Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Tilta“ atstovei advokato padėjėjai V. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tilta“ ieškinį atsakovei UAB „Bos Inox“ dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo – UAB „Gelsauga“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 7 d. šalys sudarė sutartį Nr. 07/07 (toliau – sutartis), kuria susitarė, jog atsakovė tieks ieškovei nerūdijančio plieno rifliuotus lakštus (toliau – Lakštai) sutarties priede Nr. 1 nurodytomis kainomis, o ieškovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas 28 032,31 Eur su PVM (e. b. t. 1, b. l. 8-10). Sutarties priede Nr. 1 nurodytos tokios prekės: 12 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų (duomenys neskelbtini) 5 x 1000 x 2000 mm, svoris vnt./kg – 85, viso svoris – 1020 kg, kaina – 2,8 Eur be PVM, suma – 2856 Eur be PVM; 9 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų (duomenys neskelbtini) 5 x 1250 x 2500 mm, svoris vnt./kg – 135, viso svoris – 1215 kg, kaina – 2,8 Eur be PVM, suma – 3402 Eur be PVM; 33 vnt. nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų (duomenys neskelbtini) 5 x 1500 x 3000 mm, svoris vnt./kg – 183, viso svoris 6039 kg, kaina – 2,8 Eur be PVM, suma – 16909,20 Eur be PVM (e. b. t. 1, b. l. 10). Bendras sutartas Lakštų svoris – 8 274 kg, bendras plotas – 200,625 m² ((1 x 2 x 12) + (1,25 x 2,5 x 9) + (1,5 x 3 x 33)), vidutinis Lakštų 1 m² svoris – 41,241 kg (8 274 / 200,625). Ieškovė sumokėjo atsakovei už Lakštus dviem mokėjimo pavedimais: 2016 m. liepos 8 d. – 14 016,16 Eur, 2016 m. rugpjūčio 10 d. – 14 016,15 Eur (e. b. t. 1, b. l. 11-13). Atsakovė 2016 m. liepos 15 d. pristatė ieškovei prekes, tačiau ne krovinio važtaraštyje Serija KV 16 Nr. 59 nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, b. l. 126), o (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 4, b. l. 99). Krovinio važtaraštyje Serija KV 16 Nr. 59 bei PVM sąskaitoje faktūroje serija BOIN Nr. 160844 nurodytos tokios prekės: lakštas 5.0x1000x2000 1.4301 rifl., kiekis 1020 kg, lakštas 5.0x1250x2500 1.4301 rifl., kiekis 1215 kg, lakštas 5.0x1500x3000 1.4301 rifl., kiekis 6039 kg (e. b. t. 1, b. l. 13, 126). 2016 m. spalio 27 d. ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Gelsauga“ sudarė rangos sutartį Nr. S(GAS) – 221/16, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti gamybinio pastato patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , kapitalinio remonto darbus (e. b. t. 1, b. l. 106-115). 2017 m. sausio 6 d. pretenzija „Dėl nepakankamo lakštų svorio“ UAB „Gelsauga“ informavo ieškovę, kad 2016 m. gruodžio 29 d. atlikus įrengtų nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų svėrimo darbus, pagal pridedamą darbų kiekių apmatavimo aktą, nustatyta, kad įrengtų nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų faktinis svoris neatitinka Sutartyje numatyto įrengtino svorio; pažymėjo, kad sutartyje numatyta įrengti 8,247 tonų nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų, tačiau, patikrinimo metu pasvėrus lakštus, nustatyta, kad įrengtų lakštų faktinis svoris yra 5,266 tonos; informavo, kad apmokės tik už faktiškai atliktus nerūdijančio plieno rifliuotų lakštų įrengimo darbus, kurie susideda iš: medžiagų (nepjaustyti lakštai) 6,78125 tonos (31 416,18 Eur be PVM), darbų 5,425 tonos (4 787,11 Eur be PVM), paprašė pateikti atliktų darbų aktus ir sąskaitą faktūrą už faktiškai atliktus darbus 25 770,56 Eur su PVM sumai, iš jos 21 298,15 Eur be PVM (e. b. t. 1, b. l. 15). Kartu su pretenzija UAB „Gelsauga“ pateikė ieškovei 2016 m. gruodžio 29 d. darbų kiekio apmatavimo aktą (e. b. t. 1, b. l. 16). Ieškovė 2016 m. gruodžio 8 d. bei 2017 m. balandžio 6 d. grąžino atsakovei viso 453 kg Lakštų, už kuriuos atsakovė grąžino ieškovei 1 534,77 Eur (e. b. t. 1, b. l. 17–19). 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. kovo 1 d., 2017 m. balandžio 13 d. pretenzijomis atsakovei ieškovė reikalavo kompensuoti jai patirtus nuostolius (e. b. t. 1, b. l. 26-28, 31-33).

1. Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovė ieškovės sąskaita yra nepagrįstai praturtėjusi 4354,35 EUR suma, nes gavo apmokėjimą už 1 555,125 kg Lakštų svorį, kurio nepristatė, todėl 4354,35 EUR sumą ji turi grąžinti ieškovei kaip gautą nepagrįstai, be teisinio pagrindo.

Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; kt.).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

CK 6.237 straipsnis nustato aptariamo skyriaus normų taikymo prielaidas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Savo ruožtu tai reiškia, kad be pagrindo įgyto turto grąžinimas yra subsidiarus pažeistos teisės gynimo būdas. Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą neeliminuoja nei turtą įgijusio asmens sąžiningumas, nei atliktų veiksmų pobūdis (tyčia ar neatsargumas). Apibendrintai galima pasakyti, kad pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (lot. ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).

CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą (lot. actio de in rem verso), taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė prašomą priteisti 4354,35 Eur sumą iš ieškovės gavo kaip atsiskaitymą už pagal sutartį parduotas prekes, toks atsakovės praturtėjimas turi aiškų teisinį pagrindą – sutartį; pirkėjo pažeistų teisių gynybos būdai numatyti tiek šalių sudarytoje sutartyje, tiek CK 6 knygos 23 skyriuje, todėl konstatuotina, kad pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą nagrinėjamoje byloje nėra.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (6.333 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba perduotas kitos rūšies, negu numatyta sutartyje, daiktas (6.333 straipsnio 7 dalis).

Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė ieškovei perdavė sutarties priede Nr. 1 nustatytų matmenų ir svorio lakštus, ar gamybinio pastato Švitrigailos g. 39, Vilnius, patalpose ieškovė sumontavo atsakovės jai parduotus lakštus.

Ieškovei parduotus lakštus atsakovė pristatė adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 4, b. l. 99), esančiu 650 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) , kur ieškovė atliko rangos darbus trečiojo asmens UAB „Gelsauga“ naudai. Atsakovės atstovė 2019 m. balandžio 17 d. posėdyje paaiškino, kad ieškovei buvo parduoti lakštai, nurodyti patikrinimo sertifikate EN 10204/3.1 (toliau – sertifikatas; e. b. t. 1, b. l. 151-153), kuriuos pati atsakovė įsigijo iš Lenkijos tiekėjo. Sertifikate nurodytų lakštų 5.00x1500.0x3000 vieno kvadratinio metro svoris yra 34,259 kg (1850 / (1,5 x 3 x 12)). Sertifikate nurodytų lakštų 5.00x1000.0x2000 vieno kvadratinio metro svoris yra 33,750 kg (1890 / (1 x 2 x 28); pastaba: sertifikato vertime padaryta klaida – vietoje svorio 1890 nurodytas svoris 1850). Ekspertizės akte nurodyta, jog, apžiūrėjus sumontuotus lakštus, nustatyta, kad esami lakštai yra išpjaustyti iš trijų skirtingų metmenų lakštų, kurie pažymėti taip: „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 923556 0521102 4,00 1MAN“, „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 899023 0520422 4,00 1MAN“, „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 911130 0444992 4,00 1MAN“ (e. b. t. 4, b. l. 55). Kaip matyti, žymėjime „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 899023 0520422 4,00 1MAN“ esantys skaičiai 899023 atitinka sertifikate nurodytą ritės Nr. 899023, o skaičiai 0520422 – liejimo Nr. 0520422; žymėjime „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 911130 0444992 4,00 1MAN“ esantys skaičiai 911130 atitinka sertifikate nurodytą ritės Nr. 911130, o skaičiai 0444992 – liejimo Nr. 0444992. Sertifikate nurodyta, jog iš ritės Nr. 899023 pagaminti lakštai 5.00x1500.0x3000, o iš ritės Nr. 911130 – lakštai 5.00x1000.0x2000. Lakštai, kurių matmenys 5.0x1250x2500, sertifikate nenurodyti, patikrinimo sertifikato šiems lakštams atsakovė nepateikė. Ekspertizės akte nurodyta, kad, išmatavus nuardyto lakšto „AST A COMPANY OF (duomenys neskelbtini) 923556 0521102 4,00 1MAN“ storį, nustatyta, kad storis yra ? 4,02-4,05 mm, 1 kvadratinio metro svoris – 33,948 kg (e. b. t. 4, b. l. 56, 62). Taigi, žymėjimuose esantys skaičiai „4,00“, tikėtina, reiškia lakštų storį milimetrais – 4,00 mm.

