Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-63-777/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-02
Bylos Nr.: e2A-63-777/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-00394-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Ieškovas: M. K.
Atsakovas: I. K.

Kategorijos

2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
2.6.1.1Prievolės samprata, jos šalys, objektas, turinys ir forma
2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.1.7.13Kiti su bylinėjimosi išlaidomis susiję klausimai
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-63-777/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00394-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.9; 2.6.1.1; 2.6.29.1; 3.1.7.6; 3.1.7.13; 3.2.4.11; 3.3.1.18.3 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. K., M. K. ir atsakovo I. K. (I. K.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių M. K. ir M. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui I. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos priteisimo, skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovo 39 493,66 Eur skolos ieškovei M. K.; priteisti iš atsakovo 11 848,10 Eur skolos ieškovei M. K.; priteisti ieškovėms iš atsakovo 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis automobilio „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias dalis lygiomis dalimis ieškovių asmeninėn nuosavybėn; priteisti iš ieškovių atsakovo naudai po 1 621,88 Eur piniginę kompensaciją už ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilio „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis; atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovui 14 625 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis gydymo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K.; priteisti iš ieškovės M. K. atsakovui 25 125 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovėms iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

2.1. Ieškovės M. K. vyras ir ieškovės M. K. tėvas A. K. (A. K.) mirė (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. Mirusiojo A. K. turtą pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinė M. K. ir pirmos eilės įpėdiniai – dukra M. K. ir sūnus I. K.. Pažymėjo, kad paveldėtojams buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai, t. y. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G. 2021 m. liepos 30 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą I. K., 2021 m. liepos 28 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą M. K. ir M. K.

2.2. Ieškovė M. K. iki A. K. mirties, būdama santuokoje, su bendru sutikimu ir iš bendrų lėšų 2011 m. balandžio 13 d. suteikė sūnui I. K. neterminuotai 120 000 Lt dydžio paskolą, kurią jis įsipareigojo nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio pradėti grąžinti po 1 000 Lt kiekvieną mėnesį iki visiško skolos grąžinimo. Skolos raštelyje nurodytas konvertavimo santykis, pagal kurį 3,45 Lt lygu 1 Eur. Atsakovas, kaip skolininkas, savo ranka pasirašė 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį ir savo parašu patvirtino, kad gavo 120 000 Lt (34 783 Eur) paskolą iš savo tėvų.

2.3. 2011 m. spalio 12 d. atsakovas papildomai pasiskolino 5 000 Lt. 2011 m. spalio 26 d. atsakovas pasiskolino papildomai dar 5 000 Lt. Po euro įvedimo Lietuvoje atsakovas iš savo tėvų pasiskolino: 2015 m. spalio mėnesį 1 000 Eur; 2016 m. gegužės mėnesį autotransporto priemonei įsigyti 32 000 Eur; 2017 m. liepos 24 d. – 2 000 Eur; 2018 m. sausio 4 d. – 1 000 Eur; 2018 m. spalio 12 d. – 400 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 2 000 Eur. Visos atsakovo pasiskolintos sumos buvo įrašytos į pirminį paskolos raštelį. Atsakovas litais grąžino 39 300 Lt sumą, o įvedus eurą atsakovas grąžino 1 500 Eur. Atsakovo negrąžintos skolos likutis sudaro 63 200 Eur. Apie skolos likutį įrašą paskolos raštelyje padarė A. K.

2.4. Iki tėvo mirties atsakovas nuo skolos grąžinimo niekada neatsisakinėjo ir skolos neneigdavo, tačiau delsė grąžinti. Mirus tėvui, atsakovas pripažindavo skolą ieškovei (mamai) ir žadėdavo ją grąžinti dalimis. Mano, kad atsakovas 2021 m. liepos 30 d. gavęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą sužinojo, jog notarė dėl jo skolos paveldėjimo liudijimo neišdavė, todėl atsakovas pareiškė ieškovei M. K., kad jokių pinigų nesiskolino ir nieko grąžinti nesiruošia.

3. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, juo prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti šias turto dalis ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise; priteisti iš ieškovės M. K. jam 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės M. K. atsakovui 2 062,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš ieškovių atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis gydymo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė šias turto dalis ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės M. K. atsakovui 14 625 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis gydymo patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė šias turto dalis ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės M. K. atsakovui 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo, adresu (duomenys neskelbtini). Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/8 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė šias turto dalis ieškovei M. K.; priteisė iš ieškovės M. K. atsakovui 25 125 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei M. K. asmeninės nuosavybės teise priteistas dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini). Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui priklausančias 3/16 dalis automobilio „Mitsubishi ASX“ ir priteisė šias dalis lygiomis dalimis ieškovių M. K. ir M. K. asmeninėn nuosavybėn; priteisė iš ieškovių atsakovui po 1 621,88 Eur piniginę kompensaciją už ieškovėms asmeninės nuosavybės teise priteistas automobilio „Mitsubishi ASX“ dalis. Taip pat priteisė iš atsakovo 31 594,93 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei M. K.. Priteisė iš ieškovės M. K. atsakovui 2 062,50 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2022 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

5.1. Nurodė, kad ieškovės per nustatytą 3 mėnesių terminą nepranešė apie mirusiajam priklausiusią reikalavimo teisę notarei, nors M. K., kaip viena iš kreditorių pagal 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį, negalėjo nežinoti apie turimą reikalavimo teisę ir to, kad dalis reikalavimo teisės priklausė jos mirusiam vyrui. Pažymėjo, kad per nustatytą terminą reikalavimai įpėdiniui (šiuo atveju atsakovui) galėjo būti pareikšti ne tik per notarą, bet ir jam tiesiogiai arba net kreipiantis į teismą, tačiau ieškovės neatliko nė vieno iš šių veiksmų. Atkreipė dėmesį, jog pirmą kartą pretenzijas notarei dėl skolos M. K. pareiškė jau po paveldėjimo liudijimų išdavimo praėjus keliems mėnesiams – 2021 m. rugsėjo 15 d. Laikė, kad reikalavimo teisė į kreditinius mirusio A. K. reikalavimus nėra paveldėta, o ieškovė M. K. nėra nei paskolos davėja pagal raštelį, nei reikalavimo teisę paveldėjusi įpėdinė, todėl šią ieškinio dalį atmetė.

