Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje įgaliotam atstovui J. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijusi aukštąjį išsilavinimą, nedirbanti, išsituokusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. P. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną snigo, buvo blogos oro sąlygos, važiavo nuo Ateities gatvės, skubėjo į susitikimą banke, jautė stresą. Navigacija parodė sukti į kairę link banko pastato, pradėjo žiūrėti į ženklus, bet jie jau buvo jai už nugaros. Matė, kad dega žalias šviesoforo signalas, priešais nieko nebuvo, sukant pamatė raudoną šviesą, suprato, kad blogai pasielgė. Sutinka, kad suko ten, kur to daryti negalima, bet tai padarė netyčia. Stabtelėjo Ukmergės ir J. Baltrušaičio gatvių sankryžoje ir į jos automobilio dešinės pusės priekinį ratą atsitrenkė „Audi“ automobilis, tuomet viskas užtemo, „iššoko“ oro pagalvės. Paklausė, ar niekam nereikia pagalbos ir paskambino policijai. Nežino, kodėl taip atsitiko – blogos oro sąlygos, skubėjo, gyveno ne Lietuvoje (grįžo 2020 m.), todėl nelabai pažįsta Vilniaus gatves, nedaug vairuoja Vilniuje. Nukentėjusiųjų atsiprašė, dėl įvykio išgyvena, iki šiol negali vairuoti automobilio.

3. Nukentėjusioji A. G. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad ji daugiausiai nukentėjo, po įvykio nustatė dviejų šonkaulių lūžius, kairio kelio sumušimą. Namuose gulėjo du mėnesius. Praėjus mėnesiui pradėjo svaigti galva, vėmė, išvežė į ligoninę, darė tyrimus, pasakė, kad eismo įvykis iššaukė aneurizmą, buvo atlikta operacija, ilgą laiką gulėjo ligoninėje, gydėsi, gėrė vaistus. Įvykio metu galva nebuvo sutrenkta, bet turi stuburo išvaržas, gal kažkas „sujudėjo“. Iki tol tokių sveikatos sutrikimų neturėjo. Neturi dokumento, kuris įrodytų, kad aneurizmą iššaukė būtent eismo įvykis. Po aneurizmos prasidėjo psichosomatiniai skausmai, negalėjo miegoti, buvo siaubingai sukrėsta. Medicininės pagalbos dėl savo psichologinės būsenos nesikreipė. Iki 2024 m. spalio mėnesio buvo nedarbinga, viską darė sutuoktinis ir vaikai, šiuo metu dirba. Draudimo bendrovė atlygino 4 000 Eur neturtinę žalą, prašo L. P. atlyginti dar 4 000 Eur, nes nukentėjo ne tik fiziškai, bet ir emociškai bei psichologiškai. Dėl papildomo žalos atlyginimo į draudimo bendrovę nesikreipė. Šiuo metu sveikata stabilizuojasi.

4. Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad 2 000 Eur sumą sudaro neturtinė žala. Buvo stipriai sukrėstas, niekada to nėra patyręs, nors vairuoja ne pirmus metus. Po eismo įvykio jautė stresą, kelis mėnesius nevairavo, dabar vairuoja, bet bijo, jaučia jaudulį ir diskomfortą. Į specialistus dėl savo psichologinės būsenos nesikreipė. Buvo stipriai sužeistas jo kelis ir kaklas, greitoji medicinos pagalba po įvykio jį išvežė, galėjo judėti, tačiau gėrė vaistus nuo skausmo, kuris po kelių savaičių praėjo. Fizinių liekamųjų reiškinių šiuo metu nėra. Vykdo individualią veiklą – daro remontus, jo savaitės pajamos svyruoja nuo 500 Eur iki 3 000 Eur, po įvykio negalėjo dirbti beveik tris savaites, už tai jam niekas neatlygino. Nežino, kodėl Sodra nemokėjo ligos išmokos. Galėtų pateikti draudimo bendrovei savo pajamų deklaracijas. Draudimo bendrovė atlygino turtinę žalą už transporto priemonės sugadinimą, dėl to pretenzijų neturi, taip pat atlygino 400 Eur neturtinę žalą. Į draudimo bendrovę dėl neturtinės žalos dydžio peržiūrėjimo nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios prisipažinimo teisme jos padarytą nusikalstamą veiką patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

6. Kaltinamoji L. P. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. sausio 16 d. automobiliu važiavo Ukmergės gatve nuo prekybos centro „Big“ pusės link toje pačioje gatvėje esančio SEB banko, kuriame turėjo susitikimą. Tą dieną snigo, buvo šlapdriba, kelio ženklai buvo apsnigti, apsiniaukę, matomumas buvo blogas. Važiavo naudodamasi navigacija, sankryžoje turėjo sukti į kairę pusę, važiavo kairiausia eismo juosta. Parodžiusi posūkį, pasuko į kairę ir pravažiavusi sankryžą pamatė, kad jai dega raudonas šviesoforo signalas. Suprato, kad sankryžą kirto neleistinoje vietoje. Jos automobilio galinė dalis liko išsikišusi kelio priešingos eismo krypties pirmoje eismo juostoje. Stabtelėjus prie šviesoforo, pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris trenkėsi į jos automobilį. Po pirmojo smūgio sekė antrasis. Jos automobilį po susidūrimo nusviedė tolyn. Išlipo iš automobilio ir nuėjo pasižiūrėti, ar iš kito automobilio išlipusiems trims asmenims viskas gerai. Pasiteiravo, ar reikalinga greitoji medicinos pagalba. Moteris apie sužalojimus nieko nesakė, nurodė, kad iš jų automobilio „nieko neliko“. Ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Po kiek laiko atvyko ir greitoji medicinos pagalba. Labai gailisi dėl įvykio, nukentėjusiųjų atsiprašė (t. 3, b. l. 61–64).

