyrė iš kojos ir išmušė dantį (1 t., b. l. 31-32);

5.13. 2024 m. rugsėjo 9 d. protokolu – pareiškimu, kuriuo K. K. pranešė apie įvykį, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. apie 2 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivus R. G., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ją ir jos mažametį vaiką T. J., gimusį (duomenys neskelbtini) m. sumušė: spyrė T. J. iš kojos į dešinį šoną, o jai įspyrė į veidą ir nuskėlė priekinį viršutinį dantį, praskėlė lūpą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Pagal šį faktą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 1, 11-12, 18-19).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

2. BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. Šio nesunkaus nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis – veika – pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, o padariniai – fizinis skausmas arba nežymus sužalojamas ar trumpalaikis susargdinimas. Įstatymo leidėjas nedetalizuoja, kaip konkrečiai nukentėjęs asmuo turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad jam kaltininko tyčiniais veiksmais būtų sukelti pirmiau nurodyti padariniai, t. y. ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, o kaltininko veiksmus ir kilusius padarinius turi sieti tiesioginis priežastinis ryšys.

3. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad R. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalyse, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad susipyko su tuo metu buvusia sugyventine K. K. ir dėl to galimai jai trenkė. Jis buvo I. K., K. K. motinos namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Miegojo. Buvo išgėręs. Tuo metu kartu dar gyveno su ja šiuose namuose, ji yra jo vaiko motina. Neatsimena savo veiksmų dėl girtumo, jis jai rankos kumščius galėjo suduoti į galvos sritį, spirti koja vieną kartą į veido sritį. Galėjo T. J. įspirti koja į dešinį šoną. Visiškai pripažįsta kaltę, gailisi, blogai vertina savo elgesį. Jei būtų blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios K. K. parodymai (1 t., b. l. 49-50, 55-56), liudytojų I. K., P. K., E. K., E. P. parodymai (1 t., b. l. 146-149, 152-155, 158-160, 177-180, 183-186), medicininių dokumentų informacija (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurių duomenimis K. K. dėl danties netekimo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 73, 108). Kadangi K. K. apie įvykį pranešė praėjus beveik trims savaitėms ir į gydytojus dėl vaiko sužalojimo nesikreipė, specialistas, apžiūrėjęs mažametį T. J., nenustatė, kokie buvo padaryti jam sužalojimai, tačiau specialisto išvadoje pažymėjęs, kad mažamečio mama nurodė jam, jog vaikui po įvykio buvo paraudimas krūtinėje, juosmens dešiniame šone, buvo įspirta per antklodę. Kad mažamečiui buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ne tik vaiko mama, mačiusi kaip kaltinamasis sudavė mažamečiui koja į šoną, bet ir liudytoja apklausta E. K., kuri matė, kad po suduoto smūgio, T. J. verkė (1 t., b. l. 152-155, 158-160). Taip pat šias kaltinimuose nurodytas aplinkybes patvirtina 2024 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota informacija iš įvykio vietos atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų (1 t., b. l. 31-32); 2024 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 33-34, 36-39); 2024 m. rugsėjo 9 d. asmenų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 64, 67-68, 99, 102-103). Tokie kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis kvalifikuoti teisingai, kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir fizinio skausmo sukėlimas padarytas mažamečiui pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiesiems (sugyventinei ir jos mažamečiam sūnui) gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.

4. Teismas, skirdamas kaltinamajam R. G. bausmę, atsižvelgia į jam inkriminuotą ir teisiamojo posėdžio metu įrodytą nusikalstamų veikų sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikų motyvus ir tikslus, pažeistų teisinių gėrių svarbą, jo asmenybę, elgesį iki ir po veikos padarymo. Kaltinamasis R. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, veikos baigtos, jų pasekmėje nukentėjusiajam mažamečiui T. J. buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusiajai K. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

8.1. Kaltinamasis R. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (2 t., b. l. 32); baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 36-46); nedirba (2 t., b. l. 47-48); neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 50); byloje yra duomenys apie apsilankymus (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikoje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 63); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. balandžio 2 d. – gegužės 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad R. G. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini). Šis sutrikimas netrukdė jam suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su juo galima atlikti proceso (ikiteisminio tyrimo) veiksmus, jis gali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, atlikti bausmę, priverčiamųjų priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 79-80, 82-83, 85-86, 88-89, 101-106).

8.2. Šių aplinkybių pagrindu, įvertinus tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus ir tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimus: visu bausmės vykdymo laiku pradėti dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikiant duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; nevartoti visu bausmės vykdymo laiku psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės. Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

8.3. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

8.4. Teismas, įvertinęs R. G. padarytų nusikaltimų pobūdį, jo keliamą pavojų žmonių sveikatai ir į tai, kad jis smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narius – sugyventinę ir jos mažametį vaiką, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Civilinis ieškinys.

5. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).

9.1 Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).

9.2 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.185 straipsnio 1 dalimi, turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad CK3.191 straipsnyje yra reglamentuojama turto tvarkymo ir uzufrukto teisės pabaiga. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai: įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis emancipuojamas; įstatymų nustatyta tvarka nepilnametis sudaro santuoką; vaikas sulaukia pilnametystės; teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo; teismas atskiria vaikus nuo tėvų ar apriboja tėvų valdžią.