Aukščiau nurodyti duomenys taip pat leidžia konstatuoti, kad atsakovės ieškovei parduoti Lakštai neatitiko sutarties reikalavimų – vietoje 5 mm storio Lakštų, parduoti 4,02-4,05 mm storio Lakštai, vietoje lakštų, sveriančių vidutiniškai 41,241 kg/m², parduoti Lakštai, sveriantys 33,948 kg/m². 2017 m. sausio 25 d. eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 01 atsakovė, prisiimdama atsakomybę garantavo ieškovei, jog nerūdijančio plieno gaminiai atitinka šiuos reikalavimus: 5 mm nerūdijančio plieno rifliuoto lakšto 1m2 sveria apie 40 kg; svėrimo paklaida ± 10% pagal medžiagos sertifikatą EN 10204 3.1 (e. b. t. 1, b. l. 150). Tačiau, kaip nustatyta byloje, ieškovei faktiškai parduotų Lakštų 1 kvadratinio metro svoris (33,948 kg/m²) yra mažesnis už atsakovės garantuojamą svorį, atėmus maksimalią 10% paklaidą (36 kg/m²), ir už svorį, nurodytą ieškovei prieš sutarties sudarymą (38-43 kg/m²; e. b. t. 4, b. l. 97), o atsakovės garantuojamas svoris (36 kg/m², atėmus paklaidą) yra didesnis už jos pačios pateiktame sertifikate nurodytų Lakštų 1 kvadratinio metro svorį – 33,750–34,259 kg/m².

Pardavėjas neatsako pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos medžiagos, sutarties sudarymo metu ieškovei buvo paaiškinta, jog „lakšto svoris gali svyruoti nuo 38 iki 43 kg/m²“ (e. b. t. 4, b. l. 97), todėl negalima laikyti, jog sutarties sudarymo metu ieškovė žinojo arba negalėjo nežinoti apie tai, kad jai bus faktiškai parduoti Lakštai, sveriantys 33,948 kg/m², už kuriuos ji privalės mokėti kaip už sveriančius vidutiniškai 41,241 kg/m² (pagal sutarties priede Nr. 1 nurodytus svorius). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė negali gintis CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostata.

Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo UAB „Gelsauga“ 2017 m. sausio 6 d. surašė pretenziją ieškovei, kurioje nurodė Lakštų svorio neatitikimą. Kada ieškovė šią pretenziją gavo, byloje duomenų nėra. Tačiau pirmą pretenziją atsakovei ieškovė surašė 2017 m. vasario 9 d. Iš to galima daryti išvadą, jog vieno mėnesio terminas pretenzijai dėl prekių trūkumų pareikšti galėjo būti praleistas, tačiau nežymiai – daugiausia 3 dienomis. Sutartimi nepanaikinama atsakovės atsakomybė už paslėptus prekių trūkumus, ieškovei praleidus pretenzijos pareiškimo terminą. Sutarties sąlygos, panaikinančios ar apribojančios pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, negalioja, išskyrus atvejus, kai jis pirkėjui atskleidė daikto trūkumus, kurie pardavėjui buvo ar turėjo būti žinomi, taip pat atvejus, kai pirkėjas savo rizika pirko daiktus iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas (6.334 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog sutarto ir faktiškai pristatyto Lakštų svorio neatitikimas atsakovei buvo ar turėjo būti žinomas, nes jos pateiktame sertifikate nurodytų Lakštų svoris yra 33,750–34,259 kg/m² (vidutiniškai apie 34 kg/m²), tačiau šio neatitikimo atsakovė ieškovei neatskleidė. Todėl atsakovė prarado teisę remtis CK 6.348 straipsnio 1 ir 2 dalies taisyklėmis, o sutarties 3.2 punkte numatyto 1 mėnesio termino pretenzijai pareikšti praleidimas nepanaikina atsakovės atsakomybės už ieškovei parduotų daiktų trūkumus.

