Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3743-996/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-05-21
Bylos Nr.: e2-3743-996/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-35780-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ieva Stanislovaitienė
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Studio moderna“
Advokatai: Irena Maksimova, Vaidotas Kazlauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3743-996/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35780-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.7.2.1; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei Irenai Maksimovai,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Studio moderna“ atstovui advokatui Vaidotui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Studio moderna“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

V. K. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–6) uždarajai akcinei bendrovei „Studio moderna“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), prašydama priteisti jai iš atsakovės 326,03 Eur turtinę žalą dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir 80 000 Eur neturtinę žalą.

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2012 m. lapkričio 9 d. dirbo pas atsakovę (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pareigose, darbas buvo susijęs su nuolatiniu kalbėjimu, pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai – balso stygų nuolatinis įtempimas, padidėjusi klausos įtampa, nuolat pasikartojantys darbo judesiai bei darbas su kompiuteriu. Pažymėjo, kad dirbo sveikatai pavojingoje aplinkoje, todėl būtent darbdavei teko pareiga užtikrinti tokias darbo sąlygas, kurios užtikrintų, kad nebūtų sužalota darbuotojos sveikata (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 158 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad faktiškai nuo 2016 m. dėl pasikartojančio užkimimo teko (duomenys neskelbtini), o nuo 2017 m. vasario mėnesio tapo visiškai nedarbinga, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. pripažino jai (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu paskyrė jai 192,14 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Teigė, kad nustatant darbingumo lygį kilus įtarimų, kad darbingumas sumažėjo dėl profesinės ligos, buvo informuotas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, kuris atliko profesinės ligos tyrimą bei 2017 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog liga sukelta dėl ilgalaikės balso stygų įtampos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 12 d. patvirtino (duomenys neskelbtini) dėl ilgalaikės balso stygų įtampos, taigi, valstybinės institucijos joms nustatytos kompetencijos ribose patvirtino profesinės ligos faktą, konstatuojant, kad atsakovė neužtikrino tokių sąlygų, kurios leistų išvengti profesinių ligų, susijusių su rizikos veiksniais skambučių operatoriaus darbo vietoje. Paaiškino, kad dėl ligos nebegalint dirbti pas atsakovę nutraukė darbo sutartį su atsakove nuo 2017 m. spalio 2 d. Teigė, kad atsakovei nesutinkant geruoju atlyginti padarytą turtinę žalą, ji kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės žalą – negautas pajamas už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn.; Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019 konstatavo, kad ji neteko dalies darbingumo būtent dėl darbdavės veiklos, neužtikrinusios saugių darbo sąlygų bei profesinės ligos faktas nustatytas esant darbo santykiams su atsakove, šiame sprendime konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę. Nurodė, kad ji prašo priteisti jos naudai skirtumą tarp gautų pajamų, t. y. netekto darbingumo draudiminės išmokos pensijos bei buvusio vidutinio darbo užmokesčio. Paaiškino, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ji negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, kadangi negalėjimas kalbėti sutrukdė jai surasti darbą, nors ji intensyviai jo ieškojo, taigi, nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio 10 d. gavo tik nedarbo draudimo išmokas bei pensiją, bendra suma sudarė 4 628,80 Eur, jos vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudarė 1 143,11 Eur, todėl per 5 mėnesius ji galėjo gauti 5 715,55 Eur pajamų, skirtumas sudaro 1 086,75 Eur, taigi, atsakovė privalo atlyginti 30 proc. netektų pajamų, kas sudaro 326,03 Eur. Pabrėžė, kad nors ji turi aukštąjį išsilavinimą, susirasti darbo pagal specialybę negali, kadangi negalėjimas