Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinės atsakovės UAB „K.“ atstovams advokatei Aurelijai Adomaitytei ir advokato padėjėjai Jovitai Vainilavičiūtei-Kulvinskienei;

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „K.“ vairuotoju, neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2018-11-16, apie 17.41 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 22 esančioje keleivių įlaipinimo aikštelėje, vairuodamas maršrutinį autobusą Setra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prieš pradėdamas važiuoti į priekį bei keisdamas važiavimo kryptį, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, autobuso priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo ant pėsčiojo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) kairės kojos, dėl ko pėsčiajam E. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiais veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 p. reikalavimus ir padarė BK 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

6. Tyrimui pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie lytinės funkcijos sutrikimą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 281 str. 3 d. numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma, t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 str. 2 d.) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 str. nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 str. numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Todėl vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas ar pan.). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). teisminėje praktikoje ne kartą atkreiptas dėmesys ir į tai, kad net ir maksimaliai atsargus vairuotojas turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai taip pat nepažeis eismo saugumo reikalavimų ir nekels pavojaus sau ir kitiems. Todėl, vertinant transporto priemonę vairuojančio asmens veiksmus, negalima reikalauti, kad vairuotojas visada numatytų bet kokią netikėtai atsiradusią kliūtį (pvz., kad į kelią netikėtai įvažiuos dviratininkas, ant važiuojamosios kelio dalies tamsiu paros metu gali gulėti žmogus, eiti pėsčiasis nesegėdamas šviesą atspindinčio atšvaito, stovėti tinkamai nepaženklinta traktoriaus priekaba be veikiančių žibintų ir atšvaitų, į jo važiavimo juostą netikėtai įvažiuos priešinga kryptimi judantis automobilis ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2007, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-368-511/2015 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant A. D. padarytą veiką.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. PEKG 21/2020 (01) pateikta išvada patvirtina, kad E. Š. dėl eismo įvykio metu patirti sužalojimai dėl kairės blauzdos potrauminės amputacijos viršutiniame trečdalyje, netekto 60 proc. bendrojo darbingumo, kvalifikuotini kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Vertinant byloje esančius įrodymus, eismo įvykio kilimo aplinkybes, taip pat A. D. ir nukentėjusiojo E. Š. veiksmus iki eismo įvykio, pirmiausiai pažymėtina, kad informatyvus yra byloje esantis vaizdo įrašas, esantis faile esantis faile 192.168.2.9_4505-64CH-32_20181116174148_20181116174420_ID_0000.avi. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad A. D. vairuojamas autobusas „Setra“ judėdamas atbuline eiga iš lėto išvažiuoja nuo keleivių įlaipinimo vietos sukdamas galu kiek dešinėn ir stabtelėja, užsidega autobuso papildomo, t. y. priekinio šoninio apšvietimo, žibintai ir autobusas, vėl pradeda judėti į priekį. Tuo metu, t. y. jau autobusui judant link keleivių įlaipinimo vietos, per jo priekį greitu žingsniu praeina E. Š., kuris apėjęs autobusą iš tos pusės, kur yra keleivių įlaipinimo durys; autobusui judant, nukentėjusysis eina link autobuso įlaipinimo durų. Autobusas, kiek pavažiavęs ir sukdamas dešiniau sustoja, jo priekiniai ratai susukti į dešinę. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad autobusų keleivių įlaipinimo vietos yra apšviestos, šalia jų aikštelės dalis yra mažiau apšviesta. Eismo įvykio ekspertizės akte pateiktose išvadose nurodyta, kad autobusas „Setra“ prieš eismo įvykį, t. y. manevro į dešine metu, judėjo vidutiniu apie 6–7 km/h greičiu, leistino greičio neviršijo (1, 3 p.). Iš ekspertizės akte esančios autobuso judėjimo trajektorijos ir sustojimo vietos, matyti, kad autobuso priekinis dešinysis ratas sustojimo metu buvo apie 2,20 m. atstumu nuo keleivių įlaipinimo aikštelės.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. S. patvirtino, kad būdama autobuso keleive pro langą matė, kad nukentėjusysis E. Š. eina link autobuso, jos manymu, nukentėjusysis ėjo labai arti autobuso, neatsargiai, negalvodamas, kad autobusas gali užvažiuoti ant jo.

