- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-569-275/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02880-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vativa“
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vativa“ ieškinį atsakovui D. J. dėl netesybų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Vativa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 28 786 Eur netesybas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių, taip pat, jų nesant ar nepakankant, atsakovo lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose ir atsakovo kasoje, taip pat pas trečiuosius asmenis, areštą 28 786 Eur sumai, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškovė negali gauti duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, finansinius įsipareigojimus. Atsakovui ieškinio suma yra didelė. Atsakovas nebendradarbiauja, neketina geranoriškai sumokėti netesybas. Atsakovas, būdamas sudaręs bendradarbiavimo sutartį, apgaudinėjo ieškovę, nuslėpdamas nuo jos ne tik klientų sudarytus sandorius bei gautą komisinį atlyginimą, tačiau ir pačius klientus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės UAB „Vativa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Areštavo atsakovo D. J. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovo turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant po 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, ir su ieškovu. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 28 786 Eur sumos. Išaiškino ieškovei, kad dėl turto suradimo ir aprašymo ji turi kreiptis į antstolį, kuris privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant po 1 MMA dydžio lėšas atsakovo D. J. pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos. Turtas areštuojamas galimam trečios eilės pagal patenkinimo eiliškumą reikalavimui užtikrinti.
4. Nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašoma priteisti suma – 28 786 Eur, atsakovui laikytina didele, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui pirmosios instancijos teismas tenkintino, nes nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis), tačiau areštuojamo turto vertė turi būti ne didesnė nei ieškinio suma – 28 786 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pažymėjo, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas, dėl jų trūkumo, gali būti sutrikdytas atsakovo įprastinių buitinių poreikių tenkinimas, todėl pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir/ar kitas ilgalaikis materialusis turtas. Nesant ar nepakankant ieškovo reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kito ilgalaikio materialaus turto, areštuotinos atsakovo turtinės teisės, piniginės lėšos, esančios pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Apeliantas (atsakovas) D. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7739-854/2020.
7. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo manymu ieškovė tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus (ieškinys pareikštas LR CK 6.70 str. pagrindu). Visgi, ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nieko nepasisakyta apie antrą būtiną sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos egzistavimą. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016). Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje būtent ir nėra antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
8. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad egzistuoja grėsmė, jog galimai ieškovei palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas. Šiuo aspektu Teismas ginčijamoje nutartyje taip pat nurodė vienintelį motyvą – Ieškovo prašoma priteisti suma – 28 786 Eur, atsakovui laikytina didele, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Nurodė, kad teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nenurodė visiškai jokių objektyvių duomenų ir teismui nepateikė visiškai jokių, netgi minimalių, įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo turtinė ir finansinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki – ieškovė tik nurodė argumentą, kad atsakovas yra verslininkas ir netgi pats pripažino, jog ši aplinkybė gali reikšti, kad atsakovui ieškovės reikalaujama suma nėra didelė. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, turi didelių turtinių įsipareigojimų, ieškovė nepateikė, nors yra atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), kuris mažų mažiausiai (nereikalaujant pateikti teismo liudijimą) turi galimybę gauti informaciją iš VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro, Turto areštų registro, Antstolių rūmų.
10. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių bei teismui nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad atsakovas savo turtą būtų bandęs slėpti, jį slepia šiuo metu, kad atsakovas savo turtą ketina parduoti ar perleisti kitiems asmenims artimiausioje ateityje, ar pan. Juolab, kad ieškovas netgi nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo turimą turtą.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Vativa“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo 2020 m. vasario 14 d. atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti 2020 m. vasario 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
12. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovė niekaip negali patikrinti atsakovo turtinės ir finansinės padėties. Atsakovo atskirojo skundo teiginiai, jog ieškovė nepateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kuriuos turėjo galimybę gauti iš „ <...> VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turo registro, Turto arešto registro, Antstolių rūmų“ yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad iš nurodytų institucijų gauta informacija, neatspindėtų tikrosios atsakovo finansinės padėties. Vertinant atsakovo finansinę padėtį reikia atsižvelgti į: ne tik į pradelstus, tačiau ir visus kitus atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus, vidutines kredito ir palūkanų grąžinimo įmokas, mokumą, mėnesines pajamas, šeiminę padėtį, turimus išlaikytinius ir kita. Taigi, nurodytų reikalavimų sąrašas šiuo klausimu yra labai platus ir tik pats fizinis asmuo gali pateikti šią išsamią informaciją, kuri padėtų nustatyti tikrąją finansinė ir turtinę asmens padėtį, o tuo pat metu ir jo galimybes nedelsiant įvykdyti galimai Ieškovei palankų teismo sprendimą.
