Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaruojantis Vilniaus miesto sav., įgijęs aukštąjį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: O. D. 2023 m. gegužės 27 d., apie 17.00 val., Vilniuje, vairuojamu Ukrainoje registruotu automobiliu „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas magistralinio kelio Nr. A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) eismo pusės, skirtos važiuoti Savanorių pr. kryptimi, pirma eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas, jeigu gali tai pastebėti, privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, vairuodamas transporto priemonę nebuvo pakankamai atidus, jo kelyje ties Mamoničių g. pastatu Nr. 3 atsiradus kliūčiai – prieš jį jo važiavimo krypties pirmoje eismo juostoje ta pačia kryptimi lėčiau važiavusiam F. R., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamam mopedui „Piaggio Free“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo galimybė iš anksto pastebėti, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio prieš kliūtį, mopedo neapvažiavo, vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į mopedą „Piaggio Free“. Eismo įvykio metu F. R. patyrė sužalojimus, atitinkančius sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, taip pat buvo apgadintos susidūrusios transporto priemonės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo ir pagreitinto proceso tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kita, byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. BIRT žiūryklės duomenys, kelių eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūros protokolai, kitų objektų apžiūros protokolas, byloje esančios fotonuotraukos, garso įrašai, taip pat toksikologijos specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad nukentėjusysis F. R. įvykio metu buvo blaivus, tarnybinis pranešimas, kuriame nustatyta, kad O. D. įvykio metu buvo blaivus ir specialisto išvada, kurioje F. R. po eismo įvykio atsiradę sužalojimai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šių įrodymų pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo O. D. veika pagal BK 281 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

E. Ž., kuris sutinka būti laiduotoju, O. D. apibūdino teigiamai, kaip atsakingą, paklusnų, sąžiningą žmogų ir nurodė, kad po byloje nagrinėjamo įvykio O. D. buvo susikrimtęs, pasimetęs, kurį laiką buvo sunku su juo susišnekėti. Teismo posėdyje nei E. Ž., nei pats O. D. nebandė pateisinti O. D. veiksmų, sumenkinti jų pavojingumo, priešingai, buvo kritiški nusikalstamos veikos padarymui. Teismo vertinimu, kaltinamojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo bei pats baudžiamasis procesas kaltinamojo elgesio korekcijai turėjo įtakos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad O. D. automobilį vairuos rūpestingiau ir atidžiau, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas E. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kadangi yra kaltinamojo darbdavys ir draugas, su kuriuo O. D. ne tik dirba, bet ir laisvalaikiu nuolat atvirai bendrauja. E. Ž. asmenybė yra teigiama, abu asmenys kritiški padarytam nusikaltimui. E. Ž. vertybinė orientacija ir pozityvumas, kaltininko geranoriškumas, abipusė pagarba ir sutarimas yra tie veiksniai, dėl kurių teigiama įtaka kaltininkui ateityje yra reali, asmenys nuolat bendrauja, turi bendrų pomėgių, rizikos jų santykių pokyčiui teismas nenustatė (BK 40 straipsnio 1, 3 dalys). Visos šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad E. Ž. yra ne tik pasitikėjimo vertas asmuo, bet ir tinkamas laiduotojas kaltininkui.

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo turinį, kaltinamojo asmenybę, net ir įvertinus kilusias pasekmes, teismas mato pagrindą atleisti O. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį E. Ž. atsakomybei. Šio instituto taikymas nepažeidžia teisingumo ir lygybės prieš įstatymą principų, kaip ir nukentėjusiojo intereso. Įvertinus kaltinamojo asmenybės bruožus, padarytas išvadas ir jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, baudžiamojo proceso poveikį kaltininkui, laiduotojo E. Ž. turtinę padėtį, teismas mato pagrindą atleisti O. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant ne trumpiausią įstatymo numatytą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, laiduotojo asmenybę, konstatuotina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi būti taikomas su 2 000 eurų užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2008, Nr. 2K-366/2008, Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatytina, kad O. D. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo teismas įvertina tai, kad O. D. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, šiuo metu dirbantis, dėl ko teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti O. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kita vertus, teismo vertinimu, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės būtina tinkamai realizuoti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, ko siekiant ir kartu verčiant kaltininką O. D. tinkamai įvertinti įvykio priežastis ir pasekmes, paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam reikalingi skirti BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant artimą minimaliam šios įmokos dydžiui – 15 MGL (750 eurų), ją sumokant per 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.

Taigi vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, įvertinus, kad nukentėjusiojo reikalaujamas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sumos, konstatuotina, kad šiuo atveju civiline atsakove tinkamai pripažinta akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi nukentėjusysis F. R. buvo pripažintas civiliniu ieškovu, o AB „Lietuvos draudimas“ – civiliniu atsakovu (2 t., 9 – 11 b. l.).

Civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad po įvykusio eismo įvykio nukentėjusiojo F. R. dukra Ž. J. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ į nukentėjusiojo F. R. sąskaitą pervedė 520 eurų dydžio pinigų sumą dėl transporto priemonės – mopedo „Piaggio“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytų sugadinimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2023 m. liepos 7 d. pervedė F. R. 520 eurų išmoką už transporto priemonę „Piaggio“ (2 t., 6 b. l.). Be kita ko, civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patiriama ir daugiau išlaidų, susijusių su eismo įvykiu, kadangi yra perkami vaistai, priežiūros priemonės. Šiuo metu yra patirta 267,96 eurų turtinės žalos dydis būtent dėl vaistų ir priežiūros priemonių pirkimo.

AB „Lietuvos draudimas“ įgaliota atstovė pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kad civilinis atsakovas – AB „Lietuvos draudimas“ sutinka nukentėjusiajam F. R. kompensuoti beveik visą prašomą sumą dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. 262,77 eurus. Civilinis atsakovas nesutinka kompensuoti tik už vaistus „Acic“ 5,19 eurų, kadangi šie, atsikosėjimui skirti vaistai, nesiejami su tiesioginiu eismo įvykio sužalojimo gydymu (2 t., 30 – 31 b. l.).

Byloje esantys kvitai patvirtina nukentėjusiojo F. R. gydymui ir priežiūrai patirtas išlaidas (2 t., 7 – 8 b. l.). Teismo vertinimu, visa prašoma atlyginti žala, t. y. 267,96 eurų suma laikytina tiesioginėmis dėl eismo įvykio patirtomis išlaidomis. Nors AB „Lietuvos draudimas“ įgaliota atstovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad civilinis atsakovas nesutinka kompensuoti už vaistus, kurie skirti atsikosėjimui, tačiau teismas pažymi, kad „Camelia“ vaistinės kvite nurodyta, kad F. R. buvo pirktas kremas „Acic“ 50 mg/g, 2 g, kuris kainavo 5,19 eurų, o ne atsikosėjimui skirti vaistai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, t. y. pripažinus, kad O. D. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo naudai priteistinas 267,96 eurų turtinės žalos atlyginimas.

Civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodyta, kad po eismo įvykio nukentėjusiajam F. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis kurį laiką buvo be sąmonės, komos būsenos, nukentėjusiajam pasireiškia išliekamieji sunkūs padariniai, t. y. F. R. svaigsta galva, skauda galvą, kaklą, nugarą, kojas. Nukentėjusiajam stipriai pablogėjo atmintis, jis nebeprisimena daugelio dalykų, painiojasi laike. Po patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo F. R. sutriko dubens organų veikla, jis nebekontroliuoja šlapinimosi, sunkiai vaikšto, jam būtina nuolatinė priežiūra, jis negali būti paliktas vienas. Visa tai neabejotinai sukelia nukentėjusiajam itin didelius nepatogus, dvasinius išgyvenimus, dėl ko, įvertinus sunkias pasekmes nukentėjusiajam, prašoma iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti nukentėjusiojo naudai 30 000 eurų sumą neturtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos) numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą, kad esant sunkiam sveikatos sutrikdymui orientacinis neturtinės žalos dydis yra iki 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 metais minimali mėnesinė alga buvo 840 eurų, įvertinus nukentėjusiojo gydymosi trukmę po eismo įvykio, buvo apskaičiuota 10 080 eurų suma neturtinei žalai atlyginti (2 t., 30 – 31 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Kaip matyti iš bylos duomenų, nagrinėjamu atveju, nuspręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal Rekomendacijas. Teismas pastebi, jog minėtas teisės aktas, kuriuo draudikas vadovavosi nuspręsdamas dėl nukentėjusiajam apskaičiuoto neturtinės žalos dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi nagrinėjamu atveju šios Rekomendacijos nelaikytinos vieninteliu kriterijumi, kuriuo remiantis spręstina dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, teismas sutinka su draudiko argumentu, jog teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau taip pat pastebėtina, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018), pavyzdžiui, eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 eurų iki 40 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-25-489/2017, 2K-70-458/2020, 2K-190-303/2022, 2K-104-697/2023). Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis patirtos neturtinės žalos dydį įvertino 30 000 eurų suma. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) brigadai, nukentėjusysis F. R. buvo be sąmonės, todėl buvo išvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL) tolimesnei apžiūrai. Po kurio laiko RVUL pranešė, kad F. R. nustatyti C5 C6 kaklo slankstelių išnyrimai, galvos žaizda, dešinės alkūnės žaizda bei daugybiniai šonkaulių lūžiai, F. R. buvo paguldytas į 1-ąjį reanimacijos skyrių (1 t., 13 – 14 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pats O. D. patvirtino, kad po eismo įvykio nukentėjusysis buvo be sąmonės, bet kvėpavo. Pasak O. D., jis visą laiką buvo šalia nukentėjusiojo, paėmė iš automobilio antklodę, susuko ją ir padėjo po nukentėjusiojo galva. Apie nukentėjusiajam eismo įvykio metu padarytus sužalojimus ikiteisminio tyrimo metu liudijo ir F. R. dukros E. M. ir Ž. J.. E. M. teigė, kad tėvas F. R. negali sau tinkamai atstovauti ir pilnavertiškai dalyvauti procese. Tėvui nuolat reikalinga priežiūra, F. R. atmintis sutrikusi, jis painiojasi laike. Jį dažnai kankina svaigulys, jam nuolat skauda galvą. Be kitų sveikatos negalavimų, jį nuolat lydi nugaros ir kojų skausmai, dėl ko jis sunkiai vaikšto. Iki eismo įvykio F. R. buvo sveikas, tokių sveikatos sutrikimų neturėjo (1 t., 67 – 69 b. l.). Ž. J. papildė, kad po eismo įvykio, tėvas F. R. buvo išvežtas į RVUL, gulėjo reanimacijos skyriuje. Nuo 2023 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. buvo komoje. Ją gydytojai informavo, jog pas F. R. smegenyse yra pakitimų. Taip pat po įvykio tėvui buvo sulaužyti šonkauliai, pažeisti plaučiai, išsivystė plaučių uždegimas. Taip pat buvo sulaužyti kaklo slanksteliai, todėl buvo atliekama operacija. Galvoje yra didelė žaizda, kurią susiuvo (1 t., 71 – 73 b. l.). Pats nukentėjusysis F. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam yra žinoma, jog jis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo pristatytas į RVUL, kurioje buvo gydomas iki rugpjūčio mėnesio pabaigos. Iškart po įvykio, apie tris dienas, buvo komoje. Nuo eismo įvykio dienos yra nedarbingas, jam svaigsta galva, jis sunkiai vaikšto, pablogėjo atmintis (1 t., 67 – 69 b. l.). Teismas atsižvelgia ir į asmenų, kurie skambino į BPC, norėdami pranešti apie eismo įvykį, pranešimus. Asmuo, paklaustas, ar partrenktas žmogus sąmoningas, atsakė: „ne, guli be gyvybės ženklų“. Kitas asmuo teigė, kad: „automobilis „VW Caddy“ numušė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gulėjo ant šono kelkraštyje“ (1 t., 100 – 101 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2013/2023(01) matyti, kad F. R. eismo įvykio metu patyrė kūno sumušimą, kuris, be muštinių žaizdų ir odos nubrozdinimų, pasireiškė: 1) viršutinio danties vainiko nuskėlimu, 2) kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, 3) kaklinių 5 ir 6 slankstelių lūžiais su panirimu bei nugaros smegenų suspaudimu, 4) dešinio plaučio sumušimu, 5) dešiniųjų 3 – 5 šonkaulių lūžiais. Nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kaklinių 5 ir 6 slankstelių lūžių su nugaros smegenų suspaudimu, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 94 – 97 b. l.).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą atsižvelgtina ir į asmens psichinę ir fizinę gerovę. kuri suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. birželio 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-303-843/2017). Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato ar atstovės pagal įstatymą nurodytomis aplinkybėmis, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė didelius tiek fizinius skausmus, tiek dvasinius išgyvenimus. Tai patvirtina ir byloje esantys medicininiai duomenys, ir liudytojų E. M., Ž. J. parodymai, ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje F. R. nustatyti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį (padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas), į gydymo trukmę, komos būsenos laiką, į išgyventas ir besitęsiančias neigiamas emocijas bei dvasinius išgyvenimus, į tai, kad ir praėjus sąlyginai daug laiko po eismo įvykio F. R. reikalinga nepertraukiama priežiūra, taip pat įvertinus tai, kad F. R. yra garbaus amžiaus, eismo įvykio metu vairavo mopedą, buvo blaivus, darytina išvada, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ir vis dar jaučiamų pasekmių nukentėjusiojo sveikata nėra visiškai atsistačiusi.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad O. D. padarė ne tyčinę, o neatsargią nusikalstamą veiką (pagal teismų praktiką didesnė žala priteisiama tais atvejais, kai ji kyla dėl tyčinių veiksmų), nenustatyta jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, automobilį vairavo blaivus. Tikslinga įvertinti ir jo elgesį po eismo įvykio –nebandė šalintis, siekė pagelbėti nukentėjusiajam, stipriai išgyveno. Įvertinta ir tai, kad kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, turi išlaikytinių. Atsižvelgiant į aptartus įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, civiliniame ieškinyje nurodyta neturtinės žalos suma mažintina, priteisiant nukentėjusiajai F. R. 15 000 eurų dydžio sumą patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniu ieškiniu nukentėjusiojo F. R. atstovas advokatas taip pat prašo priteisti procesines palūkanas – 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018).

Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo pareikštas tik teisme, būtent teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjo aplinkybė apie tai, kad O. D. yra sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurios pagrindu pareiga atlyginti turtinę ir neturtinę žalą kyla AB „Lietuvos draudimas“, kuris tik teisiamajame posėdyje įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu, taip pat įvertinus, kad konkretų turtinės ir neturtinės žalos dydį nustato teismas, be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-699/2015, 2K-352-976/2018), laikantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas, priteisiant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui F. R. 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidos ir jų atlyginimas reglamentuotas BPK VIII skyriuje (103 – 106 straipsniai). Teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog <...> teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas F. R. patyrė 1 200 eurų dydžio išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo O. D.. Nukentėjusiojo F. R. interesus bylą nagrinėjant teisme atstovavo advokatas A. Tarutis. Atstovo advokato išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pagrįstos į bylą pateiktais dokumentais – 2023 m. birželio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADV Nr. 312-23/06/23-1, kurioje nurodyta, kad atstovo advokato A. Taručio atstovavimas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19275-23 kainavo 1 000 eurų ir 2024 m. vasario 26 d. sąskaita už teisines paslaugas serija ADV Nr. 370-24/02/26-1, kurioje nurodyta, kad atstovo advokato A. Taručio pasirengimas teisiamajam posėdžiui ir dalyvavimas posėdyje kainavo 200 eurų. Be kita ko, į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas Nr. 1116524, kuriame nurodyta, kad 2023 m. birželio 23 d. nukentėjusiojo F. R. atstovė pagal įstatymą E. M. sumokėjo atstovui advokatui A. Taručiui 100 eurų už suteiktą teisinę pagalbą, 2023 m. birželio 24 d. pervedė į atstovo advokato banko sąskaitą 900 eurų, o 2024 m. vasario 27 d. į atstovo advokato banko sąskaitą pervedė dar 200 eurų.

Teismas nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis naudojosi atstovo advokato A. Taručio teisine pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas A. Tarutis atstovavo nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu (susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rengė ir teikė prašymus), parengė ir pateikė teismui civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje, ruošėsi baigiamajai kalbai. Kaltinamasis O. D. ir jo gynėjas nei pačių išlaidų, nei jų dydžio neginčijo, priešingai – teisiamojo posėdžio metu sutiko atstovo advokato išlaidas apmokėti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas atstovo advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis.

Teismas, atsižvelgdamas į aptartą nukentėjusiojo atstovo advokato veiksmų atstovaujant jam ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant teisme apimtį, byloje esančius duomenis apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindo nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti priteisti iš kaltinamojo O. D. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir kitų klausimų

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 – ojo policijos komisariato 1 – ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu O. D. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (Ukrainos Respublikos paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimo gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., 170 – 175 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.

Bylos nagrinėjimo metu, O. D. pateikė teismui atnaujintus dokumentus – Ukrainos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus tai, kad O. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, dokumentai (Ukrainos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimas gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžintini O. D. įsiteisėjus nuosprendžiui.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, prisegtas prie 1 t. bylos viršelio, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-992/2024.

Neišspręstų proceso išlaidų nėra.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

O. D. (O. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo E. Ž. atsakomybei su 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą O. D. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, O. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. R. (F. R.) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti F. R. 267,96 (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 15 000 (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio palūkanas už atlyginti priteistą turtinę ir neturtinę žalą, palūkanas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki sprendimo dalyje dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš O. D. nukentėjusiojo F. R. (F. R.) naudai 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų apmokant atstovo advokato teisines paslaugas.

O. D. skirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir dokumentų paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti:

- Ukrainos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti dabartinėje saugojimo vietoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti O. D.;

- kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-992/2024.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti E. Ž., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. 2 000 (dviejų tūkstančių) eurų dydžio užstatas laiduotojo turi būti įmokėtas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB Swedbank banke. Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti, kad mokamas užstatas baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-992/2024. Jeigu užstatą įmokėtų kitas asmuo, būtina mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti laiduotojo vardą ir pavardę. Išaiškinti, kad užstatas pasibaigus laidavimo terminui grąžinamas laiduotojui pateikus prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.