Liudytojas D. R. patvirtino, kad matė nagrinėjamą eismo įvykį, kaip nukentėjusysis bandė sustabdyti autobusą, būdamas šalia autobuso dešinės pusės (apie puse metro atstumu) bandė belsti į autobuso dešinį šoną, bet ne į duris. Tuo metu autobusas judėjo, minėtą vyrą parbloškė ir tada priekiniu dešiniuoju ratu užvažiavo jam ant kojos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, nors nagrinėjamu atveju Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė labai neatsargiai elgdamasis ir nukentėjusysis E. Š., teismo vertinimu, būtent A. D., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmai ir padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 101 p. pažeidimai pripažintini nagrinėjamo eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi, o jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu.

A. D. veiksmuose nustatyti visi BK 281 str. 3 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

Skirdamas kaltinamajam A. D. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikaltimu padarytos žalos dydį.

Teismo vertinimu, didelis paties nukentėjusiojo E. Š. neatsargumas, pripažintinas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.).

Byloje esančiais įrodymais kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant A. D. bausmės paskyrimo klausimą, vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: neteistas, 2019-07-11 baustas administracine tvarka už nusižengimą (bauda sumokėta), dirbantis. Teismui pateiktoje A. D. darbovietės UAB „K.“ charakteristikoje kaltinamasis apibūdinamas išskirtinai teigiamai, kaip mandagus, pareigingas, draugiško būdo, nekonfliktiškas, atsakingas, tinkamai atliekantis jam pavestą darbą (t. 2, b. l. 104).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. D. BK 281 str. 3 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis ženkliai mažesnis už BK 47 str. 1 d. 5 p. numatytą vidurkį, t. y. 70 MGL dydžio baudą. Apskaičiuojant paskirtos baudos sumą atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

Taikant Bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d. nuostatas A. D. nustatytinas 10 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

Pagal BK 67 str. 1 d., teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas, įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, A. D. anksčiau teisiamas nebuvo, per pastaruosius 5 metus administracine tvarka už Kelių eismo pažeidimus baustas tik vieną kartą, daro išvadą, kad įstatyme numatytų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas nėra tikslingas.

Dėl nukentėjusiųjų E. Š. ir L. Š. pareikštų civilinių ieškinių

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusysis E. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas reikalavimus prašė priteisti iš kaltinamojo A. D. 208 Eur turtinei žalai ir 200 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, prievolę atlyginti teismo priteistą žalos sumą paskirti UAB „K.“, o 5 000 Eur iš reikalaujamos neturtinės žalos sumos priteisti iš draudimo bendrovės AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje. Taip pat prašė pripažinti E. Š. teisę gauti turtinės žalos atlyginimą iš AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje toje dalyje, kurioje gydymo ir protezavimo išlaidų nedengia ir nedengs ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (t. 2, b. l. 64–65). Pagrindžiant ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos nurodoma, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo didžiulį sukrėtimą, jam buvo atliktos 7 operacijos per 3 mėnesius, sužalota urologinė sveikata, pasireiškė ir kitos ligos (depresija, retencija, ūminė pohemoraginė anemija, prostatos hiperplazija); dėl amputuotos kojos jis patiria didžiulius nepatogumus buityje, negali dalyvauti visuomeniniame gyvenime, svarbiuose ir reikšminguose visuomeninio ir politinio gyvenimo įvykiuose, toliau vykdyti žurnalistinių analitinių tyrimo darbų.

Nukentėjusioji L. Š. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo A. D. priteisti 205 Eur turtinei ir 60 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; prievolę atlyginti teismo priteistą žalos sumą paskirti UAB „K.“ (t. 2, b. l. 68–69). Pagrindžiant ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos nurodoma, kad ji labai išgyveno dėl E. Š. eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, ilgą laiką turėjo jį slaugyti, pastoviai prižiūrėti, rūpintis gydymu, jį lankyti, todėl iš esmės pasikeitė ir nukentėjusiosios gyvenimo būdas, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo priversta atsisakyti aktyvios visuomeninės veiklos. Dėl E. Š. eismo įvykio metu patirtos traumos sutriko ir lytinė funkcija, pasikeitė ir jų tarpusavio santykiai.