5.2. Akcentavo, jog nors atsakovas ir teigia, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tarp tėvų ir jo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, pats atsakovas taip pat nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, jog šalis siejo neatlygintiniai (dovanojimo, paramos) teisiniai santykiai. Teismas vertino, kad netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Konstatavo, kad yra pagrindo teigti, jog šio nagrinėjamo ginčo atveju netiesioginiai įrodymai turi pakankamą įrodomąją galią.

5.3. Nurodė, kad įrašuose apie tėvų atsakovui paskolintas pinigų sumas nėra visų paskolos sutarčiai būdingų sąlygų – patvirtinimo, kad atsakovui buvo perduotos nurodytos pinigų sumos (suteikta paskola), tačiau laikė, kad šiuo atveju bylos duomenys suteikia pagrindą išvadai, jog atsakovas galbūt buvo moraliai įsipareigojęs grąžinti skolas savo tėvams. Manė, kad toks prigimtinės prievolės vykdymas atitinka geros moralės nuostatas. Laikė, kad yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas šalių santykius kvalifikuoti kaip paskolos, kadangi šalių veiksmai atitinka paskolos sampratą apibrėžiančias įstatymo nuostatas – pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas, šiuo atveju – A. K. ir M. K.) perdavė kitos šalies (paskolos gavėjo, šiuo atveju atsakovo) nuosavybėn pinigus (ieškinyje nurodytą sumą), o paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą). Teigia, jog minėtas aplinkybės įrodo byloje surinkti įrodymai (šalių paaiškinimai, mokėjimo kvitai, pirkimo–pardavimo sutartys, kt.) ir atsakovas šių aplinkybių iš esmės nepaneigė, priešingai, pripažįsta pirminę skolą.

5.4. Nurodė, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiam butui priskirto garažo, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Padarė išvadą, kad šios ieškinio ir priešieškinio dalys tenkintinos, 3/16 dalis, priklausančias atsakovui, priteisė ieškovei M. K., o iš jos atsakovui priteisė 23 437,50 Eur piniginę kompensaciją.

5.5. Akcentavo, kad nėra ginčo tarp šalių ir dėl automobilio padalijimo, todėl atsakovui priklausančias 3/16 dalis automobilio „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė lygiomis dalimis ieškovėms, o iš ieškovių atsakovui priteisė po 1 621,88 Eur piniginės kompensacijos.

5.6. Įvertinęs aplinkybę, jog atsakovui priklauso nedidelė dalis nuosavybės – 3/8 dalys klinikos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į tai, kad šios patalpos pritaikytos išimtinai medicininėms paslaugoms teikti, jog šia veikla užsiima ieškovė M. K., konstatavo, kad nebūtų racionalu ir protinga padalyti šį daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis be neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Atsižvelgdamas į tai, šią ieškinio dalį tenkino.

5.7. Nurodė, kad atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, turėjo teisę į palikimą sudarantį turtą, įskaitant pinigines lėšas, esančias palikėjo vardu registruotoje banko sąskaitoje. Iš paveldėjimo teisės liudijimo nustatė, jog atsakovas paveldėjo 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje. Konstatavo, kad byloje esantis sąskaitos išrašas patvirtina, jog A. K. vardu registruotoje sąskaitoje jo mirties dieną buvo 41 826,94 Eur. Ieškovė iš minėtos sąskaitos 2021 m. kovo 21 d. paėmė 2 900 Eur; 2021 m. kovo 22 d. – 2 900 Eur; 2021 m. kovo 23 d. – 2 900 Eur; 2021 m. kovo 23 d.– 2 300 Eur, iš viso 11 000 Eur. Ieškovė teigia, kad dalį (5 000 Eur) pinigų grynaisiais atidavė atsakovui laidotuvių išlaidoms apmokėti; taip pat paimti pinigai buvo panaudoti Klaipėdos Stačiatikių cerkvės religinėms paslaugoms apmokėti (1 000 Eur), sumokėti už maisto pristatymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Bisolita“ šarvojimo ir laidotuvių dienomis (1 330 Eur), tačiau atsakovas šių aplinkybių nepripažino, o byloje įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikta. Dėl ieškovės teiginių, jog 1 000 Eur perdavė M. K. ir jos sūnaus skubios kelionės į Klaipėdą iš (duomenys neskelbtini) išlaidoms kompensuoti, teismas nurodė, kad CK 5.59 straipsnis tokio pobūdžio išlaidų apmokėjimo iš paveldimo turto nenumato. Konstatavo, kad ieškovė be teisėto pagrindo pasisavino minėtus pinigus ir todėl sumažėjo atsakovo paveldimo turto (piniginių lėšų) dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį, kuria iš jo priteista 31 594,93 Eur skolos ieškovei M. K., priteistos skolos sumą sumažinant iki 17 391,50 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

Atsiliepimas

7.1. Atsakovas nurodė, kad tik 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelis gali sukelti šalims teisines pasekmes, nes jis iš esmės atitinka įstatyme ir teismų praktikoje formuojamą paskolos sutarties sampratą. Įstatyme nurodytų sąlygų buvimas yra privalomas norint pripažinti buvus paskolinius teisinius santykius, todėl mano, kad teismas turėjo pagrindą priteisti skolą tik pagal 2011 m. balandžio 13 d. raštelį, nes tik jame buvo nurodyta, kas yra paskolos gavėjas (atsakovas), kas buvo paskolos davėjai (atsakovo tėvai), kokia buvo paskolos suma (120 000 Lt – 34 783 Eur), taip pat yra atsakovo įsipareigojimas šią sumą grąžinti.