7. Nukentėjusioji A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 16 d., apie 11.00 val., sūnaus R. G. vairuojamu automobiliu „Audi“, valst. (duomenys neskelbtini), važiavo į (duomenys neskelbtini). Kartu važiavo ir dukra G. G.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o dukra – gale. Važiuojant Ukmergės gatvės pirma eismo juosta, esant netoli prekybos centro „Senukai“, staiga pajuto stiprų smūgį, po kurio sekė dar vienas stiprus smūgis. Automobilio salone pasidarė tamsu, pajuto oro trūkumą, jai pradėjo labai skaudėti kairį šoną, buvo ištikta šoko. Praeivių pagalba kartu su dukra išlipo iš automobilio, tuomet išlipo ir sūnus. Matė, kad jų automobilis buvo labai stipriai apgadintas. Įvykio vietoje šalia automobilio buvo moteris, kuri, kaip suprato, šviesios spalvos automobiliu įvažiavo į jų automobilį. Negali paaiškinti, kaip tai įvyko, viskas vyko labai greitai, nespėjo pamatyti. Atvyko medikai, jai suleido vaistų, ant kaklo uždėjo įtvarą ir išvežė į ligoninę, kartu važiavo ir sūnus. Suteikus būtinąją pagalbą tos pačios dienos vakarą ji buvo išleista ambulatoriniam gydymuisi į namus, gydytojai nurodė, kad turi du mėnesius gulėti ir minimaliai judėti. Iki eismo įvykio ji neturėjo jokių sveikatos problemų, tačiau įvykis jai iššaukė aneurizmą, dėl ko ji 10 mėnesių buvo nedarbinga. Jautė didelius psichosomatinius skausmus, šį laikotarpį emociškai labai sunkiai išgyveno, nuolat lankėsi pas gydytojus. Draudimo bendrovė už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus išmokėjo 4 000 Eur kompensaciją, kuri tikrai nėra pakankama. Papildomai reiškia civilinį ieškinį dėl jai padarytos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 114–118, 119–122, 123–126).

8. Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 16 d., apie 10.30 val., Ukmergės-J. Baltrušaičio gatvių sankryžoje, Vilniuje, ties Ukmergės gatvės pastatu Nr. 239 įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „MB“ įvažiavo į jo vairuojamą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo pagrindiniu keliu Ukmergės gatve, apie 50 km/val. greičiu, kelio danga buvo šlapia, tačiau ledo ar sniego sluoksnio nebuvo, matomumas buvo geras. Jis nesustodamas įvažiavo į sankryžą, kurioje degė žalias šviesoforo signalas. Staiga iš kairės pusės į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis „MB“, kuris sustojo prieš pat jo vairuotą automobilį. Nors spėjo sureaguoti ir nuspausti stabdžio pedalą, tačiau išvengti susidūrimo nespėjo, nes tarp automobilių buvo likęs tik apie 2 metrų atstumas. Po susidūrimo jo vairuotas automobilis buvo nublokštas į dešinę pusę ir trenkėsi į ant šaligatvio įrengtą šviesoforo stulpą. Iškart po įvykio jo mama pradėjo skųstis, kad trūksta oro, dūsta. Praeiviai padėjo išlipti iš automobilio. Eismo įvykio kaltininkės draudimo ekspertai nustatė, kad jo automobilis po eismo įvykio tapo neeksploatuojamas, už tai draudimo bendrovė išmokėjo 3 617 Eur dydžio kompensaciją. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbingas apie dvi su puse savaitės, nedarbingumo išmokos negavo. Jam labai skaudėjo abu kelius ir kaklo sritį. Gydydamasis jis pirko įvairius tvarsčius, tepalus ir vaistus nuo skausmo, tai galėjo kainuoti iki 30 Eur. Po eismo įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, ten nustatytas kojos sumušimas, jam dar skaudėjo kaklą, patyrė didelius išgyvenimus, bijo vairuoti automobilį. Dėl patirtų sužalojimų draudimo bendrovė jam išmokėjo 400 Eur dydžio kompensaciją. Civiliniu ieškiniu prašo atlyginti 1 000 Eur turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą (t. 1, b. l. 137–141, 142–146).

9. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. sausio 16 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 16 d., apie 10.35 val., gavo pranešimą, kad Ukmergės g. 239, Vilniuje susidūrė du automobiliai, eismo įvykio metu nukentėjo moteris, susiėmusi už krūtinės, prispaustų nesimato, praneša darbuotoja iš pastato. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo ant šaligatvio stovintį stipriai apgadintą automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis buvo įsirėmęs į ant šaligatvio stovintį šviesoforo stulpą, kuris nuo smūgio buvo stipriai apgadintas. Šalia automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant važiuojamosios kelio dalies pirmoje eismo juostoje pastebėjo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinė pusė buvo stipriai apgadinta. Abiejų automobilių oro pagalvės buvo išsiskleidusios. Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė ir vairuotoja L. P. buvo stipriai susijaudinusi, paaiškino, kad važiuodama šviesoforo reguliuojama sankryža, degant leidžiamam šviesoforo signalui iš Ukmergės gatvės suko į kairę pusę, į pagrindinę Ukmergės gatvę. Staiga pagrindine gatve važiavęs automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepraleido jos ir atsitrenkė į dešinį šoną. L. P. eismo įvykio metu nenukentėjo, buvo blaivi. Šalia eismo įvykio vietos esančiose „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), sutiko automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją R. G., jis buvo susiėmęs už kojos, paaiškino, kad važiuodamas per šviesoforu reguliuojamą sankryžą, degant leidžiamam šviesoforo signalui pastebėjo iš šalutinio kelio išnyrantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bandydamas išvengti smūgio pradėjo staigiai stabdyti, tačiau automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinį šoną. Po smūgio automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nublokštas į šalikėlę ir atsitrenkė į ant šaligatvio stovėjusį šviesoforo stulpą. R. G. buvo blaivus. Šalia jo taip pat buvo automobilio „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivės A. G. ir G. G., kurios eismo įvykio metu taip pat nukentėjo. Į eismo įvykio vietą atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjo nukentėjusiuosius ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę tolimesnei apžiūrai (t. 1, b. l. 99–100).

10. 2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti garso įrašai:

1.1. garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92252353158, skambu io prad ia 2024-01-16 10_30_31)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos R. Š. ir BPC darbuotojo. Pranešėja, kuri dirba priešais, nurodo, kad Ukmergės g. 239 sankryžoje stipriai susidūrė du automobiliai, atsitrenkė į šviesoforą, išlipo žmonės, moteris susiėmusi už krūtinės, prispaustų nesimato, reikalinga greitoji medicinos pagalba;

1.2. garso įrašas, pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92252353158, skambu io prad ia 2024-01-16 10_35_05)“, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjos ir BPC darbuotojo. Pranešėja nurodo, kad sukėlė eismo įvykį, automobiliai susidūrė Fabijoniškių g. 2A, šalia parduotuvės „Senukai“ esančioje sankryžoje, kito automobilio keleivei reikalinga medikų pagalba (t. 3, b. l. 12–14).

11. 2024 m. birželio 18–20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros (angl. body camera) vaizdo įrašai:

11.1. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240116-103806UTC+0200“, matyti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ užeinantis pareigūnas, viduje matyti automobilio „Audi“ vairuotojas bei kartu važiavusios keleivės (vyro motina ir sesuo). Vyras pasakoja, kad važiavo degant žaliam šviesoforo signalui ir automobilis išsuko tiesiai į juos. Pareigūnas praneša, kad atvažiuoja greitoji medicinos pagalba, visi važiuos į ligoninę. Išėjus iš parduotuvės policijos pareigūnas prieina prie automobilio „Mercedes“ vairuotojos, ji paaiškina, kad jai navigacija rodė „taip sukti“, skubėjo į susitikimą;

11.2. vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240116-103811UTC-0200“, matyti į stulpą įvažiavęs automobilis „Audi“, priekinė dalis yra sudaužyta. Automobilio „Mercedes“ vairuotoja paaiškina, kad degė žalias šviesoforo signalas, suko į kairę pusę, „iš kažkur“ atsirado automobilis „Audi“ ir trenkėsi į šoną, jai viskas gerai. Policijos pareigūnė nueina į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje yra greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, suteikiama pagalba automobilio „Audi“ keleivėms, vyras rašo paaiškinimą (t. 3, b. l. 17–20).

12. 2024 m. sausio 16 d. paaiškinimas, kuriame L. P. nurodo, kad 2024 m. sausio 16 d. 10.30 val. važiavo kaire puse Ukmergės gatve, skubėjo į susitikimą SEB banke, esančiame Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje. Navigacija rodė sukti į kairę, degė žalias šviesoforo signalas, priešais stovėjo automobiliai, nematė posūkio ženklo, nusprendė, kad yra saugu atlikti posūkį. Staiga į jos vairuojamo automobilio dešinės pusės priekį atsitrenkė dešine kelio puse važiavęs automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 24).

13. 2024 m. sausio 16 d. paaiškinimas, kuriame R. G. nurodo, kad 2024 m. sausio 16 d., apie 10.30 val., važiavo kartu su mama A. G. ir sese G. G. Ukmergės gatve, įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Iš šalutinio kelio į sankryžą įvažiavo kitas automobilis, bandė stabdyti, bet automobilis trenkėsi į jo vairuojamo automobilio priekinės dalies kairę pusę, dėl ko buvo nublokštas į dešinėje kelio pusėje esantį šviesoforo stulpą (t. 1, b. l. 133).

