Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-648-1098/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vativa“ ieškinį atsakovui D. J. dėl netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

26.1. Apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes apeliaciniame skunde išdėstė naujus argumentus, aplinkybes dėl sandorių nuslėpimo, pateikė naujus įrodymus. Atsakovui buvo sudarytos galimybės pateikti visus turimus įrodymus pirmosios instancijos teismui, todėl su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neturėtų būti vertinami. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, nagrinėjo ir aptarė abiejų šalių pateiktus įrodymus ir/ar paaiškinimus. Aplinkybė, kad įrodymus ir/ar paaiškinimus teismas vertino ne taip, kaip norėtų atsakovas, nereiškia, jog teismas buvo šališkas ar netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Kiekvieno atsakovo nuslėpto sandorio faktą ir neteisėtus veiksmus patvirtina atsakovo sistemingas nesąžiningumas. Esant įrodytiems bent keliems sandorių nuslėpimo faktams, šie faktai savaime patvirtina didesnę tikimybę ir dėl kitų sandorių, dėl kurių pagal atsakovą yra mažiau netiesioginių įrodymų, nuslėpimo faktą. Ieškovė savo reikalavimus įrodinėjo rašytiniais įrodymais, taip pat įrodymais, teismo išreikalautais iš trečiųjų asmenų, o atsakovas savo poziciją grindė tik deklaratyviais teiginiais. Atsakovo neteisėti veiksmai ir sutarties pažeidimas yra išoriškai neišreikšti ir susiję su informacijos nuslėpimu, todėl būtent atsakovas privalėjo paneigti ieškovės teisę sukuriančius faktus.

26.7. Apelianto argumentai dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo I. D., sutarčių pakeitimo, jos atsiskaitymo yra nepagrįsti. Patikrinus CAPITAL klientų valdymo sistemos duomenis, nerasta duomenų, patvirtinančių apelianto argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

29. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str. 1 d.). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto pateiktuose įrodymuose (2019 m. sausio 25 d. įraše socialinio tinklalapio FACEBOOK paskyroje „NT Brokeris D. J.“, 2016 m. gruodžio 27 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties kopijoje su D. V., 2019 m. gegužės 4 d. įraše socialinio tinklalapio FACEBOOK paskyroje „NT Brokeris D. J.“) nenurodyta naujų aplinkybių, kurios neegzistavo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, t. y. pateikti nauji įrodymai sudaryti ženkliai anksčiau nei ši byla buvo išnagrinėta iš esmės ir priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apelianto apeliacinį skundą išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti, nes jais grindžiamos aplinkybės ir motyvai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).

32. Byloje kilo ginčas dėl netesybų priteisimo iš atsakovo, pažeidusio tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo paslaugų, sudarant nekilnojamojo turto sandorius (pirkimo–pardavimo, nuomos), teikimu klientams, neinformavus apie tai ieškovės, nors pagal bendradarbiavimo sutartį šalys sutarė bendrai veikti komercinės partnerystės (t. y. jungtinės veiklos) tikslais.

33. Pagal CK 6.969 str. 1 d. jungtinės veiklos (t. y. komercinės partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.969 str. 1 d. normą, yra išskyręs šiuos esminius jungtinės veiklos sutarties požymius: 1) kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; 2) įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; 3) bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas. Skiriamasis šios sutarties bruožas, leidžiantis ją atriboti nuo panašių sutartinių teisinių santykių – tai bendri jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2019).

34. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

35. Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020).