kalbėti sukūrė ne tik nepatogumus buitiniame bendravime, tačiau užkimęs balsas iškeldavo klausimus, ar ji gali dirbti darbą, neturėdama galimybių bendrauti telefonu, ribota galimybė kalbėti sąlygojo tai, kad ji negali dirbti kvalifikuoto darbo, dėl profesinės ligos žlugo svajonės dirbti kvalifikuotą darbą, nes tokiam darbui kalbėjimas yra tiesiog būtinas. Paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. ji įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje „Girteka logistics“ ((duomenys neskelbtini), t. y. dirba darbą, atlikdama vadybininkų pavedimus paruošti dokumentus, perduoti informaciją ryšio priemonėmis, nebendraudama tiesiogiai su klientais, ji negali kilti karjeros laiptais, nes jai yra draudžiamas darbas, kuriame reiktų kalbėti su klientais. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio jai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo laipsnis neterminuotai ir šis sprendimas, lemiantis visas tolimesnes gyvenimo perspektyvas, patvirtintas remiantis medicininės komisijos išvada, jos sveikata sužalota negrįžtamai. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė privalo atlyginti savo neteisėtais veiksmais jai padarytą neturtinę žalą, todėl mano, jog iš atsakovės turi būti priteista jos naudai 80 000 Eur neturtinės žalos, kadangi jos sveikata sužalota negrįžtamai, ji turi perspektyvą dirbti tik techninį darbą, nors turi aukštąjį išsilavinimą ir iki pensinio amžiaus ji turi dirbti dar 30 metų, metams tenka 2 666 Eur suma, kuri yra kelių mėnesių vidutinis darbo užmokestis, todėl neturtinės žalos, priteistinos iš atsakovės, dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijų nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad jai balsas toks, koks buvo, jau negrįš, jai buvo atliktos 2 operacijos, kasmet skiriama reabilitacija, pagerėjimo nejaučianti, peršalus balsas visai prapuola, negali garsiai sušukti, kalbėti yra sunku, balsui vis reikia poilsio, gėdijasi kalbėti viešai dėl užkimusio balso; kai ieškojo darbo CV siuntė gal į 2–3 įmones, iš 2 įmonių gavo kvietimus pokalbiui, viena įmonė jos į darbą nepriėmė, mano, kad dėl jos balso, kita įmonė ją įdarbino, tačiau ji vykdo techninio darbuotojo pareigas, darbe telefoną turi; turi matematikos ir informatikos išsilavinimą, 2012 m. įgijo vadybos ir verslo valdymo magistrą, svajojo dirbti dėstytoja universitete, iki tol dirbo ne pagal specialybę, nes augino mažus vaikus ir darbo grafikas pas atsakovę ją tenkino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Šalies argumentai

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 61–66).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad ieškovė savo prašyme prašo atlyginti 30 proc. negautų pajamų, kas sudaro 326,03 Eur, šią sumą ieškovė grindžia tuo, kad laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovė negavo pajamų, o gavo tik nedarbo draudimo išmokas, kurių bendrų suma sudarė 4 628,80 Eur, taigi, vadovaujantis ieškovės logika, kadangi ieškovės vidutinis darbo užmokestis įmonėje atskaičius mokesčius sudarė 1 143,11 Eur, ieškovė per 5 mėnesius esą galėjo gauti 5 715,55 Eur pajamų, kurių negavo ir susidarė 1 086,75 Eur skirtumas, nuo kurio ieškovė ir prašo atlyginti 30 proc. negautų pajamų (326,03 Eur), tačiau negana to, kad ieškovė savo prašyme nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius dėl darbo paieškų nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, ieškovės skaičiavimas gaunant 1 086,75 Eur skirtumą, nuo kurio ieškovė prašo atlyginti 30 procentų negautų pajamų (326,03 Eur), neatitinka nei teismų praktikos, nei teisinio reglamentavimo, kadangi: 1) iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovei nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo laipsnis, t. y. ieškovė buvo darbinga, 2) ieškovės netekto darbingumo laipsnis už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, už kurį ieškovė prašo atlyginti 30 proc. negautų pajamų, buvo 30 proc., o negautų pajamų sąvoka pagal kasacinio teismo išaiškinimus teismų praktikoje turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška per tam tikrą laikotarpį, 3) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ieškovė buvo darbinga ((duomenys neskelbtini) proc. arba (duomenys neskelbtini) proc.), todėl įmonė, pagal jai taikytinos civilinės atsakomybės esmę, turėtų būti laikoma atsakingu asmeniu būtent tik dėl dalies ieškovės netekto darbo užmokesčio praradimo, proporcingo ieškovės netektam