9.3 Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu nepilnamečio nukentėjusiojo T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., įgaliotuoju atstovu pagal įstatymą paskirta T. J. motina K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m. (1 t., b. l. 115-116). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2025 m. spalio 1 d. nutarimu nepilnamečio nukentėjusiojo T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) m., įgaliotuoju atstovu pagal įstatymą paskirta advokatė J. Š. (1 t., b. l. 112-113).

9.4 Nukentėjusysis (nepilnametis) T. J., gimęs (duomenys neskelbtini) m., atstovaujamas įgaliotos atstovės advokatės J. Š., šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 500 Eur neturtinei žalai ir penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., 150-151).

9.5 Nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė civiliniame ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą mažamečiui sudaro fizinis skausmas, emociniai pergyvenimai, stresas, baimė, išgąstis ir nesaugumo jausmas. Kaltinamojo veiksmai paliko nukentėjusiajam sunkius, skaudžius, tęstinius dvasinius išgyvenimus, baimę. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovės ieškinį pripažino. Teismas daro išvadą, kad jei nukentėjusysis nebūtų sužalotas, šių išlaidų nebūtų patyręs, todėl konstatuojama, kad nukentėjusiojo atstovės prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra protinga ir pagrįsta, todėl 500 Eur suma priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. J. pilnametystės skirtina šio nepilnamečio motina K. K..

9.6 Nukentėjusioji K. K., gimusi (duomenys neskelbtini) m., šioje byloje reiškia civilinį ieškinį 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo R. G. kuris 2024 m. rugpjūčio 16 d. tyčiniais veiksmais ją sužalojo: sudavė kumščiu į galvos sritį bei įspyrė iš kojos į veidą, ko pasekoje išmušė jai vieną dantį ir padarė kraujosruvas veide. Kaltinamasis sutrikdė jos sveikatą, dėl patirtų smūgių jaučia galvos, veido ir dantų skausmus, geria nuskausminamuosius dėl apsunkinto kramtymo. Nesijaučia saugi, jaučia baimę ir vidinę įtampą (1 t., b. l. 74). Lankėsi pas odontologą, mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais medicininiais išrašais nustatyta, kad nukentėjusioji K. K. už vizitą pas specialistą dėl netekto danties sumokėjo 55 Eur (2 t., b. l. 17, 18). Šios išlaidos pripažintinos įrodytomis ir priteistinos iš kaltinamojo civilinei ieškovei. Nukentėjusioji savo neturtinę žalą įvertina 3 000 Eur, nepateikė teismui jokių įrodymų, iš kurių matytųsi, kad būtent dėl šio savo sužalojimo ji patyrė stiprius negalavimus, kad reikėtų priteisti neproporcingai didelę 3 000 Eur sumą iš kaltinamojo. Taip pat neįrodė kad šie susirgimai patirti būtent dėl danties netekimo, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų sukeltos rimtos pasekmės sveikatai bei padaryta būtent tokio dydžio neturtinė žala sveikatai, kad teko ilgai būti gydomai. Išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina tik faktą, kad nukentėjusioji gerokai vėliau po įvykio kreipėsi į gydytoją dėl danties netekimo ir jausto fizinio skausmo ir tai buvo 2024 metų lapkritį kai pats įvykis buvo 2024 m. rugpjūčio 16 d., praėjus trims mėnesiam po įvykio.

9.7 K. K. išaiškintina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, šiuo konkrečiu atveju dėl jos prašomos priteisti materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias šiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį analogiškose bylose, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 3 000 Eur neturtinė žala yra ženkliai per didelė ir byloje niekuo nepagrįstą, todėl ši suma mažintina iki 800 Eur ir ji priteistina iš kaltinamojo R. G. civilinei ieškovei K. K..

10.1 BK 106 straipsnis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

10.2 Teismo posėdžio protokolas ir bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusiojo nepilnamečio T. J. atstovė advokatė J. Š. jam suteikė teisinę pagalbą nagrinėjant bylą teisme, advokatė savo pareigas vykdė tinkamai. Teismui 2025 m. rugsėjo 10 d. pateikta 2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina išlaidas, turėtas teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam, advokatei J. Š. apskaičiuotas 535,95 Eur užmokestis už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui T. J. (2 t. b. l. 153-155). Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, o taip pat įvertinęs padarytų veikų pavojingumą, pasekmes, nukentėjusiajam, padarytos žalos pobūdį ir dydį, nuteistojo turtinę padėtį, taip pat į tai, kad kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiesiems neturtines žalas ir gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) ir jam šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekama teismo psichologijos ekspertizė, daro išvadą, jog šios išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš R. G. nepriteistinos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nukentėjusiajai K. K. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (dėl mažamečiui T. J. sukelto fizinio skausmo) ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir R. G. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. G. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, V. F. skirti įpareigojimą ir draudimą:

- nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visu bausmės vykdymo laiku dirbti, netekus darbo būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba Užimtumo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškoti darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką.

- nevartoti visu bausmės vykdymo laiku psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), įgaliotos atstovės advokatės J. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti T. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkių šimtų eurų 0 centų) neturtinės žalos. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo T. J. pilnametystės skirti jo motiną K. K., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų 0 centų) neturtinės žalos.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės J. Š. užmokestis 535,95 Eur dydžio) priteisimo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.