36. Jungtinės veiklos (komercinės partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Vykdydamos sutartį, šalys saistomos tarpusavio pasitikėjimo pagrindu prisiimtų įsipareigojimų, kuriuos turi vykdyti laikydamosi, be kita ko, viena kitos interesų (partnerių tarpusavio fiduciarinės pareigos). Griežtas šios sutarties sąlygų laikymasis pagal sutarties fiduciarinį pobūdį ir joje išdėstytas sąlygas, kurioms svarbą suteikia šalys, turi esminę reikšmę. Sutarties fiduciarinis pobūdis ir partnerių tarpusavio bendradarbiavimas yra reikšmingas, vykdant sutartį – pagal CK 6.972 str. 5 d. sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Veikdami kartu ar atskirai pagal jungtinės veiklos sutartį, partneriai siekia sutarties tikslo, taip pat savo veiksmais prisiima sau ir sukelia kitiems partneriams riziką dėl sutartimi siekiamo rezultato nepasiekimo, taip pat galimų nuostolių atsiradimo. Dėl to šios sutarties pobūdis, jos įgyvendinimo rizikos laipsnis, ypač kai siekiama ūkinės–komercinės veiklos rezultatų, lemia tai, kad šalys turi kaip galima glaudžiau kooperuotis sudarydamos sutartį, ypač – ją vykdydamos. Šis šalių kooperavimasis pagrįstas tarpusavio pasitikėjimu, kuris vienam sutarties partneriui atlikus sutartimi sulygtus veiksmus leidžia tikėtis ir kitam partneriui, kad šiam įvykdžius įsipareigojimus galės būti pasiektas numatomas sutarties tikslas. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti ir savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

37. CK 6.970 str. nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 str. 1 d.). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 str. 1 d.). Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės. Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 str. 2 d.) bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama, atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).

39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sprendžiant klausimą, ar sutarties neįvykdė kuri nors šalis ir ar ji atsakinga už neįvykdymą, turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį prieš ir po sutarties sudarymo: derybas dėl sutarties sudarymo, sutarties vykdymo veiksmus ir šalių tarpusavio santykių praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013).

