- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- e2A-2170-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35780-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Andrius Ignotas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Studio Moderna“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vaclovo Pauliko ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Studio Moderna“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. G. esmė
1. Ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Studio Moderna“ (toliau – ir atsakovė) 326,03 Eur turtinę žalą dėl netektų pajamų už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. ir 80 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2012 m. lapkričio 9 d. dirbo pas atsakovę operatoriaus (skambučių centro pardavimo telefonu vadybininko) pareigose, darbas buvo susijęs su nuolatiniu kalbėjimu, pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai – balso stygų nuolatinis įtempimas, padidėjusi klausos įtampa, nuolat pasikartojantys darbo judesiai bei darbas su kompiuteriu.
3. Dėl ligos nebegalėdama dirbti pas atsakovę nutraukė darbo sutartį su atsakove nuo 2017 m. spalio 2 d. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio ji negavo jokių su darbo santykiais susijusių pajamų, kadangi negalėjimas kalbėti sutrukdė jai surasti darbą, nors ji intensyviai jo ieškojo. Nors ji turi aukštąjį išsilavinimą, susirasti darbo pagal specialybę negali, kadangi negalėjimas kalbėti sukūrė ne tik nepatogumus buitiniame bendravime, tačiau užkimęs balsas iškeldavo klausimų, ar ji gali dirbti darbą, neturėdama galimybių bendrauti telefonu, ribota galimybė kalbėti sąlygojo tai, kad ji negali dirbti kvalifikuoto darbo, dėl profesinės ligos žlugo svajonės dirbti kvalifikuotą darbą, nes tokiam darbui kalbėjimas yra tiesiog būtinas.
4. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. ji įsidarbino UAB „Girteka logistics“ jaunesniojo vadybininko pareigose, t. y. dirba darbą, atlikdama vadybininkų pavedimus paruošti dokumentus, perduoti informaciją ryšio priemonėmis, nebendraudama tiesiogiai su klientais, ji negali kilti karjeros laiptais, nes jai yra draudžiamas darbas, kuriame reiktų kalbėti su klientais. Pažymėjo, kad nuo 2019 m. vasario mėnesio jai nustatytas 30 proc. netekto darbingumo laipsnis neterminuotai ir šis sprendimas, lemiantis visas tolimesnes gyvenimo perspektyvas, patvirtintas remiantis medicininės komisijos išvada, jos sveikata sužalota negrįžtamai.
Šalies argumentai
5. Atsakovė UAB „Studio moderna“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 80 000 Eur neturtinę žalą neatitinka nei kasacinio teismo praktikos, nei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 8 000 Eur neturtinę žalą bei 400 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
7. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-1263-852/2019 konstatavo, jog ieškovės sveikatos sutrikdymo ryšys su darbu pas atsakovę yra visiškai įrodytas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintus Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatus parengtais profesinės ligos ištyrimo ir nustatymo dokumentais, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 15 d. Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu ir ESMUL Kauno klinikų 2017 m. gruodžio 15 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu. Vilniaus apygardos teismas pastebėjo, kad ligos pripažinimas „profesine“ laikantis įstatymo numatytų procedūrų neabejotinai reiškia patvirtinimą, kad ją nulėmė darbo organizavimas ir darbo aplinka.
8. Teismas pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Ieškovė dalyvavo teismo posėdyje, kalbėti galėjo ir tai darė, jautėsi jos prikimęs balsas, tačiau balso tembras ir skambėjimas jokiu būdu nėra nemalonus ar trukdantis asmenį suprasti, ar jausti klausančiajam dėl to kažkokį diskomfortą, priešingai, balsas nors ir prikimęs, tačiau malonus, todėl visa tai įvertinęs teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai apie tai, jog ji nebegali kalbėti yra visiškai nepagrįsti, o ieškovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, jog ji tokiu balsu gėdijasi kalbėti, negali būti pagrindu vertinant neturtinės žalos dydį, kadangi tai pačios ieškovės subjektyvus vertinimas, tačiau visiškai priešingas pašaliniam klausytojui. Teismas pastebėjo, kad nors ieškovė nurodė turinti aukštąjį išsilavinimą ir svajojo dėstyti universitete, tačiau kartu ji pati nurodė, kad magistro studijas baigė dar 2012 m., tačiau ją pardavimų vadybininkės darbas banke iki įsidarbinant pas atsakovę tenkino, taip pat 2012 m. ji įsidarbino pas atsakovę pardavimų vadybininke ir pastarasis darbas ją tenkino, be to, ji nepaneigė ir atsakovės teiginių, kad 2017 m. spalio 2 d. nutraukusi darbo santykius su atsakove, ji įsidarbino nekilnojamojo turto brokere, taigi, nuo pat 2012 m. magistro studijų baigimo iki susirgimo profesine liga 2017 m. gruodžio 12 d. ji nesiekė universiteto dėstytojos pareigų. Be to, šiuo metu ieškovė yra įsidarbinusi vėlgi vadybininke, taigi, akivaizdu, kad būtent vadybininkės darbas ją labiausiai traukia ir tenkina, kadangi teismo posėdžio metu ji nurodė, kad CV siuntė tik į 2 ar 3 įmones, iš 2 gavo pakvietimus pokalbiui ir vienoje iš šių įmonių buvo įdarbinta, kas paneigia ieškovės ieškinyje nurodytą teiginį, kad ji intensyviai ieškojo darbo, nes, akivaizdu, 2 ar 3 CV išsiuntimas jokiu būdu nėra intensyvus darbo ieškojimas, o tik rodo, kad rasti 2 ar 3 darbo pasiūlymai ieškovei buvo itin patrauklūs, kad ji daugiau kitų variantų netgi nesvarstė, kadangi rado, tai, ko ieškojo ir buvo priimta į tokį darbą. Taipogi, byloje niekuo nepagrįsti yra ieškovės teiginiai, kad jai yra draudžiamas darbas, kuriame reikia kalbėti. Į bylą pateiktas 2018 m. birželio 14 d. medicininis pažymėjimas liudija tik tai, kad jai negalimas nuolatinis balso stygų įtempimas, kas nėra tolygu darbui, kuriame reikia kartais kalbėti. Tuo labiau ir pagal dabartinių jos pareigų aprašymą jai įtvirtintas reikalavimas dėl užsienių kalbų žodžiu valdymo, vadinasi, kartais darbe jai tenka kalbėti, be to, kaip ir pati nurodė, darbe telefonas jai yra priskirtas, vadinasi, nepagrįsti jos teiginiai, kad ji negali dirbti kvalifikuoto darbo, tuo labiau, kaip kad ji pati nurodė, yra baigusi matematikos, informatikos studijas, o tokio pobūdžio specialybės nebūtinai siejamos su nuolatiniu kalbėjimu, todėl ji turi galimybę ieškotis bei dirbti ir kvalifikuotesnį nei dabartinis darbą.
9. Teismas visiškai sutiko su atsakovės teiginiu, kad nesuprantama, kodėl ieškovė savo darbą sieja su ir apsiriboja tik su kalbėjimu telefonu arba kalbėjimu apskritai. Tačiau nepaisant visų aukščiau nurodytų pastebėjimų, dėl susirgimo profesine liga ieškovė tapo 30 proc. nedarbinga neterminuotai, dėl to turėjo 2 operacijas, vylėsi atgauti pilnas balso galimybes, tačiau balsas liko prikimęs, keliantis sunkumus sušukti, peršalus balsas dingsta (nors įrodymų dėl to vėlgi nepateikta) kas akivaizdu, įtakoja asmens jausmus, nuotaikas, sukelia nepatogumus, stresą, sąlygojo prisitaikymo su nauja balso padėtimi trukmę, todėl teismas kartu įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose ir atsižvelgęs į kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, aplinkybę, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, šiuo metu įdarbinęs 299 asmenis, Sodrai skolų nefiksuojama, ieškovei iš atsakovės priteisia 8 000 Eur neturtinę žalą. Būtent toks neturtinės žalos atlyginimas teismo vertinimu laikomas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu pagal byloje nustatytas aplinkybes. Prašomas priteisti 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kadangi nuo 15 000 Eur ir daugiau dydžio neturtinė žala priteisiama tik darbuotojui tapus nuo 50 proc. ir daugiau nedarbingu, patyrus lūžius, paralyžių, amputaciją ir pan.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) V. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, t. y. 800 Eur už apeliacinio skundo paruošimą ir pateikimą teismui.
11.1. Nors teismo sprendime ir nurodyta, jog teismas privalo atsižvelgti į ekonominius pokyčius, tačiau faktiškai teismo sprendimas šio fakto neatspindi.
11.2. Motyvuodamas teismo sprendimą, teismas nurodė subjektyvų, o ne objektyviais įrodymais patvirtintą balso praradimo ir galėjimo kalbėti vertinimą. Iš ieškovės kalbėjimo keletą minučių teismo posėdžio metu teismas padarė išvadą, jog ieškovė kalbėti gali. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės galėjimas ar negalėjimas kalbėti ir kokios trukmės kalbėjimas nesukelia ieškovei diskomforto, buvo vertintas specialistų ir byloje įrodytas rašytiniais įrodymais. Teismo subjektyvus, kelių minučių trukmės kalbėjimo įvertinimas prieštarauja medicininių dokumentų, surašytų šios srities specialistų, išvadoms, o tai reiškia, kad tokia išvada prieštarauja ir sąžiningumui, ir protingumui, ir teisingumui.
11.3. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė turėdama nuo 20 iki 30 mln. Eur apyvartą, nesiėmė pakankamai veiksmų saugiai darbo aplinkai sukurti, nes byloje nustatyta, jog ieškovė yra ne vienintelė darbuotoja, susirgusi analogiška liga. Žalą padariusio asmens kaltė bei jo turtinė padėtis, įvertinti nepakankamai.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Neatsižvelgta į tai, kad ieškovės darbo pasirinkimas nulemia jos ribotą galimybę kalbėti.
11.5. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentu, kad yra ir kitų darbų, kuriuose galimai ir nereikia kalbėti, nenurodė nei vieno byloje esančio įrodymo, kuris leistų sutikti su tokia atsakovės pozicija.
11.6. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei kilo žymiai lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai lyginant su teismo sprendime nurodytų bylų atvejais, kai darbuotojai žuvo, toks palyginimas yra net nekorektiškas. Ieškovė nežuvo fizine prasme, tačiau neturi ir medicininių prognozių pasveikti. 36 metų moteriai nustatytas ribotas darbingumas neterminuotai ir būtent šio sveikatos sužalojimo net neįmanoma paslėpti. Užkimęs balsas ne tik sukelia diskomfortą, jis yra akivaizdus faktorius, atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Tai trukdo ieškovei gyventi visavertį socialinį gyvenimą.
12. Atsakovė UAB „Studio moderna“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:
13.1. Teismas tinkamai atsižvelgė į ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius, nustatydamas protingą atlygintinos žalos dydį.
Atsiliepimas
13.2. Pagal byloje esančius įrodymus ieškovės būklė nepablogėjo, o pagerėjo, t. y. anksčiau ieškovės netekto darbingumo laipsnis buvo 55 proc., o šiuo metu yra 30 proc., t. y. ieškovė yra darbinga. Ieškovės teiginys, kad ieškovės sveikata yra sužalota negrįžtamai, yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė negali kalbėti.
Šalies argumentai
13.3. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų pagrįstas ieškovės teiginys, kad analogiška liga susirgo kita atsakovės darbuotoja dėl atsakovės kaltės, t. y. nėra jokio įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo, pagrindžiančios ieškovės teiginius.
13.4. Pabrėžė, kad vien įmonės turtinė padėtis, leidžianti neturėti įsiskolinimų SODRAI, nereiškia, kad reikalavimai turėtų būti automatiškai tenkinami.
Šalies argumentai
13.5. Ieškovė dirba vadybininke visą gyvenimą – tiek iki darbo pas atsakovę, tiek ir nutraukus darbo sutartį pas atsakove. Ieškovė savo gyvenime rinkosi tik vadybininkės darbą ir nesiėmė jokių žingsnių, kad galėtų dėstyti. Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad kreipėsi dėl naujo darbo tik du ar tris kartus, iš kurių vienas – į dabartinę darbovietę, kur iškart gavo darbą. Todėl ieškovės teiginiai, kad darbo paieškoms trukdo užkimęs balsas, neatitinka nei faktinių bylose aplinkybių, nei jose esančių įrodymų, nei pačios ieškovės paaiškinimų.
13.6. Ieškovė bylos žodinio nagrinėjimo metu pati patvirtino, kad jos darbui atlikti reikalingos puikios rusų kalbos žinios žodžiu ir raštu, geros anglų kalbos žinios žodžiu ir raštu, kad ieškovei yra suteiktas darbo priemonė – telefonas. Ieškovė taip pat patvirtino, kad darbe ieškovė turi informuoti klientus apie pervežimo eigą, derinti pakeitimus, spręsti problemas, siūlyti sprendimus, derinti prastovų ir žalų apmokėjimo bei prevencijos klausimus, kt. Taigi, akivaizdu, kad ieškovės darbas yra susijęs su kalbėjimu ir jos sveikatos būklė leidžia jai atlikti šį darbą, ką patvirtina ir pati ieškovė pasirašydama darbo sutartį su UAB „Girteka“.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliantė apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžio ieškovei susirgus profesine liga. Byloje nėra ginčo dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.
15. Kasacinis teismas, nustatydamas neturtinės žalos kriterijus sveikatos sutrikdymo bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimus, atsižvelgtina ir į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiškai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015), taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-661/2020). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, kad aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
16. Ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe) nuo 2003 metų iki 2012 metų buvo priteisiama nuo 10 000 Lt (2 896,20 Eur) iki 50 000 litų (14 481 Eur) neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1049/2003; 2004 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2006; 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2006; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2007; 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008; 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012), civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2015 priteista virš 21 000 Eur (nukentėjusiam sunkiai sutrikdyta sveikata), civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2015 – virš 57 000 Eur (nukentėjusioji nedarbinga 100 procentų). Teismo praktikoje priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai individualiais atvejais, kai sunkiai sužalota asmens sveikata, nustatyta profesinė liga ar įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, sudaro nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 nurodoma kasacinio teismo praktika; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018). Naujausioje kasacinio teismo praktikoje priteistos neturtinės žalos dydžiai sveikatos sutrikdymo dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinio susirgimo atvejais yra tokie: 25 000 Eur priteista ieškovui, patyrusiam sunkų sveikatos sužalojimą, dėl kurio jis visam gyvenimui tapo neįgalus, prarado 45 proc. darbingumo, jam buvo atlikta pirštų ir dalinė plaštakos amputacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018); 11 000 Eur priteista ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015); 21 721,50 Eur (75 000 Lt) priteista darbuotojui, dėl nelaimingo atsitikimo darbe tapusiam visiškai nedarbingam, paralyžiuotam ir turinčiam nuolatinės slaugos poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).
17. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nelaimingų atsitikimų darbe bei susirgimo profesine liga atvejais, taip pat į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, neatsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais bei netinkamai įvertino individualias ieškovės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek teismui pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, susijusius su ieškovės dėl profesinės ligos prarastu darbingumu, tiek ir ieškovės dėl profesinės ligos prarasto darbingumo patiriamas pasekmes, t.y. ieškovės dėl prikimusio balso patiriamus nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus, taip pat ieškovės galimybes įsidarbinti bei dirbamo darbo pobūdį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, išsamiai įvertino visus byloje esančius įrodymus bei šių įrodymų pagrindu sprendė dėl apeliantės patirtos neturtinės žalos dydžio.
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekonominius pokyčius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei teismų praktiką, neturi pagrindo su šiais apeliantės argumentais sutikti. Kaip minėta, teismų praktikoje sunkiais sveikatos sužalojimo darbe ar dėl profesinės ligos atvejais priteisiama neturtinė žala nuo 11 000 Eur iki 25 000 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015 ieškovei, dėl profesinės ligos netekusiai 60 proc. darbingumo, priteista 11 000 Eur neturtinė žala. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, ieškovei dėl 2017 m. gruodžio 12 d. nustatytos profesinės ligos nuo 2018 m. kovo 19 d. neterminuotai nustatytas 30 proc. nedarbingumas, t.y. ieškovės patirti sveikatos sužalojimai yra mažesnio laipsnio, jos netektas nedarbingumo lygis yra dvigubai mažesnis, ji sėkmingai susirado darbą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo atsižvelgė tiek į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius, tiek ir į ekonominius pokyčius, tiek ir į kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos ieškovės patirtai neturtinei žalai nustatyti.
19. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantė argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį. Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau jis nėra lemiamas. Esminę reikšmę sprendžiant dėl neturtinės žalos sveikatos sužalojimo atveju dydžio nustatymo sudaro sužalojimo pasekmės ir dėl patirto sužalojimo patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Neturtinės žalos atlyginimo tikslas nėra nubausti žalą padariusį asmenį, neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensuoti žalą patyrusios asmens patirtus dvasinius išgyvenimus bei praradimus.
20. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
22. Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės V. K. priteisiama atsakovės UAB „Studio moderna“ naudai 591,18 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Įvertinus bylos sudėtingumą, apeliaciniame skunde nurodytų argumentų apimtį, atsižvelgus į Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintus rekomenduojamus užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, daroma išvada, kad atsakovės patirtų išlaidų dydžio mažinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
apeliantės V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės V. K., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Studio moderna“ naudai 591,18 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.