- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- e2-3411-1179/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00611-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- J. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis, Piotras Orlovas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. O.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės R. M. ir atsakovo J. M. 1 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 380 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
1.1. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, ja atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Po minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovės patiriamos išlaidos nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti padidėjo, t. y. padidėjo išlaidos būstui, maistui, drabužiams ir kt. Šiuo metu sūnaus poreikiams tenkinti reikia apie 760 Eur per mėn. (100 Eur dienpinigiams, 100 Eur mokesčiams, 225 Eur būreliams; 200 Eur maistui, higienos prekėms, mokyklos reikmėms, vaistams, kirpyklai ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju nepilnametis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, todėl jai tenka didesnė vaiko priežiūros dalis. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą, reikalingą sūnaus poreikiams tenkinti. Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 380 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1. Nurodo, kad Tauragės apylinkės teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, ja atsakovas sutiko padidinti nepilnamečiam sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), teikiamą išlaikymą nuo 145 Eur iki 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Kadangi atsakovas nežinojo apie savo pareigą indeksuoti teikiamą išlaikymą, minėta taikos sutartimi šalys taip pat susitarė dėl atsakovo prievolės sumokėti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas savo prievoles pagal Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartį vykdo tinkamai, nuo 2024 m. vasario mėn., pritaikęs indeksą, teikė išlaikymą sūnui po 253 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2025 m. vasario mėn. – po 258 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį.
2.2. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė naujų aplinkybių, susijusių su sūnaus išlaikymu, atsiradusių po Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo. Šiuo metu sūnaus poreikiams tenkinti yra skiriama 638,50 Eur suma, kurią sudaro po 258 Eur išlaikymas, kurį skiria ieškovė ir atsakovas, taip pat 122,50 Eur valstybės skiriami vaiko pinigai, t. y. 7 662 Eur per metus. Manytina, kad tokia suma yra pakankama nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai, susiję su rega, netaisyklinga laikysena, odontologo paslaugomis, maistu, apranga ir kt., egzistavo jau minėtos nutarties priėmimo metu, dėl netaisyklingos laikysenos sūnui skiriamos nemokamos reabilitacinės procedūros. Nors, ieškovės teigimu, sūnus turi lankyti sporto klubą, tokios aplinkybės byloje pateiktose medicininiuose dokumentuose nenurodytos. Nors ieškovė yra sudariusi sūnaus draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, tačiau įmokos pagal šią sutartį sudaro po 6,25 Eur per mėn. (75 Eur/ 12 mėn.). Taigi minėtos išlaidos nesudaro pagrindo konstatuoti, kad sūnaus poreikiai yra padidėję. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti duomenys apie sūnui teikiamas odontologo paslaugas turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš pateiktų duomenų nėra aišku, kam šios paslaugos buvo suteiktos. Ieškovė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad nupirko sūnui dviratį už 513 Eur ir televizorių (su draudimu) už 555,36 Eur, tačiau šie daiktai buvo įgyti 2024 m., be to, nėra aišku, ar jie skirti būtent vaiko, o ne kitų asmenų, poreikiams tenkinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė šių pirkinių įsigijimo su atsakovu nederino, nebandė išsiaiškinti, ar jis turi lėšų šiems daiktams apmokėti. Ieškovė pateikė 2024 m. ir 2025 m. skolos raštelius, sudarytus su ieškovės artimaisiais, tačiau juose nėra užfiksuotas piniginių lėšų priėmimo – perdavimo faktas, nėra aišku, kokiu tikslu jie buvo sudaryti, ar yra faktiškai vykdomi.
Motyvuojamoji dalis
2.3. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, manytina, kad reikalavimą dėl didesnio išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovo, ieškovė sieja ne su išaugusiais vaiko poreikiais, tačiau su aplinkybe, jog padidėjo minimalioji mėnesio alga. Tai neatitinka formuojamos kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose. Atkreiptinas dėmesys, jog 2024 m. liepos 5 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, nurodydama, jog, padidėjus minimaliam darbo užmokesčiui, jis turėtų teikti išlaikymą sūnui po 355 Eur per mėn.