40. Nagrinėjant tikruosius sutarties šalių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiškinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 1, 3, 5 dalys). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018). Tais atvejais, jeigu šalių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys, kooperuodamos savo turtą, žinias ir darbą įsipareigojo bendradarbiauti teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudojantis UAB „Vativa“ ir CAPITAL vardu. Šalys sudarė, kad ieškovė bendradarbiavimo veiklai pagal šią sutartį įneš savo dalykinę reputaciją, dalykinius ryšius, teisę naudoti CAPITAL prekės/paslaugos ženklą, o atsakovas, kaip pardavimų atstovas, įneš savo darbo laiką, asmenines žinias bei kvalifikaciją. Šalys sutarė lygiomis teisėmis vykdyti bendradarbiavimo veiklą, kartu sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenims dėl tarpininkavimo ir kitų paslaugų teikimo. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti ar nutraukti sandorių, pakeisti atsakovo kitu asmeniu, išskyrus atvejus, kai atsakovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartimi ar sandoriu prisiimtų įsipareigojimų arba atvejus, kai šalys susitaria kitaip. Šalys, vykdydamos bendradarbiavimo veiklą, įsipareigojo nepažeisti viena kitos interesų. Atsakovas įsipareigojo pagal sutartį veikti taip, kad nebūtų pažeminta ieškovės dalykinė reputacija, nepažeista teisė naudoti CAPITAL prekės/paslaugos ženklą, nenutraukti dalykiniai ryšiai, o pažeidus – atlyginti ieškovei visą žalą ir tiesioginius bei netiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl tokių atsakovo veiksmų. Šalys įsipareigojo rūpintis savo atliekamų veiksmų teisėtumu ir atitikimu galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams, geriems papročiams, moralei bei teisės principams. Pajamomis, gautomis pagal sutartį, laikytinos pajamos, gautos vykdant sandorius (sutarties V skirsnio 1–4 p., 6–7 p.). Šalys sulygo, jog atsakovas, kaip pardavimų atstovas, yra savarankiškai, savo rizika veikiantis (dirbantis) subjektas (asmuo) ir pats savarankiškai savo vardu moka visus privalomus mokesčius, rinkliavas ir kitus mokėjimus Lietuvos Respublikoje, taip pat tuos, kurie gali atsirasti ateityje dėl jo savarankiškos (individualios) veiklos vykdymo, išskyrus atvejus, kai galiojantys mokesčių įstatymai imperatyviai nustato kitokias taisykles. Atsakovas veiklą vykdo savarankiškai, savo vardu ir už ją atsako. Atsakovas nėra pavaldus ieškovei, nėra susijęs su ja jokiais subordinacijos santykiais. Sutarties šalys veikia komercinės partnerystės pagrindu. Atsakovas tiek santykiuose su trečiaisiais asmenimis, tiek su ieškove privalo veikti sąžiningai ir etiškai, nepažeisdamas CAPITAL prekės/paslaugos ženklui keliamos paslaugų kokybės ir galiojančios veiklos praktikos standartų. Atsakovas privalo vengti interesų konflikto santykiuose su ieškove, taip pat santykiuose su klientais bei iš anksto pranešti ieškovei, jeigu atsakovo interesai prieštarauja ar gali prieštarauti ieškovės ar kliento interesams (sutarties II dalies 1–3 p.). Šalys yra orientuotos į galutinius darbo rezultatus – su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių, vykdant šią sutartį sudarymą, todėl kiekvienas veikia savo iniciatyva, lėšomis ir rizika. Rizika paskirstoma proporcingai pagal sutarties šaliai tenkančio atlyginimo už šios sutarties vykdymą dalį. Atsakovas privalo veikti sąžiningai ir protingai, atsižvelgiant į atliekamų paslaugų pobūdį. Atsakovas turi veikti, laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Atsakovas savo veiklą privalo vykdyti, vadovaudamasis CAPITAL franšizės žinyno I ir II dalyse aprašytais principais ir CAPITAL etikos kodeksu. Atsakovas turi teisę naudoti visą rašytinę (reklaminę ir kitokią) medžiagą (dokumentus), kurią ieškovė perdavė jo žinion sutarčiai vykdyti. Nepanaudotą rašytinę medžiagą, ieškovės perduotus dokumentus atsakovas privalo grąžinti ieškovei pasibaigus sutarčiai, sutartį nutraukus prieš terminą arba ieškovei to pareikalavus, arba atlyginti negrąžintos medžiagos kainą pinigais bei ieškovei patirtus nuostolius dėl atsakovo prarastų dokumentų (sutarties III skirsnio 5–8 p.). Ieškovė įsipareigojo suteikti teisę atsakovui naudoti CAPITAL prekės/paslaugos ženklus, jų logotipus ir dizainą; sutarties galiojimo metu už sutarties priede B numatytą kainą suteikti atsakovui ir jo asistentams, kuriuos atsakovas pasitelktų sutarties vykdymui, galimybę pasinaudoti ieškovės biuru, biuro administratorės paslaugomis, biuro konferencijų salėmis, klientų priėmimo patalpomis, vienu