14. 2024 m. sausio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esančios nuotraukos, eismo įvykio vietos planas, matavimų lentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, nubraižytas eismo įvykio vietos planas, atlikti matavimai. Važiuojant Ukmergės gatve ir artėjant prie Ukmergės-J. Baltrušaičio gatvių sankryžos yra nežymi įkalnė, leistinas greitis yra 50 km/val., priešpriešinio eismo juostas skiria kelio atitvarai, sankryža reguliuojama šviesoforu. Važiuojant J. Baltrušaičio gatve link Ukmergės gatvės yra kelio ženklas „Duoti kelią“. Po įvykio automobilis „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi važiuojamojoje kelio dalyje, pirmoje eismo juostoje Ukmergės gatvės kryptimi link Ukmergės g. 239, Vilnius. Automobilio galinė dalis nukreipta į Šeškinės mikrorajono pusę. Automobilis „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už Ukmergės gatvių sankryžos, dešiniau nuo automobilio „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė automobilio dalis yra nukreipta į Ukmergės g. 239, Vilnius, remiasi į šviesoforą (t. 1, b. l. 38–42, 49–86, 87, 88).

15. 2024 m. spalio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti Ukmergės g. 239, Vilniuje. Važiuojant nuo Ukmergės miesto pusės matyti sankryža, ties kuria yra kelio ženklas, leidžiantis iš pirmos juostos važiuoti tiesiai arba sukti į dešinę pusę, antra ir trečia juostomis leidžiama važiuoti tiesiai (t. 1, b. l. 90–98).

16. 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokolas ir byloje esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis Ukmergės gatvėje, priekine dalimi nukreiptas į A2 kelio pusę. Automobilio kėbulo dešinėje pusėje matyti apgadinimai: priekinio bamperio dešinėje pusėje, priekiniame dešiniame sparne, dešiniame veidrodėlyje, dešiniame rate, galinio bamperio dešinėje pusėje, galinio sparno dešinėje pusėje. Dešinės pusės automobilio durelių stiklas yra dužęs. Automobilio viduje matyti išskleista kairės pusės saugos pagalvė (t. 1, b. l. 43–45, 49–86).

17. 2024 m. sausio 16 d. apžiūros protokolas ir jo priedu esančios nuotraukos, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ukmergės gatvėje, priekine dalimi atsitrenkęs į šviesoforo stulpą, galinė automobilio dalis stovi važiuojamojoje kelio dalyje. Ant automobilio kėbulo matyti stiprus automobilio priekinės dalies apgadinimas, pažeistas radiatorius, priekinis bamperis, sulankstyti numeriai, priekiniai žibintai. Automobilio kairės pusės galinis sparnas ir kairės pusės priekinės durelės yra apgadintos. Automobilio viduje matyti iššovusios saugos pagalvės (t. 1, b. l. 46–86).

18. Papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti automobilio „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, priekinis dešinės pusės žibintas; automobilio „Audi A3“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės (t. 1, b. l. 89).

19. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvada Nr. G 2481/2024(01), iš kurio matyti, kad A. G. eismo įvykio metu patyrė IX ir X kairių šonkaulių lūžius bei dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį potrauminiu sąnario uždegimu ir skysčio susikaupimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai vienmomentiškai ar neilgai trukus vienam po kito, tikėtina 2024 m. sausio 16 d. nukentėjus autoįvykio metu kaip keleivei. Sužalojimai tiek kartu, tiek kiekvienas atskirai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 174–177).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvada Nr. G 2470/2024(01), iš kurios matyti, kad R. G. po 2024 m. sausio 16 d. eismo įvykio objektyvių sužalojimų nenustatyta (t. 2, b. l. 181).

21. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ draudimo žalų departamento Transporto draudimo žalų skyriaus specialistės 2024 m. lapkričio 4 d. pranešimas, kuriuo informuojama, kad draudimo bendrovėje buvo administruojamos 2024 m. sausio 16 d. įvykio bylos pagal „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi A. G., jai išmokėta 4 000 Eur neturtinė žala, 23,56 Eur gydymosi išlaidų; R. G. išmokėta 400 Eur neturtinė žala, 3 617 Eur žala už automobilį (t. 1, b. l. 179).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

22. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šio nusikaltimo objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. nukreipianti į KET, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį taip pat turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).

23. Pagal KET 5 punkto reikalavimus, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. KET 1 priedo nurodomasis kelio ženklas Nr. 507 („Eismo kryptys sankryžoje“) nurodo eismo juostų skaičių ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena eismo juosta. Kai leidžiama sukti į kairę, iš kairės kraštinės eismo juostos leidžiama ir apsisukti.