2.4. Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, su sutuoktine susilaukė sūnaus G. M.. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis sudaro 1 316 Eur per mėn. Kaip minėta, atsakovas teikia išlaikymą sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 258 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, taip pat išlaiko nepilnametį sūnų G. M. ir moka po 102,88 Eur paskolos įmokas per mėn. Taigi atsakovui lieka apie 697,12 Eur per mėn. savo poreikiams tenkinti. Atsakovas turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos būklės jis negali dirbti papildomo darbo. Ieškovė yra sveika, darbinga, tačiau šiuo metu niekur nedirba. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.
3. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) 2025 m. balandžio 30 d. išvadoje Nr. 5SD-3586 nurodė, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, tačiau konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaiko konkrečius poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad nagrinėjamu atveju padidėjo nepilnamečio sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai, taip pat išlaidos jo poreikiams tenkinti, šiuo metu sūnaus poreikiams tenkinti reikia apie 760 Eur per mėn. Pažymėjo, jog nors Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtinta taikos sutartimi ji su atsakovu susitarė, kad šis teiks išlaikymą sūnui po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, tačiau jau tuo metu sūnui reikėjo didesnio išlaikymo. Vis dėlto, siekdama greičiau išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, ji taikos sutartimi sutiko su minėta 250 Eur išlaikymo suma per mėnesį. Nurodė, kad nepilnamečiam sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), reikalingas ortodontinis gydymas, jis pradėtas 2024 m. lapkričio mėn., sūnui jau sudėti breketai. Išlaidos už sūnaus ortodontinį gydymą sudarys iš viso apie 5 300 Eur – šiuo metu ji jau yra sumokėjusi 2 295 Eur, o viso gydymo metu susidarys dar apie 3 000 Eur išlaidų. Sūnui 2023 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl to jis lankosi pas gydytojus, vyksta į reabilitaciją sanatorijoje, nešioja įtvarą, padukus. Šiuo metu gydymas sanatorijoje sūnui nėra visiškai kompensuojamas, t. y. kompensuojamas tik gydymas ir procedūros, o jai tektų mokėti už maistą ir nakvynę sanatorijoje. Sūnaus įtvaras kainuoja 45 Eur, jį reikia keisti kasmet, padukai kainuoja 30 Eur, juos reikia keisti pasikeitus sūnaus pėdos dydžiui. Dėl (duomenys neskelbtini) ir su ja susijusių sveikatos sutrikimų sūnus lanko sunkiąją atletiką ir sporto klubą, minėti užsiėmimai jam reikalingi raumenims stiprinti, t. y. padeda jo laikysenai, užsiėmimus sūnus lanko gydytojo leidimu. Ji nupirko sūnui aprangą šiems užsiėmimams. Sūnus nuo 2023 m. lanko muziką mokyklą, šiuo metu mokestis už muzikos mokyklą sudaro 20 Eur (anksčiau buvo 8 Eur), už saksofono nuomą – 12 Eur (anksčiau buvo 5 Eur). Sūnui taip pat diagnozuota toliaregystė, jam reikia nešioti akinius, juos tenka keisti, tai kainuoja apie 200 Eur, šios išlaidos nėra kompensuojamos. Sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasę, jam sunkiai sekasi matematika ir lietuvių kalba. Dėl pablogėjusių mokymosi rezultatų ji nutarė kreiptis pagalbos į korepetitorius, vasarą šios išlaidos sudarė po 95,96 Eur per mėn., nuo rugsėjo mėn. – po 152,90 Eur per mėn. Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai mokamas apie 1 000 Eur darbo užmokestis (atskaičius mokesčius). Jai diagnozuoti sveikatos sutrikimai: opaligė, gimdos problemos, jai taip pat reikia atlikti sąnario keitimo operaciją.