Vertinant, ar nukentėjusiųjų skundo reikalavimai pareikšti tinkamam atsakovams, pažymėtina, kad nagrinėjamas eismo įvykis kilo kaltinamajam A. D. dirbant UAB „K.“ bei tiesiogiai vykdant savo darbines (vairuotojo) funkcijas. Tokiu būdu, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.264 str. 1 d., nukentėjusiesiems padarytą žalą privalėtų atlyginti kaltinamojo darbdavys, t. y. UAB „K.“. Kita vertus, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „K.“ savo, kaip darbdavio, civilinę atsakomybę buvo apsidraudusi su AAS „B. B. I. C.“ filialu Lietuvoje sudarydama draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galiojo nuo 2018-09-23 iki 2019-09-22, t. y. ir nagrinėjamo eismo įvykio metu (b. l. 36–40). Iš šios draudimo sutarties matyti, kad UAB „K.“ bendra civilinė atsakomybė draudžiama 300 000 Eur suma; neturtinė žala – 150 000 Eur suma. Be to, A. D. eismo įvykio metu vairuotas autobusas 2018-09-23 buvo draustas AAS „B. B. I. C.“ filiale Lietuvoje įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 3 d. (atsižvelgiant į tai, jog pastaroji draudimo sutartis buvo sudaryta iki 2018-11-01), maksimali neturtinės žalos išmoka dėl vieno eismo įvykio ribojama 5 000 Eur suma (t. 2, b. l. 35). Taigi, tinkamu atsakovu pagal nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius laikytinas draudimo bendrovės AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje, o vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 2 d., subsidiariu atsakovu UAB „K.“ taptų tik tuo atveju, jeigu nukentėjusiesiems teismo priteistos žalos bendra suma būtų didesnė už bendrą pagal minėtas draudimo sutartis išmokėtiną draudimo išmokos sumą. Čia pažymėtina, kad teismo nutartimi AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą civiliniu atsakovu. Tai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas pateiktame ieškinyje nurodytos pozicijos dėl tinkamų civilinių atsakovų ir savo iniciatyva bei procesiniu sprendimu privalo pagal įstatymą materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingus asmenis įtraukti į procesą, nurodoma ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-628/2020 ir kt.).

CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad fizinio asmens suluošinimo ar kitaip sveikatos sužalojimo atveju atsiradusią žalą, už tai atsakingas privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Minėto straipsnio 2 d. nurodoma, kad nuostolius šio straipsnio 1 dn nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). CK 282 str. 1 d. numato galimybę mažinti reikalavimą atlyginti žalą arba jį atmesti, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti.