7.2. Nurodė, kad reikalavimus dėl skolos priteisimo pareiškė ieškovės, todėl ieškovės ir turėjo įrodyti, kad egzistuoja visos numatytos sąlygos pripažinti buvus paskolinius teisinius santykius tarp atsakovo ir jo tėvų, atsakovas pripažino skolą tik pagal 2011 m. balandžio 13 d. raštelį, o įrodyti buvus paskolinius santykius pagal visus vėlesnius kalendoriaus įrašus privalėjo ieškovės. Nesutiko, kad atsakovas turėjo teikti įrodymus apie tariamą paramą ar dovaną, jei tokių reikalavimų jis nereiškė. Atsakovas teigia, jog neprašė pripažinti, kad įrašai kalendoriuje yra dovanos ar paramos įrodymas, – atsakovas iš viso nepripažino gavęs iš tėvų pinigus, kurie nurodyti kalendoriuje. Vien tik tai, kad atsakovas pripažino pasiskolinęs iš tėvų pinigus 2011 m. balandžio 13 d., nereiškia, kad jis skolinosi pinigų ir vėliau. Vienkartinis paskolos faktas nesuteikia pagrindo teismui „užkabinti“ atsakovui bet kokius vėlesnius įrašus apie pinigų jam perdavimą. Juolab, kai tie įrašai neįrodo nei realaus pinigų perdavimo (o paskolos sutartis yra realinė), nei įsipareigojimo pinigus grąžinti.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog 2015 metų spalį yra įrašas apie tai, kad atsakovas pasiskolino 1 000 Eur ir lapkritį sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Solorina“ ir sumokėjo jai 1 000 Eur avansą. Tačiau atsakovas teismui pateikė pajamų deklaracijas už ataskaitinius 2015 ir 2016 metus, kuriose atsakovas deklaravo bendrai apie 70 000 Eur neapmokestinamų pajamų, todėl mano, kad yra nelogiška, jog jis nebūtų turėjęs 1 000 Eur automobilio pirkimo avansui ir galutinei sumai sumokėti. Nors kalendoriaus įraše nurodoma, kad 2016 metų gegužę paskolinta atsakovui 32 000 Eur automobiliui pirkti, nėra įrodymų, kad tokia suma (kaip ir 1 000 Eur avansui) buvo realiai perduota atsakovui ir kad šiais pinigais buvo atsiskaityta su UAB „Solorina“.

7.4. Paskolos teisiniai santykiai tarp šalių atsirado tik 2011 m. balandžio 13 d. raštelio pagrindu, o reikalavimai dėl skolos pagal visus vėlesnius įrašus turėjo būti atmesti, nenustačius paskolos teisiniams santykiams būtinų elementų. Pagrindo kalbėti apie atsakovo prigimtinę prievolę ir moralinę pareigą grąžinti pinigus, kurių perdavimo atsakovui faktas nenustatytas, nėra, juolab byloje nenustatytas ir atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigų sumas, nurodytas po 2011 m. balandžio 13 d. Teismas šiuo atveju tiesiog „primetė“ atsakovui moralinę pareigą įvykdyti ieškovės ieškinio reikalavimus, kitaip sakant, tenkino ieškovės reikalavimus vien todėl, kad ieškovė yra atsakovo motina, šalis sieja giminystės santykiai.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog neįrodė tarp šalių susiklosčiusių paskolinių teisinių santykių, ir mano, kad yra priešingai, t. y. kad įrodė pinigų tolesnį skolinimą po 2011 m. balandžio 13 d., nes pirmosios instancijos teismas savo sprendimu konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (paskolos sutartis (įrašai kalendoriuje), pirkimo–pardavimo sutartys, mokėjimo kvitai) leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad atsakovas iš savo tėvų 2011–2020 metų laikotarpiu pasiskolino ir liko skolingas 63 189,86 Eur.

9.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo teiginį, kad byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tarp tėvų ir jo susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, nustatė, kad netiesioginių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai. Vadinasi, yra pagrindo teigti, kad šio nagrinėjamo ginčo atveju netiesioginiai įrodymai turi pakankamą įrodomąją galią.

9.3. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008, kurioje nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje, nes kitoje byloje buvo nagrinėjamas procesinės teisės normų, reglamentuojančių ieškovui suteiktų teisių įgyvendinimą pareiškiant reikalavimą teisme, ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių paskolos bei tinkamo prievolės įvykdymo teisinius santykius, aiškinimas ir taikymas. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-396/2013, nes ir šioje byloje buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamojoje byloje.

9.4. Apeliantas, pasinaudodamas šeiminiais ryšiais su tėvais, pasiskolino didelę pinigų sumą be procentų, administravimo išlaidų, hipotekos užtikrinimo, kadangi tėvai tikėjosi sūnaus sąžiningumo, įgijo didelės vertės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilį „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovėms nesuprantamas apelianto paskolos, pareigos grąžinti pinigus, teisės paveldėti neigimas.