5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė, kad sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiai yra padidėję. Be to, jis dėl savo sveikatos būklės ir finansinės padėties negali teikti didesnio išlaikymo sūnui. Atsakovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai, (duomenys neskelbtini), ateityje jam gali būti reikalingas chirurginis gydymas. Dėl sveikatos sutrikimų jam ne kartą buvo suteiktas nedarbingumas. Atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų – jam reikalingas panašaus dydžio išlaikymas kaip ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Pažymėjo, kad ieškovė su juo nesitarė nei dėl sūnaus ortodontinio gydymo, nei dėl korepetitorių. Jo manymu, sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ugdymosi rezultatai yra patenkinami, papildoma pagalba mokantis jam nėra būtina.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė pateikė išvadą, nurodydama, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje, įvertino nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją aplinką, sąlygas ir nustatė, jog ieškovės namai yra švarūs, tvarkingi, jaukūs, šilti, vaikas turi atskirą kambarį, reikalingus baldus ir ugdymui skirtas priemones. Nepilnamečiam E. M., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota skoliozė, jis lanko sporto salę, nešioja stuburo įtvarą, lanko Meno mokyklą, naudojasi korepetitoriaus paslaugomis. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo po 380 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies
7. Remiantis bylos duomenimis, E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė R. M. ir atsakovas J. M.. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtinta pareiškėjų R. M. ir J. M. sudaryta 2023 m. kovo 16 d. taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), ja šalys susitarė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1419-164/2015 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 4 punktą, kuriuo J. M. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ir nustatė, kad J. M. mokės išlaikymą sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą mokant už einamąjį mėnesį iki 25 dienos į R. M. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB. Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant i infliaciją (Taikos sutarties 1 punktas). Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta R. M. (Taikos sutarties 2 punktas).
8. Ieškovė prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtintos Taikos sutarties 1 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 380 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis numato, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003).
10. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).
11. Taigi teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).
12. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą).
13. Teismas, nagrinėjantis tokio pobūdžio bylą, t. y. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo dėl pasikeitusių vaiko poreikių, turi atlikti išsamų visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, įtvirtintų CK 3.192 straipsnyje, taip pat CK 3.201 straipsnio 2 dalyje, vertinimą. Ieškinį grindžiant šiuo pagrindu, teismui išlieka pareiga, be kita ko, įvertinti ir šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-378/2023).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimą dėl sūnui priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo grindžia išaugusiais nepilnamečio vaiko poreikiais.
15. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.
16. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
18. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Atsižvelgtina ir į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.
19. Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
20. Ieškovė nurodė, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro apie 760 Eur per mėnesį. Teismas pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
21. Teismas taip pat pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams patenkinti tėvai patiria išlaidų. Šie vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.
23. Iš esmės vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs išlaidų atitikimo faktą, konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio patenkinimui (pvz., transportui), ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Įvertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui, teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti, kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti, ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtinta Taikos sutartis, ja atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Minėtos nutarties priėmimo metu E. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo 10 metų amžiaus, šiuo metu jam sukako (duomenys neskelbtini) metų. Taigi sutiktina su atsakovu, jog nuo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo yra praėjęs neilgas laikotarpis, byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu būtų reikšmingai pasikeitę nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), kasdieniai poreikiai būstui, aprangai, maistui ir pan.
25. Pažymėtina, jog teismas sutinka su ieškove, kad po Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo padidėjo prekių ir paslaugų kainos, tačiau vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo keisti priteisto išlaikymo dydžio. CK 3.208 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo indeksavimą, nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-684/2025).
27. Taigi būtent priteisto išlaikymo indeksavimas yra skirtas pajamoms, prarastoms dėl vartotojų kainų padidėjimo, kompensuoti, t. y. kompensuoti padidėjusias vaiko išlaikymo išlaidas, kurias lėmė išaugusios prekių ir paslaugų kainos. Kaip minėta, ieškovė, siekdama, jog būtų pakeistas (padidintas) iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydis, turi pateikti duomenis, patvirtinančius pasikeitusius vaiko poreikius ir (ar) tėvų galimybę tokį išlaikymą teikti.