24. Nagrinėjamu atveju kaltinamoji L. P. pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ji vairavo automobilį „Mercedes-Benz C200 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ukmergės gatve nuo Ateities gatvės pusės (nuo prekybos centro „Big“), įvažiavo į šviesoforais reguliuojamą sankryžą ir priešingai nustatytai eismo tvarkai pasuko į kairę link šalia kelio esančios Ukmergės gatvės pastato Nr. 239 teritorijos, taip sudarydama kliūtį nedavė kelio Ukmergės gatvės kelio priešinga eismo kryptimi tiesiai per sankryžą link Ateities gatvės pusės važiavusiam R. G. vairuotam automobiliui „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliai susidūrė. Nukentėjusysis R. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo pagrindiniu keliu Ukmergės gatve, įvažiavo į Ukmergės-J. Baltrušaičio gatvių sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui, staiga iš kairės pusės į pagrindinį kelią įvažiavo automobilis, kuris sustojo prieš pat jo vairuojamą automobilį, jam nepavyko išvengti smūgio, susidūrus automobiliams jo automobilis buvo nublokštas, trenkėsi į ant šaligatvio įrengtą šviesoforo stulpą ir tapo neeksploatuojamas. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. G., taip pat nurodydama ir tai, kokius sužalojimus ji patyrė eismo įvykio metu – dviejų šonkaulių lūžius ir kairio kelio sumušimą. Eismo įvykio faktą, kaltinamosios ir nukentėjusiųjų nurodomas jo kilimo aplinkybes bei vietą patvirtina kitų objektų apžiūros protokoluose, tarnybiniame pranešime, kelių eismo įvykio vietos bei transporto priemonių apžiūros protokoluose, eismo įvykio plane užfiksuoti duomenys ir papildomi duomenys apie eismo įvykį. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ir specialisto išvados, šio eismo įvykio metu A. G. patyrė IX ir X kairių šonkaulių lūžius bei dešinio (nukentėjusioji nurodė, kad kairio) kelio sumušimą, pasireiškusį potrauminiu sąnario uždegimu ir skysčio susikaupimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, tikėtina 2024 m. sausio 16 d. nukentėjus eismo įvykio metu kaip keleivei. Pažymėtina, kad L. P. yra įgijusi teisę vairuoti transporto priemones, jai yra žinomos KET nuostatos, be kita ko, ir KET 1 priedo nurodomojo kelio ženklo Nr. 507 („Eismo kryptys sankryžoje“), kurio ji nesilaikė, reikšmė. Taigi, tarp L. P. padaryto KET pažeidimo ir kilusių padarinių neabejotinai yra būtinasis priežastinis ryšys. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji paaiškino, jog susidūrimas įvyko dėl jos nepakankamo atidumo, skubėjimo. Vertinant kaltinamosios L. P. padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę (atsižvelgus ir į objektyviuosius jos požymius), nekyla abejonių dėl to, jog ji tai padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo).

25. Taigi, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad L. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

26. Teisiamojo posėdžio metu pateikti kaltinamosios L. P. ir jos mamos G. B. prašymai perduoti kaltinamąją L. P. mamos atsakomybei pagal laidavimą, tokiu būdu atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės.

27. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad L. P. padarė neatsargų nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi, ikiteisminio tyrimo metu susisiekė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamosios atgaila ir laiko ją nuoširdžia. Taigi prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) pripažintinas L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji praeityje neteista, per paskutinius penkerius metus dešimt kartų bausta administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, visos paskirtos baudos sumokėtos. Pažymėtina, kad L. P. baustumas administracine tvarka vertinamas neigiamai, tačiau asmuo atsakomybę už tai prisiėmė, baudas sumokėjo, todėl teismas šių aplinkybių nelaiko užkertančiomis kelią taikyti laidavimo institutą. L. P. yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra išsituokusi, gyvena su mama, turi sveikatos problemų turintį sūnų. Įvertinus tai, kad yra padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamoji dėl to išgyvena, jos asmenybė charakterizuojama teigiamai, yra pagrindas manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

29. AAS „BTA Baltis Insurance Company“ pateiktais duomenimis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiajai A. G. kompensuota 4 000 Eur neturtinė žala, atlyginta 23,56 Eur gydymosi išlaidų, nukentėjusiajam R. G. kompensuota 400 Eur neturtinė žala, išmokėta draudimo išmoka už transporto priemonę – 3 617 Eur. Nors byloje yra pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie dar nėra išspręsti, vis tik atsižvelgus į draudimo bendrovės išmokas, į tai, kad kaltinamoji, esant tokiam teismo sprendimui, sutiko atlyginti nukentėjusiesiems jų patirtą neturtinę žalą, galima neabejotinai teigti, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga. Taigi kaltinamoji atitinka visas BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

30. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laiduotojais gali būti paskirti tik verti teismo pasitikėjimo asmenys, turintys autoritetą kaltinamajam ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-895/2018), atsižvelgiama į laiduotojo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, jos pavojingumą, jo nurodytą būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2018).

31. Laiduotoja siekianti būti G. B. teisme paaiškino, kad ji yra L. P. mama, visą gyvenimą dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra pensininkė, turi negalią. Supranta, kad būdama laiduota turi palaikyti kaltinamąją psichologiškai, emociškai, tai yra jos kaip mamos pareiga. Apie įvykį dukra nedelsiant jai pranešė telefonu, buvo daug streso, iki tol L. P. gyvenime tokių atvejų nebuvo. G. B. prašyme perduoti kaltinamąją L. P. jos atsakomybei pagal laidavimą nurodo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos dukra labai išgyvena, sutriko jos miegas, atsirado didelis nerimas, iki šiol nevairuoja transporto priemonės, automobilio neturi. Jos teigimu, jas su dukra sieja stiprūs jausmais – pasitikėjimas, siekis ieškoti bendros išeities, padėti viena kitai, jos daug kalbasi, todėl ji galės daryti dukrai teigiamą įtaką. Apibūdindama L. P. mama teigia, kad ji esanti ramaus, atsargaus, dėmesingo būdo, atsakinga ir pareiginga, gerai sutarianti su draugais ir kolegomis. Savo dukra ji pasitiki, sutinka laiduoti bet kokiam terminui, bet prašo laidavimą skirti be užstato, nes yra pensininkė, jos pajamos siekia 800 Eur per mėnesį, finansiškai remia sveikatos problemų turintį anūką, kuris yra studentas.