Byloje nustatyta, jog ieškovė sumokėjo atsakovei 28032,31 Eur (su PVM), iš kurių 1 534,77 Eur buvo grąžinta ieškovei, už 8 274 kg Lakštų, iš kurių 453 kg buvo grąžinta atsakovei. Taigi, laikoma, kad ieškovė už 7821 kg negrąžintų Lakštų yra sumokėjusi atsakovei 26497,54 Eur (su PVM). Atsakovė ieškovei faktiškai pristatė 6810,818 kg Lakštų (200,625 m² x 33,948 kg), iš kurių, atėmus grąžintus 453 kg, pas ieškovę liko 6357,818 kg. Trūkstamas svoris – 1463,182 kg (7821 – 6357,818). Už šį svorį ieškovės permokėta suma sudarytų 4096,91 Eur be PVM (1463,182 x 2,8) ir 4957,26 Eur su PVM (4096,91 x 1,21). Kadangi ieškovė už Lakštus sumokėjo kainą su PVM, permokėjusi už jai neperduotą svorį ji patyrė 4957,26 Eur su PVM nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Šie nuostoliai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais – įsipareigojimo perduoti sutarties reikalavimus atitinkančius Lakštus pažeidimu, nes jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (jei būtų perduotos prekės be trūkumų), nebūtų buvę ir nuostolių (permokos) (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), kaltės prezumpcija byloje nepaneigta. Iš ieškinio dalyko bei faktinio pagrindo matyti, kad ieškovė reikalauja priteisti 4354,35 Eur sumą už Lakštų svorį, kurio atsakovė nepristatė. Ši suma neviršija atsakovės nuostolių (4957,26 Eur su PVM), į kurių atlyginimą ji įgijo teisę dėl sutarties pažeidimo, todėl jai priteistina iš atsakovės.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 11887,50 Eur negautų pajamų, jai užaktavus mažiau darbų, negu buvo sutarta su trečiuoju asmeniu UAB „Gelsauga“.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006. Teismų praktika. 2006, 26). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. UAB „Kamintras“, bylos Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Metaloidas“ v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-124/2011; kt).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „Gelsauga“ įsipareigojo mokėti ieškovei, kaip rangovei, 4,6328 Eur už 1 kg įrengtų Lakštų (e. b. t. 1, b. l. 115). Ekspertizės akte nurodyta, jog pagal gamybinio pastato 1P1P (duomenys neskelbtini) , patalpų I-17, I-19 Kapitalinio remonto projektą, Medžiagų kiekių žiniaraščius, nustatyta plieno rifliuotų lakštų kvadratūra – bendras plieno rifliuotų lakštų kiekis yra 175 m² (e. b. t. 4, b. l. 67). Ekspertas taip pat nustatė, jog bendras faktiškai sunaudotas plieno rifliuotų lakštų kiekis yra 162,6 m², o bendras visų faktiškai panaudotų lakštų svoris yra 5519,945 kg (e. b. t. 4, b. l. 68-69). Taigi, faktiškai sumontavus 162,6 m² Lakštų ir esant sutartiniam jų svoriui 41,241 kg/m², t. y. nesant sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės, ieškovė pagal rangos sutartį galėjo įrengti ne daugiau kaip 6705,787 kg Lakštų (162,6 x 41,241). Už šį svorį iš trečiojo asmens ji pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti ne daugiau kaip 31066,57 Eur pajamų (6705,787 x 4,6328), o už faktiškai įrengtą svorį – 25572,80 Eur (5519,945 x 4,6328). Todėl realios, įrodytos ir neišvengiamos pajamos, kurių ieškovė negavo dėl Lakštų svorio trūkumo (atsakovės neteisėtų veiksmų), sudaro 5493,77 Eur (31066,57 – 25572,80). Šios pajamos (5493,77 Eur) buvo numatytos gauti iš anksto, ieškovė pagrįstai tikėjosi jas gauti esant normaliai veiklai, šių pajamų ji negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų pardavus ieškovei Lakštus su paslėptais svorio ir storio trūkumais, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė patyrė 5493,77 Eur netiesioginių nuostolių negautų pajamų forma, kuriuos privalo atlyginti jai atsakovė. Kita ieškiniu prašomų priteisti netiesioginių nuostolių dalis nėra priežastiniu ryšiu susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl iš atsakovės nepriteistina.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (1 dalis); kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys, reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės ieškovei tenkintinas.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 367 Eur sumokėtą žyminį mokestį (e. b. t. 1, b. l. 39), 2443,40 Eur už teisinę pagalbą (e. b. t. 1, b. l. 121-125; t. 4, b. l. 86-87, 106-107) bei 150 Eur už ekspertizę (e. b. 4 t, b. l. 9).