telefonu, faksu, interneto prieiga, reklamine ir kita medžiaga; sudaryti galimybę turėti priėjimą prie CAPITAL sistemos duomenų bazės, reklaminių formų ir kitos medžiagos; teikti įvairius, CAPITAL grupės patvirtintus apmokymus, susijusius su atsakovo vykdoma veikla, už kuriuos gali būti imamas mokestis pagal iš anksto nustatytus įkainius; atsakovui paprašius, teikti konsultacijas atsakovui dėl jo veiklos ar paslaugų kokybės ir atitikimo CAPITAL prekės/paslaugos ženklui keliamiems kokybės reikalavimams; sumokėti atsakovui komisinio mokesčio, gauto pagal sandorį, dalį, kurios mokėjimo ir apskaičiavimo tvarka nustatyta sutarties priede A. Šalys sutarė, kad turi teisę supažindinti klientus ir trečiuosius asmenis su galimybe pirkti–parduoti, nuomoti nekilnojamąjį turtą, siūlyti įvairius klientą tenkinančius variantus bei atlikti kitokį parengiamąjį darbą, įskaitant, tačiau neapsiribojant klientų ir kitų trečiųjų asmenų konsultavimą, kurio tikslas sudaryti su nekilnojamuoju turtu susijusį sandorį tarp suinteresuotų šalių, taip pat vykdyti aktyvią reklaminę kampaniją (sutarties VI skirsnio 1.1–1.2 p.). Atsakovas įsipareigojo laikytis nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokių su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudarymo tarpininkavimo ir kitų paslaugų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, taisyklių ir nuostatų; sutarties galiojimo metu užtikrinti savo vykdomos veiklos aukštas moralines nuostatas, elgtis mandagiai su visais klientais ir teikti jiems efektyvias ir kokybiškas paslaugas taip, kad nebūtų padaroma jokia žala CAPITAL vardui; veikdamas pagal sutartį bei atstovaudamas UAB „Vativa“ bei CAPITAL prekinį ženklą, santykiuose su trečiaisiais asmenimis tinkamai pildyti informacijos suteikimo aktus; teikti klientams tinkamo turinio ir formos informaciją, įskaitant, bet neapsiribojant informaciją apie objekto potencialius pardavėjus, pirkėjus, nuomotojus; talpinti informaciją apie objektą CAPITAL duomenų bazėje; imtis visų galimų protingų priemonių, kad klientai tinkamai atsiskaitytų už suteiktas paslaugas pagal sandorius; informuoti UAB „Vativa“ apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su sandorio vykdymu, įskaitant, bet neapsiribojant, apie aplinkybes, keliančias grėsmę klientų įsipareigojimų pagal sandorius nevykdymui ar netinkamam vykdymui ne vėliau kaip kitą dieną nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo dienos; siekiant įsitikinti, kad atsakovas tinkamai vykdo pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, leisti ieškovei patikrinti įrašus apie atliktas procedūras ir suteiktas paslaugas bei visą kitą finansinio ar nefinansinio pobūdžio informaciją, susijusią su atsakovo pagal sutartį veikla; visokeriopai saugoti ieškovę nuo bet kokio pobūdžio žalos, nuostolių ir išlaidų, įskaitant, tačiau neapsiribojant išlaidas advokatams ir teismo išlaidas, kurias bet kuris iš jų gali patirti dėl atsakovo vykdomos veiklos, o kilus tokiai žalai, nuostoliams ar atsiradus tokioms išlaidos, jas atlyginti ieškovei; nutraukus sutartį prieš terminą ar pasibaigus jos galiojimo laikotarpiui, grąžinti ieškovei visą dokumentaciją ir kitą konfidencialią ar kitaip suteiktą informaciją ir jokia forma ir būdu nenaudoti tokios informacijos verslo tikslais; nevykdant ar netinkamai vykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, atlyginti visus nuostolius, atsiradusius ieškovei dėl tokio įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo ne vėliau nei per 10 dienų nuo ieškovės pareikalavimo dienos. Atsakovas įsipareigojo be ieškovės išankstinio rašytinio sutikimo neatlikti teisiškai ieškovę įpareigojančių veiksmų, įskaitant, tačiau neapsiribojant sudaryti bet kokio pobūdžio sandorius, teikti bet kokius pažadus, daryti bet kokius pranešimus, reikšti nuomones ar išvadas ieškovės vardu, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis. Atsakovas įsipareigojo aiškiai informuoti klientus ir kitus trečiuosius asmenis apie savo teisių ribas veikti ieškovės vardu. Atsakovas, sudaręs sandorį ar atlikęs kitus veiksmus, ieškovės vardu išankstinio įgaliojimo ar sutikimo, įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius – dalykinės reputacijos sumažėjimą, negautas pajamas, bylinėjimosi išlaidas ir kitus galimus nuostolius. Atsakovas įsipareigojo, vykdydamas sandorius su klientais, imtis visų įmanomų protingų ir teisėtų priemonių sandoriui tinkamai įvykdyti, supažindinti klientus su galimybe pirkti–parduoti, nuomoti nekilnojamąjį turtą, siūlyti įvairius kitus klientą tenkinančius variantus bei atlikti kitokį parengiamąjį