32. Vertinant laiduotoją charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad G. B. nėra teista, šiuo metu yra senatvės pensininkė, turi negalią. Iš kaltinamosios ir galimos laiduotojos teiktų paaiškinimų matyti, kad judvi sieja artimi santykiai, gyvena kartu, daug kalbasi, turiningai ir kokybiškai leidžia laiką, L. P. klauso mamos patarimų, taigi, matyti, kad tarp jų yra glaudus tarpusavio ryšys, santykiai atviri, nuoširdūs ir pagarbūs. Visos šios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai teigti, kad galima laiduotoja yra ne tik artima kaltininkei, bet ir verta teismo pasitikėjimo, galinti daryti jai teigiamą įtaką.

33. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti L. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant G. B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų laidavimo terminą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, taip pat laiduotojos prisiimtą atsakomybę ir jos turtinę padėtį (pensininkė, turinti negalią), jos prašymą skirti laidavimą be užstato, jos su kaltinamąja tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

34. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (be kita ko, ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, gali būti skiriamas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti taikoma tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamoji L. P. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi specialia teise, t. y. vairuodama kelių transporto priemonę, taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, kad ji iki jai inkriminuojamos veikos padarymo buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos ir, teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nėra pagrindo jos laikyti neatsakingu, sąmoningai linkusiu ignoruoti įstatymo reikalavimus asmeniu. Įvertinus tai, kad įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą, atsakomybės nevengė, kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, į jos asmenybę, į tai, kad ji suprato kilusių pasekmių pavojingumą, gailisi, yra pripažinta, jog nėra pagrindo manyti, kad ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra tikslinga uždrausti kaltinamajai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamoje byloje būtų neproporcinga. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuo eismo įvykio sukėlimo dienos, t. y. jau daugiau nei metus, kaltinamoji savo noru nevairuoja transporto priemonių ir neturi automobilio.

VI. Civiliniai ieškiniai

35. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2015, Nr. 2K-243-648/2015 ir kt.).

36. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-128-511/2022).

Dėl nukentėjusiosios A. G. civilinio ieškinio

37. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. G. pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 157) dėl nusikalstama veika patirtos 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad eismo įvykio metu patyrė didelę fizinę, moralinę ir psichologinę žalą, jai buvo sulaužyti du šonkauliai, stipriai sužeistas kelis, išgyveno didelį stresą, jautė stiprius skausmus, dėl ko ne kartą teko kviesti greitąją medicinos pagalbą, vartoti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo miegoti, pirmomis savaitėmis po eismo įvykio negalėjo pasirūpinti savimi, jai pagalbą teikė artimieji, ilgą laiką buvo nedarbinga, teko atšaukti tam tikrus planus, pirmus du mėnesius apėmė stipri depresija. Jai buvo nustatyta ir aneurizma, o gydytojai įspėjo, kad viena pagrindinių to priežasčių yra stresas ir patirtos traumos, todėl ji turi pagrindą manyti, kad eismo įvykis turėjo įtaką jos pablogėjusiai sveikatos būklei. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji namuose gulėjo du mėnesius, minimaliai judėjo, jai turėjo padėti sutuoktinis ir vaikai, buvo nedarbinga, išgyveno psichologiškai, o vėliau jai buvo diagnozuota ir aneurizma bei sekė iš to kilę neigiami padariniai.

38. Šioje byloje neginčytinai įrodyta, jog dėl kaltinamosios L. P. nusikalstamos veikos nukentėjusioji A. G. patyrė sveikatos sužalojimus, jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – patyrė IX ir X kairių šonkaulių lūžius bei dešinio kelio sumušimą, pasireiškusį potrauminiu sąnario uždegimu ir skysčio susikaupimu. Taigi nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, yra keliamas klausimas tik dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, todėl šiuo atveju reikšminga įvertinti neturtinės žalos dydžiui reikšmingas bylos aplinkybes.

39. Analizuojant teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, kuriose nukentėjusieji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu, matyti, kad teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 2 000 Eur iki 7 000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-895/2018 – nustatyta 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinė žala (nukentėjusiajai nustatyti paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairiojo peties, abiejų riešų, klubų ir abiejų kelių srityse, kairio alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidurinio sėdmens raumens plyšimas, riešo sąnario kontraktūra); Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-557/2018 – nustatyta 3 000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos III, IV delnakaulių lūžiai); Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-212-290/2018 – nustatyta 3 400 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajai nustatytas abiejų dilbių alkūnkaulio ir stipinkaulio atviri lūžiai, ji buvo operuota, po operacijos praėjus dviem mėnesiams vis dar buvo laikinai nedarbinga bei turėjo riboti fizinį krūvį, po atliktos operacijos yra likę randai, kurių savaiminis užgijimas nėra galimas ir reikalingas gydymas lazeriu); Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. 1A-123-768/2020 – nustatyta 3 500 Eur neturtinė žala (sumušimai veide, kojoje ir stuburo krūtininės dalies VII slankstelio lūžis); Šiaulių apygardos teismo nutartis 1A-325-744/2019 – nustatyta 5 000 Eur neturtinė žala (nukentėjusiajam nustatyti dešinio šlaunikaulio lūžis, kairės plaštakos I piršto lūžis, dešinės krūtinės ląstos IV, V šonkaulių lūžiai, žaizda kairės rankos I piršte, gydytas reanimacijoje, patyrė keturias operacijas, išliko liekamieji reiškiniai); Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-1035/2023 – nustatyta 3 700 Eur neturtinė žala (nukentėjusioji patyrė dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą); Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020 – nustatyta 7 000 Eur (nukentėjusioji patyrė muštinę galvos žaizdą, odos nubrozdinimą dešinėje pilvo sienoje, kaklinio VII, krūtininių I ir II slankstelių keterinių ataugų lūžius, krūtininių I ir II slankstelių lankų lūžius, krūtininio I slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžį, dešinės krūtininės ląstos pusės III-IX šonkaulių lūžius, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, dešinės blauzdos kaulų (blauzdikaulio ir šeivikaulio) lūžius) ir kt.).

40. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji A. G., patyrusi jai nustatytus sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi įprasto gyvenimo ir užsiimti įprastomis veiklomis, kuriomis užsiėmė iki eismo įvykio, dirbti ir gauti pajamas, apie du mėnesius buvo apribotas jos judėjimas, ji jautė fizinį skausmą, vartojo vaistus, jai reikėjo artimųjų pagalbos, teko lankytis gydymo įstaigose, kas neabejotinai sukėlė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus. Vis tik nagrinėjamu atveju tiek byloje esantys duomenys, tiek pati nukentėjusioji A. G. patvirtina, kad draudikas jai jau yra atlyginęs 4 000 Eur neturtinę žalą. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji papildomai prašomą priteisti 4 000 Eur neturtinę žalą iš esmės grindė praėjus kuriam laikui po eismo įvykio jai diagnozuota aneurizma ir su tuo susijusiomis pasekmėmis. A. G. medicininiai dokumentai patvirtina, kad tokia liga jai iš tiesų buvo nustatyta ir teismas neabejoja, kad tai itin neigiamai paveikė jos gyvenimą. Visgi pastebėtina, kad šioje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad aneurizma yra būtent nusikalstamos veikos – kaltinamosios L. P. sukelto eismo įvykio – pasekmė. A. G. paaiškino tokių duomenų taip pat neturinti. Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados, specialistas vertino eilę A. G. medicininių dokumentų, be kita ko, ir susijusius su aneurizmos diagnoze ir gydymu, vis tik šis sveikatos sutrikdymas tiesiogiai su kilusiu eismo įvykiu nebuvo siejamas. Civilinio atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad draudimo bendrovės gydytojas ekspertas šios ligos nesiejo su eismo įvykio pasekmėmis, nes pirmieji jos simptomai pasireiškė tik praėjus mėnesiui po įvykio. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad aneurizma ir dėl jos patirti neigiami išgyvenimai yra tiesiogiai susiję su kilusio eismo įvykio pasekmėmis, todėl teismas nevertina neturtinės žalos dydžio šių aplinkybių kontekste.

41. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai nėra visiškai analogiški nuosprendžio 39 punkte aptartoje teismų praktikoje konstatuotiems sužalojimams, visgi jie yra panašaus pobūdžio. Jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti iš esmės didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuotoje teismų praktikoje, nustatymą, šioje baudžiamojoje byloje nėra, matyti, kad didesnė (nei 4 000 Eur) neturtinė žala yra priteisiama esant patirtiems rimtesniems sužalojimams, didesniam jų kiekiui, sudėtingesniam gydymui. Tuo tarpu nukentėjusioji A. G. ligoninėje buvo tik eismo įvykio dieną, vėliau gydėsi ambulatoriškai, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai nebuvo atliekamos operacijos, nėra duomenų, kad dėl šių sužalojimų ateityje jai būtų reikalingas papildomas gydymas, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad po šio eismo įvykio jai būtų diagnozuota depresija ar kad ji dėl savo pablogėjusios psichologinės būklės kreipėsi į specialistus. Taigi, teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, t. y. dėl nusikalstamos veikos kilusias pasekmes, tai, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nėra liekamųjų reiškinių, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, be kita ko, ir teismų praktiką, sprendžia, jog nukentėjusiajai A. G. šiuo metu atlyginta neturtinė žala (4 000 Eur) gali būti laikoma teisinga satisfakcija, todėl nėra pagrindo nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti. Teismo vertinimu, draudimo bendrovė įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir išmokėta pinigų suma atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, užtikrina nukentėjusiajai teisingą kompensaciją dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų, susijusių su padaryta nusikalstama veika.

Dėl nukentėjusiojo R. G. civilinio ieškinio

42. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. G. taip pat pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 163) dėl nusikalstama veika padarytos 2 000 Eur žalos atlyginimo, kuriame nurodo, kad eismo įvykio metu patyrė fizinę, moralinę, psichologinę bei turtinę žalą. Automobilis buvo apgadintas, draudimo bendrovė atlygino šią žalą, taip pat buvo atlyginta ir 400 Eur neturtinė žala. Visgi, paties teigimu, stresas, kurį patyrė, nebuvo įvertintas – negalėjo dirbti, nesinorėjo valgyti, nuolat kamavo mintys apie šį eismo įvykį, atsirado baimė vairuoti, svarsto kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, kad 2 000 Eur jis vertina savo neturtinę žalą, nes po eismo įvykio buvo stipriai sukrėstas, kelis mėnesius nevairavo, dabar vairuoja, bet vis dar jaučia jaudulį ir diskomfortą, į specialistus dėl savo psichologinės būsenos nesikreipė, eismo įvykio metu buvo sužeistas kelis ir kaklas, jį išvežė greitoji medicinos pagalba, kurį laiką negalėjo dirbti, judėti galėjo, tačiau gėrė vaistus nuo skausmo, kuris po kelių savaičių praėjo, fizinių liekamųjų reiškinių šiuo metu nėra.

43. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. nurodė, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, visgi tai paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. G. po 2024 m. sausio 16 d. eismo įvykio objektyvių sužalojimų nenustatyta. Nors teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis iš tiesų po eismo įvykio galėjo jausti fizinį skausmą (iš karto po įvykio gydymo įstaigoje jam buvo nustatytas kelio sumušimas, nurodoma, kad pacientas skundžiasi dešinio kelio skausmu, šis kelis šiek tiek patinęs; duomenų apie kaklo sužalojimus nefiksuota), patirti dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus dėl transporto priemonės sugadinimo, nerimą ją vairuojant, visgi savaime nusikaltimo padarymas ar tam tikras pakenkimas asmens sveikatai nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Nepaisant to, draudimo bendrovė, įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, atlygino nukentėjusiajam 400 Eur neturtinę žalą. Civilinio atsakovo atstovas teisme nurodė, kad nustatant šios žalos dydį, R. G. patirtą sveikatos sužalojimą draudimo bendrovė laikė nežymiu sveikatos sutrikdymu, nors duomenų, kad jam būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, baudžiamojoje byloje ir nėra. Sprendžiant dėl atlygintos neturtinės žalos dydžio pakankamumo, atsižvelgtina į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad dėl L. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs ilgalaikius ir sunkius dvasinius išgyvenimus, kurie būtų ilgam sutrikdę jo veiklos produktyvumą. Nukentėjusysis teigė po įvykio galėjęs judėti, tačiau beveik tris savaitės negalėjęs dirbti, tuo laikotarpiu negavęs jokių pajamų ar išmokų, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių nedarbingumo faktą ir trukmę, objektyvų negalėjimą užsiimti darbine veikla, negautų pajamų dydį, jis teismui nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, jog R. G. būtų gydęsis dėl jo, paties teigimu, išgyvento emocinio sukrėtimo, kad ilgą laiką būtų neatsigavęs psichologiškai ar kad jo emocinė pusiausvyra būtų pažeista negrįžtamai, taip pat nebuvo pateikti objektyvūs duomenys, kad patirti išgyvenimai turėjo ar turės įtakos tolimesniam nukentėjusiojo pilnaverčiam gyvenimui. R. G. patvirtino, kad gydymo įstaigoje lankėsi tik eismo įvykio dieną, vėliau kelias savaites jautė skausmus, kurie, vartojant vaistus, praėjo ir jokių fizinių liekamųjų reiškinių šiuo metu nėra, vairuoja.

44. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl L. P. neatsargių neteisėtų veiksmų nukentėjusysis visgi galėjo patirti trumpalaikius nepatogumus, skausmą ir nemalonius dvasinius išgyvenimus. Vadovaujantis teismų formuojama praktika baudžiamosiose bylose, kuomet eismo įvykio metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632-507/2015, Nr. 2K-95-22/2017, apygardų teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-216-354/2018, Nr. 1A-225-594/2018, Nr. 1A-228-290/2017). Atsižvelgiant į tai, kad R. G. nebuvo nustatytas joks sveikatos sutrikdymo mastas, nėra duomenų apie jo ilgalaikį gydymąsi ar tokio gydymo poreikį ateityje, liekamųjų reiškinių nėra, nagrinėjamu atveju padarytas neatsargus nusikaltimas, teismo manymu, būtent draudimo bendrovės jam atlygintas neturtinės žalos dydis (400 Eur) šiuo konkrečiu atveju atitinka kaltinamosios padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, todėl nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys netenkintinas. Atkreiptinas R. G. dėmesys, kad objektyviais duomenimis pagrindus dėl eismo įvykio negautas pajamas, draudimo bendrovė, kaip nurodė jos atstovas, turės pagrindą svarstyti galimybę skirti papildomą išmoką turtinei žalai atlyginti.

VII. Kiti klausimai

45. Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

46. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 5 vnt. laikmenų su garso ir vaizdo įrašais bei duomenimis iš medicinos įstaigų – paliktini saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

L. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos G. B. atsakomybei, nustatant 2 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinį ieškinį atmesti.

Ikiteisminio tyrimo metu L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 5 vnt. laikmenų su garso ir vaizdo įrašais bei duomenimis iš medicinos įstaigų – palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti G. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.