9.5. Nurodė, kad ieškovės nebuvo atsisakiusios priimti palikimą, iš jų nebuvo atimta paveldėjimo teisė. Ieškovės palikimą priėmė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatymų nustatyto pagrindo atimti iš ieškovių dalį paveldimo turto. Apeliantas, ginčydamas ieškovių teisę paveldėti, sudaro teisinę koliziją, kad tokiu atveju atsiranda paveldėtojas valstybė, nes pagal CK 5.2 straipsnio 3 dalį, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė mirusiojo palikimo, tai turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs paveldėjimo teisės nuostatas nepagrįstai atmetė paskolos dalį, kuri pagal įstatymą priklausė mirusiajam ir turėjo būti įtraukta į paveldimą turtą.

Šalies argumentai

10. Ieškovės apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl patikslinto ieškinio tenkinimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

11.1. Nurodė, kad atsakovas buvo toks pat įpėdinis po tėvo A. K. mirties, kaip ir ieškovės, nes buvo pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Atsakovas dalyvavo 2011 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties sudaryme kaip skolininkas. Atsakovas, būdamas sąžiningas, pats turėjo pranešti notarui apie mirusiojo kreditinį reikalavimą jo atžvilgiu. Tačiau atsakovas vengė grąžinti paskolą ir buvo suinteresuotas nuslėpti šį paskolos sandorį nuo notarės.

11.2. Mirusysis A. K. neturėjo kreditorių, todėl CK 5.53 straipsnis reguliuoja kitokius civilinius santykius nei nagrinėjamojoje byloje. Atsakovas nebuvo skolininko teisių perėmėjas, nepriėmė palikimo pagal apyrašą, todėl šio kasacinio teismo praktika nėra aktuali šiam ginčui.

11.3. Nurodė, kad paveldint pagal įstatymą pergyvenęs sutuoktinis turi teisę priimti palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau jis taip pat gali ir nepaveldėti (gali atsisakyti arba nepriimti palikimo, iš jo gali būti atimta paveldėjimo teisė). Ieškovė M. K. palikimą priėmė pateikdama pareiškimą notarui ir jai buvo išduotas pagal Notariato įstatymo 5 2 straipsnio 2 dalį nuosavybės teisės liudijimas ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimo teisė į kreditinius mirusio A. K. reikalavimus nėra paveldėta, o ieškovė M. K. nėra nei paskolos davėja pagal raštelį, nei reikalavimo teisę paveldėjusi įpėdinė, yra nepagrįsta.

Žemesnės instancijos teismas

11.4. Notarė A. G. 2021 m. rugsėjo 27 d. savo el. laišku paaiškino, kad atsiųstame dokumente (raštelyje) nėra galima identifikuoti nei pasirašiusio asmens, nei galimų kreditorių, nei apskritai užtikrinti jo realumo bei teisinio pagrįstumo, todėl išaiškino, kad ši aplinkybė neužkerta kelio reikšti reikalavimą kitam iš raštelyje nurodytų kreditorių, taip pat ir reikšti reikalavimus teismine tvarka, todėl teismui buvo pateiktas ieškinys dėl skolos priteisimo. Pagal CK 5.13 straipsnį, ieškovė M. K. kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, todėl kaip kito kreditoriaus palikėjo A. K. įpėdinė ji turį teisę į 7 898,73 (31 594,93 : 4) Eur skolos. Pagal CK 5.13 straipsnį ieškovė M. K., kaip palikėjo dukra, yra pirmos eilės įpėdinė, ji taip pat įgyja reikalavimo teisę pagal 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį su vėlesniais pakeitimais į 3/8 reikalavimo teisės, kas sudaro 11 848,10 Eur.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

13.1. 2021 m. balandžio 15 d. buvo užvesta mirusiojo A. K. paveldėjimo byla, kurioje dėl paveldėjimo kreipėsi abi ieškovės, t. y. į notarą ieškovės kreipėsi nepraleisdamos įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino palikimui priimti ir kreipėsi gerokai anksčiau nei atsakovas. Anksčiau nei atsakovas ieškovės gavo ir paveldėjimo teisės liudijimus. Ieškovės notarei pateikė visus duomenis apie mirusiajam priklausiusį turtą. Permesti atsakovui pareigą teikti duomenis apie mirusiojo reikalavimo teisę nėra teisinio pagrindo – atsakovas yra ne kreditorius. Be to, atsakovas savęs nelaikė ir skolininku, nes pagal 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį tėvai niekada skolos nereikalavo, o 2018 metais net buvo pareiškę, jog pinigais padėjo abiem vaikams (atsakovui 2011 metais davė pinigų butui, o dukrai davė pinigų namui) ir niekas iš vaikų tėvams nėra skolingi. Pagal vėlesnius nei 2011 metai raštelius atsakovas nebuvo skolingas ir apie juos nežinojo.

13.2. Įstatymo nustatyta tvarka neįtraukus į paveldimą turtą mirusiajam priklausiusios reikalavimo teisės dalies į atsakovą dėl 120 000 Lt skolos pagal 2011 m. balandžio 13 d. raštelį, nenustačius, kokia reikalavimo dalis kiekvienai iš apeliančių priklauso, atsakovo tėvo reikalavimo teisė lieka nepaveldėta, todėl nė viena iš ieškovių neturi reikalavimo teisės dėl mirusiajam priklausiusios skolos dalies (60 000 Lt) pagal šį paskolos raštelį.

13.3. Su reikalavimu pagal kalendoriaus įrašus po 2011 m. balandžio 13 d. atsakovas nesutiko (apie tai detaliai pasisakyta jo apeliaciniame skunde). Visi vėlesni nei 2011 m. balandžio 13 d. kalendoriaus įrašai yra niekiniai ir negali būti pripažįstami kaip sukuriantys teisinius paskolos santykius, todėl pagal juos reikalavimo teisė negalėjo būti paveldima.