Atsakovė pateikė įrodymus apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 367 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (e. b. 2 t, b. l. 39), 6 692,50 Eur už teisinę pagalbą (e. b. t. 1, 127-147; t. 4, b. l. 110-135) bei 150 Eur už ekspertizę (e. b. 4 t, b. l. 7).

Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nauja redakcija 2015 m. kovo 30 d., Nr. 1R-77, paskelbta TAR 2015 m. kovo 19 d.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos patirtos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis LR CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008). Taip pat, sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų pagrįstumo ir jų dydžio, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne visos faktiškai už teisinę pagalbą sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 5 punktas nustato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.19 punktas nustato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą maksimalus advokato užmokesčio dydis yra 0,1. Per laikotarpį nuo 2017 m. IV ketvirčio iki 2018 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) kito nuo 884,80 Eur iki 970,30 Eur (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai#Mėnesinis darbo užmokestis; ankstesni duomenys nepateikiami).

Ne visas teisines paslaugas šalims teikė advokatai, teismo posėdžiuose šalims atstovavo advokatų padėjėjos (taikomas 0,8 koeficientas). Kaip matyti iš pateiktų įrodymų apie bylinėjimosi išlaidų dydį, abiejų šalių atstovavimo išlaidos su PVM viršija maksimalius priteistinus dydžius (ieškovės atstovų 1 valanda teisinių paslaugų įvertinta 80 Eur be PVM arba 96,80 Eur su PVM, o atsakovės atstovų – 100 Eur be PVM arba 121 Eur su PVM). Be to, atsakovė prašo priteisti jai ir 669,13 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų iki bylos iškėlimo teisme dienos (e. b. t. 1, b. l. 128). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad 669,13 Eur išlaidos nėra susijusios su bylos nagrinėjimu, jos atsakovei negali būti priteisiamos.

Atsižvelgdamas į tai, kad byla nėra itin sudėtinga, joje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji, šalims visą bylos nagrinėjimo laiką atstovavo tie patys atstovai, ieškinio suma nėra ypatingai didelė (16291,95 Eur), teismas laiko, jog protingas ir pagrįstas abiejų šalių atstovavimo išlaidų dydis būtų 2300 Eur.

Ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 2817,00 Eur (2300 +150 + 367), atsakovei – toks pat. Patenkinus 60,45 procento ieškinio materialiųjų reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteistina 1702,88 Eur bylinėjimosi išlaidų (2817 x 0,6045), o iš ieškovės atsakovei – 1114,12 Eur (2817 x 0,3955).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Tilta“, juridinio asmens kodas 142151650, iš atsakovės UAB „Bos Inox“, juridinio asmens kodas 300559537:

4354,35 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus 35 ct) tiesioginių nuostolių atlyginimo;

5493,77 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt tris eurus 77 ct) netiesioginių nuostolių atlyginimo;

6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2017 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1702,88 Eur (vieną tūkstantį du eurus 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitos ieškinio dalies netenkinti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tilta“, juridinio asmens kodas 142151650, atsakovės UAB „Bos Inox“, juridinio asmens kodas 300559537, naudai 1114,12 Eur (vieną tūkstantį šimtą keturiolika eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.