- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-73-657/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01426-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos, delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. 393,59 Eur negrąžinto kredito, 61,87 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 105 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 209,20 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. gruodžio 20 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 12 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 261 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „BnP Finance“ su atsakovu M. S. 2020 m. gruodžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-djg6bjn6 (toliau – sutartis) dėl 400 Eur vartojimo kredito suteikimo atsakovui 36 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 252,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 108 Eur sutarties sudarymo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į pradinės kreditorės siųstus raginimo laiškus. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, pradinė kreditorė 2021 m. birželio 20 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė. Pradinė kreditorė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-05/01 perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis. Apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. liepos 23 d. raštu.
3. Atsakovas M. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“ bei priteisė ieškovei iš atsakovo M. S. 393,58 Eur negrąžinto kredito, 105 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 61,87 Eur mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.), 35,10 procentų dydžio negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2020 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 Priede Nr. 1 numatytą Mokėjimų grafiką, 261 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo M. S. valstybei 6,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolių pagal sutartį, nemokėjo mėnesinių įmokų, negrąžino pradinei kreditorei 393,58 Eur suteikto vartojimo kredito, todėl pradinė kreditorė 2021 m. birželio 20 d. vienašališkai sutartį nutraukė. Atsakovas sutarties 1.17, 2.1, 5.1, 5.5 punktais už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio (35,10 proc.) mokėjimo palūkanas. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku, dėl to tenkino reikalavimus priteisti iš atsakovo 393,58 Eur dydžio negrąžintą kreditą, 61,87 Eur mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo dienos.
6. Atsakovas žinojo mokėtiną sutarties sudarymo sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Pradinė kreditorė ir atsakovas vartojimo kredito sutarties sandorio dalyje susitarė, jog atsakovui taikomas 108 Eur sandorio sudarymo mokestis, kuris buvo įtrauktas į bendrą finansuojamą sumą ir turėjo būti sumokėtas pradinei kreditorei per visą vartojimo kredito sutarties laikotarpį, kas mėnesį mokant po 3 Eur. Sutartį nutraukus dėl atsakovo kaltės, atsakovas liko nepadengęs sutarties sudarymo mokesčio, kuris sudaro 105 Eur.
7. Ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju gauti 209,20 Eur palūkanų, tačiau ieškovė negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje. Nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 35,10 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Todėl yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 35,10 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2023 m. gruodžio 20 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, skaičiuojant pagal 2020 m. gruodžio 20 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 Priede Nr. 1 numatytą Mokėjimų grafiką.
8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pradinė kreditorė su atsakovu individualiai aptarė sutarties 6.2 punkto turinį. Sutartis vartotojo (atsakovo) buvo sudaryta prisijungimo būdu ir atsakovas neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytų procesinių palūkanų, ieškovė šias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė. Sutarties specialiosiose sąlygose minėtos procesinio pobūdžio palūkanos nenurodytos, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, dėl sutartyje nustatytos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo, neatitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, suteikia ieškovei perdėtą pranašumą vartotojo (atsakovo) atžvilgiu. Nesant duomenų, kad pradinės kreditorės ir atsakovo minėta sąlyga buvo aptarta individualiai, yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento.
9. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 261 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo d. sprendimo už akių dalį dėl 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo ir priteisti UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. S. 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas ilgą laiką vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 6.2. punktu šalys susitarė dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų. Toks jų dydis neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo ne tik, mažinti, bet ir apskritai nepriteisti iš atsakovo prašomų priteisti 12 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę apeliantei, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Pasirinkdamas sudaryti sutartį, atsakovas susipažino ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir su numatytu procesinių palūkanų dydžiu, jokių prieštaravimų nepareiškė. Be to, teismas ne tik nepriteisė 12 proc. palūkanų, bet ir sumažintų iki 5 proc. prašomų palūkanų.
12. Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas M. S. įstatymų nustatyta tvarka teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 12 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovas M. S. 2020 m. gruodžio 20 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-djg6bjn6, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 400 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui (iki 2023 m. gruodžio 20 d.), metinė palūkanų norma 35,10 proc. Bendra vartojimo kredito kaina 760,32 Eur, iš jų: 400 Eur vartojimo kreditas, 252,32 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 108 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2021-05/01, kurios pagrindu ieškovė iš pradinės kreditorės įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovą. Ieškovė 2021 m. liepos 23 d. pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Atsakovui laiku nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2021 m. gegužės 24 d. išsiuntė atsakovui raginimą Nr. 2021-05-24/0 sumokėti įsiskolinimą bei pranešė apie galimą sutarties nutraukimą. Atsakovė 2021 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. 2021-06-04/0 buvo informuotas apie sutarties nutraukimą 2021 m. birželio 20 d. Ieškovės duomenimis, negrąžinta kredito suma – 393,59 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove.
16. Pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 Bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, ir tuo pagrindu atmetė reikalavimą priteisti 12 procentų procesines palūkanas.
17. Apeliantės teigimu, teismas ne tik, kad netenkino reikalavimo dėl 12 proc. metinių palūkanų priteisimo, bet jų iš viso nepriteisė, net ir sumažintų iki 5 proc.
18. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 d.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos gali būti dvejopo pobūdžio – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str.) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210 str., 6.261 str. nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).
20. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos. Jų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018).
21. Nagrinėjamu atveju, sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo. Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ taip pat nurodyta, kad pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.
22. Vertinant ginčo atveju sutartyje nustatytų 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio atitiktį teisiniam reglamentavimui bei sąžiningumo ir protingumo principams, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad vertinamos vartojimo kredito sutarties sąlygos, todėl aktualios bei papildomai taikytinos vartotojų teisių apsaugą įtvirtinančios teisės normos (CK XVIII1 skyrius).
23. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje ginčas kyla iš vartojimo sutarties, turi pareigą įvertinti tokios sutarties sąlygų atitiktį vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kriterijams, įtvirtintiems CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje. CK 6.228⁴ straipsniu įgyvendinama Tarybos 1993 m. balandžio 5 d. direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva), todėl, taikant nurodyto straipsnio nuostatas, jos aiškintinos atsižvelgiant ir į Direktyvos tekstą bei tikslus, aktualią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
24. Kasacinis teismas yra išskyręs du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektus: procedūrinį (t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė) ir materialinį (sutarties turinio kontrolė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Procedūrinis sąžiningumo kontrolės aspektas dar kitaip vadinamas skaidrumo reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, koks kriterijus yra taikomas, gali skirtis ir taikytinos teisinės pasekmės. Materialinis arba sutarties turinio kriterijus apima sutarties sąlygos vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. Šis sąrašas nėra baigtinio pobūdžio, jame esančios sąlygos nebūtinai yra nesąžiningos ir atvirkščiai – sąlyga, kurios nėra šiame sąraše, gali būti nesąžininga. Tuo atveju, jei sutarties sąlyga neatitinka nė vienos iš šiame sąraše nurodytų sąlygų, tai neatleidžia teismo nuo pareigos tikrinti sąlygas pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, nustatytą CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (CK 6.228⁴ str. 9 d.). Sutarčių sąlygos pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų yra vertinamos nustatant, ar sąlyga pažeidžiamas sąžiningumo reikalavimas ir iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
25. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nurodyta reiškia, jog nesąžiningų sąlygų kontrolė taikoma vartojimo sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte bei atkartota Standartinėje informacijoje apie vartojimo kreditą, skiltyje „Išlaidos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais“ yra standartinė, pradinės kreditorės iš anksto parengta sutarties sąlyga. Pažymėtina, kad sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio nėra aptarta ir paskolos sutarties specialiosiose sąlygose. Taigi, darytina labiau pagrįsta išvada, jog atsakovas neturėjo galimybės dėl jos derėtis, ir buvo tik su ja supažindintas. Be to, ieškovė iš esmės neįrodinėjo, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį. Byloje ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sutarties nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl procesinių palūkanų, šalių buvo aptartos individualiai, kad dėl sutarties sąlygų vyko derybos ar susirašinėjimas, kad atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką jų turiniui. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ str. 4 d.).
27. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar atitinkama vartojimo sutarties sąlyga buvo nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą (netinkamą įvykdymą), teismas turi spręsti atsižvelgdamas į CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį, pagal kurią ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu (bet ne vieninteliu) iš kriterijų taip pat gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama ir į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Pareiga įrodyti aplinkybes, pagal CK 6.228⁴ straipsnio 5 dalį patvirtinančias, kad sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ str. 3 d.).
28. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos atsiranda „ryškus“ iš sutarties kylančių šalių teisių ir pareigų neatitikimas vartotojo nenaudai, reikia atsižvelgti į nacionalinės teisės nuostatas, taikytinas tuo atveju, kai nėra susitarimo tarp šalių. Būtent atlikdamas tokią lyginamąją analizę nacionalinis teismas galės įvertinti, ar ir, prireikus – kiek, dėl sutarties vartotojas atsiduria nepalankesnėje teisinėje situacijoje, palyginti su nustatytąja galiojančioje nacionalinėje teisėje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas byloje M. A. prieš C. d‘E. de C., T. i M. (C.), C-415/11, 68–69 p.).
29. Nagrinėjamu atveju, ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintas daugiau kaip du kartus didesnis procesinių palūkanų dydis, nei būtų skaičiuojamas pagal įstatymo nuostatas. Ieškovė nenurodė tokį procesinių palūkanų dydį pateisinančių priežasčių ir neargumentavo tokio ryškaus nukrypimo nuo įstatyme įtvirtinto procesinių palūkanų dydžio būtinybės (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad procesinių palūkanų paskirtis yra kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą įprastą procesinių palūkanų dydį, laikomą pakankamu nurodytai paskirčiai atlikti, pripažintina, jog daugiau kaip du kartus įstatyme įtvirtintą palūkanų dydį viršijančios procesinės palūkanos neatitinka nurodytos paskirties kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius ir skatinti įvykdyti teismo sprendimą. Labiau tikėtina, kad nurodyta sutarties sąlyga kreditorius savo galimas rizikas siekė kompensuoti žymiai didesnėmis nei įstatymo nustatytomis procesinėmis palūkanomis. Toks procesinių palūkanų dydis laikytinas akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovo) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sutarties sąlygą, numatančią tokį nepagrįstai didelį procesinių palūkanų dydį, pagrįstai laikė nustatančią neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, ir pripažino nesąžininga (CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p.), negaliojančia nuo sudarymo momento, ir šios sąlygos ginčo atveju netaikė.
30. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tiesioginė prievolė mokėti procesines palūkanas. Jų paskirtis yra ne tik kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, tačiau taip pat ir skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
31. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, tačiau, pripažinęs sutarties sąlygą dėl nustatyto 12 proc. dydžio procesinių palūkanų dydžio nesąžininga, neatsižvelgė į procesinių palūkanų ypatumus, todėl nepagrįstai nepriteisė įstatyme numatytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeičiamas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
33. Apeliacinį skundą iš dalies patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas buvo reiškiamas toje pačioje byloje, kurioje buvo sprendžiamas pagrindinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, taigi procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, išskyrus reikalavimą dėl 12 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei iš ieškovės priteisiant 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių palūkanų reikalavimas yra šalutinis, ieškovės reikalavimus tenkinus iš dalies, nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.
34. Ieškovė apeliaciniame procese patyrė 20 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų už apeliacinio skundo pateikimą (žyminis mokestis). Apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 5 proc. dydžio procesines palūkanas, nors ieškovė prašė priteisti 12 proc. dydžio procesines palūkanas, t. y. apeliacinis skundas patenkintas 42 proc. apeliacinio skundo. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga bylinėjimosi išlaidų dalis – 8,40 Eur (CPK 93 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimą už akių pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 bendrųjų sąlygų 6.2 punkte įtvirtintą sąlygą, kad „Vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal Vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to Vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, Šalys susitaria, jog Vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos skolos visiško grąžinimo.“.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 393,58 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 58 ct) negrąžinto kredito, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) sutarties sudarymo mokesčio, 61,87 Eur (šešiasdešimt vieną eurą 87 ct) mokėjimo palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.), 35,10 procentų dydžio negautas pajamas nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 20 d.) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos dienos (2023 m. gruodžio 20 d.), nuo pagal Kredito sutartį tą mėnesį turėjusio būti nepadengto vartojimo kredito likučio, skaičiuotinas pagal 2020 m. gruodžio 20 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-djg6bjn6 Priede Nr. 1 numatytą Mokėjimų grafiką, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 261 Eur (du šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,06 Eur (šešis eurus 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662. “
Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 8,40 Eur (aštuonis eurus, 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.