darbą, įskaitant, tačiau neapsiribojant informacijos suteikimo aktų pasirašymą, klientų ir kitų trečiųjų asmenų konsultavimą, kurio tikslas yra sudaryti su nekilnojamuoju turtu susijusį sandorį tarp suinteresuotų šalių (sutarties VI skirsnio 2–4 p., 6 p., 8 p.). Atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas pagal sandorį klientui pateikti ieškovės išrašytą PVM sąskaitą–faktūrą. Klientui atlyginimą pagal sandorį pervedus ieškovei ir atsakovei pateikus sąskaitą–faktūrą ieškovei, ieškovė įsipareigojo per 5 darbo dienas pervesti atsakovui priklausančią atlyginimo dalį, o priešingu atveju – nuo uždelstos pervesti sumos sumokėti atsakovui 0,02 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną. Sutarties XI skirsnio 3 p. nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, kad visi sandoriai yra sudaromi su klientais, surastais naudojantis ieškove, vardu, taip pat į tai, kad šie sandoriai pradedami vykdyti, vykdomi ir baigiami vykdyti, naudojantis ieškovės sudaromomis palankiomis tokiai veiklai vykdyti sąlygomis, programomis, galimybėmis, reklama, šalys sutarė, kad atsakovas, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo, neteiks sandorių sudarymo tarpininkavimo ir kitų paslaugų klientams, su kuriais buvo sudarytos tarpininkavimo ar kitų paslaugų teikimo sutartys, nurodant atsakovą, kaip partnerį, šios sutarties galiojimo metu, dėl šiose sutartyse numatytų objektų pardavimo ir/ar nuomos. Pažeidus šiame straipsnyje numatytą įsipareigojimą ir atsakovui suteikus asmenines tarpininkavimo ar kitas paslaugas dėl sutartyse numatytų objektų pardavimo ir/ar nuomos, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei dvigubo atlyginimo, numatyto tokiose sutartyse, sudarytose su klientais sutarties galiojimo metu, dydžio kompensaciją. Ši kompensacijos suma laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais ir yra neįrodinėjama, toks susitarimas galioja 1 metus po sutarties pasibaigimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties nuostatos paneigia apelianto argumentus, jog apeliantas turėjo teisę teikti paslaugas asmeniniams klientams tuo atveju, jei jis nesinaudoja ieškovės ir jos ženklo (CAPITAL) sudarytomis palankiomis sąlygomis. Tarp šalių sudaryta bendradarbiavimo sutartis dėl komercinės partnerystės teisinių santykių laikytina fiduciarine sutartimi, t. y. grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl sutarties šalys, vykdydamos sutartį, privalėjo kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant sutarties tikslo – teikti bendrai, kaip lygiateisiai partneriai, tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudojantis ieškovės ir CAPITAL vardu bei atitinkamai gauti už tai pajamas. Šiam tikslui pasiekti šalys sutarė kooperuoti savo turtą, žinias ir darbą. Akivaizdu, kad po bendradarbiavimo sutarties sudarymo šalys tapo saistomos sutarties ir atsakingos už sutartas teises ir pareigas bei veiksmus, kurie neprieštarautų priešingos sutarties šalies interesams, nes priešingu atveju tokios bendradarbiavimo sutarties sudarymas ir vykdymas taptų beprasmis, o pagrindinis tikslas – neįvykdomas ar įvykdomas iš dalies. Bendradarbiavimo sutarties nuostatos patvirtina, kad atsakovas pagal sutartį siekė veikti ieškovės ir jos prekės ženklo vardu bei ieškovės suteikiamomis palankiomis sąlygomis (ryšiais, reputacija), teikiant su nekilnojamuoju turtu susijusias tarpininkavimo paslaugas, o ieškovė siekė naudotis atsakovo teikiamomis paslaugomis, žiniomis ir pan. Pagal sutartį šalys sutarė paslaugas klientams teikti, kaip lygiateisiai partneriai, todėl apelianto cituojama sutarties nuostatos dalis dėl jo finansinių įsipareigojimų ieškovei apimties nepatvirtina, kad apeliantas turėjo teisę teikti tarpininkavimo paslaugas asmeniniams (surastiems iki sutarties sudarymo ir pan.) klientams.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal šalių bendradarbiavimo sutartį tarpininkavimo paslaugą sudarė veiksmai, susiję su nekilnojamojo turto objektų sandorių sudarymu, klientų (pardavėjų/pirkėjų, nuomotojų/nuomininkų) paieška, konsultavimu, atstovavimu, sandorių organizavimą, sutarčių projektų ruošimu ir pan., t. y. teikiamų paslaugų spektras yra platus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, komercinės partnerystės sutarties šalis, veikianti priešingai kitos sutarties šalies interesams, negali išvengti civilinės atsakomybės vien tuo pagrindu, kad paslaugas teikė asmeniniams klientams, draugams, kaimynams ir pan., juolab, sutartyje nesant nustatytų išlygų dėl leidimo savarankiškai teikti paslaugas konkrečių klientų ratui.