13.4. Nurodė, kad M. K. apskritai šioje byloje neturi reikalavimo teisės į atsakovą ir laikytina netinkama ieškove – ji nėra nei paskolos davėja pagal raštelį, nei reikalavimo teisę paveldėjusi įpėdinė, nei turinti reikalavimo teisę kokiu nors kitu teisiniu pagrindu. M. K. reikalavimą dėl 11 848,10 Eur (jau nekalbant apie nepagrįstą skolos dydį) reiškia be jokio teisinio pagrindo, o tiesiog „iš nieko“ ir vien tuo pagrindu, jos reikalavimas atmestinas, ką pagrįstai ir padarė teismas.

13.5. Ieškovė M. K. buvo viena iš kreditorių pagal 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį. Jos žinioje buvo raštelio originalas, todėl ji turėjo ne tik kreiptis dėl palikimo priėmimo, bet ir pranešti notarei, kad ji su mirusiu sutuoktiniu turi reikalavimo teisę į atsakovą ir kad mirus sutuoktiniui dėl jo reikalavimo teisės dalies turi būti sprendžiama paveldėjimo keliu, tačiau tai padaryta nebuvo. Nėra pagrindo teigti, kad jei ieškovės per 3 mėnesius priėmė palikimą, tai jos paveldėjo ir tai, kas nebuvo įtraukta į paveldimo turto masę, – palikimo priėmimo faktas savaime nelemia paveldimo turto apimties ir nėra tapatus kreditinių reikalavimų pareiškimui.

13.6. Nurodė, kad M. K. žinioje esantys kalendoriaus įrašai nėra notarine tvarka patvirtinti dokumentai, tai nėra ir viešųjų registrų duomenys, kurių patikimumas preziumuojamas, todėl M. K., norėdama įtraukti visus kalendoriaus raštelius į paveldimą turtą kaip skolas, pirmiausia turėjo juos patvirtinti kreipiantis į teismą, tačiau tai turėjo būti padaryta tęsiantis 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Kalendoriaus įrašų, padarytų po 2011 m. balandžio 13 d., atsakovas niekada nėra matęs, jų nepripažįsta, todėl pagal juos net negalėjo būti paveldima reikalavimo teisė, nes tuose įrašuose nėra nurodyta nei juos padariusio asmens duomenų, nei duomenų apie atsakovą. Tik teismine tvarka pagal kalendoriaus įrašus priteisus skolą iš atsakovo, būtų buvę galima kalbėti apie mirusiojo reikalavimo teisės dalį toje skoloje ir tik tada tokią teisę būtų buvę galima paveldėti.

13.7. Pagal pridėtus kvitus ir pažymas, M. K. sumokėjo 600 Eur (be PVM), o M. K. net 2 420 Eur (su PVM), o bendrai apeliantės sumokėjo 3 020 Eur. Mano, kad tokios išlaidos yra neprotingai didelės ir, galimai tenkinus apeliacinį skundą, negali būti priteisiamos visa apimtimi, o turi būti mažinamos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės, atsakovas bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantai bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimai dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl paveldėjimo teisinių santykių

17. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo užvesta mirusiojo A. K. paveldėjimo byla. Po A. K. mirties atsakovas paveldėjo 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3/2096 dalis požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis gydymo patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis automobilio „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB, mirusiojo A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose; 3/16 dalis piniginių lėšų, esančių AB SEB banke mirusiojo vardu atidarytoje banko sąskaitoje; 3/8 dalis 350 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), akcijų. Kitas šio turto dalis atitinkamai paveldėjo ieškovės M. K. ir M. K.. Taip pat nustatyta, kad ieškovė M. K. 2021 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į notarę A. G., kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl reikalavimo teisės pagal 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelį į 120 000 Lt (34 783 Eur) skolą. Notarė 2021 m. rugsėjo 27 d. pranešė, kad nėra galima identifikuoti nei pasirašiusio asmens, nei galimų kreditorių. Kadangi notaras yra įpareigotas įtvirtinti tik neginčijamas asmenų teises ir juridinius faktus, tuo pagrindu neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo ir rekomendavo kreiptis į teismą.

18. Taip pat nustatyta, jog ieškovės reikšdamos reikalavimą dėl skolos priteisimo pirmosios instancijos teisme nurodė, kad paskolos sutartis (įrašai kalendoriuje) patvirtina, jog 2011 m. balandžio 13 d. atsakovas pasiskolino 120 000 Lt (34 783 Eur). 2011 m. spalio 12 d. atsakovas papildomai pasiskolino 5 000 Lt. 2011 m. spalio 26 d. atsakovas pasiskolino papildomai dar 5 000 Lt. Po euro įvedimo Lietuvoje atsakovas iš savo tėvų pasiskolino: 2015 m. spalio mėnesį 1 000 Eur; 2016 m. gegužės mėnesį autotransporto priemonei įsigyti 32 000 Eur; 2017 m. liepos 24 d. – 2 000 Eur; 2018 m. sausio 4 d. – 1 000 Eur; 2018 m. spalio 12 d. – 400 Eur; 2020 m. birželio 7 d. – 2 000 Eur. Atsakovas litais grąžino 39 300 Lt sumą, o įvedus eurus atsakovas grąžino 1 500 Eur. Atsakovo negrąžintos skolos likutis sudaro 63 200 Eur.

19. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo, kad šalys laiku kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo ir tinkamai jį priėmė, tačiau atsakovas laikė, jog ieškovė M. K., būdama 2011 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties šalis ir žinodama apie mirusiojo A. K. kreditinį reikalavimą atsakovui, laiku šio reikalavimo neišviešino, todėl prarado teisę į šios palikimo dalies perėmimą. Tai reiškia, jog atsakovas iš esmės kėlė klausimą, ar buvo laikytasi CK 5.63 straipsnyje įtvirtintų kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos.

20. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Priėmus palikimą, paveldimas ne tik palikėjo turtas, bet ir skolos. Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paveldėjus palikėjo turtą, kartu su paveldimu turtu nuo palikėjo mirties pereina ir teisės bei pareigos, susijusios su palikimo priėmimu. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakomybę už palikėjo neįvykdytą prievolę turi prisiimti ir skolą turi sumokėti palikėjo turtą paveldėjęs asmuo.

21. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

22. Analizuojant minėtą įstatymo nuostatą bei kasacinio teismo išaiškinimus konstatuotina, jog įstatymų leidėjas siekdamas apsaugoti įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose numatė reikalavimus būtent palikėjo kreditoriams išviešinti turimus reikalavimus į palikėją, t. y. įstatymų leidėjas tokiu būdu, saugodamas įpėdinių interesus, siekia sudaryti sąlygas, jog įpėdiniai, prieš priimdami palikimą, turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, be kita ko, pažymėjo, kad vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

23. Byloje esantys įrodymai patvirtina (šalys dėl to ginčo nekelia), kad ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš palikėjo A. K. ir ieškovės M. K. bei atsakovo sudarytos paskolos sutarties netinkamo vykdymo. Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju būtent palikėjas (mirusysis A. K.) yra laikomas įpėdinio (atsakovo) kreditoriumi, o atsakovas yra palikėjo skolininkas. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovui CK 5.63 straipsnio nuostatos nėra taikomos.

24. Be to, net jei ir būtų galima sutikti su atsakovo argumentais, kad CK 5.63 straipsnio nuostatos įpareigoja informuoti įpėdinius ne tik apie palikėjo kreditorius, bet ir apie palikėjo skolininkus, svarbu akcentuoti, kad šio informavimo tikslas yra užtikrinti, jog prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, pats būdamas sandorio šalis, neabejotinai žinojo apie 2011 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties sudarymą, todėl net ir tokiu atveju nebūtų pagrindo teigti, jog jis nebuvo tinkamai informuotas CK 5.63 straipsnio prasme ir apie palikėjo turimą reikalavimą nieko nežinojo.

25. Apibendrinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 5.63 straipsnio nuostatas, o ieškovės neprivalėjo informuoti atsakovo apie palikėjo turimą kreditinį reikalavimą jam pačiam, kadangi nei CK 5.63 straipsnio nuostatos, nei formuojama teismų praktika tokio reikalavimo nenustatė.

Dėl paskolinių teisinių santykių

26. Vertinant aplinkybes, susijusias su paskolos sutarties sudarymu bei vėlesniais šios sutarties papildymais, akcentuotina, kad iš ieškovių pateikto kalendoriaus įrašų (paskolos raštelio) matyti, jog 2011 m. balandžio 13 d. atsakovas pasiskolino iš tėvų palikėjo A. K. ir ieškovės M. K. 120 000 Lt kursu po 3,45 lito už eurą ir įsipareigojo nuo 2011 m. rugsėjo kas mėnesį mokėti po 1 000 Lt iki visiško skolos padengimo. Tačiau atsakovas nesutiko su ieškovių įrodinėjamomis aplinkybėmis, kad po 2011 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties sudarymo būtų papildomai skolinęsis pinigų (pvz., 2015 m. spalio mėn. atsakovas papildomai būtų skolinęsis 1 000 Eur, 2016 m. gegužę papildomai būtų skolinęsis 32 000 Eur automobiliui pirkti ir kt.) ir galutinė skolos suma sudaro 63 189,89 Eur.

27. CK 6.870 straipsnio 1 dalis paskolos sutartį apibrėžia kaip sutartį, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui.

28. Akcentuotina, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta; tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

29. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje esantis 2011 m. balandžio 13 d. paskolos raštelis (kalendoriuje atliktas įrašas), kuriame užfiksuotas susitarimas dėl 120 000 Lt paskolos suteikimo, iš esmės turi visus esminius paskolos sutarties elementus, t. y. minėtame įraše yra užfiksuotas paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą. Be to, aplinkybes, jog toks susitarimas dėl 120 000 Eur buvo sudarytas, savo procesiniais dokumentais patvirtino ir pats atsakovas, todėl laikytina, kad 2011 m. balandžio 13 d. sudarytas susitarimas dėl 120 000 Lt paskolos suteikimo yra įrodytas, todėl ši reikalavimo dalis yra pagrįsta.

31. Sprendžiant dėl prašomos priteisti likusios skolos dalies pažymėtina, kad vėlesnių kalendoriuje atliktų įrašų dėl atsakovui skolintų pinigų sumų atsakovas nepripažįsta, o pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas nėra užfiksuotas ir patvirtintas atsakovo parašu, todėl pagal aptartą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę būtent ieškovėms teko pareiga įrodyti, jog pinigai atsakovui buvo perduoti. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.

