Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams J. J. ir R. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 26 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-15663-1144/2025 tenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – ir Draudikų biuras) ieškinys ir solidariai iš atsakovų J. J., ir R. J. priteista 21 741,66 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. balandžio 29 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteista po 828,37 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui, taip pat iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteista po 9,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

2. Atsakovė R. J. 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, juo prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, taip pat prašė peržiūrėti 2025 m. birželio 26 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-15663-1144/2025 ir pakeisti šio sprendimo dalį netenkinant ieškinio dėl iš atsakovės priteistų sumų. Atsakovės pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-34150-1144/2025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

5. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – ieškovo 2024 m. spalio 28 d., 2025 m. balandžio 4 d. ieškinius; teismo 2024 m. lapkričio 7 d. pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo; atsakovės atsiliepimą į ieškinį; atsakovo J. J. 2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. kovo 26 d. el. laiško teismui nuorašus; informacinę pažymą; teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2106-1190/2025; atsakovės 2025 m. liepos 10 prieštaravimą dėl sprendimo už akių.

8. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas, CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, atkreipia dėmesį, jog visus prašomus pridėti įrodymus, išskyrus atsakovo J. J. 2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. kovo 26 d. el. laiško teismui nuorašus, atsakovė jau buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, todėl nėra pagrindo tuos pačius įrodymus priimti pakartotinai.

11. Pasisakant dėl atsakovės prašomų pridėti atsakovo J. J. 2025 m. vasario 10 d. ir 2025 m. kovo 26 d. el. laiško teismui nuorašų pažymėtina, jog šiuos įrodymus apeliantė turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi apie jų buvimą atsakovei buvo žinoma, todėl jie nepriimtini (CPK 314 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje yra visi esminiai dokumentai ir įrodymai, pateikti apeliantės kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurie yra prašomose prijungti civilinėse byloje Nr. e2YT-20216-347/2024, e2-2106-1190/2025, todėl minėtų civilinių bylų prijungimas nėra reikalingas. Prašoma prijungti civilinė byla Nr. e2-15663-1144/2025, kurioje buvo priimtas 2025 m. birželio 26 d. sprendimas už akių, kaip ir civilinė byla Nr. e2-34150-1144/2025, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sudaro apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo atsakovės atskirojo skundo bylos medžiagą, todėl papildomas civilinės bylos Nr. e2-15663-1144/2025 prijungimas taip pat nėra reikalingas. Apeliacinės instancijos teismas visą aptariamoje civilinėje byloje esančią medžiagą turi.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Civilinio proceso įstatymo 285 straipsnio 1 dalis nustato, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

16. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šia specialia sprendimo už akių peržiūrėjimo procedūra pasyviajai šaliai suteikiama dar viena galimybė išdėstyti savo argumentus pirmosios instancijos teismui. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

17. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. CPK 142 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį.

20. Procesinių dokumentų įteikimo tvarka yra įtvirtinta CPK I dalies XI skyriaus antrajame skirsnyje. Remiantis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. gegužės 5 d. atsakovei jos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, kartu pridedant ir ieškinio kopiją. Pranešime nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovei R. J. siųsti procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 1 dalį 2025 m. gegužės 8 d. jai asmeniškai pasirašant ir šią aplinkybę patvirtina AB „Lietuvos paštas“ pažyma apie procesinių dokumentų įteikimą. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti pasibaigė 2025 m. gegužės 28 d. Iki nustatyto termino R. J. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes dėl būtinųjų sąlygų sprendimui už akių priimti egzistavimo, nustatytas CPK 285 straipsnio 1 dalyje, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių, t. y. skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, kad atsakovė neįrodė, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji jau buvo pateikusi atsiliepimą į analogišką ieškovo ieškinį kitoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismas vertino formaliomis ir nesudarančiomis pagrindo laikyti jas svarbiomis, siekiant pagrįsti termino atsiliepimui pateikti praleidimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su nurodytais skundžiamos nutarties argumentais.

23. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2106/1190/2025 ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovams J. J. ir R. J. paliktas nenagrinėtas. Aptariamoje civilinėje byloje Draudikų biuras atsakovams buvo pareiškęs tapačius reikalavimus, kaip ir civilinėje byloje, kurioje atsakovė nagrinėjamu atveju skundžia teismo nutartį netenkinus jos pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Civilinėje byloje Nr. e2-2106-1190/2025 R. J. buvo pateikusi atsiliepimą, kuriame išreiškė savo nesutikimą su ieškiniu. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, jog aplinkybė, kad R. J. buvo pateikusi atsiliepimą į ieškinį kitoje civilinėje byloje, nors ir pagal analogiškus ieškovo reikalavimus atsakovams, neeliminuoja jos, kaip proceso dalyvės, teisių ir pareigų kitoje civilinėje byloje pateikti atsiliepimą į ieškinį. Be to, pažymėtina ir tai, jog minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2106-1190/2025 atsakovė atsiliepimą į ieškinį buvo pateikusi 2024 m. lapkričio 27 d., tuo tarpu civilinėje byloje Nr. e2-15663-1144/2025 pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir ieškinio nuorašas R. J. įteikti 2025 m. gegužės 8 d., praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo jos atsiliepimo pateikimo kitoje byloje. Abiejų civilinių bylų numeriai skirtingi. Tiek vieną, tiek kitą civilinę bylą nagrinėjo skirtingi teisėjai. Dar daugiau, tuo atveju, jeigu atsakovei kilo abejonių dėl jos pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, ji turėjo galimybę telefonu, elektroniniu paštu, kurie buvo nurodyti atsiųstame pranešime, susisiekti su teismo posėdžio sekretore, taip pat atvykti į teismo rūmus ir susipažinti su civiline byla (tai buvo išaiškinta atsakovei siųstame pranešime), tačiau jai suteiktomis procesinėmis teisėmis atsakovė nepasinaudojo.

24. Kiekvienas proceso dalyvis privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju atsakovei tinkamai neįvykdžius savo procesinės pareigos ir per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnis) byloje buvo procesinės sąlygos sprendimui už akių priimti (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Atsakovės nurodytos priežastys dėl atsiliepimo nepateikimo nelaikytinos svarbiomis, reikšmingomis ir sudarančiomis pagrindą pateisinti jos procesinį pasyvumą, susijusį su atsiliepimo į ieškinį nepateikimu.

25. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, šiuo atveju yra aktualus CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymas. Pasisakydamas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkto taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog atsakovei, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovės netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018, 24 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, esminę reikšmę turi aplinkybės ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėtų būti pagrįstas tokiais argumentais ir įrodymais, kurie galėtų patvirtinti, kad CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų įvertinimu pagrįstas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vadinasi, asmens pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti argumentai ir įrodymai turėtų sudaryti rimtą pagrindą manyti, jog byloje galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-891-1092/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-235-370/2017).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27. Tiek savo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, tiek atskirąjį skundą apeliantė iš esmės grindžia faktine aplinkybe, kad jos ir atsakovo J. J. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu ir jo metu atsakovas pripažino, kad automobilio „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra jis. Teigia, jog eismo įvykio metu (2023 m. gegužės 11 d.) su atsakovu bendro ūkio nevedė, todėl ji negali būti atsakinga už atsakovo padarytos žalos atlyginimą.

28. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė šias reikšmingas aplinkybes. Atsakovų R. J. ir J. J. santuoka nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje e2YT-20216-347/2024, sprendimas įsiteisėjo 2024 m. spalio 3 d. Eismo įvykis dėl atsakovo, vairavusio transporto priemonę „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko 2023 m. gegužės 11 d. Aptariamas automobilis įsigytas ir atsakovo vardu 2017 m. spalio 21 d. registruotas VĮ „Regitra“. Atsakovų R. J. ir J. J. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, neturi teisinio pagrindo nepritarti šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindų yra tada, kai sutuoktiniai nutraukia santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

30. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimu už akių civilinėje Nr. e2-15663-1144/2025 patenkinus ieškovo ieškinį ir solidariai iš atsakovų priteisus 21 741,66 Eur nuostolių atlyginimo buvo konstatuota, kad 2023 m. gegužės 11 d. Vokietijoje dėl J. J., vairavusio jam ir sutuoktinei R. J. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Peogeot“ 407, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala automobiliui „Volkswagen Caddy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnis, 41 straipsnio 3 ir 8 dalies nuostatos, todėl iš atsakovų solidariai priteista 21 741,66 Eur nuostolių atlyginimo.

31. Atsakovo eismo įvykio padarymo metu galiojusios TPVCAPDĮ redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas. Pagal TPVCAPDĮ 41 straipsnio 8 dalį, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, valdytojai, išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą.

32. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Draudikų biuras moka išmoką dėl žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą, Draudikų biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog minėta TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies teisės norma reiškia, kad asmens, nevykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, ir asmens, atsakingo už žalą, prievolė sumokėti biurui išmoką, sumokėtą tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, yra solidari (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2008; 2012 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

34. Nagrinėjamu atveju šios nutarties 33 punkte nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog 2023 m. gegužės 11 d. eismo įvykio Vokietijoje metu automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams R. J. ir J. J. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šalių santuoka bendru sutikimu nutraukta (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu, t. y. jau po eismo įvykio, kuriuo buvo padaryta žala. Nors, apeliantės teigimu, sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė nuo 2014 metų, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, iš Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje e2YT-20216-347/2024 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 2.2. ir 2.2.2. punktų matyti, kad R. J. ir J. J. transporto priemonę „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu, laikė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu, šį turtą pasidalijo ir tik po santuokos nutraukimo automobilis J. J. atiteko asmeninės nuosavybės teise. Aptariamu teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra jokių susitarimų, kad minimą automobilį santuokos metu atsakovas J. J. buvo įsigijęs asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukiant atsakovų santuoką jis nedalytinas.

35. Atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė „Peugeot 407“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gegužės 11 d. eismo įvykio metu nebuvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, todėl už eismo įvykio metu atsiradusios žalos atlyginimą solidariai yra atsakingi abu atsakovai. Svarbu pažymėti, nors, apeliantės teigimu, iš jos negali būti priteistas nuostolių atlyginimas, kadangi už eismo įvykį yra atsakingas J. J., kuris šią aplinkybę patvirtino ir pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju nuostolių atlyginimo yra reikalaujama solidariai iš atsakovo J. J., kaip vairavusio neapdraustą transporto priemonę ir atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį, atsakingą už eismo įvykį), ir atsakovės R. J., kaip transporto priemonės bendraturtės ir asmens neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

36. Apeliacinės instancijos teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliantės reikalavimų

37. Atskiruoju skundu apeliantė taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

38. Pasisakant dėl šio apeliantės reikalavimo atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju jau nustatyta, nors procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovo prašymui, 2025 m. birželio 26 d. priimtas sprendimas už akių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po teismo sprendimo už akių priėmimo, 2025 m. liepos 14 d. R. J. pateikė teismui procesinį dokumentą (DOK-83779), pavadintą „Skundas“, kurį teismas 2025 m. liepos 31 d. nutartimi grąžino jį padavusiam asmeniui – atsakovei. Aptariamoje nutartyje teismas, atsižvelgdamas į pateikto procesinio dokumento turinį, laikė, jog atsakovė pateikė atsiliepimą. Kadangi atsiliepimas buvo pateiktas jau po teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl jis neskundžiama teismo nutartimi grąžintas atsakovei. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad jai grąžintas teismui pateiktas procesinis dokumentas (DOK-83779) buvo ne pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, o atsiliepimas į ieškinį, kuris teisme buvo gautas 2025 m. liepos 14 d., t. y. jau po teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15663-1144/2025 už akių priėmimo 2025 m. birželio 26 d. Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose gautas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (DOK-100542), kuris teisėjo 2025 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija priimtas, taip pat ta pačia teisėjo rezoliucija atnaujintas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Atsakovės gauto pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-34150-1144/2025, o 2025 m. spalio 20 d. priimta skundžiama nutartis, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. rezoliucija atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl šis apeliantės reikalavimas apeliacinės instancijos teismo nespręstinas.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Atsižvelgdamas į nurodytą reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą, ir materialiąsias teisės normas, nustatytas TPVCAPDĮ, reglamentuojančias ieškovo teisę reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

40. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.