28. Remiantis VšĮ Šilutės ligoninės 2023 m. birželio 16 d. ir 2024 m. birželio 26 d. Medicinos dokumentų išrašų duomenimis nustatyta, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2023 m. diagnozuota (duomenys neskelbtini); 2024 m. birželio 26 d. apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), pritaikytas gydymas. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. kovo 7 d. Medicinos dokumentų išrašo duomenimis nustatyta, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sekamas dėl (duomenys neskelbtini); nešioja akinius, periodiškai lanko reabilitacines procedūras, nešioja laikysenos korektorių, rekomenduoti ortopediniai padukai, sanatorinis gydymas; taikytas gydymas – mankštos, taisyklinga laikysena, baseinas, vitaminai akims ir vitaminas D3. Remiantis VšĮ Šilutės ligoninės 2025 m. birželio 16 d. Medicinos dokumentų išrašo duomenimis nustatyta, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), diagnozuota netaisyklinga laikysena, taikytas gydymas – kineziterapija grupėje, impulsinės srovės, manetokilimėlis.
29. Remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. birželio 16 d. rašto duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 7 d. ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi E. M. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) dėl ortodontinio gydymo, buvo sudarytas preliminarus gydymo planas, kuris gydymo eigoje gali kisti, numatytas dantų lankų išlyginimas, dantų padėčių ir sąkandžio korekcija breketų sistema, sąkandžio korekcijos funkciniu aparatu, kontroliniai radiologiniai tyrimai ir burnos higiena, sąkandžio suvedimas, retensija – fiksuoti reteineriai neribotam laikui. Laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2025 m. birželio 12 d. išlaidos už nurodytas paslaugas sudarė iš viso 2 265 Eur. Gydymo eigoje numatomas Herbso aparatas (apie 900 Eur) ir kontroliniai vizitai, profesionali burnos higiena kas 4 mėn. (apie 50 Eur). Preliminarus gydymo laikas dar 2,5 metų, gydymo paslaugų suma – apie 3 000 Eur.
30. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad E. M., gim. (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), išlaidos už ugdymą sudaro 23 Eur per mėn. ir 12 Eur už instrumento nuomą. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat lanko sporto klubą, išlaidos už abonementą – 30 Eur per mėn. MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė ieškovei 2025 m. kovo 2 d. sąskaitą 280 Eur sumos už 14 pamokų, suteiktų E. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2025 m. sausio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. Laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 26 d. iki 2025 m. balandžio 6 d. ieškovė sumokėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 280 Eur. 2025 m. gegužės 24 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. 1387, ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti mokymo paslaugas 1 kartą per savaitę, po 80 min. iki 4 mokinių grupėje laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 24 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti po 95,96 Eur per mėn. (pirmajai įmokai taikoma 50 proc. nuolaida). 2025 m. spalio 6 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ieškovės sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis Nr. 1442, ja UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti mokymo paslaugas 1 kartą per savaitę, po 80 min. iki 4 mokinių grupėje laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 6 d. iki 2026 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė įsipareigojo mokėti po 152,90 Eur per mėn. Laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 7 d. iki 2025 m. spalio 20 d. ieškovė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 740,10 Eur.
31. Atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad po Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutarties priėmimo pasikeitė nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros ir ugdymosi poreikiai. Nors sutiktina su atsakovu, jog minėtos nutarties priėmimo metu šalių nepilnamečiam sūnui jau buvo diagnozuoti laikysenos ir regos sutrikimai, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros poreikiai nėra padidėję. Visų pirma, remiantis pateiktu ieškiniu ir ieškovės paaiškinimais teismo posėdžio metu, ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sieja ne tik su sūnaus laikysenos ir regos sutrikimais, bet ir su kitais jo sveikatos priežiūros poreikiais, įskaitant ortodontinį gydymą. Antra, aplinkybė, kad minėti sveikatos sutrikimai nepilnamečiam E. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo diagnozuoti anksčiau, pati savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog vaiko poreikiai, susiję su šių sveikatos sutrikimų gydymu, negali didėti, juolab, kad taikomas gydymas vaikui augant ir (ar) keičiantis ligos dinamikai taip pat gali kisti.