44. Pagal CK 6.245 str. 1–3 d. civilinė atsakomybė – tai yra turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei žalos atlyginimo forma (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str.) taikyti nepakanka sutarties neįvykdymo (pažeidimo) fakto, nes šio teisių gynimo būdo taikymas siejamas su papildomomis trimis sąlygomis – žala (CK 6.249 str.), priežastiniu neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) ir žalos ryšiu (CK 6.247 str.) bei skolininko kalte (CK 6.248 str.).

45. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

46. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

47. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas nepaneigė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas 2019 m. spalio 18 d. kreipėsi į ieškovę dėl bendradarbiavimo sutarties sustabdymo nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas nuo ieškovės nuslėpė 8 klientams suteiktas tarpininkavimo paslaugas, pasibaigusias sandorių sudarymu, tačiau apie tai ieškovė nebuvo informuota, t. y. atitinkamai ieškovė negavo pagal bendradarbiavimo sutartį jai priklausančių pajamų dalies.

48. Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 11 d. atsakovas ieškovės vardu sudarė sutartis su K. B. dėl tarpininkavimo, parduodant žemės sklypus (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į notarę Z. K. dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo, t. y. atsakovas teikė tarpininkavimo paslaugas ne tik dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)pardavimo. Nekilnojamojo turto sandorių duomenų bazės duomenimis bendradarbiavimo sutarties laikotarpiu buvo parduoti iš viso 5 K. B. priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini). Pagal šalių sudarytą bendradarbiavimo sandorį atsakovas privalėjo suvesti informaciją apie sandorių įvykdymą CAPITAL klientų sistemoje, tačiau tokia informacija nebuvo suvesta. Aplinkybė, kad paties K. B. verslas yra susijęs su nekilnojamojo turto prekyba, nereiškia, kad atsakovas nesuteikė jam tarpininkavimo paslaugų, juolab, pagal tarpininkavimo sutarties 3 p. numatytas draudimas K. B., kitiems brokeriams ir tretiesiems asmenims nesiimti turto pardavimo veiksmų.

49. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 6 d. atsakovas tarpininkavimo sutartį sudarė su D. V. dėl jai priklausančių patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos, tačiau 2019 m. gegužė 15 d. atsakovas tiesiog išjungė klientės paskyrą ieškovės CAPITAL klientų valdymo sistemoje. Atsakovo ir klientės elektroninis susirašinėjimas, nuomos sutartis bei patalpų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad patalpos buvo išnuomotos 2019 m. birželio mėn., tačiau ši informacija ieškovei nebuvo pateikta. Analogiška situacija yra su apelianto nurodyta asmenine kliente UAB „Armaris“, kuriai apeliantas pagal 2019 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą–faktūrą suteikė tarpininkavimo paslaugas, tačiau apie įvykusį sandorį apeliantas neinformavo ieškovės. Pagal šalių sudarytą bendradarbiavimo sutartį šalys sutarė paslaugas klientams teikti, kaip lygiateisiai partneriai, sutartyje nenumatyta išskirtinė teisė apeliantui teikti paslaugas asmeniniams klientams, todėl apelianto argumentai, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų (nepažeidė bendradarbiavimo sutarties) atmestini, kaip nepagrįsti.

50. Byloje nustatyta, kad apeliantas pagal 2018 m. spalio 15 d. tarpininkavimo sutartį taip pat suteikė tarpininkavimo paslaugas ieškovės klientei Z. D., tačiau apie paslaugų suteikimą ne tik neinformavo ieškovės, bet ir ieškovės klientų valdymo sistemoje pažymėjo, jog objektas neparduodamas. Nors apeliantas įrodinėja, kad klientė savarankiškai pardavė visai kitą nekilnojamojo turto objektą, tačiau tarpininkavimo sutarties nuostatos, skelbimas interneto tinklalapyje www.aruodas.lt, apelianto elektroninis laiškas turto vertintojui su nurodytu nekilnojamojo turto objektu ir turto pirkėju, Nekilnojamojo turto registro išrašas bei nekilnojamojo turto sandorių duomenų bazės duomenys patvirtina, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. pirkimo–pardavimo sandoris įvyko būtent dėl tarpininkavimo sutartyje nurodyto objekto pardavimo.