darbingumui, t. y. laikant, jog ieškovė tuo laikotarpiu galėjo dirbti ir gauti (duomenys neskelbtini) proc. anksčiau buvusio vidutinio darbo užmokesčio, o dėl įmonės kaltės negavo 30 proc. anksčiau gautų pajamų, t. y. 1 714,66 Eur (5 715,55 Eur x 30 proc. / 100), todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skirtumas tarp ieškovės realiai gautų pajamų (4 628,80 Eur) ir pajamų, už kurių netekimą galimai būtų atsakinga įmonė (1 714,66 Eur) rodo, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio nepatyrė nuostolių; identiškas skaičiavimo principas pateiktas ne tik kasacinio teismo praktikoje, tačiau ir pačios ieškovės prie ieškinio pateikto Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019 35 punkte. Pasisakydama dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai 80 000 Eur neturtinę žalą atsakovė nurodė, kad toks ieškovės reikalavimas neatitinka nei kasacinio teismo praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Teigė, jog ieškovės teiginiai, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, tačiau negali rasti darbo pagal specialybę, kad kildavo klausimų per pokalbius kiekvienoje darbovietėje, kur kandidatavo ieškovė, ar ieškovė gali dirbti darbą, neturėdama galimybių bendrauti telefonu ir būtent dėl ribotos galimybės kalbėti ieškovė negali dirbti kvalifikuoto darbo ir dėl profesinės ligos žlugo ieškovės svajonės dirbti kvalifikuotą darbą, nes ieškovė negali kilti karjeros laiptais, kadangi jai draudžiama kalbėti, yra nepagrįsti jokiais įrodymais, deklaratyvūs, abejotini ir neatitinkantys tikrovės bei neatitinkantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, susijusios su įrodinėjimo procesu. Pabrėžė, kad įmonė negali būti atsakinga už ieškovės nesėkmingas kito darbo paieškas, net jei tokios paieškos ir būtų buvusios, taip pat įmonė negali būti atsakinga dėl to, kad žlugo ieškovės svajonės dirbti kvalifikuotą darbą, joks darbdavys negali būti laikomas atsakingu už svajonių žlugimą, be to, ieškovė nesąžiningai užsiima poziciją, kad ji niekada nesusiras kvalifikuoto darbo, kadangi tokia pozicija rodo pačios ieškovės nenorą, negebėjimą ar nemokėjimą prisitaikyti darbo rinkoje, juolab, kad ieškovė yra darbinga, ir, vadovaujantis ieškovės pateikta informacija, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl subjektyvios su ieškovės asmeniu susijusios aplinkybės negali būti įmonės atsakomybės pagrindas. Pažymėjo, kad nelogiški ir niekuo neįrodyti ieškovės teiginiai, kad ieškovė negali bendrauti telefonu ir būtent dėl to negali rasti darbo, visiškai nesuprantama, kodėl ieškovė savo darbą sieja su ir apsiriboja tik kalbėjimu telefonu arba kalbėjimu apskritai, nes šios bylos medžiagoje niekur nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei draudžiama kalbėti, balso stygų nuolatinis įtempimas nedraudžia asmeniui kalbėti, todėl ieškovės teiginys, kad ji negali kalbėti neatitinka tikrovės ir yra klaidinantis, nes pagal byloje pačios ieškovės pateiktus įrodymus ieškovė yra darbinga, taip pat yra klaidinantis ieškovės teiginys, kad jai draudžiamas darbas, kuriame reiktų kalbėti su klientais, kadangi tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Pastebėjo tai, kad ieškovės būklė nepablogėjo, o pagerėjo, t. y. anksčiau ieškovės netekto darbingumo laipsnis buvo (duomenys neskelbtini) proc., o šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) proc., t. y. ieškovė yra darbinga, ieškovės sveikatos būklė pagerėjo, lyginant su buvusia anksčiau, todėl ieškovės teiginys, suponuojantis, kad 2019 m. vasario mėn. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. netekto darbingumo laipsnis neterminuotai ir negali pasikeisti į gerąją pusę, kad ieškovės sveikata yra sužalota negrįžtamai, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasikeitus asmens sveikatos būklei atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą. Nurodė, kad kita labai svari ir esminė aplinkybė, kuri charakterizuoja ieškovės teiginių neatitikimą tikrovei dėl negalėjimo dirbti, yra ta, kad 2017 metais, būdama nedarbinga, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) įmonėje CAPITAL TEAM nuo 2017 m. kovo 14 d., ir nors ieškovė teigė, jog buvo nedarbinga nuo 2017 m. vasario 8 d. ir dėl to, kad neteko balso ir galimybės susikalbėti telefonu su klientais negalėjo dirbti įmonėje ir todėl nutraukė darbo sutartį 2017 m. spalio 2 d., ji visgi dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 14 d., kalbėjo su klientais, kadangi (duomenys neskelbtini) darbas yra aktyvūs pardavimai, kuriuos vykdant reikia daug kalbėti, taigi, tuo metu nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis ieškovei netrukdė užsiimti tokia pačia veikla (t. y. veikla, kuria užsiimant nuolat daug kalbama), todėl ieškovės teiginys, jog ji turi perspektyvą dirbti tik techninį darbą, yra grindžiamas tik ieškovės prielaidomis.