32. Iš byloje esančių įrodymų bei ieškovių teikiamų paaiškinimų nustatyta, kad likusios paskolos dalies perdavimą atsakovui ieškovės iš esmės įrodinėja atsakovo sudaryta automobilio „Toyota Rav4“ pirkimo–pardavimo sutartimi ir atsakovo į bylą pateiktais kasos pajamų orderio kvitais, kuriais buvo apmokėtas automobilio pirkimas. Nors pirmosios instancijos teismas tokius įrodymus laikė pakankamais spręsti, jog atsakovui buvo perduotos paskolos raštelyje užfiksuotos pinigų sumos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu įrodymų vertinimu nesutinka. Akcentuotina, jog, be aplinkybių, jog paskolos raštelyje tariamas pinigų skolinimo faktas užfiksuotas panašiu laiku kaip ir atsakovas įsigijo automobilį (paskolos raštelyje užfiksuota, kad automobiliui pirkti 2016 metų gegužės mėnesį buvo paskolinta 32 000 Eur, o kasos pajamų orderiais už automobilį 2015 m. lapkričio 30 d. sumokėta 1 000 Eur, 2016 m. gegužės 6 d. sumokėta 14 750 Eur), daugiau jokių kitų sąsajų su atsakovui perduotų piniginių lėšų fakto patvirtinimu byloje nepateikta. Tai yra, ieškovės neteikė į bylą sąskaitos išrašų, kurie patvirtintų, jog aptariamu laikotarpiu paskolos davėjai A. K. ir M. K. tokią sumą išsigrynino, nenurodė jokių pinigų perdavimo aplinkybių, kur ir kada pinigai buvo perduoti, taip pat neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie galbūt patvirtintų paskolos perdavimo faktą.

33. Priešingai, atsakovas siekdamas paneigti ieškovių prielaidas dėl galbūt automobiliui įsigyti paskolintų pinigų į bylą pateikė savo pajamų deklaracijas už ataskaitinius 2015 ir 2016 metus, iš kurių nustatyta, jog atsakovas 2015 metais deklaravo 25 946,77 Eur neapmokestinamų pajamų, o 2016 metais deklaravo 44 28,89 Eur neapmokestinamų pajamų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog atsakovas turėjo galimybę įsigyti automobilį „Toyota Rav4“ iš savo asmeninių lėšų, todėl atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovės neįrodė paskolos suteikimo fakto dėl prašomos priteisti likusios skolos dalies.

34. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pagal įstatymą palikimą paveldi lygiomis dalimis palikėjo vaikai. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

35. Įvertinus tai, kad ieškovė M. K. bei palikėjas A. K. atsakovui suteikė 120 000 Lt (34 783 Eur) paskolą, laikytina, jog šis kreditinis reikalavimas turėjo būti įtrauktas į paveldimo turto apimtį. Kadangi paskola suteikta iš sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, todėl šiuo atveju palikėjo A. K. ir ieškovės M. K. paskolos dalys sudaro po 17 391,50 Eur (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės M. K. paveldima dalis sudaro 4 347,88 Eur (17 391,50 Eur : 4) (CK 5.13 straipsnis), o iš viso ieškovei M. K. iš atsakovo priteistina 21 739,38 Eur.

36. Įvertinus tai, kad pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą palikimą lygiomis dalimis paveldi palikėjo vaikai, ieškovei M. K. iš atsakovo priteistina 6 521,81 Eur ((17 391,50 – 4 347,88) : 2).

37. Įvertinusi visus kitus apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevisapusiškai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, susijusią su paveldėjimo bei paskoliniais teisiniais santykiais, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą dėl skolos priteisimo ieškovėms ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

40. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

41. Ieškovių byloje pareikšti galutiniai reikalavimai (po patikslinimų) patenkinti iš dalies, atsakovo byloje pareikšti galutiniai reikalavimai (po atsisakymo) patenkinti visiškai.

42. Ieškovės M. K. reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. 85,02 proc., šis procentas apskaičiuojamas taip: 1) reikalavimas dėl 39 493,66 Eur patenkintas iš dalies, priteista 21 739,38 Eur x 100 : 39 493,66 Eur, t. y. 55,05 proc.; 2) dėl reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nebuvo, todėl teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui; 3) reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės gydymo patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), patenkintas visiškai (atsakovas nesutiko su šių patalpų atidalijimu), t. y. 100 proc.; 4) reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, adresu (duomenys neskelbtini), patenkintas visiškai (atsakovas nesutiko su šių patalpų atidalinimu), t. y. 100 proc.

43. Ieškovės M. K. reikalavimas patenkintas iš dalies, t. y. 55,05 proc., šis procentas apskaičiuojamas taip: 1) reikalavimas dėl 11 848,10 Eur patenkintas iš dalies, priteista 6 521,81 Eur x 100 : 11 848,10 Eur, t. y. 55,05 proc.; 2) dėl reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės automobilį „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo nebuvo, todėl teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui.

44. Atsakovo reikalavimai, kurie buvo pareikšti ieškovei M. K., patenkinti visiškai, t. y. 100 proc.: 1) dėl reikalavimo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo nebuvo, todėl teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas neturėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų susidarymui; 2) reikalavimas dėl 2 062,50 Eur skolos priteisimo patenkintas visiškai, t. y. 100 proc.

45. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė M. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 587 Eur žyminis mokestis; 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 3 402 Eur.

46. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė M. K. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 266 Eur žyminis mokestis; 400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 666 Eur.

47. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 230,58 Eur (355 Eur sumokėtas žyminis – 124,42 Eur grąžintas žyminis mokestis), 4 180 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 4 304,42 Eur.

48. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė M. K. turėjo 690 Eur išlaidas už byloje atidalijamo turto įvertinimą, o atsakovas turėjo 865 Eur išlaidas už byloje atidalijamo turto įvertinimą. Teismas, įvertinęs tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėjo iš esmės panašias išlaidas atidalijamo turto įvertinimui, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl nekilnojamojo turto dalių įvertinimo ir kompensacijų sumų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad egzistuoja teisinis pagrindas šių šalių patirtų išlaidų nedalyti.

49. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatuotina, kad: ieškovei M. K. iš atsakovo turėtų būti priteistas 2 892,38 Eur (3 402 Eur (patirtų išlaidų suma) x 85,02 proc. (patenkinta reikalavimų dalis)) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; ieškovei M. K. iš atsakovo turėtų būti priteistas 366,63 Eur (666 Eur (patirtų išlaidų suma) x 55,05 proc. (patenkinta reikalavimų dalis)) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovui iš ieškovės M. K. turėtų būti priteistas jo sumokėtas visas žyminis mokestis, t. y. 230,58 Eur, ir 75 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 3 135 Eur (4 180 Eur x 75 proc.), iš viso 3 365,58 Eur, nes atsakovo tik ieškovei M. K. pareikšti reikalavimai buvo patenkinti visiškai, o iš ieškovės M. K. atsakovui turėtų būti priteisti likę 25 proc. išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 1 045 Eur (4 180 Eur x 25 proc.). Atlikus priteistų tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės M. K. priteistinas 473,20 Eur (3 365,58 Eur - 2 892,38 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, atsakovui iš ieškovės M. K. priteistinas 678,37 Eur (1 045 Eur – 366,63 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

50. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek ieškovės, tiek atsakovas savo apeliaciniais skundais bei atsiliepimais į juos iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo motyvus, susijusius su CK 5.63 straipsnio taikymu ir įrodinėjimo dalyko paskolos teisiniuose santykiuose vertinimą. Tai reiškia, kad ieškovės tiek savo apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą iš esmės teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, tačiau tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su paskoliniais teisiniais santykiais, o atsakovas teigė priešingai, t. y. atsakovas tiek savo apeliaciniu skundu, tiek atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, tačiau netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su paskoliniais teisiniais santykiais. Akcentuotina, jog šia nutartimi skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas, konstatuojant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje taikė CK 5.63 straipsnio nuostatas, taip pat netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. nepagrįstai pripažino, kad ieškovės įrodė, jog po 2011 m. balandžio 13 d. paskolos sutarties sudarymo ieškovę M. K. bei A. K. siejo paskoliniai teisiniai santykiai su atsakovu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, jog, šiuo konkrečiu atveju iš dalies tenkinus abu apeliacinius skundus, yra pagrindas pripažinti, jog apeliantų reikalavimai tenkinti po 50 procentų.

52. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė šias išlaidas: 320 Eur žyminis mokestis už apeliacinį siundą, 800 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, iš viso 1 620 Eur.

53. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė M. K. patyrė šias išlaidas: 177 Eur žyminis mokestis už apeliacinį siundą, 2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 1 815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, iš viso 4 412 Eur.

54. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė M. K. patyrė šias išlaidas: 267 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 600 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą, 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, iš viso 1 367 Eur.

55. Rekomendacijų 8.9 punkte nustatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinį skundą sudaro 2,5 koeficiento nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį sudarė 1 780,50 Eur. Tai reiškia, kad už ieškovės atstovės apeliacinio skundo projekto parengimą bei pateikimą teismui maksimalus priteistinas dydis sudaro 4 451,25 Eur. Ieškovių patirtos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 020 Eur. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą yra nepagrįstai didelės.

56. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyta, kad maksimalus rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1.3 koeficiento, kas reiškia, jog už ieškovių atstovės atsiliepimo į apeliacinį skundą projekto parengimą bei pateikimą teismui maksimalus priteistinas dydis sudaro 2 314,65 Eur. Ieškovių patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą sudaro 2 315 Eur. Esant šiame punkte nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, nes ieškovių bendrai patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti už bendro (vieno) atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 0,35 Eur didesnės už Rekomendacijose nustatytą maksimaliai priteistiną dydį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės M. K. išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra didesnės už M. K. patirtas išlaidas, konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės M. K. išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma, t. y. 0,35 Eur, kuri viršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai priteistiną dydį. Taigi M. K. apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 4 411,65 Eur (4 412 Eur – 0,35 Eur) pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.

57. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms dėl bylinėjimosi išlaidų, konstatuotina, kad: ieškovei M. K. iš atsakovo turėtų būti priteistas 2 205,83 Eur (4 411,65 Eur (patirtų išlaidų suma) x 50 proc. (patenkinta reikalavimų dalis)) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; ieškovei M. K. iš atsakovo turėtų būti priteistas 683,50 Eur (1 367 Eur (patirtų išlaidų suma) x 50 proc. (patenkinta reikalavimų dalis)) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovui iš ieškovių turėtų būti priteista po 405 Eur (1 620 Eur (patirtų išlaidų suma) x 50 proc. (patenkinta reikalavimų dalis)) : 2 ieškovės). Atlikus priteistų tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, ieškovei M. K. iš atsakovo priteistinas 1 800,83 Eur (2 205,83 Eur - 405 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ieškovei M. K. iš atsakovo priteistinas 278,50 Eur (683,50 Eur – 405 Eur) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimą dėl skolos priteisimo ieškovėms ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir šias sprendimo dalis išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei M. K. iš atsakovo I. K. (I. K.) 21 739,38 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022 m. sausio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės M. K. 473,20 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui I. K.

Priteisti ieškovei M. K. iš atsakovo I. K. 6 521,81 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės M. K. 678,37 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui I. K.

Kitas sprendimo dalis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 062,50 Eur skolos ir procesinių palūkanų atsakovui iš ieškovės M. K. priteisimo, depozito ir žyminio mokesčio grąžinimo palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo I. K. 1 800,83 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. K.

Priteisti iš atsakovo I. K. 278,50 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. K.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė