Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Studio Moderna“ 10778,91 eurų negautų pajamų už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Ieškinyje nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) dirbo pas atsakovę operatoriaus (skambučių centro pardavimo telefonu vadybininko) pareigose. Darbas buvo susijęs su nuolatiniu kalbėjimu. Pagrindiniai profesinės rizikos veiksniai - balso stygų nuolatinis įtempimas, padidėjusi klausos įtampa, nuolat pasikartojantys darbo judesiai bei darbas su kompiuteriu. Buvo dirbama sveikatai pavojingoje aplinkoje, todėl būtent darbdaviui teko pareiga užtikrinti tokias darbo sąlygas, kurios užtikrintų, kad nebūtų sužalota darbuotojo sveikata. Tokia prievolė darbdaviui įtvirtinta LR DK 158 straipsnio 1 dalyje, nustatant, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Pažymėjo, kad faktiškai nuo 2016 m. dėl pasikartojančio užkimimo teko kreiptis į gydytojus, o nuo 2017 metų vasario mėnesio tapo visiškai nedarbinga. 2017 m. rugpjūčio 30 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažino 55 procentų darbingumo lygį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu Nr. PE_SP8-5056 paskyrė 192,14 eurų per mėnesį valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Nustatant darbingumo lygį kilus įtarimų, kad darbingumas sumažėjo dėl profesinės ligos, buvo informuotas LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, kuris atliko profesinės ligos tyrimą bei savo 2017 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. SD-01-14341 konstatavo, jog liga sukelta dėl ilgalaikės balso stygų įtampos. LSMUL Kauno klinikos Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2017-11-15/S-231 2017 m. gruodžio 12 d. patvirtino profesinio lėtinio laringito, balso stygų cistos ir disfonijos diagnozę dėl ilgalaikės balso stygų įtampos. Ieškovė vertina, kad valstybinės institucijos, joms nustatytos kompetencijos ribose, patvirtino profesinės ligos faktą, konstatuojant, kad atsakovė neužtikrino tokių sąlygų, kurios leistų išvengti profesinių ligų, susijusių su rizikos veiksniais skambučių operatoriaus darbo vietoje. Ieškovė paaiškino, jog dėl ligos nebegalint dirbti, nutraukė darbo sutartį su atsakove nuo (duomenys neskelbtini) Ieškovė remiasi CK 6.283 str. 1 d., nustatančia, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.283 str. 2 d. nustatyta, kad nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Sirgdama nuo 2017 metų vasario mėnesio, neteko dalies pajamų, kurias galėtų gauti, jeigu dėl atsakovo kaltės nebūtų sužalota sveikata. Laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. spalio 1 d. gavo tik ligos išmoką, todėl ieškovės vertinimu, atsakovė privalo atlyginti negautas pajamas už nurodytą laikotarpį, kurios sudaro skirtumą tarp vidutinio darbo užmokesčio bei gautos ligos išmokos. Per laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio (8 mėnesiai) turėjo gauti 12032,64 eur. Faktiškai gavo 9125,37 eurų, t.y. skirtumas sudaro 2907,27 eur. Per laikotarpį nuo negalėjimo dirbti skambučių operatore iki 2018 m. kovo mėnesio išbandė galimybes dirbti kitą darbą, t.y. įregistravo individualią veiklą nekilnojamojo turto srityje. Pajamų iki 2018 metų kovo mėnesio (pakartotino darbingumo lygio nustatymo termino) visiškai negavo, nes šis darbas reikalauja pastovaus bendravimo su klientais, o kalbos trūkumai (disfonija) ir buvo pagrindinis faktorius, kuris ribojo galimybes kalbėti ir tinkamai bendrauti su nekilnojamojo turto pirkėjais ir pardavėjais. Taigi nuo 2017 metų spalio mėnesio iki 2018 metų balandžio mėnesio negavo pajamų, išskyrus paskirtos 192,14 eurų valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos. Taigi per laikotarpį nuo 2017 m. spalio mėnesio iki 2018 metų balandžio mėnesio (6 mėnesių laikotarpis) gavo tik 1152,84 eur, o dirbdama būtų galėjusi gauti 9024,48 eur, skirtumas yra 7871,64 Eur. Iš viso ieškovė prašo priteisti 10778,91 EurIeškovės vertinimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp negautų pajamų ir nustatytos profesinės ligos, darbdavio kaltų veiksmų, nes dėl negalėjimo kalbėti, pastovaus užkimimo, gerklės skausmų ji negalėjo rasti kito darbo, nors tam dėjo visas pastangas. Atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą ir privalo ją atlyginti pilnai. Ieškovė remiasi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu Nr. S-231. Darbo ginčų komisijos išvadą darbo byloje dėl neįrodytų darbdavio neteisėtų veiksmų vertina kaip visiškai neteisėtą, nes remiantis Profesinės ligos tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 487 nustatyta tvarka, profesinės ligos priežastis, t.y. neteisėtus veiksmus, tyria ir nustatinėja LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, kuris atliko profesinės ligos tyrimą bei savo 2017 m. gruodžio 01 d. aktu Nr. SD-01-14341 konstatavo, jog liga sukelta dėl ilgalaikės balso stygų įtampos. Profesinės ligos priežastis nustatė valstybės institucija, neviršijant jai nustatytos kompetencijos. Nurodytas aktas nėra nuginčytas, o tai pagal LR CPK 197 str. 2 d. nuostatas leidžia teigti, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas yra visiškai įrodytas ir šiame ginče pakartotinai neįrodinėjamas. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai be ieškinyje išdėstytų motyvų ieškovė paaiškino, kad dirbdama skambučių operatore pas atsakovą turėjo nuolat ir daug kalbėti, perrėkti kitas operatores, nes nebuvo pakankamos izoliacijos nuo kitų darbo vietų, patalpose būdavo šalta, veikė įjungti kondicionieriai, turėjo problemų su gerkle, balso užkimimu. Skambučiams buvo įvestas automatinis režimas, t.y. paspaudus mygtuką, imdavo jungti skambučius, pats nelabai galėjai kontroliuoti skambučių srauto, jei klientas sutikdavo palaikyti pokalbį, pokalbis užtrukdavo iki 15 minučių, o jei nesutikdavo, tai tik kelias minutes. Nuo tada, kai buvo įvestas automatinis skambutis, balsas buvo nuolat užkimęs, toks būdavo visą darbo dieną, kitai dienai praeidavo ir vėl kartodavosi, sveikatos patikrinimai buvo visiškai formalūs, tik surinkdavo knygeles, tačiau nieks realiai netikrino sveikatos. Ji nuo 2017 m. turėjo imti nedarbingumą ir rimtai užsiimti balso stygų gydymu. Gydytojai nebeleido tęsti tokio darbo, nors ir buvo daryta operacija, skirta reabilitacija, balsas neatsistatė, jaučia dėl to didelį diskomfortą ir prašo darbdavį kompensuoti negautas pajamas, nes ilgą laikotarpį negalėjo pilnai dirbti, sirgo, tik norėdama turėti pajamų, susitvarkė dokumentus dėl galimybės verstis nekilnojamojo turto brokere, tačiau irgi dėl balso problemų pilnai šia veikla negalėjo verstis, pajamų neturėjo, nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio įsidarbino bendrovėje „Girteka“ vadybininke.