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad ieškovė visada dirbo tik (duomenys neskelbtini) – pradžioje banke, paskui pas atsakovę, dabar naujoje darbovietėje, niekada ieškovė nedirbo pagal išsilavinimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 19 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė ieškovei nuo 2018 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 12 d. (duomenys neskelbtini) proc. netektą darbingumą dėl 27.4 profesinės ligos, profesinė liga nustatyta 2017 m. gruodžio 12 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 68), Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. balandžio 2 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė ieškovei nuo 2019 m. kovo 8 d. neterminuotai (duomenys neskelbtini) proc. netektą darbingumą (el. b. apyrašo t. I, l. 20), ieškovė 2020 m. spalio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu dėl turtinės ir neturtinės žalos iš atsakovės išieškojimo, Darbo ginčų komisija 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-23411 (toliau – sprendimas) atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą (el. b. apyrašo t. I, l. 13–17).

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal DK 155 straipsnio 2 dalį, jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019 konstatavo, jog ieškovės sveikatos sutrikdymo ryšys su darbu pas atsakovę yra visiškai įrodytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintus Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus parengtais profesinės ligos ištyrimo ir nustatymo dokumentais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir ESMUL Kauno klinikų 2017 m. gruodžio 15 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu. Vilniaus apygardos teismas pastebėjo, kad ligos pripažinimas „profesine“ laikantis įstatymo numatytų procedūrų neabejotinai reiškia patvirtinimą, kad ją nulėmė darbo organizavimas ir darbo aplinka. Kitaip tariant tokia išvada patvirtina ne tik priežastį, bet ir neteisėtus darbdavio veiksmus, reikšmingus jo atsakomybei, nes darbdavys visais aspektais yra atsakingas už saugios darbo aplinkos organizavimą; atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos.Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatomis, aukščiau nurodytos aplinkybės laikomos prejudiciniais faktais.

Pastebėtina, kad aukščiau nurodytoje byloje Vilniaus apygardos teismas išsprendė turtinės žalos ieškovei atlyginimo klausimą už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d., nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jei socialinio draudimo išmokos pilnai nepadengia negautų pajamų, ši žala gali būti išreikalaujama iš kaltojo už žalą asmens taikant civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nekilo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ieškovė gavo 4 628,80 Eur nedarbo soc. draudimo išmokas ir netekto darbingumo pensiją, ieškovės vidutinis darbo užmokestis pas atsakovę buvo 1 143,11 Eur (atskaičius mokesčius), todėl tuo laikotarpiu pas atsakovę ji būtų gavusi 5 715,55 Eur. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu laikotarpiu ieškovės netektas darbingumas buvo (duomenys neskelbtini) proc., todėl darbdavė, pagal jai taikytinos civilinės atsakomybės esmę, turėtų būti laikoma atsakingu asmeniu būtent tik dėl dalies ieškovės netekto darbo užmokesčio praradimo, proporcingo ieškovės netektam darbingumui, t. y. laikant, jog ieškovė tuo laikotarpiu galėjo dirbti ir gauti (duomenys neskelbtini) proc. anksčiau buvusio vidutinio darbo užmokesčio, o dėl darbdavės kaltės negavo 30 proc. anksčiau gautų pajamų, t. y. 1 714,67 Eur (5 715,55 Eur × 30 proc. / 100). Taip negautos pajamos skaičiuojamos ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2005), taip jos buvo skaičiuotos ir pačiai ieškovei kitu laikotarpiu Vilniaus apygardos teismo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019). Atkreipiamas ieškovės dėmesys į tai, kad nors ir ji atlikdama skaičiavimus rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019, priimtu jos atžvilgiu už kitą laikotarpį, tačiau ji nepagrįstai rėmėsi minėto sprendimo 34 punktu, kuriame aptariamas skaičiavimas laikotarpiu, kai ieškovė buvo visiškai nedarbinga, šiuo atveju ieškovė yra (duomenys neskelbtini) proc. darbinga, o sprendimo 35 punkte kaip tik ir buvo aptariamas skaičiavimas, kai ieškovė buvo tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini) proc. darbinga, todėl nagrinėjamu atveju taikomas skaičiavimas analogiškas sprendimo 35 punkte, o ne sprendimo 34 punkte. Ginčo laikotarpiu skirtumas tarp ieškovės realiai gautų pajamų (4 628,80 Eur) ir pajamų, už kurių netekimą yra atsakinga darbdavė (1 714,67 Eur) rodo, kad ieškovė šiuo laikotarpiu, kaip kad tinkamai nurodė atsakovė, nepatyrė nuostolių, taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 326,03 Eur turtinės žalos atlyginimo nėra ir toks jos reikalavimas atmetamas.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei teismas pažymi, kad, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra išskirtinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgimas į kitose bylose suformuotus precedentus nepaneigia ir neprieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatoms, pagal kurias kiekvienu atveju būtina konstatuoti konkrečias reikšmingas aplinkybes ir individualizuoti nustatomą priteistinos neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020). Pažymėtina, kad dvasinių ir fizinių kančių atlyginimo mechanizmas, kaip ir valstybės bei visuomenės gyvenimo sąlygos, negali būti statiškas, jis vystosi ir teismas, priteisdamas kompensaciją konkrečiai sprendimo priėmimo dienai, gali ir turi atsižvelgti ne tik į potencialią fizinių ir dvasinių kančių tęstinumo galimybę, į asmens susirūpinimą dėl būsimų išgyvenimų, bet ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, artimiausias prognozes ir panašius pobūdžio faktorius, verčiančius kelti atsakomybės už neturtinę žalą dydį, nes šiai dienai nustatyta kompensacija laikui bėgant gali nebeatitikti pasikeitusios teisinės ir visuomeninės realybės (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1505-852/2020). Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006). Kartu teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.

Byloje nustatyta, kad ieškovei 2017 m. gruodžio 12 d. yra nustatyta profesinė liga, jai neterminuotai nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumo lygis, darbdavės civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos aukščiau aptartais prejudiciniais faktais, byloje nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei atsakomybę už ieškovės, susirgusios profesine liga, patirtą neturtinę žalą.

Ieškovė dalyvavo teismo posėdyje, kalbėti galėjo ir tai darė, jautėsi jos prikimęs balsas, tačiau balso tembras ir skambėjimas jokiu būdu nėra nemalonus ar trukdantis asmenį suprasti, ar jausti klausančiajam dėl to kažkokį diskomfortą, priešingai, balsas nors ir prikimęs, tačiau malonus, todėl visa tai įvertinęs teismas sprendžia, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog ji nebegali kalbėti yra visiškai nepagrįsti, o ieškovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog ji tokiu balsu gėdijasi kalbėti, negali būti pagrindu vertinant neturtinės žalos dydį, kadangi tai pačios ieškovės subjektyvus vertinimas, tačiau visiškai priešingas pašaliniam klausytojui. Svarbu pastebėti tai, kad nors ieškovė nurodė turinti aukštąjį išsilavinimą ir svajojo dėstyti universitete, tačiau kartu ji pati nurodė, kad magistro studijas baigė dar 2012 m., tačiau ją (duomenys neskelbtini) darbas banke iki įsidarbinant pas atsakovę tenkino, taip pat 2012 m. ji įsidarbino pas atsakovę (duomenys neskelbtini) ir pastarasis darbas ją tenkino, be to, ji nepaneigė ir atsakovės teiginių, kad 2017 m. spalio 2 d. nutraukusi darbo santykius su atsakove, ji įsidarbino (duomenys neskelbtini), taigi, nuo pat 2012 m. magistro studijų baigimo iki susirgimo profesine liga 2017 m. gruodžio 12 d. ji nesiekė universiteto dėstytojos pareigų. Be to, šiuo metu ieškovė yra įsidarbinusi vėlgi (duomenys neskelbtini), taigi, akivaizdu, kad būtent (duomenys neskelbtini) darbas ją labiausiai traukia ir tenkina, kadangi teismo posėdžio metu ji nurodė, kad CV siuntė tik į 2 ar 3 įmones, iš 2 gavo pakvietimus pokalbiui ir vienoje iš šių įmonių buvo įdarbinta, kas paneigia ieškovės ieškinyje nurodytą teiginį, kad ji intensyviai ieškojo darbo, nes, akivaizdu, 2 ar 3 CV išsiuntimas jokiu būdu nėra intensyvus darbo ieškojimas, o tik rodo, kad rasti 2 ar 3 darbo