Teismo posėdžio metu AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje atstovas patvirtino, kad E. Š. ir L. Š. ieškiniuose prašomos priteisti turtinės žalos dydžio neginčija. Todėl tarp nukentėjusiųjų ir civilinio atsakovo nesant ginčo dėl prašomos priteisti turtinės žalos dydžio bei jo pagrįstumo, civiliniai ieškiniai šiose dalyse tenkintini, priteisiant iš AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje L. Š. 205 Eur, o E. Š. 208 Eur jų patirtai turtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos str. 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl nustatant konkretų neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ir į visas byloje esančiais įrodymais nustatytas aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, vertinti jų visumą.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltę, ypač į kaltės formą; įvertinti asmens veiksmų kryptingumą ir turinį. Jeigu asmuo veikia neteisėtai ir siekdamas padaryti žalos, tai jo veiksmai yra tyčiniai, o jeigu konkrečioje situacijoje neužtikrinamas būtinas atidumas ir rūpestingumas, tai yra neatsargumas. Didelis neatsargumas gali būti tuo atveju, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Neturtinę žalą padariusio asmens veiksmų požiūriu turi būti įvertinta, kokio laipsnio rūpestingumo ir atidumo pareiga jam yra priskirta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Be to, teismų praktikoje dideliu neatsargumu, pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami Kelių eismo taisyklių reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto (kasacinės nutartys Nr. 2K-465/2008, 2K-272/2011, Nr. 2K-204/2013 ir kt.). Dalyvaujančio eisme nukentėjusiojo didelis neatsargumas yra tada, kai jis numatė ar privalėjo numatyti žalingas pasekmes, kurias jam gali pada­ryti didesnio pavojaus šaltinis, ir leido šioms pasekmės atsirasti. Tokiais atvejais, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradimo arba padidėjimo, sprendžiamas mišrios kaltės klausimas ir, priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei – priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio), teismas gali atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.). Teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėta, kad eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018). Kita vertus, tai pat išaiškinta, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose; ginčai ir jų metu priteistos žalos atlyginimo sumų iliustracijos pateikia tik tam tikras žalos atlyginimo sumų gaires, be to, atvejai apima bylas nuo 2003 metų; todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius. Tai lemia, jog tiek dėl artimo asmens gyvybės atėmimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tiek dėl sveikatos sužalojimo nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, kad įstatymas nedraudžia nukentėjusiaisiais ir atitinkamai civiliniais ieškovais pripažinti asmenų, kurių artimam asmeniui dėl nusikaltimo sutrikdoma sveikata (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016). Su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).

Nagrinėjamu gi atveju, vertinant paties nukentėjusiojo E. Š. nurodytas ir neturtinė žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad ekspertizės akto Nr. PEKG 21/2020 (01) 1 p. konstatuota, jog nukentėjusiajam po 2018-11-16 nagrinėjamo eismo įvykio nustatytas traiškytinas kairės blauzdos minkštųjų audinių ir kaulų sužalojimas, pasireiškęs kairės blauzdos kaulų ir kairės pėdos kaulų skeveldriniu atviru lūžiu ir minkštųjų audinių masyviomis traiškytinėmis žaizdomis (blauzdikaulis eksponuotas nuo kelio sąnario iki čiurnos, blauzdos sutraiškyti apatinio trečdalio fragmentai laikosi ant kelių sausgyslių, kraujagyslės nutrauktos blauzdos viršutiniame trečdalyje.); ūmi mažakraujystė dėl nukraujavimo; trauminis šokas; kairės blauzdos potrauminė amputacija (sutraiškyti audinio ir kaulai pašalinti blauzdos viršutiniame trečdalyje). Dėl kairės blauzdos potrauminės amputacijos viršutiniame trečdalyje E. Š. neteko 60 proc. bendro darbingumo, todėl kairės blauzdos ir pėdos sužalojimas kvalifikuojamas sunku sveikatos sutrikdymu (8 p.).

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad E. Š. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kairės kojos dalinęs amputacijos, gydymo metu ne kartą atliktų operacijų, ilgą laiką taikomo gydymo patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl eismo įvykio nukentėjusiajam sukeltos pasekmės sveikatai (dalies kojos netekimas, netektas 60 proc. darbingumas) jokiu gydymu negali būti pašalintos ir išliks visam gyvenimui. Tai pat akivaizdu, kad nukentėjusiajam dėl kojos dalies netekimo yra apsunkintas rūpinimasis buitimi, pilnavertiški santykiai su savo sutuoktine L. Š., apribotas aktyvus dalyvavimas tiek visuomeniniame gyvenime, tiek darbinėje veikloje. Taigi, jam buvo sukelti ir tęsiasi neigiami išgyvenimai, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Kita vertus, iš ekspertizės akto išvadų matyti, kad paties nukentėjusiojo nurodyti susirgimai (jų paūmėjimas) (depresija, prostatos hiperplazija, retencija, lytinės funkcijos sutrikimas) arba buvo nustatyti iki nagrinėjamo eismo įvykio, arba nėra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, arba nepatvirtinti jokiais medicininiais dokumentais, todėl aptartais susirgimais neturtinė žala negali būti grindžiama. Be to, nors tiesiogine eismo įvykio priežastimi pripažintas kaltinamojo A. D. neatsargus elgesys, jo įvykdyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kaip minėta, eismo įvykio kilimą iš dalies sąlygojo ir paties nukentėjusiojo E. Š. didelis neatsargumas. Ši aplinkybė – paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas – svarbi CK 6.282 str. 1 d. nuostatų taikymo prasme įvertinant priteistinos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti sumą.

Įvertinęs visas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į teisminėje praktikoje bylose dėl neturtinės žalos priteisimo sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais pateiktus išaiškinimus, taip pat tai, jog iš dalies eismo įvykio kilimą sąlygojo ir paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo E. Š. nagrinėjamu atveju patirta neturtinė žala vertintina 13 000 Eur. Todėl nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir jam iš draudimo bendrovės priteistina 13 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Vertinant nukentėjusiojo E. Š. ieškinio reikalavimą pripažinti teisę gauti turtinės žalos atlyginimą iš AAS „B. B. I. C.“ filialo Lietuvoje toje dalyje, kurioje gydymo ir protezavimo išlaidų nedengia ir nedengs ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, pažymėtina, kad pagal BPK 115 str. 1 d., išimtinais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi teismui nepateikti visi įrodymai, patvirtinantys E. Š. patirtas gydymo ir protezo pagaminimo išlaidas, tik nurodoma bendra tikėtina tokių išlaidų suma (22 000 Eur), klausimas dėl ieškinio dydžio šio reikalavimo dalyje perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Vertinant nukentėjusiosios L. Š. nurodytas ir neturtinė žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pažymėtina, kad ji su L. Š. santuokoje gyvena jau apie 55 metus. Iš nukentėjusiosios teismo posėdžio metu teiktų parodymų, kurie iš esmės patvirtinti ir teismui pateiktais mokėjimo kvitais, matyti, kad ji rūpinosi E. Š. po eismo įvykio, smarkiai išgyveno dėl jo patirtų sužalojimų. Be to, akivaizdu ir tai, jog L. Š. būdama nukentėjusiojo sutuoktine privalėjo juo rūpintis tiek gydymo eigoje, tiek po to jį slaugydama, taip ribodama savo asmeninį gyvenimą, darbą, visuomeninę veiklą; didele dalimi viena rūpintis buitimi. Nors patys nukentėjusieji yra garbaus amžiaus, o ekspertizės akto išvadose ir nurodoma, kad pateiktuose medicinos dokumentuose duomenų apie E. Š. lytinės funkcijos sutrikimą nėra, teismo vertinimu, kaip patvirtino ir pati L. Š., nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirto sužalojimo pobūdis (netekta dalies kojos), gali turėti įtakos nukentėjusių intymiems santykiams. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad L. Š. buvo sukelti ir tęsiasi neigiami išgyvenimai, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Kita vertus L. Š. prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra išskirtinai didelė, neatitinka protingumo kriterijaus bei teisminėje praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteistų kompensacijų dydžių.

Teismas, įvertinęs visas aptartas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios L. Š. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini iš dalies ir jai iš AAS „B. B. I. C.“ filialas Lietuvoje priteitina 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, prisegtas prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Iš gydymo įstaigų išreikalautus E. Š. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už 70 MGL, t. y. 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur baudą.

Nukentėjusiojo E. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš draudimo bendrovės AAS „B. I. C.“ filialo Lietuvoje (į. k. (duomenys neskelbtini)) 13 000 (trylikos tūkstančių) Eur kompensaciją neturtinei žalai ir 208 (du šimtus aštuonis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. Š. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš draudimo bendrovės AAS „B. I. C.“ filialo Lietuvoje (į. k. (duomenys neskelbtini)) 2 000 (dviejų tūkstančių) Eur kompensaciją neturtinei ir 205 (du šimtus penkis) Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo E. Š. ieškinio dalį dėl jo patirtų gydymo bei protezavimo išlaidų priteisimo perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Iš gydymo įstaigų išreikalautus E. Š. medicininius dokumentus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos pirmo tomo viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. D., kad paskirta 70 MGL, t. y. 3 500 (trijų tūkstančių penkių šimtų) Eur, bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, jos priverstinis išieškojimas bus perduotas vykdyti antstoliui;

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.