32. Vertindamas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos priežiūros poreikiais, teismas pažymi, jog, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, papildomas gydymas – baseinas, mankštos – jam buvo paskirtas 2025 m. kovo 7 d. apsilankymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu. Taigi poreikis užtikrinti minėtas procedūras atsirado po ginčo nutarties priėmimo. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir dėl nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ortodontinio gydymo. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), ortodontinis gydymas pradėtas 2024 m. lapkričio 7 d., ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog minėtas gydymas nėra trumpalaikis, truks dar apie 2,5 metų, taip pat duomenis apie tai, kad ji yra apmokėjusi dalį išlaidų už sūnaus ortodontinį gydymą. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo abejoti, kad dėl turimų sveikatos sutrikimų nepilnamečiam E. M., gim. (duomenys neskelbtini), reikalingas gydymas, procedūros ir pan., sąlygojančios papildomas vaiko išlaikymo išlaidas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nesutikdamas, su minėtomis išlaidomis ar jų dydžiu, neteikė teismui įrodymų apie šių išlaidų nepagrįstumą, galimybę šias išlaidas apmokėti valstybės lėšomis ir pan.
33. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nepilnametis E. M., gim. (duomenys neskelbtini), susiduria su mokymosi sunkumais – jo matematikos pažymių vidurkis sudaro 4,89 balo. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog ieškovė pagrįstai imasi veiksmų papildomiems sūnaus ugdymosi poreikiams užtikrinti – rūpinasi, kad sūnui būtų suteiktos korepetitoriaus paslaugos ir dėl to patiria papildomas išlaidas.
34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis, įvertinęs išlaidų, susijusių su padidėjusiais nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), poreikiais dydį, teismas pripažįsta, jog laikotarpiu nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nepilnamečio E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui reikalinga suma sudaro vidutiniškai po 660 Eur per mėnesį.
35. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vertindamas kiekvieno iš vaiko tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į visų rūšių gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, juridinius asmenis bei jų turtą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini). AB „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu registruota transporto priemonė „Opel Mokka X“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė nuo 2025 m. liepos 7 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos pajamas sudaro vidutiniškai 1 834 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį.
36. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini) AB „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruota transporto priemonė „Nissan Qashqai+2“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pajamas sudaro vidutiniškai 1 952,17 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis per mėnesį. Atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką – G. M., gim. (duomenys neskelbtini)
37. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo, jog dėl turimų kreditinių įsipareigojimų, jis neturi galimybės skirti didesnio išlaikymo sūnui. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. liepos 15 d. tarp atsakovo ir UAB „SB lizingas“ sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja atsakovui buvo suteiktas 3 000 Eur kreditas 36 mėn. laikotarpiui, mėnesio įmoka – 102,88 Eur. Vertindamas šias aplinkybes, teismas pažymi, kad tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
38. Atsakovas taip pat nurodo, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų neturi galimybės teikti didesnio išlaikymo sūnui. Remiantis VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. lapkričio 21 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 7 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovui diagnozuotos (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 23 d. diagnostinio tyrimo išrašo duomenimis, atsakovui nustatyti (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 26 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo duomenimis, atsakovui diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). Remiantis 2024 m. balandžio 23 d. medicinos dokumentų išrašo duomenimis, atsakovui diagnozuota (duomenys neskelbtini), jam taikytas medikamentinis gydymas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2025 m. rugpjūčio 27 d. atsakovui nedarbingumas dėl ligos buvo suteiktas laikotarpiu: 1) nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 3 d.; 2) nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. iki 2021 m. spalio 1 d.; 3) 2022 m. sausio 8 d. iki 2022 m. sausio 19 d.; 4) nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.; 5) nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. kovo 10 d.; 6) nuo 2024 m. sausio 16 d. iki 2024 m. balandžio 5 d.; 7) nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. rugsėjo 5 d.
39. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovui diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai. Vis dėlto ši aplinkybė, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas neturi galimybės teikti didesnio nei Taikos sutartimi nustatyto 250 Eur dydžio išlaikymo per mėn. nepilnamečiam sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini) Visų pirma, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovui būtų nustatytas netektas dalyvumas, neįgalumas ir kt. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir pats atsakovas. Antra, nors sutiktina su atsakovu, kad turimi sveikatos sutrikimai gali riboti jo galimybę dirbti papildomą darbą, tačiau byloje nenustatyta, jog minėti sveikatos sutrikimai sudarytų kliūtis atsakovui dirbti, gauti stabilias pajamas, reikalingas bent minimaliems nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje kaip ir Taikos sutarties sudarymo metu, jo pajamos nėra sumažėjusios, yra didesnės nei nustatyta minimalioji mėnesio alga. Trečia, nors byloje pateikti duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jam suteikto nedarbingumo dėl ligos, tačiau nenustatyta, kad šios aplinkybės kartotųsi nuolatos, t. y. kad atsakovas sistemingai ilgus laikotarpius būtų nedarbingas.
40. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ Medicinos dokumentų išrašo matyti, jog ieškovei 2025 m. birželio 12 d. diagnozuoti: (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 2 d. ieškovei nedarbingumas dėl ligos buvo suteiktas laikotarpiu: 1) nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 22 d.; 2) nuo 2024 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. lapkričio 5 d.; 3) nuo 2025 m. sausio 2 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei taip pat diagnozuoti tam tikri sveikatos sutrikimai, tačiau šiuo atveju taip pat nenustatyta, kad minėti sveikatos sutrikimai sudarytų kliūtis ieškovei dirbti ir gauti stabilias pajamas, reikalingas nepilnamečio sūnaus poreikiams užtikrinti.
41. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, jog šalys nepateikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negalėtų dirbti, gauti stabilių pajamų ir tokiu būdu užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimą bei prievolių kreditoriams vykdymą. Be to, ginčo šalys prisiimdamos prievoles kreditoriams turi elgtis apdariai ir rūpestingai, įvertinti galimybę šias prievoles tinkamai vykdyti, todėl vien ta, aplinkybė, jog šalys turi įsipareigojimų kreditoriams nesudaro pakankamo pagrindo, jog jos negali lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Taigi, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Ir ieškovė, ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius.
42. Spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio, teismas taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas). Taigi, nors aplinkybė, kad nepilnamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra skiriama išmoka vaikui, kuri 2025 m. sudaro 122,50 Eur, nesudaro pagrindo mažinti iš atsakovo priteistino išlaikymo sūnui dydžio, skirto būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau ši aplinkybė yra aktuali, sprendžiant klausimą dėl tėvų galimybės pasirūpinti vaiko papildomų poreikių tenkinimu.
43. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad abi ginčo šalys yra darbingo amžiaus, ir prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, į šalių turtinę padėtį, vaiko amžių, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, keistinas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtintos Taikos sutarties 1 punktas, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 330 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
44. Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis).
46. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 23 Eur žyminis mokestis ((330 Eur – 250 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. 75 proc.), todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-01579 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. spalio 17 d. pažymą Nr. APD-2025-11535 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 519,83 Eur. Patenkinus 62 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. padidinus iš atsakovo priteistą išlaikymą 80 Eur suma per mėn., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 322,29 Eur (519,83 Eur x 62 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
48. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas patyrė 560 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus 38 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistina 212,80 Eur (560 Eur x 38 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
49. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 1R-386/1K-411 minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-2133-351/2023 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp ieškovės R. M. ir atsakovo J. M. 1 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteisti iš atsakovo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 330 Eur (tris šimtus trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 1 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. M. 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5661).
Priteisti iš J. M. 322,29 Eur (trijų šimtų dvidešimt dviejų eurų 29 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius; Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini); akcinė bendrovė Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Urbo bankas, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.