13. Ieškovė prie pateikto ieškinio teismui pridėjo įrodymus, kurie būtent įrodo atsakovo nesąžiningumą ir siekį apgauti ieškovę, padarant jai žalą. Atsakovas ir ieškovė Sutartimi susitarė, kooperuodamos savo turtą, žinias ir darbą, bendradarbiauti, teikiant tretiesiems asmenims tarpininkavimo paslaugas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, pirkimo ir/ar nuomos sudarant nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos ir kitokius su nekilnojamuoju turtu susijusius sandorius naudojantis ieškovės ir CAPITAL vardu. Atsakovui nutraukus Sutartį ir ieškovei patikrinus atsakovo veiksmus, ieškovė sužinojo, jog Sutarties galiojimo metu, nuo ieškovės atsakovas nuslėpė mažiausiai trylika klientų sandorių.
14. Nurodė, kad pats atsakovas, atsakydamas į ieškovės pretenziją, patvirtino, jog vykdė tarpininkavimo veiklą savarankiškai ir sandorius sudarinėjo be ieškovės žinios, t. y. elgėsi nesąžiningai. Ieškovę ir atsakovę siejo sutartiniai santykiai. Sutarties šalys puikiai suprato, kokius įsipareigojimus prisiima Sutartimi. Atsakovui taip pat buvo žinomas ir suprantamas bendradarbiavimo ir Sutarties sudarymo tikslas. Tačiau atsakovas nepaisė rašytinio įsipareigojimo ir visais įmanomais būdais bandė praturtėti, pažeisdamas ieškovės teisėtus interesus. Atsakovas vengė informuoti ieškovę apie sudaromus sandorius, savanaudiškai pasinaudojant Ieškovės prekės ženklu. Teismas, šioje situacijoje, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių institutą turi vadovautis ir bendrais teisės principais t. y. sąžiningumo, teisingumo ir protingumo (CK 1.5 str.). Jeigu atsakovas elgėsi nesąžiningai su ieškove dar iki bylos iškėlimo, tai visada, išlieka didelė tikimybė, jog ateityje toks elgesys gali pasikartoti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
16. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
18. Taigi, civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
19. Iš ieškovės UAB „Vativa“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t. y. darytina išvada, kad ieškovės UAB „Vativa“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog ieškinys nepagrįstas.
20. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams, nes bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, kadangi to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015).
21. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Taigi, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
22. Konkrečius duomenis bei argumentus apie apelianto nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ir (ar) atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017, 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1186-196/2017). Pažymėtina, kad nesąžiningais veiksmais gali būti įvardyti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo, tačiau nurodė, kad prašoma priteisti suma – 28 786 Eur, atsakovui laikytina didele, todėl gali padidinti priimto teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad patikrinus Nekilnojamojo turto registrus nustatyta, kad atsakovui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini) , be to žemės sklypas su statiniais esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad minėtam turtui nėra taikomas areštas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad 28 786 Eur suma atsakovui laikytina didele yra nepagrįsti.
25. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 4 d. ieškovė UAB „Vativa“ ir atsakovas D. J. sudarė Bendradarbiavimo sutartį Nr. 02. 2019 m. lapkričio 4 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą bei A. Š. su pretenzija „Dėl Bendradarbiavimo sutarties Nr. 02 ir 10 nutraukimo“, kuria, kreipdamasi į atsakovą, nurodė, jog nuo 2019 m. lapkričio 4 d. nutraukia Sutartį. Pretenzijoje nurodyta, kad D. J. vykdė nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą savarankiškai, t.y . pažeidė Sutarties XI d. 3 p. – nuslėpė sandorių įvykdymo faktus.
26. Ieškovė UAB „Vativa“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovo nesąžiningumas pasireiškia tuo, kad atsakovui nutraukus Sutartį ir ieškovei patikrinus atsakovo veiksmus, ieškovė sužinojo, jog Sutarties galiojimo metu, nuo ieškovės atsakovas nuslėpė mažiausiai trylika klientų sandorių.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant grėsmę palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui, ieškovės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas veikė nesąžiningai, nes atsakovas D. J. vykdė nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklą savarankiškai, t. y. nuslėpė sandorių įvykdymo faktus, apeliacinės instancijos teismo vertinama, kaip neįrodyta be to atsakovo nesąžiningumas gali pasireikšti realizuojant, įkeičiant ar kitaip apsunkinant disponavimą savo turtu, o tokių įrodymų ieškovė teismui nepateikė, todėl atsakovės teiginiai vertintini kaip deklaratyvus ir nepakankami konstatuoti grėsmę palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nukrypo nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos (CPK 144 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 str., 326 str. 1 d. 2 p., teismas,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.