51. Byloje nustatyta, kad apeliantas 2018 m. lapkričio mėn. tarpininkavo L. R., parduodant žemės sklypą Kauno r., siuntė notarei Z. K. elektroninius laiškus su žemės sklypo pirkėjos S. Ž.-Z. mokėjimo nurodymais. L. R. priklausiusio objekto pardavimą taip pat patvirtina nekilnojamojo turto duomenų bazės duomenys. Aplinkybė, kad L. R. yra apelianto pažįstama, nesuteikė apeliantui pagrindo neinformuoti ieškovės apie suteiktą tarpininkavimo paslaugą. Pagal šalių bendradarbiavimo sutartį tarpininkavimo paslaugą sudarė veiksmai, susiję su nekilnojamojo turto objektų sandorių sudarymu, klientų (pardavėjų/pirkėjų, nuomotojų/nuomininkų) paieška, konsultavimu, atstovavimu, sandorių organizavimu, sutarčių projektų ruošimu ir pan., todėl akivaizdu, kad iš esmės bet kokia apelianto, kaip lygiateisio ieškovės partnerio pagalba, susijusi su nekilnojamojo turto prekyba/nuoma, kitiems asmenims patenka į bendradarbiavimo sutarties nuostatas, kurios nenustatė teisės apeliantui teikti tokias paslaugas, neinformavus apie tai ieškovės.

52. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio mėn. apeliantas tarpininkavo klientei N. R., parduodant nekilnojamojo turto objektą. Aplinkybė, kad tarpininkavimo sutartis su kliente pasibaigė 2019 m. rugpjūčio 23 d., nereiškia, jog apeliantas neprivalėjo apie suteiktas tarpininkavimo paslaugas informuoti ieškovės. Pagal šalių sudarytos bendradarbiavimo sutarties nuostatas atsakovas, nutraukus sutartį ar jai pasibaigus, įsipareigojo be atskiro rašytinio ieškovės sutikimo neteikti sandorių sudarymo tarpininkavimo ir kitų paslaugų klientams, su kuriais buvo sudarytos tarpininkavimo ar kitų paslaugų teikimo sutartys, nurodant atsakovą, kaip partnerį, šios sutarties galiojimo metu, dėl šiose sutartyse numatytų objektų pardavimo ir/ar nuomos, o toks susitarimas galioja 1 metus po sutarties pasibaigimo. Vadinasi, bendradarbiavimo sutarties nutraukimo/pasibaigimo atveju visi nekilnojamojo turto sandoriai liko galioti ieškovei, o atsakovo teisės ir pareigos, susijusios su sandoriais, pasibaigė sutarties nutraukimo/pasibaigimo dieną, todėl nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat negalėjo teikti, neinformavęs ieškovės, tarpininkavimo paslaugų.

53. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 22 d. su kliente I. D. buvo sudarytos dvi tarpininkavimo paslaugų sutartys, kurias atsakovas ieškovės klientų valdymo sistemoje deaktyvavo 2019 m. vasario 15 d., tačiau tarpininkavimo paslaugas teikė ir toliau, t. y. iki nekilnojamojo turto objektų pardavimo 2019 m. gegužės mėn., neinformuodamas apie tai ieškovės. Apeliantas nurodytų aplinkybių iš esmės neginčijo, nurodydamas, kad dvi tarpininkavimo sutartys buvo pakeistos į vieną, nusprendžiant tris žemės sklypus parduoti kaip vieną, nes du sklypai buvo beverčiai dėl jiems taikomos dujotiekio apsaugos zonos, todėl komisinis mokestis buvo pakeistas į 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apelianto nurodytoms aplinkybėms patvirtinti, todėl apelianto argumentai dėl sutarčių keitimo atmestini, kaip nepagrįsti.

54. Byloje nustatyta, kad 2018 m. spalio 24 d. su V. R. buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis dėl namo su žemės sklypu pardavimo, kuria atsakovas 2019 m. balandžio 14 d. deaktyvavo ieškovės klientų valdymo sistemoje, nors nekilnojamojo turto sandorių bazės duomenimis turtas buvo parduotas 2019 m. balandį–gegužės mėn. Apie suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsakovas neinformavo ieškovės.

55. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantas nepažeidė bendradarbiavimo sutarties nuostatų, dalies klientų sandoriai nebuvo sėkmingi, dalis paslaugų suteikta asmeniniams klientams ir pan. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovo veiksmai, teikiant tarpininkavimo paslaugas klientams, neinformuojant apie tai ieškovės, buvo sistemingi, nors pagal bendradarbiavimo sutarties nuostatas šalys buvo sutarę veikti bendrai, todėl atsakovas privalėjo pranešti ieškovei apie visas suteiktas tarpininkavimo paslaugas, siekiant sutarties tikslo – teikti bendrai, kaip lygiateisiai partneriai, tretiesiems asmenims (klientams) tarpininkavimo ir kitas paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos, sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius, naudojantis ieškovės ir CAPITAL vardu bei atitinkamai gauti už tai pajamas. Apeliantas bendradarbiavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl turi prisiimti neigiamas pasekmes.

56. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.258 str. 1 d. norma numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

57. Ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant. Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už nuo ieškovės nuslėptas tarpininkavimo paslaugas atsakovas privalo ieškovei atlyginti viso 28 786 Eur netesybų sumą, t. y. bendradarbiavimo sutartyje nustatyto dvigubo atlyginimo, numatyto nuslėptuose sandoriuose, dydžio kompensaciją, kuri laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais.

59. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nemažino ieškovės paskaičiuotų netesybų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nuo ieškovės nuslėpė 8 klientams suteiktas tarpininkavimo paslaugas, pasibaigusias sandorių sudarymu, ir nuo 2019 m. iki šiol atsakovas nepripažino bendradarbiavimo sutarties pažeidimo. CK 6.256 str. 4 d. nurodyta, jog sutartinės prievolės neįvykdžiusi įmonė (verslininkas) atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymo leidėjas komercine veikla užsiimančios sutarties šalies atsakomybę išskyrė iš kitų subjektų atsakomybės ir jai iškėlė didesnius atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimus. Įmonė (verslininkas) yra pelno siekiantis asmuo, savo veikloje sudarantis komercinius sandorius, kurie pasižymi tam tikra rizika, dėl to tokia įmonė savo veikloje turi prisiimti neigiamų padarinių – nuostolių kitai sutarties šaliai – atsiradimo riziką, tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju dėl sankcijos už sutarties pažeidimą šalys, kurios abu yra pelno siekiantys subjektai, aiškiai ir nedviprasmiškai bendradarbiavimo sutartyje sutarė, kad atsakovui pažeidus sutartį – ieškovei nereikės įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartyje sulygta kompensacija bus laikoma minimaliais ieškovės nuostoliais. Kadangi abi sutarties šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, sudarant ir vykdant sutartį, reikalavimą, tai, nustačius aplinkybes apie sistemingą apelianto tarp šalių sudarytos sutarties pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad realiai ieškovė iš esmės didesnių nuostolių nepatyrė, todėl netesybos turėtų būti mažinamos iki tarpininkavimo paslaugų komisinių dydžio ar net atskaičius šalims tenkančias komisinio atlygio proporcija ir pan. Abi sutarties šalys yra verslo subjektai, sutartis sudaryta tarp dviejų lygiaverčių partnerių dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, todėl šalių sutartyje nustatytas ir pirmosios instancijos teismo paskaičiuotas netesybų dydis yra teisingas. Netesybų mažinimo pagrindų nenustatyta, todėl jų mažinimas dėl iš esmės formalių apelianto nurodytų argumentų pažeistų šalių valios autonomijos, sutarčių laisvės ir privalomumo principus bei ieškovės interesus.

60. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 6.37–6.38 str., 6.59 str., 6.71–73 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.969–6.972 str., 6.976 str.; CPK 2 str., 7 str., 178 str., 185 str.).

61. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).

63. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

64. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą advokatui sumokėjo 847 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl teisėjų kolegija jo nemažina, kaip neviršijančio nustatytų maksimalių dydžių.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. J. 847 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Vativa“ naudai.