- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-1186-196/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Ieškovas
- P. V.
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui E. R. dėl nepagrįstai gautų pajamų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas P. V. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo E. R. nepagrįstai gautas 142 637,46 Eur dydžio pajamas ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų areštą 142 637,46 Eur pareikšto reikalavimo apimtyje. Prašymą grindė didele reikalavimo suma. Nurodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių visai nebeįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovo P. V. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia tik didele ieškinio suma, jis neįrodinėjo atsakovo nesąžiningumo bei nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 str.). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo. Teismas, nustatęs, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui, konstatavo, kad nėra būtinosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog egzistuoja būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra pateikta įtikinamų argumentų dėl galimų nesąžiningų atsakovo veiksmų ir iš to kylančios grėsmės galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimui arba neįmanomumui (CPK 185 str.), todėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas P. V. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Nepagrįsta teismo pozicija, kad didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė. Byloje nesant duomenų apie skolininko turtinę padėtį, manytina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog didelė reikalavimų suma yra esminė aplinkybė, dėl kurios gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas teismo procesinio sprendimo įvykdymas. Pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės, tačiau užtikrina, kad ieškovo ieškinio tenkinimo atveju bus turto, į kurį ieškovas galės nukreipti išieškojimą, tokiu būdu užtikrinant teismo sprendimo įvykdymo galimumą. Atsižvelgiant į ieškovo pateiktus duomenis apie atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą, kurio vertė sudaro 40 921,33 Eur, t. y. daugiau kaip 3 kartus mažesnė nei ieškovo reiškiamas turtinis reikalavimas, be to, kai kuriam turtui yra įregistruota hipoteka, spręstina, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele, o ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, darytina išvada, kad yra reali tikimybė, jog turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, atsakovas gali paslėpti, perleisti ar iššvaistyti, siekdamas išvengti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas yra fizinis asmuo, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl pripažintina, jog teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiu turtu, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesutiktina su teismo pozicija, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi įvertinti grėsmės riziką, kad teismo sprendimo įvykdymas gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o tai, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti bei įrodyti pareiškėjas (ieškovas). Ieškovas neturi jokių duomenų apie atsakovo, kaip fizinio asmens turtinę padėtį (išskyrus duomenis iš nekilnojamojo turto registro) ar juo labiau negali numatyti, kokių nesąžiningų veiksmų gali imtis atsakovas, ketindamas savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Ieškovas neturi jokių galimybių bent preliminariai įvertinti atsakovo turtinę padėtį (išskyrus pateikti duomenis apie atsakovo nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto vertę), tuo tarpu atsakovas turi visas galimybes teismui įrodyti, jog jo turtinė padėtis yra gera ir skųsti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, siekiant išlaikyti šalių pusiausvyrą, ieškovo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikytos. Teismui manant, jog prašymas atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas, teismas gali tenkinti prašymą iš dalies. Tačiau teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą atmetė visa apimtimi, tokiu būdu visą atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo naštą perkėlus ieškovui. Taip buvo pažeistas šalių pusiausvyros principas ir suteiktas nepagrįstas procesinis pranašumas atsakovui. Atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas, manydamas, kad jis patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jam kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.) arba įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą, prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str.), siekiant, kad laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikomos arba kuo mažiau varžytų jų teises ir turtinius interesus.Ieškovas už ieškinį yra permokėjęs 42,75 Eur žyminio mokesčio, todėl 21 Eur žyminio mokesčio dalis turi būti įskaityta kaip žyminis mokestis už atskirąjį skundą, likusi permokos dalis 21,75 Eur grąžinta ieškovui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas E. R. prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 5 792 eurų baudą, kurios 50 procentų įpareigoti sumokėti atsakovo naudai. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Vien dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, ar ketinimą perleisti turtą, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.Ieškinio suma, apskaičiuota ne faktinių aplinkybių pagrindu, bet remiantis teoriniais skaičiavimais, negali būti laikoma pakankama, kad taikyti atsakovo nuosavybės teisės suvaržymus. Ieškovas piktnaudžiauja teise į ieškinį ir teise reikalauti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą, neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo į ieškinio patenkinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, teisėtumo ir pagrįstumo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas atskirojo skundo ribų.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Pirmosios instancijos teismas netaikė laikinųjų apsaugos priemonių nenustatęs antrosios sąlygos. Kadangi apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas, tai apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Laikinosios apsaugos priemonės – tai asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių bei interesų suvaržymas. Toks suvaržymas suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, taip pat parenkamų priemonių ekonomiškumą ir proporcingumą. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose jam galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį susiejo išimtinai su vienintele didelės ginčo sumos fiziniam asmeniui aplinkybe, nepateikdamas visiškai jokių argumentų dėl galimo atsakovo nesąžiningumo arba jo ketinimų vengti sprendimo įvykdymo, nevertindamas atsakovo elgesio iki ar po bylos iškėlimo. Pažymėtina, kad teismų praktika apie ieškinio sumos dydžio kriterijaus pakankamumą, kuria yra grindžiama apelianto pozicija, jau nėra aktuali, nes ją pakeitė naujesnė praktika.Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad vien didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pareiškus turtinio pobūdžio reikalavimus, ieškinio suma yra reikšminga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į daugelį kitų aplinkybių, t. y. į asmens turtinę padėtį, į turtinės padėties pokyčio perspektyvas, į asmens elgesį iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms, pavyzdžiui, vien ieškinio sumos dydžiui, kurios nurodymas visada priklauso nuo paties ieškovo valios.Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Pozicijos, kad ieškovas turi įrodyti (ar bent pateikti įtikinamus argumentus) apie atsakovo nesąžiningumą, laikomasi ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-364-241/2017; 2017-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-476-178/2017; 2017-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017). Nors ieškovas ir nurodė apie galimą atsakovo ketinimą turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį, siekiant išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau šių teiginių nepagrindė (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovui. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia apeliantas, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai. Šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 str.), todėl vien tik ieškovo kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas ar tai, kad atsakovas fizinis asmuo, neteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turto. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantas nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovas prašo ieškovui skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant atsakovui.CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinio reikalavimą, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje tikrino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir nevertino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Tik bylą išnagrinėjus iš esmės bus galima konstatuoti, ar ieškinys pagrįstas, taip pat ir tai, ar ieškinys nepareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo konstatuoti, jog ieškovas, pareikšdamas teismui atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi kiekvienas subjektas turi teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, netenkintinas atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Dėl žyminio mokesčio už atskirąjį skundą
Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi įskaitė ieškovo už atskirąjį skundą mokėtiną 21 Eur žyminį mokestį į permokėto žyminio mokesčio sumą (43,13 Eur) ir ieškovui grąžino 22,13 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai klausimo dėl žyminio mokesčio dalies įskaitymo, o kitos dalies grąžinimo, nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.