pasiūlymai ieškovei buvo itin patrauklūs, kad ji daugiau kitų variantų netgi nesvarstė, kadangi rado, tai, ko ieškojo ir buvo priimta į tokį darbą. Taipogi, byloje niekuo nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad jai yra draudžiamas darbas, kuriame reikia kalbėti. Į bylą pateiktas 2018 m. birželio 14 d. medicinins pažymėjimas (el. b. apyrašo t. I, l. 19) liudija tik tai, kad jai negalimas nuolatinis balso stygų įtempimas, kas nėra tolygu darbui, kuriame reikia kartais kalbėti. Tuo labiau ir pagal dabartinių jos pareigų aprašymą (el. b. apyrašo t. I, l. 79–80) jai įtvirtintas reikalavimas dėl užsienių kalbų žodžiu valdymo, vadinasi, kartais darbe jai tenka kalbėti, be to, kaip ir pati nurodė, darbe telefonas jai yra priskirtas, vadinasi, nepagrįsti jos teiginiai, kad ji negali dirbti kvalifikuoto darbo, tuo labiau, kaip kad ji pati nurodė, yra baigusi matematikos, informatikos studijas, o tokio pobūdžio specialybės nebūtinai siejamos su nuolatiniu kalbėjimu, todėl ji turi galimybę ieškotis bei dirbti ir kvalifikuotesnį nei dababrtinis darbą. Teismas visiškai sutinka su atsakovės teiginiu, kad nesuprantama, kodėl ieškovė savo darbą sieja su ir apsiriboja tik su kalbėjimu telefonu arba kalbėjimu apskritai. Tačiau nepaisant visų aukščiau nurodytų pastebėjimų, dėl susirgimo profesine liga ieškovė tapo (duomenys neskelbtini) proc. nedarbinga neterminuotai, kaip kad pati nurodė (nors įrodymų ir nepateikė), dėl to turėjo 2 operacijas, vylėsi atgauti pilnas balso galimybes, tačiau balsas liko prikimęs, keliantis sunkumus sušukti, peršalus balsas dingsta (nors įrodymų dėl to vėlgi nepateikta) kas akivaizdu, įtakoja asmens jausmus, nuotaikas, sukelia nepatogumus, stresą, sąlygojo prisitaikymo su nauja balso padėtimi trukmę, todėl teismas kartu įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008), Vilniaus apygardos teismo praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-859-910/2020) ir atsižvelgęs į kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, aplinkybę, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, šiuo metu įdarbinęs 299 asmenis, Sodrai skolų nefiksuojama, ieškovei iš atsakovės priteisia 8 000 Eur neturtinę žalą. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu pagal byloje nustatytas aplinkybes. Pastebėtina, kad ieškovės prašomas priteisti 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas jos atveju visiškai neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 15 000 Eur ir daugiau dydžio neturtinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus nuo 50 proc. ir daugiau nedarbingu, patyrus lūžius, pralyžių, amputaciją ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012, 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015, 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018), nuo 60 000 Eur ir daugiau dydžio neturtinė žala priteisiama mirties atveju artimiesiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020), tuo tarpu ieškovės atveju jai kilo žymiai lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vilniaus apygardos teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra iš dalies pagrįstas, todėl tenkinamas iš dalies – ieškovei iš atsakovės priteisiama 8 000 Eur neturtinė žala, kita ieškinio dalis atmetama kaip nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Taigi, teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl teismas vertina, kad ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą atsakovei nėra.

Ieškovė teismo prašė priteisti jai iš atsakovės ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 400 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 7, 74–77). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš atsakovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 180 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą) bei teismo patirtos 6 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės V. K. ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Studio moderna“ (j. a. k. 111794125) 8 000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) neturtinę žalą bei 400 Eur (keturių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. APS-131-23411 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Studio moderna“ (j. a. k. 111794125) 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) žyminį mokestį ir 6 Eur (šešių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; ši valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė